Lyginamasis projekto variantas
2014 m. spalio d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ KATEGORIJOS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI (Baziniais dydžiais) Pareigybių kategorijos Pareiginių algų koeficientai 1 3,0 3,45 3,45 3,6 3,75 3,9 4,1 4,25 4,4 4,55 4,7 4,85 5,2 5,7 6,37 7,8 8,7 9,7 10,8 11,92 3,2 3,63 3,4 3,754 3,6 3,95 3,8 4,16 4,0 4,257 4,2 4,48 4,4 4,559 4,6 4,710 4,8 4,8511 5,212 5,713 6,314 7,015 7,816 8,717 9,718 10,819 11,920 13,0 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos prezidentas Teikia: Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys Jurgis Razma
Vilnius
2014-10-14 Nr. XIIP-2366 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime įrašytinas įstatymą priėmusio subjekto įstatymui suteiktas numeris, t.y. santrumpa ir skaičiai ,,NR. VIII-1316“; 1.2. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,Valstybės tarnybos“;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlytina kaip perteklinį braukti žodelį ,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, be to, būtų išvengta įstatymo įsigaliojimo termino laike skirtingo interpretavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-13 Nr. XIIP-2366 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2366 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2366 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
ir FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
subjekto įstatymui suteiktas numeris, t.y. santrumpa ir skaičiai ,,NR. VIII-1316“;
straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,Valstybės tarnybos“;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūlytina kaip perteklinį braukti žodelį ,,nuo“, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas, be to, būtų išvengta įstatymo įsigaliojimo termino laike skirtingo interpretavimo.
Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2014-11-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2366 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-11, nutarimas Nr. 117 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2366 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Įstatymo projekte siūloma didinti 1–10 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientų dydžius (toliau – koeficientai), o kitų kategorijų valstybės tarnautojų koeficientus palikti nepakitusius. Motyvuojama tuo, kad tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų valstybės tarnyboje nustatytas labai didelis skirtumas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – nutarimas) konstatavo, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius. Valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, jam tenkančios atsakomybės už tų funkcijų atlikimą, einamų pareigų ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir panašiai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą susijusi su konstituciniu teisingumo principu ir reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant inter alia į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų atlikimą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal Konstituciją netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo būtų nustatyti vienodo ar iš esmės nesiskiriančio dydžio atlyginimai pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę skirtingas pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio bei kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų.
Konstitucinis Teismas kartu konstatavo, kad konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas atsižvelgiant į kitus konstitucinius principus (inter alia proporcingumo, teisingumo), nereiškia socialinės lygiavos, inter alia nepaneigia reikalavimo diferencijuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų mokamų algų dydžių pagal juos gaunančių asmenų atliekamų funkcijų pobūdį, jų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų atlikimą, einamų pareigų ypatumus, šias pareigas einančių asmenų profesinį lygį ir kvalifikaciją. Konstitucinis socialinio solidarumo principas, aiškinamas atsižvelgiant į konstitucinį asmenų lygiateisiškumo principą, suponuoja įstatymo leidėjo pareigą nustatyti nediskriminacinį asmenų, kuriems už darbą mokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimo mažinimo mastą, kai atlyginimai būtų proporcingai mažinami visų šių asmenų kategorijoms, nesvarbu, kuriose valstybės ar savivaldybės institucijose ir kokias pareigas jie eina. Nors Konstitucinis Teismas nutarime konstitucinį socialinio solidarumo principą aiškino valstybės tarnautojų atlyginimo mažinimo kontekste, nuostatos apie proporcingumo principo taikymą visiems valstybės tarnautojams, taip pat kitų konstitucinių principų aiškinimas turėtų būti taikomas ir vertinant įstatymo projekte pateiktą siūlymą dėl atlyginimų didinimo tik vienai apibrėžtai valstybės tarnautojų grupei ir šio didinimo mastą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad padidinus koeficientus tik vienai apibrėžtai valstybės tarnautojų grupei ir taikant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą progresinį modelį, t. y. santykinai daugiau didinant žemiausios kategorijos valstybės tarnautojų koeficientus, būtų pažeistos skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų dydžių proporcijos, todėl galėtų būti pažeisti konstitucinėje teisės doktrinoje formuojami proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisingumo principai. 2. Kaip nurodyta įstatymo projekto aiškinamajame rašte, įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės 17,38 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad tokių lėšų Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskirta. Pritarti. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad:
taikant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytą progresinį modelį, t. y. santykinai daugiau didinant žemiausios kategorijos valstybės tarnautojų koeficientus, būtų pažeistos skirtingų kategorijų valstybės tarnautojų pareiginių algų dydžių proporcijos;
valstybės biudžeto lėšų, kurios Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nėra numatytos; pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2366 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 0; susilaikė - 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas