Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokėjimams bei atsiskaitymams laisvojoje ekonominėje zonoje naudojamas litas naudojami eurai. Mokėjimams bei atsiskaitymams tarp zonos įmonių gali būti naudojama užsienio valiuta.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokėjimams bei ir atsiskaitymams laisvojoje ekonominėje zonoje naudojamas litas naudojami eurai. Mokėjimams bei ir atsiskaitymams tarp zonos įmonių gali būti naudojama užsienio valiuta.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m.
sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Vadovaudamasi Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, 8¹ punkto nuostata ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos siekį įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos Respublikos ūkio ministerija parengė Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 7, 13 ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – užtikrinant sklandų euro įvedimą, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme (toliau – įstatymai) pakeisti nuorodas litais nuorodomis eurais ir vertes litais perskaičiuoti į vertes eurais. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė yra Ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento (direktorė Gina Jaugielavičienė, tel. 8 706 64 840, el. p. [email protected]) Investicijų politikos skyriaus (vedėja Jurgita Staneikaitė, tel. 8 706 64 618, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Justina Berniūnaitė, tel.
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kadangi šiuo metu Lietuvos Respublikos piniginis vienetas yra litas, įstatymuose nuorodos ir vertės nurodytos litais. Investicijų įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, atlyginimo suma perskaičiuojama pagal Lietuvos banko skelbtą oficialų lito kursą užsienio valiutos atžvilgiu vertinimo dieną. Į atlyginimo sumą įskaičiuojamos palūkanos, lygios atlygintino paėmimo dieną skelbtai atitinkamos valiutos Londono tarpbankinės rinkos skolinimosi palūkanų normai (LIBOR), už laikotarpį, kurio trukmė artimiausia vėlavimo laikotarpiui. Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad dėl ne mažesnių kaip 5 mln. litų vertės privačių investicijų į investicijų projektą ir šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytų investicijų Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaro su investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Investicijų įstatymo 15² straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad sprendimą dėl valdžios ir privataus subjektų partnerystės, pagal kurią valstybė prisiima didesnius kaip 200 mln. litų turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartį), priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. Koncesijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, be kita ko, sprendimus dėl koncesijų, pagal kurias Lietuvos Respublika prisiima esminius turtinius įsipareigojimus, priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.
Šio Įstatymo tikslais turtinis įsipareigojimas (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijantis 200 milijonų litų, laikomas esminiu. Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokėjimams bei atsiskaitymams laisvojoje ekonominėje zonoje naudojamas litas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos valiuta bus euras, Įstatymų projektais siekiama vietoj nuorodos į nacionalinę valiutą – litą, pateikti nuorodą į eurą. Vertės litais į vertes eurais perskaičiuojamos vadovaujantis nustatytu oficialiu lito ir euro kursu (1 EUR – 3,4528 LTL). Visas skaitmenines vertes litais siekiama perskaičiuoti ir nurodyti eurais, suapvalinus jas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, keičiant Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 7, 13 ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 ir 3 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo Nr. I-1510 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje nurodytas sumas, kurios šiuo metu yra 5 mln. litų ir 200 mln. litų, gaunamos 1,4481009267 mln. eurų ir 57,9240037071 mln. eurų sumos. Skaitmenines vertes litais perskaičiuojant eurais, buvo įvertintos Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 5 dalies ir Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr.
Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, 26 punkto nuostatos, kuriose nurodyta, kad, jeigu skaitmeninė vertė litais išreikšta suapvalintu skaičiumi (0,1; 1; 10; 100 ir t. t. tikslumu), perskaičiavus eurais taip pat tikslinga nustatyti naują (eurais be centų ar suapvalintą) dydį, kuris būtų patogus naudoti. Teisės akte gali būti nustatoma nauja skaitmeninė vertė eurais, gauta perskaičiuotą vertę eurais suapvalinus į didesnę ar mažesnę pusę ne mažesniu negu skaitmeninės vertės litais apvalinimo tikslumu, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme dėl tam tikrų dydžių naujos vertės nustatymo yra nustatyta speciali taisyklė. Nustatydamos naujas skaitmenines vertes eurais, valstybės institucijos gali tik minimaliai nutolti nuo tų dydžių, kurie būtų gaunami perskaičiuojant pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą, t. y. euro įvedimas neturi tapti priežastimi padidinti rinkliavų, baudų ir kitų įmokų dydžius (sutarčių šalims rekomenduojama laikytis šios taisyklės). Atsižvelgiant į matematines apvalinimo taisykles ir į tai, kad dydžiai turi būti patogūs naudoti, siūloma nurodytas 5 mln. Lt ir 200 mln. Lt sumas apvalinti atitinkamai iki 1 448 100 eurų ir 58 000 000 eurų. Kartu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 7, 13 ir 15² straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma sąvoką „litas“ pakeisti į sąvoką „eurai“. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų nuostatos jokios įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus nereikės pakeisti ar pripažinti netekusiais galios jokių galiojančių teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektuose esančios sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Naujų sąvokų į Įstatymų projektus įtraukti nesiūloma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymų projektams įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Priėmus Įstatymų projektus, neigiamo ar teigiamo poveikio valstybės biudžetui nenumatoma. 13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra šie: „laisvosios ekonominės zonos“, „investicijos“ ir „koncesijos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. ––––––––––––––
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-02 Nr. XIIP-2313 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-10-13 Nr. XIIP-2313(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
d. Nr. 109-P-45
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-10-02 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas