Projekto Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO 2, 3, 4, 6, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Statutinių tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Statutinių tarnautojų ribinius skaičius nustato Seimas.“ 2 straipsnis. 3 straipsni o pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas fizinis asmuo, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo
3 1 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, 3, 4 ir 5 dalių ir šiuos reikalavimus:
1) yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas. Asmenys, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta arba kurie nuo karo prievolės atleisti, gali būti priimami į civilinę krašto apsaugos tarnybą arba išėję išėjęs krašto apsaugos ministro nustatytą specialųjį karinio parengimo kursą ar ba specialiai mokyti mokytas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje;
2) turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje atlikti. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių žinių lygį ir patirtį patikrina Krašto apsaugos ministerijoje veikianti Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.
Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba įslaptintos informacijos apsaugai, taip pat turinčius reikšmės atliekant tarnybos pareigas ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, jeigu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nurodytos aplinkybės neturės įtakos atlikti tarnybos pareigas;
turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą
6) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus. “
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Civilinė s krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir asmens rašytinis susitarimas, pagal kurį Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka, tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu , bet ne ilgiau kaip iki V alstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus .“
1.
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„
naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (ar) specialiąsias priemones;“. 2. Papildyti 6 straipsnį 3 dalimi: „
teises nustato Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnis, 16 straipsnio 4 ir 6 dalys, 161 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti statutiniam tarnautojui dirbti kito darbo arba neteisėtą sprendimą leisti statutiniam tarnautojui dirbti kitą darbą taikoma Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato
ir kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui teikia Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.“
2Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 4 dalį. 4. Krašto apsaugos ministras nustato civilinės krašto apsaugos tarnybos
specialistų ir vadovų pareigybes, kurias turintiems statutiniams tarnautojams suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savo iniciatyva nutraukia sutartį pasibaigus pasibaigia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotam įsipareigotas tarnauti terminui terminas ir ši sutartis nepratęsiama ;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) savo iniciatyva nutraukia tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, negalėdamas tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo neįgalumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių ;“. 3.
3Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus
“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių“. 5. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
aplinkybė;
“. 6. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„
aplinkybė;
“. 7. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
„
nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 10 punkte. “
8Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) dalyvavo šio Statuto 7 straipsnio numatytoje su civiline krašto
apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
9Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) padarė tarnybinį nusižengimą ir prie štai per paskutinius 12 mėnesių
jam buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi bet kurios kitos tarnybinės nuobaudos. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Išlaidų, susijusių su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, atlyginimas Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 13 , 15, 16, 17 punktų bei ir
išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas.
Neįvykdžius šių reikalavimų, išlaidos iš jo gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 2 paskutinius tarnybos metus. Išlaidos neišieškomos, jeigu civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigotą tarnauti terminą, kai statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių .“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas
atitinkančias tos pačios kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, kuri yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens valia. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas. 2. Į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutinius tarnautojus perkelia krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijai rekomendavus. 3. Jei mažinant pareigybes ar pertvarkant struktūrinį padalinį atitinkamos kategorijos laisvų pareigų nelieka, į žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutiniai tarnautojai gali būti perkeliami laikinai.
Perkėlimo į žemesnes pareigas terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Tokiam perkėlimui būtinas statutinio tarnautojo rašytinis sutikimas. 4. Esant tarnybiniam būtinumui, į civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje kitoje gyvenamojoje vietovėje statutinis tarnautojas jo sutikimu, gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens valia. Perkėlimo į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Šiuo pagrindu perkeliamiems statutiniams tarnautojams apmokamos persikėlimo išlaidos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas normas, o statutinį tarnautoją perkėlus į žemesnes pareigas jam mokamas darbo užmokestis, priklausęs iki perkėlimo. 5. Statutinis tarnautojas jo sutikimu krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba užsienio ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje Į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje statutinis tarnautojas gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. 6. Statutinis tarnautojas jo sutikimu krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valdžios ar valdymo institucijos prašymu, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti reikia turėti specialių žinių ir (ar) tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, ne ilgiau kaip 3 metams gali būti perkeliamas į šios institucijos valstybės tarnautojo pareigas. Tokiam tarnautojui išsaugoma teisė grįžti į jo eitas statutinio tarnautojo pareigas krašto apsaugos sistemos institucijoje, išsaugant jo turėtą kvalifikacinę kategoriją bei kitas teises ir socialines garantijas. 1.
Valstybės tarnybos įstatymo 181 , 183 ir 19 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Statutinis tarnautojas, rekomenduojamas Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijos, krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti perkeltas į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Kai yra laisvos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigos, statutinis tarnautojas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, jo paties prašymu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje. 4. Statutinis tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, o jei tokių pareigų nėra – statutinis tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje arba žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo statutinis tarnautojas į kitas pareigas neperkeliamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Statutiniam tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai likviduojama krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje ji atlieka civilinę krašto apsaugos tarnybą), moteriai ir
(ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. 5.
straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. “
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybinė atsakomybė ir Tarnybinės tarnybinės nuobaudos
nusižengimus (toliau – nusižengimas) traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą (toliau – nusižengimas) ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą, statutiniams Statutiniams tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;
5) atleidimas iš tarnybos. 2. Nusižengimo ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą nustato, tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygos
priežastis, aplinkybes ir jų sukeltus padarinius. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo. 2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į administracinės atsakomybės taikymą. 4. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio statutinio tarnautojo tarnybos vadovo iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą. 5.
vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. 6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai. Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį, jeigu po ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo pabaigos nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Praėjus daugiau kaip vieniems metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. 7. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui. 8. Statutinio tarnautojo atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos prilyginamas atleidimui iš valstybės tarnybos. 1. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo. 2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. 4. Nusižengimo tyrimas pradedamas krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų asmenų iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus nusižengimo tyrimą. 5.
nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o atliekant nusižengimo tyrimą šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos nusižengimo tyrimo išvados surašymo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieneriems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais arba kai nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, nusižengimo tyrimas sustabdomas ir nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios statutinio tarnautojo veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, nusižengimo tyrimas tęsiamas, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai statutinio tarnautojo veika turi savarankiško nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. 7.
tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą statutinio tarnautojo nusižengimą, pradedamas, o pradėtas nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs nusižengimo tyrimą, motyvuotą nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas statutinis tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir statutiniam tarnautojui, kuris pripažintas padaręs nusižengimą. Sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią statutinis tarnautojas yra perkeltas, vadovas, o kai statutinis tarnautojas perkeliamas į pareigas kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo;
2) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš statutinio tarnautojo pareigų (netenka statutinio tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio statutinio tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo.
Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas;
3) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba perkeliamas dirbti į specialiąsias misijas. Sprendimą dėl šiame punkte nurodyto asmens pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo. Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas. 8. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui. “
Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „
panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai statutinis tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. “
straipsniu Papildyti Statutą 181 straipsniu: „181 straipsnis. Statutinių tarnautojų materialinė atsakomybė Statutiniai tarnautojai už valstybės institucijai padarytą materialinę žalą traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai
1Statutiniai tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami:
1) padėka;
2) krašto apsaugos sistemos medaliu. 2. Paskatinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1.
1Statutiniai tarnautojai skatinami ir apdovanojami:
1) padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) vardine dovana;
4) krašto apsaugos sistemos medaliu. 2. Paskatinimo ir apdovanojimų tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato krašto apsaugos ministras . 3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai statutiniai tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. “
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir kitos išmokos
1Statutinio tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
4) priemokos. Statutinių tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nuostatos. 2. Pareiginės algos dydžiai nustatomi bendra valstybės tarnautojams galiojančia tvarka. 32 . Statutiniams tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją:
nustatytos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys statutiniam tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemokos už šioje dalyje nurodytas sąlygas negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. “
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos valstybei stažą , į kurį įskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje numatyti laikotarpiai :
įstatyme nustatytas nemokamas atostogas, atostogas kvalifikacijai tobulinti, atostogas dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, atostogas dėl statutinio tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas ir teisę į Darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti ir mokymosi atostogas. 23 . Esant tarnybiniam būtinumui, statutinis tarnautojas gali būti atšauktas iš atostogų , išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti . Tokiam atšaukimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki šio įstatymo
įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatomis, statutiniams tarnautojams suteikiamos kasmetinės atostogos už tarnybos laikotarpį iki įstatymo įsigaliojimo ir baigiami iki įstatymo įsigaliojimo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į kitas pareigas, vadovaujantis Civilinės krašto apsaugos tarnybos įstatymo nuostatomis, perkeltiems statutiniams tarnautojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 15 straipsnio nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-2337(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO 2, 3, 4, 6, 8, 10, 12, 15, 16, 17, 18, 19, 20,
2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Statutinių tarnautojų pareigybių sąrašą tvirtina Vyriausybė. Statutinių tarnautojų ribinius skaičius nustato Seimas.“ 2 straipsnis. 3 straipsni o pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į civilinę krašto apsaugos tarnybą gali būti priimamas fizinis asmuo, atitinkantis Valstybės tarnybos įstatymo
3 1 straipsnio, 9 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 3, 4 ir 5 dalių ir šiuos reikalavimus:
1) yra įgijęs pagrindinį karinį parengtumą įgijęs karo prievolininkas. Asmenys, kuriems privalomoji pradinė karo tarnyba atidėta arba kurie nuo karo prievolės atleisti, gali būti priimami į civilinę krašto apsaugos tarnybą arba išėję išėjęs krašto apsaugos ministro nustatytą specialųjį karinio parengimo kursą ar ba specialiai mokyti mokytas tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje;
2) turi įgijęs pakankamai specialių žinių ir patirties specifinėms gynybos specialisto funkcijoms ir pareigoms krašto apsaugos sistemoje atlikti. Pretendento į civilinę krašto apsaugos tarnybą įgytų specialių žinių lygį ir patirtį patikrina Krašto apsaugos ministerijoje veikianti Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.
Šios komisijos sudėtį ir jos darbo tvarką nustato krašto apsaugos ministras;
klausimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo arba įslaptintos informacijos apsaugai, taip pat turinčius reikšmės atliekant tarnybos pareigas ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, jeigu atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad nurodytos aplinkybės neturės įtakos atlikti tarnybos pareigas;
atitinkantis teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą
6) ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus. “
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir
asmens rašytinis susitarimas, pagal kurį Krašto apsaugos ministerija priima asmenį į civilinę krašto apsaugos tarnybą, o asmuo savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų, šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka, tarnauti civilinėje krašto apsaugos tarnyboje ne mažiau kaip 3 metus ir ne mažiau kaip 2 metus po paskutinio mokymosi ar kvalifikacijos kėlimo Krašto apsaugos ministerijos lėšomis ar siuntimu , bet ne ilgiau kaip iki V alstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus .“
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
1) Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (ar) specialiąsias priemones;
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti nustato
ir kategorijas suteikia krašto apsaugos ministras. Rekomendacijas dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo, kėlimo ar pažeminimo krašto apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui teikia Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija.“
2Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 4 dalį. 4. Krašto apsaugos ministras nustato civilinės krašto apsaugos tarnybos
specialistų ir vadovų pareigybes, kurias turintiems statutiniams tarnautojams suteikiamos kvalifikacinės kategorijos. 3. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu paaiškėja, kad statutinis tarnautojas neturi suteiktą
kvalifikacinę kategoriją atitinkančios kvalifikacijos arba padaro tarnybinį nusižengimą, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo kategoriją gali pažeminti .“
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) savo iniciatyva nutraukia sutartį pasibaigus pasibaigia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyje įsipareigotam įsipareigotas tarnauti terminui terminas ir ši sutartis nepratęsiama ;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą. 8) savo iniciatyva nutraukia tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, negalėdamas tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių; 3.
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus
“. 4. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) sukanka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytą senatvės pensijos amžių“. 5. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 15 punktu: „
informacijos, iš valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančios įstaigos pateiktos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, iš kitų duomenų statutinį tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo padaro išvadą, kad statutinis tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti statutinio tarnautojo pareigų;
“. 6. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 16 punktu:
„
įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų pareigų;
“. 7. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 17 punktu:
„
nusižengimus, nenurodytus šio straipsnio 1 dalies 10 punkte. “
8Pripažinti netekusiais galios 10 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus.
4) dalyvavo šio Statuto 7 straipsnio numatytoje su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais;
5) padarė tarnybinį nusižengimą ir prie štai per paskutinius 12 mėnesių jam buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi bet kurios kitos tarnybinės nuobaudos. 7 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 12 straipsnis. Išlaidų, susijusių su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, atlyginimas Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio Statuto 10 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 10, 11, 13 , 15, 16, 17 punktų bei ir
išlaidas, tiesiogiai susijusias su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, įskaitant ir mokymosi užsienio mokyklose bei kursuose išlaidas. Neįvykdžius šių reikalavimų, išlaidos iš jo gali būti išieškomos įstatymų nustatyta tvarka, bet ne daugiau kaip už 2 paskutinius tarnybos metus. Išlaidos neišieškomos, jeigu civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigotą tarnauti terminą, kai statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių. “
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „15 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas 1.
Esant tarnybiniam būtinumui, į kvalifikacinę kategoriją atitinkančias tos pačios kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje krašto apsaugos sistemos institucijoje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, kuri yra toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens valia. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas. 2. Į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutinius tarnautojus perkelia krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijai rekomendavus. 3. Jei mažinant pareigybes ar pertvarkant struktūrinį padalinį atitinkamos kategorijos laisvų pareigų nelieka, į žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas statutiniai tarnautojai gali būti perkeliami laikinai. Perkėlimo į žemesnes pareigas terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Tokiam perkėlimui būtinas statutinio tarnautojo rašytinis sutikimas. 4. Esant tarnybiniam būtinumui, į civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje kitoje gyvenamojoje vietovėje statutinis tarnautojas jo sutikimu, gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens valia. Perkėlimo į pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje terminas negali būti ilgesnis kaip vieni metai. Šiuo pagrindu perkeliamiems statutiniams tarnautojams apmokamos persikėlimo išlaidos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytas normas, o statutinį tarnautoją perkėlus į žemesnes pareigas jam mokamas darbo užmokestis, priklausęs iki perkėlimo. 5.
Vyriausybės nustatyta tvarka ne ilgiau kaip 3 metams gali būti paskirtas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje arba užsienio ar tarptautinėje karinėje ar gynybos institucijoje Į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje statutinis tarnautojas gali būti skiriamas tik užsienio reikalų ministro pritarimu. 6. Statutinis tarnautojas jo sutikimu krašto apsaugos sistemai nepriklausančios valdžios ar valdymo institucijos prašymu, kai tarnybinėms funkcijoms atlikti reikia turėti specialių žinių ir (ar) tarnybos krašto apsaugos sistemoje patirties, ne ilgiau kaip 3 metams gali būti perkeliamas į šios institucijos valstybės tarnautojo pareigas. Tokiam tarnautojui išsaugoma teisė grįžti į jo eitas statutinio tarnautojo pareigas krašto apsaugos sistemos institucijoje, išsaugant jo turėtą kvalifikacinę kategoriją bei kitas teises ir socialines garantijas. 1. Statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas į kitas pareigas Valstybės tarnybos įstatymo 181 , 183 ir 19 straipsniuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2. Statutinis tarnautojas, rekomenduojamas Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisijos, krašto apsaugos ministro arba jo įgalioto asmens sprendimu gali būti perkeltas į aukštesnes civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. 3. Kai yra laisvos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigos, statutinis tarnautojas, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, jo paties prašymu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti perkeltas į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje arba kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje. 4.
tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas toje pačioje gyvenamojoje vietovėje, o jeigu tokių pareigų nėra – statutinis tarnautojas jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į kitas tos pačios kategorijos laisvas civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje arba žemesnės kategorijos civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigas. Jeigu iki pareigybės panaikinimo statutinis tarnautojas į kitas pareigas neperkeliamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Statutiniam tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai likviduojama krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje ji atlieka civilinę krašto apsaugos tarnybą), moteriai ir
(ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. 5. Kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Nustatytas darbo užmokestis statutiniam tarnautojui nemokamas, jeigu jį moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią jis perkeltas. “
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybinė atsakomybė ir Tarnybinės tarnybinės nuobaudos
nusižengimus (toliau – nusižengimas) traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą (toliau – nusižengimas) ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą, statutiniams Statutiniams tarnautojams už tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) griežtas papeikimas;
4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;
5) atleidimas iš tarnybos. 2. Nusižengimo ir (ar) jo sukeltų padarinių sunkumą nustato, tarnybinę nuobaudą parenka ir skiria krašto apsaugos ministras ar jo įgalioti asmenys.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimo sąlygos
nusižengimo priežastis, aplinkybes ir jų sukeltus padarinius. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo. 2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į administracinės atsakomybės taikymą. 4. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama įstaigos vadovo, tiesioginio statutinio tarnautojo tarnybos vadovo iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus tarnybinį patikrinimą. 5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. 6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi baudžiamosios veikos požymių, nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo institucijai.
Atsisakius iškelti baudžiamąją bylą ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį, jeigu po ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio nagrinėjimo pabaigos nepraėjo daugiau kaip vieni metai. Praėjus daugiau kaip vieniems metams, nuobaudos skyrimo procedūra nutraukiama. 7. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui. 8. Statutinio tarnautojo atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos prilyginamas atleidimui iš valstybės tarnybos. 1. Parenkant ir skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2, 5 ir 6 dalimis. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, statutiniam tarnautojui turi būti suteikiama galimybė raštu pasiaiškinti dėl padaryto nusižengimo. 2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda. 3. Statutiniams tarnautojams už padarytus nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. 4. Nusižengimo tyrimas pradedamas krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotų asmenų iniciatyva arba jiems gavus oficialią informaciją apie statutinio tarnautojo nusižengimą. Tarnybinė nuobauda skiriama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka atlikus nusižengimo tyrimą. 5. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai statutinis tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o atliekant nusižengimo tyrimą šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo motyvuotos nusižengimo tyrimo išvados surašymo dienos.
Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nustatytus atvejus, kai nusižengimo tyrimas sustabdomas šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais arba nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją, arba kompetentingai institucijai atliekant tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. 6. Paaiškėjus, kad nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, nusižengimo tyrimas sustabdomas ir nusižengimo tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios statutinio tarnautojo veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, nusižengimo tyrimas tęsiamas, o tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai statutinio tarnautojo veika turi savarankiško nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą. 7.
tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą statutinio tarnautojo nusižengimą, pradedamas, o pradėtas nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat:
1) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje arba įstaigoje. Šiuo atveju asmuo, pradėjęs nusižengimo tyrimą, motyvuotą nusižengimo tyrimo išvadą, kurioje konstatuojama, kad statutinis tarnautojas padarė nusižengimą, ir siūloma jam skirti tarnybinę nuobaudą, perduoda institucijos ar įstaigos, į kurią perkeltas statutinis tarnautojas, vadovui, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir statutiniam tarnautojui, kuris pripažintas padaręs nusižengimą. Sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima institucijos ar įstaigos, į kurią statutinis tarnautojas yra perkeltas, vadovas, o kai statutinis tarnautojas perkeliamas į pareigas kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, sprendimą dėl statutiniam tarnautojui tarnybinės nuobaudos skyrimo priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo;
2) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, atleidžiamas iš statutinio tarnautojo pareigų (netenka statutinio tarnautojo statuso). Sprendimą dėl asmens, ėjusio statutinio tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima nusižengimo tyrimą pradėjęs asmuo.
Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas;
3) kai statutinis tarnautojas, dėl kurio galimo nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas nusižengimo tyrimas, perkeliamas į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje arba perkeliamas dirbti į specialiąsias misijas. Sprendimą dėl šiame punkte nurodyto asmens pripažinimo padarius nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima šio Statuto 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo. Šis sprendimas perduodamas valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai ir asmeniui, ėjusiam statutinio tarnautojo pareigas. 8. Duomenys apie paskirtą tarnybinę nuobaudą įrašomi į statutinio tarnautojo asmens bylą ir pateikiami valstybės tarnautojų registrui. “
Papildyti 18 straipsnį 4 dalimi: „
panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, arba kai statutinis tarnautojas gauna valstybės apdovanojimą. “
straipsniu Papildyti Statutą 181 straipsniu: „181 straipsnis. Statutinių tarnautojų materialinė atsakomybė Statutiniai tarnautojai už valstybės institucijai padarytą materialinę žalą traukiami materialinėn atsakomybėn Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. “
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai
1Statutiniai tarnautojai teisės aktų nustatyta tvarka skatinami:
1) padėka;
2) krašto apsaugos sistemos medaliu. 2. Paskatinimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras. 1.
1Statutiniai tarnautojai skatinami ir apdovanojami:
1) padėka;
2) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;
3) vardine dovana;
4) krašto apsaugos sistemos medaliu. 2. Paskatinimo ir apdovanojimų tvarką, išskyrus vienkartinių piniginių išmokų skyrimą ir mokėjimą, nustato krašto apsaugos ministras . 3. Už ypatingus nuopelnus valstybės tarnybai statutiniai tarnautojai gali būti teikiami valstybės apdovanojimui gauti. “
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir kitos išmokos
1Statutinio tarnautojo darbo užmokestį sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priedas už suteiktą kvalifikacinę kategoriją;
3) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;
4) priemokos. Statutinių tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nuostatos. 2. Pareiginės algos dydžiai nustatomi bendra valstybės tarnautojams galiojančia tvarka. 32 . Statutiniams tarnautojams nustatomi šie priedai už kvalifikacinę kategoriją:
nustatytos priemokos už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties metu, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą. Papildomos užduotys statutiniam tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. Priemokos už šioje dalyje nurodytas sąlygas negali viršyti 60 procentų pareiginės algos. “
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis.
tarnybos krašto apsaugos sistemoje Lietuvos valstybei stažą:
įstatyme nustatytas nemokamas atostogas, atostogas kvalifikacijai tobulinti, atostogas dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, atostogas dėl statutinio tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas ir teisę į Darbo kodekse nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti ir mokymosi atostogas. 23 . Esant tarnybiniam būtinumui, statutinis tarnautojas gali būti atšauktas iš atostogų , išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti . Tokiam atšaukimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir krašto apsaugos ministras iki 2014 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatomis statutiniams tarnautojams suteikiamos kasmetinės atostogos už tarnybos laikotarpį iki šio įstatymo įsigaliojimo ir baigiami iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimai.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo į kitas pareigas, vadovaujantis Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nuostatomis, perkeltiems statutiniams tarnautojams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 15 straipsnio nuostatos. 4. Įsigaliojus šiam įstatymui, civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys su statutiniais tarnautojais, kuriems bus sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bus nutraukiamos ir statutiniai tarnautojai atleidžiami iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pasibaigus su jais sudarytose civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyse nustatytam tarnybos laikui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL
2014-10-10 Nr. XIIP-2337 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
(toliau – keičiamas statutas) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų formuluotes
„turi atitikti“, „būti ne jaunesnis“ siūlytina kalbiniu ir loginiu ryšiu
susieti su šios dalies pirmojo sakinio formuluote „<...> atitinkantis <...> šiuos reikalavimus:“. 2. Keičiamo statuto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties pasibaigimo terminą – „ne ilgiau kaip iki V alstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus“. Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas keičiamame statute įtvirtinamas naujai, šio įstatymo projekte reikėtų nustatyti jo taikymo taisykles tiems asmenims, su kuriais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sutartyse toks terminas nenustatytas ar nustatytas kitoks tarnavimo terminas. 3. Keičiamo statuto 6 straipsnio papildymo 3 dalimi siūlytina atsisakyti, nes joje teikiamos blanketinio pobūdžio nuorodos į Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, 16 straipsnio 4 ir 6 dalis, 161 straipsnį ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką. Tokia nuoroda yra perteklinė. Be to, keičiamo statuto normos pagal santykį su Valstybės tarnybos įstatymo normomis laikytinos specialiosiomis (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis), todėl blanketinio pobūdžio nuorodos gali klaidinti vertinant bendrųjų ir specialiųjų normų santykį. 4. Keičiamo statuto 10 straipsnyje nustatyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai.
Šio straipsnio
ne teikti nuorodas į Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamame punkte nurodytą aplinkybę, antraip liks neaišku, kokio turinio atleidimo pagrindą reikėtų nurodyti. 5. Įvertinus keičiamo statuto 10 straipsnio galiojančių ir siūlomų keisti normų turinį (10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas šio straipsnio 1 dalies 12 punktas, nes galima preziumuoti, kad čia turėtų būti nustatytas statutinio tarnautojo atleidimo ir tarnybos pagrindas, kai paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo (žiūr.: Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 puntas), nes pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, iniciatyvos teisę nutraukti tarnybos sutartį turi statutinis tarnautojas, bet tokos iniciatyvos neturi įstaigos vadovas ar kitas į pareigas skiriantis asmuo. Priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo reikėtų tikslinti keičiamo statuto 11 straipsnio 2 dalį. 6. Keičiamo statuto 12 straipsnyje reikėtų aiškiau nustatyti, kokias ir kokio dydžio su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas turėtų atlyginti tarnautojas, jeigu sutartis su juo būtų nutraukta šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Statute reikėtų apibrėžti, kokios išlaidos laikytinos tiesiogiai su mokymusi, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusiomis išlaidomis. 7. Keičiamo statuto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis.
Ši nuostata nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 16 ir
tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose įprastai skiriama (perkeliama) terminuotai, t.y. laikinai, pavyzdžiui, 3 metams. Šios dalies formuluotės „garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis“ turinys nevisiškai aiškus, galima suprasti, kad tuo metu, kai laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose statutinis tarnautojas eis ten pareigas, jis užims ir statutinio tarnautojo pareigas bei turės teisę į nustatytą darbo užmokestį. Jeigu čia siekiama nustatyti statutinio tarnautojo teisę grįžti į eitas iki laikinojo perkėlimo pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, reikėtų atitinkamai keisti Valstybės tarnybos įstatymo normas ir tokią teisę įtvirtinti ne tik civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams tarnautojams. Be to, reikėtų nustatyti tarnautojo, priimto į laikinai perkelto į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, pareigas, atleidimo iš pareigų pagrindą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo : K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos - D. Aleksejūnienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; komiteto biuro padėjėja - G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė - Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, E. Neciunskienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, J. Olekas - Krašto apsaugos ministras, V. Raslanaitė – Krašto apsaugos ministerijos Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė, D. Vėbra – Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų formuluotes „turi atitikti“,
„būti ne jaunesnis“ siūlytina kalbiniu ir loginiu ryšiu susieti su šios
dalies pirmojo sakinio formuluote „<...> atitinkantis <...> šiuos reikalavimus:“. Pritarti41
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties pasibaigimo terminą – „ne ilgiau kaip iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus“.
Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas keičiamame statute įtvirtinamas naujai, šio įstatymo projekte reikėtų nustatyti jo taikymo taisykles tiems asmenims, su kuriais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sutartyse toks terminas nenustatytas ar nustatytas kitoks tarnavimo terminas. Pritarti63
straipsnio papildymo 3 dalimi siūlytina atsisakyti, nes joje teikiamos blanketinio pobūdžio nuorodos į Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, 16 straipsnio 4 ir 6 dalis, 161 straipsnį ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką. Tokia nuoroda yra perteklinė. Be to, keičiamo statuto normos pagal santykį su Valstybės tarnybos įstatymo normomis laikytinos specialiosiomis (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis), todėl blanketinio pobūdžio nuorodos gali klaidinti vertinant bendrųjų ir specialiųjų normų santykį. Pritarti10
atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos tobulintinos, čia reikėtų formuluoti atleidimo pagrindus, o ne teikti nuorodas į Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamame punkte nurodytą aplinkybę, antraip liks neaišku, kokio turinio atleidimo pagrindą reikėtų nurodyti. Pritarti10 5.
10
dalies 8 ir 9 punktai), svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas šio straipsnio 1 dalies 12 punktas, nes galima preziumuoti, kad čia turėtų būti nustatytas statutinio tarnautojo atleidimo ir tarnybos pagrindas, kai paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo (žiūr.: Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 puntas), nes pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, iniciatyvos teisę nutraukti tarnybos sutartį turi statutinis tarnautojas, bet tokos iniciatyvos neturi įstaigos vadovas ar kitas į pareigas skiriantis asmuo. Priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo reikėtų tikslinti keičiamo statuto 11 straipsnio 2 dalį. Pritarti12
straipsnyje reikėtų aiškiau nustatyti, kokias ir kokio dydžio su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas turėtų atlyginti tarnautojas, jeigu sutartis su juo būtų nutraukta šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Statute reikėtų apibrėžti, kokios išlaidos laikytinos tiesiogiai su mokymusi, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusiomis išlaidomis. Pritarti155
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Ši nuostata nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 16 ir 19 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Pažymėtina, kad į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose įprastai skiriama (perkeliama) terminuotai, t.y. laikinai, pavyzdžiui, 3 metams.
Šios dalies formuluotės „garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis“ turinys nevisiškai aiškus, galima suprasti, kad tuo metu, kai laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose statutinis tarnautojas eis ten pareigas, jis užims ir statutinio tarnautojo pareigas bei turės teisę į nustatytą darbo užmokestį. Jeigu čia siekiama nustatyti statutinio tarnautojo teisę grįžti į eitas iki laikinojo perkėlimo pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, reikėtų atitinkamai keisti Valstybės tarnybos įstatymo normas ir tokią teisę įtvirtinti ne tik civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams tarnautojams. Be to, reikėtų nustatyti tarnautojo, priimto į laikinai perkelto į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, pareigas, atleidimo iš pareigų pagrindą. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir šį komiteto pasiūlymą: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-11-2615 Siūlome keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Statutinių tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą , į kurį įskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje numatyti laikotarpiai :
7Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys arba Ričardas Sargūnas. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys :
Mindaugas Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas; Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė; Vilma Raslanaitė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento vyresnioji specialistė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)31 5,6 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų formuluotes „turi atitikti“,
„būti ne jaunesnis“ siūlytina kalbiniu ir loginiu ryšiu susieti su šios
dalies pirmojo sakinio formuluote „<...> atitinkantis <...> šiuos reikalavimus:“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)3
siūloma nustatyti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties pasibaigimo terminą – „ne ilgiau kaip iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus“.
Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas keičiamame statute įtvirtinamas naujai, šio įstatymo projekte reikėtų nustatyti jo taikymo taisykles tiems asmenims, su kuriais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sutartyse toks terminas nenustatytas ar nustatytas kitoks tarnavimo terminas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)4
nuorodos į Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, 16 straipsnio 4 ir 6 dalis, 161 straipsnį ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką. Tokia nuoroda yra perteklinė. Be to, keičiamo statuto normos pagal santykį su Valstybės tarnybos įstatymo normomis laikytinos specialiosiomis (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis), todėl blanketinio pobūdžio nuorodos gali klaidinti vertinant bendrųjų ir specialiųjų normų santykį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)6
nustatyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos tobulintinos, čia reikėtų formuluoti atleidimo pagrindus, o ne teikti nuorodas į Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamame punkte nurodytą aplinkybę, antraip liks neaišku, kokio turinio atleidimo pagrindą reikėtų nurodyti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)65 .
Įvertinus keičiamo statuto 10 straipsnio galiojančių ir siūlomų keisti normų turinį (10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas šio straipsnio 1 dalies 12 punktas, nes galima preziumuoti, kad čia turėtų būti nustatytas statutinio tarnautojo atleidimo ir tarnybos pagrindas, kai paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo (žiūr.:
Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 puntas), nes pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, iniciatyvos teisę nutraukti tarnybos sutartį turi statutinis tarnautojas, bet tokos iniciatyvos neturi įstaigos vadovas ar kitas į pareigas skiriantis asmuo. Priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo reikėtų tikslinti keičiamo statuto 11 straipsnio 2 dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)7
nustatyti, kokias ir kokio dydžio su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas turėtų atlyginti tarnautojas, jeigu sutartis su juo būtų nutraukta šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Statute reikėtų apibrėžti, kokios išlaidos laikytinos tiesiogiai su mokymusi, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusiomis išlaidomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-10-10)8
nustatyti, kad tuo atveju kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Ši nuostata nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 16 ir 19 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu.
Pažymėtina, kad į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose įprastai skiriama (perkeliama) terminuotai, t.y. laikinai, pavyzdžiui, 3 metams. Šios dalies formuluotės
„garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis“ turinys
nevisiškai aiškus, galima suprasti, kad tuo metu, kai laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose statutinis tarnautojas eis ten pareigas, jis užims ir statutinio tarnautojo pareigas bei turės teisę į nustatytą darbo užmokestį. Jeigu čia siekiama nustatyti statutinio tarnautojo teisę grįžti į eitas iki laikinojo perkėlimo pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, reikėtų atitinkamai keisti Valstybės tarnybos įstatymo normas ir tokią teisę įtvirtinti ne tik civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams tarnautojams. Be to, reikėtų nustatyti tarnautojo, priimto į laikinai perkelto į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, pareigas, atleidimo iš pareigų pagrindą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2337 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
DĖL
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai:
Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Vilma Raslanaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1
Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto (toliau – keičiamas statutas) 3 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų formuluotes „turi atitikti“, „būti ne jaunesnis“ siūlytina kalbiniu ir loginiu ryšiu susieti su šios dalies pirmojo sakinio formuluote „<...> atitinkantis <...> šiuos reikalavimus:“. Pritarti
1
sutarties pasibaigimo terminą – „ne ilgiau kaip iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus“.
Atsižvelgiant į tai, kad šis terminas keičiamame statute įtvirtinamas naujai, šio įstatymo projekte reikėtų nustatyti jo taikymo taisykles tiems asmenims, su kuriais civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu sutartyse toks terminas nenustatytas ar nustatytas kitoks tarnavimo terminas. Pritarti
str. 4 dalis
3
statuto 6 straipsnio papildymo 3 dalimi siūlytina atsisakyti, nes joje teikiamos blanketinio pobūdžio nuorodos į Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį, 16 straipsnio 4 ir 6 dalis, 161 straipsnį ir Valstybės tarnybos įstatymo nustatytą tvarką. Tokia nuoroda yra perteklinė. Be to, keičiamo statuto normos pagal santykį su Valstybės tarnybos įstatymo normomis laikytinos specialiosiomis (Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnis), todėl blanketinio pobūdžio nuorodos gali klaidinti vertinant bendrųjų ir specialiųjų normų santykį. Pritarti
nustatyti atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 15 ir 16 punktų nuostatos tobulintinos, čia reikėtų formuluoti atleidimo pagrindus, o ne teikti nuorodas į Valstybės tarnybos įstatymo atitinkamame punkte nurodytą aplinkybę, antraip liks neaišku, kokio turinio atleidimo pagrindą reikėtų nurodyti. Pritarti
5.
Įvertinus keičiamo statuto 10 straipsnio galiojančių ir siūlomų keisti normų turinį (10 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktai), svarstytina, ar neturėtų būti keičiamas šio straipsnio 1 dalies 12 punktas, nes galima preziumuoti, kad čia turėtų būti nustatytas statutinio tarnautojo atleidimo ir tarnybos pagrindas, kai paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl neįgalumo ar darbingumo netekimo (žiūr.: Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 13 puntas), nes pagal keičiamo statuto 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą, iniciatyvos teisę nutraukti tarnybos sutartį turi statutinis tarnautojas, bet tokos iniciatyvos neturi įstaigos vadovas ar kitas į pareigas skiriantis asmuo. Priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo reikėtų tikslinti keičiamo statuto 11 straipsnio 2 dalį. Nepritarti Statutiniai tarnautojai yra specifinė valstybės tarnautojų grupė ir jų sveikatos būklės dėl tinkamumo tarnybai tikrinimas yra specialiai reglamentuotas (statutinių tarnautojų sveikatos būklę dėl tinkamumo tarnybai tikrina Karinė medicinos ekspertizės komisija), todėl Statuto 10 str. 1 d 12 p. negali būti keičiamas jį suderinant su Valstybės tarnybos įstatymo 44 str. 1 d. 13 p. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-1012
statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas turėtų atlyginti tarnautojas, jeigu sutartis su juo būtų nutraukta šiame straipsnyje nurodytais pagrindais. Statute reikėtų apibrėžti, kokios išlaidos laikytinos tiesiogiai su mokymusi, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusiomis išlaidomis. Nepritarti Poreikio Statute papildomai reglamentuoti su statutinio tarnautojo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu susijusias išlaidas nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. nuostata, jog
„kitos šio įstatymo nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos
tiek, kiek jų statuto nereglamentuoja jų statutai“, civilinės krašto apsaugos tarnybos statutinių tarnautojų, kaip ir kitų valstybės tarnautojų, su mokymu susijusių išlaidų grąžinimą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (46 str.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-08-04 nutarimas Nr. 780 „Dėl Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-29 nutarimas Nr. 526 „Dėl Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose išlaidų patvirtinimo“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-10155
tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis. Ši nuostata nesiderina su Valstybės tarnybos įstatymo 16 ir 19 straipsniuose nustatytu teisiniu reguliavimu. Pažymėtina, kad į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose įprastai skiriama (perkeliama) terminuotai, t.y. laikinai, pavyzdžiui, 3 metams.
Šios dalies formuluotės „garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis“ turinys nevisiškai aiškus, galima suprasti, kad tuo metu, kai laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose statutinis tarnautojas eis ten pareigas, jis užims ir statutinio tarnautojo pareigas bei turės teisę į nustatytą darbo užmokestį. Jeigu čia siekiama nustatyti statutinio tarnautojo teisę grįžti į eitas iki laikinojo perkėlimo pareigas ir nustatytą darbo užmokestį, reikėtų atitinkamai keisti Valstybės tarnybos įstatymo normas ir tokią teisę įtvirtinti ne tik civilinės krašto apsaugos tarnybos statutiniams tarnautojams. Be to, reikėtų nustatyti tarnautojo, priimto į laikinai perkelto į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, pareigas, atleidimo iš pareigų pagrindą. Nepritarti Pažymėtina, kad projektu į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose perkeltiems statutiniams tarnautojams naujos garantijos nesukuriamos, o atkartojama šiuo metu galiojantis ir Valstybės tarnybos įstatymo 43 str. 5 d. 9 p. įtvirtinta garantija, kuri taikoma visiems valstybės tarnautojams, o statutiniams tarnautojams, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., taikoma be išlygų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. reglamentuoja ne perkeltų, o buvusių ir savo noru atsistatydinusių statutinių tarnautojų garantiją – teisę atkurti statutinio tarnautojo statusą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-11-12 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2337 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-11-2615 Siūlome keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Statutinių tarnautojų kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą , į kurį įskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje numatyti laikotarpiai :
1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;
2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;
3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;
4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.“ Pritarti
7Komiteto sprendimas ir siūlymai :
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į papildomų komitetų pasiūlymus ir komiteto siūlymus:
1Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pripažinti netekusiu galios 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą. 1) Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteikta teisė turėti tarnybinį šaunamąjį ginklą ir (ar) specialiąsias priemones; Papildyti Projekto 5 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu paaiškėja, kad statutinis tarnautojas neturi suteiktą kvalifikacinę kategoriją atitinkančios kvalifikacijos arba padaro tarnybinį nusižengimą, krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas asmuo kategoriją gali pažeminti .“
3Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 8 punktą.
8) savo iniciatyva nutraukia tarnybą prieš sutartyje įsipareigotą tarnauti terminą, negalėdamas tęsti tarnybos dėl ligos ar invalidumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių bei kitų krašto apsaugos ministro pripažintų svarbių priežasčių; Papildyti projekto 8 straipsnį, kuriuo keičiamas 15 straipsnio 5 dalis ir ją išdėstyti taip: „5. Kai statutiniai tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį yra laikinai perkelti į pareigas tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose, jiems yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis . Nustatytas darbo užmokestis statutiniam tarnautojui nemokamas, jeigu jį moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią jis perkeltas. “
4 dalimi: „4. Įsigaliojus šiam įstatymui, civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys su statutiniais tarnautojais, kuriems bus sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas senatvės pensijos amžius, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, bus nutraukiamos ir statutiniai tarnautojai atleidžiami iš civilinės krašto apsaugos tarnybos pasibaigus su jais sudarytose civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartyse nustatytam tarnybos laikui.“
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas