Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Įstatymo paskirtis – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei, kaip numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Šiuo įstatymu taip pat nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai, taip pat ypatingą strateginę ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai bei jiems ir investuotojams į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius arba ketinantiems vykdyti veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.“
straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,2.
Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir įrenginiai – Lietuvos Respublikoje esančios ar steigiamos įmonės, projektuojami ar statomi įrenginiai, kuriems pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar įrenginių nuosavybės ar valdymo ar bet kurių kitų teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti potencialūs dalyviai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės ir savivaldybės
įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai 1.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios valstybės ir savivaldybės įmonės:
1) akcinė bendrovė Lietuvos paštas;
2) valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė;
3) valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
4) valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra;
5) valstybės įmonė „Oro navigacija“;
6) valstybės įmonė „Automagistralė“;
7) valstybės įmonė „Alytaus regiono keliai“;
8) valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“;
9) valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“;
10) valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“;
11) valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“;
12) valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“;
13) valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“;
14) valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“;
15) valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“;
16) valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“;
17) valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija;
18) valstybės įmonė „Kauno aerouostas“;
19) valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas;
20) valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas;
reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, jų priklausiniai ir Vyriausybės nutarimu nustatytos šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos:
1) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai;
2) valstybinės reikšmės keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą sąrašą;
3) skrydžių valdymo sistemos įrenginiai;
4) viešojo naudojimo geležinkeliai;
5) polderiai ir jų statiniai, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių ir Pagėgių savivaldybės.;
6) aerodromai. 3.
reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie ūkio sektoriai:
1) energetikos;
2) transporto;
3) informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;
4) finansų ir kredito. 3. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. 4. 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis: „1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
2) veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
3) siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį, ar ketina vykdyti veiklą į šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje.“
2Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,5.
Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba kuri priima sprendimus dėl investicijų į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba sprendimus dėl investicijų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, arba potencialus dalyvis.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis „Įstatymo paskirtis – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie įrenginiai turi ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei, kaip numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Šiuo įstatymu taip pat nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai, taip pat ypatingą strateginę ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai bei jiems ir investuotojams į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius arba ketinantiems vykdyti veiklą ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.“
straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,2.
Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius., taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ypatingą strateginę, s Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai – Lietuvos Respublikoje esančios ar steigiamos įmonės, projektuojami ar statomi įrenginiai, kuriems pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar įrenginių nuosavybės ar valdymo ar bet kurių kitų teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti potencialūs dalyviai.“
straipsnio pakeitimas
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės ir savivaldybės
įmonės ir valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai 1.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šios valstybės ir savivaldybės įmonės:
1) akcinė bendrovė Lietuvos paštas;
2) valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė;
3) valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija;
4) valstybės įmonė Lietuvos naftos produktų agentūra;
5) valstybės įmonė „Oro navigacija“;
6) valstybės įmonė „Automagistralė“;
7) valstybės įmonė „Alytaus regiono keliai“;
8) valstybės įmonė „Kauno regiono keliai“;
9) valstybės įmonė „Klaipėdos regiono keliai“;
10) valstybės įmonė „Marijampolės regiono keliai“;
11) valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“;
12) valstybės įmonė „Šiaulių regiono keliai“;
13) valstybės įmonė „Tauragės regiono keliai“;
14) valstybės įmonė „Telšių regiono keliai“;
15) valstybės įmonė „Utenos regiono keliai“;
16) valstybės įmonė „Vilniaus regiono keliai“;
17) valstybės įmonė Vidaus vandens kelių direkcija;
18) valstybės įmonė Lietuvos oro uostai „Kauno aerouostas“;
19) 21) savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“. 2. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie valstybei nuosavybės teise priklausantys įrenginiai, jų priklausiniai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu nustatytos šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos:
1) Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai;
2) valstybinės reikšmės keliai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą sąrašą;
3) skrydžių valdymo sistemos įrenginiai;
4) viešojo naudojimo geležinkeliai;
5) polderiai ir jų statiniai, patikėjimo teise valdomi Klaipėdos ir Šilutės rajonų savivaldybių ir Pagėgių savivaldybės.;
6) aerodromai. 3.
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi šie ūkio sektoriai:
1) energetikos;
2) transporto;
3) informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų;
4) finansų ir kredito. 3. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės įmonės gali būti pertvarkytos į akcines bendroves ar uždarąsias akcines bendroves arba reorganizuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais tik Lietuvos Respublikos Seimui priėmus atitinkamą įstatymą. 4. 5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti įrenginiai nuosavybės teise priklauso valstybei, bet įstatymų numatytais atvejais ir teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išnuomoti ir perduoti pagal panaudos sutartį arba gali būti perduoti valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise tik šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės įmonėms, šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms savivaldybėms ir šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytoms įmonėms.“
1Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2.
Potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis: „1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
2) veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
3) siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį, arba ketina vykdyti veiklą į šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje.“
2Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
,,5.
Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba kuri priima sprendimus dėl investicijų į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba sprendimus dėl investicijų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, arba potencialus dalyvis.“
14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14. Asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. spalio 31 d.
šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
DĖL
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino poreikis pasikeitus geopolitinei situacijai geriau užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus. Projektų pagrindinis tikslas yra užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais, kuriems, pasikeitus saugumo situacijai regione, turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalį užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą, išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba. Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnį išankstinis atitikties nacionaliniams interesams vertinimas taikomas tik fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų dalį arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius.
Pasikeitus geopolitinei situacijai, minėtų nuostatų nepakanka, nes nacionaliniam saugumui grėsmę gali kelti ne tik nacionalinio saugumo interesų neatitinkančios investicijos į strateginę reikšmę turinčias įmones, bet ir investavimas į nacionaliniam saugumui strateginę reikšmę turinčius ūkio sektorius, priklausomai nuo įgyjamų balsų skaičiaus, taip pat investavimas į strateginę reikšmę turinčių įrenginių apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje. Šiuo metu aplink strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius yra nustatomos specialios apsaugos ir (arba) sanitarinės zonos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Tačiau su šių zonų nustatymu susiję ūkinės veiklos apribojimai neleidžia užtikrinti šiose zonose vykdomos ūkinės veiklos atitikimo nacionalinio saugumo interesams, nes minėtame Vyriausybės nutarime įtvirtintų ribojimų tikslas yra užtikrinti fizine prasme saugų objektų naudojimą, šių zonų saugumą socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu, bet ne šiose zonose vykdomos ūkinės veiklos atitikimą nacionalinio saugumo interesams.
Dėl šios priežasties būtina nustatyti ne tik strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas, bet ir užtikrinti, kad į šias zonas patenkančioje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla būtų suderinama su nacionalinio saugumo interesais. Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir
pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Strateginių įmonių įstatymo projektas) rengimą paskatino ir tai, kad pagal galiojantį Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą savivaldybės įmonė „Šiaulių oro uostas“ neturi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės statuso, nepaisant to, kad ši įmonė priklauso nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiam ūkio sektoriui, o savo veiklą vykdo karinio saugumo užtikrinimui strateginę reikšmę turinčiame kariniame Šiaulių aerodrome. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1355 „dėl Šiaulių karinio aerodromo naudojimo civilinių orlaivių skrydžiams tvarkos aprašo patvirtinimo“ savivaldybės įmonei „Šiaulių oro uostas“ yra suteikusi teisę organizuoti civilinių orlaivių skrydžius ir antžeminių paslaugų teikimą Šiaulių kariniame aerodrome.
Šiaulių aerodrome yra įsikūrusi ir Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazė, kuri yra pagrindinė NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdantiems NATO sąjungininkų kariniams vienetams skirta bazė. Karinis Šiaulių aerodromas yra svarbus ne tik NATO oro erdvės apsaugai, bet ir priimančios šalies paramai užtikrinti, taip pat sudaro sąlygas vykdyti karinius oro pervežimus ir pasirengti vykdyti Lietuvos kolektyvinę gynybą bei Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, būtina užtikrinti, kad civilinių orlaivių skrydžių organizavimu ir antžeminių paslaugų teikimu nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbiame kariniame aerodrome, karinio aerodromo infrastruktūros naudojimu užsiimanti įmonė būtų laikoma strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia įmone ir tokiu būdu būtų sudaryta galimybė Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnio nustatytais atvejais tikrinti potencialių šios įmonės dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams. Remiantis Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos 2009 m. gegužės 25 d. rekomendacijų 3 dalimi, valstybė turi teisę pati spręsti dėl to, kas yra būtina siekiant užtikrinti jos nacionalinio saugumo interesus. Pagal minėtą rekomendaciją, jei valstybės siekia nustatyti nacionalinio saugumo interesus užtikrinančią investavimo politiką, ji turėtų būti nustatoma vadovaujantis nediskriminavimo, politikos skaidrumo bei nuspėjamumo principais, proporcingumo bei šią politiką įgyvendinančių institucijų atsakomybės principu.
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsnio 1 dalis nustato, kad uždraudžiami visi kapitalo judėjimo tarp valstybių narių ir tarp valstybių narių bei trečiųjų šalių apribojimai. Tačiau
valstybių narių teisės imtis priemonių, pateisinamų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo požiūriu. Atsižvelgiant į minėtose nuostatose nustatytą valstybės galimybę reguliuoti savo investicinę politiką pagal nacionaliniam saugumui iškylančias grėsmes bei įvertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione, būtina imtis būtinų, bet kartu ir proporcingų investicinės politikos reguliavimo priemonių, kurios leistų užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui svarbiuose ūkio sektoriuose, taip pat strateginę reikšmę turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonų teritorijose vykdoma ūkinė veikla būtų suderinama su valstybės nacionalinio saugumo interesais. 2. Įstatymo projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį investicijos Lietuvos Respublikoje leidžiamos į visas teisėtas komercines–ūkines veiklas, atsižvelgiant į šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus apribojimus.
To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsienio investicijos neleidžiamos į valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimo veiklą (išskyrus investicijas iš Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių ūkio subjektų, jei tam pritaria Valstybės gynimo taryba). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 7 straipsnį, atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu gali būti tikrinami fiziniai arba juridiniai asmenys, oficialiai pareiškę ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektu (toliau – Investicijų įstatymo projektas) siūloma papildyti galiojančio Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 8 straipsnį nauja dalimi ir nustatyti, kad investicijos į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje būtų leidžiamos tik įvertinus potencialaus dalyvio atitiktį nacionalinio saugumo interesams Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma:
1) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatas, nustatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams;
2) įtvirtinti nuostatą, kad visi Lietuvos Respublikoje esantys aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnio
paviršiaus ploto (įskaitant visus statinius, įrenginius ir įrangą), skirtą orlaiviams atskristi, išskristi ir judėti žemės arba vandens paviršiuje, todėl ši sąvoka yra platesnė, apimanti ne tik šiuo metu įstatymu strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčias įmonės, bet ir šioms įmonėms nepriklausančius statinius, įrenginius ir įrangą, kurie yra strategiškai svarbūs oro uosto funkcijų vykdymui;
3) nustatyti, kad savivaldybės įmonė ,,Šiaulių oro uostas” turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui.
Nustatyti, kad nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės yra taikomos ne tik fiziniams arba juridiniams asmenims, oficialiai pareiškusiems ketinimą ar interesą įsigyti ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius ar esamiems ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonėms akcininkams, siekiantiems papildomai įsigyti įmonės akcijų, bet taip pat ir asmenims, ketinantiems investuoti į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius arba ketinantiems vykdyti ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Pasikeitus geopolitinei ir saugumo situacijai regione ir siekiant užkirsti kelią nacionaliniam saugumui kylančioms grėsmėms, susijusioms su investicijomis į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius ir (arba) investicijomis strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, laukiami teigiami teisinio reguliavimo pokyčių rezultatai, kadangi siūlomu reguliavimu bus užtikrinama teisinga pusiausvyra tarp Lietuvos nacionalinio saugumo interesų ir verslui palankios investicinės aplinkos dar saugesnėje Lietuvos Respublikos teritorijoje. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų tikslas yra užtikrinti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiuose sektoriuose veikiančių įmonių potencialūs dalyviai, taip pat greta strateginę reikšmę turinčių įrenginių teritorijose ketinantys veikti ūkio subjektai nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl šių įstatymų įgyvendinimas, nors ir galintis turėti įtakos verslo sąlygomis Lietuvoje, užtikrina ypatingai šiuo metu būtinas proporcingas saugumo priemones, leisiančias užkirsti kelią su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais nesuderinamai veiklai ir su ja susijusioms investicijoms Lietuvos Respublikoje. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymus, Vyriausybė nutarimu turės patvirtinti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonų teritorijas. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir siūlomos papildomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios priemonės gali būti laikomos būtinos ir proporcingos Europos Sąjungos teisės aktų kontekste nacionalinio saugumo požiūriu. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui būtina Vyriausybės nutarimu nustatyti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu įvertinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Civilinės aviacijos administracijos pasiūlymai. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai“, ,,potencialus dalyvis“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai“, ,,strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinti įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-17
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos investicijų įstatymo nr. VIII‑1312
respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ĮSTATYMO NR. IX‑1132 1, 2, 3 ir 7 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIIP-2275 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII‑1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2274 (toliau – Investicijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX‑1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2275 (toliau – Strateginių įmonių įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams (Strateginių įmonių įstatymo projekto 4 straipsnis).
Pažymėtina, kad Strateginių įmonių įstatyme numačius, kad visų įmonių, veikiančių energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito sektoriuose, potencialūs dalyviai turi būti vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu, kaip tai numato galiojančio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis, būtų labai išplėsta potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procedūros taikymo sritis (nurodyta vertinimo procedūra būtų taikoma visiems subjektams, siekiantiems įsigyti 5% ar daugiau akcijų tokiose įmonėse kaip, pavyzdžiui, UAB „Alna“, UAB
„IBM Lietuva“, UAB „Western Union Processing Lithuania“, UAB „Vilniaus viešasis
transportas“, krovinių vežimo įmonės). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsniu draudžiami laisvo kapitalo judėjimo apribojimai apima visas nacionalines priemones, galinčias sukliudyti įsigyti atitinkamų įmonių akcijų ar apriboti jų įsigijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus investuoti į jų kapitalą (žr. 2002 m. birželio 4 d. sprendimų Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326, 45 ir 46 punktus ir Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327, 40 punktą; 2003 m. gegužės 13 d. sprendimų Komisija prieš Ispaniją, C‑463/00, EU:C:2003:272, 61 ir 62 punktus ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑98/01, EU:C:2003:273, 47 ir 49 punktus; 2005 m. birželio 2 d.
Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑174/04, EU:C:2005:350, 30 ir 31 punktus). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju (kiekvienos įmonės, veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, atveju) turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams. Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia, 2000 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Italiją, C‑58/99, EU:C:2000:280; 2002 m. birželio 4 d.
Teisingumo Teismo sprendimus Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, EU:C:2002:328;
ir C‑283/04, Komisija prieš Nyderlandus, EU:C:2006:608). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad pateisinti Įstatymų projektais siūlomą potencialių dalyvių vertinimo procedūros taikymo srities išplėtimą visų Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsnio
sudėtinga arba neįmanoma, nes nėra pagrindimo, kad visais atvejais egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. 2. Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiama potencialaus dalyvio sąvoka, nustatant, kad potencialiu dalyviu būtų laikomas ir asmuo, „ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus Strateginių įmonių įstatymo projektu siūlomas pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio
reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbi apsaugos zona“ turinys, taip pat kyla klausimas, kokiais kriterijais turėtų vadovautis Vyriausybė, nustatydama šias nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas.
Pažymėtina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui potencialių dalyvių vertinimo procedūra būtų taikoma taip pat ir asmenims, ketinantiems vykdyti bet kokią ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje arba įsigyjantiems jau vykdančio veiklą asmens akcijų dalį. Atsižvelgdami į pirmoje pastaboje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymime, kad šių subjektų atžvilgiu taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl būsimų apribojimų teisėtumo ir proporcingumo. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 22 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas kelia abejonių dėl suderinamumo su keičiamos Įstatymo nuostatos paskirtimi ir Civiliniame kodekse nustatytu reguliavimu. 3. Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniuose vartojama sąvoka
„ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“, tačiau
atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Įstatyme nėra išskiriama ypatingos strateginės reikšmės įmonių kategorija (Įstatymo 6 straipsnis įvardija tik ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius). Įstatyme yra išskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (Įstatymo
(Įstatymo 4 straipsnis) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės (Įstatymo 5 straipsnis).
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniai tikslintini redakciniu požiūriu. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
2014-09-22 d. Nr. XIIP-2275 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siūloma pildyti keičiamo įstatymo sąvoką „potencialus dalyvis“, kuria būtų nustatyta, jog potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialias dalyviais būtų laikomi asmenys, siekiantys veikti tam tikros įmonės apsaugos zonos teritorijoje.
Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu“. Taigi bet kuris asmuo, veikdamas tam tikros įmonės apsaugos zonoje, jokiu atveju negali tapti tos įmonės dalyviu, jeigu jis nesiekia tapti tokiu dalyviu, o tik vykdo savo ūkinę veiklą. Tam, kad tapti potencialiu dalyviu, iš esmės reikalingas valingas asmens veiksmas, nukreiptas į konkretų tikslą – tapti dalyviu. Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras asmuo laikomas potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu vien pagal aplinkybę, jog toks asmuo vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje laikytinas prasilenkiančiu su proporcingumo principu, be to, manytina, jog toks reguliavimas visiškai neatitinka juridinio asmens dalyvio (potencialaus dalyvio) sampratos nei teisine nei logine prasme. Aptartame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą inkorporuoti į keičiamą įstatymą tokiam pasiūlymui derančioje vietoje. Pavyzdžiui, atskiroje nuostatoje įtvirtinant teisės normą, jog asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą tam tikroje apsaugos zonoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams. Siūlytina tobulinti projektą. 2.
reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui. Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai). Antra, manytina, kad numačius pareigą tikrinti investuotojų į šiuos ūkio sektorius atitiktį nacionalinio saugumo interesams (kartu vertinant ir kitas projekto nuostatas), potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai ženkliai padidėtų tikrinamų dalyvių skaičius ir tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių. 3. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi tik įrenginiai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalas) bei jų priklausiniai. Konkrečioms įmonėms toks statusas nei pagal galiojantį įstatymą, nei pagal projektą nėra suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto nuostatos, kuriose vartojama „ypatingą strateginę reikšmę turinčių įmonių“ formuluotė (projekto 1, 2 ir 4 straipsniai). 4.
apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte – tik apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Pažymėtina, kad kartu teikiamas Investicijų įstatymo VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekte XIIP-2274 kalbama apie investicijas tik į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis D. Valatkevičius
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STRATEGINĘ REIKŠMĘ NACIONALINIAM SAUGUMUI TURINČIŲ ĮMONIŲ IR ĮRENGINIŲ BEI KITŲ NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1132
Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, atkreiptinas dėmesys, kad projekte teisės aktą pasirašančio subjekto pareigos nurodomos „Respublikos Prezidentas“, o vardas ir pavardė nerašomi. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis D. Valatkevičius
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: NSGK pirmininkas Artūras Paulauskas, pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, NSGK biuro patarėja Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė, posėdžio svečiai: Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjai Šarūnas Narbutas, Laimis Gelažius ir Kęstutis Budrys, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento direktorė Audronė Railaitė, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vyriausybės Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus vedėjas Dalius Labanauskas, Vyriausybės Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėja Sigita Vasiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-222 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siūloma pildyti keičiamo įstatymo sąvoką „potencialus dalyvis“, kuria būtų nustatyta, jog potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialias dalyviais būtų laikomi asmenys, siekiantys veikti tam tikros įmonės apsaugos zonos teritorijoje. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu“. Taigi bet kuris asmuo, veikdamas tam tikros įmonės apsaugos zonoje, jokiu atveju negali tapti tos įmonės dalyviu, jeigu jis nesiekia tapti tokiu dalyviu, o tik vykdo savo ūkinę veiklą.
Tam, kad tapti potencialiu dalyviu, iš esmės reikalingas valingas asmens veiksmas, nukreiptas į konkretų tikslą – tapti dalyviu. Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras asmuo laikomas potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu vien pagal aplinkybę, jog toks asmuo vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje laikytinas prasilenkiančiu su proporcingumo principu, be to, manytina, jog toks reguliavimas visiškai neatitinka juridinio asmens dalyvio (potencialaus dalyvio) sampratos nei teisine nei logine prasme. Aptartame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą inkorporuoti į keičiamą įstatymą tokiam pasiūlymui derančioje vietoje. Pavyzdžiui, atskiroje nuostatoje įtvirtinant teisės normą, jog asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą tam tikroje apsaugos zonoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams. Siūlytina tobulinti projektą. Atsižvelgti
Teisės departamentas,
ūkio sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui.
Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai). Antra, manytina, kad numačius pareigą tikrinti investuotojų į šiuos ūkio sektorius atitiktį nacionalinio saugumo interesams (kartu vertinant ir kitas projekto nuostatas), potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai ženkliai padidėtų tikrinamų dalyvių skaičius ir tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių. Atsižvelgti Tikslinga įvertinti, kad vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai Lietuvoje yra:
Teisės departamentas,
įstatymą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi tik įrenginiai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalas) bei jų priklausiniai. Konkrečioms įmonėms toks statusas nei pagal galiojantį įstatymą, nei pagal projektą nėra suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto nuostatos, kuriose vartojama „ypatingą strateginę reikšmę turinčių įmonių“ formuluotė
Teisės departamentas, 2014-09-222 4.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte – tik apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Pažymėtina, kad kartu teikiamas Investicijų įstatymo VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekte XIIP-2274 kalbama apie investicijas tik į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-2275. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visų civilinių aerodromų bei karinių aerodromų, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, įtraukimas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių, jų priklausinių ir Vyriausybės nutarimu nustatytos šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbių apsaugos zonų sąrašą, nėra tikslingas. Aerodromų sąrašas turėtų būti siaurinamas. Kartu pažymėtina, kad valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas yra reorganizuotos į Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai (viena valstybės įmonė su trimis – Vilniaus, Kauno ir Palangos – filialais). 6.3.
į tai, kad energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėliu, reglamentuoti kaip ekonominės politikos srityje strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai Lietuvoje, tikslinga atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto nuostatas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-23)2 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje.
Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siūloma pildyti keičiamo įstatymo sąvoką „potencialus dalyvis“, kuria būtų nustatyta, jog potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialias dalyviais būtų laikomi asmenys, siekiantys veikti tam tikros įmonės apsaugos zonos teritorijoje. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu“. Taigi bet kuris asmuo, veikdamas tam tikros įmonės apsaugos zonoje, jokiu atveju negali tapti tos įmonės dalyviu, jeigu jis nesiekia tapti tokiu dalyviu, o tik vykdo savo ūkinę veiklą. Tam, kad tapti potencialiu dalyviu, iš esmės reikalingas valingas asmens veiksmas, nukreiptas į konkretų tikslą – tapti dalyviu.
Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras asmuo laikomas potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu vien pagal aplinkybę, jog toks asmuo vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje laikytinas prasilenkiančiu su proporcingumo principu, be to, manytina, jog toks reguliavimas visiškai neatitinka juridinio asmens dalyvio (potencialaus dalyvio) sampratos nei teisine nei logine prasme. Aptartame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą inkorporuoti į keičiamą įstatymą tokiam pasiūlymui derančioje vietoje. Pavyzdžiui, atskiroje nuostatoje įtvirtinant teisės normą, jog asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą tam tikroje apsaugos zonoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams. Siūlytina tobulinti projektą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-23)
sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui. Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai).
Antra, manytina, kad numačius pareigą tikrinti investuotojų į šiuos ūkio sektorius atitiktį nacionalinio saugumo interesams (kartu vertinant ir kitas projekto nuostatas), potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai ženkliai padidėtų tikrinamų dalyvių skaičius ir tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių. Nepritarti Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione ir į įstatymo projekto iniciatorių siekį įstatymo projekto nuostatomis užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais, pritariama įstatymo projekto iniciatorių pateiktai redakcijai. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-23)124
ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi tik įrenginiai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalas) bei jų priklausiniai. Konkrečioms įmonėms toks statusas nei pagal galiojantį įstatymą, nei pagal projektą nėra suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto nuostatos, kuriose vartojama „ypatingą strateginę reikšmę turinčių įmonių“ formuluotė (projekto 1, 2 ir 4 straipsniai). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-23)21
saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte – tik apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius.
Pažymėtina, kad kartu teikiamas Investicijų įstatymo VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekte XIIP-2274 kalbama apie investicijas tik į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2275 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė, Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Prezidentės patarėjai Laimis Gelažius ir Giedrė Kaminskaitė-Salters, Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-23 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nustatant,
jog „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje.
Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siūloma pildyti keičiamo įstatymo sąvoką „potencialus dalyvis“, kuria būtų nustatyta, jog potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialias dalyviais būtų laikomi asmenys, siekiantys veikti tam tikros įmonės apsaugos zonos teritorijoje. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir
(ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu“. Taigi bet kuris asmuo, veikdamas tam tikros įmonės apsaugos zonoje, jokiu atveju negali tapti tos įmonės dalyviu, jeigu jis nesiekia tapti tokiu dalyviu, o tik vykdo savo ūkinę veiklą. Tam, kad tapti potencialiu dalyviu, iš esmės reikalingas valingas asmens veiksmas, nukreiptas į konkretų tikslą – tapti dalyviu.
Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras asmuo laikomas potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu vien pagal aplinkybę, jog toks asmuo vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje laikytinas prasilenkiančiu su proporcingumo principu, be to, manytina, jog toks reguliavimas visiškai neatitinka juridinio asmens dalyvio (potencialaus dalyvio) sampratos nei teisine nei logine prasme. Aptartame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą inkorporuoti į keičiamą įstatymą tokiam pasiūlymui derančioje vietoje. Pavyzdžiui, atskiroje nuostatoje įtvirtinant teisės normą, jog asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą tam tikroje apsaugos zonoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams. Siūlytina tobulinti projektą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-23
numatyti, kokie ūkio sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui. Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai).
Antra, manytina, kad numačius pareigą tikrinti investuotojų į šiuos ūkio sektorius atitiktį nacionalinio saugumo interesams (kartu vertinant ir kitas projekto nuostatas), potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai ženkliai padidėtų tikrinamų dalyvių skaičius ir tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-23
pagal keičiamą įstatymą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi tik įrenginiai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalas) bei jų priklausiniai. Konkrečioms įmonėms toks statusas nei pagal galiojantį įstatymą, nei pagal projektą nėra suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto nuostatos, kuriose vartojama „ypatingą strateginę reikšmę turinčių įmonių“ formuluotė (projekto 1, 2 ir 4 straipsniai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-23
straipsnio 1 dalyje nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte
2010-10-10 1.
Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams (Strateginių įmonių įstatymo projekto 4 straipsnis). Pažymėtina, kad Strateginių įmonių įstatyme numačius, kad visų įmonių, veikiančių energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito sektoriuose, potencialūs dalyviai turi būti vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu, kaip tai numato galiojančio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis, būtų labai išplėsta potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procedūros taikymo sritis (nurodyta vertinimo procedūra būtų taikoma visiems subjektams, siekiantiems įsigyti 5% ar daugiau akcijų tokiose įmonėse kaip, pavyzdžiui, UAB „Alna“, UAB „IBM Lietuva“, UAB „Western Union Processing Lithuania“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, krovinių vežimo įmonės). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV)
visas nacionalines priemones, galinčias sukliudyti įsigyti atitinkamų įmonių akcijų ar apriboti jų įsigijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus investuoti į jų kapitalą (žr.
2002 m. birželio 4 d. sprendimų Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326, 45 ir 46 punktus ir Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327, 40 punktą; 2003 m. gegužės 13 d. sprendimų Komisija prieš Ispaniją, C‑463/00, EU:C:2003:272, 61 ir 62 punktus ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑98/01, EU:C:2003:273, 47 ir 49 punktus; 2005 m. birželio 2 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑174/04, EU:C:2005:350, 30 ir 31 punktus). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju (kiekvienos įmonės, veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, atveju) turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams.
Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia,
Italiją, C‑58/99, EU:C:2000:280; 2002 m. birželio 4 d. Teisingumo Teismo sprendimus Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, EU:C:2002:328; 2006 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑282/04 ir C‑283/04, Komisija prieš Nyderlandus, EU:C:2006:608). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad pateisinti Įstatymų projektais siūlomą potencialių dalyvių vertinimo procedūros taikymo srities išplėtimą visų Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytuose ūkio sektoriuose veikiančių įmonių atžvilgiu būtų sudėtinga arba neįmanoma, nes nėra pagrindimo, kad visais atvejais egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Pritarti
2010-10-10 2.
Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiama potencialaus dalyvio sąvoka, nustatant, kad potencialiu dalyviu būtų laikomas ir asmuo, „ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje“. Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus Strateginių įmonių įstatymo projektu siūlomas pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį,
neaiškus sąvokos „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbi apsaugos zona“ turinys, taip pat kyla klausimas, kokiais kriterijais turėtų vadovautis Vyriausybė, nustatydama šias nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui potencialių dalyvių vertinimo procedūra būtų taikoma taip pat ir asmenims, ketinantiems vykdyti bet kokią ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje arba įsigyjantiems jau vykdančio veiklą asmens akcijų dalį. Atsižvelgdami į pirmoje pastaboje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymime, kad šių subjektų atžvilgiu taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl būsimų apribojimų teisėtumo ir proporcingumo. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 22 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas kelia abejonių dėl suderinamumo su keičiamos Įstatymo nuostatos paskirtimi ir Civiliniame kodekse nustatytu reguliavimu. Pritarti
teisės departamentas prie TM 2010-10-10 3.
Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniuose vartojama sąvoka „ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“, tačiau atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Įstatyme nėra išskiriama ypatingos strateginės reikšmės įmonių kategorija (Įstatymo 6 straipsnis įvardija tik ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius). Įstatyme yra išskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (Įstatymo
įmonės (Įstatymo 4 straipsnis) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės (Įstatymo 5 straipsnis). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniai tikslintini redakciniu požiūriu. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2275 tikslui. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2275 svarstyme pertrauką ir, atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento ir į Informacinės visuomenės plėtros komiteto argumentus, kreiptis į Vyriausybę išvados dėl šio Įstatymo projekto. Argumentai: 1.
Argumentai:
tikslinga objektyviai įvertinti situaciją, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą, nesukeltų neigiamų pasekmių, neturėtų įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 2. Kaip nurodyta ir Seimo teisės departamento išvadoje, diskutuotinas pasiūlymo turinys, kuriuo siūloma numatyti, kokie ūkio sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. 3. Abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui. Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai) todėl, kad pavyzdžiui, informacinės technologijos ir ryšių technologijos apima tokias veiklos sritis kaip kompiuterinių informacinių sistemų ar jų komponenčių kūrimą, jau sukurtų informacinių sistemų ar jų komponenčių priežiūrą, pardavimą, įvairius mokslinius ir tyrimus, elektroninius ryšius, informacines komunikacines technologijas, informacines kompiuterines technologijas, kompiuterinių programų, kompiuterinės įrangos panaudojimą perteikiant, teikiant informaciją, mokant bei mokantis ir kt. 4. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad informacinės paslaugos (tinklo portalų, naujienų agentūrų veikla, leidyba, programavimas) patenka į paslaugų direktyvos (2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje.
Paslaugų direktyva siekiama sukurti teisinį pagrindą, kuris užtikrintų įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje (ES).) taikymo sritį ir tuo pačiu informacinės paslaugos patenką į informacinių ir ryšių technologijų sritį, kurią siūloma paskelbti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia sritimi ir tai galimai apribotų laisvą tokių paslaugų judėjimą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: M. Bastys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
ekonomikos komitetas
D O S
nariai Artūras Skardžius, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Giedrė Kaminskaitė-Salters, Respublikos Prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas, Respublikos Prezidentės patarėjas Laimis Gelažius, Respublikos Prezidentės patarėjas Kęstutis Budrys, Respublikos Prezidentės patarėjas Giedrius Kadziauskas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Nijolė Žambaitė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento Energetikos politikos skyriaus vedėja Dalia Tamošiūnienė, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-232413 N Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta.
Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį nustatant, jog „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės arba įmonės, steigiamos ar veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, taip pat asmuo, ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog projektu siūloma pildyti keičiamo įstatymo sąvoką „potencialus dalyvis“, kuria būtų nustatyta, jog potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės potencialias dalyviais būtų laikomi asmenys, siekiantys veikti tam tikros įmonės apsaugos zonos teritorijoje. Pažymėtina, jog Civilinio kodekso 2.45 straipsnis nustato, kad „Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu“.
Taigi bet kuris asmuo, veikdamas tam tikros įmonės apsaugos zonoje, jokiu atveju negali tapti tos įmonės dalyviu, jeigu jis nesiekia tapti tokiu dalyviu, o tik vykdo savo ūkinę veiklą. Tam, kad tapti potencialiu dalyviu, iš esmės reikalingas valingas asmens veiksmas, nukreiptas į konkretų tikslą – tapti dalyviu. Manytina, kad teisinis reguliavimas, pagal kurį tam tikras asmuo laikomas potencialiu strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu vien pagal aplinkybę, jog toks asmuo vykdo ūkinę veiklą tam tikroje teritorijoje laikytinas prasilenkiančiu su proporcingumo principu, be to, manytina, jog toks reguliavimas visiškai neatitinka juridinio asmens dalyvio (potencialaus dalyvio) sampratos nei teisine nei logine prasme. Aptartame kontekste pastebėtina, jog būtų logiška įstatymo projektu teikiamą pasiūlymą inkorporuoti į keičiamą įstatymą tokiam pasiūlymui derančioje vietoje. Pavyzdžiui, atskiroje nuostatoje įtvirtinant teisės normą, jog asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą tam tikroje apsaugos zonoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams. Siūlytina tobulinti projektą. Pritarti
projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2.
Potencialus dalyvis
straipsnį papildyti nauja trečia dalimi taip: „3. Papildyti 7 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: „14. Asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-2333 Projektu siūloma numatyti, kokie ūkio sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui.
Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio
šiuos ūkio sektorius atitiktį nacionalinio saugumo interesams (kartu vertinant ir kitas projekto nuostatas), potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijai ženkliai padidėtų tikrinamų dalyvių skaičius ir tai pareikalautų papildomų administracinių ir finansinių išteklių. Nepritarti Įstatymo projekte nurodyti ūkio sektoriai atitinka Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlyje išvardytus strategiškai svarbius Lietuvos nacionaliniam saugumui ūkio sektorius. Be to, pažymėtina, kad lig šiol potencialių dalyvių nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija patikrinimus atliko labai retai, tokie patikrinimai nėra taikomi „automatiškai“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-23124 Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turi tik įrenginiai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos jungtys su Lenkijos Respublikos ir Švedijos Karalystės elektros energetikos sistemomis ir suskystintų gamtinių dujų terminalas) bei jų priklausiniai. Konkrečioms įmonėms toks statusas nei pagal galiojantį įstatymą, nei pagal projektą nėra suteikiamas. Atsižvelgiant į tai, tikslintinos projekto nuostatos, kuriose vartojama „ypatingą strateginę reikšmę turinčių įmonių“ formuluotė (projekto 1, 2 ir 4 straipsniai). Pritarti
projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Įstatymo paskirtis Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Įstatymo paskirtis – nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie įrenginiai turi ypatingą strateginę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei, kaip numatyta šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje. Šiuo įstatymu taip pat nustatoma tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama ypatingą strateginę, strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys ūkio sektoriai, taip pat ypatingą strateginę ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai bei jiems ir investuotojams į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius arba ketinantiems vykdyti veiklą ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės.“
straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,2.
Potencialus dalyvis
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Ypatingą strateginę, s Strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ir ypatingą strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai – Lietuvos Respublikoje esančios ar steigiamos įmonės, projektuojami ar statomi įrenginiai, kuriems pagal jų paskirtį ir (ar) veiklos pobūdį šis įstatymas priskiria ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui ir kuriems dėl esminių nacionalinio saugumo interesų apsaugos nustatomos sąlygos ir reikalavimai dėl įmonių ar įrenginių nuosavybės ar valdymo ar bet kurių kitų teisių, įmonių kapitalo struktūros ir jo pokyčių, taip pat reikalavimai, kuriuos turi tenkinti potencialūs dalyviai.“
straipsnį išdėstyti taip:4 straipsnis. 7 straipsnio 2 ir 5 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.
Potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis: „1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
2) veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
3) siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį, arba ketina vykdyti veiklą į šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje.“ 1.Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,5.
Potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis: „1) veikdamas savarankiškai ar Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
2) veikdamas savarankiškai ar Vertybinių popierių įstatymo nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų ypatingą strateginę, strateginę arba svarbią reikšmę turinčioje įmonėje arba įmonėje, veikiančioje šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytame svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje;
3) siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį, arba ketina vykdyti veiklą į šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zoną patenkančioje teritorijoje.“ 1.Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,5. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą Komisijoje gali inicijuoti Vyriausybė, taip pat valstybės arba savivaldybės institucija, kuri yra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės akcijų valdytoja (kuriai šios akcijos perduotos patikėjimo teise) arba kuri įgyvendina valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas, arba kuri priima sprendimus dėl investicijų į svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį ūkio sektorių arba sprendimus dėl investicijų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių apsaugos zonos teritorijoje, arba potencialus dalyvis.“ 3.
Papildyti 7 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Asmenims, vykdantiems ar siekiantiems vykdyti ūkinę veiklą ypatingą
strateginę reikšmę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje, taikomi tokie pat apribojimai ir reikalavimai kaip ir strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialiems dalyviams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-232 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija minima kalbant tiek apie ypatingą strateginę, tiek apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius, tačiau visame likusiame projekte – tik apie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Pažymėtina, kad kartu teikiamas Investicijų įstatymo VIII-1312 8 straipsnio papildymo įstatymo projekte XIIP-2274 kalbama apie investicijas tik į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją.
Pritarti Komitetas įstatymo projektą patobulino apibrėždamas tai, kad į įstatymo projekto reguliavimo sritį patenka tiek ypatingą, tiek ir svarbią strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai, paminėtų įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorija. 5. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
3 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII‑1312
Investicijų įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX‑1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2275 (toliau – Strateginių įmonių įstatymo projektas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti ūkio sektorius, turinčius strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, ir įtvirtinti teisines prielaidas įvertinti šių ūkio sektorių potencialių dalyvių atitiktį nacionalinio saugumo interesams (Strateginių įmonių įstatymo projekto 4 straipsnis).
Pažymėtina, kad Strateginių įmonių įstatyme numačius, kad visų įmonių, veikiančių energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito sektoriuose, potencialūs dalyviai turi būti vertinami atitikties nacionalinio saugumo interesams požiūriu, kaip tai numato galiojančio Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnis, būtų labai išplėsta potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo procedūros taikymo sritis (nurodyta vertinimo procedūra būtų taikoma visiems subjektams, siekiantiems įsigyti 5% ar daugiau akcijų tokiose įmonėse kaip, pavyzdžiui, UAB „Alna“, UAB „IBM Lietuva“, UAB „Western Union Processing Lithuania“, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, krovinių vežimo įmonės). Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 63 straipsniu draudžiami laisvo kapitalo judėjimo apribojimai apima visas nacionalines priemones, galinčias sukliudyti įsigyti atitinkamų įmonių akcijų ar apriboti jų įsigijimą arba atgrasyti kitų valstybių narių investuotojus investuoti į jų kapitalą (žr. 2002 m. birželio 4 d. sprendimų Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326, 45 ir 46 punktus ir Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327,
prieš Ispaniją, C‑463/00, EU:C:2003:272, 61 ir 62 punktus ir Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C‑98/01, EU:C:2003:273, 47 ir 49 punktus; 2005 m. birželio 2 d.
Sprendimo Komisija prieš Italiją, C‑174/04, EU:C:2005:350, 30 ir 31 punktus). Vadovaujantis Teisingumo Teismo išaiškinimais svarbūs viešieji interesai, be kitų ir visuomenės saugumas, išimtiniais atvejais gali pateisinti laisvą kapitalo judėjimą ribojančias priemones, tačiau tokios priemonės turi atitikti teisinio tikrumo ir proporcingumo principus. Be to, Teisingumo Teismas pabrėžia, kad visuomenės saugumo interesai, būdami išimtimi iš fundamentalaus laisvo kapitalo judėjimo principo, turėtų būti aiškinami siaurai, kad jų turinio vienašališkai, nekontroliuojant Sąjungos institucijoms, negalėtų nustatyti kiekviena valstybė narė. Įvertinę Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikiamą siūlomo teisinio reguliavimo pagrindimą, atkreipiame dėmesį, kad siekiant pateisinti laisvo kapitalo judėjimo ribojimus nepakanka vien tik saugomų viešųjų interesų įvardijimo, kiekvienu atveju (kiekvienos įmonės, veikiančios strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiame ūkio sektoriuje, atveju) turi būti pagrindžiama, kad egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė šiems interesams. Be to, siekiant pagrįsti siūlomo reguliavimo proporcingumą turėtų būti įvertinta, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra tinkamiausia priemonė siekiant eliminuoti šią grėsmę, t. y. ar siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis (žr., inter alia, 2000 m. gegužės 23 d. Teisingumo Teismo sprendimą Komisija prieš Italiją, C‑58/99, EU:C:2000:280; 2002 m. birželio 4 d.
Teisingumo Teismo sprendimus Komisija prieš Portugaliją, C‑367/98, EU:C:2002:326; Komisija prieš Prancūziją, C‑483/99, EU:C:2002:327 ir Komisija prieš Belgiją, C‑503/99, EU:C:2002:328; 2006 m. rugsėjo 28 d. Teisingumo Teismo sprendimą sujungtose bylose C‑282/04 ir C‑283/04, Komisija prieš Nyderlandus, EU:C:2006:608). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad pateisinti Įstatymų projektais siūlomą potencialių dalyvių vertinimo procedūros taikymo srities išplėtimą visų Strateginių įmonių įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytuose ūkio sektoriuose veikiančių įmonių atžvilgiu būtų sudėtinga arba neįmanoma, nes nėra pagrindimo, kad visais atvejais egzistuoja reali ir pakankamai rimta grėsmė nurodytiems viešiesiems interesams taip pat, kad siekiamų tikslų negalima pasiekti alternatyviomis, mažiau ribojančiomis priemonėmis. Nepritarti Pasikeitus geopolitinei situacijai regione, įstatymo projekto nuostatos vertintinos kaip proporcinga priemonė padėsianti užtikrinti investicijų Lietuvoje suderinamumą su nacionalinio saugumo prioritetais. Be to, pažymėtina, kad lig šiol potencialių dalyvių nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija patikrinimus atliko labai retai, tokie patikrinimai nėra taikomi „automatiškai“. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
1 Strateginių įmonių įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, kurioje pateikiama potencialaus dalyvio sąvoka, nustatant, kad potencialiu dalyviu būtų laikomas ir asmuo, „ketinantis vykdyti ūkinę veiklą šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje“.
Atkreipiame dėmesį, kad įvertinus Strateginių įmonių įstatymo projektu siūlomas pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį,
neaiškus sąvokos „strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbi apsaugos zona“ turinys, taip pat kyla klausimas, kokiais kriterijais turėtų vadovautis Vyriausybė, nustatydama šias nacionaliniam saugumui svarbias apsaugos zonas. Pažymėtina, kad pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui potencialių dalyvių vertinimo procedūra būtų taikoma taip pat ir asmenims, ketinantiems vykdyti bet kokią ūkinę veiklą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritorijoje arba įsigyjantiems jau vykdančio veiklą asmens akcijų dalį. Atsižvelgdami į pirmoje pastaboje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką, pažymime, kad šių subjektų atžvilgiu taip pat kyla pagrįstų abejonių dėl būsimų apribojimų teisėtumo ir proporcingumo. Taip pat pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 22 d. išvadoje pateiktai pastabai, kad siūlomas Įstatymo 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas kelia abejonių dėl suderinamumo su keičiamos Įstatymo nuostatos paskirtimi ir Civiliniame kodekse nustatytu reguliavimu. Pritarti 7.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-10-10 Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniuose vartojama sąvoka „ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės“, tačiau atkreipiame dėmesį, kad galiojančiame Įstatyme nėra išskiriama ypatingos strateginės reikšmės įmonių kategorija (Įstatymo 6 straipsnis įvardija tik ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius). Įstatyme yra išskiriamos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios valstybės įmonės (Įstatymo 3 straipsnis), strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės (Įstatymo 4 straipsnis) ir nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės (Įstatymo 5 straipsnis). Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, pažymime, kad Strateginių įmonių įstatymo projekto 1, 2 ir 4 straipsniai tikslintini redakciniu požiūriu. Pritarti Žr. TD 3 pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2014-10-09 Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2275 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2014-10-10 Sprendimas:
esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-2275. Siūlyti pagrindiniam Komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 2.
aerodromų, naudojamų civilinių orlaivių skrydžiams, įtraukimas į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybei nuosavybės teise priklausančių įrenginių, jų priklausinių ir Vyriausybės nutarimu nustatytos šių įrenginių nacionaliniam saugumui svarbių apsaugos zonų sąrašą, nėra tikslingas. Aerodromų sąrašas turėtų būti siaurinamas. Kartu pažymėtina, kad valstybės įmonė Tarptautinis Vilniaus oro uostas, valstybės įmonė „Kauno aerouostas“ ir valstybės įmonė Tarptautinis Palangos oro uostas yra reorganizuotos į Valstybės įmonę Lietuvos oro uostai (viena valstybės įmonė su trimis – Vilniaus, Kauno ir Palangos – filialais). 3. Atsižvelgiant į tai, kad energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų bei finansų ir kredito sektoriai, vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėliu, reglamentuoti kaip ekonominės politikos srityje strategiškai svarbūs nacionaliniam saugumui ūkio sektoriai Lietuvoje, tikslinga atitinkamai koreguoti Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Nepritarti dalyje dėl aerodromų sąrašo siaurinimo, atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją regione. 3. Informacinės visuomenės plėtros komitetas, 2014-10-15 Sprendimas:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2275 tikslui. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui daryti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2275 svarstyme pertrauką ir, atsižvelgiant į Seimo teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento ir į Informacinės visuomenės plėtros komiteto argumentus, kreiptis į Vyriausybę išvados dėl šio Įstatymo projekto. Argumentai:
1Manome, jog būtų tikslinga objektyviai įvertinti situaciją, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto
aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą, nesukeltų neigiamų pasekmių, neturėtų įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 2. Kaip nurodyta ir Seimo teisės departamento išvadoje, diskutuotinas pasiūlymo turinys, kuriuo siūloma numatyti, kokie ūkio sektoriai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir įtvirtinti, kad potencialiems dalyviams (investuotojams į šiuos ūkio sektorius) taikytinas atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas. 3. Abejotina, ar siūlomi ūkio sektoriai (energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų ir kredito) yra pakankamai tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai suprantami bei ar nėra per platūs siūlomam teisiniam reguliavimui. Manytina, kad toks platus ir konkrečiai neapibrėžtas teisinis formulavimas neatitinka teisėkūros proporcingumo ir aiškumo principų (Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktai) todėl, kad pavyzdžiui, informacinės technologijos ir ryšių technologijos apima tokias veiklos sritis kaip kompiuterinių informacinių sistemų ar jų komponenčių kūrimą, jau sukurtų informacinių sistemų ar jų komponenčių priežiūrą, pardavimą, įvairius mokslinius ir tyrimus, elektroninius ryšius, informacines komunikacines technologijas, informacines kompiuterines technologijas, kompiuterinių programų, kompiuterinės įrangos panaudojimą perteikiant, teikiant informaciją, mokant bei mokantis ir kt. 4.
4Taip pat atkreipiame dėmesį, kad informacinės paslaugos (tinklo portalų,
naujienų agentūrų veikla, leidyba, programavimas) patenka į paslaugų direktyvos (2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje. Paslaugų direktyva siekiama sukurti teisinį pagrindą, kuris užtikrintų įsisteigimo laisvę ir laisvą paslaugų judėjimą Europos Sąjungoje (ES).) taikymo sritį ir tuo pačiu informacinės paslaugos patenką į informacinių ir ryšių technologijų sritį, kurią siūloma paskelbti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčia sritimi ir tai galimai apribotų laisvą tokių paslaugų judėjimą. Nepritarti Komitetas įstatymo projektą patobulino. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis