Redagavo: Ramun? L??ait? (1997 Projekto lyginamasis variantas
2014
Pakeisti 32 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo
finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektas parengtas siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijų, kaip 2014–2015 metais įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo iš Europos Sąjungos ir kitų užsienio valstybių draudimo, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugpjūčio 20 d. pasitarimo sprendimo (protokolas Nr. 45, 2 klausimas) priedas) 19 priemonę „Paankstinti 2014 metų nacionalinės paramos mokėjimą pieno ir mėsos žaliavos gamintojams, ieškant galimybių tai atlikti dar 2014 metais“ ir išmokėti tiesiogines išmokas pieno bei mėsos žaliavos gamintojams dar šiais metais, bei tokiu būdu sušvelninti Rusijos Federacijos taikomų ribojimo priemonių padarinius Lietuvos ūkiui. Projekto tikslas – suteikti asignavimų valdytojams lankstumą, esant išskirtinėms aplinkybėms reaguoti į susidariusią situaciją ir perskirstyti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo asignavimus Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms mokėti. Projekto uždavinys – pakeisti Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimo, papildant kad minėtos lėšos gali būti perskirstomos ir Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms bei papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narė Virginija Baltraitienė. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Biudžeto sandaros įstatymo 32 straipsnio 4 dalį Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma suteikti asignavimų valdytojams lankstumą, esant išskirtinėms aplinkybėms reaguoti į susidariusią situaciją ir perskirstyti skirtus asignavimus ne tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams, bet ir Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms mokėti. Esant šiuo metu sudėtingai situacijai dėl Rusijos embargo žemės ūkio produktų importui, būtų sudarytos sąlygos paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą pieno bei mėsos žaliavos gamintojams, taip pagerinant jų esamą finansinę padėtį ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Esant galimybei perskirstyti Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms, būtų paankstintas tiesioginių išmokų mokėjimas, ir taip būtų pagerinta esama finansinė padėtis pieno ir mėsos žaliavos gamintojams, kurie ir yra stipriai nukentėję nuo žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų kritimo po Rusijos žemės ūkio produkcijos importo embargo. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Biudžetas“,
„finansų įstatymas“, „pinigų politika“, „šalies biudžetas“, „valstybės finansai“,
„viešasis valdymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė
2014-10-02 Nr. XIIP-2304 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas panaudoti ne tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams, bet ir Europos sąjungos tiesioginėms išmokoms bei papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 14 straipsnis numato galimybę valstybėms narėms perskirstyti lėšas tarp atitinkamų programų, tačiau tuo pačiu įpareigoja valstybes nares apie bet kurį tokį sprendimą pranešti Komisijai. 2. Atsižvelgiant į tai, jog teikiamos įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog 2015 metų valstybės biudžetas pradėtas planuoti, manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė dėl siūlomo Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų perskirstymo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-25 Nr. XIIP-2304 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP‑2304 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I‑430
Įstatymo projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas gali būti panaudotos ne tik Europos Sąjungos finansinės paramos programoms ir projektams, bet ir Europos sąjungos tiesioginėms išmokoms bei papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms finansuoti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo projektu norima suteikti asignavimų valdytojams lankstumo perskirstant skirtus asignavimus, tačiau konkrečiai nepaaiškinama, iš kokių fondų ir kokiu mechanizmu vadovaujantis būtų finansuojamos tiesioginės išmokos, todėl Įstatymo projekto aiškinamasis raštas tikslintinas. Pirmiausia abejojame, ar tikslinės Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų naudojimo taisyklės ir sąlygos gali būti nustatomos nacionaliniuose teisės aktuose. Pažymėtina, kad asignavimų valdytojai skirtus asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį ir vadovaudamiesi tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais Europos Sąjungos finansinę paramą. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr.
352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013) 3 straipsnyje nurodoma, kad siekiant Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau –SESV) apibrėžtų bendros žemės ūkio politikos (toliau – BŽŪP) tikslų įvairios tos politikos priemonės, įskaitant kaimo plėtros priemones, finansuojamos iš: Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKFP). Reglamento (ES) Nr. 1306/2013
išmokos ūkininkams (išmokos, kurios tiesiogiai skiriamos ūkininkams pagal Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 I priede išvardytas paramos sistemas) finansuojamos EŽŪGF lėšomis. Be to, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013) numatytos nacionalinės viršutinės tiesioginių išmokų ribos (Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 6 straipsnis ir II priedas), tiesioginių išmokų skyrimo sąlygos (Reglamento (ES) Nr. 1307/2013 9, 10 ir kt. straipsniai), lėšų pervedimo tarp ramsčių sąlygos (Reglamentas (ES) Nr. 1307/2013 14 straipsnis). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad tiesioginės išmokos turi būti finansuojamos laikantis aukščiau nurodytuose Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o kadangi aiškinamajame rašte nenurodytos lėšų perskirstymo sąlygos, neturime galimybių pateikti išvados dėl jų atitikties Europos Sąjungos teisei. 2. Atkreipiame dėmesį, kad sąvokos „tiesioginės išmokos“ ir „papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos“ yra apibrėžtos ir vartojamos Reglamentuose (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr.
1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013, tačiau Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme šios sąvokos nėra apibrėžtos, todėl pritarus Įstatymo projektu siūlomam teisiniam reguliavimu gali kilti klausimų dėl nurodytų sąvokų sampratos Biudžeto sandaros įstatymo kontekste. Siekiant teisinio aiškumo siūlome Įstatymo projekte pateikti sąvokų
„tiesioginės išmokos“ ir „papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos“
apibrėžimus arba nuorodas į Reglamentuose (ES) Nr. 1306/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 pateiktus šių sąvokų apibrėžimus. 3. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. spalio 2 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos ir planuotojos nuomonė dėl Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]