Projekto lyginamasis variantas
1
Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo
tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto tvarkymo subjektų bei pardavėjų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu, besiliečiantys su juo ir pagaminti tam tikslui. „
besiliečiantys gaminiai ir medžiagos
su maistu, kuriems taikomas
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiu direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14). “
2Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8.
Gamintojas
1) pagamino maistą arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką maistą arba, jei gamintojo atstovo nėra, maistą importuoja;
3) maistą tvarko ir nurodo save esant šio maisto gamintoju;
4) kaip maisto teikimo rinkai proceso dalyvis gali daryti poveikį maisto saugai. „
, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463). “
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
maistą. „
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, gaminantis su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1935/2004. “
4Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, tiekiantis rinkai su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr.
1935/2004. “
5Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„
turi būti užtikrinamas nesaugaus (-ių) maisto ir (ar) su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, kurį (-iuos) maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas pateikė vartotojams arba kurį (-iuos) vartotojai jau gali vartoti ar naudoti, grąžinimas. “
6Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„
7Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„
pareigūnas, pagal maisto tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus atliekantis valstybinės maisto kontrolės funkciją. “
Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Į rinką Rinkai turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas . , su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 178/200214 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. “
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
informacija apie maistą. Draudžiama:
1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą ir laikymo sąlygas;
2) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes , nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto pažymėjimo ;
3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;
4) kitaip klaidinti vartotojus. 2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kompetentingų institucijų, maisto tvarkymo subjektų ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų turima informacija apie maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų keliamą riziką vartotojų sveikatai ir saugai turi būti prieinama visuomenei. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos, atsižvelgusios į riziką ir į galimas priežastis, dėl kurių maistas gali kelti pavojų žmonių sveikatai, nepažeisdamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų, imasi būtinų priemonių, kad vartotojai būtų informuoti apie maisto produktus, jų rūšį, keliamą pavojų ir priemones, kurių imamasi arba ketinama imtis norint šią riziką sustabdyti, sumažinti arba jos išvengti. “
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teikėjų pareigos bei atsakomybė Maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų pareigos ir atsakomybė 1.
Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai privalo laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymus ir reikalavimus. Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo tiekti rinkai saugius maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. 2. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai, pažeidę šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų Įstatymų nustatyta tvarka. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, sužinoję, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų tiekimą rinkai, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti. 3. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar paslaugų kokybės atsiradusią žalą vartotojams. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir reikalavimus. 4. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, siekdami, kad būtų išvengta nesaugių maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai, privalo bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. 5.
gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kokybę ir saugą, taip pat privalomos informacijos apie juos teikimą. 6. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 7. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos ar kokybės atsiradusią žalą vartotojams. “6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siekiant Siekdama bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas rizikos vertinimu išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali būti steigiami tarpžinybiniai mokslo komitetai steigia tarpžinybinius mokslo komitetus .“
1Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. jos nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių tiekimo rinkai ribojimo priemonių:
gaminį (-ius) ir medžiagą (-as);
(-ių) ir medžiagos (-ų) tiekimą rinkai;
gamintojui ar tiekėjui susigrąžinti nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiantį (-čius) gaminį (-ius) ar medžiagą (-as) iš vartotojų;
ir medžiagą (-as) iš rinkos;
(-ius) ir medžiagą (-as);
pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti ir kt.);
(-as) kitais ne pirminės paskirties tikslais;
2Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir
veterinarijos tarnyba įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar kitų valstybių teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones:
1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymą;
2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos uždraudimą;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai sustabdymą;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai uždraudimą. “
3Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai
Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ir tiekėjai turi teisę apskųsti Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
4Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų bei tiekėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir vykdyti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas.
Komercinė paslaptis negali būti šie duomenys apie maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas:
1) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pavadinimas ir identifikavimo duomenys;
2) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tyrimo metodai;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų poveikio vartotojų sveikatai atliktų tyrimų rezultatai;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugaus sunaikinimo metodai;
5) potencialiai nesaugaus maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sudedamosios dalys;
6) galimi maisto pakeitimo į saugų būdai ir priemonės. “
1 skirsniu
1 skirsniu:
1
121 straipsnis. Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo pagrindai
ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai ribojimo priemones (toliau – rinkos ribojimo priemonės) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pagal kompetenciją taikyti, jei maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos tiekiami rinkai pažeidžiant šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimus. 2.
veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei. 122 straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga
veterinarijos tarnyba , nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ar tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas. 2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems rinkai nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas skiriama nuo 500 iki 5000 litų bauda. 3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems rinkai nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 3000 iki 15000 litų bauda. 4. Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (-uos) sunaikinti, skiriama nuo 5000 iki 20000 litų bauda. 5. Pateikusiems rinkai nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (-ie) padarė žalos vartotojo sveikatai, šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams skiriama nuo 5000 iki 40000 litų bauda. 6. Pateikusiems rinkai nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (-ie) pažeidimas sukėlė vartotojo mirtį, šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams skiriama nuo 20000 iki 80000 litų bauda. 7.
straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės
ar tiekėjas neatsako už nesaugaus (-ių) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimą rinkai, jei jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus (-ių) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų rinkai nepateikė;
vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus (-ūs) maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
(-as), pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (-ų) ar su maistu besiliečiančio (-ių) gaminio (-ių) ir medžiagos (-ų) pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. 2. Nustatydama baudos dydį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 4.
laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą. 124 straipsnis. Baudų skyrimo terminas Šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir
(ar) 3 dalies pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (-iais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (-iais) gaminiu (-iais) ir medžiaga (-omis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. 125 straipsnis. Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo tvarka
nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolus. 3. Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame dalyvauti gali pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti. 4. Išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą.
Nutarime nurodoma: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, Maisto įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. 5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. 127 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimų apskundimas
ar tiekėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. 128 straipsnis. Baudų išieškojimas
baudos, numatytos šio įstatymo 122 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. 2. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Vilija Filipovičienė Alma Monkauskaitė Kęstas Komskis Kazimieras Kuzminskas Juras Požela Irina Rozova
Projekto lyginamasis variantas (2)
1
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Įstatymas Šis įstatymas nustato teikiamo pateikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
išdėstyti taip: „1) į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantis atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus;“. 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gaminiai, besiliečiantys su maistu – medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu, besiliečiantys su juo ir pagaminti tam tikslui. Su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos – su maistu skirti liestis gaminiai ir medžiagos, kuriems taikomas 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinantis direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14) (toliau – Reglamentas
. “
2Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
8.
Gamintojas
1) pagamino maistą arba apie tai viešai pareiškė pažymėdamas jį savo pavadinimu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju ženklu;
2) veikia kaip gamintojo atstovas ir gamintojo prašymu bei pateikdamas savo pavadinimą pateikia į rinką maistą arba, jei gamintojo atstovo nėra, maistą importuoja;
3) maistą tvarko ir nurodo save esant šio maisto gamintoju;
4) kaip maisto teikimo rinkai proceso dalyvis gali daryti poveikį maisto saugai. „
3Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
maistą. „
besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, gaminantis su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004. “
4Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, pateikiantis rinkai su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1935/2004. “ 5.
1935/2004. “
5Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir jį išdėstyti taip:
„14. Specialios mitybos maistas
6Papildyti 2 straipsnį 21 dalimi:
„
užtikrinti, kad būtų susigrąžintas nesaugus maistas ar su maistu besiliečiantis gaminys ar medžiaga, kurį maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas pateikė vartotojui arba kurį vartotojas jau gali vartoti ar naudoti. “
7Papildyti 2 straipsnį 22 dalimi:
„
22Pašalinimas iš rinkos – taikomos priemonės,
kuriomis maisto tvarkymo subjektas ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas ir (ar) tiekėjas išima iš rinkos pateiktą (pateiktus) nesaugų (nesaugius) ir nekontroliuojamą (nekontroliuojamus) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, išskyrus maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas), kurį (kuriuos) jau turi vartotojai. “
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims,
tvarkantiems ir (ar) teikiantiems pateikiantiems į rinką maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms bei ir kontroliuojančioms maisto , su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, saugą, kokybę ir tvarkymą.
Šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto , su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas , su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, yra legaliai pagamintas pagaminti ir teikiamas pateikiami į rinką vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių arba Europos ekonominės erdvės valstybių ir atitinka jų lygiaverčius saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus.“
1Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme
bei ir kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas . , su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1935/20043 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. “
ją išdėstyti taip: „2. Maistas ir su maistu besiliečiančios besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:“. 3. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) maistas ir su maistu besiliečiančios besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus.“
Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą. Draudžiama:
1) klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą ir laikymo sąlygas;
2) nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes , nesant Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduoto šią informaciją patvirtinančio specialios paskirties maisto produkto pažymėjimo ;
3) nurodyti, kad koks nors maistas turi ypatingų savybių, jeigu iš tikrųjų tokiomis savybėmis pasižymi visi panašūs gaminiai;
4) kitaip klaidinti vartotojus. 2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kompetentingų institucijų, maisto tvarkymo subjektų ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų turima informacija apie maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų keliamą riziką vartotojų sveikatai ir saugai turi būti skelbiama visuomenei. 3. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir kitos kompetentingos institucijos, atsižvelgusios į riziką ir į galimas priežastis, dėl kurių maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, gali kelti pavojų žmonių sveikatai, nepažeisdamos Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimų, imasi būtinų priemonių, kad vartotojai būtų informuoti apie maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jų rūšį, keliamą pavojų ir priemones, kurių imamasi arba ketinama imtis norint šią riziką sustabdyti, sumažinti arba jos išvengti. “
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
teikėjų pareigos bei atsakomybė
gaminių ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų pareigos ir atsakomybė
laikytis šio Įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nurodymus ir reikalavimus. Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. 2. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai, pažeidę šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų Įstatymų nustatyta tvarka. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, sužinoję, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų pateikimą į rinką, informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojų sveikatai pašalinti. 3. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai Civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar paslaugų kokybės atsiradusią žalą vartotojams.
Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus ir reikalavimus. 4. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo vykdyti kitas pareigas, nustatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kokybę ir saugą, taip pat privalomos informacijos apie juos teikimą. 5. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. 6. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka atlygina dėl netinkamos maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos ar kokybės atsiradusią žalą vartotojams.“
1Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valdymo institucijos, atlikdamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos
Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas pateikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos Pasaulio prekybos organizacijos , Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.“ 2.
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai
įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;“. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško
maisto gamybos bei ir teikimo pateikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;“. 4. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) nustato tvarką ir pripažįsta Lietuvos Respublikos pateikiamą į rinką rinkai teikiamą natūralų mineralinį vandenį ir išduoda natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimą. Už natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą bei šių pažymėjimų tikslinimą imama valstybės rinkliava;“. 5.
taip: „10) vykdo Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, pateikimo į rinką ir importo reikalavimų fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę;“. 6. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį nauju 11 punktu: „
11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius; “. 7. Buvusį 9 straipsnio 5 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. 8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Siekiant Siekdama bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai rizikos vertinimu pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali būti steigiami tarpžinybiniai mokslo komitetai steigia tarpžinybinius mokslo komitetus .“
išdėstyti taip: „3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas , maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius;“. 2. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. jos nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
(besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pateikimą į rinką;
gamintojui ar tiekėjui susigrąžinti nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ar medžiagą (medžiagas) iš vartotojų;
medžiagų gamintoją ar tiekėją pašalinti nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) iš rinkos;
medžiagų gamintoją ar tiekėją sunaikinti nesaugų (nesaugius) maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas);
pažeidimus ir maistą padaryti saugų (perdirbti, nukenksminti ir kt.);
medžiagų gamintoją ar tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (besiliečiančius) gaminį (gaminius) ir medžiagą (medžiagas) kitais, ne pirminės paskirties tikslais;
“
3Pakeisti 11 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia informaciją Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai apie uždraustą pateikti į rinką nesaugų Lietuvos Respublikoje pagamintą ar kitų valstybių teikiamą maistą, taip pat atlieka kitas su valstybine maisto kontrole susijusias funkcijas. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių, nustatytas administracinio poveikio priemones:
1) laikiną maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos sustabdymą;
2) maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo veiklos uždraudimą;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą. “
4Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai
Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai turi teisę apskųsti Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
5Pakeisti 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba privalo užtikrinti iš gamintojų, pardavėjų ar paslaugų teikėjų maisto tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų gautos informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, ir vykdyti kitas įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytas pareigas. Komercine paslaptimi negali būti laikomi šie duomenys apie maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas:
1) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pavadinimas ir identifikavimo duomenys;
2) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tyrimo metodai;
3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų poveikio vartotojų sveikatai atliktų tyrimų rezultatai;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugaus sunaikinimo metodai;
5) potencialiai nesaugaus maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sudedamosios dalys;
6) galimi maisto pakeitimo į saugų būdai ir priemonės. “
1 skirsniu
1 skirsniu:
1
121 straipsnis. Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai
ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką ribojimo priemones (toliau – rinkos ribojimo priemonės) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pagal kompetenciją taikyti, jeigu maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos pateikiami į rinką pažeidžiant šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimus. 2.
veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs vartotojų sveikatai ar gyvybei. 122 straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga
tarnyba , nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ar tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas. 2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas skiriama nuo 144 iki
medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 868 iki 4 344 eurų bauda. 4. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (juos) sunaikinti, skiriama nuo 1 448 iki 5 792 eurų bauda. 5. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos vartotojo sveikatai, skiriama nuo 1 448 iki 11 584 eurų bauda. 6.
medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė vartotojo mirtį, skiriama nuo 5 792 iki 23 169 eurų bauda. 7. Baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą. 123 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
ar tiekėjas neatsako už nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimą į rinką, jeigu jis įrodo, kad:
1) jis nesaugaus maisto ar nesaugių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų į rinką nepateikė;
(nesaugūs) vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas dėl kitų nuo maisto tvarkymo subjekto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojo ar tiekėjo valios nepriklausančių priežasčių;
3) tuo metu, kai nesaugus maistas ar nesaugūs su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos buvo pateikti į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;
ir medžiagą (medžiagas), pažeisdamas vartojimo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žala;
5) maisto produkto (produktų) ar su maistu besiliečiančio (besiliečiančių) gaminio (gaminių) ir medžiagos (medžiagų) pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. 2. Nustatydama baudos dydį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. 3.
laikoma tai, kad asmenys, padarę pažeidimą, jį pašalino, gera valia atlygino vartotojams padarytą žalą, ir kitos reikšmingos aplinkybės. 4. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo pakartotinai per vienus metus nuo ankstesnio pažeidimo padarė tos pačios rūšies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus, neatlygino ar vengė atlyginti vartotojams padarytą žalą. 124 straipsnis. Baudų skyrimo terminas Šio įstatymo 122 straipsnyje numatytas baudas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali skirti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir
(ar) 3 dalies pažeidimo nustatymo, o esant tęstiniam pažeidimui – nuo jo išaiškėjimo dienos. Ši nuostata netaikoma, kai nesaugiu (nesaugiais) maistu ar su maistu besiliečiančiu (besiliečiančiais) gaminiu (gaminiais) ir medžiaga (medžiagomis) pakenkiama vartotojo sveikatai ar atimama gyvybė. 125 straipsnis. Įstatymo pažeidimų nagrinėjimo ir baudų taikymo tvarka
nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka. 2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolus. 3. Apie bylos nagrinėjimą turi būti informuotas ir jame dalyvauti gali pats pažeidėjas ir (ar) jo atstovas. Pažeidėjas ir (ar) jo atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti. 4. Išnagrinėjusi bylą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba priima nutarimą.
Nutarime nurodoma: priėmusios nutarimą institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo straipsnis, numatantis atsakomybę už šio įstatymo pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka. 5. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti skelbiami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos interneto svetainėje. 126 straipsnis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimų apskundimas
ar tiekėjas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus dėl baudų skyrimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip. 127 straipsnis. Baudų išieškojimas
baudos, numatytos šio įstatymo 122 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos paskyrimo. 2. Nesumokėtos baudos išieškomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas
178/2002/EB dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo.“
„3. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB)
Nr.
178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL
leidimas , 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, į sigalioja
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
1
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas nustato valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Produktų saugos įstatymu įgyvendinama
2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL
,
2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šios direktyvos nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Toje pačioje dalyje įtvirtinta, kad, kai gaminių saugą reglamentuoja Bendrijos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai. Produktų saugos įstatyme taip pat įtvirtintos tokios nuostatos. Pagal Produktų saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį šis įstatymas taikomas tada, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nuostatų, reglamentuojančių konkretaus produkto saugą. Toje pačioje dalyje taip pat nurodoma, kad kai kitas teisės aktas nustato tam tikrus konkretaus produkto saugos reikalavimus, taikomi to teisės akto reikalavimai, o Produktų saugos įstatymas taikomas tiek, kiek konkretaus produkto saugą reglamentuojančiame teisės akte nenustatyta.
Maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių saugą jau reglamentuoja išimtinai tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Komisija, siekdama tobulinti vartojimo gaminių saugos reglamentavimo sistemą Europos Sąjungoje, pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo gaminių saugos (COM (2013) 78 final). Siūlomu reglamentu būtų panaikinama direktyva 2001/95/EB, o naujajame reglamente įtvirtinama nuostata, pagal kurią šis reglamentas turėtų būti netaikomas maistui, argumentuojant tuo, kad maistą reglamentuojančiais Europos Sąjungos teisės aktais jau yra nustatyta speciali tvarka, kuria užtikrinima juose reglamentuojamų gaminių, t. y. maisto, sauga. Siekiant teisinio aiškumo taikant produktų saugą ir maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių saugą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į siūlomus Europos Sąjungos teisės pakeitimus, tikslinga ir Lietuvoje atriboti Produktų saugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo taikymo sritis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Seimo narė Dangutė Mikutienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu teisiniai santykiai, susiję su nesaugaus maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių pateikimu rinkai, reglamentuojami kelių sričių teisės aktais: maisto, gaminių, besiliečiančių su maistu saugos ir produktų saugos. Pagrindiniai maisto saugos reikalavimai išdėstyti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr.
178/2002, nustatančiame maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiame Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiame su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL
, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), ir Maisto įstatyme. Su maistu besiliečiančių gaminių pagrindiniai saugos reikalavimai yra nustatyti 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiu direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB (OL 2004 L 338, p. 4), su paskutiniais pakeitimais, padarytais
(OL 2009 L 188, p. 14), ir Maisto įstatyme. Be to, šiuo metu Produktų saugos įstatymas, kuriuo reglamentuoti teisiniai santykiai, susiję su pavojingų produktų pateikimu rinkai, taip pat apima nesaugų maistą ir gaminius, skirtus liestis su maistu. Pagal Produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. Tačiau ir reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas, pagal kurį nesaugus maistas į rinką nepateikiamas, o reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žaliavos ir gaminiai, įskaitant veikliąsias ir protingąsias žaliavas bei gaminius, gaminami taip, kad juos naudojant įprastomis ar numanomomis sąlygomis, į maisto produktus neišsiskirtų tokie sudedamųjų medžiagų kiekiai, kurie galėtų kelti pavojų žmonių sveikatai, nepriimtinai pakeisti maisto sudėtį ar pabloginti jo organoleptines savybes. Be to, minėtame reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje numatyti ir kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar maisto produktas yra nesaugus.
Maisto įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, o Maisto įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas bei gaminius. Produktų saugos įstatymo 8–10 straipsniuose numatyta gamintojo, platintojo ir paslaugos teikėjo pareiga užtikrinti gaminių saugą, pagal kurią privaloma, pavyzdžiui, informuoti vartotojus apie pavojingą gaminį, pašalinti jį iš rinkos, jei būtina, susigrąžinti iš vartotojų, bendradarbiauti su kontrolės institucijomis ir kt. Tačiau ir r eglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnyje įtvirtinti maisto tvarkymo subjektų įsipareigojimai visuose su jų kontroliuojamu verslu susijusiuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose užtikrinti, kad maistas arba pašarai atitiktų su jų veikla susijusius maisto produktus reglamentuojančių įstatymų reikalavimus ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o reglamento (EB) Nr. 178/2002
savo iniciatyva taikyti nesaugaus produkto pašalinimo iš rinkos ar jo atsiėmimo iš vartotojų procedūras ir apie tai informuoti kompetentingas institucijas ir bendradarbiauti su jomis. Reglamento (EB) Nr.
Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 konstatuojamosios dalies 3 pastraipoje nustatyta, kad pagrindinis principas yra tai, kad visos žaliavos ar gaminiai, skirti tiesiogiai ar netiesiogiai liestis su maistu, turi būti pakankamai inertiški, kad neleistų į maistą išsiskirti tokiam medžiagų kiekiui, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai, ar nepriimtinai pakeistų maisto sudėtį arba pablogintų jo organoleptines savybes, o to paties reglamento
arba juridiniai asmenys, atsakingi už tai, kad jų kontroliuojamame versle būtų garantuojamas šio reglamento reikalavimų laikymasis. Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai
„privalo laikytis šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų, vykdyti
valstybinės maisto kontrolės institucijos ir Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos nurodymus ir reikalavimus.“ Be to, maisto tvarkymo subjektų teisės ir pareigos konkretinamos ir kituose maisto produktus reglamentuojančiuose teisės aktuose. Produktų saugos įstatymo penktajame skirsnyje įtvirtinti reikalavimai valstybinei produktų saugos kontrolei. Tačiau ir maisto produktus, ir su maistu besiliečiančius gaminius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytas valstybinės maisto, su maistu besiliečiančių gaminių kontrolės mechanizmas, jos turinys, kompetentingų institucijų teisės ir pareigos (žr. Maisto įstatymo 11 straipsnį, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (OL
, 3 skyrius, 45 tomas, p. 200).
200). Pagal direktyvos 2001/95/EB 12 straipsnį yra sukurta Skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai ir saugai gaminius, pranešimų apie pavojingus gaminius registravimo ir skelbimo sistema (RAPEX), o maisto saugos srityje veikia savarankiška Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF), numatyta reglamento (EB) Nr. 178/2002 35 straipsnyje (kuri taikoma ir su maistu besiliečiančių gaminių saugai) . Produktų saugos įstatymo šeštajame skirsnyje nustatyti produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai ir rinkos ribojimo priemonės. Minėtų rinkos ribojimo priemonių taikymo taisyklės išdėstytos Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 „Dėl Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“, kurių 9 punkte nustatyta, kad „Taryba ar kontrolės institucijos turi teisę taikyti rinkos ribojimo priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje.“ Tačiau įgaliojimai k ompetentingoms institucijoms taikyti r inkos ribojimo priemones maisto produktams suteikti ir galimos rinkos ribojimo priemonės, taikytinos maisto saugos srityje, įtvirtintos reglamento (EB) Nr. 882/2004 54 straipsnyje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip kompetentinga institucija, taiko tokias priemones, vadovaudamasi Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalį gamintojai, pardavėjai ir paslaugų teikėjai, pažeidę šio ir kitų teisės aktų reikalavimus,
„atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.“ O pagal Produktų
saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalį „[k]ontrolės institucijų darbuotojai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolą ir kartu su reikalingais įrodymais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda Tarybai“, kuri pagal Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį nagrinėja šiame įstatyme nurodytas bylas ir skiria numatytas baudas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 10 straipsnio nuostatas, šiuo metu, siekiant bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, gali būti steigiami tarpžinybiniai mokslo komitetai. Tačiau, šiame įstatyme nėra aiškiai įvardinta institucija, kuriai yra pavesta steigti tokius komitetus ar organizuoti jų veiklą. Atsižvelgiant į tai, į VMVT ilgametę patirtį ne tik organizuojant valstybinę maisto kontrolę, bet ir atliekant mitybos ir maisto rizikos žmonių sveikatai vertinimą, taip pat į tai, kad VMVT yra Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovė, tarpininkė tarp rizikos valdytojų, nacionalinės valdžios institucijų, mokslinių tyrimų institutų, suinteresuotų šalių ir vartotojų, turi užtikrinti tinkamą ir operatyvų keitimąsi informacija ir kurios pagrindinė užduotis yra nuolat informuoti EFSA ir Patariamojo Forumo (Advisory Forum) narius apie valstybėse vykdomą rizikos valdymą bei mokslinius tyrimus, Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 10 straipsnio pakeitimu minėtų mokslo komiteto steigimo funkciją siūloma priskirti VMVT. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Atsižvelgiant į tai, kad teisiniai santykiai, susiję su nesaugiu maistu ir su maistu besiliečiančiais gaminiais , jau reglamentuoti išimtinai šioms sritims skirtuose teisės aktuose, siūlytina atskirti produktų ir maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių sričių reglamentavimą, pakeičiant Produktų saugos įstatymo 12 straipsnio formuluotę, pagal kurią šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad rinkai būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, ir atitinkamai atlikti Maisto ir Produktų saugos įstatymų pakeitimus atribojant jų taikymo sritis. Reglamentuojant minėtus pakeitimus, valstybinės maisto kontrolės institucija, surašiusi Maisto įstatymo pažeidimo protokolą, galėtų pati nagrinėti bylas dėl to pažeidimo ir taikyti sankcijas, o ne perduoti minėtą protokolą kartu su kitais reikalingais įrodymais Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kaip tai numatyta Produktų saugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje. Taip pat siūlytina svarstyti galimybę atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo tvarką nustatyti Maisto įstatyme. Tokiu atveju reikėtų atitinkamai pakeisti ir Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalies formuluotę, pagal kurią gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka, ir Maisto įstatymą papildyti nuostatomis, kurios reglamentuotų atsakomybės už Maisto įstatymo taikymo tvarką. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasitarimo 2009 m. spalio 15 d. protokole Nr. 83 „1. Dėl vartotojų teisių apsaugos Lietuvos Respublikoje tobulinimo“, Valstybės kontrolės išvadose (2009-03-26 ataskaita Nr.
VA-40-20P-5 „Vartotojų teisių apsauga“) nurodė, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytas dviejų pakopų vartotojų skundų nagrinėjimas vertintinas, kaip neracionalus funkcijų paskirstymas tarp Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, kuris neužtikrina operatyvaus ir veiksmingo vartotojų pažeistų teisių gynimo ir sudaro prielaidas dubliuoti institucijų veiklą ir netaupiai naudoti lėšas, todėl, siekiant supaprastinti ir tobulinti vartotojų teisių gynimą ne teisme, turėtų būti nustatytas vienos pakopos vartotojų teisių gynimo ne teisme mechanizmas. Taigi atribojus produktų saugą ir maisto saugą reglamentuojančius teisės aktus, būtų suteikta teisinio aiškumo reglamentuojant minėtus teisinius santykius ir išvengta dvigubo tų pačių santykių teisinio reguliavimo, ypač atkreipiant dėmesį į kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai yra nesaugūs, bei rinkos ribojimo priemonių tinkamą taikymą. Jeigu būtų pritarta siūlymui atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją priskirti valstybinės maisto kontrolės institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, įgaliotai surašyti Maisto įstatymo pažeidimo protokolus, būtų taupomi žmogiškieji ištekliai ir laiko sąnaudos, reikalingi persiųsti visą medžiagą kitai institucijai, be to, nutarimą byloje priimtų situaciją išnagrinėjusi ir su ja jau susipažinusi institucija, kurios specialistai galėtų kompetentingai įvertinti, ar buvo pažeisti Maisto įstatyme nustatyti reikalavimai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimtų įstatymų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įgyvendinus įstatymus maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) tiekiantiems rinkai maistą, fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms ar jų filialams, gaminantiems ar tiekiantiems rinkai su maistu besiliečiančias medžiagas ir gaminius, būtų suteikta daugiau teisinio aiškumo dėl to, kad vykdydami veiklą jie turi vadovautis būtent maisto, su maistu besiliečiančių gaminių saugą reglamentuojamais išimtinai šiai sričiai skirtais teisės aktais. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Atlikus įstatymų pakeitimus, reikėtų pakeisti Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 „Dėl produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“ ir Produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
Dėl produktų tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ .
Jeigu būtų pritarta siūlymui atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją priskirti valstybinės maisto kontrolės institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, reikėtų priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatyta bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarka, kiek jos nereglamentuoja Maisto įstatymas, taip pat, pakeisti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamentą, patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1-169 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo reglamento patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos pašarų įstatymą, Pašarų privalomųjų saugos reikalavimų kontrolės įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-225
„Dėl pašarų privalomųjų saugos reikalavimų
kontrolės įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 3D-67 „Dėl Valstybinės veterinarinės pašarų kontrolės taisyklių patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo, kitų teisės aktų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11.
teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Jei būtų pritarta siūlymui atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją priskirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, ji turėtų priimti teisės aktą, kuriuo būtų nustatyta bylų parengimo, nagrinėjimo ir baudų skyrimo tvarka, kiek jos nereglamentuotų Maisto įstatymas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus Maisto įstatymo ir Produktų saugos įstatymo pakeitimus p apildomų lėšų Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skirti nereikės . 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Produkto sauga, maisto sauga, Maisto įstatymas, Produktų saugos įstatymas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, maistas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Vilija Filipovičienė Alma Monkauskaitė Kęstas Komskis Kazimieras Kuzminskas Juras Požela Irina Rozova
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-11
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206
lietuvos respublikos maisto įstatymo nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir
1 skirsniu įstatymo projekto Nr. xiip-2230 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608
ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio
saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr. Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų.
Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“. Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės.
Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto Nr. XIIP-2230 turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Maisto įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto Nr. XIIP‑2230 nuostatų atitikimas pagal straipsnius. 2. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į Maisto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pakeitimus. Šioje dalyje yra nurodyta, kad komercine paslaptimis negali būti tam tikri duomenys. Manome, kad nurodytos dalies nuostatas reikėtų tobulinti tokia apimtimi, kad pirmiausia būtų nurodyta, kad bendra taisyklė yra tai, kad visa gauta informacija negali būti viešai atskleidžiama ne įstatyme numatytais tikslais. Kadangi priešingu atveju nėra aišku, ar, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis (11 straipsnio 9 dalies 5 punktas), kurios pagal įstatymą negali būti komercine paslaptimi, turėtų kokią nors apsaugą jos atskleidimo prasme. 3. Vadovaudamiesi Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr.
106K „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 13 punktu Projekto Nr. XIIP-2230 2 straipsniu keičiamose Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 8 dalyse siūlome vartoti sutrumpintus ES teisės aktų pavadinimus pagal minėtų rekomendacijų
ir „reglamentas (EB) Nr. 178/2002“, o Maisto įstatymo priede nurodyti pilnus šių ES teisės aktų pavadinimus ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinius. 4. Kaip teisingai pastebėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Projekto Nr. XIIP-2230 14 punkte, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai ir nereikalauja jų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl siūlytume Projekto Nr. XIIP-2230 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ne perrašyti minėtas reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, o daryti nuorodas į jas. Taip pat siūlytume Maisto įstatymo priede nurodyti reglamentą (EB) Nr. 882/2004, nurodant jo pilną pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
DĖL
1
2014-09-24 Nr. XIIP-2230 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keisti atitinkamose įstatymo nuostatose vartojamas formuluotes „pateikimas į rinką“, „teikiamo į rinką“, „teikiantis rinkai“, „rinkai teikiamas“ ir t. t. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose, kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojamos tokios sąvokos kaip „su maistu besiliečiančios medžiagos“ (4 straipsnio 2 dalis), „su maistu besiliečiantys gaminiai“ (9 straipsnio 2 dalies
punktas). Siūlytume suvienodinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas. 3. Atsižvelgiant į tai, jog projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, yra jau nurodytas galiojančio Maisto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, siūlytume keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje esančią nuorodą į Reglamento (EB) Nr.
178/2002 oficialų paskelbimo šaltinį išbraukti, o keičiamo įstatymo priedą pakeisti ir išdėstyti pagal Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tolesnėse projekto nuostatose vartojami Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamento (EB) Nr. 1935/2004 trumpiniai, vadovaudamiesi minėtų rekomendacijų reikalavimais bei susiklosčiusia šių reikalavimų taikymo praktika siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyti atitinkamus Reglamentų pavadinimų trumpinius. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimas skiriasi nuo to paties Reglamento pavadinimo, nurodyto galiojančio Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei šio įstatymo Priede. Siūlytume Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimus projektu suvienodinti. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvokas „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas‘ ir
„Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti su minėtomis projekte apibrėžtomis sąvokomis, nes kitu atveju, šias keičiamo įstatymo nuostatas galima būtų suprasti taip, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo tik su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų valstybinę maisto kontrolę, tačiau su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjų valstybinės maisto kontrolės nevykdo. Tokios keičiamo įstatymo nuostatos nebūtų suderintos ir su projekto 7 straipsnio nuostatomis. 6. Neaišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamas įstatymas papildomas nauja sąvoka „Valstybinis maisto inspektorius“, kuri nei tolesnėse projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje yra vartojama formuluotė
„Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
inspektoriai“, o projekto 125 straipsnio 2 dalyje – „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai“. Siūlytume projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.
Projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad, jei yra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas maisto gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes patvirtinantis specialios paskirties maisto produkto pažymėjimas, šią informaciją apie maistą būtų galima nurodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu naikinama ši nuostata, todėl svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „turima informacija <...> turi būti prieinama visuomenei
“ turinys. 9. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nėra
aiškus formuluotės „maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai <...> privalo bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų aptarti bendradarbiavimo formų (pvz., atlikti kokius nors veiksmus, teikti informaciją ir pan.). 10. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus , atsako šio, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmenų teisės ir pareigos privalo būti reglamentuojamos įstatymų, o ne poįstatyminių teisės aktų lygmeniu. Tuo pačiu ir asmenų atsakomybė turi būti reglamentuojama tik įstatymais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šiose projekto nuostatose išbraukti abejas formuluotes „ir kitų teisės aktų“. 11.
nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuota, kokie teisės aktai nustatytų ar koks subjektas tvirtintų tokių tarpžinybinių mokslo komitetų sudėtį, nuostatus ir pan. 12. Iš projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, ar tokias tiekimo rinkai ribojimo priemones, kaip pašalinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą iš rinkos (4 punktas); sunaikinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą (5 punktas) panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą kitais ne pirminės paskirties tikslais (7 punktas), vykdo pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ar ji tik įpareigoja tai atlikti maisto tvarkymo subjektus ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojus ar tiekėjus. Be to, nėra aišku, kas apmokėtų tokių priemonių vykdymo išlaidas, jei jas vykdytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatų tikslinti pašalinant minėtus neaiškumus. 13. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad apie tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymą būtų informuojami ir vartotojai, kadangi nesaugus maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos kelia pavojų jų sveikatai ar gyvybei. 14. Projekto 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones“, pastarąsias išvardinant minėto keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei šiuo atveju kalbama apie nurodyto Reglamento (EB) Nr.
882/2004 konkretų straipsnį ar straipsnius, kuriuose tokios priemonės yra išvardytos, tai tokių priemonių kartojimas ir perkėlimas į nacionalinius teisės aktus yra draudžiamas (nebent pačios reglamento nuostatos reikalauja jų įgyvendinimo nacionaliniais teisės aktais), nes reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tuo pačiu, pažymime, kad vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi, tiems projekto straipsniams, kurie įgyvendina projekto tekste nurodytų Reglamentų (EB) Nr. 178/2002, Nr. 1935/2004 ir Nr. 882/2004 įgyvendinamąsias nuostatas, turėtų būti parengta ir pateikta atitikties lentelė, o atitinkami įgyvendinami Reglamentai turėtų būti įtraukti į keičiamo įstatymo priedą. 15. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 9 straipsnio 1 dalį projektu teikiamas įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedamas euras, projekto 122 straipsnyje nustatytas baudas litais reikėtų perskaičiuoti į baudas eurais. 16. Projekto122 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatose reikėtų detalizuoti nuorodą „šio įstatymo 7 straipsnyje“ nurodant konkrečią 7 straipsnio struktūrinę dalį. 17. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. 18. Kadangi projektu siūloma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
DĖL
1
2014-12-16 Nr. XIIP-2230(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašytinas žodis „ją“. 2. Projekto 4 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas reikėtų apjungti į vieną struktūrinę dalį (šiuo atveju 4 straipsnio 2 dalį) ir joje išdėstyti visą naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalį. 3. Projekto 7 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatose vartojama formuluotė „nustato tvarką ir pripažįsta Lietuvos Respublikos pateikiamą į rinką natūralų mineralinį vandenį <...>“ nėra aiški tuo aspektu, kad nesuprantama, ar yra pripažįstamas tas mineralinis vanduo, kurį kaip subjektas į rinką pateikė Lietuvos Respublika, ar pripažįstamas tas natūralus mineralinis vanduo, kuris pateikiamas į Lietuvos Respublikos rinką. 4. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtą „Valstybinės maisto kontrolės“ sąvoką, kuri savo turiniu apima ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tikrinimą, svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punkto nuostatose po žodžio
„valstybinę“ nereikėtų įrašyti žodį „maisto“. 5. Projekto 7 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 11
punkte siūloma nustatyti, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios tuo aspektu, ar kiekviena minėta įstaiga, įmonė turėtų derinti visus vaikų valgiaraščius su minėta valstybės institucija; ar šiomis projekto nuostatomis nebus didinama administracinė našta; kokia atsakomybė grėstų už valgiaraščių nesuderinimą. 6. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų tikslinti taip, kad būtų aišku, jog Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba įpareigoja maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją susigrąžinti nesaugų maistą ir pan. 7. Atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos teisės aktus įgyvendinančiuose nacionaliniuose teisės aktuose turi būti nurodytas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto pavadinimas. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo priedo 3 punkte nurodyto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimą su projekto tekste bei galiojančio Maisto įstatymo tekste nurodytais to paties Reglamento pavadinimais. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
komitetas
1
Nr. XIIP – 2230
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė Dangutė Mikutienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius ir direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, šios tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė ir Teisės skyriaus patarėjas Raimondas Andrijauskas, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūlomose keisti atitinkamose įstatymo nuostatose vartojamas formuluotes „pateikimas į rinką“, „teikiamo į rinką“, „teikiantis rinkai“, „rinkai teikiamas“ ir t. t. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)23
siūloma apibrėžti sąvoką „Su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos“.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose, kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojamos tokios sąvokos kaip „su maistu besiliečiančios medžiagos“ (4 straipsnio 2 dalis), „su maistu besiliečiantys gaminiai“ (9 straipsnio 2 dalies 1 punktas), „gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (11 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Siūlytume suvienodinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)28
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, yra jau nurodytas galiojančio Maisto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, siūlytume keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje esančią nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 oficialų paskelbimo šaltinį išbraukti, o keičiamo įstatymo priedą pakeisti ir išdėstyti pagal Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio
pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tolesnėse projekto nuostatose vartojami Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamento (EB) Nr.
1935/2004 trumpiniai, vadovaudamiesi minėtų rekomendacijų reikalavimais bei susiklosčiusia šių reikalavimų taikymo praktika siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyti atitinkamus Reglamentų pavadinimų trumpinius. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)28
skiriasi nuo to paties Reglamento pavadinimo, nurodyto galiojančio Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei šio įstatymo Priede. Siūlytume Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimus projektu suvienodinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)2
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvokas „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas‘ ir „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti su minėtomis projekte apibrėžtomis sąvokomis, nes kitu atveju, šias keičiamo įstatymo nuostatas galima būtų suprasti taip, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo tik su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų valstybinę maisto kontrolę, tačiau su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjų valstybinės maisto kontrolės nevykdo. Tokios keičiamo įstatymo nuostatos nebūtų suderintos ir su projekto 7 straipsnio nuostatomis.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)223
projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamas įstatymas papildomas nauja sąvoka
„Valstybinis maisto inspektorius“, kuri nei tolesnėse projekto, nei keičiamo
įstatymo nuostatose nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai“, o projekto 125 straipsnio 2 dalyje – „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai“. Siūlytume projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)512
siūloma nustatyti, kad draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad, jei yra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas maisto gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes patvirtinantis specialios paskirties maisto produkto pažymėjimas, šią informaciją apie maistą būtų galima nurodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu naikinama ši nuostata, todėl svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)52
formuluotės „turima informacija <...> turi būti prieinama visuomenei “ turinys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)74 9.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus formuluotės „maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai <...> privalo bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų aptarti bendradarbiavimo formų (pvz., atlikti kokius nors veiksmus, teikti informaciją ir pan.). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)76
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus , atsako šio, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmenų teisės ir pareigos privalo būti reglamentuojamos įstatymų, o ne poįstatyminių teisės aktų lygmeniu. Tuo pačiu ir asmenų atsakomybė turi būti reglamentuojama tik įstatymais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šiose projekto nuostatose išbraukti abejas formuluotes „ir kitų teisės aktų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)101
projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuota, kokie teisės aktai nustatytų ar koks subjektas tvirtintų tokių tarpžinybinių mokslo komitetų sudėtį, nuostatus ir pan. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)116 12.
Iš projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, ar tokias tiekimo rinkai ribojimo priemones, kaip pašalinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą iš rinkos (4 punktas); sunaikinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą (5 punktas) panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą kitais ne pirminės paskirties tikslais (7 punktas), vykdo pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ar ji tik įpareigoja tai atlikti maisto tvarkymo subjektus ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojus ar tiekėjus. Be to, nėra aišku, kas apmokėtų tokių priemonių vykdymo išlaidas, jei jas vykdytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatų tikslinti pašalinant minėtus neaiškumus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)7
13Svarstytina,
ar projekto 7 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis, nustatančiomis, kad apie tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymą būtų informuojami ir vartotojai, kadangi nesaugus maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos kelia pavojų jų sveikatai ar gyvybei. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)117
straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones“, pastarąsias išvardinant minėto keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei šiuo atveju kalbama apie nurodyto Reglamento (EB) Nr.
882/2004 konkretų straipsnį ar straipsnius, kuriuose tokios priemonės yra išvardytos, tai tokių priemonių kartojimas ir perkėlimas į nacionalinius teisės aktus yra draudžiamas (nebent pačios reglamento nuostatos reikalauja jų įgyvendinimo nacionaliniais teisės aktais), nes reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tuo pačiu, pažymime, kad vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi, tiems projekto straipsniams, kurie įgyvendina projekto tekste nurodytų Reglamentų (EB) Nr. 178/2002, Nr. 1935/2004 ir Nr. 882/2004 įgyvendinamąsias nuostatas, turėtų būti parengta ir pateikta atitikties lentelė, o atitinkami įgyvendinami Reglamentai turėtų būti įtraukti į keičiamo įstatymo priedą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)91
projekto 9 straipsnio 1 dalį projektu teikiamas įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedamas euras, projekto 122 straipsnyje nustatytas baudas litais reikėtų perskaičiuoti į baudas eurais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)122
straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatose reikėtų detalizuoti nuorodą „šio įstatymo 7 straipsnyje“ nurodant konkrečią 7 straipsnio struktūrinę dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)91
straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)
funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės Spręsti pagrindiniam komitetui 2.
Europos teisės departamentas Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr. Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“.
Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės. Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto Nr. XIIP-2230 turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Maisto įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto
119
pat norėtume atkreipti dėmesį į Maisto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pakeitimus. Šioje dalyje yra nurodyta, kad komercine paslaptimis negali būti tam tikri duomenys. Manome, kad nurodytos dalies nuostatas reikėtų tobulinti tokia apimtimi, kad pirmiausia būtų nurodyta, kad bendra taisyklė yra tai, kad visa gauta informacija negali būti viešai atskleidžiama ne įstatyme numatytais tikslais. Kadangi priešingu atveju nėra aišku, ar, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis (11 straipsnio 9 dalies
kokią nors apsaugą jos atskleidimo prasme. Pritarti
teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106K
„Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose
teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 13 punktu Projekto Nr. XIIP-2230 2 straipsniu keičiamose Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 8 dalyse siūlome vartoti sutrumpintus ES teisės aktų pavadinimus pagal minėtų rekomendacijų 10 punkte pateiktus pavyzdžius, t. y., atitinkamai, „reglamentas (EB) Nr. 1935/2004“ ir „reglamentas (EB) Nr. 178/2002“, o Maisto įstatymo priede nurodyti pilnus šių ES teisės aktų pavadinimus ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinius.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Projekto Nr. XIIP-2230 14 punkte, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai ir nereikalauja jų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl siūlytume Projekto Nr. XIIP-2230 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ne perrašyti minėtas reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, o daryti nuorodas į jas. Taip pat siūlytume Maisto įstatymo priede nurodyti reglamentą (EB) Nr. 882/2004, nurodant jo pilną pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (2014-12-02 raštas Nr. B6-(1.19)-3105)
taip: „10) vykdo Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytą su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, teikimo rinkai ir importo reikalavimų fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę; “. 2.
punktu: „
11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius; “. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos maisto įstatymo
įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2230 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui apsvarstyti galimybę papildyti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Bronius Pauža. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
sveikatos reikalų komitetas
1
2014 m. gruodžio 10 d. Nr. (Posėdžio data)
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Stasiulienė, A. Ščeponavičius, A. Kranauskas, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovė I. Večkienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos atstovai: J. Milius, R. Andrijauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai: F. Petrauskas, N. Baronienė, A. Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
suvienodinti galiojančio Maisto įstatymo tekste ir projektu siūlomose keisti atitinkamose įstatymo nuostatose vartojamas formuluotes „pateikimas į rinką“,
„teikiamo į rinką“, „teikiantis rinkai“, „rinkai teikiamas“ ir t. t. Pritarti
Maisto įstatymo 2 straipsnio 17 dalis nustato sąvoką „Pateikimas į rinką“. Atitinkamai koreguotinos kitos įstatymo ir projekto formuluotės. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose, kurios projektu nėra keičiamos, yra vartojamos tokios sąvokos kaip „su maistu besiliečiančios medžiagos“ (4 straipsnio 2 dalis), „su maistu besiliečiantys gaminiai“ (9 straipsnio 2 dalies 1 punktas), „gaminiai, besiliečiantys su maistu“ (11 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Siūlytume suvienodinti projekto ir keičiamo įstatymo nuostatose vartojamas sąvokas. Pritarti Projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūloma apibrėžti sąvoką „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas“. Atitinkamai koreguotinos kitos įstatymo ir projekto formuluotės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 8 dalyje nurodytas 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, yra jau nurodytas galiojančio Maisto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“, siūlytume keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje esančią nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 178/2002 oficialų paskelbimo šaltinį išbraukti, o keičiamo įstatymo priedą pakeisti ir išdėstyti pagal Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k patvirtintų Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų reikalavimus. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad tolesnėse projekto nuostatose vartojami Reglamento (EB) Nr. 178/2002 ir Reglamento (EB) Nr.
1935/2004 trumpiniai, vadovaudamiesi minėtų rekomendacijų reikalavimais bei susiklosčiusia šių reikalavimų taikymo praktika siūlytume projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyti atitinkamus Reglamentų pavadinimų trumpinius. Pritarti Pateikiamos sutrumpintos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyto Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimas skiriasi nuo to paties Reglamento pavadinimo, nurodyto galiojančio Maisto įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei šio įstatymo Priede. Siūlytume Reglamento (EB) Nr. 178/2002 pavadinimus projektu suvienodinti. Pritarti Reglamento pavadinimai suvienodinti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje siūloma apibrėžti sąvokas „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojas‘ ir „Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal savo kompetenciją vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę. Siūlytume šias keičiamo įstatymo nuostatas suderinti su minėtomis projekte apibrėžtomis sąvokomis, nes kitu atveju, šias keičiamo įstatymo nuostatas galima būtų suprasti taip, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo tik su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų valstybinę maisto kontrolę, tačiau su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjų valstybinės maisto kontrolės nevykdo.
Tokios keičiamo įstatymo nuostatos nebūtų suderintos ir su projekto 7 straipsnio nuostatomis. Pritarti Atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymą patobulintas 9 straipsnio 5 dalies 10 punktas. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 6. Neaišku, kokiu tikslu projekto 2 straipsnio 7 dalimi keičiamas įstatymas papildomas nauja sąvoka „Valstybinis maisto inspektorius“, kuri nei tolesnėse projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose nėra vartojama. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje yra vartojama formuluotė
„Vyriausybės įstaigos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
inspektoriai“, o projekto 125 straipsnio 2 dalyje – „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai“. Siūlytume projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas suderinti tarpusavyje. Pritarti Atsisakyta Valstybinio maisto inspektoriaus sąvokos. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai“ pakeista į „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad draudžiama nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes.
Projektu siūloma atsisakyti nuostatos, kad, jei yra Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas maisto gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes patvirtinantis specialios paskirties maisto produkto pažymėjimas, šią informaciją apie maistą būtų galima nurodyti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiu tikslu naikinama ši nuostata, todėl svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. Nepritarti Projekte siūloma panaikinti nuostata šiuo metu yra neaktuali ir neatitinka Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, nes
leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo patvirtintas leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nėra aiškus formuluotės „turima informacija <...> turi būti prieinama visuomenei “ turinys. Pritarti Pakeista į „skelbiama visuomenei“. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nėra aiškus formuluotės
„maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų
gamintojai ar tiekėjai <...> privalo bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba“ turinys. Svarstytina, ar šiose projekto nuostatose nereikėtų aptarti bendradarbiavimo formų (pvz., atlikti kokius nors veiksmus, teikti informaciją ir pan.). Pritarti Atsisakyta nuostatos dėl privalomo bendradarbiavimo.
Kitose straipsnio dalyse pateikiama konkrečios nuostatos: vykdyti nurodymus ir reikalavimus, teikti informaciją ir pan. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus , atsako šio, kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka . Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, asmenų teisės ir pareigos privalo būti reglamentuojamos įstatymų, o ne poįstatyminių teisės aktų lygmeniu. Tuo pačiu ir asmenų atsakomybė turi būti reglamentuojama tik įstatymais. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šiose projekto nuostatose išbraukti abejas formuluotes „ir kitų teisės aktų“. Pritarti iš dalies Reikalavimus maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams nustato ne tik įstatymai, bet ir poįstatyminiai teisės aktai, pavyzdžiui, higienos normos. Patikslintos nuostatos dėl asmenų atsakomybės. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų reglamentuota, kokie teisės aktai nustatytų ar koks subjektas tvirtintų tokių tarpžinybinių mokslo komitetų sudėtį, nuostatus ir pan. Nepritarti Kadangi projekto 6 straipsniu keičiamo Maisto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba steigia tarpžinybinius mokslo komitetus, vadinasi, būtent ši institucija tvirtintų tokių tarpžinybinių mokslo komitetų sudėtį, nuostatus ir pan. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 12.
Iš projekto
aišku, ar tokias tiekimo rinkai ribojimo priemones, kaip pašalinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą iš rinkos (4 punktas); sunaikinti nesaugų maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą (5 punktas) panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį gaminį ir medžiagą kitais ne pirminės paskirties tikslais (7 punktas), vykdo pati Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, ar ji tik įpareigoja tai atlikti maisto tvarkymo subjektus ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojus ar tiekėjus. Be to, nėra aišku, kas apmokėtų tokių priemonių vykdymo išlaidas, jei jas vykdytų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Svarstytina, ar nereikėtų projekto nuostatų tikslinti pašalinant minėtus neaiškumus. Pritarti iš dalies Patikslintos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės nurodant, kad ji įpareigoja maisto tvarkymo subjektus ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojus ar tiekėjus taikyti tiekimo rinkai ribojimo priemones. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių
pašarų ir maisto verslo operatorius. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio nereikėtų papildyti nuostatomis,
nustatančiomis, kad apie tiekimo rinkai ribojimo priemonių taikymą būtų informuojami ir vartotojai, kadangi nesaugus maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos kelia pavojų jų sveikatai ar gyvybei.
Nepritarti Projekto 5 straipsniu keičiamoje įstatymo
maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, sužinoję, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų tiekimą rinkai, informuoti vartotojus , Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad „Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba jos nustatyta tvarka taip pat turi teisę pagal kompetenciją taikyti reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytas administracinio poveikio priemones“, pastarąsias išvardinant minėto keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei šiuo atveju kalbama apie nurodyto Reglamento (EB) Nr. 882/2004 konkretų straipsnį ar straipsnius, kuriuose tokios priemonės yra išvardytos, tai tokių priemonių kartojimas ir perkėlimas į nacionalinius teisės aktus yra draudžiamas (nebent pačios reglamento nuostatos reikalauja jų įgyvendinimo nacionaliniais teisės aktais), nes reglamentas yra taikomas visuotinai, jis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tuo pačiu, pažymime, kad vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalimi, tiems projekto straipsniams, kurie įgyvendina projekto tekste nurodytų Reglamentų (EB) Nr. 178/2002, Nr. 1935/2004 ir Nr.
1935/2004 ir Nr. 882/2004 įgyvendinamąsias nuostatas, turėtų būti parengta ir pateikta atitikties lentelė, o atitinkami įgyvendinami Reglamentai turėtų būti įtraukti į keičiamo įstatymo priedą. Nepritarti Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nurodytų administracinio poveikio priemonių taikymas nėra aiškiai reglamentuotas su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir tiekėjams. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamas įstatymas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d., o nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedamas euras, projekto 122 straipsnyje nustatytas baudas litais reikėtų perskaičiuoti į baudas eurais. Pritarti Perskaičiuota eurais. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatose reikėtų detalizuoti nuorodą „šio įstatymo 7 straipsnyje“ nurodant konkrečią 7 straipsnio struktūrinę dalį. Pritarti Nurodomi konkretūs atsakomybėn traukiami subjektai atsisakant nuorodos į 7 straipsnį. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūloma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Nepritarti Žr. Komiteto argumentus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2 pasiūlymo (4 lentelės 3 punktas). 19. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-11-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr.
XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr. Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“. Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės. Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto Nr. XIIP-2230 turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Maisto įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto Nr. XIIP‑2230 nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Pritarti iš dalies Argumentai: reglamentas (EB) Nr. 178/2002, reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentas (EB) Nr.
882/2004 išsamiai reglamentuoja maisto ir su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos klausimus, todėl, atsižvelgiant į direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad šios direktyvos nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų, Produktų saugos įstatymas (kaip įgyvendinantis direktyvą 2001/95/EB) neturi būti taikomas specialiaisiais ES teisės aktais reglamentuotoje maisto produktų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos srityje. Pasiūlymas: projekte XIIP-2229 atsisakyta pašarų įtraukimo į Produktų saugos įstatymo taikymo išimčių sąrašą. 20. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
norėtume atkreipti dėmesį į Maisto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pakeitimus. Šioje dalyje yra nurodyta, kad komercine paslaptimis negali būti tam tikri duomenys. Manome, kad nurodytos dalies nuostatas reikėtų tobulinti tokia apimtimi, kad pirmiausia būtų nurodyta, kad bendra taisyklė yra tai, kad visa gauta informacija negali būti viešai atskleidžiama ne įstatyme numatytais tikslais. Kadangi priešingu atveju nėra aišku, ar, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis (11 straipsnio 9 dalies 5 punktas), kurios pagal įstatymą negali būti komercine paslaptimi, turėtų kokią nors apsaugą jos atskleidimo prasme. Nepritarti Informacijos atskleidimo klausimai reguliuojami įstatymo 5 straipsnyje, kuriame numatyta, kokias atvejais (tikslais) ir kokia informacija turi būti skelbiama visuomenei. Vadovaujantis šiomis normomis, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis neturės apsaugos jos atskleidimo prasme. Be to, nuostatos, susijusios su komercine paslaptimi, yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio Produktų saugos įstatymo. 21.
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106K
„Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose
teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 13 punktu Projekto Nr. XIIP-2230 2 straipsniu keičiamose Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 8 dalyse siūlome vartoti sutrumpintus ES teisės aktų pavadinimus pagal minėtų rekomendacijų 10 punkte pateiktus pavyzdžius, t. y., atitinkamai, „reglamentas (EB) Nr. 1935/2004“ ir „reglamentas (EB)
aktų pavadinimus ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinius. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos,
teisingai pastebėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Projekto Nr. XIIP-2230 14 punkte, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai ir nereikalauja jų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl siūlytume Projekto Nr. XIIP-2230 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ne perrašyti minėtas reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, o daryti nuorodas į jas. Taip pat siūlytume Maisto įstatymo priede nurodyti reglamentą (EB) Nr. 882/2004, nurodant jo pilną pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. Nepritarti Reglamente (EB) Nr.
882/2004 nurodytų administracinio poveikio priemonių taikymas nėra aiškiai reglamentuotas su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir tiekėjams. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 nėra įgyvendintas pilna apimtimi, todėl į Maisto įstatymo priedą neįtrauktinas. 23. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė R. Kalėdienė 2014-11-28 Atsakant į 2014 m. lapkričio 27 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto kreipimąsi dėl 2014 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo Nr. 111-S-37 „Dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2229 ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608
ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2230 svarstymo parengiamųjų darbų“, pritariu pareikštoms pastaboms bei Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimui bei Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimui bei papildymui ketvirtuoju punktu. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms. 24. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. habil. dr. A. Raslanas 2014-12-02 „Dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2229 ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2230 svarstymo“. Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamos įstatymo pataisos aiškinamasis raštas ir motyvai aiškiai suponuoja problemą, kuri šiuo metu yra.
Pažymoje teigiama, kad „teisiniai santykiai susiję su nesaugiu maistu ir su maistu besiliečiančiais gaminiais jau reglamentuoti išimtinai šioms sritims skirtuose teisės aktuose“, todėl logiškai siūloma atskirti produktų ir maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių sričių reglamentavimą. Šiuo siekiama skaidrumo, aiškumo ir efektyvaus veiksmo nustačius pažeidimus, t. y. imtis priemonių pačiai tarnybai – siūloma Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri jau pagal surašytus Maisto įstatymo pažeidimo protokolus, galėtų pati greitai ir kvalifikuotai įvertinti ar buvo pažeisti Maisto įstatyme numatyti reikalavimai. Pritariu LR Seimo narės Dangutės Mikutienės, Antano Matulo, Vidos Marijos Čigriejienės, Vilijos Filipovičienės, Almos Monkauskaitės, Kęsto Komskio, Kazimiero Kuzminsko, Juro Poželos ir Irinos Rozovos teikiamoms įstatymų pataisoms, kurios aiškiau apibrėš teisinį produktų ir maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių sričių reglamentavimą ir sutrumpins kelią, laiko sąnaudas bei padidins efektyvumą sprendžiant aktualius žmonėms klausimus, perduodant atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją valstybinės maisto kontrolės institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2014-12-027 5, 6, 7 N Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – Tarnyba), atsižvelgdama į tai, kad
svarstys Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr.
VIIl-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-I 608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektus ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio 2014 m. rugsėjo 25 d. protokolas Nr. 11) pritarta valgiaraščių derinimo funkcijų iš Visuomenės sveikatos centrų ir su maistu besiliečiančių medžiagų saugos, higienos, kokybės ir ženklinimo kontrolės rinkoje funkcijų iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos perdavimui vykdyti Tarnybai bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 3D-855 „Dėl Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintą Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo planą, kuriame Tarnyba numatyta kaip viena iš vykdančiųjų institucijų rengiant ir keičiant teisės aktus, susijusius su minėtomis funkcijomis, taip pat siekdama efektyvaus valstybės biudžeto lėšų ir institucijų darbo laiko naudojimo, siūlo minėtame 2014 m. gruodžio 3 d. posėdyje apsvarstyti galimybę papildomai įtraukti į Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-I 608 1, 2, 4, 5, 7,
1 skirsniu įstatymo projektą ir siūlomus Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 9 straipsnio pakeitimus, susijusius su aukščiau nurodytų funkcijų perdavimu Tarnybai. Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 9 straipsnio pakeitimo projekto lyginamasis variantas: „
Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) vykdo Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytą su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, teikimo rinkai ir importo reikalavimų fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę;“. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį nauju 11 punktu: „11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius;“. Buvusį 9 straipsnio 5 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
tarnyba, 2014-12-08 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-12-04 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014-12-04 raštą. Nr. S-2014-8532, kuriuo teikiamas derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206
Produktų saugos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo
įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2230 (toliau – Maisto įstatymo projektas). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi minėtus projektus pagal savo kompetenciją, nurodytą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje, projektams iš esmės nepritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytas projektų tikslas: „ Siekiant teisinio aiškumo taikant produktų saugą ir maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių saugą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į siūlomus Europos Sąjungos teisės pakeitimus, tikslinga ir Lietuvoje atriboti Produktų saugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo taikymo sritis “. Vertinant minėtą teikiamų derinti projektų tikslą, pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga yra bendros gaminių saugos dalis. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB) yra taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą. Taigi Direktyva 2001/95/EB taikoma visiems gaminiams, neišskiriant iš taikymo srities maisto produktų bei su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų. Pažymėtina, kad Maisto įstatymo projekto ir Produktų saugos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kaip vienas iš argumentų dėl minėtų teisės aktų keitimo būtinybės, nurodytas Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Direktyva 2001/95/EB.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis Komisijos pateiktas pasiūlymas yra pradiniame svarstymo etape ES Tarybos Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupėje, ir dėl jo nepasiektas susitarimas, todėl pasiūlymas negali būti laikomas pagrindu keisti teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai neišskiria maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų iš bendros gaminių saugos srities, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, siekis nacionaliniuose teisės aktuose atriboti produktų saugos ir maisto saugos sritis yra nepagrįstas ir vertintinas kritiškai teisinio aiškumo ir nuoseklumo požiūriu. Nepritarti Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šios direktyvos nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Svarbu pažymėtina, kad maisto sauga Bendrijoje reglamentuojama šiais teisės aktais: reglamentu (EB) Nr. 178/2002, reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Atkreiptinas dėmesys, kad reglamentai yra aukštesnės galios tiesioginio taikymo ES teisės aktai, priešingai, nei direktyvos, kurių nuostatoms įgyvendinti valstybės narės priima atitinkamus teisės aktus. Vertinant tai, kad reglamentu (EB) Nr. 178/2002, reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentu (EB) Nr. 882/2004 yra detaliai reglamentuoti maisto ir su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos klausimai, nacionaliniame teisės akte, įgyvendinančiame Direktyvos 2001/95/EB, t. y.
Produktų saugos įstatyme, neturėtų būti nuostatų, prieštaraujančių ES reglamentuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai . Aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodyti argumentai, kodėl projektais keičiamas maisto saugos kontrolės mechanizmas, baudų skyrimo tvarka, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos, dėl atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo, perduodant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jei siekiamas projektų tikslas yra atriboti Produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo taikymo sritis. Pažymėtina, kad produktų sauga yra prioritetinė vartotojų teisių apsaugos sritis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra institucija, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo nuostatomis, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja bylas dėl nesaugių produktų pateikimo į rinką pagal kontrolės institucijų (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centrų apskrityse) surašytus protokolus ir su jais pateiktą medžiagą. Tokia tvarka užtikrinamas efektyvus ir patikimas rinkos kontrolės mechanizmas, formuojama vienoda bylų nagrinėjimo ir atsakomybės verslo subjektams taikymo praktika, siekiant išvengti korupcijos pasireiškimo tikimybės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra kontrolės institucija, užtikrinanti, kad maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas visuose maisto tvarkymo etapuose. Nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, minėta institucija surašo protokolą ir kartu su papildoma medžiaga perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybės taikymas neapsiriboja tik protokolo surašymu ir medžiagos perdavimu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka bylų dėl Maisto įstatymo pažeidimų, Produktų saugos įstatymų pažeidimų teisinį vertinimą, analizuoja pateiktą medžiagą, prašo papildomos informacijos, aiškinasi bylos aplinkybes, tikslina duomenis ir pan., siekdama užtikrinti objektyvų ir nešališką sprendimo dėl atsakomybės ūkio subjektui taikymo priėmimą. Analizuojant 2013-2014 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos perduotas bylas dėl Maisto įstatymo pažeidimų, pastebėtina, kad iš 48 per 2013-2014 metus išnagrinėtų bylų, 12 atvejų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti papildomą bylos nagrinėjimui būtiną informaciją (patikslinti protokolus, pateikti tyrimų protokolus, duomenis apie nukentėjusius asmenis ir pan.), net 10 bylų buvo visiškai nutrauktos arba nutrauktos tam tikro produkto atžvilgiu, nenustačius Maisto įstatymo pažeidimo arba dėl to, kad buvo perduotos pasibaigus teisės aktuose nustatytam baudos skyrimo terminui, 2 bylos buvo grąžintos papildomam tyrimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienai iš kontrolės institucijų (Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai) perdavus ir rinkos kontrolės, ir teisinės atsakomybės taikymo funkcijas, būtų iškreiptas rinkos kontrolės mechanizmas, neužtikrinamas kokybiškas ir efektyvus bylų nagrinėjimo procesas ir vienodos praktikos dėl teisinės atsakomybės taikymo formavimas, kas turėtų neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugos politikos produktų saugos srityje vientisumui bei nuoseklumui. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte siūlant naujas teisinio reguliavimo nuostatas, pasiremta 2009 metų Valstybės kontrolės išvadomis dėl dviejų pakopų vartotojų skundų nagrinėjimo. Minėtos išvados yra visiškai nesusijusios su siūlomais teisės aktų pakeitimais, t.y. atsakomybės už įstatymų pažeidimus taikymo tvarka. Valstybės kontrolės išvados yra dėl vartotojų ginčų nagrinėjimo ne teisme supaprastinimo, o ne dėl bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo.
Vartotojų ginčų nagrinėjimas ir ekonominių sankcijų taikymas yra dvi atskiros teisinės funkcijos , kurių nagrinėjimo procedūros visiškai skirtingos, reglamentuojamos specialiais teisės aktais (Vartotojų ginčų nagrinėjimo procedūra įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, o bylų dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų ir Maisto įstatymo pažeidimų procedūra numatyta Produktų saugos įstatyme). Pažymėtina, kad administracinės procedūros tikslas
verslo subjektas laikosi teisės aktų reikalavimų ir priimti atitinkamas sankcijas ar įpareigojimus, jei minėti reikalavimai buvo pažeisti. Administracinė procedūra yra skirta apginti viešąjį interesą, o kartu ir daugelį vartotojų, t.y. ji turi prevencinį poveikį. Vartotojų alternatyvaus ginčų nagrinėjimo procedūros tikslas
verslininko ginčą bei pasisakyti dėl vartotojo reikalavimo. Ši procedūra yra nukreipta į konkretaus asmens jau pažeistų teisių apgynimą ir reikalavimų patenkinimą. Taigi, siūlymas keisti teisės aktus, vadovaujantis minėtomis Valstybės kontrolės išvadomis, yra nepagrįstas ir klaidinantis svarstomų teisės aktų projektų kontekste. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikros 2009 m. Valstybės kontrolės išvados šiuo metu nebėra aktualios, pavyzdžiui, dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padalinių regionuose panaikinimo – 2014 metais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padaliniai buvo atkurti. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
Nr.
VA-40-20P-5 (toliau – ataskaita) 5 išvadoje nurodoma, kad dėl neracionalaus funkcijų paskirstymo tarp Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neužtikrinama, kad nuosekliai ir operatyviai būtų ginamos vartotojų teisės ir priimami sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo už Reklamos įstatymo, Produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo pažeidimus . Be to, ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo pažeidimų bylose sprendimų priėmimas per kelias institucijas, neužtikrina racionalaus išteklių naudojimo, ir prailgina pažeidimų išnagrinėjimo laiką“ (ataskaitos 34 lapas). 4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
metu galiojančio Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę, t.y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo tik gamintojų kontrolę. Rinkoje esančių gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolę vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad Maisto įstatymo projektu minėtas straipsnis nėra keičiamas, tačiau Maisto įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatos numato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teises tikrinti ir rinkoje esančius besiliečiančius su maistu gaminius bei taikyti rinkos ribojimo priemones minėtų gaminių tiekėjams.
Atsižvelgiant į tai, kad šios įstatyminės nuostatos nėra suderintos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, kyla neaiškumų, kokia institucija vykdys rinkoje esančių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kontrolę. Taip pat pažymėtina, kad perdavus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rinkoje esančių besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kontrolę, ne maisto produktų kokybę tikrins ir kontroliuos net dvi institucijos (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), todėl svarstytina, ar tai nebus papildoma administracinė našta verslui. Pažymėtina, kad Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijoje svarstant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo klausimus nebuvo pateiktas ir svarstytas klausimas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų produktų saugos srityje perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius (kurie savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei) ir toliau kontroliuos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio 2014 m. rugsėjo 25 d. protokolas Nr.
11) pritarta su maistu besiliečiančių medžiagų saugos, higienos, kokybės ir ženklinimo kontrolės rinkoje funkcijų iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos perdavimui vykdyti VMVT. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 3D-855 „Dėl Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo plane numatyta, kad VMVT (kartu su SAM) iki 2014-12-31 turi parengti keičiamų teisės aktų, susijusių su minėtos funkcijos perdavimu, projektus. Tad Vyriausybės lygmeniu jau nuspręsta, kad visa su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kontrolė bus perduodama VMVT. 5. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Produktų saugos įstatymo projekto numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra susiję tik su funkcijų perskirstymu, t.y. kaip jau minėta aukščiau, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos taikyti atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus perdavimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atsakomybės taikymo pagrindai, baudų dydžiai, atleidimo nuo atsakomybės sąlygos ir pan. Maisto įstatymo projekte yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio Produktų saugos įstatymo, t.y. pakartojant tas pačias nuostatas abiejuose teisės aktuose.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, tų pačių nuostatų dubliavimas nėra tikslingas, nes šiuo metu galiojančio Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra aiški, nusistovėjusi ir žinoma verslo subjektams, todėl keisti ją nėra poreikio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas išvadoje dėl minėtų įstatymų projektų pateikė siūlymą prašyti Vyriausybės nuomonės dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos taikant atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, siūlytina minėtus projektus pateikti derinimui su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Nepritarti Žr. Komiteto nepritarimo argumentus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 1, 2, 3 pasiūlymų. 6. Nacionalinė sveikatos taryba, 2014-12-088 Nacionalinė sveikatos taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1023 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2229 ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIP-2230, teikia pastabas ir pasiūlymus.
Taryba, vadovaudamasi Europos sveikatos politikos ir Lietuvos sveikatos programos
Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 10 straipsnio pakeitimui, kuriuo norima, siekiant bendradarbiauti su Europos Komisija ir teikti jai reikalingą paramą, konsultuoti suinteresuotas Lietuvos Respublikos institucijas teikiant moksliškai pagrįstas išvadas su mityba, maisto sauga, kokybe ir vartotojų apsauga susijusiais klausimais, tarpžinybinių mokslo komitetų steigimo funkciją priskirti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Taryba labai aukštai vertina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) indėlį ir patirtį atliekant mitybos ir maisto rizikos žmonių sveikatai vertinimą, didelį įdirbį kaip kontroliuojančios institucijos maisto saugos, kokybės užtikrinimo srityse. Kita vertus, Taryba atkreipia dėmesį, kad VMVT nėra mokslo įstaiga, o Lietuvoje yra nemažai universitetų ir kitų mokslo įstaigų, sukaupusių reikiamos patirties atliekant mitybos ir sveikatos sąsajų bei įtakos sveikatai vertinimą, maisto mokslinius tyrimus. Todėl manome, kad teisė steigti tarpžinybinį mokslo komitetą galėtų būti palikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos mokslo tarybos, kaip geriausiai informuotos apie mokslinius tyrimus, susijusius su maisto ir mitybos tyrimais ir Sveikatos apsaugos ministerijos – geriausiai žinančios mokslinius tyrimus, susijusius su mitybos ir sveikatos tyrimais, teikimu, o tarpžinybinių mokslo komitetų koordinacinę funkciją priskirti didžiausią konkrečioje srityje mokslinių tyrimų patirtį įgijusiai mokslo įstaigai. Nepritarti
ir Tarybos reglamentas Nr.
882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės, reikalauja, kad valstybinė kontrolė būtų atliekama remiantis rizikos vertinimu. Maisto ir mitybos rizikos vertinimo funkcijas VMVT deleguotos pavaldžiai įstaigai – Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui (toliau – Institutas). Rizikos vertinimo funkcijos apibrėžtos Instituto nuostatuose, patvirtintuose VMVT direktoriaus 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. B1-245. Institutas kasmet pateikia apie 40 moksliškai pagrįstų nuomonių mitybos, maisto bei pašarų saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės klausimais, todėl prie Instituto įsteigtas Maisto ir mitybos mokslo komitetas galėtų operatyviai ir vieningai dalintis įvairių sričių mokslininkų gerąja patirtimi teikiant moksliškai pagrįstas nuomones. Dėl to būtų efektyviau vykdoma rizikos analizės principais pagrįsta maisto kontrolė, užtikrinamas moksliškai pagrįstų nuomonių teikimas visuomenei, maistą kontroliuojančios institucijos atitinkamų situacijai sprendimų priėmimas, stiprinamas vartotojų pasitikėjimas ir suvokimas maisto saugos bei mitybos klausimais. Kadangi Institutas jau turi patirties Lietuvoje atliekant rizikos vertinimą maisto ir mitybos srityje, bendradarbiauja su Europos Sąjungos rizikos vertinimo institucijomis, dalyvauja tarptautiniuose projektuose, dirba mokslininkai, turintys mokslo laipsnius, galėtų tęsti veiklą suteikiant daugiau įgaliojimų, t. y. oficialiai pripažįstant ir pavedant naujas funkcijas. Pavedant šią funkciją Institutui, būtų taupomos valstybės lėšos, nereikėtų kurti kitų institucijų ir realiai būtų vykdomi Maisto ir mitybos mokslo komitetui keliami uždaviniai.
Daugelio Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad minėtos rizikos vertinimo maisto ir mitybos srityje funkcijos perduodamos valstybių narių kompetentingoms, vykdančioms valstybinę maisto kontrolę, institucijoms. 7. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-12-10 Sveikatos apsaugos ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIP-2230) (toliau – Įstatymo projektas), iš esmės pritaria Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Įstatymo projektui pateiktoms pastaboms, bei pagal kompetenciją teikia šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1 straipsnio
Maisto įstatymas nustato „visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją“, tačiau įstatyme konkrečių nuostatų apie tai nėra, todėl minėtas nuostatas siūlome išbraukti. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti pasiūlymai nesusiję su pirminiais projekto tikslais. Rekomenduojama juos teikti atskiru Maisto įstatymo pakeitimo projektu. 8. Sveikatos apsaugos ministerija,
kai kurios sąvokos Maisto įstatymo 2 straipsnyje neatitinka ES reglamentuose vartojamų sąvokų arba jas dubliuoja, siūlome:4 dalies sąvoką „maisto higiena“ pripažinti netekusia galios, nes ši išaiškinta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos 2 straipsnyje;7 dalies sąvoką „maisto priedai“ pripažinti netekusia galios, nes ši išaiškinta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų 3 straipsnyje.
14 dalies sąvoką „specialios mitybos maistas“ siūlytume išdėstyti taip, kaip ši pateikta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/39/EB dėl specialios mitybinės paskirties maisto produktų (OL 2009 L 124, p. 21) 1 straipsnio 2 dalyje: „Specialios mitybinės paskirties maisto produktai – produktai, kurie dėl savo specialios sudėties arba gamybos proceso aiškiai skiriasi nuo įprastam vartojimui skirtų maisto produktų ir kurie tinka vartoti jų charakteristikoje nurodytais mitybos tikslais ir tiekiami rinkai nurodant tokį jų tinkamumą“. 15 dalies sąvoka „rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistema“ turi būti įvardinta kaip „rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema“ pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos preambulės 11 punktą, kuriame ši sąvoka vartojama. Be to, ši sąvoka apibrėžta pamatiniame Codex Alimentarius standarto „Pagrindiniai maisto higienos principai“ CAC/RCP 1-1969 2.3 punkte. Pagal šį dokumentą sąvoką reikėtų išdėstyti taip: „Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema – sistema, kuri nustato, įvertina ir kontroliuoja maisto saugai svarbius rizikos veiksnius“. Atitinkamai siūlytume keisti Maisto įstatymo nuostatas (pvz., 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas), kuriose ši sąvoka vartojama. 16 dalies sąvoką „teršalas“ siūlome pripažinti netekusia galios, nes ši išaiškinta 1993 m. vasario 8 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 315/93 nustatančio Bendrijos procedūras dėl maisto teršalų 1 straipsnio 1 punkte. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti pasiūlymai nesusiję su pirminiais projekto tikslais. Rekomenduojama juos teikti atskiru Maisto įstatymo pakeitimo projektu. 9. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-12-10 3.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje išdėstytos vartotojų informavimo nuostatos dubliuoja tiesiogiai taikomų ES reglamentų nuostatas (Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnio nuostatas bei Reglamento (ES) Nr. 1924/2006 12 straipsnio nuostatas), todėl siūlome šios dalies atsisakyti. Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti pasiūlymai nesusiję su pirminiais projekto tikslais. Rekomenduojama juos teikti atskiru Maisto įstatymo pakeitimo projektu. 10. Sveikatos apsaugos ministerija,
į tai, kad Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 9 straipsnio 2 dalyje išdėstytoje Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencijoje dalis sąvokų neatitinka ES teisės aktuose vartojamų sąvokų bei nepaminėtos kai kurios Sveikatos apsaugos ministerijos de facto vykdomos saugos žmonių sveikatai reglamentavimo funkcijos, siūlome papildyti Įstatymo projektą straipsniu, kuriame naujai išdėstyti Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją: „2.
Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją:
1) formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų profilaktikos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams: geriamojo vandens, natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens saugą bei kokybę; maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maistinių medžiagų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, specialios mitybinės paskirties maisto produktų , dietinio, kūdikių ir mažų vaikų, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, didžiausias leidžiamas teršalų ir pesticidų likučių koncentracijas maiste, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus; fizinių asmenų, tvarkančių maistą, sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomų higienos bei ligų, susijusių su maistu prevencijos žinių reikalavimus ir jų įgijimo tvarką;
3) rengia ir tvirtina gyventojų mitybos gerinimo programas, maitinimo organizavimo tvarkos aprašus, atlieka gyventojų mitybos ir su maistu susijusio sergamumo stebėsenas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius;
4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Naujai įrašomos funkcijos yra šios: geriamojo vandens, natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, pesticidų likučių maiste, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, dietinio, kūdikių ir mažų vaikų maisto, teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą, maitinimo organizavimo (vaikų ugdymo, socialinės globos ir sveikatos priežiūros įstaigose), fizinių asmenų, tvarkančių maistą, ligų, susijusių su maistu, prevencijos žinių reikalavimų reglamentavimas.
Sveikatos apsaugos ministerija pagal kompetenciją:
1) formuoja valstybės politiką maisto saugos bei su maistu ir mityba susijusių ligų profilaktikos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) reglamentuoja, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams: geriamojo vandens, natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens saugą bei kokybę; maisto priedų, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, maistinių medžiagų, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, specialios mitybinės paskirties maisto produktų , dietinio, kūdikių ir mažų vaikų, apdoroto jonizuojančiąja spinduliuote, genetiškai modifikuoto, naujo maisto, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugą, didžiausias leidžiamas teršalų ir pesticidų likučių koncentracijas maiste, bendruosius maisto higienos ir informacijos apie maistą teikimo vartotojams (įskaitant teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą vartojimą) reikalavimus; fizinių asmenų, tvarkančių maistą, sveikatos, sveikatos tikrinimo, privalomų higienos bei ligų, susijusių su maistu prevencijos žinių reikalavimus ir jų įgijimo tvarką;
3) rengia ir tvirtina gyventojų mitybos gerinimo programas, maitinimo organizavimo tvarkos aprašus, atlieka gyventojų mitybos ir su maistu susijusio sergamumo stebėsenas, ugdo sveikos mitybos įgūdžius;
4) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Naujai įrašomos funkcijos yra šios: geriamojo vandens, natūralaus mineralinio ir šaltinio vandens, fermentų, kvapiųjų medžiagų, ekstrahentų, pesticidų likučių maiste, maisto papildų, maisto papildymo vitaminais, mineralais ir kitomis medžiagomis, dietinio, kūdikių ir mažų vaikų maisto, teiginių apie maisto produktų sveikumą ir maistingumą, maitinimo organizavimo (vaikų ugdymo, socialinės globos ir sveikatos priežiūros įstaigose), fizinių asmenų, tvarkančių maistą, ligų, susijusių su maistu, prevencijos žinių reikalavimų reglamentavimas. Taip pat aiškiau suformuluota nuostata apie sritis, kuriose Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Išbraukiamos funkcijos yra šios: bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo reglamentavimas (nes tai sudėtinė maisto higienos teisės dalis) bei maisto saugos stebėsenų atlikimas (nes jas atlieka Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Nepritarti Sveikatos apsaugos ministerijos pateikti pasiūlymai nesusiję su pirminiais projekto tikslais. Rekomenduojama juos teikti atskiru Maisto įstatymo pakeitimo projektu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2014-12-03 Pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608 1,
ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2230 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies Komitetas pritarė ne visoms Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms. 2. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2014-12-03 Siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui apsvarstyti galimybę papildyti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2230(2). 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-10 I Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, siūlančias suvienodinti įstatyme vartojamas sąvokas, bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlyme išdėstytus argumentus, projektas papildomas naujai keičiamais įstatymo
pavadinimas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
3, 4, 5, 7, 9,
1
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstatymas nustato teikiamo pateikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų tvarkymo subjektų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ir tiekėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais.“
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: tie patys.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) į rinką būtų teikiamas maistas, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, atitinkantis atitinkantys šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos reikalavimus;“
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 4 pastabas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 3 pastabą, tikslintinos pateikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus ir suvienodinti skirtingi reglamento pavadinimai. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
medžiagos ir gaminiai, galintys liestis su maistu, besiliečiantys su juo ir pagaminti tam tikslui. Su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos
skirti liestis su maistu, kuriems taikomas
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiu direktyvas 80/590/EEB ir
su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 596/2009 (OL 2009 L 188, p. 14).“
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Maisto tvarkymo subjektas
, 15 skyrius, 6 tomas, p.
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekėjas
Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistravęs veiklą, tiekiantis pateikiantis rinkai su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, kuriems taikomas reglamentas (EB) Nr. 1935/2004.“
Sveikatos reikalų komitetas,
5 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Specialios mitybos maistas
Sveikatos reikalų komitetas,
7 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti projekto 2 straipsnio 7 dalimi papildomą įstatymo 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip: „22.
Pašalinimas iš rinkos
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-102 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, atsisakytina Valstybinio maisto inspektoriaus sąvokos, pakeistina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų sąvoka. Pasiūlymas: atsisakyti projekto 2 straipsnyje pateikto įstatymo 2 straipsnio papildymo nauja 23 dalimi:
„23. Valstybinis maisto inspektorius – pareigūnas, pagal maisto tvarkymą
reglamentuojančius teisės aktus atliekantis valstybinės maisto kontrolės funkciją.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-103 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas taikomas juridiniams ir fiziniams asmenims, tvarkantiems ir (ar) teikiantiems pateikiantiems į rinką maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, taip pat valstybės institucijoms, prižiūrinčioms bei kontroliuojančioms maisto , su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, saugą, kokybę ir tvarkymą.
Šio įstatymo nuostatos negali riboti maisto , su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų, pateikimo į rinką, jeigu tas maistas , su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, yra legaliai pagamintas pagaminti ir teikiamas pateikiami į rinką vienoje iš Europos Sąjungos arba Europos ekonominės erdvės valstybių ir atitinka jų lygiaverčius saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus.“ Pritarti
1 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas .
, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. Ar maistas yra saugus, nustatoma vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 178/2002 14 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos yra saugūs, nustatoma vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 1935/2004 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais kriterijais. “ Pritarti
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„2. Maistas ir su maistu besiliečiančios besiliečiantys gaminiai ir medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus:“ Pritarti
3 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) maistas ir su maistu besiliečiančios besiliečiantys gaminiai ir medžiagos medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus.“ Pritarti 14.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-105 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabą, tikslintinas visuomenės informavimo būdas. Pasiūlymas: pakeisti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kompetentingų institucijų, maisto tvarkymo subjektų ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojų ar tiekėjų turima informacija apie maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų keliamą riziką vartotojų sveikatai ir saugai turi būti prieinama skelbiama visuomenei.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-106 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo tiekti rinkai pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. 2. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, sužinoję, kad maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos gali būti nesaugūs, privalo nedelsdami nutraukti jų tiekimą rinkai pateikimą į rinką , informuoti vartotojus, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir imtis kitų tinkamų veiksmų rizikai vartotojams pašalinti.“ Pritarti 16.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-106 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą, atsisakytina neaiškaus turinio įpareigojimų maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams. Pasiūlymas: atsisakyti projekto 6 straipsnyje pateikto įstatymo 7 straipsnio papildymo
atitinkamai 4, 5 ir 6: „4. Maisto tvarkymo subjektai ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai, siekdami, kad būtų išvengta nesaugių maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai, privalo bendradarbiauti su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-106 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, tikslintinos nuostatos dėl asmenų atsakomybės. Pasiūlymas: pakeisti projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
gamintojai ar tiekėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako šio ir kitų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Valdymo institucijos, atlikdamos šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas, siekdamos užtikrinti, kad į rinką būtų teikiamas pateikiamas saugos reikalavimus atitinkantis maistas, įgyvendina Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos, Pasaulinės Prekybos Organizacijos, Maisto kodekso (Codex Alimentarius) komisijos dokumentų ir kitų tarptautinių teisės aktų reikalavimus.“
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nustato šiuos moksliškai pagrįstus, rizikos žmogaus sveikatai įvertinimu paremtus privalomuosius reikalavimus: didžiausių leistinų teršalų koncentracijų maiste, maisto priedų ir maisto medžiagų saugos, specialios mitybos, apšvitinto, genetiškai ar kitaip pakeisto, naujai sukurto ar neįprastai ruošto maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos, maisto higienos, bendrų rizikos veiksnių analizės ir valdymo sistemos maisto tvarkymo vietose diegimo, maistą tvarkančių asmenų sveikatos ir jų sveikatos tikrinimo bei šių asmenų privalomųjų higienos žinių;“
Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) rengia ir tvirtina maisto kokybės gerinimo, sveiko, ekologiško maisto gamybos bei teikimo pateikimo į rinką programas, nustato maisto sudėties ir kokybės, žaliavų kokybės vertinimo, maistui skirtų augalų auginimo, pateikimo į rinką bei augalų apsaugos priemonių naudojimo ir kontrolės privalomuosius reikalavimus;“
Sveikatos reikalų komitetas,
4 Argumentai: tie patys.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „
8) nustato tvarką ir pripažįsta Lietuvos Respublikos rinkai teikiamą pateikiamą į rinką natūralų mineralinį vandenį ir išduoda natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimą. Už natūralaus mineralinio vandens pripažinimo Lietuvos Respublikoje pažymėjimų ir jų dublikatų išdavimą bei šių pažymėjimų tikslinimą imama valstybės rinkliava;“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-107 5, 6, 7 Argumentai: atsižvelgiant į išvadų 4 dalyje Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasiūlyme išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, tikslintina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kompetencija. Pasiūlymas: papildyti projekto 7 straipsnį įstatymo 9 straipsnio pakeitimais ir išdėstyti projekto 7 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis taip:
„5. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytų su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamybos, perdirbimo, pateikimo į rinką ir importo reikalavimų valstybinę maisto kontrolę;“. 6. Papildyti 9 straipsnio 5 dalį nauju 11 punktu: „
11) derina vaikų ugdymo įstaigų, vaikų socialinės globos įstaigų ir vaikų poilsio stovyklų valgiaraščius; “. 7. Buvusį 9 straipsnio 5 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu.“
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, besiliečiančius su maistu su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas , maistui tvarkyti, patalpoms ir įrenginiams valyti ir taisyti naudojamas priemones, medžiagas ir įrenginius;“
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pirmą pastraipą ir 1, 2 punktus ir juos išdėstyti taip:
„6. Nustačiusi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus,
susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taiko teikimo į rinką ribojimo ir (ar) kitas įstatymų nustatytas priemones. jos nustatyta tvarka turi teisę pagal kompetenciją taikyti vieną ar kelias iš šių pateikimo į rinką ribojimo priemonių:
(-čius) gaminį (-ius) ir medžiagą (-as);
(-ių) ir medžiagos (-ų) pateikimą į rinką;“
Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, tikslintinos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teisės.
Pasiūlymas: pakeisti projekto 9 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 4, 5, 7 punktus ir juos išdėstyti taip: „4) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją pašalinti nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiantį (-ius) gaminį (-ius) ir medžiagą (-as) iš rinkos;
maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją sunaikinti nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiantį (-ius) gaminį (-ius) ir medžiagą (-as);“ „7) įpareigoti maisto tvarkymo subjektą ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintoją ar tiekėją panaudoti maistą ar su maistu besiliečiantį (-čius) gaminį (-ius) ir medžiagą (-as) kitais ne pirminės paskirties tikslais;“
Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 ir 2 pastabas, tikslintinos įstatyme vartojamos sąvokos. Pasiūlymas: pakeisti projekto 9 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstyti taip: „3) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką sustabdymą;
4) maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų pateikimo į rinką uždraudimą.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-1010 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: pakeisti projekto 10 straipsniu papildomą įstatymo 121 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir juos išdėstyti taip: „121 straipsnis. Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo pagrindai 1.
Maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų tiekimo rinkai pateikimo į rinką ribojimo priemones (toliau – rinkos ribojimo priemonės) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gali pagal kompetenciją taikyti, jei maistas ar su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos pateikiami į rinką pažeidžiant šio įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies reikalavimus.“
Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-1010 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 ir 16 pastabas, nustatytos baudos litais perskaičiuojamos į baudas eurais, patikslinamas atsakomybėn traukiamų subjektų ratas. Pasiūlymas: pakeisti projekto 10 straipsniu papildomą įstatymo 122 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „122 straipsnis. Baudos už šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga
maisto ir veterinarijos tarnyba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimus, susijusius su maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga, maisto tvarkymo subjektui ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojui ar tiekėjui pritaikiusi rinkos ribojimo priemones, skiria baudas. 2. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems rinkai nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas skiriama nuo500144 iki
bauda. 3. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, už įpareigojimo nutraukti jų realizavimą nesilaikymą skiriama nuo 3000868 iki
bauda. 4.
4Šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams , nevykdantiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos reikalavimų pašalinti nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas iš rinkos ar jį (-uos) sunaikinti, skiriama nuo 5000 1448 iki 20000 litų 5792 eurų bauda. 5. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis pažeidimas (-ie) padarė žalos vartotojo sveikatai , šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams skiriama nuo 5000 1448 iki 40000 litų 11584 eurų bauda. 6. Maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ar tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų (-ius) maistą ar su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, jeigu šis (-ie) pažeidimas sukėlė vartotojo mirtį, šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems subjektams skiriama nuo 20000 5792 iki 80000 litų 23169 eurų bauda. 7. Baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti vartotojams padarytą žalą.“ Pritarti
29Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-1010 Argumentai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, atsisakytina Valstybinio maisto inspektoriaus sąvokos, pakeistina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų sąvoka. Pasiūlymas: pakeisti projekto 10 straipsniu papildomą įstatymo 125 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai inspektoriai dėl šio įstatymo pažeidimo surašo protokolus.“ Pritarti 30.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-1011 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 4 pastabas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos 3 pastabą, tikslintinos pateikiamos nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus ir suvienodinti skirtingi reglamento pavadinimai. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 3. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas 178/2002/EB dėl maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų bei principų nustatymo.“ „3. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL
, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).“
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, tikslintinos įstatymo įgyvendinimo nuostatos. Pasiūlymas: pakeisti projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė