LR Energetikos ministerija Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 9 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatydama valstybės reguliuojamas kainas,
įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą;“. 2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti
numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio
protingumo kriterijus atitinkanti ne didesnė kaip 2,5 procento investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą.“3 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas Pakeisti 191 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainos grindžiamos energetikos įmonės būtinomis suskystintų naftos dujų pirkimo, laikymo, skirstymo, tiekimo, apskaitos priemonių įrengimo, priežiūros ir patikros bei apskaitos sąnaudomis, įvertinant protingumo kriterijus atitinkančią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kaina turi užtikrinti ilgalaikį tokiai veiklai skirtų suskystintų naftos dujų įrenginių eksploatavimą, atnaujinimą ir sudaryti vartotojams priimtinas sąlygas naudoti centralizuotai tiekiamas suskystintas naftos dujas. Nustatant centralizuotai tiekiamų suskystintų naftos dujų kainą, taip pat turi būti vertinamas šių dujų didmeninių ir mažmeninių kainų santykis.
Kainos gali būti diferencijuojamos pagal atskiras vartotojų kategorijas, atsižvelgiant į suvartotą suskystintų naftos dujų kiekį. Diferencijuojant kainas, kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių yra draudžiamas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Kęstutis Daukšys
8, 19 IR 191
2014-10-10 Nr. XIIP-2342 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kainas energetikos sektoriuje įvertinti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento . Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką energetikos įmonių veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir energetikos kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, kaip tai numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir energetikos sektoriuje įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, energetikos sektorių reguliuojantiems Europos Sąjungos teisės aktams.
Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai energetikos įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. 2. Atsižvelgiant į tai, jog projekto nuostatos įtakos valstybės energetikos sektoriaus finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos sektoriuje, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgiant į tai, jog įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-07 Nr. XIIP-2342 -
Lietuvos Respublikos Seimui
,
Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
Aplinkos apsaugos komitetaS
A
Nr. XIIP-2342
dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai : Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimantas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
MP patarėja Jūratė Juozaitienė, Energetikos ministerijos Elektros ūkio skyriaus vyr. specialistas Mindaugas Mikalonis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius ir teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-10 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatant valstybės reguliuojamas kainas energetikos sektoriuje įvertinti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento . Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad
„optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams
sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys.
Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką energetikos įmonių veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir energetikos kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, kaip tai numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir energetikos sektoriuje įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, energetikos sektorių reguliuojantiems Europos Sąjungos teisės aktams. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai energetikos įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti 2.
2Atsižvelgiant į tai,
jog projekto nuostatos įtakos valstybės energetikos sektoriaus finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos sektoriuje, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
departamentas prie LR teisingumo ministerijos 2014-10-23 Išnagrinėję
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764
Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose. Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje.
Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306
„Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 191 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 2.
316
siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. Pritarti 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 nutarimas Nr. 316 3.
316
tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti 6.Komiteto sprendimas:
Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 191 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 7 - „už“, 1 - „prieš“, 1 - „susilaikė“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Arūnas Dudėnas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Ekonomikos komitetas
8, 19 IR 191
2016-09-28
posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus patarėjas Mindaugas Stonkus, Energetikos ministerijos E lektros ūkio skyriaus vedėjas Egidijus Purlys, Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorius Renatas Pocius, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-13 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatant valstybės reguliuojamas kainas energetikos sektoriuje įvertinti investicijų grąžą, kuri negali būti didesnė kaip 2,5 procento . Projekto nuostatos diskutuotinos.
Projekto aiškinamajame rašte konstatuojama, kad „optimali, monopolinėje rinkoje pagrįsta ir mažiausią naštą vartotojams sukurianti investicijų grąžos norma sudarytų 2,5 procento“, taip pat nurodoma, kad „neigiamų pasekmių nenumatoma“, „įstatymų nuostatoms įgyvendinti biudžeto lėšos nebus reikalingos“, tačiau nepateikiami jokie tokias išvadas leidžiantys padaryti duomenys. Todėl kažin ar galima vienareikšmiškai įvertinti, kad siūlomos projekto nuostatos turės tik teigiamą įtaką energetikos įmonių veiklai, jų investicijų planams, investicinei aplinkai ir energetikos kainoms galutiniams vartotojams, ar jas įgyvendinant bus galima tinkamai prižiūrėti ir, esant reikalui, atnaujinti energetikos infrastruktūrą, teikti kokybiškas paslaugas vartotojams, užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, kaip tai numatyta Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje ir energetikos sektoriuje įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad turėtų būti atliktas Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnyje nurodytas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir jų analize. Nesant tokio teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, negalima tinkamai įvertinti projekto atitikimo Konstitucijai, įstatymams, energetikos sektorių reguliuojantiems Europos Sąjungos teisės aktams. Tuo atveju, jeigu teisinio reguliavimo poveikio vertinimas patvirtintų projekto aiškinamajame rašte pateiktas išvadas, vis tik reikėtų įstatyme nustatyti bent minimalius kriterijus, kuriais turėtų būti vadovaujamasi nustatant atitinkamai energetikos įmonei konkrečią ne didesnę kaip 2,5 procento investicijų grąžą. Siūlytina įstatyme neatsisakyti nuorodos į protingumo kriterijų. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-10-13 2.
Atsižvelgiant į tai, jog projekto nuostatos įtakos valstybės energetikos sektoriaus finansinę padėtį ir galimai finansinį stabilumą bei į Vyriausybės teises ir pareigas energetikos sektoriuje, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada
kanceliarijos Teisės departamentas,
poįstatyminius teisės aktus, projekte reikia nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-10-23 Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 19(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2347, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2348 (toliau kartu – Projektai), teikiame pastabas. Projektų aiškinamajame rašte, mūsų nuomone, nėra argumentų, pagrindžiančių kodėl nustatomas vienodas investicinės grąžos normos apribojimas visuose Projektuose minimų paslaugų tiekimo sektoriuose.
Manytume, kad poreikis investicijoms skirtingose sektoriuose turėtų būti įvertintas individualiai, ypač turint omenyje investicijas energetikos sektoriuje. Dėl šių priežasčių, pritartume Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktam pasiūlymui remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą, pagrįstą objektyviais duomenimis ir jų analize. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-03-30 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. SV-S-1306 „Dėl įstatymų ir nutarimo projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 191 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2342, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 68 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2343, Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2344, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2345, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2346, Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2347 ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 33 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2348 (toliau – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
galiojančiuose energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose nustatyta, kad investicijų grąžos nustatymo komponenčių vertinimas ir konkrečios investicijų grąžos normos nustatymas priskiriamas nepriklausomos reguliavimo institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) – kompetencijai, ir juose vartojamos formuluotės, susijusios su investicijų grąža („protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža“), atitinka kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką ir principus. Komisija, nustatydama investicijų grąžos normą, vadovaujasi aiškiais, skaidriais, nediskriminuojančiais kriterijais, nustatytais Investicijų grąžos normos nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika). Metodikoje naudojami investicijų grąžos normos nustatymo kriterijai, nustatyti atsižvelgiant į konkrečios rinkos ir ūkio šakos parametrus, potencialiems investuotojams, priimantiems investicinius sprendimus, suteikia skaidrumo ir užtikrina teisėtus lūkesčius. Apribojusi investicijų grąžos normą 2,5 procento dydžiu, Lietuva išsiskirtų iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių kaip valstybė, nesilaikanti metodinių nuostatų. 2.
projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti teisinį aiškumą, mažinti energijos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas ir gerinti verslo sąlygas, tačiau siūlomas teisinis reguliavimas turėtų priešingą poveikį – fiksuotas investicijų grąžos procentas neatitiktų įmonių veiklos finansavimo sąnaudų, būtų iš esmės žalingas reguliuojamoms įmonėms ir blogintų verslo sąlygas, nes kliudytų įmonėms užsitikrinti finansinį stabilumą. Be to, fiksuoto investicijų grąžos dydžio nustatymas energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojančiuose įstatymuose turėtų ir kitokios neigiamos įtakos šiems sektoriams – nustačius maksimalų investicijų grąžos dydį, kuris visais atvejais negalės viršyti 2,5 procento, energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėms gali būti sunku investuoti į infrastruktūros plėtrą, energijos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimą. Nustačius maksimalų 2,5 procento investicijų grąžos dydį, valstybės reguliuojamą veiklą vykdančios įmonės mažintų ir (ar) ribotų investicijas į infrastruktūrą, nes tai, kad lėšos, reikalingos strateginiams plėtros projektams įgyvendinti, bus gautos, iš dalies užtikrina objektyvi reguliavimo aplinka ir protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąžos norma. Nevykdant reikiamų projektų, ilgainiui smarkiai sumažėtų paslaugų teikimo patikimumas ir saugumas, nes energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonės neturėtų galimybės išlaikyti ir atkurti vartotojams būtino eksploatuojamo turto kokybiškai paslaugai teikti. 3.
pažymėti ir tai, kad energetikos, geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo sektorius reguliuojantys įstatymai Komisijai suteikia teisę Komisijos tvirtinamų kainų viršutinių ribų nustatymo metodikų ir Metodikos nustatyta tvarka kasmet nustatyti investicijų grąžos dydį, atsižvelgiant į įmonių ekonominius rodiklius ir į tai, ar pagerinti įmonių teikiamų paslaugų ir veiklos efektyvumo rodikliai per reguliavimo periodą (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai, nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, keliamų veiklos elektros energetikos sektoriuje saugumui ir patikimumui, pagerinami veiklos efektyvumo rodikliai, palyginti su šiame įstatyme numatyta tvarka Komisijos nustatytais įpareigojimais, tokią veiklą vykdantis asmuo turi teisę į didesnę investicijų grąžą per atitinkamą reguliavimo periodą). Taigi konkrečios investicinės grąžos normos nustatymas neskatintų įmonių didinti veiklos efektyvumo. Pritarti
paskirtų papildomų komitetų/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-05-04 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo Nr. IX-884 8, 19 ir 191 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2342 grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriui patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą (2016-03-30 nutarimas Nr.
316), Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir kitas pastabas, kurioms pritarė Komitetas. 7.2. Pasiūlymai:-
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: - Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Rima Petkūnienė