Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – biudžetinė įstaiga, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą biudžetinė įstaiga, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo Nr. VIII-1908 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) buvo parengtas dėl praktikoje atsiradusių skirtingų „valstybės rezervo atsakingojo saugotojo“ sąvokos aiškinimų. Projektu siekiama pašalinti nurodytos sąvokos skirtingus aiškinimus ir aiškiai apibrėžti kas gali būti valstybės rezervo atsakinguoju saugotoju. 2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos buvo pateiktas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ pakeitimo“ projektas (toliau – nutarimo projektas). Nutarimo projekte buvo siūloma numatyti galimybę tvirtinti valstybės rezervo saugotojus „iš akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei“ nes su tokiu dėstymo reikalingumu Susisiekimo ministerija susidūrė parinkdama jos tvarkomo rezervo, turinčio išskirtinos specifikos, saugotojus. Tačiau tokia Vyriausybės nutarimo nuostata neišsprendžia problemos iš esmės, kadangi Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas – valstybės ar savivaldybės institucija, įstaiga ar įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka sauganti ir įtraukianti į apskaitą valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas“, todėl galimai gali atsirasti neatitikimų Įstatymo nuostatoms.
Taip pat rengiant Projektą buvo atsižvelgta į geopolitinę situaciją Rytų Europos regione ir į būtinumą užtikrinti, kad susiklosčius situacijai būtų užtikrintas greitas priėjimas prie valstybės rezervo atsargų ir jų pristatymas į panaudojimo vietą, taip pat tinkamas jų saugojimas, atsakingų saugotojų bankrotų (taip pat ir tyčinių) išvengimas, taip pat išvengta atsakingų saugotojų pareigų atlikimo vengimo. 2. Projekto iniciatoriai ir rengėjai Pirminė įstatymo projekto iniciatorė yra valstybės rezervo koordinatorė – Ūkio ministerija. Projektą parengė Ūkio ministerijos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir krizių valdymo skyriaus (vedėjas Gintaras Chšanauskas, tel. 8 706
patarėjas Alfredas Gnėdikas, tel. 8 704 64 883, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
Toks sąvokos apibrėžimas sukelia neaiškumų ir skirtingų aiškinimų, ar saugotojais gali būti tik valstybės ir savivaldybės institucija, valstybės ir savivaldybės įstaiga, valstybinė įmonė, savivaldybės įmonė, ar sąvoka
„įmonė“ turi būti suprantama plačiai ir apimti akcines bendroves ir uždarąsias
akcines bendroves, neribojant jų galimybių būti valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais atsižvelgiant į valstybės turimų akcijų skaičių jose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir joje apibrėžiant „valstybės rezervo atsakingojo saugotojo“ sąvoką aiškiai išvardinti subjektus, kurie gali būti valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais „biudžetinė įstaiga, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose“. Priėmus projektą bus aiškiai apibrėžta ir įvardyta kas gali būti valstybės rezervo atsakinguoju saugotoju. Taip pat bus užtikrinta valstybės rezervo atsargų tinkamas saugojimas ir prireikus sudaryta galimybė greitai panaudoti valstybės rezervo atsargas. Taip pat bus užtikrinta valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų valstybės ir savivaldybių kontrolė, kas pašalins grėsmes dėl valstybės rezervo atsakingųjų saugotojų pareigų nevykdymo ir bankrotų (tame tarpe ir tyčinių). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant projektą įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Teigiamos pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. Kartu pažymėtina, kad valstybės rezervo materialiniai ištekliai yra specialios paskirties valstybės turtas, kuris iškilus pavojui žmonių sveikatai, gyvybei, turtui ir kitoms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, turi būti greitai panaudotas, o tam kad šį turtą būtų galima panaudoti, jis turi būti tinkamai saugomas. Todėl, siekiant užtikrinti tinkama šio turto apsaugą, būtina nuostata apriboti subjektų kurie gali būti valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais ratą tais subjektais kuriuos valdo ir (arba) kontroliuoja valstybė ar savivaldybė. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas Projektas užtikrins teisinį aiškumą ir verslo sąlygoms bei jo plėtrai neigiamos įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Projektą, reikės keisti Valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų atsakingųjų saugotojų ir valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo vietos parinkimo tvarkos aprašą, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 200 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ (toliau – Aprašas). 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimu, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantis terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Projektui įgyvendinti naujų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, tačiau kaip nurodyta 8 punkte, reikės pakeisti Aprašą. Šį pakeitimo projektą parengs Ūkio ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto priėmimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Projektą specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Valstybės rezervas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomi Projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
2014-09-17 Nr. XIIP-2266 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūlomo nustatyti valstybės rezervo atsakingojo saugotojo apibrėžimo seka, kad valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais galėtų būti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Ši nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad poreikis keisti Valstybės rezervo įstatyme įtvirtintą valstybės rezervo atsakingo saugotojo apibrėžimą atsirado rengiant Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 200 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ pakeitimo projektą. Minėto nutarimo projekte buvo siūloma numatyti galimybę valstybės rezervo saugotojais skirti akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, nes tokios nuostatos reikalingumas kilo Susisiekimo ministerijai parenkant jos tvarkomo rezervo, turinčio išskirtinę specifiką, saugotojus. Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma įtvirtinti, kad valstybės rezervo saugotojais galėtų būti ne tik bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, bet ir tos bendrovės, kuriose valstybė (savivaldybė) turi nuosavybės teise akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų tokių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose.
Taigi, projekte siūloma įtvirtinti kiek kitokius reikalavimus bendrovėms, kurios saugotų valstybės rezervą, nei nurodoma projekto aiškinamajame rašte. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į geopolitinę situaciją Rytų Europos regione ir į būtinumą užtikrinti, kad, susiklosčius atitinkamai situacijai, būtų užtikrintas greitas priėjimas prie valstybės rezervo atsargų ir jų pristatymas į panaudojimo vietą, taip pat tinkamas jų saugojimas, atsakingų saugotojų bankrotų (taip pat ir tyčinių) išvengimas, taip pat išvengta atsakingų saugotojų pareigų atlikimo vengimo. Atkreipiame dėmesį, kad akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės yra privatieji juridiniai asmenys, kurių valdymo organai turi didesnį savarankiškumą priimant sprendimus. Tuo tarpu viešiesiems juridiniams asmenims (biudžetinėms įstaigoms, valstybės (savivaldybės) įmonėms) būdinga tai, kad jų steigėjai gali duoti privalomuosius nurodymus tokių viešųjų juridinių asmenų valdymo organams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių priemonių, kad būtų išvengta valstybės rezervo saugotojų bankroto ar jų vengimo atlikti pareigas. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį valstybės rezervo atsakingasis saugotojas gali sudaryti pasaugos sutartis ir su kitomis įmonėmis dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo. Įstatyme nei tokioms įmonėms, nei jų dalininkams nėra nustatyti jokie reikalavimai.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Ščajavienė S. Švedas
ekonomikos komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos kancleris Gediminas Miškinis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Alfredas Gnėdikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-17 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Iš projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
seka, kad valstybės rezervo atsakingaisiais saugotojais galėtų būti akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Ši nuostata kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad poreikis keisti Valstybės rezervo įstatyme įtvirtintą valstybės rezervo atsakingo saugotojo apibrėžimą atsirado rengiant Vyriausybės nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 200 ,,Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatymą“ pakeitimo projektą. Minėto nutarimo projekte buvo siūloma numatyti galimybę valstybės rezervo saugotojais skirti akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, nes tokios nuostatos reikalingumas kilo Susisiekimo ministerijai parenkant jos tvarkomo rezervo, turinčio išskirtinę specifiką, saugotojus. Atkreipiame dėmesį, kad tuo tarpu projektu keičiamame įstatyme siūloma įtvirtinti, kad valstybės rezervo saugotojais galėtų būti ne tik bendrovės, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, bet ir tos bendrovės, kuriose valstybė (savivaldybė) turi nuosavybės teise akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų tokių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Taigi, projekte siūloma įtvirtinti kiek kitokius reikalavimus bendrovėms, kurios saugotų valstybės rezervą, nei nurodoma projekto aiškinamajame rašte. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Nepritarti Vadovaujantis Ūkio ministerijos duomenimis, poreikis tikslinti Valstybės rezervo įstatymo
atsirado:
esančius rezervo saugotojus, kaip antai: AB „Jonavos grūdai“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Lietuvos geležinkeliai“, AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras ir t.t. Pažymėtina, kad didelė dalis valstybės rezervo materialinių išteklių yra specifiniai (dėl jų saugojimo ar jų pristatymo būdo į panaudojimo vietą atsiradus poreikiui).
Be to, šiuo metu nėra tokių juridinių asmenų, kurių visos akcijos nuosavybės teise priklausytų valstybei ir kurie galėtų saugoti (būti valstybės rezervo atsakingais saugotojais) minėto pobūdžio valstybės rezervo išteklius. Taigi tokiu būdu siekiama išvengti atsitiktinių (nepatikimų) valstybės rezervo saugotojų;
valstybės rezervo saugotojos, sąvoka. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-17 Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad rengiant projektą buvo atsižvelgta į geopolitinę situaciją Rytų Europos regione ir į būtinumą užtikrinti, kad, susiklosčius atitinkamai situacijai, būtų užtikrintas greitas priėjimas prie valstybės rezervo atsargų ir jų pristatymas į panaudojimo vietą, taip pat tinkamas jų saugojimas, atsakingų saugotojų bankrotų (taip pat ir tyčinių) išvengimas, taip pat išvengta atsakingų saugotojų pareigų atlikimo vengimo. Atkreipiame dėmesį, kad akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės yra privatieji juridiniai asmenys, kurių valdymo organai turi didesnį savarankiškumą priimant sprendimus. Tuo tarpu viešiesiems juridiniams asmenims (biudžetinėms įstaigoms, valstybės (savivaldybės) įmonėms) būdinga tai, kad jų steigėjai gali duoti privalomuosius nurodymus tokių viešųjų juridinių asmenų valdymo organams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keičiamame įstatyme nustatyti jokių priemonių, kad būtų išvengta valstybės rezervo saugotojų bankroto ar jų vengimo atlikti pareigas. Be to, svarbu pažymėti, kad pagal galiojančio įstatymo
pasaugos sutartis ir su kitomis įmonėmis dėl valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų saugojimo.
Įstatyme nei tokioms įmonėms, nei jų dalininkams nėra nustatyti jokie reikalavimai. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai. Nepritarti Valstybės rezervo atsakingasis saugotojas yra parenkamas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Skelbiant viešąjį pirkimą valstybės rezervo materialinių išteklių pasaugai, atitinkamai suformuojami reikalavimai paslaugos teikėjams, rengiama techninė specifikacija. Tolesniu saugumo ir patikimumo svertu tampa valstybės rezervo tvarkytojo ir būsimojo valstybės rezervo atsakingojo saugotojo pasaugos sutartis. Tvarkytojas atlieka priežiūrą, ar tinkamai yra saugojami valstybės rezervo materialiniai ištekliai, atliekamos inventorizacijos. Dėl juridinio asmens bankroto pažymėtina, kad remiantis įstatymo projekto nuostatomis, valstybės rezervo atsakingojo saugotojo patikimumo kriterijus tampa gana aukštas - valstybė (savivaldybė) turi nuosavybės teise akcijų, suteikiančių daugiau kaip ½ visų balsų tokių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. O nuo bankroto teoriškai niekas nėra apsaugotas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Kreivys. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis