Projekto lyginamasis variantas
2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo nr. xii-1064 3
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5) politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo;. 6) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo nr. xii-1064 3
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.70 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) juridinis asmuo nepateikė šio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatytų dokumentų per dvylika mėnesių nuo šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų šių dokumentų pateikimo juridinių asmenų registrui terminų pabaigos;
2) nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3) juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
4) juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5) politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo;. 6) akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinį kapitalo dydį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2, 40 IR 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75,
pakeitimo įstatymo projekto
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais bei įstatų keitimo įstatymo projektas (toliau – Specialusis įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Akcinių bendrovių įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti rengiantis bendrosios Europos valiutos euro įvedimui Lietuvos Respublikoje. Įstatymų projektų tikslas – įtvirtinti teisės normas, būtinas užtikrinti sklandų euro įvedimą Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) teisinio reguliavimo srityje. Specialiojo įstatymo projektu reglamentuojamos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių (toliau – bendrovės), įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatinio kapitalo, akcijų ir obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais bei įstatų keitimo procedūros, kiti susiję klausimai (įrašų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose pakeitimai ir pan.).
Akcinių bendrovių įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrovių minimalų įstatinio kapitalo dydį eurais, taip pat akcijų nominalią vertę eurais, reglamentuoti atvejus, kai bendrovei įsteigti būtini dokumentai sudaryti iki 2014 m. gruodžio
datos, taip pat atvejus, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsteigtos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti bendrovės įstatus priimtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pakeisti įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui bus pateikiami po šios datos, sprendžiami kiti su euro įvedimu susiję klausimai. Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama papildyti teisinių pagrindų, kada juridinis asmuo gali būti likviduojamas Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, sąrašą nustatant, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą taip pat ir tada, kai bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorius Ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento (direktorė Audronė Railaitė, tel. 8 706 64741, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus valstybės tarnautojai. 3.
teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis ABĮ įtvirtina minimalaus įstatinio kapitalo dydžio, išreikšto litais, reikalavimus bendrovėms ir nustato, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 tūkstančių litų (ABĮ
būti ne mažesnis kaip 10 tūkstančių litų (ABĮ 2 straipsnio 4 dalis). ABĮ litais išreikšta ir akcijos nominali vertė: ABĮ 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad akcijos nominali vertė turi būti išreikšta litais be centų. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė litais nurodomi bendrovės įstatuose (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 5–6 punktai). Akcijų nominali vertė litais nurodoma uždarosios akcinės bendrovės akcininkams išduodamose materialiose akcijose ar akcijų sertifikatuose (ABĮ 40 straipsnio 11 dalies 3 punktas ir 13 dalies 4 punktas), akcininkų registravimo žurnale ir akcininkų sąraše (ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalies 4 punktas). Bendrovės nematerialių akcijų nominali vertė litais fiksuojama akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 41 straipsnio 1 dalis), obligacijų nominali vertė litais fiksuojama obligacijų savininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose (ABĮ 55 straipsnio 10 dalis). Be to, ABĮ 78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu akcinės bendrovės išleidžiamų perleidžiamųjų vertybinių popierių viešas platinimas nepatenka į vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų reguliavimo sritį ir šių vertybinių popierių bendra pardavimo vertė viršija 350 tūkstančių litų per 12 mėnesių laikotarpį, prieš viešą jų platinimą turi būti parengtas informacinis dokumentas, kuriame nurodoma informacija apie akcinę bendrovę ir siūlomus perleidžiamuosius vertybinius popierius, ir sudaryta galimybė su juo susipažinti vertybinių popierių įsigyti ketinantiems asmenims.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.70 straipsnis, reglamentuojantis juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, nustato, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, jeigu Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų Juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo, arba įmonė nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, kaip numatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ilgiau nei dvidešimt keturis mėnesius ir Juridinio asmens registro tvarkytojui nepranešė apie nepateikimo priežastis, arba valdymo organai negali priimti nutarimų, kadangi nėra kvorumo dėl valdymo organo narių atsistatydinimo ir tai trunka ilgiau nei šešis mėnesius, arba jeigu juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau nei šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais Juridinių asmenų registre. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Dėl Specialiojo įstatymo projekto Vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais principinės nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatyme (toliau – EĮĮ).
Kiek susiję su nuosavybės vertybiniais popieriais, jame nustatyta, kad nuosavybės vertybinių popierių nominali vertė keičiama taip: bendra tos pačios klasės ir nominalios vertės išleistų vertybinių popierių nominali vertė litais dalijama iš perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominalios vertės vertybinių popierių skaičiaus, o gauta reikšmė apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio EĮĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (EĮĮ 14 straipsnio 4 dalis). Kiek susiję su skolos vertybiniais popieriais, jų nominalios vertės išraiška litais į išraišką eurais pakeičiama pagal kiekvieną vertybinio popieriaus emisijos atpažinimo kodą, kiekvienoje konkretaus investuotojo atskiroje sąskaitoje turimų vertybinių popierių bendrąją nominalią vertę, padalijant iš perskaičiavimo kurso, padauginant iš 100 ir apvalinant iki sveikojo skaičiaus; gauta reikšmė yra to investuotojo turimų vertybinių popierių, kurių nominali vertė yra vienas euro centas, skaičius. Taip pat minėtame įstatyme atskirai pažymima, kad ši tvarka netaikoma, jei skolos vertybinių popierių emisijos sąlygose buvo numatyta kitokia nominalios vertės keitimo tvarka (EĮĮ 14 straipsnio 1–2 dalys). Konvertuojamųjų obligacijų nominali vertė keičiama pagal kiekvieną obligaciją atskirai: jos nominali vertė dalijama iš perskaičiavimo kurso ir apvalinama iki dviejų skaitmenų po kablelio EĮĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka (EĮĮ 14 straipsnio 3 dalis).
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytąsias EĮĮ įtvirtintas vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais taisykles, Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad bendrovių išleidžiamų vertybinių popierių (akcijų ir obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas) nominalios vertės išraiška keičiama vadovaujantis EĮĮ nuostatomis (Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kiek susiję su akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimu į išraišką eurais, minėta pakeitimo tvarka iš esmės atitinka vieną iš Europos Komisijos komunikate „Euro įvedimo įtaka kapitalo rinkoms“ (Nr. II/338/97) siūlomų taikyti metodų, skirtų akcijų nominaliai vertei ir bendrovės įstatiniam kapitalui eurais išreikšti (top-down metodą), pagal kurį norint apskaičiuoti vienos akcijos nominalią vertę eurais bendrovės įstatinio kapitalo suma dalijama iš neatšaukiamai nustatyto euro ir atitinkamos valstybės narės nacionalinės valiutos perskaičiavimo kurso ir iš išleistų akcijų skaičiaus. Tokiu būdu apskaičiavus vienos akcijos nominalią vertę eurais, apskaičiuojamas ir bendrovės įstatinio kapitalo dydis eurais, kuris yra lygus bendrovės akcijų nominalių verčių eurais sumai. Vadovaujantis EĮĮ įtvirtintomis vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais taisyklėmis apskaičiuota bendrovės išleistų vertybinių popierių nominali vertė bus išreiškiama eurais euro centų tikslumu.
Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai (ABĮ 38 straipsnio 2 dalis), Specialiojo įstatymo projekte nurodoma, kad įstatinio kapitalo dydis, kuris yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu sumai, taip pat bus išreiškiamas eurais euro centų tikslumu (Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis). EĮĮ 7 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų matematinių skaičių apvalinimo taisyklių pritaikymas akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais euro centų tikslumu procese, lems situaciją, kai bendrovės įstatinio kapitalo dydis, išreikštas litais, nesutaps su dydžiu, gautu perskaičiavus ir išreiškus įstatinį kapitalą eurais euro centų tikslumu:
tos pačios klasės ir nominalios vertės išleistų akcijų nominalią vertę litais padalijus iš euro ir lito perskaičiavimo kurso ir iš išleistų tos klasės ir nominalios vertės akcijų skaičiaus bei pritaikius apvalinimo taisykles, prie gautos skaitmeninės reikšmės paskutinio skaitmens, iki kurio apvalinama, bus pridėtas
teigiamas;
skaitmeninės reikšmės paskutinis skaitmuo, iki kurio apvalinama, išliks tas pats (t. y. bus apvalinama į mažesnę pusę), – įstatinio kapitalo pokytis bus neigiamas. Pažymėtina, kad konkretus bendrovės įstatinio kapitalo dydžio pokytis priklausys nuo tos bendrovės akcijų skaičiaus ir jų nominalios vertės dydžio.
Pritaikius EĮĮ 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuosavybės vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais taisykles ir suapvalinus gautas reikšmes pagal EĮĮ 7 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintas matematines skaičių apvalinimo taisykles, galimos tokios praktinės situacijos:
lygią 1 Lt arba 10 Lt, gauta skaitmeninė reikšmė, pritaikius minėtąsias taisykles, turėtų būti apvalinama į didesnę pusę, t. y. akcijos nominali vertė išaugs, kas atitinkamai lems ir bendrovės įstatinio kapitalo teigiamą pokytį. Atsižvelgus į tai, kad dėl vienos akcijos nominalios vertės apvalinimo susidaręs skirtumas bus itin nedidelis, susidariusį įstatinio kapitalo nuokrypį, kaip jau minėta, lems bendrovės išleistų akcijų skaičius: kuo daugiau nedidelės nominalios vertės (pvz., 1 Lt arba 10 Lt) akcijų bendrovė bus išleidusi, tuo didesnis bendrovės įstatinio kapitalo dydžio litais ir eurais skirtumas susidarys. Atitinkamai, šiuo atveju akcininkų turimų akcijų nominali vertė bus didesnė nei ta, kuri buvo akcininkams pasirašant akcijas, ko pasėkoje susidarys neigiamas skirtumas tarp apmokėto įstatinio kapitalo dydžio (kuris lieka tas pats) ir bendrovės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (kuris didėja padidėjus akcijos nominaliai vertei);
lygią 100 Lt arba 1000 Lt, gauta skaitmeninė išraiška, pritaikius tas pačias taisykles, turėtų būti apvalinama į mažesnę pusę (t. y. akcijos nominali vertė mažės), kas atitinkamai lems bendrovės įstatinio kapitalo neigiamą pokytį.
Susidarys situacija, kai akcininkų turimų akcijų nominali vertė bus mažesnė nei ta, kuri buvo akcininkams pasirašant akcijas, ir susidarys teigiamas skirtumas tarp apmokėto įstatinio kapitalo dydžio (kuris lieka tas pats) ir bendrovės įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (kuris mažėja sumažėjus akcijos nominaliai vertei). Atsižvelgus į pirmiau išdėstytą, Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kaip turės būti apskaitomas susidaręs įstatinio kapitalo dydžio litais ir eurais skirtumas. Tuo atveju, kai įstatinio kapitalo dydis sumažės (susidarys neigiamas pokytis), siūloma nustatyti, kad susidaręs skirtumas bus apskaitomas kaip bendrovės finansinių metų, kurie apima euro įvedimo dieną, pajamos. Tuo tarpu dėl padidėjusio įstatinio kapitalo susidariusį pokytį (susidarys teigiamas pokytis) siūloma bendrovės apskaitoje registruoti kaip to paties laikotarpio sąnaudas.
Turint omenyje aukščiau nurodytus bendrovių įstatinio kapitalo dydžio pasikeitimus, siūlomomis Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti taisyklėmis siekiama tam tikros bendrovės ir jos akcininkų interesų pusiausvyros:
litais ir eurais euro centų tikslumu skirtumas (įstatinio kapitalo padidėjimas dėl euro įvedimo) lems situaciją, kai bendrovėje dėl įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraiškos eurais susidarys minėtasis neigiamas skirtumas, kurį Specialiojo įstatymo projekte siūloma apskaityti kaip bendrovės sąnaudas. Šiuo atveju akcininkų turimų akcijų nominaliai vertei padidėjus, o bendrovės apmokėtam kapitalui išlikus to paties dydžio, bendrovėje susidarę skirtumai būtų naikinami akcininkų sąskaita, t. y. sumažinus paskirstytinąjį pelną, kuris gali būti skiriamas akcininkams dividendams mokėti;
litais ir eurais euro centų tikslumu skirtumas (įstatinio kapitalo sumažėjimas dėl euro įvedimo) lems situaciją, kai bendrovėje dėl įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraiškos eurais susidarys teigiamas pokytis, kurį Specialiojo įstatymo projekte siūloma apskaityti kaip bendrovės pajamas. Šios pajamos teigiamai įtakos bendrovės metinį veiklos rezultatą, tuo pačiu padidins bendrovės pelną, jei toks būtų, kuris galės būti skirtas dividendams mokėti.
Atsižvelgiant į tai, kad dėl EĮĮ 7 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtintų matematinių skaičių apvalinimo taisyklių pritaikymo akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais euro centų tikslumu pasėkoje susidarys įstatinio kapitalo dydžio pokytis ir siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Specialiajame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad dėl išraiškos keitimo susidaręs įstatinio kapitalo dydžio pokytis nėra laikomas įstatinio kapitalo didinimu ar mažinimu, tad ABĮ įtvirtintos procedūros dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo nebūtų taikomos. Kita vertus, ABĮ 20 straipsnio, reglamentuojančio visuotinio akcininkų susirinkimo kompetenciją, 1 dalies 16–17 punktai nustato, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę priimti sprendimą padidinti įstatinį kapitalą ar jį sumažinti, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis. Atsižvelgus į tai, tuo atveju, jei akcininkai norėtų, kad jų akcijų nominali vertė būtų išreikšta pavyzdžiui, eurais be euro centų arba eurais dešimties euro centų tikslumu, akcininkai galėtų pasinaudoti šia teise ir priimti sprendimą padidinti ar sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, kartu padidinant ar sumažinant anksčiau išleistų akcijų nominalią vertę. Šiuo atveju turėtų būti laikomasi ABĮ nustatytos įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo tvarkos. Europos Komisijos komunikate „Euro įvedimo įtaka kapitalo rinkoms“ įvardinti tam tikri principai, kuriais rekomenduojama vadovautis eurą įsivedančioms Europos Sąjungos valstybėms narėms nacionalinėje teisėje įtvirtinant atitinkamas teisės normas, sudarysiančias sąlygas bendrovėms pereiti nuo įstatinio kapitalo ir akcijų nominalios vertės išraiškos nacionaline valiuta prie išraiškos eurais.
Jame nurodyta, kad akcijų nominalios vertės išraišką nacionaline valiuta keičiant į išraišką eurais turi būti laikomasi tam tikrų principų: 1) akcijų nominalios vertės išraiškos pakeitimas negali turėti įtakos akcijų savininkų turimoms balsavimo teisėms, 2) akcijų savininkams neturi kilti pareiga parduoti kurią nors jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų dalį, be to, rekomenduojama, kad 3) bendrovės išleistų akcijų skaičius liktų nepakitęs. Vadovaujantis šiomis Europos Komisijos rekomendacijomis bei atsižvelgiant į kitų valstybių narių teisinio reguliavimo, susijusio su euro įvedimu, praktiką, Specialiojo įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti minėtus principus. Specialiojo įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti bendro pobūdžio principą, taikytiną visų vertybinių popierių (tiek akcijų, tiek obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas) savininkams, ir nustatyti, kad vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos litais keitimas į išraišką eurais neturi įtakos vertybinių popierių savininkų turimoms teisėms ir pareigoms. To paties straipsnio 2–3 dalys skirtos akcijų savininkų turimų teisių ir pareigų tęstinumui užtikrinti numatant, kad viena vertus, akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimas į išraišką eurais neturi įtakos akcininkų teisei balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose pagal akcijų suteikiamas teises, kita vertus, – tai neatleidžia jų nuo pareigos apmokėti likusią neapmokėtą akcijų emisijos kainą akcijų pasirašymo sutartyse, taip pat steigimo sutartyje ar steigimo akte nurodytais terminais.
Specialiojo įstatymo projekte nurodoma, kaip turės būti perskaičiuojama į eurus euro centų tikslumu likusi nesumokėta litais išreikšta akcijų emisijos kaina, t. y. šiuo atveju turės būti taikomos EĮĮ
eurus taisyklės. Specialiojo įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad už tai, kad likusi nesumokėta litais išreikšta akcijų emisijos kaina būtų perskaičiuojama į eurus EĮĮ nustatyta tvarka, atsako bendrovės vadovas, t. y. bendrovės vadovui būtų įtvirtinama pareiga užtikrinti, kad būtų teisingai apskaičiuota akcininkams privaloma mokėti likusi akcijų emisijos kainos dalis eurais euro centų tikslumu. Atkreiptinas dėmesys, kad EĮĮ įtvirtintas sutarčių tęstinumo principas, pagal kurį lito išėmimas iš apyvartos nepakeičia jokių teisinių dokumentų sąlygų, neatleidžia nuo teisinių dokumentų vykdymo pareigos ar nepateisina jų nevykdymo, o juose nurodytos vertės litais reikš pagal neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą perskaičiuotas ir EĮĮ 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka suapvalintas vertes eurais (EĮĮ 27 straipsnio 1 dalis). Be to, EĮĮ nustatyta, kad nuo euro įvedimo dienos euras tampa teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu Lietuvos Respublikos piniginis vienetas litas, kaip teisėta ir privaloma priimti mokėjimo priemonė atsiskaitant grynaisiais pinigais naudojamas tik pereinamuoju laikotarpiu, t. y.
įvedimo dienos (EĮĮ 3 straipsnio 1-2 dalys, 25 straipsnio 1 dalis). Sutarčių tęstinumo principo taikymą obligacijų, įskaitant konvertuojamąsias obligacijas, pasirašymo sutartims įtvirtintų Specialiojo įstatymo projekto 5 straipsnis, reglamentuojantis bendrovės įsipareigojimus obligacijų savininkams. Šio straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovės įsipareigojimai obligacijų pasirašymo sutartyse nurodytais obligacijų išpirkimo terminais sumokėti obligacijų savininkams pinigų sumas, kurias sudaro obligacijų nominali vertė ir metinės palūkanos, vykdomi eurais euro centų tikslumu. Specialiojo įstatymo projekto
įtvirtinti, kad bendrovės įsipareigojimai konvertuojamųjų obligacijų pasirašymo sutartyse nurodytais terminais keisti konvertuojamąsias obligacijas į sutartyse nurodytų klasių akcijų skaičių, vykdomi akcijų nominalias vertes išreiškiant eurais euro centų tikslumu. Įvedus eurą keisis akcijų nominalios vertės, o kartu ir bendrovės įstatinio kapitalo, kuris yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai, išraiška ir dydis, todėl atitinkamai, turės būti keičiamas ir dokumentas, kuriuo bendrovė vadovaujasi savo veikloje, – bendrovės įstatai, kuriuose, be kitos informacijos, turi būti nurodomas bendrovės įstatinio kapitalo dydis ir akcijos nominali vertė (ABĮ 4 straipsnio 2 dalies 5–6 punktai). Atsižvelgus į tai, Specialiojo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad bendrovės įstatai turi būti pakeisti: įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė juose turi būti išreikšta eurais.
Bendrovės įstatų keitimas yra visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinė kompetencija, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tad Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad sprendimą pakeisti bendrovės įstatus, kai jie keičiami dėl įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais, priima visuotinis akcininkų susirinkimas. Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad bendrovės įstatų pakeitimai, susiję su euro įvedimu, gali būti:
Atkreiptinas dėmesys, kad kai bendrovės įstatų pakeitimai, susiję su euro įvedimu, bus atliekami kartu su kitais įstatų pakeitimais, tokiu atveju pakeisti bendrovės įstatai turės būti pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui CK arba ABĮ nustatytais terminais, priklausomai nuo to, kokio pobūdžio įstatų pakeitimai bus atliekami, pvz., jei kartu būtų didinamas įstatinis kapitalas – galios ABĮ įtvirtinta 6 mėnesių taisyklė, jei įstatai būtų keičiami nurodant, kad bendrovėje sudaromas kolegialus valdymo organas – valdyba, – galios CK įtvirtintas
nurodytų skaitmeninių verčių išraiškos pakeitimo, pakeisti bendrovės įstatai turės būti pateikiami Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sprendimo pakeisti įstatus priėmimo dienos (CK 2.66 straipsnio 3 dalis). Siekiant sumažinti bendrovėms teksiančią naštą, kilsiančią dėl siūlomos įtvirtinti pareigos pakeisti įstatus (dėl juose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais), ir sudaryti joms galimybę sprendimą dėl įstatų pakeitimo priimti eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y., paprastai iki gegužės 1 d. (kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais), metu, Specialiojo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pereinamąjį laikotarpį bendrovėms, per kurį jų įstatai turi būti pakeisti, juose įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę išreiškiant eurais, ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pakeisti bendrovės įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikti per
31 d.) (Specialiojo įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad vadovaujantis galiojančiais teisės aktais uždarosios akcinės bendrovės turi galimybę pakeistus įstatus elektroniniu būdu pateikti tiesiogiai Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kai įstatai yra parengti naudojantis ūkio ministro įsakymu patvirtintais uždarosios akcinės bendrovės pavyzdiniais įstatais. Tai leis didelei daliai uždarųjų akcinių bendrovių (šiuo metu elektroniniu būdu steigiamos beveik 70 procentų uždarųjų akcinių bendrovių) pakeisti įstatus patiriant minimalias laiko ir finansines sąnaudas, nes tokiu atveju nereikalaujama, kad pakeistus uždarosios akcinės bendrovės įstatus tvirtintų notaras. Šia galimybe galės pasinaudoti ir tos uždarosios akcinės bendrovės, kurios buvo įsteigtos neelektroniniu būdu, tačiau keisdamos įstatus, juos rengs vadovaudamosi uždarosios akcinės bendrovės pavyzdiniais įstatais.
Pastebėtina, kad ABĮ 4 straipsnio 5 dalis nustato, kad uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vyriausybė 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 983 įgaliojo Ūkio ministeriją parengti ir suderinus su Teisingumo ministerija patvirtinti uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinius įstatus. Uždarosios akcinės bendrovės pavyzdinės steigimo dokumentų formos ir jų pildymo rekomendacijos yra patvirtintos dviem ūkio ministro įsakymais (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. lapkričio
akto formos, Pavyzdinių uždarosios akcinės bendrovės įstatų ir Pavyzdinės uždarosios akcinės bendrovės steigimo akto formos ir pavyzdinių uždarosios akcinės bendrovės įstatų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-917 „Dėl Pavyzdinės uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties formos, Pavyzdinių uždarosios akcinės bendrovės įstatų ir Pavyzdinės uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutarties formos ir pavyzdinių uždarosios akcinės bendrovės įstatų pildymo rekomendacijų patvirtinimo“) ir vadovaujantis EĮĮ 32 straipsnio 2 dalimi bus pakeistos, esančias nuorodas litais pakeičiant į nuorodas eurais. Įvedus eurą, turės būti atliekami pakeitimai vertybinių popierių ir jų savininkų apskaitos dokumentuose, kuriuose atsispindi akcijų nominalios vertės išraiška litais. Tam skirtas Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnis, reglamentuojantis bendrovės vertybinių popierių ir įrašų apie juos keitimą.
Kiek susiję su akcinių bendrovių išleidžiamų vertybinių popierių apskaita, EĮĮ 14 straipsnio
dalių nuostatų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas nustato jame apskaitomų vertybinių popierių nominalios vertės pakeitimo tvarką. Vadovaujantis šia nuostata, taip pat atsižvelgiant į ABĮ 41 straipsnio 2 dalį, pagal kurią akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o vadovaujantis ABĮ 55 straipsnio 10 dalimi, obligacijų ir jų apyvartos apskaitai taikomi nematerialioms akcijoms nustatyti reikalavimai, Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti, kad akcinės bendrovės vertybinių popierių savininkų sąskaitose esančių įrašų pakeitimai, susiję su vertybinių popierių nominalios vertės išraiška eurais, atliekami Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas gali tvarkyti ne tik jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė, bet ir sąskaitų tvarkytojas, kuriam uždaroji akcinė bendrovė sutartimi perdavė akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą (ABĮ 41 straipsnio 3 dalis), Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad uždarosios akcinės bendrovės vertybinių popierių (nematerialių akcijų ir (arba) obligacijų) savininkų sąskaitose, kurias tvarko sąskaitų tvarkytojai, esančių įrašų pakeitimai, susiję su vertybinių popierių nominalios vertės išraiška eurais, taip pat būtų atliekami Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo nustatyta tvarka (Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, turi būti sudaromas jos akcininkų sąrašas, kuriame, be kitų duomenų apie akcininkus, nurodoma ir kiekvienam akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominali vertė, Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė turi sudaryti naują uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašą, išskyrus atvejus, kai akcininkas yra vienas asmuo. Įvertinus ABĮ 41¹straipsnio 7 dalies reguliavimą (naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas turi būti sudaromas nedelsiant po dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo), naujas uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašas, išskyrus atvejus, kai akcininkas yra vienas asmuo, turėtų būti sudaromas įregistravus bendrovės įstatus, kuriuose bendrovės įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė išreikšta eurais.
Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, įskaitant ir akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalią vertę, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus turi būti pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo. Atsižvelgus į tai, Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uždaroji akcinė bendrovė turi pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui duomenis apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalios vertės išraišką eurais, išskyrus atvejus, kai akcininkas yra vienas asmuo.
Įvertinus ABĮ 41¹ straipsnio 8 dalies reguliavimą (uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims pasikeitus, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas yra vienas asmuo, turi būti pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo), siūloma nustatyti, kad duomenys apie akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalios vertės išraišką eurais Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui turėtų būti pateikti ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakeistų įstatų, kuriuose bendrovės įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė išreikšta eurais, įregistravimo Juridinių asmenų registre. Nurodyto 5 dienų termino pradžia siejama su pakeistų įstatų įregistravimu Juridinių asmenų registre (ne su dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimu), kadangi šiuo atveju duomenys apie akcininkams nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalią vertę keisis dėl euro įvedimo, dėl ko turės būti keičiami ir uždarosios akcinės bendrovės įstatai (nurodant akcijų nominalią vertę eurais).
Tuo tarpu ABĮ 41¹ straipsnio 8 dalies reguliavimas skirtas ir tokiems akcininkų duomenų pasikeitimams (pvz., akcininko – fizinio asmens gyvenamosios vietos), dėl kurių įstatai nėra keičiami, nes įstatuose jie nėra nurodomi (ABĮ 4 straipsnio 2 dalis). Specialiojo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra išleidusi nematerialių akcijų ir (arba) obligacijų ir savo vertybinių popierių savininkų sąskaitas tvarko pati, atlikti įrašų vertybinių popierių savininkų sąskaitose pakeitimus, o uždarajai akcinei bendrovei, kuri yra išleidusi materialias akcijas ar akcijų sertifikatus, – atlikti įrašų akcininkų registravimo žurnale pakeitimus, susijusius su akcijų nominalios vertės išraiška eurais, taip pat, akcininkui pareikalavus, pakeisti jo turimas materialias akcijas ar akcijų sertifikatus į naujus, kuriuose akcijų nominali vertė išreiškiama eurais (Specialiojo įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 3
Akcininkų turimų akcijų nominalios vertės išraiška iš litų į eurus keisis dėl euro įvedimo Lietuvos Respublikoje ir akcijų nominalios vertės išraiška iš litų į eurus bus pakeista Juridinių asmenų registre įregistravus pakeistus bendrovės įstatus, tad Specialiojo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti veiksmai turės būti atliekami įregistravus pakeistus uždarosios akcinės bendrovės įstatus Juridinių asmenų registre kaip tai nurodyta pirmiau. Vadovaujantis ABĮ nuostatomis, uždarosios akcinės bendrovės vadovas atsako už akcininkų nematerialių akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą ir materialių akcijų savininkų registravimą bendrovėje, išskyrus atvejus, kai nematerialių akcijų apskaita yra perduota sąskaitų tvarkytojams (ABĮ 37 straipsnio 13 dalis), taip pat už uždarosios akcinės bendrovės akcininkų sąrašo sudarymą ir duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui (ABĮ 41¹ straipsnio
dalyje atitinkamai siūloma nustatyti, kad už šio straipsnio 2 dalyje nurodytų uždarosios akcinės bendrovės veiksmų atlikimą atsako uždarosios akcinės bendrovės vadovas.
Specialiojo įstatymo projekto nuostatomis, kuriomis bendrovėms siūloma įtvirtinti pareigą įvedus eurą pakeisti įstatus, juose įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę išreiškiant eurais, ir pakeistus įstatus pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo Specialiojo įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d.), norima užtikrinti Juridinių asmenų registre kaupiamos ir tvarkomos informacijos teisingumą, tikslumą ir aktualumą, siekiant, kad Juridinių asmenų registre įregistruotų bendrovių įstatuose neliktų nuorodų į litus ar netgi prieš nacionalinę Lietuvos Respublikos valiutą – litą galiojusias valiutas. Įvertinus tai bei siekiant užtikrinti EĮĮ įtvirtintų ir Specialiajame įstatyme siūlomų įtvirtinti bendrovės įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais taisyklių tinkamą laikymąsi, Specialiojo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti atsakomybę už Specialiajame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą numatant, kad asmenys, pažeidę Specialiojo įstatymo nustatytus reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka (Specialiojo įstatymo projekto 8 straipsnis).
Pažymėtina, kad minėtos pasekmės kyla sistemiškai aiškinant ir taikant kitus Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus: vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatomis, neteisingų juridinio asmens dokumentų pateikimas Juridinių asmenų registrui arba jų nepateikimas Juridinių asmenų registrui laiku teisės aktų nustatyta tvarka užtraukia baudą juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės vadovui ar kitam įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytam asmeniui nuo vieno šimto iki penkių tūkstančių litų (ATPK 172² straipsnis), tuo tarpu sąskaitų tvarkytojai galėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn vadovaujantis EĮĮ 29 straipsniu.
Dėl Akcinių bendrovių įstatymo projekto Akcinių bendrovių įstatymo projektu siekiama įtvirtinti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės minimalų įstatinio kapitalo dydį eurais, taip pat akcijų nominalią vertę eurais, reglamentuoti atvejus, kai naujai steigiamos bendrovės steigimo dokumentai sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti Juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus numatoma pateikti po šios datos, taip pat atvejus, kai iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsteigtos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti bendrovės įstatus priimtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau pakeisti įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami po šios datos, sprendžiami kiti su euro įvedimu susiję klausimai. Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 40 tūkstančių eurų (Akcinių bendrovių įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis), o uždarosios akcinės bendrovės – ne mažesnis kaip 2,5 tūkstančio eurų (Akcinių bendrovių įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis).
Tokie minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai eurais siūlomi ABĮ įtvirtintus minimalius įstatinio kapitalo dydžius litais padalijus iš euro ir lito perskaičiavimo kurso ir gautas reikšmes suapvalinus į mažesnę pusę iki artimesnio apvalaus dydžio išraiškos pusės ar dešimties tūkstančių tikslumu. Apvalinimas į mažesnę pusę pasirinktas siekiant išvengti atvejų, kai bendrovės, kurių įstatuose įtvirtintas minimalus įstatinio kapitalo dydis litais, išreiškusios jį eurais euro centų tikslumu laikantis EĮĮ 14 straipsnio 4 dalyje ir Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti tvarkos, nebeatitiks EĮĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka perskaičiuoto ir eurais išreikšto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimo, t. y. bendrovių įstatuose nurodytas įstatinio kapitalo dydis taps mažesnis nei ABĮ reikalaujamas minimalus. Pažymėtina, kad 2,5 tūkstančio eurų minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimas uždarosioms akcinėms bendrovėms įtvirtintas taip pat ir Latvijos bei Estijos įstatymuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad minimalaus įstatinio kapitalo dydžio sumažinimas iki, atitinkamai, 40 tūkstančių eurų akcinių bendrovių atveju ir 2,5 tūkstančio eurų uždarųjų akcinių bendrovių atveju (žr. lentelę) neturės įtakos iki euro įvedimo dienos įsteigtų bendrovių kreditorių ir kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugai, kadangi tokios bendrovės, norėdamos pereiti prie naujai įtvirtinto minimalaus įstatinio kapitalo dydžio eurais ir sumažinti esamą įstatinio kapitalo dydį, turės laikytis ABĮ įtvirtintos įstatinio kapitalo mažinimo tvarkos (pvz., uždaroji akcinė bendrovė, kurios įstatuose nurodytas įstatinis kapitalas yra 10 000 litų ir kuri yra išleidusi
eurais išreikšto įstatinio kapitalo dydžio ir norėdama įstatuose nustatyti ne 2
dalyje ir Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas taisykles, o 2 500 eurų įstatinį kapitalą, turės kartu priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo ir laikytis visų ABĮ įtvirtintų įstatinio kapitalo mažinimo procedūrų). Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad akcijos nominali vertė turi būti išreikšta eurais euro centų tikslumu (Akcinių bendrovių įstatymo projekto 2 straipsnis). Siūloma akcijos nominalios vertės išraiška pasirinkta atsižvelgus į tai, kad iki euro įvedimo dienos įsteigtų bendrovių akcijų nominalios vertės išraiška taip pat turės būti išreikšta eurais euro centų tikslumu (EĮĮ 14 straipsnio 4 dalis, Specialiojo įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis), taip pat į akcinių bendrovių ypatumus (akcininkų skaičių, galimą prekybą reguliuojamose rinkose ir pan.).
Lentelė ABĮ nustatytų akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės minimalaus įstatinio kapitalo dydžio ir akcijos nominalios vertės perskaičiavimas iš litų į eurus, taikant Europos Sąjungos Tarybos neatšaukiamai nustatytą euro ir lito perskaičiavimo kursą Vertė litais (nustatyta ABĮ) Pagal EĮĮ taisykles išreikšta vertė eurais Siūloma vertė eurais (Akcinių bendrovių įstatymo projekte) Skirtumas po suapvalinimo Minimalaus įstatinio kapitalo dydis AB: 150
UAB: 10
Akcijos nominali vertė AB: 1 Lt 0,29 € 0,01 €
UAB: 1 Lt 0,29 € 0,01 €
Pažymėtina, kad siūloma akcijos nominalios vertės išraiška eurais euro centų tikslumu leidžia bendrovėms, įsteigtoms iki ar steigiamoms po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos, turėti eurais išreikštą akcijų nominalią vertę ir įstatinio kapitalo dydį, tačiau tokiu atveju skaitmeninė reikšmė turės būti nurodoma su dviem skaičiais po kablelio, pvz., akcijos nominali vertė turėtų būti nurodoma 1,00 EUR (ne 1 EUR). Praktikoje gali pasitaikyti atvejų, kai bendrovės steigimo procedūros bus pradėtos iki 2014 m. gruodžio 31 d., bet numatyta jas užbaigti jau po šios datos arba sprendimas pakeisti bendrovės įstatus bus priimtas iki 2014 m. gruodžio
tvarkytojui po šios datos. Šiems atvejams sureguliuoti skirtos Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 2–3 dalys. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d.
Lietuvoje pradės cirkuliuoti euras, o visi valstybės registrai, įskaitant ir Juridinių asmenų registrą, iki euro įvedimo dienos turi būti pritaikyti duomenims eurais tvarkyti, Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu bendrovės steigimo sutartis ar steigimo aktas sudaryti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau bendrovei įregistruoti Juridinių asmenų registre reikalingus dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui numatoma pateikti po šios datos, įstatinio kapitalo dydis ir akcijų nominali vertė bendrovės steigimo sutartyje ar steigimo akte ir įstatuose nurodomi eurais euro centų tikslumu. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABĮ 4 straipsnio 9 dalimi, steigiamos bendrovės įstatai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 6 mėnesius nuo dienos, kurią juos pasirašė visi steigėjai. Atsižvelgus į tai, kad galimas 6 mėnesių laikotarpis nuo bendrovės įstatų pasirašymo iki jų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir įvertinus galimus specifinius atvejus, kai įstatai turės būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Juridinių asmenų registro tvarkytojas nebepriims dokumentų, kuriuose skaitmeninės vertės bus išreikštos litais, Akcinių bendrovių įstatymo projekte įtvirtinama pareiga bendrovės steigėjams iki 2014 m. gruodžio 31 d. sudaromuose steigimo sandoriuose ir įstatuose, kurie Juridinių asmenų registro tvarkytojui bus pateikiami po šios datos, įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę nurodyti eurais. Atitinkama nuostata įtvirtinta ir tiems atvejams, kai visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas pakeisti įstatus priimtas iki 2014 m. gruodžio 31 d., bet pakeisti įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikiami po šios datos.
Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad tokiais atvejais visuotinis akcininkų susirinkimas priimdamas sprendimą pakeisti bendrovės įstatus tuo pačiu turės priimti sprendimą dėl įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos įstatuose nurodymo eurais euro centų tikslumu. Akcijų nominalios vertės išraišką litais pakeičiant į išraišką eurais euro centų tikslumu turės būti vadovaujamasi EĮĮ 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Įstatinio kapitalo dydis lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių eurais euro centų tikslumu sumai. Šiuo atveju įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimui į išraišką eurais euro centų tikslumu bus taikomos tokios pat taisyklės, kaip ir tos, kurios įtvirtintos Specialiojo įstatymo projekte ir skirtos bendrovėms, įsteigtoms iki 2014 m. gruodžio 31 d. Nuoroda į EĮĮ daroma dėl to, kad tuo metu Specialusis įstatymas dar nebus įsigaliojęs, o EĮĮ, įtvirtinantis bendrąjį principą, kaip turės būti perskaičiuojama nuosavybės vertybinių popierių nominali vertė iš litų į eurus, jau galioja. Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje siūlomas techninio pobūdžio pakeitimas, susijęs su ABĮ 78 straipsnio 2 dalyje nurodytos litais išreikštos skaitmeninės vertės pakeitimu į eurais išreikštą skaitmeninę vertę, suderintas su Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata.
Vadovaujantis ABĮ nuostatomis išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus turi visuotinis akcininkų susirinkimas, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis (ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir šį sprendimą visuotinis akcininkų susirinkimas priima kvalifikuota balsų dauguma, išskyrus ABĮ nustatytas išimtis (ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į pirmiau šiame aiškinamajame rašte išdėstytas priežastis, lemiančias tai, kad tuo atveju, kai bendrovės įstatai bus keičiami tik dėl įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais, tikslinga taikyti paprastesnę, t. y. paprastos balsų daugumos, sprendimų priėmimo tvarką nei nustatyta ABĮ, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti teisines prielaidas įtvirtinti minėtą išimtį ir numatyti, kad bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatų keitimą, kai jie keičiami dėl įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais keitimo į išraišką eurais, ir kitų dėl euro įvedimo atsirandančių pareigų vykdymą ABĮ reglamentuoja tiek, kiek Specialusis įstatymas nenustato kitaip (Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad kitos dėl euro įvedimo atsirandančios pareigos, tai Specialiojo įstatymo projekto 5 straipsnyje siūlomos įtvirtinti pareigos bendrovėms, 7 straipsnio 2 dalyje – pareigos uždarosioms akcinėms bendrovėms, 7 straipsnio 1 dalyje – pareiga sąskaitų tvarkytojams, 4 straipsnio 3 dalyje – pareiga akcininkams.
Kaip minėta pirmiau, Specialiojo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti pareigą bendrovėms įstatų pakeitimus dėl įstatinio kapitalo dydžio ir akcijų nominalios vertės išraiškos litais pakeitimo į išraišką eurais atlikti ir pakeistus įstatus Juridinių asmenų registrui pateikti per 24 mėnesius nuo Specialiojo įstatymo įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2016 m gruodžio 31 d.). Siekiant paspartinti bendrovių, įsteigtų iki 2014 m. gruodžio 31 d., įstatų keitimo procesą ir tokiu būdu užtikrinti Juridinių asmenų registre tvarkomos informacijos apie įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę teisingumą bei aktualumą, Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad pareiga įstatuose išreikšti įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę eurais euro centų tikslumu atsiranda kartu su pirmaisiais, pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 1 d., Juridinių asmenų registrui pateikiamais bendrovių įstatų pakeitimais (Akcinių bendrovių įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalis). Dėl Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Siekiant užtikrinti Juridinių asmenų registre kaupiamos ir tvarkomos informacijos atitiktį įstatymų reikalavimams dėl euro, siūloma papildyti CK projekto 2.70 straipsnio 1 dalį numatant, kad tuo atveju, jeigu bendrovės įstatinio kapitalo dydis yra mažesnis nei įstatyme nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą.
Vadovaujantis šia nuostata, tuo atveju, jeigu Juridinių asmenų registre esamas bendrovės įstatinio kapitalo dydis, išreikštas eurais taikant EĮĮ ir Specialiajame įstatyme nustatytą tvarką, būtų mažesnis nei ABĮ nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis (kuris įsigaliojus siūlomiems ABĮ pakeitimams bus lygus, atitinkamai, 40 tūkstančių eurų akcinių bendrovių atveju ir 2,5 tūkstančio eurų uždarųjų akcinių bendrovių atveju), bendrovė galėtų būti likviduojama taikant CK 2.70 straipsnyje nustatytas procedūras. Pastebėtina, kad į siūlomos nuostatos reguliavimo sritį galėtų patekti 64 akcinės bendrovės ir 3 437 uždarosios akcinės bendrovės. Būtent tiek bendrovių yra neįgyvendinusios
ir/ar 2000 m. liepos 13 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 79 straipsnio 2 dalyje bei 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528 50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos. Pažymėtina, kad 1994 m. liepos 5 d. Akcinių bendrovių įstatymo Nr. I-528, kuris įtvirtino 100 000 litų minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimą akcinėms bendrovėms ir 10 000 litų minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimą uždarosioms akcinėms bendrovėms, 50 straipsnio 2 dalis nustatė, kad akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas mažesnis už šio įstatymo nustatytą minimalų dydį, per 2 metus nuo įstatymo paskelbimo turi atitinkamai padidinti bendrovės įstatinį kapitalą.
Bendrovės, neįvykdžiusios šio reikalavimo, turi būti reorganizuotos arba likviduotos. 2000 m. liepos
minimalaus įstatinio kapitalo dydžio reikalavimą akcinėms bendrovėms, 79 straipsnio 2 dalis nustatė, kad akcinės bendrovės, kurių įstatinis kapitalas mažesnis už šio įstatymo nustatytą minimalų, per 24 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi atitinkamai padidinti įstatinį kapitalą. Akcinės bendrovės, neįvykdžiusios šio reikalavimo, turi būti reorganizuotos arba likviduotos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, kad 2014 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1064, kuris įsigalios 2015 m. sausio 1 d., siūloma atitinkamai papildyti minėtojo įstatymo 3 straipsniu nauja redakcija išdėstyto CK 2.70 straipsnio 1 dalį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti sklandų euro įvedimą ABĮ reguliavimo srityje. Įteisinus siūlomą teisinį reguliavimą, bendrovės turės atlikti privalomus veiksmus: pakeisti įstatus, įrašus vertybinių popierių sąskaitose ir akcininkų registravimo žurnaluose, atlikti kitus veiksmus, siejamus su euro įvedimu, kurių pasėkoje jos patirs laiko, finansų ir kt. sąnaudas.
Apskaičiuota, kad tuo atveju, jei visos bendrovės pakeistus įstatus Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiks neelektroniniu būdu, joms tenkanti bendra administracinė našta galėtų siekti iki 5,6 milijonų litų. Tuo atveju, jei pakeisti uždarųjų akcinių bendrovių įstatai Juridinių asmenų registro tvarkytojai bus teikiami elektroniniu būdu, ši našta būtų mažesnė. Tad svarbu nustatyti tinkamą bendrovėms tenkančios administracinės naštos ir įsipareigojimų vykdymo balansą. Atsižvelgus į tai ir siekiant sumažinti bendrovėms tenkančią naštą, įstatymų projektais siūloma keletas priemonių: 1) pereinamasis dviejų metų laikotarpis, kuris būtų taikomas bendrovės įstatams pakeisti ir juos įregistruoti Juridinių asmenų registre; 2) paprastesnė įstatų pakeitimo procedūra: taikomas paprastos visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų daugumos reikalavimas (vietoj kvalifikuotos balsų daugumos), jei visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas priimamas tik dėl su euro įvedimu susijusių pakeitimų. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymai, kurių projektai teikiami, sudarys sąlygas jau įsteigtoms bendrovėms pereiti prie vieningos Europos valiutos euro, o naujai steigiamoms bendrovėms įstatinio kapitalo dydį ir akcijų nominalią vertę išreikšti eurais, kas leis pagerinti verslo sąlygas ir skatins jo plėtrą ir konkurencingumą euro zonoje. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, kurių projektai teikiami, reikės pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir, atitinkamai, jas vardijantys terminai. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai nesusiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektai atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. Šio aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytas teisės aktas, kurį reikės pakeisti. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„euras“, „įstatinis kapitalas“, „nominali vertė“, „įstatai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2014-09-15 Nr. XIIP-2228 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
2014-10-13 Nr. XIIP-2228(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
formuluotė „įstatinį kapitalo dydį“ taisytina į formuluotę „įstatinio kapitalo dydį“, atsižvelgiant į tai, kad Akcinių bendrovių įstatyme yra nurodyti reikalavimai įstatinio kapitalo dydžiui. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas,
pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-joas Teisės departa-mentas, 2014-09-15 išvada Nr. XIIP-2228 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 IR 2.108 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovės Audronė Railaitė ir Vaida Sinušaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-15) 1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2014-09-24) * Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1.
civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo projektui XIIP-2228(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus Gailius, Stasys Brundza Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas