Projekto lyginamasis variantas
2014
1Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Sprendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas. Viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai pripažįstami nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme numatytais teisiniais pagrindais viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sudarytos komisijos siūlymu ir viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sprendimu. Nuo viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovo sprendimo įsigaliojimo viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai netenka viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų statuso. Sprendimas dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priimamas jų negrąžinus Susisiekimo ministerijai, sudariusiai su viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytoju turto patikėjimo sutartį. Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų perdavimo ar nurašymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė. Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turtą, netekusį viešosios geležinkelių infrastruktūros objekto statuso, valdo patikėjimo teise iki tokio turto perdavimo. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas turtą perduoda pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą.
Sprendimus dėl nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti pripažintų viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų nurašymo ir liekamųjų medžiagų valdymo teisės aktų nustatyta tvarka priima Vyriausybė. Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, nurašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai išardomi, liekamosios medžiagos apskaitomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Liekamąsias medžiagas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja jomis patikėjimo teise nesudarydamas turto patikėjimo sutarties. Vyriausybei nusprendus nepalikti liekamųjų medžiagų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise , viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parduoda liekamąsias medžiagas viešuose prekių aukcionuose Vyriausybės nustatyta tvarka (išskyrus antrines žaliavas, kurios parduodamos jų tvarkytojams), gautas lėšas perveda į valstybės biudžetą. “
dalimi: „7
1. Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas didinamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikiamo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso
pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimas inicijuotas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų suinteresuotų institucijų siūlymus reglamentuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinio kapitalo didinimą, tobulinti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, liekamųjų medžiagų tolesnio panaudojimo teisinį reglamentavimą. Teikiamo Įstatymo projekto tikslai – reglamentuoti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamento (direktorius – Saulius Kerza, tel. 239 3847, el. p. [email protected] ) Valstybės turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyrius (vedėja – Toma Kuzmickaitė, tel. 239 3912, el. p. [email protected] ). Tiesioginė Įstatymo projekto rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Roma Andruškevičienė (tel. 239 3917, el. p. [email protected] ). 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimą nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, jų panaudojimą ar nurašymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnis ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 22 ir 23 straipsniai. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 49 ir 50 straipsniai reglamentuoja akcinės bendrovės įstatinio kapitalo didinimą papildomais įnašais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinio kapitalo didinimo Siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos – akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinio kapitalo didinimo viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais teisinį reglamentavimą. Šiuo metu akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomu turtu yra apmokėtos šios
bendrovės akcijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves“ ir 1995 m. gegužės 1 d. aktu „Dėl VĮ „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizavimo į specialiosios paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, valstybės įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ buvo pertvarkyta į specialiosios paskirties akcinę bendrovę
„Lietuvos geležinkeliai“. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo padalytas į
1 000 litų.
Specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ iš valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ perimtas turtas (taip pat ir viešojo naudojimo geležinkeliai, kurie pagal galiojančius teisės aktus yra viešoji geležinkelių infrastruktūra) buvo įtrauktas į specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ balansą ir ilgalaikio turto sąskaitas. Tokia specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ turto apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis teisės aktais, nustatančiais, kad viešojo naudojimo geležinkeliai priklauso Lietuvos valstybei nuosavybės teise. Specialiosios paskirties akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizavus į akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“ bendrovės valdomo turto apskaita nepasikeitė. Priėmus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymą (toliau – Reformos įstatymas), jame buvo reglamentuoti akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo turto klausimai (viešosios geležinkelių infrastruktūros turto valdymas patikėjimo teise ir bendrovės įstatinio kapitalo mažinimas).
Atsižvelgus į Reformos įstatymo nuostatas ir į tai, kad Reformos įstatymas nereglamentavo akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ įstatinio kapitalo didinimo klausimų (išskyrus
nuostatas dėl bendrovės įstatinio kapitalo mažinimo), darytina išvada, kad Reformos įstatymas įteisino dvigubą akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo turto statusą: finansinis turtas (valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos) ir materialusis turtas (viešojo naudojimo geležinkeliai, perduoti šiai bendrovei valdyti, naudoti ir jais disponuoti patikėjimo teise pagal Susisiekimo ministerijos su akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašytą Viešosios geležinkelių infrastruktūros turto perdavimo patikėjimo teise ir šio turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sutartį). Reformos įstatymo, galiojusio iki 2011 m. spalio 8 d., nuostatos numatė, kad įsteigus valstybės įmonę viešajai geležinkelių infrastruktūrai valdyti jai bus perduotas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas viešosios geležinkelių infrastruktūros turtas, atitinkamai sumažintas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas. Reformos įstatymui netekus galios susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas yra apmokėtas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomu viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu.
Priėmus Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto sektoriaus reformos įstatymo ir jį keitusio įstatymo pripažinimo netekusiais galios įstatymą, pagrindinis teisės aktas, kuris reglamentavo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo turto klausimus, buvo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodeksas, tačiau nei tuo metu galiojusioje šio kodekso redakcijoje, nei vėliau priimtuose jo pakeitimuose nebuvo pakeistas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomo turto statusas ir nespręstas šios bendrovės įstatinio kapitalo klausimas (t. y. akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinio kapitalo klausimai nereglamentuojami, o nustatomas iki tol galiojęs principas – viešoji geležinkelių infrastruktūra nuosavybės teise priklauso valstybei, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ šią infrastruktūrą valdo, naudoja ir ja disponuoja patikėjimo teise, taip pat vykdo kitas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas). Pažymėtina, kad 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso pakeitimo įstatymas. Šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnis išdėstytas nauja redakcija ir 5 dalis papildyta nuostata, kad „<...> Perduodamo turto vertės dydžiu sumažinamas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas, jeigu perduodamas turtas buvo įvertintas akcijomis, ir anuliuojamos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos“. Taigi, ši nuostata įtvirtino, kad jeigu perduodant turtą jo verte mažinamas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas, tai pagal analogiją perduodant turtą akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ reikia didinti bendrovės įstatinį kapitalą.
Pažymėtina, kad turtas, kuris priskiriamas viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, valdomas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise, atsispindi ir bendrovės įstatiniame kapitale, t. y. juo padidinamas bendrovės įstatinis kapitalas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus sprendimą) pagal praktiką:
Atkreiptinas dėmesys, kad patikėjimo teisė negali būti tapatinama su nuosavybės teise, tačiau esama situacija tokia, kad valstybė yra apmokėjusi už atitinkamas akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“ akcijas patikėjimo teise suteiktu turtu. Pastebėtina,
kad įstatinio kapitalo įnašams Europos Sąjungos teisėje yra keliamas tik galimumo būti ekonomiškai įvertintais reikalavimas ir nėra reikalaujama, kad jie būtų perduoti nuosavybės teise. Dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti, liekamųjų medžiagų tolesnio panaudojimo Siūlomais pakeitimais siekiama išspręsti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti reglamentavimo Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse trūkumus: detalizuoti sprendimo dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priėmimo procedūrą ir reglamentuoti liekamųjų medžiagų panaudojimo klausimą. Šiuo reglamentavimu siekiama supaprastinti valstybės turto (viešosios geležinkelių infrastruktūros), valdomo patikėjimo teise, pripažinimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, jo panaudojimo ir nurašymo procesą, kuris yra šiuo metu yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme.
Šis supaprastinimas yra būtinas siekiant laiku įvykdyti viešosios geležinkelių infrastruktūros modernizavimo, atnaujinimo ir plėtros projektus ir panaudoti Europos Sąjungos lėšas, o šio supaprastinimo esmė – nustatoma, kad s prendimus dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros objektų pripažinimo nereikalingais arba netinkamais (negalimais) naudoti priima viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo vadovas jo sudarytos komisijos siūlymu. Pritaikius Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso išlygą dėl subjekto, priimančio sprendimą dėl viešosios geležinkelių infrastruktūros pripažinimo nereikalinga arba netinkama (negalima) naudoti, toks turtas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo dėl nurašymo ir liekamųjų medžiagų valdymo vis dar būtų valdomas pagal patikėjimo sutartį akcinės bendrovės
„Lietuvos geležinkeliai“, kuri ir organizuotų šio turto išardymą. Lietuvos
Respublikos Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros reikmėms, liekamosios medžiagos būtų įtrauktos į viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas atliekančio padalinio apskaitą verte, kurią nustatytų turtą nurašiusi komisija, atsižvelgdama į rinkos vertę. Vykdant minėtas Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso nuostatas, viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, prižiūri, remontuoja akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ padalinys – Geležinkelių infrastruktūros direkcija.
Šis padalinys išimtinai valdo patikėjimo teise perduotą viešąją geležinkelių infrastruktūrą ir visa jo veikla nukreipta valstybės patikėto turto išsaugojimui ir pagerinimui užtikrinti. Atskyrus apskaitas visos liekamosios medžiagos lieka viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo apskaitoje ir naudojamos geležinkelių infrastruktūrai prižiūrėti ir remontuoti. Visa infrastruktūros valdytojo veikla ir ištekliai (finansiniai, materialiniai) gali būti skirti tik viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijoms, įvardytoms Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 24 straipsnyje, vykdyti, o šių išteklių naudojimo apskaita parodoma atskirose finansinėse ataskaitose, kurios pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 3 dalį susisiekimo ministro nustatyta tvarka skelbiamos viešai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus nepalikti liekamųjų medžiagų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas parduoda liekamąsias medžiagas viešuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (išskyrus antrines žaliavas, kurios parduodamos jų tvarkytojams), gautas lėšas perveda į valstybės biudžetą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Priėmus Įstatymo projektą, nereikės keisti galiojančių teisės aktų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus, ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Papildomų biudžeto lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
„Viešoji geležinkelių infrastruktūra“, „kapitalo didinimas“, „turto
nurašymas“, „liekamosios medžiagos“ 15.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
2014-09-19 d. Nr. XIIP-2267 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas 5 dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes vienoje straipsnio dalyje atskiromis pastraipomis dėstomos savarankiškos teisės normos. Pastraipos nelaikytinos struktūrinėmis įstatymo straipsnio dalimis. Vienoje straipsnio dalyje turėtų būti išdėstyta viena teisės norma, arba straipsnio dalis turėtų būti dėstoma su punktais. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „ Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, nurašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai išardomi, liekamosios medžiagos apskaitomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Liekamąsias medžiagas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja jomis patikėjimo teise nesudarydamas turto patikėjimo sutarties .“ Pažymėtina, jog nuostatoje įtvirtinant normą, jog turto patikėjimo sutartis nesudaroma, kartu turi būti nurodoma, koks teisės aktas tokiu atveju nustato turto patikėjimo teisės turinį. 3.
dalimi siūloma kodekso 23 straipsnį papildyti 71 dalimi, nustatančia, jog „ Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas didinamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka“. Nuostata diskutuotina keltu aspektų. Pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai. Valstybinės reikšmės keliai yra viena iš viešosios geležinkelių infrastruktūros sudėtinių dalių. Todėl jokiais atvejais ši geležinkelio transporto infrastruktūros dalis negali priklausyti jos valdytojui nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra bendrovės turtas, valdomas bendrovės nuosavybės teise. Todėl teigtina, jog nuostatoje bandoma sujungti du nesuderinamus dalykus – bendrovės įstatinio kapitalo didinimą geležinkelio transporto infrastruktūrai skirtomis lėšomis, t.y. siūloma nustatyti, jog bendrovės nuosavybės teisės objekto (įstatinio kapitalo) vertė didėja dėl to, jog didinama valstybės išimtine nuosavybės teise valdomo turto (viešosios geležinkelio infrastruktūros) vertė. Teigtina, jog pasiūlymas stokoja loginio ir teisinio pagrindimo, be to, juo paminama imperatyvi įstatymų nuostata, jog akcinės bendrovės ir jos savininko turtas turi būti atskirti. Antra, pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių transporto infrastruktūra pagal Konstitucijos nuostatas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, ji nėra ir negali būti civilinės apyvartos objektu, taigi jos negalima perduoti akcinės bendrovės, kad ir valstybės valdomos, nuosavybėn.
Tuo tarpu, įstatymo projektu siūloma sukurti teisinę situaciją, kai išimtas iš civilinės apyvartos turtas, kurį akcinė bendrovė gali valdyti tik patikėjimo teise, būtų gerinamas (statomas, remontuojamas) lėšomis, kurios įnešamos į akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, t.y. akcinės bendrovės nuosavybėn perduotu turtu, ir tokiu būdu šio turto pagerinimas taptų akcinės bendrovės nuosavybe. Trečia, pažymėtina, jog projekte siūlomu būdu didinant įstatinį kapitalą būtų pažeidžiami teisėti trečiųjų asmenų interesai, nes, iš esmės, įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja bendrovės akcininkai, kadangi akcininkai šio kapitalo be tam tikrų teisinių procedūrų atsiimti negali. Taigi pritarus projektui, tretieji asmenys gali būti klaidinami dėl realios akcinės bendrovės nuosavo turto vertės. Ketvirta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, akcinė bendrovė gali užtikrinti savo prievolių įvykdymą jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (jį įkeisti, juo laiduoti, garantuoti), jeigu akcinė bendrovė užtikrintos turtu prievolės neįvykdo, kreditoriaus reikalavimu į šį turtą nukreipiamas išieškojimas. Pritarus teikiamam projektui, akcinės bendrovės turtu užtikrinant akcinės bendrovės prievolių kreditoriams įvykdymą, akcinė bendrovė rizikuotų ne tik savo turtu, bet ir valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi (viešosios geležinkelių infrastruktūros pagerinimu, kuris būtų perduotas akcinės bendrovės nuosavybėn pagal šiuo projektu siūlomą teisinį reguliavimą).
Kadangi viešoji geležinkelių infrastruktūra pagal Konstituciją nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, į šį turtą negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, tačiau kreditoriai galėtų reikalauti, kad valstybė atlygintų jų patirtus nuostolius šio turto verte . Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, draudžiančių išieškoti iš akcinės bendrovės turto, nes Civilinio proceso kodekso 674 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik valstybės ir savivaldybės įmonėms . Todėl turėtų būti atitinkamai papildytas Civilinio proceso kodeksas. Penkta, valstybės biudžeto lėšų skyrimas akcinės bendrovės patikėjimo teise valdomam turtui pagerinti negali būti pagrindas didinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, todėl šiuo atveju negalėtų būti taikomos bendrosios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte atsisakyti nuorodos į Akcinių bendrovių įstatymą ir, jeigu būtų pritarta siūlomoms projekto nuostatoms, nustatyti jų įgyvendinimo tvarką atitinkamai papildant projektą. Šešta, vertinamos projekto nuostatos nedera su galiojančiomis keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja, ja disponuoja patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį, taip pat šio straipsnio 8 dalimi, reguliuojančia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiam teisiniam reguliavimui prieštarauja projekto aiškinamajame rašte aprašyta situacija: „Reformos įstatymui netekus galios susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas yra apmokėtas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomu viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė D. Zebleckis O. Kaika
komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, J.Razma, R.Šimašius, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys:
Susisiekimo ministerijos atstovas S.Kerza. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas 5 dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes vienoje straipsnio dalyje atskiromis pastraipomis dėstomos savarankiškos teisės normos. Pastraipos nelaikytinos struktūrinėmis įstatymo straipsnio dalimis. Vienoje straipsnio dalyje turėtų būti išdėstyta viena teisės norma, arba straipsnio dalis turėtų būti dėstoma su punktais. Pritarti. 11 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „ Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, nurašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai išardomi, liekamosios medžiagos apskaitomos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Liekamąsias medžiagas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja jomis patikėjimo teise nesudarydamas turto patikėjimo sutarties .“ Pažymėtina, jog nuostatoje įtvirtinant normą, jog turto patikėjimo sutartis nesudaroma, kartu turi būti nurodoma, koks teisės aktas tokiu atveju nustato turto patikėjimo teisės turinį. Pritarti. 12 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma kodekso 23 straipsnį papildyti 71 dalimi, nustatančia, jog „ Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas didinamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka“. Nuostata diskutuotina keltu aspektų. Pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai. Valstybinės reikšmės keliai yra viena iš viešosios geležinkelių infrastruktūros sudėtinių dalių. Todėl jokiais atvejais ši geležinkelio transporto infrastruktūros dalis negali priklausyti jos valdytojui nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra bendrovės turtas, valdomas bendrovės nuosavybės teise.
Todėl teigtina, jog nuostatoje bandoma sujungti du nesuderinamus dalykus – bendrovės įstatinio kapitalo didinimą geležinkelio transporto infrastruktūrai skirtomis lėšomis, t.y. siūloma nustatyti, jog bendrovės nuosavybės teisės objekto (įstatinio kapitalo) vertė didėja dėl to, jog didinama valstybės išimtine nuosavybės teise valdomo turto (viešosios geležinkelio infrastruktūros) vertė. Teigtina, jog pasiūlymas stokoja loginio ir teisinio pagrindimo , be to, juo paminama imperatyvi įstatymų nuostata, jog akcinės bendrovės ir jos savininko turtas turi būti atskirti. Pritarti. Antra, pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių transporto infrastruktūra pagal Konstitucijos nuostatas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, ji nėra ir negali būti civilinės apyvartos objektu, taigi jos negalima perduoti akcinės bendrovės, kad ir valstybės valdomos, nuosavybėn. Tuo tarpu, įstatymo projektu siūloma sukurti teisinę situaciją, kai išimtas iš civilinės apyvartos turtas, kurį akcinė bendrovė gali valdyti tik patikėjimo teise, būtų gerinamas (statomas, remontuojamas) lėšomis, kurios įnešamos į akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, t.y. akcinės bendrovės nuosavybėn perduotu turtu, ir tokiu būdu šio turto pagerinimas taptų akcinės bendrovės nuosavybe . Pritarti. Trečia, pažymėtina, jog projekte siūlomu būdu didinant įstatinį kapitalą būtų pažeidžiami teisėti trečiųjų asmenų interesai, nes, iš esmės, įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja bendrovės akcininkai, kadangi akcininkai šio kapitalo be tam tikrų teisinių procedūrų atsiimti negali. Taigi pritarus projektui, tretieji asmenys gali būti klaidinami dėl realios akcinės bendrovės nuosavo turto vertės. Pritarti.
Pritarti. Ketvirta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, akcinė bendrovė gali užtikrinti savo prievolių įvykdymą jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (jį įkeisti, juo laiduoti, garantuoti), jeigu akcinė bendrovė užtikrintos turtu prievolės neįvykdo, kreditoriaus reikalavimu į šį turtą nukreipiamas išieškojimas. Pritarus teikiamam projektui, akcinės bendrovės turtu užtikrinant akcinės bendrovės prievolių kreditoriams įvykdymą, akcinė bendrovė rizikuotų ne tik savo turtu, bet ir valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi (viešosios geležinkelių infrastruktūros pagerinimu, kuris būtų perduotas akcinės bendrovės nuosavybėn pagal šiuo projektu siūlomą teisinį reguliavimą). Kadangi viešoji geležinkelių infrastruktūra pagal Konstituciją nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, į šį turtą negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, tačiau kreditoriai galėtų reikalauti, kad valstybė atlygintų jų patirtus nuostolius šio turto verte . Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, draudžiančių išieškoti iš akcinės bendrovės turto, nes Civilinio proceso kodekso 674 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik valstybės ir savivaldybės įmonėms . Todėl turėtų būti atitinkamai papildytas Civilinio proceso kodeksas. Pritarti. Penkta, valstybės biudžeto lėšų skyrimas akcinės bendrovės patikėjimo teise valdomam turtui pagerinti negali būti pagrindas didinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, todėl šiuo atveju negalėtų būti taikomos bendrosios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte atsisakyti nuorodos į Akcinių bendrovių įstatymą ir, jeigu būtų pritarta siūlomoms projekto nuostatoms, nustatyti jų įgyvendinimo tvarką atitinkamai papildant projektą. Pritarti.
Pritarti. Šešta, vertinamos projekto nuostatos nedera su galiojančiomis keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja, ja disponuoja patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį, taip pat šio straipsnio 8 dalimi, reguliuojančia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiam teisiniam reguliavimui prieštarauja projekto aiškinamajame rašte aprašyta situacija: „Reformos įstatymui netekus galios susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas yra apmokėtas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomu viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-10-10 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2267 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritariant Seimo paskirto papildomo komiteto išvadai – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytas esmines pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Jurgis Razma. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininkas R.Žemaitaitis
komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
1 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas 5 dalies dėstymas neatitinka teisės technikos taisyklių, nes vienoje straipsnio dalyje atskiromis pastraipomis dėstomos savarankiškos teisės normos. Pastraipos nelaikytinos struktūrinėmis įstatymo straipsnio dalimis. Vienoje straipsnio dalyje turėtų būti išdėstyta viena teisės norma, arba straipsnio dalis turėtų būti dėstoma su punktais. Pritarti. 11 Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „ Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, nurašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai išardomi, liekamosios medžiagos apskaitomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Liekamąsias medžiagas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja jomis patikėjimo teise nesudarydamas turto patikėjimo sutarties .“ Pažymėtina, jog nuostatoje įtvirtinant normą, jog turto patikėjimo sutartis nesudaroma, kartu turi būti nurodoma, koks teisės aktas tokiu atveju nustato turto patikėjimo teisės turinį. Pritarti.
Pritarti. 12 Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma kodekso 23 straipsnį papildyti 71 dalimi, nustatančia, jog „ Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas didinamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka“. Nuostata diskutuotina keltu aspektų. Pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai. Valstybinės reikšmės keliai yra viena iš viešosios geležinkelių infrastruktūros sudėtinių dalių. Todėl jokiais atvejais ši geležinkelio transporto infrastruktūros dalis negali priklausyti jos valdytojui nuosavybės teise. Taip pat pažymėtina, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra bendrovės turtas, valdomas bendrovės nuosavybės teise. Todėl teigtina, jog nuostatoje bandoma sujungti du nesuderinamus dalykus – bendrovės įstatinio kapitalo didinimą geležinkelio transporto infrastruktūrai skirtomis lėšomis, t.y. siūloma nustatyti, jog bendrovės nuosavybės teisės objekto (įstatinio kapitalo) vertė didėja dėl to, jog didinama valstybės išimtine nuosavybės teise valdomo turto (viešosios geležinkelio infrastruktūros) vertė. Teigtina, jog pasiūlymas stokoja loginio ir teisinio pagrindimo , be to, juo paminama imperatyvi įstatymų nuostata, jog akcinės bendrovės ir jos savininko turtas turi būti atskirti. Pritarti. Antra, pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių transporto infrastruktūra pagal Konstitucijos nuostatas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, ji nėra ir negali būti civilinės apyvartos objektu, taigi jos negalima perduoti akcinės bendrovės, kad ir valstybės valdomos, nuosavybėn.
Tuo tarpu, įstatymo projektu siūloma sukurti teisinę situaciją, kai išimtas iš civilinės apyvartos turtas, kurį akcinė bendrovė gali valdyti tik patikėjimo teise, būtų gerinamas (statomas, remontuojamas) lėšomis, kurios įnešamos į akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, t.y. akcinės bendrovės nuosavybėn perduotu turtu, ir tokiu būdu šio turto pagerinimas taptų akcinės bendrovės nuosavybe . Pritarti. Trečia, pažymėtina, jog projekte siūlomu būdu didinant įstatinį kapitalą būtų pažeidžiami teisėti trečiųjų asmenų interesai, nes, iš esmės, įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja bendrovės akcininkai, kadangi akcininkai šio kapitalo be tam tikrų teisinių procedūrų atsiimti negali. Taigi pritarus projektui, tretieji asmenys gali būti klaidinami dėl realios akcinės bendrovės nuosavo turto vertės. Pritarti. Ketvirta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, akcinė bendrovė gali užtikrinti savo prievolių įvykdymą jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (jį įkeisti, juo laiduoti, garantuoti), jeigu akcinė bendrovė užtikrintos turtu prievolės neįvykdo, kreditoriaus reikalavimu į šį turtą nukreipiamas išieškojimas. Pritarus teikiamam projektui, akcinės bendrovės turtu užtikrinant akcinės bendrovės prievolių kreditoriams įvykdymą, akcinė bendrovė rizikuotų ne tik savo turtu, bet ir valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi (viešosios geležinkelių infrastruktūros pagerinimu, kuris būtų perduotas akcinės bendrovės nuosavybėn pagal šiuo projektu siūlomą teisinį reguliavimą).
Kadangi viešoji geležinkelių infrastruktūra pagal Konstituciją nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, į šį turtą negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, tačiau kreditoriai galėtų reikalauti, kad valstybė atlygintų jų patirtus nuostolius šio turto verte . Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, draudžiančių išieškoti iš akcinės bendrovės turto, nes Civilinio proceso kodekso 674 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik valstybės ir savivaldybės įmonėms . Todėl turėtų būti atitinkamai papildytas Civilinio proceso kodeksas. Pritarti. Penkta, valstybės biudžeto lėšų skyrimas akcinės bendrovės patikėjimo teise valdomam turtui pagerinti negali būti pagrindas didinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, todėl šiuo atveju negalėtų būti taikomos bendrosios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte atsisakyti nuorodos į Akcinių bendrovių įstatymą ir, jeigu būtų pritarta siūlomoms projekto nuostatoms, nustatyti jų įgyvendinimo tvarką atitinkamai papildant projektą. Pritarti. Šešta, vertinamos projekto nuostatos nedera su galiojančiomis keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja, ja disponuoja patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį, taip pat šio straipsnio 8 dalimi, reguliuojančia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimą.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiam teisiniam reguliavimui prieštarauja projekto aiškinamajame rašte aprašyta situacija: „Reformos įstatymui netekus galios susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas yra apmokėtas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomu viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvados rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-10-10 Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2267 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritariant Seimo paskirto papildomo komiteto išvadai – grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išdėstytas esmines pastabas ir pasiūlymus. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra.
PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Toma Kuzmickaitė, Susisiekimo ministerijos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį. Pastebėtina, jog siūlomas 5 dalies dėstymas neatitinka teisės technikos
taisyklių, nes vienoje straipsnio dalyje atskiromis pastraipomis dėstomos savarankiškos teisės normos. Pastraipos nelaikytinos struktūrinėmis įstatymo straipsnio dalimis. Vienoje straipsnio dalyje turėtų būti išdėstyta viena teisės norma, arba straipsnio dalis turėtų būti dėstoma su punktais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
1
dalimi siūloma keisti kodekso 23 straipsnio 5 dalį, be kita ko, nustatant, jog „Vyriausybei nusprendus liekamąsias medžiagas palikti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui valdyti, naudoti ir disponuoti jomis patikėjimo teise, nurašyti viešosios geležinkelių infrastruktūros objektai išardomi, liekamosios medžiagos apskaitomos Vyriausybės nustatyta tvarka. Liekamąsias medžiagas viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas valdo, naudoja ir disponuoja jomis patikėjimo teise nesudarydamas turto patikėjimo sutarties.“ Pažymėtina, jog nuostatoje įtvirtinant normą, jog turto patikėjimo sutartis nesudaroma, kartu turi būti nurodoma, koks teisės aktas tokiu atveju nustato turto patikėjimo teisės turinį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalimi siūloma kodekso 23 straipsnį papildyti 71 dalimi, nustatančia, jog
„Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo įstatinis kapitalas
didinamas viešajai geležinkelių infrastruktūrai skirtomis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšas, papildomais įnašais Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka“. Nuostata diskutuotina keltu aspektų. Pirma, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnyje imperatyviai nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės keliai. Valstybinės reikšmės keliai yra viena iš viešosios geležinkelių infrastruktūros sudėtinių dalių. Todėl jokiais atvejais ši geležinkelio transporto infrastruktūros dalis negali priklausyti jos valdytojui nuosavybės teise . Taip pat pažymėtina, jog bendrovės įstatinis kapitalas yra bendrovės turtas, valdomas bendrovės nuosavybės teise.
Todėl teigtina, jog nuostatoje bandoma sujungti du nesuderinamus dalykus – bendrovės įstatinio kapitalo didinimą geležinkelio transporto infrastruktūrai skirtomis lėšomis, t.y. siūloma nustatyti, jog bendrovės nuosavybės teisės objekto (įstatinio kapitalo) vertė didėja dėl to, jog didinama valstybės išimtine nuosavybės teise valdomo turto (viešosios geležinkelio infrastruktūros) vertė. Teigtina, jog pasiūlymas stokoja loginio ir teisinio pagrindimo, be to, juo paminama imperatyvi įstatymų nuostata, jog akcinės bendrovės ir jos savininko turtas turi būti atskirti . Antra, pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad viešoji geležinkelių transporto infrastruktūra pagal Konstitucijos nuostatas išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei, ji nėra ir negali būti civilinės apyvartos objektu, taigi jos negalima perduoti akcinės bendrovės, kad ir valstybės valdomos, nuosavybėn. Tuo tarpu, įstatymo projektu siūloma sukurti teisinę situaciją, kai išimtas iš civilinės apyvartos turtas, kurį akcinė bendrovė gali valdyti tik patikėjimo teise, būtų gerinamas (statomas, remontuojamas) lėšomis, kurios įnešamos į akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, t.y. akcinės bendrovės nuosavybėn perduotu turtu, ir tokiu būdu šio turto pagerinimas taptų akcinės bendrovės nuosavybe. Trečia, pažymėtina, jog projekte siūlomu būdu didinant įstatinį kapitalą būtų pažeidžiami teisėti trečiųjų asmenų interesai , nes, iš esmės, įstatinio kapitalo dydis parodo, kokia suma rizikuoja bendrovės akcininkai, kadangi akcininkai šio kapitalo be tam tikrų teisinių procedūrų atsiimti negali. Taigi pritarus projektui, tretieji asmenys gali būti klaidinami dėl realios akcinės bendrovės nuosavo turto vertės.
Ketvirta, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, akcinė bendrovė gali užtikrinti savo prievolių įvykdymą jai nuosavybės teise priklausančiu turtu (jį įkeisti, juo laiduoti, garantuoti), jeigu akcinė bendrovė užtikrintos turtu prievolės neįvykdo, kreditoriaus reikalavimu į šį turtą nukreipiamas išieškojimas. Pritarus teikiamam projektui, akcinės bendrovės turtu užtikrinant akcinės bendrovės prievolių kreditoriams įvykdymą, akcinė bendrovė rizikuotų ne tik savo turtu, bet ir valstybei išimtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalimi (viešosios geležinkelių infrastruktūros pagerinimu, kuris būtų perduotas akcinės bendrovės nuosavybėn pagal šiuo projektu siūlomą teisinį reguliavimą). Kadangi viešoji geležinkelių infrastruktūra pagal Konstituciją nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, į šį turtą negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, tačiau kreditoriai galėtų reikalauti, kad valstybė atlygintų jų patirtus nuostolius šio turto verte. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio proceso kodekse nėra nuostatų, draudžiančių išieškoti iš akcinės bendrovės turto, nes Civilinio proceso kodekso 674 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Todėl turėtų būti atitinkamai papildytas Civilinio proceso kodeksas. Penkta, valstybės biudžeto lėšų skyrimas akcinės bendrovės patikėjimo teise valdomam turtui pagerinti negali būti pagrindas didinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą, todėl šiuo atveju negalėtų būti taikomos bendrosios Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl akcinio kapitalo didinimo papildomais įnašais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte atsisakyti nuorodos į Akcinių bendrovių įstatymą ir, jeigu būtų pritarta siūlomoms projekto nuostatoms, nustatyti jų įgyvendinimo tvarką atitinkamai papildant projektą.
Šešta, vertinamos projekto nuostatos nedera su galiojančiomis keičiamo kodekso 23 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, pagal kurias akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ viešąją geležinkelių infrastruktūrą valdo, naudoja, ja disponuoja patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį, taip pat šio straipsnio 8 dalimi, reguliuojančia viešosios geležinkelių infrastruktūros kokybės ir finansavimo užtikrinimą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiam teisiniam reguliavimui prieštarauja projekto aiškinamajame rašte aprašyta situacija:
„Reformos įstatymui netekus galios susiklostė tokia situacija, kad šiuo metu
akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ įstatinis kapitalas yra apmokėtas akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ valdomu viešosios geležinkelių infrastruktūros turtu“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2267 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas