Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) , tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą . Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų Gyventojų gyventojų pajamų mokesčio dalis dalį ( procentais) koreguojama atsižvelgiant koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar
ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams.“
Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti Projekto Nr. XIIP-2240 lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) , tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą . Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų Gyventojų gyventojų pajamų mokesčio dalis dalį ( procentais) koreguojama atsižvelgiant koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar
ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams.“
Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti Projekto Nr. XIIP-2240(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) , tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą . Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų Gyventojų gyventojų pajamų mokesčio dalis dalį ( procentais) koreguojama atsižvelgiant koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius;“. 2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar
ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams.“
Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Savivaldybių pajamų šaltinių nustatymo savarankiškoms funkcijoms vykdyti
paskatinusios priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Keletą metų iš eilės augant ekonomikai ir didėjant gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įplaukoms į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, GPM dalis, tenkanti savivaldybių biudžetams, buvo apskaičiuojama neatsižvelgiant į GPM padidėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t. y. dėl natūralaus ekonomikos augimo). Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Metodikos įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10, 12, 13 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo (2013 m. gruodžio 12 d. Nr. XII-660) 6 straipsniu, kuriame siūloma Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatoma tobulinti GPM dalies (procentais), tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, apskaičiavimą (t. y. šio finansinio rodiklio dydis (procentais) būtų siejamas ir su pajamų iš GPM kitimu, kurį nulemtų ekonominės situacijos pokyčiai).
Metodikos įstatymo projekto tikslas – pakeisti GPM dalies (procentais), tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, apskaičiavimą, atsižvelgiant į GPM padidėjimą ar sumažėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t. y. dėl natūralaus ekonomikos augimo ar smukimo), siekiant, kad GPM augimo arba smukimo įtaką dėl natūralaus ekonomikos augimo arba smukimo pasidalytų valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai. Tai skatintų savivaldybes didinti užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, mažinti įsiskolinimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Biudžeto departamento (direktorė – Daiva Kamarauskienė, tel. 239 0130, el. paštas [email protected] ) Savivaldybių biudžetų skyriaus (skyriaus vedėja – Česlova Bareikienė, tel. 239 0051, el. paštas [email protected] ) vedėjo pavaduotojas Artūras Kriūka (tel. 239 0054, el. paštas [email protected] ). 3.
teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymą (toliau – Metodikos įstatymas) GPM dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus , yra griežtai susieta su savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčiu dėl Seimo, Vyriausybės priimtų sprendimų: jeigu savivaldybių biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos kompensuojamos. Kompensuojamos sumos nustatomos Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 10 straipsnio
straipsnio 5 dalis), kurioje numatyta, kad GPM dalis koreguojama atsižvelgiant į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius. Pokytis išreiškiamas atitinkama sumine išraiška, o GPM dalis koreguojama tai suminei išraiškai kompensuoti. Koreguojant šią GPM dalį yra sprendžiamas savivaldybių padidėjusių ar sumažėjusių savarankiškų funkcijų finansavimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal Metodikos įstatymo pakeitimo projektą skaičiuojant savivaldybėms tenkančią GPM dalį (procentais) ateinantiems biudžetiniams metams imamas einamųjų metų patvirtinta GPM dalis (procentais) (pavyzdžiui, 2014 m. toks procentas yra 67,78), kuri gali būti koreguojama tik dėl teisės aktų įtakos savivaldybių pajamoms ar išlaidoms. Jei tokios įtakos nenumatoma, GPM dalis (procentais) negali būti keičiama (t. y., 2015 m. šis procentas liktų 67,78).
Pakeitus GPM dalies (procentais), tenkančios visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, apskaičiavimą, šis savivaldybių biudžetams tenkantis finansinis rodiklis bus susietas ir su pajamų iš GPM kitimu, kurį nulemtų ekonominės situacijos pokyčiai (pavyzdžiui, didėjant numatomoms gauti įplaukoms į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus iš GPM, atitinkamai didės ir numatomos gauti įplaukos į savivaldybių biudžetus, nes jos ateinantiems biudžetiniams metams bus apskaičiuojamos imant einamųjų metų patvirtintą GPM dalį (procentais)). Metodikos įstatymo projekte siūlomas gyventojų pajamų mokesčio dalies nustatymas turės teigiamą įtaką savivaldybių biudžetų pajamų augimui, o tai, savo ruožtu, didins savivaldos finansavimo lygį. Padidės savivaldybių suinteresuotumas skatinti užimtumą, verslumą, investicijas, padidės savivaldybių pajamos, bus geresnės sąlygos mažinti pradelstus įsiskolinimus. Atsižvelgiant į galiojančią atitinkamą Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros 18 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatą, atitinkamai papildomas Metodikos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai Neigiamų pasekmių, priėmus šiuos įstatymų projektus, nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priėmus įstatymų projektus, įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų, naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įstatymų projektai nenustato. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Teikiamiems įstatymų projektams įgyvendinti naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Dėl Metodikos įstatymo projekto įgyvendinimo valstybės biudžeto pajamų preliminarus praradimas 2015 metais sudarytų apie 150–170 mln. Lt. (tiek didėtų savivaldybių pajamos savarankiškoms funkcijoms finansuoti). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Metodikos įstatymo projektui buvo pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos 2014 m. birželio 16 d. posėdyje. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai
„Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PAJAMŲ NUSTATYMO METODIKOS ĮSTATYMO NR. VIII-385 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-09-16 Nr. XIIP-2240 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Janina Alasevičienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja; Česlova Boreikienė, Finansų ministerijos skyriaus vedėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-16 ) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-09-12 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) padėkojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Finansų ministerijai už parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas).
Jame iš esmės atsižvelgta į LSA nuo 2010 m. rudens keltą prašymą atstatyti iki 2011 m. faktiškai taikytą savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procento apskaičiavimo schemą (tvarką), kai prognozuojamą GPM padidėjimą ar sumažėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t. y. dėl natūralaus ekonomikos augimo ar mažėjimo) pasidalindavo valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tokios nuostatos atitinka Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų program os 421 punktą ir Europos vietos savivaldos chartijos 9 straipsnį . Savivaldybės atgaus didesnį suinteresuotumą (paskatas ir motyvaciją) mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose. Savivaldybės gali tikėtis 2015 metais ne tik
didesnių faktinių įplaukų nuo didesnio GPM procento, teksiančio savivaldybių biudžetams. Savivaldybės gyvena ne tik pagal prognozuojamas, bet ir pagal faktines GPM įplaukas (o tai ne mažiau svarbu, nes „suplanuoti“ galima ir nepagrįstai daug pajamų įplaukų ir tokie faktai buvo ne vieną kartą). Tačiau įstatymo projekte neįrašyti kiti LSA teikti siūlymai, kurių įgyvendinimas padėtų greičiau subalansuoti savivaldybių biudžetus, nes jų pajamos 4 metus buvo įšaldytos krizinių 2009-2010 metų lygyje. Be to, 2015 metams prognozuojamų pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti augimo palyginamosiomis sąlygomis dar gali nepajusti 40-50 savivaldybių iš 60.
Būtina atsižvelgti i r į tai, kad dalis savivaldybių patvirtino biudžetus 2014 metams, nenumatydamos pakankamų lėšų darbo užmokesčiui išmokėti net iki 2 mėnesių. Todėl LSA prašo patobulinti įstatymo projektą ir įrašyti dar kelis esminius papildymus ir pakeitimus, kurie leistų jau 2015 metais visoms savivaldybėms gauti didesnes pajamas savarankiškoms funkcijoms atlikti. Pirma. LSA siūlo nuo 2015 m. numatyti naują, pastovų savivaldybių biudžetų finansavimo šaltinį, kuris neturėtų būti keičiamas kintant kitoms savivaldybių pajamoms. Siūlome 2014 metams skiriamas savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensacijas, kurios buvo skirtos pajamų mažėjimo kompensavimui, transformuoti nuo 2015 m. į bendrąsias dotacijas. Jos būtų numatomos savivaldybių biudžetams 2015 m. ir vėlesniais metais, kaip pastovūs savivaldybių finansiniai ištekliai. Bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Bendrosios dotacijos būtų ne vienkartiniu savivaldybių pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimu vieneriems metams, kaip bendrosios dotacijos kompensacijos. S kiriant bendrosios dotacijos kompensacijas pagal galiojančią tvarką, dažnai susiklosto labai ydinga situacija, kai prognozuotos mokestinės savivaldybės pajamos auga, bet tuo pat metu atitinkamai sumažinama savivaldybei planuojama bendrosios dotacijos kompensacija, todėl savivaldybės pajamos lieka įšaldytos tame pačiame lygyje. Tokia padėtis nesuinteresuoja savivaldybių skatinti užimtumą, verslumą ir investicijas, nes mokestinių pajamų augimas neįtakoja bendro savivaldybės finansinių išteklių dydžio.
Todėl siūlome, skaičiuojant savivaldybių biudžetams numatomas bendrosios dotacijos kompensacijas, į einamųjų biudžetinių metų pajamas neįtraukti ne tik specialių tikslinių dotacijų bei pajamų iš vietinių rinkliavų, bet ir einamaisiais metais skirtų bendrosios dotacijos kompensacijų bei bendrųjų dotacijų Atlikus tokius pakeitimus, 2015 m. turėtų gerokai augti visų savivaldybių biudžetai. Antra. Vietoje savivaldybėms tenkančio GPM procento padidinimo kompensuojant Seimo ar Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių biudžetų pajamų ar išlaidų pokyčius, kaip alternatyvą siūlytume numatyti galimybę prireikus skirti bendrąją dotaciją. Būtų labai svarbu įstatyme numatyti ne tik didesnio GPM procento, bet ir bendrosios dotacijos (BD3 ) skyrimo galimybę, kadangi ateityje numatant plėsti savivaldybių savarankiškas funkcijas, pavyzdžiui, savivaldybėms perduodant mokinio krepšelio finansavimą, pajamų iš GPM jau nebeužteks savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti ir reikės numatyti savivaldybėms kitus finansinius išteklius. Pažymėtina, kad GPM procento padidinimas kai kuriais atvejais daliai savivaldybių gali būti nuostolingas, nes papildomos pajamos iš GPM įplaukų atskiroms savivaldybėms dažnai pasiskirsto labai netolygiai ir neadekvačiai jų išlaidų poreikio padidėjimui. Bendrosios dotacijos skyrimas leistų žymiai tiksliau finansuoti kiekvienos savivaldybės funkcijų ir įpareigojimų praplėtimą. Pavyzdžiui, papildomų funkcijų finansavimo bendrąja dotacija galimybės įteisinimas išsklaidytų daugelio savivaldybių abejones, ar tikslinga nuo 2015 m perimti kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą, kaip savarankiškai įgyvendinamą funkciją visose savivaldybėse.
Finansuojant tokią funkciją padidintu GPM procentu, dalis savivaldybių gali negauti pakankamų lėšų šiai funkcijai įgyvendinti. Pavojų šios funkcijos sėkmingam įgyvendinimui metų I-ame ketvirtyje kelia ir į savivaldybių biudžetus patenkanti santykinai nedidelė metams prognozuotų savarankiškų pajamų dalis. Pavyzdžiui, 2013 m. ir 2014 m. sausio mėnesiais atskirų savivaldybių biudžetai gavo tik 4-6 procentus visiems metams planuotų savarankiškų pajamų (vidutinis mėnesio planas, skaičiuojant lygiomis dalimis, sudarytų 8,33 procento). O lėšų poreikis kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėti metų I-ame ketvirtyje būna pats didžiausias. LSA sutiko, kad nuo 2015 metų
šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą nustatant, kad ši funkcija būtų finansuojama dotacijomis iš valstybės biudžeto. LSA iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam ir pateiktam derinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 14, 17, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir pasiūlė Vyriausybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laikyti nekintančia nuo 2015 metų skiriamą savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti sumą: per 2011-2013 metus faktiškai panaudotą vidutinę metinę piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti lėšų sumą ir šios sumos neperskaičiuoti vėlesniais metais, išskyrus atvejus, numatytus minėtojo įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje.
Be to, LSA paprašė, kad Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms (kaip pirmosioms bandomosioms) iki 2017 metų gruodžio 31 d. būtų palikta galioti esama įstatyminė nuostata ir lėšos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį finansuoti šioms 5 savivaldybėms būtų skiriamos tokio paties dydžio, koks buvo patvirtintas 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Trečia. LSA eilinį kartą prašo neberiboti (neatimti į valstybės biudžeto pajamas) savivaldybių biudžetams prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis virš 21 procento ir pripažinti netekusia galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Tada padidėtų prielaidos ir paskatos savivaldybėms dar aktyviau skatinti darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, verslumą, investicijas, ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose. Taip padidėtų ir galimybės užtikrinti kuo didesnį valstybės biudžeto ir kitų fondų pajamų augimą. Prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo apribojimai netaikomi nei valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Bet kokie savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimai prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijai.
Pavyzdžiui, 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu įpareigojo
dotacijos kompensacijų pervedant nuo metų II-o ketvirčio. Todėl LSA dar kartą prašo nuo
augimo bet kokio ribojimo. Ketvirta. LSA prašo įteisinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (pakeičiant galiojantį 13 straipsnį) nuostatas, kurios numatytų, kad savivaldybėms prognozuotos, tačiau negautos pajamos kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet priima valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui šių įstatymų projektus, kuriuos parengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtinamas ir numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (dažniausiai 6 įstatymo priedėlis). Taip įstatymais nustatomos kiekvienos savivaldybės prognozuojamos beveik visos pajamos, skirtos savarankiškoms funkcijoms atlikti, kurių surinkimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos sprendimai ir veiksmai nulemia beveik visų kiekvienai savivaldybei numatomų pajamų, skirtų savarankiškoms funkcijoms atlikti, lygį, t. y. ir planuojamas pajamas, ir jų faktinį surinkimą.
Todėl savivaldybėms įstatymais patvirtintos prognozuotos, tačiau negautos pajamos turi būti kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Priešingu atveju vėl kiltų savivaldybių pradelstų kreditinių įsiskolinimų didėjimo grėsmė. Nesurenkant planuotų pajamų, savivaldybės dažniausiai didina pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Vadovaudamosi pajamomis, nustatytomis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais, savivaldybės patvirtina savo biudžetus su konkrečiais įsipareigojimais skirti įvairiems subjektams pakankamus asignavimus konkrečioms funkcijoms, programoms, projektams, prekėms, paslaugoms ir darbams finansuoti. Pažymėtina, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos neleidžia kompensuoti savivaldybėms pajamas, kurios buvo negautos dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. Neatsižvelgus į LSA prašymą, gali sumažėti savivaldybių suinteresuotumas (paskatos ir motyvacija), teikti mokesčių lengvatas ir taip skatinti užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, mažinti emigracijos mastą. Be kita ko, savivaldybių tarybų sprendimais suteiktos mokesčių lengvatos užtikrina gerokai didesnį valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės fondų pajamų augimą.
LSA prašo atsižvelgti į aukščiau išdėstytus argumentus ir teikia konkrečius siūlymus (pataisas) Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (pateikiame lyginamąjį variantą): „1 straipsnis. 5 straipsnio 1 dalies papildymas Papildyti 5 straipsnio 1 dalį tokiu punktu: „3) savivaldybių finansiniams ištekliams suformuoti (BD3 ) “
straipsnio pakeitimas
įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo siūloma keisti 10 straipsnio 1 dalies
dalį tokiu nauju 4 punktu : „4) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei jos finansiniams ištekliams suformuoti.“
dalies 4 ir 5 punktus laikyti atitinkamai 5 ir 6 punktais. 4. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip (LSA prašo dar papildyti žodžiais „arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija“) : „5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami.
Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams , arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“
dalies pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų, bendrosios dotacijos kompensacijų, bendrųjų dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.“
straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios Pripažinti netekusia galios 12 straipsnio 2 dalį. „ 2.
„
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. “
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 32 .
3
2. Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio. 6. Jeigu šio straipsnio
pajamos būtų kompensuotos, Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų negautas prognozuotas pajamų sumas, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 dienos priima nutarimą, kuriame nurodo kiekvienai savivaldybei priklausiusias pervesti, bet praėjusiais biudžetiniais metais nepervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), nuo kurių pervedimo savivaldybė atleidžiama, arba praėjusiais biudžetiniais metais pervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), kurios grąžinamos savivaldybei iki biudžetinių metų pabaigos iš valstybės biudžeto gautų bendrosios dotacijos kompensacijų. “
taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. Atsižvelgti Spręsti pagrindiniame komitete Pritarti Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Tai 2015 metais pareikalaus papildomai apie 80-100 mln. Lt. Komitetas teikia pasiūlymą. Tikslinga ne atsisakyti, bet pakeisti (didėjimo kryptimi) šio rodiklio reikšmę. Komitetas teikia pasiūlymą Tikslinga išlaikyti du šaltinius savivaldybių negautoms prognozuotoms pajamoms kompensuoti.
Komitetas teikia pasiūlymą LSA prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į kritinę savivaldybių biudžetų padėtį bei nemažėjančią savivaldybių nemokumo grėsmę. Būtina įvertinti ir didėjančius savivaldybių skolos įsipareigojimus. Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės skolinosi įgyvendindamos ES fondų lėšomis remiamus projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse 100 procentų (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių). Savivaldybės
paėmusios iš bankų 2,155689 mlrd. Lt paskolų, t. y. 10,65 procento, arba 207,4461 mln. Lt daugiau, nei buvo 1,9482429 mlrd. Lt 2013 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės gali dengti skolos įsipareigojimus bankams ir mažinti pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus tik iš pajamų, gautų savarankiškoms funkcijoms atlikti (o jos sudarė 2014 m. apie 55 procentus savivaldybių biudžetų visų pajamų, t. y. neskaičiuojant dotacijų iš valstybės biudžeto). 2014 m. liepos 1 d. jau 30 savivaldybių iš 60 nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti didelį bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių finansines galimybes tinkamai įgyvendinti funkcijas ir teisės aktais numatytus įpareigojimus bei didina savivaldybių biudžetų deficitus. Lietuvos savivaldybių biudžetų deficitas (o tai yra grynasis skolinimasis (-) arba investicijų projektams įgyvendinti paimtos ilgalaikės paskolos) 2013 metais sudarė 330,2 mln. Lt, 2012 m. – 283 mln. Lt, 2011 m. – 402,3 mln. Lt.
Lt. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybių nemokumo grėsmės indikaciją akivaizdžiausiai parodo savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai ūkio subjektams už prekes paslaugas ir darbus. S avivaldybės
mln. Lt pradelstų kreditinių įsiskolinimų , o tai 2,8 karto daugiau, palyginti su 2009 m. sausio 1 d. buvusiais 147 mln. Lt , ir 17,6 mln. Lt, arba 4,5 procento daugiau, nei buvo 2013 m. gruodžio 31 d. ). Reikėtų įvertinti ir kitas įstatymais priskirtas funkcijas, sunkiai vykdomus savivaldybių planuotus biudžetus (už 2013 metus 7 savivaldybėms nekompensavo 3,5922 mln. Lt įstatymu patvirtintų, bet negautų pajamų), ir vykdomus tęstinius investicijų projektus bei dar kelių šimtų milijonų litų skolinimosi poreikį 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijoms bendrai finansuoti (kofinansuoti). Lietuvos Respublikos Seimas
įstatymą, ko gero, susijusį su euro įvedimo įsipareigojimais. Šio įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, kad savivaldybių biudžetai po 1-3 metų turės būti nedeficitiniai, net ir įskaičiavus į biudžetus savivaldybių imamas ilgalaikes paskolas investicijų (tarp jų ir ES remiamiems) projektams įgyvendinti. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalios, ko gero, po trejų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o 4 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos - po vienerių metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tai reikš, kad savivaldybės negalės didinti skolos įsipareigojimų, todėl net ES paramos lėšomis įgyvendinamus investicijų projektus turės bendrai finansuoti ne iš pasiskolintų bankuose lėšų. Gali iškilti grėsmė regioninės politikos tikslų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo „Dėl 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ įgyvendinimui.
Todėl didelės dalies savivaldybių galimybės bendrai finansuoti („kofinansuoti“) 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus bus lygios beveik nuliui, jeigu savivaldybių biudžetų pajamos nebus padidintos remiantis LSA prašomais pakeitimais Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projekte
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai V. Bukauskas ir A. Bilotaitė 2014-10-07 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais),
tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas:
iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui XIIP-2240 ir Komiteto išvadoms. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Įstatymo projektą XIIP-2240, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 3. Siūlyti pagrindiniam komitetui kreiptis į Seimo valdybą, prašant sudaryti darbo grupę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo naujai redakcijai parengti. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas1 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais),
tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
2 Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Argumentai: Tikslinga atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktus argumentuotus pasiūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos dalies straipsnių pakeitimo, kuriuos priėmus būtų sudarytos prielaidos geriau subalansuoti savivaldybių biudžetus, motyvuotų savivaldybes mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams arba įstatymo nustatytam terminui ir nustatytomis sąlygomis yra skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“
3 Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip
, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.
Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirtojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį mėnesį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.“
4 Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra nepakanka numatyt a ų asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip3010 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio.
pajamoms kompensuoti, neturi viršyti5015 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“
5 Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Pasiūlymas:
: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
FINANSŲ komitetas
d. Nr. 109-P-45
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-16 Nr. XIIP-2240 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-09-12 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) padėkojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Finansų ministerijai už parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas).
Jame iš esmės atsižvelgta į LSA nuo 2010 m. rudens keltą prašymą atstatyti iki 2011 m. faktiškai taikytą savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procento apskaičiavimo schemą (tvarką), kai prognozuojamą GPM padidėjimą ar sumažėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t. y. dėl natūralaus ekonomikos augimo ar mažėjimo) pasidalindavo valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tokios nuostatos atitinka Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų program os 421 punktą ir Europos vietos savivaldos chartijos 9 straipsnį . Savivaldybės atgaus didesnį suinteresuotumą (paskatas ir motyvaciją) mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose. Savivaldybės gali tikėtis 2015 metais ne tik
didesnių faktinių įplaukų nuo didesnio GPM procento, teksiančio savivaldybių biudžetams. Savivaldybės gyvena ne tik pagal prognozuojamas, bet ir pagal faktines GPM įplaukas (o tai ne mažiau svarbu, nes „suplanuoti“ galima ir nepagrįstai daug pajamų įplaukų ir tokie faktai buvo ne vieną kartą). Tačiau įstatymo projekte neįrašyti kiti LSA teikti siūlymai, kurių įgyvendinimas padėtų greičiau subalansuoti savivaldybių biudžetus, nes jų pajamos 4 metus buvo įšaldytos krizinių 2009-2010 metų lygyje. Be to, 2015 metams prognozuojamų pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti augimo palyginamosiomis sąlygomis dar gali nepajusti 40-50 savivaldybių iš 60.
Būtina atsižvelgti i r į tai, kad dalis savivaldybių patvirtino biudžetus 2014 metams, nenumatydamos pakankamų lėšų darbo užmokesčiui išmokėti net iki 2 mėnesių. Todėl LSA prašo patobulinti įstatymo projektą ir įrašyti dar kelis esminius papildymus ir pakeitimus, kurie leistų jau 2015 metais visoms savivaldybėms gauti didesnes pajamas savarankiškoms funkcijoms atlikti. Pirma. LSA siūlo nuo 2015 m. numatyti naują, pastovų savivaldybių biudžetų finansavimo šaltinį, kuris neturėtų būti keičiamas kintant kitoms savivaldybių pajamoms. Siūlome 2014 metams skiriamas savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensacijas, kurios buvo skirtos pajamų mažėjimo kompensavimui, transformuoti nuo 2015 m. į bendrąsias dotacijas. Jos būtų numatomos savivaldybių biudžetams 2015 m. ir vėlesniais metais, kaip pastovūs savivaldybių finansiniai ištekliai. Bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Bendrosios dotacijos būtų ne vienkartiniu savivaldybių pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimu vieneriems metams, kaip bendrosios dotacijos kompensacijos. S kiriant bendrosios dotacijos kompensacijas pagal galiojančią tvarką, dažnai susiklosto labai ydinga situacija, kai prognozuotos mokestinės savivaldybės pajamos auga, bet tuo pat metu atitinkamai sumažinama savivaldybei planuojama bendrosios dotacijos kompensacija, todėl savivaldybės pajamos lieka įšaldytos tame pačiame lygyje. Tokia padėtis nesuinteresuoja savivaldybių skatinti užimtumą, verslumą ir investicijas, nes mokestinių pajamų augimas neįtakoja bendro savivaldybės finansinių išteklių dydžio.
Todėl siūlome, skaičiuojant savivaldybių biudžetams numatomas bendrosios dotacijos kompensacijas, į einamųjų biudžetinių metų pajamas neįtraukti ne tik specialių tikslinių dotacijų bei pajamų iš vietinių rinkliavų, bet ir einamaisiais metais skirtų bendrosios dotacijos kompensacijų bei bendrųjų dotacijų Atlikus tokius pakeitimus, 2015 m. turėtų gerokai augti visų savivaldybių biudžetai. Antra. Vietoje savivaldybėms tenkančio GPM procento padidinimo kompensuojant Seimo ar Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių biudžetų pajamų ar išlaidų pokyčius, kaip alternatyvą siūlytume numatyti galimybę prireikus skirti bendrąją dotaciją. Būtų labai svarbu įstatyme numatyti ne tik didesnio GPM procento, bet ir bendrosios dotacijos (BD3 ) skyrimo galimybę, kadangi ateityje numatant plėsti savivaldybių savarankiškas funkcijas, pavyzdžiui, savivaldybėms perduodant mokinio krepšelio finansavimą, pajamų iš GPM jau nebeužteks savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti ir reikės numatyti savivaldybėms kitus finansinius išteklius. Pažymėtina, kad GPM procento padidinimas kai kuriais atvejais daliai savivaldybių gali būti nuostolingas, nes papildomos pajamos iš GPM įplaukų atskiroms savivaldybėms dažnai pasiskirsto labai netolygiai ir neadekvačiai jų išlaidų poreikio padidėjimui. Bendrosios dotacijos skyrimas leistų žymiai tiksliau finansuoti kiekvienos savivaldybės funkcijų ir įpareigojimų praplėtimą. Pavyzdžiui, papildomų funkcijų finansavimo bendrąja dotacija galimybės įteisinimas išsklaidytų daugelio savivaldybių abejones, ar tikslinga nuo 2015 m perimti kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą, kaip savarankiškai įgyvendinamą funkciją visose savivaldybėse.
Finansuojant tokią funkciją padidintu GPM procentu, dalis savivaldybių gali negauti pakankamų lėšų šiai funkcijai įgyvendinti. Pavojų šios funkcijos sėkmingam įgyvendinimui metų I-ame ketvirtyje kelia ir į savivaldybių biudžetus patenkanti santykinai nedidelė metams prognozuotų savarankiškų pajamų dalis. Pavyzdžiui, 2013 m. ir 2014 m. sausio mėnesiais atskirų savivaldybių biudžetai gavo tik 4-6 procentus visiems metams planuotų savarankiškų pajamų (vidutinis mėnesio planas, skaičiuojant lygiomis dalimis, sudarytų 8,33 procento). O lėšų poreikis kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėti metų I-ame ketvirtyje būna pats didžiausias. LSA sutiko, kad nuo 2015 metų 55 savivaldybės perimtų atlikti kaip savarankišką funkciją kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą nustatant, kad ši funkcija būtų finansuojama dotacijomis iš valstybės biudžeto. LSA iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam ir pateiktam derinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 14, 17, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir pasiūlė Vyriausybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laikyti nekintančia nuo 2015 metų skiriamą savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti sumą: per 2011-2013 metus faktiškai panaudotą vidutinę metinę piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti lėšų sumą ir šios sumos neperskaičiuoti vėlesniais metais, išskyrus atvejus, numatytus minėtojo įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje.
Be to, LSA paprašė, kad Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms (kaip pirmosioms bandomosioms) iki 2017 metų gruodžio 31 d. būtų palikta galioti esama įstatyminė nuostata ir lėšos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį finansuoti šioms 5 savivaldybėms būtų skiriamos tokio paties dydžio, koks buvo patvirtintas 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Trečia. LSA eilinį kartą prašo neberiboti (neatimti į valstybės biudžeto pajamas) savivaldybių biudžetams prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis virš 21 procento ir pripažinti netekusia galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Tada padidėtų prielaidos ir paskatos savivaldybėms dar aktyviau skatinti darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, verslumą, investicijas, ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose. Taip padidėtų ir galimybės užtikrinti kuo didesnį valstybės biudžeto ir kitų fondų pajamų augimą. Prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo apribojimai netaikomi nei valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Bet kokie savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimai prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijai.
Pavyzdžiui, 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu įpareigojo 58 savivaldybes grąžinti valstybės biudžetui net 420,281 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacijų pervedant nuo metų II-o ketvirčio. Todėl LSA dar kartą prašo nuo
augimo bet kokio ribojimo. Ketvirta. LSA prašo įteisinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (pakeičiant galiojantį 13 straipsnį) nuostatas, kurios numatytų, kad savivaldybėms prognozuotos, tačiau negautos pajamos kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet priima valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui šių įstatymų projektus, kuriuos parengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtinamas ir numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (dažniausiai 6 įstatymo priedėlis). Taip įstatymais nustatomos kiekvienos savivaldybės prognozuojamos beveik visos pajamos, skirtos savarankiškoms funkcijoms atlikti, kurių surinkimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos sprendimai ir veiksmai nulemia beveik visų kiekvienai savivaldybei numatomų pajamų, skirtų savarankiškoms funkcijoms atlikti, lygį, t. y. ir planuojamas pajamas, ir jų faktinį surinkimą.
Todėl savivaldybėms įstatymais patvirtintos prognozuotos, tačiau negautos pajamos turi būti kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Priešingu atveju vėl kiltų savivaldybių pradelstų kreditinių įsiskolinimų didėjimo grėsmė. Nesurenkant planuotų pajamų, savivaldybės dažniausiai didina pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Vadovaudamosi pajamomis, nustatytomis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais, savivaldybės patvirtina savo biudžetus su konkrečiais įsipareigojimais skirti įvairiems subjektams pakankamus asignavimus konkrečioms funkcijoms, programoms, projektams, prekėms, paslaugoms ir darbams finansuoti. Pažymėtina, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos neleidžia kompensuoti savivaldybėms pajamas, kurios buvo negautos dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. Neatsižvelgus į LSA prašymą, gali sumažėti savivaldybių suinteresuotumas (paskatos ir motyvacija), teikti mokesčių lengvatas ir taip skatinti užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, mažinti emigracijos mastą. Be kita ko, savivaldybių tarybų sprendimais suteiktos mokesčių lengvatos užtikrina gerokai didesnį valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės fondų pajamų augimą.
LSA prašo atsižvelgi į aukščiau išdėstytus argumentus ir teikia konkrečius siūlymus (pataisas) Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (pateikiame lyginamąjį variantą): Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. Tai 2015 metais pareikalautų papildomai apie 80-100 mln. Litų1
straipsnio 1 dalies papildymas Papildyti 5 straipsnio 1 dalį tokiu punktu: „3) savivaldybių finansiniams ištekliams suformuoti (BD3 ) “ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 2
straipsnio pakeitimas
įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo siūloma keisti 10 straipsnio 1 dalies
dalį tokiu nauju 4 punktu : „4) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei jos finansiniams ištekliams suformuoti.“
dalies 4 ir 5 punktus laikyti atitinkamai 5 ir 6 punktais. 4. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip (LSA prašo dar papildyti žodžiais „arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija“) : „5.
Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams , arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 3
dalies pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų, bendrosios dotacijos kompensacijų, bendrųjų dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.“ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas.
Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 4
straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
straipsnio 2 dalį. „
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. “ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 5
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 32 . Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio. 6.
pajamos būtų kompensuotos, Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų negautas prognozuotas pajamų sumas, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 dienos priima nutarimą, kuriame nurodo kiekvienai savivaldybei priklausiusias pervesti, bet praėjusiais biudžetiniais metais nepervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), nuo kurių pervedimo savivaldybė atleidžiama, arba praėjusiais biudžetiniais metais pervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), kurios grąžinamos savivaldybei iki biudžetinių metų pabaigos iš valstybės biudžeto gautų bendrosios dotacijos kompensacijų. “ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 6
taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. LSA prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į kritinę savivaldybių biudžetų padėtį bei nemažėjančią savivaldybių nemokumo grėsmę. Būtina įvertinti ir didėjančius savivaldybių skolos įsipareigojimus. Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės skolinosi įgyvendindamos ES fondų lėšomis remiamus projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse 100 procentų (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių). Savivaldybės
paėmusios iš bankų 2,155689 mlrd. Lt paskolų, t. y. 10,65 procento, arba 207,4461 mln. Lt daugiau, nei buvo 1,9482429 mlrd. Lt 2013 m. gruodžio 1 d.
Lt 2013 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės gali dengti skolos įsipareigojimus bankams ir mažinti pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus tik iš pajamų, gautų savarankiškoms funkcijoms atlikti (o jos sudarė 2014 m. apie 55 procentus savivaldybių biudžetų visų pajamų, t. y. neskaičiuojant dotacijų iš valstybės biudžeto). 2014 m. liepos 1 d. jau 30 savivaldybių iš 60 nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti didelį bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių finansines galimybes tinkamai įgyvendinti funkcijas ir teisės aktais numatytus įpareigojimus bei didina savivaldybių biudžetų deficitus. Lietuvos savivaldybių biudžetų deficitas (o tai yra grynasis skolinimasis (-) arba investicijų projektams įgyvendinti paimtos ilgalaikės paskolos) 2013 metais sudarė 330,2 mln. Lt, 2012 m. – 283 mln. Lt, 2011 m. – 402,3 mln. Lt. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybių nemokumo grėsmės indikaciją akivaizdžiausiai parodo savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai ūkio subjektams už prekes paslaugas ir darbus. S avivaldybės
mln. Lt pradelstų kreditinių įsiskolinimų , o tai 2,8 karto daugiau, palyginti su 2009 m. sausio 1 d. buvusiais 147 mln. Lt , ir 17,6 mln. Lt, arba 4,5 procento daugiau, nei buvo 2013 m. gruodžio 31 d. ). Reikėtų įvertinti ir kitas įstatymais priskirtas funkcijas, sunkiai vykdomus savivaldybių planuotus biudžetus (už 2013 metus 7 savivaldybėms nekompensavo 3,5922 mln. Lt įstatymu patvirtintų, bet negautų pajamų), ir vykdomus tęstinius investicijų projektus bei dar kelių šimtų milijonų litų skolinimosi poreikį 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijoms bendrai finansuoti (kofinansuoti).
Lietuvos Respublikos Seimas
įstatymą, ko gero, susijusį su euro įvedimo įsipareigojimais. Šio įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, kad savivaldybių biudžetai po 1-3 metų turės būti nedeficitiniai, net ir įskaičiavus į biudžetus savivaldybių imamas ilgalaikes paskolas investicijų (tarp jų ir ES remiamiems) projektams įgyvendinti. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalios, ko gero, po trejų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o 4 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos - po vienerių metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tai reikš, kad savivaldybės negalės didinti skolos įsipareigojimų, todėl net ES paramos lėšomis įgyvendinamus investicijų projektus turės bendrai finansuoti ne iš pasiskolintų bankuose lėšų. Gali iškilti grėsmė regioninės politikos tikslų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo „Dėl 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ įgyvendinimui. Todėl didelės dalies savivaldybių galimybės bendrai finansuoti („kofinansuoti“) 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus bus lygios beveik nuliui, jeigu savivaldybių biudžetų pajamos nebus padidintos remiantis LSA prašomais pakeitimais Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projekte . LSA prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į kritinę savivaldybių biudžetų padėtį bei nemažėjančią savivaldybių nemokumo grėsmę. Būtina įvertinti ir didėjančius savivaldybių skolos įsipareigojimus.
Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės skolinosi įgyvendindamos ES fondų lėšomis remiamus projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse 100 procentų (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių). Savivaldybės
paėmusios iš bankų 2,155689 mlrd. Lt paskolų, t. y. 10,65 procento, arba 207,4461 mln. Lt daugiau, nei buvo 1,9482429 mlrd. Lt 2013 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės gali dengti skolos įsipareigojimus bankams ir mažinti pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus tik iš pajamų, gautų savarankiškoms funkcijoms atlikti (o jos sudarė 2014 m. apie 55 procentus savivaldybių biudžetų visų pajamų, t. y. neskaičiuojant dotacijų iš valstybės biudžeto). 2014 m. liepos 1 d. jau 30 savivaldybių iš 60 nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti didelį bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių finansines galimybes tinkamai įgyvendinti funkcijas ir teisės aktais numatytus įpareigojimus bei didina savivaldybių biudžetų deficitus. Lietuvos savivaldybių biudžetų deficitas (o tai yra grynasis skolinimasis (-) arba investicijų projektams įgyvendinti paimtos ilgalaikės paskolos) 2013 metais sudarė 330,2 mln. Lt, 2012 m. – 283 mln. Lt, 2011 m. – 402,3 mln. Lt. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybių nemokumo grėsmės indikaciją akivaizdžiausiai parodo savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai ūkio subjektams už prekes paslaugas ir darbus. S avivaldybės
mln.
Lt pradelstų kreditinių įsiskolinimų , o tai 2,8 karto daugiau, palyginti su 2009 m. sausio 1 d. buvusiais 147 mln. Lt , ir 17,6 mln. Lt, arba 4,5 procento daugiau, nei buvo 2013 m. gruodžio 31 d. ). Reikėtų įvertinti ir kitas įstatymais priskirtas funkcijas, sunkiai vykdomus savivaldybių planuotus biudžetus (už 2013 metus 7 savivaldybėms nekompensavo 3,5922 mln. Lt įstatymu patvirtintų, bet negautų pajamų), ir vykdomus tęstinius investicijų projektus bei dar kelių šimtų milijonų litų skolinimosi poreikį 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijoms bendrai finansuoti (kofinansuoti). Nepritarti
projektui Nr. XIIP-2240
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
nariai V. Bukauskas, A. Bilotaitė 2014-10-0711 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) , tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais),
tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
1Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 2. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais prognozuojamos
atsižvelgiant į numatomas gauti GPM pajamas 2014 m., į įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį. Prognozuojama, kad metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metais augs 6,6 proc. Taigi infliacija iš dalies jau atsispindi per darbo užmokesčio augime, plius savivaldybėms atiduodamas GPM sumos padidėjimas dėl ekonomikos augimo, todėl toks siūlymas net nereikalingas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27
iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240 ir
2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27 2.
pagrindiniam komitetui tobulinti Įstatymo projektą XIIP-2240, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui. 3
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27
pagrindiniam komitetui kreiptis į Seimo valdybą, prašant sudaryti darbo grupę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo naujai redakcijai parengti. Nepritarti
1Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 421 punkte numatyta
,, Didinsime savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinsime savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje. Optimizuosime savivaldybių biudžetų sudarymo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus“. 2. Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240, o pasiūlymus dėl savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos siūlo dar kartą peržiūrėti ateinančiais metais. 4
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-2711 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais),
tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 2. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais prognozuojamos atsižvelgiant į numatomas gauti GPM pajamas 2014 m., į įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį. Prognozuojama, kad metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metais augs 6,6 proc. Taigi infliacija iš dalies jau atsispindi per darbo užmokesčio augime, plius savivaldybėms atiduodamas GPM sumos padidėjimas dėl ekonomikos augimo, todėl toks siūlymas net nereikalingas. 5
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-2712 Argumentai: Tikslinga atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktus argumentuotus pasiūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos dalies straipsnių pakeitimo, kuriuos priėmus būtų sudarytos prielaidos geriau subalansuoti savivaldybių biudžetus, motyvuotų savivaldybes mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams arba įstatymo nustatytam terminui ir nustatytomis sąlygomis yra skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 6 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-272 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas „2.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip
, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirtojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį mėnesį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.“ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 7 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-273 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra nepakanka numatyt a ų asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip30 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti50 15 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“ Nepritarti Teikiamas pasiūlymas yra ne šio įstatymo projekto klausimas. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro 2013-12-23 įsakymu Nr.1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, pasiūlymas turėtų būti registruojamas atskiru įstatymo projektu. 8 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27 Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį laikyti 4 straipsniu Nepritarti Komitetas nepritarė VVSK pasiūlymams, todėl nereikalinga tikslinti įstatymo projekto straipsnius. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas, Irena Degutienė, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-16 Nr. XIIP-2240 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos savivaldybių asociacija 2014-09-12 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) padėkojo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Finansų ministerijai už parengtą Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – įstatymo projektas).
Jame iš esmės atsižvelgta į LSA nuo 2010 m. rudens keltą prašymą atstatyti iki 2011 m. faktiškai taikytą savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) procento apskaičiavimo schemą (tvarką), kai prognozuojamą GPM padidėjimą ar sumažėjimą dėl bendrų ekonominių rodiklių (t. y. dėl natūralaus ekonomikos augimo ar mažėjimo) pasidalindavo valstybės ir savivaldybių biudžetai. Tokios nuostatos atitinka Šešioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų program os 421 punktą ir Europos vietos savivaldos chartijos 9 straipsnį . Savivaldybės atgaus didesnį suinteresuotumą (paskatas ir motyvaciją) mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose. Savivaldybės gali tikėtis 2015 metais ne tik
didesnių faktinių įplaukų nuo didesnio GPM procento, teksiančio savivaldybių biudžetams. Savivaldybės gyvena ne tik pagal prognozuojamas, bet ir pagal faktines GPM įplaukas (o tai ne mažiau svarbu, nes „suplanuoti“ galima ir nepagrįstai daug pajamų įplaukų ir tokie faktai buvo ne vieną kartą). Tačiau įstatymo projekte neįrašyti kiti LSA teikti siūlymai, kurių įgyvendinimas padėtų greičiau subalansuoti savivaldybių biudžetus, nes jų pajamos 4 metus buvo įšaldytos krizinių 2009-2010 metų lygyje. Be to, 2015 metams prognozuojamų pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti augimo palyginamosiomis sąlygomis dar gali nepajusti 40-50 savivaldybių iš 60.
Būtina atsižvelgti i r į tai, kad dalis savivaldybių patvirtino biudžetus 2014 metams, nenumatydamos pakankamų lėšų darbo užmokesčiui išmokėti net iki 2 mėnesių. Todėl LSA prašo patobulinti įstatymo projektą ir įrašyti dar kelis esminius papildymus ir pakeitimus, kurie leistų jau 2015 metais visoms savivaldybėms gauti didesnes pajamas savarankiškoms funkcijoms atlikti. Pirma. LSA siūlo nuo 2015 m. numatyti naują, pastovų savivaldybių biudžetų finansavimo šaltinį, kuris neturėtų būti keičiamas kintant kitoms savivaldybių pajamoms. Siūlome 2014 metams skiriamas savivaldybėms bendrosios dotacijos kompensacijas, kurios buvo skirtos pajamų mažėjimo kompensavimui, transformuoti nuo 2015 m. į bendrąsias dotacijas. Jos būtų numatomos savivaldybių biudžetams 2015 m. ir vėlesniais metais, kaip pastovūs savivaldybių finansiniai ištekliai. Bendrosios dotacijos nebūtų mažinamos augant savivaldybių kitoms pajamoms. Bendrosios dotacijos būtų ne vienkartiniu savivaldybių pajamų mažėjimo palyginamosiomis sąlygomis kompensavimu vieneriems metams, kaip bendrosios dotacijos kompensacijos. S kiriant bendrosios dotacijos kompensacijas pagal galiojančią tvarką, dažnai susiklosto labai ydinga situacija, kai prognozuotos mokestinės savivaldybės pajamos auga, bet tuo pat metu atitinkamai sumažinama savivaldybei planuojama bendrosios dotacijos kompensacija, todėl savivaldybės pajamos lieka įšaldytos tame pačiame lygyje. Tokia padėtis nesuinteresuoja savivaldybių skatinti užimtumą, verslumą ir investicijas, nes mokestinių pajamų augimas neįtakoja bendro savivaldybės finansinių išteklių dydžio.
Todėl siūlome, skaičiuojant savivaldybių biudžetams numatomas bendrosios dotacijos kompensacijas, į einamųjų biudžetinių metų pajamas neįtraukti ne tik specialių tikslinių dotacijų bei pajamų iš vietinių rinkliavų, bet ir einamaisiais metais skirtų bendrosios dotacijos kompensacijų bei bendrųjų dotacijų Atlikus tokius pakeitimus, 2015 m. turėtų gerokai augti visų savivaldybių biudžetai. Antra. Vietoje savivaldybėms tenkančio GPM procento padidinimo kompensuojant Seimo ar Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių biudžetų pajamų ar išlaidų pokyčius, kaip alternatyvą siūlytume numatyti galimybę prireikus skirti bendrąją dotaciją. Būtų labai svarbu įstatyme numatyti ne tik didesnio GPM procento, bet ir bendrosios dotacijos (BD3 ) skyrimo galimybę, kadangi ateityje numatant plėsti savivaldybių savarankiškas funkcijas, pavyzdžiui, savivaldybėms perduodant mokinio krepšelio finansavimą, pajamų iš GPM jau nebeužteks savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti ir reikės numatyti savivaldybėms kitus finansinius išteklius. Pažymėtina, kad GPM procento padidinimas kai kuriais atvejais daliai savivaldybių gali būti nuostolingas, nes papildomos pajamos iš GPM įplaukų atskiroms savivaldybėms dažnai pasiskirsto labai netolygiai ir neadekvačiai jų išlaidų poreikio padidėjimui. Bendrosios dotacijos skyrimas leistų žymiai tiksliau finansuoti kiekvienos savivaldybės funkcijų ir įpareigojimų praplėtimą. Pavyzdžiui, papildomų funkcijų finansavimo bendrąja dotacija galimybės įteisinimas išsklaidytų daugelio savivaldybių abejones, ar tikslinga nuo 2015 m perimti kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą, kaip savarankiškai įgyvendinamą funkciją visose savivaldybėse.
Finansuojant tokią funkciją padidintu GPM procentu, dalis savivaldybių gali negauti pakankamų lėšų šiai funkcijai įgyvendinti. Pavojų šios funkcijos sėkmingam įgyvendinimui metų I-ame ketvirtyje kelia ir į savivaldybių biudžetus patenkanti santykinai nedidelė metams prognozuotų savarankiškų pajamų dalis. Pavyzdžiui, 2013 m. ir 2014 m. sausio mėnesiais atskirų savivaldybių biudžetai gavo tik 4-6 procentus visiems metams planuotų savarankiškų pajamų (vidutinis mėnesio planas, skaičiuojant lygiomis dalimis, sudarytų 8,33 procento). O lėšų poreikis kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėti metų I-ame ketvirtyje būna pats didžiausias. LSA sutiko, kad nuo 2015 metų
šildymą, karštą ir šaltą vandenį nepasiturintiems gyventojams mokėjimą nustatant, kad ši funkcija būtų finansuojama dotacijomis iš valstybės biudžeto. LSA iš esmės pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtam ir pateiktam derinti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 4, 8, 10, 12, 14, 17, 21, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui ir pasiūlė Vyriausybei bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai laikyti nekintančia nuo 2015 metų skiriamą savivaldybėms piniginei socialinei paramai finansuoti sumą: per 2011-2013 metus faktiškai panaudotą vidutinę metinę piniginei socialinei paramai skaičiuoti ir mokėti lėšų sumą ir šios sumos neperskaičiuoti vėlesniais metais, išskyrus atvejus, numatytus minėtojo įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje.
Be to, LSA paprašė, kad Akmenės, Panevėžio, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų savivaldybėms (kaip pirmosioms bandomosioms) iki 2017 metų gruodžio 31 d. būtų palikta galioti esama įstatyminė nuostata ir lėšos socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą, karštą ir šaltą vandenį finansuoti šioms 5 savivaldybėms būtų skiriamos tokio paties dydžio, koks buvo patvirtintas 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. Trečia. LSA eilinį kartą prašo neberiboti (neatimti į valstybės biudžeto pajamas) savivaldybių biudžetams prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis virš 21 procento ir pripažinti netekusia galios Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Tada padidėtų prielaidos ir paskatos savivaldybėms dar aktyviau skatinti darbo vietų išlaikymą ir kūrimą, verslumą, investicijas, ekonomikos plėtrą bei mokestinių pajamų augimą savo teritorijose. Taip padidėtų ir galimybės užtikrinti kuo didesnį valstybės biudžeto ir kitų fondų pajamų augimą. Prognozuojamų savarankiškų pajamų augimo apribojimai netaikomi nei valstybės biudžetui, nei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Bet kokie savivaldybių biudžetų pajamų augimo apribojimai prieštarauja Europos vietos savivaldos chartijai.
Pavyzdžiui, 2008 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu įpareigojo 58 savivaldybes grąžinti valstybės biudžetui net 420,281 mln. Lt bendrosios dotacijos kompensacijų pervedant nuo metų II-o ketvirčio. Todėl LSA dar kartą prašo nuo
augimo bet kokio ribojimo. Ketvirta. LSA prašo įteisinti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatyme (pakeičiant galiojantį 13 straipsnį) nuostatas, kurios numatytų, kad savivaldybėms prognozuotos, tačiau negautos pajamos kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Lietuvos Respublikos Seimas kasmet priima valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė teikia Lietuvos Respublikos Seimui šių įstatymų projektus, kuriuos parengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais patvirtinamas ir numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (dažniausiai 6 įstatymo priedėlis). Taip įstatymais nustatomos kiekvienos savivaldybės prognozuojamos beveik visos pajamos, skirtos savarankiškoms funkcijoms atlikti, kurių surinkimą administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Valstybės valdžios ir valdymo institucijos sprendimai ir veiksmai nulemia beveik visų kiekvienai savivaldybei numatomų pajamų, skirtų savarankiškoms funkcijoms atlikti, lygį, t. y. ir planuojamas pajamas, ir jų faktinį surinkimą.
Todėl savivaldybėms įstatymais patvirtintos prognozuotos, tačiau negautos pajamos turi būti kompensuojamos tik iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Priešingu atveju vėl kiltų savivaldybių pradelstų kreditinių įsiskolinimų didėjimo grėsmė. Nesurenkant planuotų pajamų, savivaldybės dažniausiai didina pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus. Vadovaudamosi pajamomis, nustatytomis atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymais, savivaldybės patvirtina savo biudžetus su konkrečiais įsipareigojimais skirti įvairiems subjektams pakankamus asignavimus konkrečioms funkcijoms, programoms, projektams, prekėms, paslaugoms ir darbams finansuoti. Pažymėtina, kad Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos neleidžia kompensuoti savivaldybėms pajamas, kurios buvo negautos dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų. Neatsižvelgus į LSA prašymą, gali sumažėti savivaldybių suinteresuotumas (paskatos ir motyvacija), teikti mokesčių lengvatas ir taip skatinti užimtumą, verslumą, investicijas, ūkinės veiklos ir ekonomikos plėtrą, mažinti emigracijos mastą. Be kita ko, savivaldybių tarybų sprendimais suteiktos mokesčių lengvatos užtikrina gerokai didesnį valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų valstybės fondų pajamų augimą.
LSA prašo atsižvelgi į aukščiau išdėstytus argumentus ir teikia konkrečius siūlymus (pataisas) Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (pateikiame lyginamąjį variantą): Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. Tai 2015 metais pareikalautų papildomai apie 80-100 mln. Litų
straipsnio 1 dalies papildymas Papildyti 5 straipsnio 1 dalį tokiu punktu: „3) savivaldybių finansiniams ištekliams suformuoti (BD3 ) “ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo
straipsnio pakeitimas
įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo siūloma keisti 10 straipsnio 1 dalies
dalį tokiu nauju 4 punktu : „4) valstybės biudžeto bendrosios dotacijos (jeigu ji numatoma) dalį, skiriamą kiekvienai savivaldybei jos finansiniams ištekliams suformuoti.“
dalies 4 ir 5 punktus laikyti atitinkamai 5 ir 6 punktais. 4. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip (LSA prašo dar papildyti žodžiais „arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija“) : „5.
Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams , arba skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 3 straipsnis. 12 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose savivaldybių biudžetams numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos, skirtos 100 procentų kompensuoti ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamų palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamų (be specialių tikslinių dotacijų, bendrosios dotacijos kompensacijų, bendrųjų dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) mažėjimą, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 4 straipsnis.
straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios
straipsnio 2 dalį. „
savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip 21 procentu, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų. “ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
valstybės biudžete nėra numatyta asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip 30 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti 50 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos. 32 . Vyriausybė, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. priima nutarimą ir jame nurodo lėšų sumas, kurias savivaldybės turi pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, ir lėšų sumas, kurios paskirstomos savivaldybėms jų negautoms pajamoms kompensuoti. 4. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę paimti į valstybės biudžetą iš savivaldybių biudžetų priklausančias pervesti, bet nepervestas valstybės biudžetui Vyriausybės nutarime nurodytas sumas. 5. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų nepakanka visoms savivaldybių negautoms pajamoms padengti, jos savivaldybių biudžetams paskirstomos iki vienodo negautų pajamų lygio. 6.
pajamos būtų kompensuotos, Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų negautas prognozuotas pajamų sumas, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 dienos priima nutarimą, kuriame nurodo kiekvienai savivaldybei priklausiusias pervesti, bet praėjusiais biudžetiniais metais nepervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), nuo kurių pervedimo savivaldybė atleidžiama, arba praėjusiais biudžetiniais metais pervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas (atitinkamą jų dalį), kurios grąžinamos savivaldybei iki biudžetinių metų pabaigos iš valstybės biudžeto gautų bendrosios dotacijos kompensacijų. “ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 6 straipsnis. Įstatymo taikymas Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant 2015 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus. LSA prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į kritinę savivaldybių biudžetų padėtį bei nemažėjančią savivaldybių nemokumo grėsmę. Būtina įvertinti ir didėjančius savivaldybių skolos įsipareigojimus. Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės skolinosi įgyvendindamos ES fondų lėšomis remiamus projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse 100 procentų (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių). Savivaldybės
paėmusios iš bankų 2,155689 mlrd. Lt paskolų, t. y. 10,65 procento, arba 207,4461 mln. Lt daugiau, nei buvo 1,9482429 mlrd. Lt 2013 m. gruodžio 1 d.
Lt 2013 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės gali dengti skolos įsipareigojimus bankams ir mažinti pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus tik iš pajamų, gautų savarankiškoms funkcijoms atlikti (o jos sudarė 2014 m. apie 55 procentus savivaldybių biudžetų visų pajamų, t. y. neskaičiuojant dotacijų iš valstybės biudžeto). 2014 m. liepos 1 d. jau 30 savivaldybių iš 60 nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti didelį bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių finansines galimybes tinkamai įgyvendinti funkcijas ir teisės aktais numatytus įpareigojimus bei didina savivaldybių biudžetų deficitus. Lietuvos savivaldybių biudžetų deficitas (o tai yra grynasis skolinimasis (-) arba investicijų projektams įgyvendinti paimtos ilgalaikės paskolos) 2013 metais sudarė 330,2 mln. Lt, 2012 m. – 283 mln. Lt, 2011 m. – 402,3 mln. Lt. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybių nemokumo grėsmės indikaciją akivaizdžiausiai parodo savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai ūkio subjektams už prekes paslaugas ir darbus. S avivaldybės
mln. Lt pradelstų kreditinių įsiskolinimų , o tai 2,8 karto daugiau, palyginti su 2009 m. sausio 1 d. buvusiais 147 mln. Lt , ir 17,6 mln. Lt, arba 4,5 procento daugiau, nei buvo 2013 m. gruodžio 31 d. ). Reikėtų įvertinti ir kitas įstatymais priskirtas funkcijas, sunkiai vykdomus savivaldybių planuotus biudžetus (už 2013 metus 7 savivaldybėms nekompensavo 3,5922 mln. Lt įstatymu patvirtintų, bet negautų pajamų), ir vykdomus tęstinius investicijų projektus bei dar kelių šimtų milijonų litų skolinimosi poreikį 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijoms bendrai finansuoti (kofinansuoti).
Lietuvos Respublikos Seimas
įstatymą, ko gero, susijusį su euro įvedimo įsipareigojimais. Šio įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta, kad savivaldybių biudžetai po 1-3 metų turės būti nedeficitiniai, net ir įskaičiavus į biudžetus savivaldybių imamas ilgalaikes paskolas investicijų (tarp jų ir ES remiamiems) projektams įgyvendinti. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1761 4 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigalios, ko gero, po trejų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, o 4 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos - po vienerių metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Tai reikš, kad savivaldybės negalės didinti skolos įsipareigojimų, todėl net ES paramos lėšomis įgyvendinamus investicijų projektus turės bendrai finansuoti ne iš pasiskolintų bankuose lėšų. Gali iškilti grėsmė regioninės politikos tikslų, tarp jų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. vasario 19 d. nutarimo „Dėl 2014–2020 m. nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ įgyvendinimui. Todėl didelės dalies savivaldybių galimybės bendrai finansuoti („kofinansuoti“) 2014-2020 metų ES struktūrinių fondų lėšomis remiamus projektus bus lygios beveik nuliui, jeigu savivaldybių biudžetų pajamos nebus padidintos remiantis LSA prašomais pakeitimais Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo projekte . LSA prašo Lietuvos Respublikos Seimo atsižvelgti į kritinę savivaldybių biudžetų padėtį bei nemažėjančią savivaldybių nemokumo grėsmę. Būtina įvertinti ir didėjančius savivaldybių skolos įsipareigojimus.
Per pastaruosius dešimt metų savivaldybių skolos padidėjo 5 kartus. Dažniausiai savivaldybės skolinosi įgyvendindamos ES fondų lėšomis remiamus projektus, prie kurių vykdymo turi prisidėti ir pačios. Skolos šiems projektams vykdyti sudarė apie 50 proc. visos savivaldybių skolos, o kai kuriose savivaldybėse 100 procentų (Kaišiadorių, Šakių ir Trakų rajonų, Alytaus miesto ir Pagėgių). Savivaldybės
paėmusios iš bankų 2,155689 mlrd. Lt paskolų, t. y. 10,65 procento, arba 207,4461 mln. Lt daugiau, nei buvo 1,9482429 mlrd. Lt 2013 m. gruodžio 1 d. Savivaldybės gali dengti skolos įsipareigojimus bankams ir mažinti pradelstus kreditinius įsiskolinimus verslo subjektams už prekes, paslaugas ir atliktus darbus tik iš pajamų, gautų savarankiškoms funkcijoms atlikti (o jos sudarė 2014 m. apie 55 procentus savivaldybių biudžetų visų pajamų, t. y. neskaičiuojant dotacijų iš valstybės biudžeto). 2014 m. liepos 1 d. jau 30 savivaldybių iš 60 nebeturėjo teisės skolintis investicijų projektams, kurie įgyvendinami be ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Prievolė užtikrinti didelį bendro finansavimo lėšų poreikį ES remiamiems projektams įgyvendinti vis labiau mažina savivaldybių finansines galimybes tinkamai įgyvendinti funkcijas ir teisės aktais numatytus įpareigojimus bei didina savivaldybių biudžetų deficitus. Lietuvos savivaldybių biudžetų deficitas (o tai yra grynasis skolinimasis (-) arba investicijų projektams įgyvendinti paimtos ilgalaikės paskolos) 2013 metais sudarė 330,2 mln. Lt, 2012 m. – 283 mln. Lt, 2011 m. – 402,3 mln. Lt. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybių nemokumo grėsmės indikaciją akivaizdžiausiai parodo savivaldybių pradelsti kreditiniai įsiskolinimai ūkio subjektams už prekes paslaugas ir darbus. S avivaldybės
mln.
Lt pradelstų kreditinių įsiskolinimų , o tai 2,8 karto daugiau, palyginti su 2009 m. sausio 1 d. buvusiais 147 mln. Lt , ir 17,6 mln. Lt, arba 4,5 procento daugiau, nei buvo 2013 m. gruodžio 31 d. ). Reikėtų įvertinti ir kitas įstatymais priskirtas funkcijas, sunkiai vykdomus savivaldybių planuotus biudžetus (už 2013 metus 7 savivaldybėms nekompensavo 3,5922 mln. Lt įstatymu patvirtintų, bet negautų pajamų), ir vykdomus tęstinius investicijų projektus bei dar kelių šimtų milijonų litų skolinimosi poreikį 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijoms bendrai finansuoti (kofinansuoti). Nepritarti
projektui Nr. XIIP-2240
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
nariai V. Bukauskas, A. Bilotaitė 2014-10-0711 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) , tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais),
tenkančią visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
1Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 2. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais prognozuojamos
atsižvelgiant į numatomas gauti GPM pajamas 2014 m., į įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį. Prognozuojama, kad metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metais augs 6,6 proc. Taigi infliacija iš dalies jau atsispindi per darbo užmokesčio augime, plius savivaldybėms atiduodamas GPM sumos padidėjimas dėl ekonomikos augimo, todėl toks siūlymas net nereikalingas. 2 Seimo nariai V.Bukauskas, M.Petrauskienė, A. Mitrulevičius, A. Bilotaitė, A. Strelčiūnas V. Margevičienė
12 Argumentai: Tikslinga atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktus argumentuotus pasiūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos dalies straipsnių pakeitimo, kuriuos priėmus būtų sudarytos prielaidos geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, savivaldybė būtų labiau motyvuotos mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų administruojamose teritorijose.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams arba įstatymo nustatytam terminui ir nustatytomis sąlygomis yra skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 2 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas „2.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip
, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis. Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirtojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį mėnesį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 3 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra nepakanka numatyt a ų asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip30 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti50 15 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį laikyti 4 straipsniu. Nepritarti Komitetas nepritarė Seimo narių pasiūlymams papildyti įstatymo projektą naujais straipsniais. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27
1Pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240 ir Komiteto išvadoms. Pritarti
2Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Įstatymo projektą XIIP-2240, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui. 3 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27
3Siūlyti pagrindiniam komitetui kreiptis į Seimo valdybą, prašant sudaryti darbo grupę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo naujai redakcijai parengti. Nepritarti 1.
1Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. XII-51 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ 421 punkte numatyta
,, Didinsime savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulinsime savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje. Optimizuosime savivaldybių biudžetų sudarymo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetai tiesiogiai priklausytų nuo sėkmingos ūkio subjektų veiklos, savivaldybės teritorijoje plėtojamo verslo ir darbo vietų skaičiaus“. 2. Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240, o pasiūlymus dėl savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos siūlo dar kartą peržiūrėti ateinančiais metais. 4
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-2711 Argumentai: Savivaldybių biudžetų išlaidas sąlygoja įvairūs veiksniai, tame skaičiuje ir infliacija. Todėl, siekiant geriau subalansuoti savivaldybių biudžetų pajamas ir išlaidas, yra tikslinga įvertinti ir šio veiksnio poveikį, koreguojant gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią visų savivaldybių biudžetams ateinančių biudžetinių metų laikotarpiui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais), tenkančią
visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.
Ateinančių metų gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) apskaičiuojama einamųjų metų gyventojų pajamų mokesčio dalį (procentais) koreguojant atsižvelgus į einamųjų ar ateinančių biudžetinių metų Seimo ir Vyriausybės sprendimų nulemtus savivaldybių išlaidų ar pajamų pokyčius, taip pat į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ;“
pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 2. Pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio 2015 metais prognozuojamos atsižvelgiant į numatomas gauti GPM pajamas 2014 m., į įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio santykio su darbo užmokesčio fondu dinamiką bei prognozuojamą metinį darbo užmokesčio fondo augimo rodiklį. Prognozuojama, kad metinis darbo užmokesčio fondas 2015 metais augs 6,6 proc. Taigi infliacija iš dalies jau atsispindi per darbo užmokesčio augime, plius savivaldybėms atiduodamas GPM sumos padidėjimas dėl ekonomikos augimo, todėl toks siūlymas net nereikalingas. 5
komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-2712 Argumentai: Tikslinga atsižvelgti į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktus argumentuotus pasiūlymus dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos dalies straipsnių pakeitimo, kuriuos priėmus būtų sudarytos prielaidos geriau subalansuoti savivaldybių biudžetus, motyvuotų savivaldybes mažinti emigracijos mastą, skatinti verslumą, užimtumą, investicijų plėtrą, ūkinę veiklą ir pajamų augimą jų teritorijose. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima ar ateinančiais biudžetiniais metais numato priimti sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, pajamų ir išlaidų pokyčiai, išskyrus pokyčius, kuriais savivaldybių biudžetai sumažėja dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, panaudoto šioje teritorijoje esančiai žemei išpirkti iš žemės savininkų, kompensuojami. Biudžetiniais metais turi būti skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacija (BDK), susijusi su savivaldybių pajamų ir išlaidų pasikeitimu, arba iš savivaldybių biudžetų paimamos reikiamos sumos, o ateinančiais biudžetiniais metais koreguojama gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) , tenkanti visų savivaldybių biudžetams arba įstatymo nustatytam terminui ir nustatytomis sąlygomis yra skiriama reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendroji dotacija .“ Nepritarti Komitetas pritarė LRV pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240. 6 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-272 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 12 straipsnio 2 dalies pakeitimas „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektuose valstybės biudžetui numatomos reikiamo dydžio valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos iš tų savivaldybių, kurių ateinantiems biudžetiniams metams prognozuojamos palyginamaisiais dydžiais ir sąlygomis pajamos (be specialių tikslinių dotacijų ir pajamų iš vietinių rinkliavų) didėja daugiau kaip
, palyginti su einamaisiais biudžetiniais metais apskaičiuotomis pajamomis.
Šios kompensacijos nuo biudžetinių metų antrojo ketvirtojo ketvirčio iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai valstybės biudžetui kas ketvirtį mėnesį lygiomis dalimis grąžinamos iš savivaldybių biudžetų.“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 7 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-273 N Pasiūlymas:
Papildyti Projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Jeigu biudžetiniais metais pagal savivaldybės metinio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenis pajamų (be dotacijų iš valstybės biudžeto) gauta mažiau, negu buvo prognozuota gauti skaičiuojant tų metų savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, biudžetiniams metams pasibaigus šios negautos pajamos kompensuojamos iš valstybės biudžete patvirtintų ir metų eigoje paskirties netekusių asignavimų. Skaičiuojant šių negautų pajamų sumą, savivaldybių gautos pajamos didinamos skaičiuotinomis įmokomis, kurių negauta dėl savivaldybės tarybos sprendimais suteiktų mokesčių lengvatų.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu patvirtintame valstybės biudžete nėra nepakanka numatyt a ų asignavimų arba jų nepakanka savivaldybių biudžetų negautoms pajamoms padengti, joms kompensuoti gali būti naudojama ne daugiau kaip30 10 procentų savivaldybės, kurios visos prognozuotos pajamos buvo gautos, biudžeto viršplaninių pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio. Savivaldybės viršplaninių gyventojų pajamų mokesčio suma, skiriama negautoms pajamoms kompensuoti, neturi viršyti50 15 procentų tos savivaldybės bendros viršplaninių pajamų sumos.“ Nepritarti Komitetas, vadovaudamasis Seimo statuto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktu mano, kad šiuo atveju - pateikti pasiūlymai ne dėl Įstatymo 10 straipsnio, nėra susiję su svarstomo Įstatymo projektu. 8 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Nr. 113-P-27 Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnį laikyti 4 straipsniu Nepritarti Komitetas nepritarė VVSK pasiūlymams. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 0; susilaikė - 5. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2240(3), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-2240(3). Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas