Projekto lyginamasis variantas
IR 122
2014 m. d. Nr. Vilnius
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DĖL
IR
2 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas
d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau –
vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“. 2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. “3 straipsnis. Įstatymo papildymas 122 straipsniu Papildyti Įstatymą 122 straipsniu: „122 straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo nagrinėjimo tvarka
1Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9
straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Kai prašymas pateikiamas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis, prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Kai prašymas pateikiamas vadovaujantis
ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Jei to padaryti neįmanoma, prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą.
Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos
civilinio proceso kodekso805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (EB) Nr. 2201/2003, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas.
Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresą, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiama. 6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos. 7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą tokį prašymą tenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės.
Tokiu atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas toliau tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. K ompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
NR. X-1809
121 IR 122
2014 m. d. Nr. Vilnius
skirsnio pavadinimo pakeitimas Pakeisti šeštojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
DĖL
IR
straipsnis. Įstatymo papildymas 121
spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas
d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau –
vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“. 2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius. “3 straipsnis. Įstatymo papildymas 122 straipsniu Papildyti Įstatymą 122 straipsniu: „122 straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo nagrinėjimo tvarka
1Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9
straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti valstybine kalba arba turi būti pridėti šių dokume ntų vertimai į lietuvių kalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, šis prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą.
Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. 4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą. 5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (EB) Nr. 2201/2003, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas.
Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresą, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiamos. 6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos. 7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės.
Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. K ompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas
IR 122
projekto tikslai ir uždaviniai. 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003), 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) 8 ir 9 straipsniuose yra numatyta galimybė teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, tačiau manantiems, kad kurios nors kitos valstybės, su kuria vaiką konkrečioje byloje sieja konkretus ryšys, teismas būtų tinkamesnis nagrinėti bylą ar jos dalį, ir jei tai labiausiai atitinka vaiko interesus, perduoti jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą kitos valstybės teismui. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose yra nustatytos tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir klausimai dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą minėtų nuostatų taikymą Lietuvos Respublikoje, reikalingas papildomas teisinis reguliavimas. Tokių papildomų nuostatų poreikis paaiškėjo atsižvelgiant į tai, kad praktikoje į Lietuvos Respublikos institucijas, atliekančias centrinių institucijų funkcijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 ir 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvenciją (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją) kreipiasi užsienio valstybių centrinės institucijos ar užsienio teismai su prašymais perduoti jurisdikciją Lietuvos Respublikos teismams, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios su vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių ar turėjusių įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, interesais. Užsienio valstybių subjektams aiškaus teisinio reguliavimo trūkumas sukelia papildomų sunkumų, kadangi užsienio valstybių teismai ar bylos šalys nežino, į kokį Lietuvos Respublikos teismą jie turėtų tiesiogiai kreiptis, kokia tvarka turėtų būti kreipiamasi į Lietuvos Respublikos teismus, tai sąlygoja papildomas laiko ir lėšų sąnaudas, taip pat ir centrinių institucijų funkcijas vykdančių Lietuvos Respublikos institucijų papildomas sąnaudas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos taip pat nėra pakankamos, kadangi Civilinio proceso kodekse nėra įtvirtinta specialių taisyklių tokio pobūdžio prašymų nagrinėjimui. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant Lietuvos Respublikos teisėje aiškiai nustatyti, kokia tvarka ir koks teismas sprendžia klausimus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir klausimus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Kaip minėta, Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose yra numatyta galimybė teismams, turintiems jurisdikciją nagrinėti į minėtų teisės aktų taikymo sritį patenkančią bylą iš esmės, tačiau manantiems, kad kurios nors kitos valstybės, su kuria vaiką konkrečioje byloje sieja konkretus ryšys, teismas būtų tinkamesnis nagrinėti bylą ar jos dalį, ir jei tai labiausiai atitinka vaiko interesus, perduoti jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą kitos valstybės teismui. Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose yra nustatytos tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir klausimai dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui, tačiau šiuo metu Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje nėra papildomai reglamentuota, kokia tvarka turėtų būti sprendžiami nurodyti klausimai Lietuvos Respublikoje. Praktikoje iš užsienio valstybių teismų ar bylos šalių gaunami prašymai, bendradarbiaujant centrinių institucijų funkcijas vykdančioms institucijoms, yra perduodami Lietuvos Respublikos teismams, kuriems konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtų teisminga byla ir kurie nagrinėtų bylą Lietuvos Respublikoje, jei būtų perimta jurisdikcija iš užsienio valstybės teismo. Teismai nurodytus prašymus nagrinėja, vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 2201/2003, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos ir Civilinio proceso kodekso nuostatomis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 2201/2003
nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.
Minėtų prašymų nagrinėjimą siūloma priskirti Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai, siekiant, kad būtų formuojama vienoda atitinkamų prašymų nagrinėjimo praktika. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja įvairius prašymus susijusius su bylomis su užsienio elementu, pavyzdžiui, prašymus dėl užsienio valstybių teismų priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje ir kt., taigi Lietuvos apeliaciniame teisme formuojama prašymų bylose su užsienio elementu nagrinėjimo praktika. Be to, jurisdikcijos klausimų sprendimą priskyrus Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat būtų formuojama vienoda praktika dėl kompetentingo Lietuvos Respublikos teismo, kuris nagrinėtų bylą iš esmės, parinkimo. Įstatymo projekte (keičiamo Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 122 straipsnio 3 dalyje) nustatomi Lietuvos apeliaciniam teismui teikiamiems prašymams taikytini procesiniai reikalavimai, susiję su prašymų turiniu, kalba, įteikimo reikalavimais, trūkumų šalinimu ir pan. Pastebėtina, kad Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus gali pateikti užsienio valstybių teismai savo iniciatyva arba konkrečios bylos šalys. Įstatymo projekte numatyti procesiniai reikalavimai būtų taikomi tiems prašymams, kuriuos pateikia bylos šalys, tačiau, atsižvelgiant į ypatingą teismų statusą, minėtų procesinių reikalavimų siūloma netaikyti užsienio valstybių teismų teikiamiems prašymams. Tokiu atveju užsienio valstybių teismai prašymus teiktų vadovaudamiesi Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 ir 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvencijos nuostatomis, o, esant poreikiui tokius prašymus tikslinti ar gauti iš užsienio valstybių teismų papildomą su konkrečia byla susijusią informaciją, šie klausimai galėtų būti sprendžiami tiesiogiai taikant (EB) Nr. 2201/2003 ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos nuostatas, reglamentuojančias teismų tarpusavio susižinojimą ir bendradarbiavimą. Įstatymo projekte (keičiamo Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 122 straipsnio 4 dalyje) numatyta galimybė Lietuvos apeliaciniam teismui, kai tai tikslinga, pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju spręstų, ar, siekiant įvertinti jurisdikcijos perėmimo ar perdavimo atitiktį vaiko interesams ir tinkamai išnagrinėti gautą prašymą, yra reikalinga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada. Įstatymo projekte (keičiamo Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 122 straipsnio 5, 6 dalyse) nustatoma prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėjimo tvarka ir, atsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūloma nustatyti, kad prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad, nustatant minėtų prašymų nagrinėjimo tvarką, siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, buvo atsižvelgta į galiojančio Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 ir 7 straipsnių nuostatas.
Siekiant, kad būtų lengviau nustatyti kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, taip pat siekiant formuoti vienodą bylų priskyrimo konkretiems Lietuvos Respublikos teismams praktiką, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą tokį prašymą tenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas galėtų būti nustatomas atsižvelgiant, pavyzdžiui, į asmens, siekiančio būti vaiko globėju, gyvenamąją vietą, į paskutinę vaiko gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 15 straipsnio 3 dalyje ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje yra nurodyti kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama apie vaiko ryšį su konkrečia valstybe, taigi, vadovaujantis minėtais kriterijais, taip pat galėtų būtų sprendžiama, kuris teismas Lietuvos Respublikoje kompetentingas nagrinėti iš užsienio valstybės teismo perimtą bylą. Diskrecijos teisę nuspręsti, koks konkretus teismas būtų kompetentingas Lietuvos Respublikoje, kaip minėta, siekiama suteikti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Siekiant užtikrinti užsienio valstybės teisme iškeltos bylos nagrinėjimo tęstinumą, kai šią bylą perima Lietuvos Respublikos teismai, Įstatymo projekte (keičiamo Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 122 straipsnio 7 dalyje) siūloma nustatyti, kad užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama nagrinėti iš esmės kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui, tokiu atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas toliau tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti (ši nuostata atitinka Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 8 dalies nuostatą). Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Lietuvos apeliacinis teismas turimą bylos medžiagą perduotų konkrečiam apylinkės teismui, o jei dalį bylos medžiagos būtų poreikis perimti iš užsienio valstybės teismo, reikalinga bylos medžiaga būtų perimama bendradarbiavimo tarp teismų būdu. Siekiant teisinio aiškumo ir sisteminio 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo, Įstatymo projekte siūloma papildomai numatyti, kad 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“, kuriame yra nustatyta centrinė įstaiga 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje numatytoms funkcijoms atlikti, Lietuvos Respublikai priimtinos kalbos ir kiti su 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymu Lietuvos Respublikoje susiję klausimai.
Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos prielaidos tinkamai ir sklandžiai Lietuvos Respublikoje įgyvendinti bei taikyti Reglamento (EB) Nr. 2201/2003) 15 straipsnio ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatas, būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir taip sudarytos prielaidos geriau ginti vaikų interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, galimas nežymus Lietuvos apeliacinio teismo darbo krūvio padidėjimas, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Lietuvos Respublika gauna nedaug prašymų, kurių nagrinėjimo klausimus siekiama spręsti Įstatymo projekte (pavyzdžiui, 2014 m. gaunamas maždaug vienas prašymas per mėnesį). Kitų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tikėtina, kad Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymo projektą į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo įgyvendinimui nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekto įgyvendinti nereikės papildomų biudžeto lėšų, kadangi pagal Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos nuostatas Lietuvos Respublikos teismai šiuo metu taip pat nagrinėja prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas buvo aptartas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-55 sudarytame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komitete ir iš esmės pritarta tikslingumui reglamentuoti, kokia tvarka Lietuvos Respublikoje turi būti sprendžiami klausimai dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir klausimai dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui, taip pat pritarta šių klausimų sprendimą priskirti Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „jurisdikcija“, „teismas“, „vaiko interesai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
DĖL
122
2014-09-17 d. Nr. XIIP-2194 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 122 straipsniu, kurio 3, 5 ir 7 dalys išdėstytos nesilaikant teisės technikos taisyklių. Paminėtose straipsnio dalyse teisės normos išdėstytos ištisiniu tekstu, nors turėtų būti vertinamos kaip savarankiškos teisės normos, kurios dėstytinos atskiromis straipsnio dalimis arba dalimis su punktais. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. X-1809
122
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
TEISĖTVARKOS komitetas
IR 122
: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys : Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės sistemos vystymo skyriaus patarėja Reda Gabrilavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-09-17) Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Projekto 3 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 122 straipsniu, kurio 3, 5 ir 7 dalys išdėstytos nesilaikant teisės technikos taisyklių. Paminėtose straipsnio dalyse teisės normos išdėstytos ištisiniu tekstu, nors turėtų būti vertinamos kaip savarankiškos teisės normos, kurios dėstytinos atskiromis straipsnio dalimis arba dalimis su punktais.
Nepritarti Pastaba redakcinio pobūdžio, kuriai, sistemiškai vertinant viso galiojančio įstatymo struktūrą, pritarti netikslinga. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymą siūlant papildyti 122 straipsniu, jo 5 dalies (Projekto 3 straipsnis) nuostatos dėstomos analogiškai galiojančiai Įstatymo 4 straipsnio 5 dalies redakcijai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Apeliacinis Teismas (2014-11-18) * Lietuvos apeliaciniam teismui pastaboms ir pasiūlymams pateikti buvo pateiktas Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų j gyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir {statymo papildymo 12(1) ir 12(2) straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-2194. Informuojame, kad Lietuvos apeliacinis teismas iš esmės pritaria siūlomiems pakeitimams. 2003 m. lapkričio
sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 15 straipsnyje ir 1996 m. spalio 19 d.
Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje
nagrinėti bylą iš esmės, tačiau manantiems, kad kurios nors kitos valstybės, su kuria vaiką konkrečioje byloje sieja konkretus ryšys, teismas butų tinkamesnis nagrinėti bylą ar jos dalį, ir jei tai labiausiai atitinka vaiko interesus, perduoti jurisdikciją nagrinėti konkrečią bylą kitos valstybės teismui. Šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota koks teismas Lietuvoje kompetentingas spręsti dėl kitos valstybės teismo perduodamos jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą. Mūsų nuomone, siekiant vieningos praktikos dėl tokio pobūdžio bylų priskyrimo konkretiems Lietuvos Respublikos teismams formavimo bei tuo pačiu užtikrinant susižinojimą su užsienio valstybių teismais, projekte pagrįstai numatyta, jog Lietuvoje tokio pobūdžio kitos valstybės teismų prašymus nagrinėja vienas teismas - Lietuvos apeliacinis teismas. Pritariame, jog tokiu būdu būtų užtikrintas teisinis aiškumas ir sudarytos prielaidos geriau ginti vaikų interesus. Pritarti Pažymėtina, kad siūlomo teisinio reguliavimo poreikis konstatuotas Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J.Sabatausko ir tuo metu Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkės R.Šalaševičiūtės organizuotame tarpinstituciniame pasitarime dėl iš Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių užsienio valstybėse, kompetentingų užsienio valstybių institucijų paimtų vaikų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra . 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra . 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti L ietuvos Respublikos civilinio procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr.
X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 ir 122 straipsniais įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Stasys Šedbaras. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas