Lyginamasis variantas
187 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos iki einamųjų metų birželio 1 dienos arba nėra Trišalės tarybos teikimo dėl minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos, tai ateinančių finansinių metų minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato ir tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką.‘‘ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 2 315,9 lito, ir palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, sumažėjo 1 procentu: valstybės sektoriuje – 2 414,1 lito (sumažėjo 1,7 proc.), privačiajame sektoriuje – 2 260,9 lito (sumažėjo 0,6 proc.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1
procento: valstybės sektoriuje – 1 875 litus (1 proc. mažesnis), privačiajame –
nuo 2014 m sausio 1 d. pasikeitusi LR gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nustatyta neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka. Realusis darbo užmokestis 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 0,2 procento: valstybės sektoriuje sumažėjo 0,9 procento, o privačiajame – padidėjo 0,3 procento. Darbo užmokesčio sumažėjimą 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, lėmė išmokėtos mažesnės vienkartinės premijos, priedai, priemokos ir piniginės išmokos ir kitos priežastys.Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2014 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su 2013 m. ketvirtuoju ketvirčiu, labiausiai sumažėjo kasybos ir karjerų eksploatavimo (10,5 proc.), elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5,5 proc.), statybos (4,1 proc.) įmonėse, o labiausiai padidėjo
Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visose veiklose, išskyrus kitą aptarnavimo veiklą, kurioje sumažėjo 0,9 procento. Tikslas - numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Minimali mėnesinė alga nėra susieta su vidutiniu darbo užmokesčiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma numatyti, jog minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Primėus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, priimti naujų teisės aktų ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymų projektų įgyvendinimui nebus reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Šiuo metu vyksta tikslūs skaičiavimai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Negauta Teikia Seimo narys Parašas Petras Gražulis
Vilnius
DARBO KODEKSO 187 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2014-10-07 Nr. XIIP-2334 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad ,,minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 187 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintomis ir nesiūlomomis keisti minimaliosios mėnesinės algos nustatymo taisyklėmis, t.y. kad minimaliąją algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu; kad jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliosios mėnesinės algos, tai minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato Seimas, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Antra, prėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis nėra tvirtinamas jokiu įstatymu. Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, kas ketvirtį skelbia praėjusio ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
Trečia, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teisės tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso
darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Ketvirta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. 2. Projekto pavadinime kaip perteklinis brauktinas žodis ,,ĮSTATYMO“, o įstatymo projekto tekste vietoj žodžių „minimalios mėnesinės algos“ vartotina formuluotė „minimaliosios mėnesinės algos“. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius kitokias minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo taisykles, tikėtina, kad jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-06 Nr. XIIP-2334 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2334, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
O S
Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento Projekto „sprendimų ir jų projektų poveikio vertinimo diegimas“ ekspertė Indrė Viktorija Užukukytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 187 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintomis ir nesiūlomomis keisti minimaliosios mėnesinės algos nustatymo taisyklėmis, t.y. kad minimaliąją algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu; kad jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliosios mėnesinės algos, tai minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato Seimas, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Antra, praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis nėra tvirtinamas jokiu įstatymu. Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409
„Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir
skelbimo kas ketvirtį“, kas ketvirtį skelbia praėjusio ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Trečia, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teisės tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso
darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Ketvirta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis.
Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Pritarti
Teisės departamentas, 2014-10-08 Projekto pavadinime kaip perteklinis brauktinas žodis ,,ĮSTATYMO“, o įstatymo projekto tekste vietoj žodžių „minimalios mėnesinės algos“ vartotina formuluotė
„minimaliosios mėnesinės algos“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-08 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius kitokias minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo taisykles, tikėtina, kad jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-04-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-02-10 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2334 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projekto siūlymo esmė – susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir užtikrinti, kad MMA būtų bent 50 % VDU.
MMA susiejimas su VDU užprogramuoja automatišką, ekonomiškai nepagrįstą MMA ir VDU didėjimą MMA dydžio susiejimas su statistiniu VDU sukurs mechanizmą, kuris užprogramuos reguliarų MMA didėjimą. Statistikos departamento skaičiuojamas VDU priklauso nuo šalyje nustatomos MMA. Dėl tokios dydžių priklausomybės padidinus MMA automatiškai statistiškai auga ir VDU. Atkreipiame dėmesį, kad VDU padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žmonės pradeda gauti didesnes pajamas. Dėl didėjančios MMA dalis darbuotojų praranda darbą ar pradeda dirbti nelegaliai ir gauna mažesnį darbo užmokestį nei MMA. Tačiau oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų, todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, o dėl to automatiškai padidėtų ir MMA. Taigi siūlymas susieti MMA dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu reiškia užprogramuotą MMA didėjimą (didinamas MMA sukeltų statistinį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, o pastarasis reikštų didinamą MMA ir t. t.), neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų. ES šalyse MMA yra daug mažesnis nei 50 % VDU Projektais siekiama įtvirtinti, kad MMA sudarytų ne mažiau kaip 50 % VDU. Toks siūlomas VDU ir MMA santykis yra nepagrįstai didelis. Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, MMA Europos Sąjungoje sudaro apie 40 % VDU. Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio ir MMA santykis 2013 m. buvo apie 47 %. Tai yra vienas iš didžiausių santykių Europos Sąjungoje. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Airija, Vengrija turi santykinai mažesnę MMA nei Lietuva. MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 50 % ribą tik Slovėnijoje (žiūrėti lentelę).
MMA didina šešėlinės ekonomikos mastus MMA didinimas visiškai nedaro įtakos motyvacijai mokėti legaliai tos sumos, kuri yra didesnė už naujai padidintą MMA. Priešingai, didesnė MMA reiškia ir didesnę mokestinę naštą darbdaviui. Toms įmonėms, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų ir yra blogoje finansinėje situacijoje, MMA padidinimas kartu žymiai padidina ir darbo užmokesčio sąnaudas. Jei įmonė neturi galimybių padidinti pajamų, jai belieka bankrutuoti arba pereiti į šešėlį. Tai reiškia, kad dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas. Siūlome Projektui nepritarti ir nesieti MMA su VDU dydžiu. Pritarti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2334 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2334) dėl toliau išvardytų priežasčių. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2334 teisinio reguliavimo tikslas – numatyti, kad minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir kad MMA dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tvirtinti šalies ūkio vidutinio metinio darbo užmokesčio dydžio. MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas lemtų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA. Taigi MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį. MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais šio kodekso bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. MMA teisės aktų nustatyta tvarka gali būti didinama įgyvendinant Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos 85 punkto nuostatas. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl MMA didinimo galimybių 2015 metais pateiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2334 teisinio reguliavimo idėjai – didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl minimalios mėnesinės algos didinimo galimybių 2015 metais teiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 5 už; 4 prieš. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Jurgis Razma. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, K. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, V. Baliukevičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus vedėja, P. Gražulis – Seimo narys, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, L. Savickas - VŠĮ „Investuok Lietuvoje“ investicinės aplinkos ekspertas, A. Šešelgis – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-08 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad ,,minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje.
Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 187 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintomis ir nesiūlomomis keisti minimaliosios mėnesinės algos nustatymo taisyklėmis, t.y. kad minimaliąją algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu; kad jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliosios mėnesinės algos, tai minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato Seimas, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Antra, praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis nėra tvirtinamas jokiu įstatymu. Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409
„Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir
skelbimo kas ketvirtį“, kas ketvirtį skelbia praėjusio ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Trečia, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teisės tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio.
Darbo kodekso 40 straipsnio
atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Ketvirta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis. Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-10-08 Projekto pavadinime kaip perteklinis brauktinas žodis ,,ĮSTATYMO“, o įstatymo projekto tekste vietoj žodžių „minimalios mėnesinės algos“ vartotina formuluotė
„minimaliosios mėnesinės algos“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-10-08 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius kitokias minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo taisykles, tikėtina, kad jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-04-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2334, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-02-10 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2334 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projekto siūlymo esmė – susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir užtikrinti, kad MMA būtų bent 50 % VDU. MMA susiejimas su VDU užprogramuoja automatišką, ekonomiškai nepagrįstą MMA ir VDU didėjimą MMA dydžio susiejimas su statistiniu VDU sukurs mechanizmą, kuris užprogramuos reguliarų MMA didėjimą. Statistikos departamento skaičiuojamas VDU priklauso nuo šalyje nustatomos MMA. Dėl tokios dydžių priklausomybės padidinus MMA automatiškai statistiškai auga ir VDU. Atkreipiame dėmesį, kad VDU padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žmonės pradeda gauti didesnes pajamas. Dėl didėjančios MMA dalis darbuotojų praranda darbą ar pradeda dirbti nelegaliai ir gauna mažesnį darbo užmokestį nei MMA. Tačiau oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų, todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, o dėl to automatiškai padidėtų ir MMA. Taigi siūlymas susieti MMA dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu reiškia užprogramuotą MMA didėjimą (didinamas MMA sukeltų statistinį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, o pastarasis reikštų didinamą MMA ir t. t.), neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų. ES šalyse MMA yra daug mažesnis nei 50 % VDU Projektais siekiama įtvirtinti, kad MMA sudarytų ne mažiau kaip 50 % VDU. Toks siūlomas VDU ir MMA santykis yra nepagrįstai didelis. Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, MMA Europos Sąjungoje sudaro apie 40 % VDU.
Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio ir MMA santykis 2013 m. buvo apie 47 %. Tai yra vienas iš didžiausių santykių Europos Sąjungoje. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Airija, Vengrija turi santykinai mažesnę MMA nei Lietuva. MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 50 % ribą tik Slovėnijoje (žiūrėti lentelę). MMA didina šešėlinės ekonomikos mastus MMA didinimas visiškai nedaro įtakos motyvacijai mokėti legaliai tos sumos, kuri yra didesnė už naujai padidintą MMA. Priešingai, didesnė MMA reiškia ir didesnę mokestinę naštą darbdaviui. Toms įmonėms, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų ir yra blogoje finansinėje situacijoje, MMA padidinimas kartu žymiai padidina ir darbo užmokesčio sąnaudas. Jei įmonė neturi galimybių padidinti pajamų, jai belieka bankrutuoti arba pereiti į šešėlį. Tai reiškia, kad dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas. Siūlome Projektui nepritarti ir nesieti MMA su VDU dydžiu. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2334 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2334) dėl toliau išvardytų priežasčių. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2334 teisinio reguliavimo tikslas – numatyti, kad minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir kad MMA dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tvirtinti šalies ūkio vidutinio metinio darbo užmokesčio dydžio. MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas lemtų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA. Taigi MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį. MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais šio kodekso bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. MMA teisės aktų nustatyta tvarka gali būti didinama įgyvendinant Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos 85 punkto nuostatas. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl MMA didinimo galimybių 2015 metais pateiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2015-03-26 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas:
1) lemtų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA;
2) MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį;
3) MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio; pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2334 atmesti. Pritarti
2Ekonomikos komitetas,
2015-04-08 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2334 teisinio reguliavimo idėjai – didinti minimalią mėnesinę algą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl minimalios mėnesinės algos didinimo galimybių 2015 metais teiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į LR Vyriausybės, Biudžeto ir finansų komiteto bei
Ekonomikos komiteto išvadas, projektą siūlome atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kristina Miškinienė arba Liutauras Kazlavickas. PRIDEDAMA: - Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
ir FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
kodekso 187 straipsnio 1 dalį ir nustatyti, kad ,,minimalios mėnesinės algos dydis yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Minimalios mėnesinės algos dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais.
Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su keičiamo įstatymo 187 straipsnio 1 dalyje jau įtvirtintomis ir nesiūlomomis keisti minimaliosios mėnesinės algos nustatymo taisyklėmis, t.y. kad minimaliąją algą nustato Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu; kad jeigu Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nenustato minimaliosios mėnesinės algos, tai minimaliosios mėnesinės algos dydį nustato Seimas, atsižvelgdamas į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame ir privačiame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką. Antra, praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje dydis nėra tvirtinamas jokiu įstatymu. Šiuo metu Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 409 „Dėl darbo užmokesčio statistinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir skelbimo kas ketvirtį“, kas ketvirtį skelbia praėjusio ketvirčio šalies ūkio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Trečia, svarstytina, ar toks siūlymas neapribotų socialinių partnerių ir Trišalės tarybos teisės tartis dėl minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais – ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. Ketvirta, siūloma nuostata svarstytina atsižvelgiant į Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 131 Dėl minimalaus darbo užmokesčio nustatymo, ypač atsižvelgiant į besivystančias šalis.
Šios konvencijos 3 straipsnyje įtvirtinta, kad nustatant minimalaus darbo užmokesčio dydį, kiek tai įmanoma ir priimtina pagal nacionalinę praktiką ir sąlygas, be kita ko, atsižvelgiama į ekonominius veiksnius, įskaitant ekonominę plėtrą, darbo našumą ir ketinimus siekti ir išlaikyti aukštą užimtumo lygį. Pritarti. 2. Projekto pavadinime kaip perteklinis brauktinas žodis ,,ĮSTATYMO“, o įstatymo projekto tekste vietoj žodžių „minimalios mėnesinės algos“ vartotina formuluotė „minimaliosios mėnesinės algos“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustačius kitokias minimaliosios mėnesinės algos dydžio nustatymo taisykles, tikėtina, kad jų įgyvendinimas pareikalaus papildomų lėšų iš valstybės biudžeto išlaikomoms įstaigoms. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2014-10-15 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2334, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, 2015-02-15 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP–2334 Lietuvos laisvosios rinkos institutas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIP–2334 (toliau – Projektas) ir teikia pastabas bei pasiūlymus. Projekto siūlymo esmė – susieti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) ir užtikrinti, kad MMA būtų bent 50 % VDU.
MMA susiejimas su VDU užprogramuoja automatišką, ekonomiškai nepagrįstą MMA ir VDU didėjimą MMA dydžio susiejimas su statistiniu VDU sukurs mechanizmą, kuris užprogramuos reguliarų MMA didėjimą. Statistikos departamento skaičiuojamas VDU priklauso nuo šalyje nustatomos MMA. Dėl tokios dydžių priklausomybės padidinus MMA automatiškai statistiškai auga ir VDU. Atkreipiame dėmesį, kad VDU padidėjimas nebūtinai reiškia, kad žmonės pradeda gauti didesnes pajamas. Dėl didėjančios MMA dalis darbuotojų praranda darbą ar pradeda dirbti nelegaliai ir gauna mažesnį darbo užmokestį nei MMA. Tačiau oficialioji statistika nefiksuoja nelegalių darbo vietų, todėl MMA augimas, galimai padidindamas šešėlį, sukelia statistinį vidutinio darbo užmokesčio augimo efektą, o dėl to automatiškai padidėtų ir MMA. Taigi siūlymas susieti MMA dydį su vidutiniu darbo užmokesčiu reiškia užprogramuotą MMA didėjimą (didinamas MMA sukeltų statistinį vidutinio darbo užmokesčio didėjimą, o pastarasis reikštų didinamą MMA ir t. t.), neatspindintį realiai gaunamų žmonių pajamų. ES šalyse MMA yra daug mažesnis nei 50 % VDU Projektais siekiama įtvirtinti, kad MMA sudarytų ne mažiau kaip 50 % VDU. Toks siūlomas VDU ir MMA santykis yra nepagrįstai didelis. Remiantis naujausiais Eurostat duomenimis, MMA Europos Sąjungoje sudaro apie 40 % VDU. Lietuvoje vidutinio darbo užmokesčio ir MMA santykis 2013 m. buvo apie 47 %. Tai yra vienas iš didžiausių santykių Europos Sąjungoje. Tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, JAV, Lenkija, Kroatija, Bulgarija, Čekija, Ispanija, Airija, Vengrija turi santykinai mažesnę MMA nei Lietuva. MMA santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu peržengia 50 % ribą tik Slovėnijoje (žiūrėti lentelę).
MMA didina šešėlinės ekonomikos mastus MMA didinimas visiškai nedaro įtakos motyvacijai mokėti legaliai tos sumos, kuri yra didesnė už naujai padidintą MMA. Priešingai, didesnė MMA reiškia ir didesnę mokestinę naštą darbdaviui. Toms įmonėms, kurios turi daug MMA uždirbančių darbuotojų ir yra blogoje finansinėje situacijoje, MMA padidinimas kartu žymiai padidina ir darbo užmokesčio sąnaudas. Jei įmonė neturi galimybių padidinti pajamų, jai belieka bankrutuoti arba pereiti į šešėlį. Tai reiškia, kad dėl padidėjusio MMA ir aukšto darbo jėgos apmokestinimo dar sumažėtų paskatos kurti naujas legalias darbo vietas. Siūlome Projektui nepritarti ir nesieti MMA su VDU dydžiu. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-11, Nutarimas Nr.124 Nepritarti Lietuvos Respublikos darbo kodekso įstatymo 187 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2334 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-2334) dėl toliau išvardytų priežasčių. Įstatymo projekto Nr. XIIP-2334 teisinio reguliavimo tikslas – numatyti, kad minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis būtų apskaičiuojamas atsižvelgiant į praėjusių metų įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vidutinį darbo užmokestį šalies ūkyje ir kad MMA dydis negali būti mažesnis negu pusė praėjusiais metais įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio šalies ūkyje, tačiau Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tvirtinti šalies ūkio vidutinio metinio darbo užmokesčio dydžio.
MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas lemtų savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, MMA dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA. Taigi MMA dydis būtų nustatomas neatsižvelgiant į šalies ūkio vystymosi tendencijas, valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį. MMA dydžio, ne mažesnio kaip pusė praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio, nustatymas apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad socialinė partnerystė – tai darbuotojų ir darbdavių atstovų bei jų organizacijų, o tam tikrais šio kodekso bei kitų įstatymų nustatytais atvejais ir valstybės institucijų tarpusavio santykių sistema, kuria siekiama suderinti darbo santykių subjektų interesus. MMA teisės aktų nustatyta tvarka gali būti didinama įgyvendinant Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos 85 punkto nuostatas. 3. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė konkrečius pasiūlymus dėl MMA didinimo galimybių 2015 metais pateiks Lietuvos Respublikos trišalei tarybai. Pritarti. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas:
savaiminį darbo užmokesčio indeksavimą, minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydis tiesiogiai priklausytų nuo praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio, kurio dydžiui įtaką darytų ir praėjusiais metais padidinta MMA;
valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir darbdavių finansines galimybes, būtinybę didinti ir kitų darbuotojų, ypač kvalifikuotų, darbo užmokestį;
dydžio, nustatymas apribotų socialinių partnerių ir Lietuvos Respublikos trišalės tarybos teises tartis dėl MMA dydžio; pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2334 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 0; susilaikė - 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas