Lyginamasis projekto variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 67, 119, 120, 121, 122, 123, 141, 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO PROJEKTAS 2013 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1992, Nr.33-1014, 1996, Nr.122-2863; 2002, Nr. 65-2629 ) 1 straipsnis. 67 straipsnio 12 punkto pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) skiria savivaldybių tarybų ir seniūnijų seniūnų rinkimus;“ 2 straipsnis. 119 straipsnio antros dalies pakeitimas Pakeisti 119 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybių tarybų nariais ir seniūnijų seniūnais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.“ 3 straipsnis. 120 straipsnio pakeitimas Pakeisti 120 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„120 straipsnis Valstybė remia savivaldybes ir seniūnijas . Savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai.“ 4 straipsnis. 121 straipsnio pirmos dalies pakeitimas Pakeisti 121 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Savivaldybės sudaro ir tvirtina savo ir tvirtina seniūnijų sudarytus biudžet ą us .“ 5 straipsnis. 122 straipsnio pakeitimas Pakeisti 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„122 straipsnis Savivaldybių tarybos ir seniūnijų seniūnai dėl jų teisių pažeidimo turi teisę kreiptis į teismą.“ 6 straipsnis. 123 straipsnio antros dalies pakeitimas Pakeisti 123 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Ar savivaldybės ir seniūnijos laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiūri Vyriausybės skiriami atstovai.“
127 straipsnio pirmos dalies pakeitimas Pakeisti 127 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių ir seniūnijų biudžetai. 8 straipsnis. 141 straipsnio pakeitimas Pakeisti 141 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„141 straipsnis Asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai negali būti Seimo nariais, savivaldybių tarybų nariais ir seniūnijų seniūnais . Jie negali užimti renkamų ar skiriamų pareigų civilinėje valstybinėje tarnyboje, dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje.“ 9 straipsnis. 143 straipsnio pakeitimas Pakeisti 143 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„143 straipsnis Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo, Respublikos Prezidento ar savivaldybių tarybų ir seniūnijų seniūnų įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai:
18Vilija Aleknaitė Abramikienė 19.
DĖL
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Europos vietos savivaldos chartija, kurią pasirašė ir Lietuvos Respublika, pabrėžia piliečių teisę dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus ir nurodo, kad ši teisė tiesiogiai gali būti įgyvendinama per demokratišku būdu sudarytas vietos valdžios institucijas, joms savarankiškai prisiimant įsipareigojimus bei pasirenkant jų vykdymo būdus, taip pat priemones ir šaltinius jiems įgyvendinti. Tačiau Lietuvoje ligi šiol egzistuojantis savivaldos modelis yra nepakankamai decentralizuotas bei paremtas piliečių valia ir dėl to tampa kliūtimi siekiant paminėtų tikslų. Siūlomos Konstitucijos pataisos būtų esminis žingsnis į priekį įgyvendinant Europos vietos savivaldos chartijos principus. Teikiamu projektu siūloma konstituciškai įteisinti tiesioginius seniūnų rinkimus, taip pat nustatyti seniūnijų teisę turėti savo biudžetą. Pastarasis žingsnis būtų logiška to paties proceso tąsa ir, kas svarbiausia, suteiktų seniūnams ir seniūnijoms konstitucinį statusą ir garantuotų realią savivaldą bei renkamų pareigūnų atskaitomybę bendruomenėms. Pirminiai projekto siūlytojai – jį pasirašiusi grupė Seimo narių. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – iš esmės padidinti seniūnų veiklos efektyvumą, perkeliant jų atsakomybės bei atskaitomybės svorio centrą iš savivaldybės administracijos į vietos bendruomenę (gyventojai patys turėtų spręsti, kas labiausiai vertas būti seniūnu).
Tai įmanoma įgyvendinti tobulinant ir decentralizuojant savivaldybių institucijų formavimą, perduodant įgaliojimus ir funkcijas tokiems vietos savivaldos lygmens subjektams, kaip seniūnijos ir seniūnai, visuomeninės bendruomenių tarybos, taip priartinant viešųjų ir administracinių paslaugų teikimą prie gyventojų bei garantuojant veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą. Savo ruožtu tiesioginiai seniūnų rinkimai ne tik sudarytų galimybę užimti šias pareigas to labiausiai vertiems asmenims, bet ir įpareigotų juos ginti viešąjį interesą ir savo veikloje vadovautis bendruomenės interesais. Be viso kito, tai padidintų ir pačių savivaldybių institucijų veiklos viešumą ir efektyvumą, išplėstų bendruomenės dalyvavimą tvarkant vietos reikalus, taigi užtikrintų skaidrų lėšų panaudojimą ir mažintų korupciją. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Tiesioginiams seniūnų rinkimams šiuo metu nėra privalomo teisinio pagrindo, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdomųjų institucijų atstovų rinkimai nenumatyti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projekte numatomas tiesioginis seniūnijų seniūnų rinkimas, jų konstitucinės teisės ir pareigos – analogiškos kaip ir savivaldybių taryboms. Numatoma, kad seniūnijos parengtą biudžetą tvirtintų savivaldybė. 5.
5Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis,
kad tokių pasekmių būtų išvengta: Galimas teisinių ginčų atsiradimas, ką turi spręsti ir finansuoti seniūnija ir ką savivaldybės administracija, taip pat gali iškilti praktinių problemų, jei piliečiai tiesioginiuose rinkimuose išsirinks išoriškai patrauklų, bet nepakankamai kompetetingą seniūną. Išeitis – savivaldą reglamentuojančių įstatymų tobulinimas, vyriausybės atstovų apskrityse veiklos aktyvinimas. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtos įstatymo pataisos turėtų teigiamos įtakos gerinant kriminogeninę situaciją ir mažinant korupciją, kadangi jos sudarytų galimybę labiau įtraukti vietos bendruomenę į bendrų reikalų tvarkymą, didintų suinteresuotumą ir darytų bendruomenės gyvenimą atviresnį, skaidresnį, o viešumas skirstant biudžetą vietos reikmėms skatintų didesnį tarpusavio pasitikėjimą ir bendradarbiavimą. Savo ruožtu tiesioginiai seniūnų rinkimai iš esmės sumažintų galimybę į šias pareigas patekti į korupciją linkusiems asmenims, nes tam jau nebepakaktų partijų tarpusavio susitarimų. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Teigiama įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai būtų akivaizdi, nes būtų sukurta skaidri, konkurencinga ir patraukli aplinka, garantuojanti vietos bendruomenės projektų įgyvendinimą ir pritraukianti investicijas. Verslo suinteresuotumą skatintų ir galimybė savo poreikiams išnaudoti sutvarkytą infrastruktūrą bei draugišką bendruomenės tarpusavio santykių atmosferą, grindžiamą pasitikėjimu ir viešumu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti Vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr.113-4290), Savivaldybių tarybų rinkimų (Žin., 1994, Nr. 53-996; 2010, Nr.
53-996; 2010, Nr. 86-4523), Savivaldybių administracinės priežiūros (Žin., 1998, Nr. 51-1392; 2004, Nr. 98-3626) įstatymus ir kitus teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų, juos turėtų parengti vyriausybė. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Tiesioginiai seniūno rinkimai pareikalaus papildomų biudžeto lėšų, tačiau tai nedidelės lėšos, jei seniūnų rinkimai būtų rengiami kartu su savivaldybių tarybų rinkimais (keletas mln. Lt). 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Seimo nariai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „savivaldybės taryba”, „savivaldos institucijos”, „seniūnijos seniūnai“. 16.
16Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
2014-10-07 Nr. XIIP – 2305 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
biudžetais, kuriuos tvirtintų savivaldybių tarybos, bei valstybės įsipareigojimą remti seniūnijas. Taigi, siekiama sukurti kitokią vietos savivaldą. Šiuo metu vietos savivaldos konstitucinė samprata yra tokia: vietos savivalda – tai įstatymo nustatytų valstybės teritorijos administracinių vienetų bendruomenių (t. y. teritorinių, arba vietos, bendruomenių), kurias sudaro šių vienetų nuolatiniai gyventojai (Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai gyventojai), savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. vasario 9 d., 2009 m. birželio
subjektas ir Konstitucijoje jos vadinamos savivaldybėmis (arba vietos savivaldybėmis) (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Įgyvendinti savivaldos teisės neįmanoma be demokratinio atstovavimo. Savivaldybių tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra atstovaujamosios institucijos; jos tiesiogiai numatytos Konstitucijoje; jokios kitos savivaldos institucijos, išskyrus savivaldybių tarybas, Konstitucijoje nėra nurodytos (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Savivaldybės tarybos nariai yra atitinkamos teritorinės bendruomenės atstovai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus (119 straipsnio ketvirtoji dalis); savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai (120 straipsnio antroji dalis) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas). Iš projekto nuostatų nesuprantama koks būtų seniūnijų statusas ir vieta savivaldos sistemoje, santykis su savivaldybe, kaip valstybės administraciniu teritoriniu vienetu, taip pat išrinktų seniūnų statusas ir santykis su savivaldybės teritorinės bendruomenės įstatymo nustatyta tvarka išrinkta jos atstovybe - savivaldybės taryba (Konstitucijos 119 straipsnio pirmoji dalis) ir jos sudarytomis vykdomosiomis institucijomis (Konstitucijos 119 straipsnio ketvirtoji dalis) ir kt. 2. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra nustatyta kita (vėlesnė) siūlomų nuostatų įsigaliojimo ir taikymo pradžios data. Todėl, jeigu šis projektas būtų priimtas, įstatymas dėl Konstitucijos pakeitimo įsigaliotų ne anksčiau, kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis) ir nuo tos dienos turėtų būti taikomas. Inicijuojant projektą neatsižvelgta į tą aplinkybę, kad vietos savivaldos reformai įvykdyti būtinas tam tikras laikas ir tokia reforma (net jeigu ji nebūtų radikali) negali būti įvykdyta pvz. po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų ir juose išrinktų savivaldybių tarybų kadencijos metu.
Antai, jeigu seniūnijos būtų žemesnės pakopos savivaldybėmis turi būti išspręstas naujo administracinio teritorinio suskirstymo klausimas, t.y. pakeistas Valstybės teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų nustatymo įstatymas, pakeisti rinkimų įstatymai ir įtvirtintas seniūnų rinkimų institutas, prireikus, peržiūrėtas šiuo metu renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius, taip pat pakeistas Vietos savivaldos ir kiti savivaldybės tarybos įgaliojimus įtvirtinantys įstatymai, įtvirtintas seniūnijų administracinės priežiūros institutas, o dėl seniūnijų biudžetų atskyrimo nuo savivaldybių biudžetų - išnagrinėtas ir poveikis valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ir finansinei būklei, taip pat valstybės finansinės ir kitos galimybės remti seniūnijas, pakeistas Biudžeto sandaros, mokesčių ir kiti įstatymai, kuriuose būtų įtvirtinti seniūnijų biudžetų formavimo šaltinai ir kt. 3. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298:
projektu siūlomi pakeisti įstatymo (Konstitucijos) straipsniai, o projekto lyginamajame variante (4, 5, 8 ir 9 straipsniuose) dėstomas jų pavadinimas „120 straipsnis“, „122 straipsnis“, „141 straipsnis“, „143 straipsnis“ turi būti paryškinti;
dalies“, „pirmosios dalies“) brauktini, nes keičiamos, pildomos ar pripažįstamos netekusiomis galios straipsnio dalys ar punktai straipsnio pavadinime nenurodomi;
mažosiomis neparyškintomis raidėmis „Respublikos Prezidentas“. Teisės departamento direktorius A.Kabišaitis O.Buišienė [email protected] P.Žukauskas, [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-25 Nr. XIIP-2305 Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 67, 119, 120, 121, 122, 123, 141, 143 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiip-2305 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67, 119, 120, 121, 122, 123, 141, 143 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2305, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]