Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1206 2 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnio 3 dalį 3 punktu: „
3) maisto produktai, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos, pašarai.
“ 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 12 straipsnis. Produktų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką rinkai būtų teikiami tiekiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai:
Dangutė Mikutienė Antanas Matulas Vida Marija Čigriejienė Vilija Filipovičienė Alma Monkauskaitė Kęstas Komskis Kazimieras Kuzminskas Juras Požela Irina Rozova
Projekto lyginamasis variantas (2)
Papildyti 2 straipsnio 3 dalį 3 punktu: „
3) maisto produktai, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos. “
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kontrolė Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų įsteigtos maisto ir ne maisto produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-09-11
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206
lietuvos respublikos maisto įstatymo nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir
1 skirsniu įstatymo projekto Nr. xiip-2230 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608
ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio
saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr. Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų.
Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“. Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės.
Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto Nr. XIIP-2230 turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Maisto įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto Nr. XIIP‑2230 nuostatų atitikimas pagal straipsnius. 2. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį į Maisto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pakeitimus. Šioje dalyje yra nurodyta, kad komercine paslaptimis negali būti tam tikri duomenys. Manome, kad nurodytos dalies nuostatas reikėtų tobulinti tokia apimtimi, kad pirmiausia būtų nurodyta, kad bendra taisyklė yra tai, kad visa gauta informacija negali būti viešai atskleidžiama ne įstatyme numatytais tikslais. Kadangi priešingu atveju nėra aišku, ar, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis (11 straipsnio 9 dalies 5 punktas), kurios pagal įstatymą negali būti komercine paslaptimi, turėtų kokią nors apsaugą jos atskleidimo prasme. 3. Vadovaudamiesi Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr.
106K „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 13 punktu Projekto Nr. XIIP-2230 2 straipsniu keičiamose Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 3 ir 8 dalyse siūlome vartoti sutrumpintus ES teisės aktų pavadinimus pagal minėtų rekomendacijų
ir „reglamentas (EB) Nr. 178/2002“, o Maisto įstatymo priede nurodyti pilnus šių ES teisės aktų pavadinimus ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinius. 4. Kaip teisingai pastebėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Projekto Nr. XIIP-2230 14 punkte, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – reglamentas (EB) Nr. 882/2004) 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai ir nereikalauja jų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl siūlytume Projekto Nr. XIIP-2230 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ne perrašyti minėtas reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, o daryti nuorodas į jas. Taip pat siūlytume Maisto įstatymo priede nurodyti reglamentą (EB) Nr. 882/2004, nurodant jo pilną pavadinimą ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinį. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2014-09-24 Nr. XIIP-2229 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Produktų saugos įstatymo reikalavimai netaikomi, kai į rinką teikiami pašarai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šio siūlymo motyvai, todėl, nėra aišku, koks įstatymas reglamentuotų atsakomybę už nesaugių pašarų pateikimą rinkai ir pan. Pažymėtina, kad specialusis Pašarų įstatymas tokios atsakomybės nereglamentuoja, o Maisto įstatymo nuostatos nebus taikomos, nes pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnio
a) punktą į „maisto“ sąvoką pašarai neįeina. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. 3. Kadangi projektu siūloma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRODUKTŲ SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1206 2 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-16 Nr. XIIP-2229(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė I. Jarukaitienė
komitetas
Nr. XIIP - 2229
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys:
Seimo narė Dangutė Mikutienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius ir direktoriaus pavaduotojas Zenonas Stanevičius, šios tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė ir Teisės skyriaus patarėjas Raimondas Andrijauskas, Žemės ūkio ministerijos Kokybės politikos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)233 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad Produktų saugos įstatymo reikalavimai netaikomi, kai į rinką teikiami pašarai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šio siūlymo motyvai, todėl, nėra aišku, koks įstatymas reglamentuotų atsakomybę už nesaugių pašarų pateikimą rinkai ir pan. Pažymėtina, kad specialusis Pašarų įstatymas tokios atsakomybės nereglamentuoja, o Maisto įstatymo nuostatos nebus taikomos, nes pagal 2002 m. sausio 28 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnio a) punktą į „maisto“ sąvoką pašarai neįeina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)31
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-24)
vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo
įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr.
Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“. Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės. Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalimi, prie Projekto Nr. XIIP-2230 turėtų būti pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas Maisto įstatymo priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir Projekto Nr. XIIP‑2230 nuostatų atitikimas pagal straipsnius. Pritarti
119
pat norėtume atkreipti dėmesį į Maisto įstatymo 11 straipsnio 9 dalies pakeitimus. Šioje dalyje yra nurodyta, kad komercine paslaptimis negali būti tam tikri duomenys. Manome, kad nurodytos dalies nuostatas reikėtų tobulinti tokia apimtimi, kad pirmiausia būtų nurodyta, kad bendra taisyklė yra tai, kad visa gauta informacija negali būti viešai atskleidžiama ne įstatyme numatytais tikslais.
Kadangi priešingu atveju nėra aišku, ar, pavyzdžiui, informacija apie potencialiai nesaugaus maisto sudedamąsias dalis (11 straipsnio 9 dalies
kokią nors apsaugą jos atskleidimo prasme. Pritarti
2
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymo Nr. 129KKK „Dėl Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 106K „Dėl nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ 13 punktu Projekto Nr. XIIP-2230 2 straipsniu keičiamose Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 2 straipsnio 3 ir
minėtų rekomendacijų 10 punkte pateiktus pavyzdžius, t. y., atitinkamai,
„reglamentas (EB) Nr. 1935/2004“ ir „reglamentas (EB) Nr. 178/2002“, o
Maisto įstatymo priede nurodyti pilnus šių ES teisės aktų pavadinimus ir paskelbimo lietuvių kalba šaltinius. Pritarti
teisingai pastebėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014 m. rugsėjo 30 d. rašto dėl Projekto Nr. XIIP-2230 14 punkte, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – reglamentas (EB) Nr.
882/2004) 54 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos tiesiogiai ir nereikalauja jų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje, todėl siūlytume Projekto Nr. XIIP-2230 7 straipsnio 2 dalimi siūlomoje pakeisti Maisto įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje ne perrašyti minėtas reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatas, o daryti nuorodas į jas. Taip pat siūlytume Maisto įstatymo priede nurodyti reglamentą
šaltinį. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑2229 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui konkretizuoti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos sąvoką, nurodant ar tai viena institucija, ar turėtų būti įrašytas konkrečios institucijos pavadinimas. 7. Balsavimo rezultatai : bendru sutarimu „už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Bronius Pauža. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
sveikatos reikalų komitetas
2014 m. gruodžio 10 d. Nr. (Posėdžio data)
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Stasiulienė, A. Ščeponavičius, A. Kranauskas, Nacionalinės sveikatos tarybos atstovė I. Večkienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos atstovai: J. Milius, R. Andrijauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovai: F. Petrauskas, N. Baronienė, A. Kaušylienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-09-301 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Produktų saugos įstatymo reikalavimai netaikomi, kai į rinką teikiami pašarai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti šio siūlymo motyvai, todėl, nėra aišku, koks įstatymas reglamentuotų atsakomybę už nesaugių pašarų pateikimą rinkai ir pan.
Pažymėtina, kad specialusis Pašarų įstatymas tokios atsakomybės nereglamentuoja, o Maisto įstatymo nuostatos nebus taikomos, nes pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 2 straipsnio a) punktą į „maisto“ sąvoką pašarai neįeina. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje reikėtų nustatyti išimtį dėl šio straipsnio 2 dalies įsigaliojimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siūloma Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas taikant atsakomybę už maisto produktų saugą perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, o šių valstybės institucijų steigėja yra Vyriausybė, siūlytume dėl šio projekto prašyti Vyriausybės nuomonės. Nepritarti Žr. Komiteto argumentus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2 pasiūlymo (4 lentelės 2 punktas). 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-11-03 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2229 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2229) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII‑1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2230 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2230) žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų projektams. 1. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatomis įgyvendinama 2001 m. gruodžio 3 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB), kuri taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą (žr. Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kartu su šios direktyvos 2 straipsnio a punktu). Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad šios direktyvos „nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Kai gaminių saugą reglamentuoja Sąjungos teisės aktais nustatyti konkretūs saugos reikalavimai, ši direktyva taikoma tik tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja tie reikalavimai“. Taigi, kaip matyti, ši direktyva taikoma visiems gaminiams, įskaitant ir maisto produktus, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus. Atsižvelgiant į tai pažymėtina, kad tiems aspektams ir rizikai ar rizikos kategorijoms, kurių nereglamentuoja kiti teisės aktai, įgyvendinantys ES teisės aktus, arba tiesiogiai taikomi ES teisės aktai (toliau – kiti ES teisės aktai), turi būti taikomos Produktų saugos įstatymo nuostatos. Pavyzdžiui, Produktų saugos įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytos konkrečios produktų saugos kontrolės priemonės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau – Reglamentas (EB) Nr.
178/2002), įpareigoja valstybes nares nustatyti taisykles, reglamentuojančias priemones ir baudas, taikytinas pažeidus maisto produktus reglamentuojančių įstatymų nuostatas (Reglamento (EB) Nr. 178/2002 17 straipsnis). Kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 nuostatas į „maisto“ sąvoką nepatenka pašarai, vadinasi, Maisto įstatymo 11 straipsnis, kuriame nustatytas tik maisto kontrolės mechanizmas, neapima pašarų kontrolės. Šis pavyzdys rodo, kad turėtų būti įvertinta, ar kiti ES teisės aktai tikrai pakankamai išsamiai reglamentuoja visus gaminių saugos aspektus, riziką ar rizikos kategorijas maisto produktams, su maistu besiliečiantiems gaminiams ir medžiagoms bei pašarams, kad būtų galima juos išbraukti iš Produktų saugos įstatymo taikymo srities. Šiam tikslui pasitarnautų nacionalinių teisės aktų projektų ir ES teisės aktų atitikties lentelės. <...> Pritarti iš dalies Argumentai: reglamentas (EB) Nr. 178/2002, reglamentas (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentas (EB) Nr. 882/2004 išsamiai reglamentuoja maisto ir su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos klausimus, todėl, atsižvelgiant į direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad šios direktyvos nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų, Produktų saugos įstatymas (kaip įgyvendinantis direktyvą 2001/95/EB) neturi būti taikomas specialiaisiais ES teisės aktais reglamentuotoje maisto produktų ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugos srityje. Pasiūlymas: išbraukti iš 2 straipsnio 3 dalies 3 punkto žodį „pašarai“. 5. Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof. habil. dr. R.
R. Kalėdienė 2014-11-28 Atsakant į 2014 m. lapkričio 27 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto kreipimąsi dėl 2014 m. lapkričio 26 d. priimto sprendimo Nr. 111-S-37 „Dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2229 ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608
ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2230 svarstymo parengiamųjų darbų“, pritariu pareikštoms pastaboms bei Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimui bei
straipsnių pakeitimui bei papildymui ketvirtuoju punktu. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. habil. dr. A. Raslanas 2014-12-02 „Dėl Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1203 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2229 ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo Nr. VIII-1608 1, 2, 4, 5, 7, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2230 svarstymo“. Lietuvos Respublikos Seimo narių teikiamos įstatymo pataisos aiškinamasis raštas ir motyvai aiškiai suponuoja problemą, kuri šiuo metu yra. Pažymoje teigiama, kad „teisiniai santykiai susiję su nesaugiu maistu ir su maistu besiliečiančiais gaminiais jau reglamentuoti išimtinai šioms sritims skirtuose teisės aktuose“, todėl logiškai siūloma atskirti produktų ir maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių sričių reglamentavimą. Šiuo siekiama skaidrumo, aiškumo ir efektyvaus veiksmo nustačius pažeidimus, t. y. imtis priemonių pačiai tarnybai – siūloma Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri jau pagal surašytus Maisto įstatymo pažeidimo protokolus, galėtų pati greitai ir kvalifikuotai įvertinti ar buvo pažeisti Maisto įstatyme numatyti reikalavimai.
Pritariu LR Seimo narės Dangutės Mikutienės, Antano Matulo, Vidos Marijos Čigriejienės, Vilijos Filipovičienės, Almos Monkauskaitės, Kęsto Komskio, Kazimiero Kuzminsko, Juro Poželos ir Irinos Rozovos teikiamoms įstatymų pataisoms, kurios aiškiau apibrėš teisinį produktų ir maisto saugos, su maistu besiliečiančių gaminių sričių reglamentavimą ir sutrumpins kelią, laiko sąnaudas bei padidins efektyvumą sprendžiant aktualius žmonėms klausimus, perduodant atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo funkciją valstybinės maisto kontrolės institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, 2014-12-08 Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2014-12-04 gavo Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2014-12-04 raštą. Nr. S-2014-8532, kuriuo teikiamas derinti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206
Produktų saugos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo
įstatymo papildymo ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-2230 (toliau – Maisto įstatymo projektas).
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, išnagrinėjusi minėtus projektus pagal savo kompetenciją, nurodytą Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje, projektams iš esmės nepritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių:
Siekiant teisinio aiškumo taikant produktų saugą ir maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių saugą reglamentuojančius teisės aktus bei atsižvelgiant į siūlomus Europos Sąjungos teisės pakeitimus, tikslinga ir Lietuvoje atriboti Produktų saugos įstatymo ir Lietuvos Respublikos maisto įstatymo taikymo sritis “. Vertinant minėtą teikiamų derinti projektų tikslą, pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, maisto ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų sauga yra bendros gaminių saugos dalis. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas tiek Europos Sąjungos lygiu, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. 2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (toliau – Direktyva 2001/95/EB) yra taikoma visiems gaminiams, kurie yra skirti vartotojams arba gali galimomis iš anksto pagrįstai numatyti sąlygomis būti jų vartojami, nors jiems ir neskirti, ir kurie yra tiekiami arba prieinami už atlyginimą ar be jokio atlyginimo, vykdant komercinę veiklą. Taigi Direktyva 2001/95/EB taikoma visiems gaminiams, neišskiriant iš taikymo srities maisto produktų bei su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų. Pažymėtina, kad Maisto įstatymo projekto ir Produktų saugos įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kaip vienas iš argumentų dėl minėtų teisės aktų keitimo būtinybės, nurodytas Komisijos pateiktas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vartojimo gaminių saugos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Direktyva 2001/95/EB.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis Komisijos pateiktas pasiūlymas yra pradiniame svarstymo etape ES Tarybos Vartotojų apsaugos ir informavimo darbo grupėje, ir dėl jo nepasiektas susitarimas, todėl pasiūlymas negali būti laikomas pagrindu keisti teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad Europos Sąjungos teisės aktai neišskiria maisto ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų iš bendros gaminių saugos srities, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, siekis nacionaliniuose teisės aktuose atriboti produktų saugos ir maisto saugos sritis yra nepagrįstas ir vertintinas kritiškai teisinio aiškumo ir nuoseklumo požiūriu. Nepritarti Direktyvos 2001/95/EB 1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šios direktyvos nuostatos taikomos tais atvejais, kai Bendrijos taisyklėse nėra numatyta jokių atitinkamų gaminių saugą reglamentuojančių konkrečių tam pačiam tikslui skirtų nuostatų. Svarbu pažymėti, kad maisto sauga Bendrijoje reglamentuojama šiais teisės aktais: reglamentu (EB) Nr. 178/2002, reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Atkreiptinas dėmesys, kad reglamentai yra aukštesnės galios tiesioginio taikymo ES teisės aktai, priešingai, nei direktyvos, kurių nuostatoms įgyvendinti valstybės narės priima atitinkamus teisės aktus. Vertinant tai, kad reglamentu (EB) Nr. 178/2002, reglamentu (EB) Nr. 1935/2004 ir reglamentu (EB) Nr. 882/2004 yra detaliai reglamentuoti maisto ir su maistu besiliečiančių medžiagų ir gaminių saugos klausimai, nacionaliniame teisės akte, įgyvendinančiame Direktyvos 2001/95/EB, t. y.
Produktų saugos įstatyme, neturėtų būti nuostatų, prieštaraujančių ES reglamentuose nustatytam teisiniam reguliavimui. 2. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai . Aiškinamajame rašte iš esmės nėra nurodyti argumentai, kodėl projektais keičiamas maisto saugos kontrolės mechanizmas, baudų skyrimo tvarka, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos, dėl atsakomybės už Maisto įstatymo pažeidimus taikymo, perduodant Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, jei siekiamas projektų tikslas yra atriboti Produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo taikymo sritis. Pažymėtina, kad produktų sauga yra prioritetinė vartotojų teisių apsaugos sritis. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra institucija, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje ir užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo nuostatomis, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja bylas dėl nesaugių produktų pateikimo į rinką pagal kontrolės institucijų (Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Visuomenės sveikatos centrų apskrityse) surašytus protokolus ir su jais pateiktą medžiagą. Tokia tvarka užtikrinamas efektyvus ir patikimas rinkos kontrolės mechanizmas, formuojama vienoda bylų nagrinėjimo ir atsakomybės verslo subjektams taikymo praktika, siekiant išvengti korupcijos pasireiškimo tikimybės.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba yra kontrolės institucija, užtikrinanti, kad maistas būtų saugus, tinkamai paženklintas visuose maisto tvarkymo etapuose. Nustačiusi Maisto įstatymo pažeidimus, minėta institucija surašo protokolą ir kartu su papildoma medžiaga perduoda Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakomybės taikymas neapsiriboja tik protokolo surašymu ir medžiagos perdavimu Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atlieka bylų dėl Maisto įstatymo pažeidimų, Produktų saugos įstatymų pažeidimų teisinį vertinimą, analizuoja pateiktą medžiagą, prašo papildomos informacijos, aiškinasi bylos aplinkybes, tikslina duomenis ir pan., siekdama užtikrinti objektyvų ir nešališką sprendimo dėl atsakomybės ūkio subjektui taikymo priėmimą. Analizuojant 2013-2014 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos perduotas bylas dėl Maisto įstatymo pažeidimų, pastebėtina, kad iš 48 per 2013-2014 metus išnagrinėtų bylų, 12 atvejų Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti papildomą bylos nagrinėjimui būtiną informaciją (patikslinti protokolus, pateikti tyrimų protokolus, duomenis apie nukentėjusius asmenis ir pan.), net 10 bylų buvo visiškai nutrauktos arba nutrauktos tam tikro produkto atžvilgiu, nenustačius Maisto įstatymo pažeidimo arba dėl to, kad buvo perduotos pasibaigus teisės aktuose nustatytam baudos skyrimo terminui, 2 bylos buvo grąžintos papildomam tyrimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vienai iš kontrolės institucijų (Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai) perdavus ir rinkos kontrolės, ir teisinės atsakomybės taikymo funkcijas, būtų iškreiptas rinkos kontrolės mechanizmas, neužtikrinamas kokybiškas ir efektyvus bylų nagrinėjimo procesas ir vienodos praktikos dėl teisinės atsakomybės taikymo formavimas, kas turėtų neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugos politikos produktų saugos srityje vientisumui bei nuoseklumui. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte siūlant naujas teisinio reguliavimo nuostatas, pasiremta 2009 metų Valstybės kontrolės išvadomis dėl dviejų pakopų vartotojų skundų nagrinėjimo. Minėtos išvados yra visiškai nesusijusios su siūlomais teisės aktų pakeitimais, t.y. atsakomybės už įstatymų pažeidimus taikymo tvarka. Valstybės kontrolės išvados yra dėl vartotojų ginčų nagrinėjimo ne teisme supaprastinimo, o ne dėl bylų dėl įstatymų pažeidimų nagrinėjimo.
Vartotojų ginčų nagrinėjimas ir ekonominių sankcijų taikymas yra dvi atskiros teisinės funkcijos , kurių nagrinėjimo procedūros visiškai skirtingos, reglamentuojamos specialiais teisės aktais (Vartotojų ginčų nagrinėjimo procedūra įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, o bylų dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimų ir Maisto įstatymo pažeidimų procedūra numatyta Produktų saugos įstatyme). Pažymėtina, kad administracinės procedūros tikslas
verslo subjektas laikosi teisės aktų reikalavimų ir priimti atitinkamas sankcijas ar įpareigojimus, jei minėti reikalavimai buvo pažeisti. Administracinė procedūra yra skirta apginti viešąjį interesą, o kartu ir daugelį vartotojų, t.y. ji turi prevencinį poveikį. Vartotojų alternatyvaus ginčų nagrinėjimo procedūros tikslas
verslininko ginčą bei pasisakyti dėl vartotojo reikalavimo. Ši procedūra yra nukreipta į konkretaus asmens jau pažeistų teisių apgynimą ir reikalavimų patenkinimą. Taigi, siūlymas keisti teisės aktus, vadovaujantis minėtomis Valstybės kontrolės išvadomis, yra nepagrįstas ir klaidinantis svarstomų teisės aktų projektų kontekste. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikros 2009 m. Valstybės kontrolės išvados šiuo metu nebėra aktualios, pavyzdžiui, dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padalinių regionuose panaikinimo – 2014 metais Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos padaliniai buvo atkurti. Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
Nr.
VA-40-20P-5 (toliau – ataskaita) 5 išvadoje nurodoma, kad dėl neracionalaus funkcijų paskirstymo tarp Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neužtikrinama, kad nuosekliai ir operatyviai būtų ginamos vartotojų teisės ir priimami sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo už Reklamos įstatymo, Produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo pažeidimus . Be to, ataskaitoje taip pat nurodoma, kad „Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo ir Maisto įstatymo pažeidimų bylose sprendimų priėmimas per kelias institucijas, neužtikrina racionalaus išteklių naudojimo, ir prailgina pažeidimų išnagrinėjimo laiką“ (ataskaitos 34 lapas). 3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
metu galiojančio Maisto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 10 punkte įtvirtinta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo fizinių ir juridinių asmenų, organizacijų ar jų filialų, gaminančių medžiagas ir gaminius, besiliečiančius su maistu, valstybinę maisto kontrolę, t.y. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo tik gamintojų kontrolę. Rinkoje esančių gaminių, besiliečiančių su maistu, kontrolę vykdo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Pažymėtina, kad Maisto įstatymo projektu minėtas straipsnis nėra keičiamas, tačiau Maisto įstatymo projekto 7 straipsnio nuostatos numato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teises tikrinti ir rinkoje esančius besiliečiančius su maistu gaminius bei taikyti rinkos ribojimo priemones minėtų gaminių tiekėjams.
Atsižvelgiant į tai, kad šios įstatyminės nuostatos nėra suderintos, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, kyla neaiškumų, kokia institucija vykdys rinkoje esančių su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kontrolę. Taip pat pažymėtina, kad perdavus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai rinkoje esančių besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kontrolę, ne maisto produktų kokybę tikrins ir kontroliuos net dvi institucijos (Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba), todėl svarstytina, ar tai nebus papildoma administracinė našta verslui. Pažymėtina, kad Ūkio subjektų veiklos priežiūros konsolidavimo komisijoje svarstant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimo klausimus nebuvo pateiktas ir svarstytas klausimas dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijų produktų saugos srityje perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atkreiptinas dėmesys, kad Maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytus gaminius (kurie savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami ir vartojant šiuos gaminius kaip maistą galėtų kilti pavojus sveikatai ar gyvybei) ir toliau kontroliuos Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Nepritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje (Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdžio 2014 m. rugsėjo 25 d. protokolas Nr.
11) pritarta su maistu besiliečiančių medžiagų saugos, higienos, kokybės ir ženklinimo kontrolės rinkoje funkcijų iš Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos perdavimui vykdyti VMVT. Be to, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 3D-855 „Dėl Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtintame Maisto saugos ir veterinarijos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo įgyvendinimo plane numatyta, kad VMVT (kartu su SAM) iki 2014-12-31 turi parengti keičiamų teisės aktų, susijusių su minėtos funkcijos perdavimu, projektus. Tad Vyriausybės lygmeniu jau nuspręsta, kad visa su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų kontrolė bus perduodama VMVT. 4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,
Produktų saugos įstatymo projekto numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra susiję tik su funkcijų perskirstymu, t.y. kaip jau minėta aukščiau, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos taikyti atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus perdavimu Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Atsakomybės taikymo pagrindai, baudų dydžiai, atleidimo nuo atsakomybės sąlygos ir pan. Maisto įstatymo projekte yra perkeltos iš šiuo metu galiojančio Produktų saugos įstatymo, t.y. pakartojant tas pačias nuostatas abiejuose teisės aktuose.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, tų pačių nuostatų dubliavimas nėra tikslingas, nes šiuo metu galiojančio Maisto įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad gamintojai, pardavėjai ar paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, atsako Produktų saugos ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Tokia tvarka yra aiški, nusistovėjusi ir žinoma verslo subjektams, todėl keisti ją nėra poreikio ir teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamentas išvadoje dėl minėtų įstatymų projektų pateikė siūlymą prašyti Vyriausybės nuomonės dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos taikant atsakomybę už Maisto įstatymo pažeidimus perdavimo Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, siūlytina minėtus projektus pateikti derinimui su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija bei Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Nepritarti Žr. Komiteto argumentus dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 1, 2, 3 pasiūlymų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Kaimo reikalų komitetas, 2014-12-04 Pritarti iniciatorių parengtam Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo Nr. VIII-1206 2 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑2229 ir pasiūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento pastabas. Pritarti 2.
2Seimo Kaimo reikalų komitetas,
2014-12-042 Siūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui konkretizuoti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos sąvoką, nurodant ar tai viena institucija, ar turėtų būti įrašytas konkrečios institucijos pavadinimas. Pritarti iš dalies Argumentai: reikia atsižvelgti į tai, kad keičiamo įstatymo 12 straipsnyje kalbama apie dvi institucijas – Valstybinę ne maisto produktų saugos inspekciją ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, kuri taikys Produktų saugos įstatymo nuostatas pašarų saugos srityje. Pasiūlymas: keičiamo įstatymo 12 straipsnyje įrašyti, kad tai – Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2229(2). 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2014-12-101 Argumentai: projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra siūloma nustatyti, kad Produktų saugos įstatymo reikalavimai būtų netaikomi, kai į rinką teikiami pašarai. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabą, pažymėtina, kad atsakomybės už nesaugių pašarų pateikimą rinkai specialusis Pašarų įstatymas nereglamentuoja, o Maisto įstatymo nuostatos nebus taikomos, nes pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
178/2002 2 straipsnio a) punktą į
„maisto“ sąvoką pašarai neįeina, todėl siūlytina neįtraukti pašarų į Produktų
saugos įstatymo taikymo išimčių sąrašą. Pasiūlymas: išbraukti iš 2 straipsnio 3 dalies 3 punkto žodį „pašarai“ ir 3 punktą išdėstyti taip: „3) maisto produktai, su maistu besiliečiantys gaminiai ir medžiagos , pašarai .“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2014-12-102 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo Kaimo reikalų komiteto s iūlymą konkretizuoti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnyje nurodytos Vyriausybės įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos sąvoką, ir į tai, kad tai yra dvi institucijos – Valstybinė ne maisto produktų saugos inspekcija ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri taikys Produktų saugos įstatymo nuostatas pašarų saugos srityje, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Produktų saugos reikalavimų laikymosi kontrolė Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad į rinką būtų teikiami tik saugūs produktai, laikymąsi kontroliuoja Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų įsteigtos produktų saugos kontrolės institucijos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą, tikslintinos įstatymo įgyvendinimo nuostatos. Pasiūlymas: pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Filipovičienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė