Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jų kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį. 2. Papildyti 2 straipsnio 6 dalį naujomis 6¹ ir 6² dalimis: „6¹. Išplėstinė slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos.“ „6². Išplėstinės praktikos slaugytojas – asmuo, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Slaugos praktika – bendroji, išplėstinė ir (ar) specialioji
slaugos praktika.“
išdėstyti taip: 3 straipsnis. Išplėstinės praktikos slaugytojų, bendrosios praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos ir slaugos specializacijos įgijimas
2Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė
kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas.“
1Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Išplėstine slaugos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“
atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 4 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai licencijos turėtojas padaro grubią šiurkščią
slaugos ar akušerijos praktikos klaidą, kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija;“
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu:
„11¹ straipsnis. Išplėstinės praktikos slaugytojo teisės
teises:
1) Išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) Išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) Atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Išplėstinės praktikos slaugytojas turi ir kitų teisų, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“
Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“
taip: „13 straipsnis.
Išplėstinės praktikos slaugytojo ir bendrosios praktikos slaugytojo pareigos“
išdėstyti taip:
„Išplėstinės praktikos slaugytojas ir bendrosios praktikos slaugytojas privalo:“
Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 1 dalį įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Teikia: Seimo nariai Vytenis Povilas Andriukaitis Algirdas Sysas
Projekto lyginamasis variantas
STRAIPSNIŲ, ĮSTATYMO TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 11¹ STRAIPSNIU
1Papildyti 2 straipsnį 6¹ ir 6² dalimis:
„6¹. Išplėstinė slaugos praktika – šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 6². Išplėstinės praktikos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Grubi Šiurkšti slaugos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jų kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį.“. 3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Slaugos praktika – bendroji, išplėstinė ir (ar) specialioji
slaugos praktika.“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų,
išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos ir slaugos specializacijos įgijimas“
2Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio
profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos gydytojus rengiančiame universitete slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Išplėstine slaugos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“. 2. Buvusias 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai licencijos turėtojas padaro grubią šiurkščią
slaugos ar akušerijos praktikos klaidą, kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija;“. 5 straipsnis. Trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu:
„11¹ straipsnis. Išplėstinės praktikos slaugytojo teisės
1Išplėstinės praktikos slaugytojas turi šias teises:
1) išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Išplėstinės praktikos slaugytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“. 8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“. 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Bendrosios praktikos slaugytojo ir išplėstinės praktikos slaugytojo pareigos Bendrosios praktikos slaugytojas ir išplėstinės praktikos slaugytojas privalo:
1) versdamasis slaugos praktika laikytis šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) pagal kompetenciją pacientams teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
3) tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) laikytis Taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;
5) gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
6) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) teikdamas slaugos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;
8) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms apie sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta žala;
9) nepriimti kyšių ir elgtis taip, kad savo veiksmais neprovokuotų paciento, jo artimųjų giminaičių ar kitų paciento atstovų duoti kyšį;
10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.“. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS
Projekto XIIP-2259(3) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį 6¹ ir 6² dalimis:
„6¹. Išplėstinė slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 6². Išplėstinės praktikos slaugytojas – bendrosios praktikos slaugytojas, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Grubi Šiurkšti slaugos ar akušerijos praktikos klaida – slaugytojo ar akušerio veika, kai dėl jų kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento neįgalumą arba mirtį.“. 3. Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Slaugos praktika – bendroji, išplėstinė ir (ar) specialioji
slaugos praktika.“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Bendrosios praktikos slaugytojų,
išplėstinės praktikos slaugytojų ir akušerių profesinės kvalifikacijos ir slaugos specializacijos įgijimas“
2Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Bendrosios praktikos slaugytojo ar akušerio
profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus slaugos ar akušerijos studijų programas. Išplėstinės praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus slaugos magistrantūros studijų programą ir išlaikius kvalifikacinį egzaminą.“. 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 4 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4.
Išplėstine slaugos praktika Lietuvos Respublikoje galima verstis tik turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, kurioje sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka yra įrašas apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją.“. 2. Buvusias 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalis laikyti atitinkamai 5, 6 ir 7 dalimis. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) kai licencijos turėtojas padaro grubią šiurkščią
slaugos ar akušerijos praktikos klaidą, kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija;“
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“. 7 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu:
„11¹ straipsnis. Išplėstinės praktikos slaugytojo teisės
1Išplėstinės praktikos slaugytojas turi šias teises:
1) išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
2) išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) atlikti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 2. Išplėstinės praktikos slaugytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.“. 8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 1 dalį 5 punktu:
„5) skirti ir išrašyti medicinos pagalbos priemones
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.“. 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis.
Bendrosios praktikos slaugytojo ir išplėstinės praktikos slaugytojo pareigos Bendrosios praktikos slaugytojas ir išplėstinės praktikos slaugytojas privalo:
1) versdamasis slaugos praktika laikytis šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų;
2) pagal kompetenciją pacientams teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas;
3) tobulinti profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
4) laikytis Taisyklėse nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų;
5) gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;
6) teikti informaciją apie paciento sveikatą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
7) teikdamas slaugos paslaugas bendradarbiauti su sveikatos priežiūros ir kitais specialistais;
8) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos ir kitoms valstybės institucijoms apie sužalotus ar smurtą patyrusius asmenis, kuriems dėl nusikalstamos veikos galėjo būti padaryta žala;
9) nepriimti kyšių ir elgtis taip, kad savo veiksmais neprovokuotų paciento, jo artimųjų giminaičių ar kitų paciento atstovų duoti kyšį;
10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.“. 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys ALGIRDAS
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimo tikslai ir uždaviniai – įtvirtinti išplėstinės praktikos slaugytojo sąvoką ir tokiu būdu įpareigoti išplėstinės praktikos slaugytojus prisiimti daugiau profesinio savarankiškumo, greitai ir lanksčiai reaguoti į kintančius pacientų poreikius bei užtikrinti kokybišką tęstinę pacientų sveikatos priežiūrą. Projekto rengimo teisiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos Seimo 2011 metų birželio 7 d. nutarimu Nr. XI-1430
„Dėl Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenų patvirtinimo“
patvirtinti Lietuvos sveikatos sistemos 2011-2020 metų plėtros metmenys, kuriuose pabrėžiama, kad būtina išplėsti slaugytojų funkcijas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII‑51 XI skyriaus „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo, asmens ir visuomenės sveikatos apsaugos politika“ 274 punkte teigiama, kad „Plėtosime palaikomąjį gydymą ir slaugą, gerinsime šių paslaugų kokybę, prieinamumą ir didinsime jų įvairovę. Koordinuosime glaudesnę palaikomojo gydymo, slaugos ir globos paslaugų plėtrą“. Išplėstinės praktikos slaugytojų rengimas padėtų mažinti nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažintų netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, plėtotų slaugos paslaugas pacientų namuose. Išplėtus slaugytojų kompetencijas, galima būtų teikti daugiau paslaugų. Tuo siekiama pagerinti išlaidų naudojimo efektyvumą, sumažinti hospitalizacijų skaičių, pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Įstatymo projekto rengimo priežastys:
1) nepakankamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas;
2) sveikatos priežiūros paslaugų netolygumai tarp miesto ir kaimo gyventojų;
3) nepakankamai teikiamos slaugos paslaugos pacientų namuose;
4) neefektyviai naudojamos PSDF biudžeto lėšos;
5) didelis hospitalizacijų skaičius;
6) nepakankamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas;
7) ilgas laukimo pas gydytojus laikas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą teikia Seimo narys Algirdas Sysas. Įstatymo projektą iniciavo ir dalyvavo rengimo procese Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu išplėstinės praktikos slaugytojo sąvoka nėra įtvirtinta teisės aktuose, nes tokie slaugytojai iki šiol universitetuose nebuvo rengiami ir išplėstinės praktikos slaugytojų paslaugos pacientams nebuvo teikiamos. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universitetas ir Klaipėdos universitetas rengia specialistus – slaugos bakalaurus ir slaugos magistrus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įteisinus naujas nuostatas bus pradėti rengti išplėstinės praktikos slaugytojai. Tokių specialistų rengimas ir paslaugų teikimas pacientams padėtų mažinti nepakankamą sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sumažintų netolygumus tarp miesto ir kaimo gyventojų, plėtotų slaugos paslaugas pacientų namuose. Išplėtus slaugytojų kompetencijas galima būtų teikti daugiau paslaugų. Tuo siekiama pagerinti išlaidų naudojimo efektyvumą, sumažinti hospitalizacijų skaičių, pagerinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Įstatymo projekte slaugytojams numatyta galimybė ne tik skirti medicinos pagalbos priemones, bet ir išrašyti tęstiniam lėtinių ligų gydymui gydytojo paskirtus vaistus. Tai sumažintų pacientų laukimo eiles pas gydančius gydytojus, kurie kreipiasi tik dėl tų pačių, gydytojo paskirtų vaistų išrašymo. Šiuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Klaipėdos universitetas yra parengę slaugos magistro studijų programas, skirtas įgyti išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2015-05-27 raštu Nr. DVT2-891 „Dėl pritarimo magistrantūros studijų programai „Išplėstinės slaugos praktika““ ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakultetas 2015-06-01 raštu Nr. 49 Sv-160 „Dėl pritarimo Klaipėdos universiteto ketinamai vykdyti slaugos magistrantūros programai“ yra pateikę derinti Sveikatos apsaugos ministerijai slaugos magistrantūros programą „Išplėstinė slaugos praktika“. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija negali duoti pritarimo šioms universitetų parengtoms slaugos magistrantūros programoms „Išplėstinė slaugos praktika“, nes nėra teisinio pagrindo. Priėmus šį Įstatymą, Sveikatos apsaugos ministerija galėtų derinti šias programas, o universitetai šias programas teikti akredituoti ir registruoti Studijų kokybės vertinimo centre. Priėmus Įstatymą, nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galėtų būtų priimami studentai į slaugos studijų programą
„Išplėstinė slaugos praktika“ ir įgytų išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę
kvalifikaciją. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Specialus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliekamas, teigiamos pasekmės nurodytos aiškinamojo rašto 4 punkte. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 2011 m. atliko „Medicinos personalo skaičiaus, poreikio ir darbo krūvio pilotinės
„dienos fotografijos“ analizę“. Joje teigiama, kad analizuojant žmogiškųjų
išteklių pasiskirstymą Lietuvos teritorijoje pastebimi ryškūs netolygumai tarp miesto ir kaimo. Slaugytojų skaičiaus dinamika atskirose savivaldybėse 2001-2009 m. buvo įvairi. Esant nepakankamam slaugytojų skaičiui asmens sveikatos priežiūros įstaigose, nepakankamai gyventojams suteikiama sveikatos priežiūros paslaugų. Minėtas tyrimas nustatė, kad tikslinga didinti slaugytojų skaičių ir plėsti jų profesines kompetencijas. Ypatingai būtina plėtoti slaugytojų funkcijas bendruomenėje, teikiant pacientams slaugos paslaugas namuose ir paliatyviosios pagalbos paslaugas. Taip pat nustatyta, kad slaugytojams reikia daugiau savarankiškų funkcijų skatinant dalyvauti prevencinėse programose bei aktyviau dalyvauti pacientų mokyme. Todėl siūloma asmens sveikatos priežiūros įstaigose steigti slaugos paslaugos centrus, kuriuose galėtų vykti pirminiai pacientų vizitai pas slaugytojus. Tai padėtų užtikrinti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ligos kontrolę ir tęsti gydytojo paskirtą gydymą išrašant pacientui paskirtus vaistus. Tokie rezultatai būtų pasiekti rengiant universitete išplėstinės praktikos slaugytojus.
Nepriėmus įstatymo, ir toliau nebūtų pakankamai plėtojamos sveikatos priežiūros paslaugos, nemažėtų pacientų eilės pas gydančius gydytojus, PSDF lėšos būtų neracionaliai naudojamos, nemažėtų hospitalizacijų ir išliktų kitos, 1 punkte išvardytos problemos. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. Priešingai, Įstatymo projektu siekiama gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir plėtrą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir /ar korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymas esminės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti slaugytojų Lietuvos medicinos normas, kuriose nustatytos slaugytojų kompetencijos, Receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams taisykles ir kitus, su šio Įstatymo įgyvendinimu susijusius teisės aktus
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Ilgas gydytojo parengimas neleidžia greitai sureaguoti į atsirandančius sveikatos sistemos poreikius. Pavyzdžiui, šeimos gydytojo parengimas trunka ne trumpiau kaip 9 metus ir atsieina apie 33 500 eurų. Slaugytojo parengimas trunka trumpiau ir kainuoja mažiau. Parengti išplėstinės praktikos slaugytoją truktų 6 metus (4 metai pirmosios pakopos slaugos bakalauro studijų ir 2 metai slaugos magistrantūros studijų) ir pagal šiuo metu patvirtintas normines studijų kainas tai kainuotų apie 11 000 eurų. Taip pat, plėtojant slaugos paslaugas pacientų namuose, sutrumpėtų laukimo pas gydytojus eilės, sumažėtų hospitalizacijų skaičius, todėl būtų sutaupyta PSDF biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Išplėstinės praktikos slaugytojas“ (Advanced Practice Nurse), „išplėstinė slaugos praktika“, „receptų išrašymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas ALGIRDAS
2014-09-24 Nr. XIIP-2259 Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalies pakeitimų esmė dėstytina taip: „papildyti 2 straipsnį 6¹ ir 6² dalimis:“. Be to, šio straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti sukeistos vietomis. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal pildomo įstatymo 2 straipsnio 6¹ dalį išplėstine slaugos praktika galės verstis tik bendrosios praktikos slaugytojas, papildomai įgijęs ir išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją, bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu pildomo įstatymo 2 straipsnio 6² dalyje vietoj žodžio „asmuo“ siūlome įrašyti žodžius „bendrosios praktikos slaugytojas“. 3. Projekto ir projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmę reikėtų suderinti tarpusavyje. 4. Kadangi keičiant įstatymo straipsnio dalies pastraipą, turi būti išdėstoma visa straipsnio dalis, projekto 9 straipsnio 2 dalimi turėtų būti keičiama visa įstatymo 13 straipsnio
įstatymo 13 straipsnio pavadinimas, siūlome projekto 9 straipsniu keisti visą įstatymo 13 straipsnį ir dėstyti jį nauja redakcija. 5. Atsižvelgus į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-15 Nr. XIIP-2257,
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 36, 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2257 (toliau
Projekto Nr. XIIP-2260 2 straipsnio 15 dalyje siekiama įtvirtinti tokį apibrėžimą: „Receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir (ar) išduoda vaistus, medicinos pagalbos priemones“. Atkreipiame dėmesį, kad 2011 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (toliau – Direktyva 2011/24/ES) 3 straipsnio k punkte įtvirtinta, kad receptas yra reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte, atstovo išrašytas receptas vaistui arba medicinos prietaisui, kuris teisiškai įgaliotas tą daryti valstybėje narėje, kurioje išrašytas receptas. Ši direktyvos nuostata jau yra perkelta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-835 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ pakeitimo“ 4.9 punktą: „Receptas – nustatytos formos dokumentas, įsigyti vaistui, MPP ar medicinos prietaisui, išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 47-1747), atstovo, kuris teisiškai įgaliotas tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas receptas“. Vadinasi, receptas gali būti išrašytas tokio reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos atstovo, kurio profesija yra įrašyta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai ir atsižvelgiant į Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 53 straipsnio 7 dalies 7 punktą, manome, kad ši profesija turi būti įrašyta į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486. 2. Taip pat pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektams Nr. XIIP-2257, Nr. XIIP-2259 ir Nr.
XIIP-2259 ir Nr. XIIP-2260 teiktoms pastaboms, kad, atsižvelgiant į tai, jog Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-05-21 Nr. XIIP-2259(2) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodžius „trečiojo skirsnio“ esantis žodis „įstatymo“ brauktinas kaip perteklinis. 2. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu pildomoje įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje siūlome nurodyti kokio teisės akto ar kokių teisės aktų nustatyta tvarka daromi įrašai bendrosios slaugos praktikos licencijoje apie įgytą išplėstinės praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Galbūt tai turėtų būti nustatyta sveikatos apsaugos ministro tvirtinamose Slaugos praktikos licencijavimo taisyklėse. 3. Atsižvelgus į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Sveikatos apsaugos ministerijos arba Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2015-06-23 Nr. XIIP-2259(3) Vilnius Įvertinus projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau svarstytinas įstatymo įsigaliojimo datos pagrįstumas, nes abejotina, ar iki įstatymo įsigaliojimo bus įmanoma parengti ir patvirtinti įstatymo įgyvendinimui būtinus teisės aktus. Be to, atsižvelgus į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, manytina, jog tikslinga būtų susipažinti su Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-19 Nr. XIIP-2259(3) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 2, 3, 4, 8, 11, 12, 13 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2259(3) (toliau – Projektas), teikiame šią pastabą: Projekto 7 straipsniu siekiama papildyti įstatymą 11¹ straipsniu, pagal kurio 1 dalies 1 punktą išplėstinės praktikos slaugytojas galėtų išrašyti receptus. Atkreipiame dėmesį, kad 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 3 straipsnio k punkte įtvirtinta, kad receptas yra reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte, atstovo išrašytas receptas vaistui arba medicinos prietaisui, kuris teisiškai įgaliotas tą daryti valstybėje narėje, kurioje išrašytas receptas. Ši direktyvos nuostata jau yra perkelta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-835 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl receptų rašymo ir vaistų bei kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) gyventojams“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 28 d. įsakymo Nr.
V-669 redakcija) 3.9 punktą: „Receptas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė įsigyti vaistinį preparatą, medicinos priemonę (medicinos prietaisą), kompensuojamąją medicinos pagalbos priemonę ir kuris išrašytas reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos, nurodytos Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, atstovo, teisiškai įgalioto tą daryti valstybėje, kurioje išrašytas tas dokumentas“. Vadinasi, receptas gali būti išrašytas tokio reglamentuojamos sveikatos priežiūros profesijos atstovo, kurio profesija yra įrašyta į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą. Atsižvelgiant į tai ir atsižvelgiant į Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 53 straipsnio 7 dalies 7 punktą, manome, kad išplėstinės praktikos slaugytojo profesija turi būti įrašyta į Lietuvos Respublikoje reglamentuojamų profesijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 4-486. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]