straipsnio pakeitimas. Papildyti 9 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „
vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje 1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo
tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytų lėšų nepakanka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimui atlikti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis. 3.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų, bet ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skiriamų asignavimų, patvirtintų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;
3) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos iki kiekvienų metų kovo 31 d. apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones apie kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Įmonės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) įmonėms, laiku nesumokėjusioms šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Delspinigiai nepripažįstami įmonių pagrįstomis sąnaudomis.
Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. “
įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys: Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-2329(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „ 9 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija ir finansavimo tvarka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje 1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir atliekant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytų lėšų nepakanka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimui atlikti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veikla gali būti finansuojama ir iš kitų valstybės biudžeto asignavimų. 3.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų, bet ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;
3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis sąnaudomis.
Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti .“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
Projekto Nr. XIIP-2329(3) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. X-764 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Papildyti 9 straipsnį 2 ir 3 dalimis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „ 9 straipsnis. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija ir finansavimo tvarka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje 1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija:
1) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
2) tvirtina Paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
3) derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
4) derina paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos;
5) turi teisę savo sprendimu vienašališkai nustatyti geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas šio įstatymo 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais;
6) nustato su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisykles ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvadą;
7) vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijavimo taisyklėmis, išduoda geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, jas registruoja, įspėja apie galimą licencijos galiojimo sustabdymą ir (arba) panaikinimą, panaikina licencijų galiojimą, sustabdo licencijų galiojimą, panaikina licencijų galiojimo sustabdymą, prižiūri, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų;
8) nustato laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodiką ir prižiūri, kaip ji taikoma;
9) išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo;
10) nustato baudų skyrimo taisykles, skiria baudas už šio įstatymo nuostatų pažeidimus;
11) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo tvarkos aprašą;
12) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos atskyrimo taisykles ir su apskaitos atskyrimu susijusių reikalavimų sąvadą;
13) tvirtina Geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo informacijos teikimo taisykles;
14) tvirtina Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašą;
15) tvirtina Nuotekų valymo kainos už padidėjusią ir savitąją taršą skaičiavimo tvarkos aprašą ir prižiūri, kaip jis taikomas;
16) tvirtina Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų lyginamosios analizės aprašą;
17) kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos įvertina, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų;
18) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir atliekant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. 3. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos ir jų naudojimo tvarka:
1) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kitų metų pajamas sudaro geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įmonių 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklos pajamų. Šios pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme;
2) šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos pripažįstamos geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį;
3) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki kiekvienų metų kovo 31 dienos apskaičiuoja šios dalies 1 punkte nurodytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamas ir informuoja geriamojo vandens tiekėjus ir nuotekų tvarkytojus apie jų kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą.
Geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nurodytą sumą privalo pervesti į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sąskaitą kiekvieną kalendorinių metų ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio paskutinės dienos;
4) geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams, laiku nesumokėjusiems šios dalies 1 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotos sumos, skaičiuojami 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą mokėjimo termino dieną. Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų pagrįstomis sąnaudomis.
Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos sumokėti visą laiku nesumokėtą sumą;
5) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal šią dalį gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka;
6) Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos, gautos pagal šią dalį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti .“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugpjūčio
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. 2014 m. birželio
tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymas), pagal kurį Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – Komisija) yra praplečiamos turimos ir priskiriamos naujos funkcijos: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijų išdavimas, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų nustatymo metodikos nustatymas, Garantinio geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo vykdymo tvarkos ir sąlygų aprašo tvirtinimas, kasmetinis vertinimas, ar nustačius naujas kainas vartotojų mokama suma už paslaugas neviršys 4 procentų vidutinių mėnesio šeimos pajamų dydžio, su viešojo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veikla susijusių sąnaudų ir būtinųjų sąnaudų apskaitos taisyklių ir su sąnaudų apskaita susijusių reikalavimų sąvado nustatymas ir kt.
Taip pat Komisija 300-tams ūkio subjektų privalės derinti geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, kiekvienais metais jas perskaičiuoti, išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinės geriamojo vandens tiekėjų, nuotekų tvarkytojų, paviršinių nuotekų tvarkytojų, nuotekų transportavimo paslaugas teikiančių asmenų, abonentų ir vartotojų ginčus dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų, paviršinių nuotekų tvarkymo kainų, nuotekų transportavimo paslaugų kainų, laikino atjungimo nuo (prijungimo prie) geriamojo vandens tiekimo tinklų paslaugų kainų ir jų taikymo, vienašališkai nustatys geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, paviršinių nuotekų tvarkytojui geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas 34 straipsnio 15 ir 16 dalyse nurodytais atvejais bei vykdys kitas Įstatyme nustatytas funkcijas.
Šioms funkcijoms ir iškeltiems tikslams įgyvendinti yra būtina spręsti Komisijos finansavimo iš geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų klausimą, kadangi yra būtina plėsti Komisijos vandens skyrių, kuriam yra reikalingi ne mažiau kaip 7 etatai. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Teikiamu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas), atsižvelgiant į Įstatyme išplėstą Komisijos kompetenciją ir papildomas funkcijas, siekiama įtvirtinti Komisijos finansavimo būdą iš ūkio subjektų įmokų, kas tiksliau atspindėtų Komisijos vykdomų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Komisijos išlaikymo našta tektų ne visiems mokesčių mokėtojams, o išimtinai tiems, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo
valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 16 dalyje numatytos Komisijos pajamos. Komisijos programos, įgyvendinamos siekiant Energetikos įstatymo 3 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų Energetikos įstatymo 8 straipsnio 16 dalyje nustatyta tvarka. Pagal Energetikos įstatymo
energetikos sektoriaus reguliavimą ir valstybinę energetikos priežiūrą, finansuojamos iš Komisijos pajamų, gautų iš energetikos įmonių pervedamų įmokų, apskaičiuotų pagal atskirų energetikos sektorių metines energijos perdavimo ir
(ar) skirstymo veiklų pajamas. Tačiau geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės nėra priskiriamos prie energetikos įmonių ir joms Energetikos įstatymo nuostatos nėra taikomos. Darytina išvada, kad išlaidas, susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimu, apmoka energetinių paslaugų vartotojai, kas pažeidžia skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Komisijos funkcijos, susijusios su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriaus reguliavimu būtų finansuojamos atskaitant 0,3 procento praėjusių metų geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų (neatskaitant nuo pardavimo veiklos ir nuotekų transportavimo mobiliosiomis transporto priemonėmis veiklos), įskaičiuojant atskaitymus į paslaugų kainą.
Remiantis 2013 m. faktiniais vandens tiekimo įmonių duomenimis, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina vidutiniškai Lietuvoje padidėtų 0,014 Lt/m3 (atskirose įmonėse nuo 0,011 Lt/m3 iki 0,029 Lt/m3). Pagal Komisijos renkamų 48 vandens tiekimo įmonių duomenis ir įvertinus ateinančių metų prognozes, 0,3 proc. įmoka sudarytų apie 1200,0 tūkst. Lt per metus. Pagal 2013 metų įmonių duomenis tik 8 vandens tiekimo įmonės gavo pelną iš pagrindinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, kad pajamos nepadengia įmonių būtinųjų sąnaudų, manytina, kad artimiausiu metu kainos augs. Pagal 2014 m. birželio 12 d. priimto Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, įsigaliosiančio 2014 m. lapkričio 1 d., nuostatas, kainos, atsižvelgiant į veiksnius, nepriklausančius nuo įmonių ir lemiančius įmonių sąnaudų pasikeitimus, bus perskaičiuojamos kiekvienais metais ir leis išvengti didelių kainų (taip pat ir pajamų) šuolių. Laikantis sąlygos, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimo kiekiai išliks tokie patys, o didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, vandens tiekimo įmonių pajamoms išaugus 6 proc. (apie 27,5 mln. Lt, kas leistų padengti dabartinę vandens tiekimo įmonių savikainą), įmoka Komisijai sudarytų apie 1282,5 tūkst. Lt (82,5 tūkst. Lt daugiau), pajamoms išaugus 10 proc. (apie 42,1 mln. Lt), įmoka sudarytų apie 1326,3 tūkst. Lt (126,3 tūkst. Lt daugiau).
Lt daugiau). Atsižvelgiant į pardavimo pajamų dinamiką, nuo 2009 metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pajamos kasmet vidutiniškai augdavo apie 3 proc., tik
augimas dėl nesavalaikio kainų perskaičiavimo). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų pardavimo kiekiai svyruoja kiekvienais metais priklausomai nuo taupymo ir naujų vartotojų atsiradimo, bet, manytina, kad vidutinis surenkamų įmokų kiekis bus 1200,00 tūkst. Lt. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Energetikos įstatymą, įmokos Komisijai sudaro 1,1 procento šilumos perdavimo veiklos pajamų, 0,25 procento elektros energijos perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų ir 0,7 procento gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo veiklų pajamų. Atitinkamai atskirame sektoriuje surinktas įmokas paskirsčius Komisijos darbuotojų, dirbančių tame sektoriuje skaičiui, gaunama vidutinė 1 darbuotojui skiriama įmokų dalis. Pritaikius tokį modelį geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veikloms, nustatoma 7 darbuotojų išlaikymui ir kitoms išlaidoms reikalinga įmokų suma (apie 1500,0 tūkst. Lt), kuri sudaro apie 15 proc. Komisijai skirtų asignavimų, patvirtintų 2014 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Todėl Projekte nustačius, kad įmokos Komisijai sudaro ne daugiau kaip 15 procentų kitais metais Komisijai skiriamų asignavimų, patvirtintų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, yra užtikrinama, kad Komisija negaus daugiau lėšų nei yra reikalinga Įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti.
Komisija iki kiekvienų metų kovo 31 d. apskaičiuos Komisijos pajamas iš ūkio subjektų įmokų ir įvertinusi, ar šios pajamos nėra didesnės nei 15 procentų Komisijai kitais metais skiriamų asignavimų, patvirtintų atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, informuos įmones apie kiekvieną ketvirtį mokėtiną sumą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės Komisijos nurodytą sumą perves į Komisijos sąskaitą. Komisija, tokiu būdu gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat, priėmus Įstatymą, Komisijai yra nustatyta pareiga parengti apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo aprašus ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką, kuri užtikrins geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą. Apskaitos atskyrimo tikslai bei sąnaudų paskirstymo taisyklės leis įgyvendinti pagrindinį kainodaros principą, įtvirtintą Įstatyme – kaina turi būti pagrįsta būtinosiomis sąnaudomis. Kaip jau minėta, Komisija gautas pajamas privalo įmokėti į valstybės biudžetą ir tvarkyti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Lėšų gavimas iš valstybės iždo bendrosios sąskaitos, tiesioginis išlaidų apmokėjimas ir lėšų pervedimas vykdomas vadovaujantis Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195.
ūkio subjektų įmokų ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir vykdomoms programoms finansuoti. Pažymėtina, kad Komisijai yra taikomi tokie patys atskaitomybės ir kontrolės reikalavimai kaip ir kitoms biudžetinėms įstaigoms. Komisijai yra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Komisija kiekvieną ketvirtį Lietuvos Respublikos finansų ministerijai teikia ataskaitas apie biudžeto lėšų panaudojimą, taip pat Komisijos finansavimas ir lėšų panaudojimas yra pateikiamas metinėje Komisijos veiklos ataskaitoje. Tiek biudžeto lėšų panaudojimo ataskaitos, tiek metinė Komisijos veiklos ataskaita yra viešos ir skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje www.regula.lt, todėl visi gali susipažinti su Komisijos gautų lėšų panaudojimo tikslais ir programomis. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Įstatyme įtvirtinus nuostatą, kad Komisijos funkcijos, susijusios su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sektoriaus reguliavimu būtų finansuojamos atskaitant 0,3 procento geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos metinių veiklos pajamų (neatskaitant nuo pardavimo veiklos ir nuotekų transportavimo mobiliosiomis transporto priemonėmis veiklos), įskaičiuojant atskaitymus į paslaugų kainą, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina vidutiniškai Lietuvoje padidėtų 0,014 Lt/m3 (atskirose įmonėse nuo 0,011 Lt/m3 iki 0,029 Lt/m3). 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Komisijos pajamos, gautos iš geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pripažįstamos šių įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis nustatant paslaugų kainas, todėl ūkio subjektai neigiamo poveikio nepatirs. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, tebegaliojantys šios srities teisės aktai ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jei įstatymas, kurio Projektas teikiamas, bus priimtas, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo nuostatų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas. Projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektui vertinimai ir išvados negauti. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc . Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „Komisijos finansavimo šaltiniai“, „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys: Algimantas Salamakinas
Blankas ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-02 Nr. XIIP-2329 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO ĮSTATYMO NR. XII-939 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2329 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
2014-10-10 Nr. XIIP-2329 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinimą reikėtų patikslinti nurodant, kad projektu yra keičiamas ne Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnis, bet Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnis. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir teikiamo projekto 1 straipsnį, nurodant, kad šiuo straipsniu yra keičiamas įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnyje išdėstytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 naujos redakcijos 9 straipsnis. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų turinys neatitinka
nereikėtų išdėstyti atskirame keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, ketvirtojo skirsnio) straipsnyje. 3. Kadangi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra viena institucija, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje, 3 dalies 3 ir 5 punkte vietoj žodžio „komisijos“ reikėtų įrašyti žodį „komisija“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip
„geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės“, „įmonės“, kurių turinys
nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje. 5.
įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos“, o šio straipsnio 3 dalies 6 punkte
lėšos“, kurios turinys nėra visiškai aiškus Biudžeto sandaros įstatymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kaip asignavimų valdytojai kiekvienais metais valstybės biudžete yra patvirtinama konkreti asignavimų suma, jokių kitokių valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytojams, išskyrus patvirtintus asignavimus, nėra skiriama. 7. Pagal projekto 2 straipsnį projektu siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., t. y., nuo šios datos geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams būtų privalomi atskaitymai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimui. Pažymėtina, kad šie atskaitymai būtų įskaičiuojami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 2 straipsnio 5 dalį, naujos kainos turi būti nustatytos iki 2015 m. lapkričio 1 d., o iki šio termino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kainomis, nustatytomis vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis, t. y., į jas nebūtų įskaičiuojami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atskaitymai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų nustatyti, kad naujos kainos ir atskaitymai įsigaliotų vienu metu. 8.
įmonėms nustatoma nauja pareiga finansuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 9. Atsižvelgiant į tai, jog projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais bei į tai, jog ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra pradėti planuoti, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, o taip pat atskaitymų nuo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų apskaičiavimo kriterijus yra susijęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų asignavimų procentiniu dydžiu, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos bei planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė S.Ščajevienė
2015-04-15 Nr. XIIP-2329(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatose vartojamos sąvokos
„geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įmonės“ turinys nėra
aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje. 2. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 punkto antrojo sakinio nereikėtų išdėstyti taip:
„Delspinigiai nėra pripažįstami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų
pagrįstomis būtinosioms sąnaudoms nustatant reguliuojamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas arba jų dalį“. 3. Projekto 1 straipsniu yra nustatoma prievolė geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams mokėti atitinkamas įmokas Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, kurias pagal projekto 1 straipsnio keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punktą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija apskaičiuoja iki kiekvienų metų kovo 31 dienos. Šias įmokas geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai privalėtų mokėti kas ketvirtį. Projekto 2 straipsnyje numatyta, kad įstatymas įsigalioja 2015 m. rugpjūčio 1 d., todėl, manytina, kad projektas stokoja baigiamųjų nuostatų, kuriose turėtų būti aptartas įmokų apskaičiavimas bei mokėjimas 2015 metais, nes įmokų apskaičiavimo terminas jau yra pasibaigęs. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte žodis ,,įmokėti“ keistinas žodžiu ,,pervesti“.
Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 6 punkto. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S.Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
2015 m. kovo 18 d. Nr. 113-P-3
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Rimantas Čapas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas; Antanas Makauskas, Finansų ministerijos skyriaus vedėjas; Inga Žilienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-10 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio aiškumo,
projekto pavadinimą reikėtų patikslinti nurodant, kad projektu yra keičiamas ne Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnis, bet Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnis. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir teikiamo projekto 1 straipsnį, nurodant, kad šiuo straipsniu yra keičiamas įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnyje išdėstytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 naujos redakcijos 9 straipsnis. Pritarti
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų turinys neatitinka 9 straipsnio pavadinimo.
Svarstytina, ar projektu siūlomų naujų nuostatų nereikėtų išdėstyti atskirame keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, ketvirtojo skirsnio) straipsnyje. Pritarti
energetikos kontrolės komisija yra viena institucija, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje, 3 dalies 3 ir 5 punkte vietoj žodžio „komisijos“ reikėtų įrašyti žodį „komisija“. Pritarti
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės“, „įmonės“, kurių turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio
tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje. Pritarti
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos“, o šio straipsnio 3 dalies 6 punkte – „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos plane numatytos ir vykdomos programos“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šios programos yra identiškos, ar skiriasi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šias sąvokas suvienodinti. Pritarti
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,kitos valstybės biudžeto lėšos“, kurios turinys nėra visiškai aiškus Biudžeto sandaros įstatymo prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kaip asignavimų valdytojai kiekvienais metais valstybės biudžete yra patvirtinama konkreti asignavimų suma, jokių kitokių valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytojams, išskyrus patvirtintus asignavimus, nėra skiriama. Pritarti
projektu siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., t. y., nuo šios datos geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams būtų privalomi atskaitymai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimui. Pažymėtina, kad šie atskaitymai būtų įskaičiuojami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 2 straipsnio 5 dalį, naujos kainos turi būti nustatytos iki 2015 m. lapkričio 1 d., o iki šio termino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kainomis, nustatytomis vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis, t. y., į jas nebūtų įskaičiuojami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atskaitymai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų nustatyti, kad naujos kainos ir atskaitymai įsigaliotų vienu metu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-102 8.
Kadangi projekto nuostatomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms nustatoma nauja pareiga finansuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pritarti
projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais bei į tai, jog ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra pradėti planuoti, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, o taip pat atskaitymų nuo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų apskaičiavimo kriterijus yra susijęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų asignavimų procentiniu dydžiu, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos bei planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Vyriausybė yra pateikusi išvadą. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-10-15 Išnagrinėję
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti3 Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas A. Astrauskas Argumentai:
Įstatymo projektas kelia abejonių dėl šių priežasčių: 1.
Atskaitymus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai išlaikyti pripažinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, d idės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos ir tai atsilieps faktiškai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Įstatymo projekto iniciatorių argumentas, kad Komisijos išlaikymo našta teks ne visiems mokesčių mokėtojams, o išimtinai tiems, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis, yra deklaratyvus. 2. Siūlomas taikyti viešojo administravimo subjekto finansavimo būdas kelia abejonių, ar nebus pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas objektyvumo principas. 3. Siūlomo taikyti viešojo administravimo subjekto finansavimo būdo (kai ūkio subjektai, kurių ūkinę komercinę veiklą ir kainodarą reguliuoja ir prižiūri teisės aktu įgaliotas viešojo administravimo subjektas, tokiam viešojo administravimo subjektui išlaikyti perveda dalį iš savo veiklos gautų pajamų kaip privalomą įmoką) įtaka viešojo administravimo subjekto priimamų sprendimų objektyvumui, sprendimų ir veiklos kokybei reikalauja išsamesnių tyrimų ir gilesnės teigiamų-neigiamų pasekmių analizės. Tokie tyrimai nėra atlikti ir tokios pasekmės nėra įvertintos, nors Lietuvoje yra tokio finansavimo būdo taikymo precedentų, pvz. 2012 metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai išlaikyti nuo 2012 metų įmokas moka jų reguliuojamos energetikos sektoriaus įmonės.
Po tyrimų ir analizės pripažinus, kad toks viešojo administravimo subjektų, vykdančių ūkio subjektų reguliavimo ir priežiūros funkcijas, veiklos finansavimo būdas nesukelia neigiamų pasekmių, o priešingai - sudaro prielaidas tokių viešojo administravimo subjektų sprendimų ir veiklos kokybei didėti, t. y. yra perspektyvus ir taikytinas Lietuvoje ir kitiems analogišką veiklą vykdantiems subjektams, tikslinga, visų pirma, tokio principo taikymo bendrąsias nuostatas apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme. Įsigaliojus bendrosioms normoms dėl tokio viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo būdo, galima rengti ir priimti specialiąsias normas, skirtas konkretiems viešojo administravimo subjektams ir jų veiklos finansavimui iš ūkinių subjektų mokamų įmokų (atskaitymų nuo veiklos pajamų). Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauja 3 dalimi: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. birželio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūlomos nustatyti bendrosios nuostatos dėl viešojo administravimo subjektų, kurie reguliuoja ir prižiūri ūkio subjektus, veiklos finansavimo iš tokių ūkinių subjektų mokamų įmokų (atskaitymų nuo veiklos pajamų).“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto sprendimo 2 punktą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-12-01 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 ir jam nepritaria.
XIIP-2329 ir jam nepritaria. LSA nuomone, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) veikla neturėtų būti finansuojama geriamojo vandens tiekimo įmonių lėšomis. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, Komisija derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Savivaldybės tarybai nustačius su Komisija nesuderintą kainą, Komisija turi teisę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą nustatyti vienašališkai. Komisijos veiklą finansuojant geriamojo vandens tiekėjo veiklos pajamomis, Komisija bus suinteresuota derinti didesnes vandens kainas. Savivaldybių nuomone, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų finansavimas neturėtų būti vykdomas gyventojų sąskaita t.y. įstaigų veiklos finansavimą įtraukiant į paslaugų kainą. Pritarti
ir įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2329), nes Projekto Nr.
XIIP-2329), nes Projekto Nr. XIIP-2329 teisinio reguliavimo tikslas atspindi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) atliekamų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Komisijos išlaikymo našta tenka ne visiems mokesčių mokėtojams, o tik tiems, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis, ir Komisijos funkcijoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje atlikti neprireiks papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. XIIP-2329, atsižvelgiant į šias pastabas:
nustatyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio nuostatas ir siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir teisinio reguliavimo stabilumą, patikslinti Projektą Nr. XIIP-2329
Argumentai pateikti, siūlant Įstatymo projektą atmesti. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 atmesti. Argumentai:
1) atskaitymus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai išlaikyti pripažinus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių pagrįstomis būtinosiomis sąnaudomis, d idės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos ir tai atsilieps faktiškai visiems fiziniams ir juridiniams asmenims;
2) siūlomas taikyti viešojo administravimo subjekto finansavimo būdas kelia abejonių, ar nebus pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytas objektyvumo principas.
3) Viešojo administravimo subjektai, kurie reguliuoja ir prižiūri ūkio subjektų veiklą, turi būti finansuojami iš valstybės /savivaldybės biudžeto. Kitas (papildomas ir/ar alternatyvus) tokių viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo būdas (pvz. finansavimas iš reguliuojamų ir prižiūrimų ūkio subjektų mokamų įmokų) naudotinas, tik, pirma, Viešojo administravimo įstatyme nustačius bendrąsias nuostatas (bendrą taisyklę) dėl tokio viešojo administravimo subjektų veiklos finansavimo būdo taikymo ir, antra, vadovaujantis jomis, parengus (esant reikalui pakeitus jau galiojančias), priėmus ir įgyvendinus specialiąsias normas, skirtas konkretiems viešojo administravimo subjektams ir jų veiklos finansavimui. 2. Siūlyti Seimo valdybai kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašant parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Viešojo administravimo ar kito įstatymo projektą, kuriame būtų siūlomos nustatyti bendrosios nuostatos dėl viešojo administravimo subjektų, kurie reguliuoja ir prižiūri ūkio subjektus, veiklos finansavimo iš tokių ūkinių subjektų mokamų įmokų. 7. Balsavimo rezultatai: už - 6, prieš – nebuvo, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A. Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
Dėl
komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-10 Nr. XIIP-2329 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
reikėtų patikslinti nurodant, kad projektu yra keičiamas ne Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnis, bet Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnis. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir teikiamo projekto 1 straipsnį, nurodant, kad šiuo straipsniu yra keičiamas įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnyje išdėstytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų turinys neatitinka 9 straipsnio pavadinimo.
Svarstytina, ar projektu siūlomų naujų nuostatų nereikėtų išdėstyti atskirame keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, ketvirtojo skirsnio) straipsnyje. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
kontrolės komisija yra viena institucija, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje, 3 dalies 3 ir 5 punkte vietoj žodžio „komisijos“ reikėtų įrašyti žodį „komisija“. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalies nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės“, „įmonės“, kurių turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka „geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos“, o šio straipsnio 3 dalies 6 punkte –
„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos
plane numatytos ir vykdomos programos“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šios programos yra identiškos, ar skiriasi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šias sąvokas suvienodinti. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,kitos valstybės biudžeto lėšos“, kurios turinys nėra visiškai aiškus Biudžeto sandaros įstatymo prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kaip asignavimų valdytojai kiekvienais metais valstybės biudžete yra patvirtinama konkreti asignavimų suma, jokių kitokių valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytojams, išskyrus patvirtintus asignavimus, nėra skiriama. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos įmokos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytų lėšų nepakanka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimui atlikti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis . 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinis reguliavimas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., t. y., nuo šios datos geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams būtų privalomi atskaitymai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimui. Pažymėtina, kad šie atskaitymai būtų įskaičiuojami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 2 straipsnio 5 dalį, naujos kainos turi būti nustatytos iki 2015 m. lapkričio 1 d., o iki šio termino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kainomis, nustatytomis vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis, t. y., į jas nebūtų įskaičiuojami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atskaitymai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų nustatyti, kad naujos kainos ir atskaitymai įsigaliotų vienu metu. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio
8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įmonėms nustatoma nauja pareiga finansuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgti Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-10-10 Nr. XIIP-2329 9.
įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais bei į tai, jog ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra pradėti planuoti, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, o taip pat atskaitymų nuo geriamojo vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų apskaičiavimo kriterijus yra susijęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų asignavimų procentiniu dydžiu, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos bei planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti10 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-10- Išnagrinėję
geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-12-01 Nr. (21)-SD-892 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 ir jam nepritaria. LSA nuomone, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - Komisija) veikla neturėtų būti finansuojama geriamojo vandens tiekimo įmonių lėšomis. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, Komisija derina geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos.
Savivaldybės tarybai nustačius su Komisija nesuderintą kainą, Komisija turi teisę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainą nustatyti vienašališkai. Komisijos veiklą finansuojant geriamojo vandens tiekėjo veiklos pajamomis, Komisija bus suinteresuota derinti didesnes vandens kainas. Savivaldybių nuomone, valstybinės valdžios ir valdymo institucijų finansavimas neturėtų būti vykdomas gyventojų sąskaita t. y. įstaigų veiklos finansavimą įtraukiant į paslaugų kainą. Nepritarti Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuries komitetas pritarė. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-28 nutarimas Nr. 52 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-844 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2329), nes Projekto Nr.
XIIP-2329), nes Projekto Nr. XIIP-2329 teisinio reguliavimo tikslas atspindi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) atliekamų funkcijų ir jos veiklos finansavimo šaltinio sąsają – Komisijos išlaikymo našta tenka ne visiems mokesčių mokėtojams, o tik tiems, kurie naudojasi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių teikiamomis paslaugomis, ir Komisijos funkcijoms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje atlikti neprireiks papildomų lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Projektą Nr. XIIP-2329, atsižvelgiant į šias pastabas:
teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 127 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją aiškinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos
teisinio reguliavimo stabilumą, patikslinti Projektą Nr. XIIP-2329 – nustatyti esminius mokėtinų sumų apskaičiavimo elementus, iš kurių būtų aiški mokėtinos sumos apskaičiavimo kiekvienam tokią pareigą turinčiam ūkio subjektui tvarka. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuries komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas) 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Komitetas siūlo įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, tarp jų ir šio straipsnio 3 dalyje numatytos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamos įmokos. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos, įgyvendinamos siekiant šio įstatymo 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir vykdant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimą, finansuojamos iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pajamų, gautų šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kitoms įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytoms funkcijoms atlikti ar tais atvejais, kai šio straipsnio 3 dalyje nustatytų lėšų nepakanka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimui atlikti, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos gali būti finansuojama ir kitomis valstybės biudžeto lėšomis
2 Biudžeto ir finansų komitetas 2015-03-102 Komitetas siūlo įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
(Nr. XIIP-2329) 2014 m. gruodžio 10 d. Nr. 107-P-42
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Raimundas Paliukas, Rimas Antanas Ručys; Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, VKEKK teisininkė Vilma Adamavičiūtė, VKEKK administracijos direktorė Ana Selčinskienė, Aplinkos ministerijos vandenų departamento vyr. specialistas Irmantas Valūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-10 I Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Siekiant teisinio aiškumo, projekto pavadinimą reikėtų patikslinti nurodant,
kad projektu yra keičiamas ne Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnis, bet Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnis. Atitinkamai reikėtų patikslinti ir teikiamo projekto 1 straipsnį, nurodant, kad šiuo straipsniu yra keičiamas įstatymo Nr. XII-939 1 straipsnyje išdėstytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 naujos redakcijos 9 straipsnis. Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas:
Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nr. XII-939 įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d.
Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298, 69 punktu, kuriame nurodyta, kad keičiant, pildant ar pripažįstant netekusiais galios keičiamo teisės akto straipsnius ar punktus ir (ar) jų sudedamąsias dalis, keičiamas pirminis aktualus teisės akto tekstas, t. y. su visais vėlesniais šiame teisės akte padarytais ir įsigaliojusiais pakeitimais, patikslintas projekto pavadinimas „LIETUVOS
dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatų turinys neatitinka 9 straipsnio pavadinimo. Svarstytina, ar projektu siūlomų naujų nuostatų nereikėtų išdėstyti atskirame keičiamo įstatymo (pavyzdžiui, ketvirtojo skirsnio) straipsnyje. Pritarti iš dalies Atkreiptinas dėmesys, kad IV skirsnis „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ekonominės ir finansinės priemonės“ reglamentuoja geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos finansavimo šaltinius, lėšų panaudojimo kryptis ir tvarką. Todėl pagal teisinio reguliavimo tikslą projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos, kuriose reglamentuojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo būdas, labiau atitinka 9 straipsnį nei IV skirsnį. Pažymėtina, kad bendruosius energetikos veiklos organizavimo principus numatančiame Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme minėti teisiniai santykiai reglamentuojami ne atskiroje įstatymo dalyje, o 8 straipsnyje, kuris apibrėžia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisinį statusą. Atsižvelgiant į tai, siūloma koreguoti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio pavadinimą išdėstant jį taip: „9.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos kompetencija ir finansavimo tvarka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimo srityje“12
komisija yra viena institucija, tai projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies trečiajame sakinyje, 3 dalies 3 ir 5 punkte vietoj žodžio
„komisijos“ reikėtų įrašyti žodį „komisija“. Pritarti
Pirmuoju atveju lieka žodis „komisijos“, prirašant žodį „veikla“13
straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatose vartojamos tokios sąvokos kaip „geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės“,
„įmonės“, kurių turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
nuotekų tvarkytojas“. Atsižvelgiant į tai siūlytume suderinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje. Pritarti1
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos programos“, o šio straipsnio 3 dalies 6 punkte –
„Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos strateginiame veiklos
plane numatytos ir vykdomos programos“. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku, ar šios programos yra identiškos, ar skiriasi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šias sąvokas suvienodinti. Pritarti12
straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka ,,kitos valstybės biudžeto lėšos“, kurios turinys nėra visiškai aiškus Biudžeto sandaros įstatymo prasme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai kaip asignavimų valdytojai kiekvienais metais valstybės biudžete yra patvirtinama konkreti asignavimų suma, jokių kitokių valstybės biudžeto lėšų asignavimų valdytojams, išskyrus patvirtintus asignavimus, nėra skiriama. Nepritarti Komiteto siūlymas:
Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priede patvirtintos biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą gali ne visada sutapti su to paties įstatymo 1 priede patvirtintais asignavimais. Todėl projekte yra įtvirtinama, kad kai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių įmokų nepakanka geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus reguliavimui atlikti, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turi teisę gauti asignavimus, kurie institucijai yra paskirti pagal minėto įstatymo 1 priedą. 2
teisinis reguliavimas įsigaliotų 2014 m. lapkričio 1 d., t. y., nuo šios datos geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams būtų privalomi atskaitymai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimui. Pažymėtina, kad šie atskaitymai būtų įskaičiuojami į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo kainą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 pakeitimo įstatymo Nr. XII-939 2 straipsnio 5 dalį, naujos kainos turi būti nustatytos iki 2015 m. lapkričio 1 d., o iki šio termino geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos teikiamos kainomis, nustatytomis vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatomis, t. y., į jas nebūtų įskaičiuojami geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų atskaitymai.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu nereikėtų nustatyti, kad naujos kainos ir atskaitymai įsigaliotų vienu metu. Pritarti iš dalies Komiteto siūlymas: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nauja redakcija įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Atitinkamai nuo šios datos Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija privalo vykdyti naujai šiame įstatyme nustatytas funkcijas, t.y. priimti visus nurodytus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išduoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo licencijas, vykdyti nuolatinę šių įmonių veiklos priežiūrą, prireikus taikyti atitinkamas poveikio priemones už nustatytus pažeidimus ir kt. Šioms funkcijoms vykdyti reikalinga plėsti jas vykdysiančio Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Vandens skyrių, kuriame reikalingos mažiausiai 7 pareigybės, ir kurių išlaikymui yra būtinos projektu numatyto finansavimo būdo generuojamos lėšos. Negaunant šių lėšų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neturės galimybių užtikrinti kokybišką naujų įstatyme nustatytų funkcijų vykdymą arba išlaidas, susijusias su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reguliavimu, apmokės energetinių paslaugų vartotojai, kas pažeidžia skaidrumo, pagrįstumo ir priežastingumo principus, taikant reguliavimą monopolinių ūkio subjektų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projektu siūlomą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos finansavimo mechanizmą, bus vertinamos visų kalendorinių metų konkrečios įmonės, veikiančios geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo srityje, pajamos, kurių mokėjimas bus išdėstomas lygiomis dalimis kiekvieną metų ketvirtį, siūlytina nustatyti, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 9 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigaliotų nuo kalendorinių metų pradžios, tai yra 2015 m. sausio 1 d. 2
projekto nuostatomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms nustatoma nauja pareiga finansuoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Nepritarti Komiteto siūlymas:
Pažymėtina, kad naujos redakcijos Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įstatymo įstatymas, numatantis papildomas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos veiklos sritis, įpareigoja Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją vykdyti su geriamojo vandens reguliavimu susijusias funkcijas iškart įsigaliojus įstatymui, tai yra nuo 2014 m. lapkričio 1 d. Tai reiškia, kad institucijai privalo būti užtikrinti pakankami finansiniai resursai šioms funkcijoms vykdyti.
Imperatyvus įpareigojimo vykdyti naujai priskirtas funkcijas nustatymas be tinkamų sąlygų sukūrimo neužtikrintų visapusės šio sektoriaus priežiūros vykdymo ir neužtikrintų įstatymu siekiamų tikslų įgyvendinimo. Pažymėtina, kad analogiška teisinio reglamentavimo keitimo situacija buvo susidariusi
pakeitimo įstatymą Nr. XI-1888. Įstatymas numatė, jog įsigaliojus įstatymo pakeitimams, tai yra nuo 2012 m. sausio 1 d., visos energetikos įmonės kurios verčiasi energijos perdavimo ir (arba) skirstymo veikla, atitinkamą reguliuojamos veiklos pajamų dalį privalo pervesti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai. 9. Atsižvelgiant į tai, jog projekto nuostatos įsigaliotų einamaisiais biudžetiniais metais bei į tai, jog ateinančių metų valstybės biudžeto pajamos ir asignavimai yra pradėti planuoti, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija yra finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, o taip pat atskaitymų nuo geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo veiklų pajamų apskaičiavimo kriterijus yra susijęs su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijai skiriamų asignavimų procentiniu dydžiu, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos bei planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Atsižvelgti
įstatymo priėmimui
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-10-15 Išnagrinėję 2014 m. spalio 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2329 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-939 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2329, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai:
„susilaikė“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA: Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. XII-764 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2329 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas