Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 14, 17, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija
;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija
;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija
;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija
litų
, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija
, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija
;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.“
1.
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti 6 000 litų 1 740 eurų per einamuosius kalendorinius metus;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos, gautos užsienio valiuta, perskaičiuojamos litais eurais pagal Lietuvos Europos centrinio banko paskelbtus oficialų lito orientacinius euro ir užsienio valiutos kursą valiutų santykius, o tais atvejais, kai orientacinių užsienio valiutų ir euro santykių Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomus ir skelbiamus orientacinius euro ir užsienio valiutų santykius , galiojantį galiojančius pajamų lyginimo dieną.“ 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai 1,45 euro , o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip
1 litas 0,29 euro , socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.“ 4 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas 1.
įgyvendinimas
įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (arba) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima ar pakeičia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2164(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 14, 17 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimas turtas:
1) statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
2) privalomos registruoti transporto priemonės;
3) privaloma registruoti žemės ūkio technika;
4) žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
5) gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija
;
6) akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija
;
7) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija
;
8) piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija
litų
, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
9) gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija
, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
10) kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija
;
11) valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.“
1.
jį išdėstyti taip:
„8) pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus
pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas (toliau – Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas), viršijanti
eurų per einamuosius kalendorinius metus;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pajamos,
gautos užsienio valiuta, perskaičiuojamos litais eurais pagal Lietuvos Europos centrinio banko paskelbtą oficialų lito orientacinį euro ir užsienio valiutos kursą valiutų santykį, o tais atvejais, kai orientacinio euro ir užsienio valiutų santykio Europos centrinis bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutų santykį , galiojantį pajamų lyginimo dieną.“
Pakeisti 22 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip
1,45 euro
vandens išlaidų ar karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip1 litas 0,29 euro , socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.“
įgyvendinimas 1.
įgyvendinimas
įsigaliojus šiam įstatymui:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis perskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles;
2) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi iki šio įstatymo įsigaliojimo, skiriant piniginę socialinę paramą taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos;
3) jeigu dėl piniginės socialinės paramos buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 3, 5 ir (ar) 6 dalimis skiriama piniginė socialinė parama už mėnesius iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo galiojusios Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, socialinės apsaugos ir darbo ministras ir savivaldybių institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima ar pakeičia šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 14, 17, 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Nacionalinio euro įvedimo plano, patvirtinto Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 604 „Dėl Nacionalinio euro įvedimo plano bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategijos patvirtinimo“, 81 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad naujų teisės aktų ir esamų teisės aktų pakeitimo projektai turi būti parengti ir pateikti Vyriausybei ne vėliau kaip likus 5 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, o priimti ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki euro įvedimo dienos, jeigu Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių planas ar kiti teisės aktai nenustato kitaip, bei vykdant Ministro Pirmininko 2014 m. balandžio 7 d. pavedimą Nr. 9-1287, 2014 m. gegužės 6 d. pavedimą Nr. 9-1613 ir 2014 m. liepos 3 d. pavedimą Nr. 9-2451, kuriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigota pagal kompetenciją parengti ir iki 2014 m. rugsėjo 1 d. pateikti Vyriausybei svarstyti su euro įvedimu susijusių teisės aktų projektus. Įstatymo projekto pagrindinis tikslas – siekiant užtikrinti sklandų lito pakeitimą euru Lietuvos Respublikoje, pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas, kuriose yra pateiktos nuorodos į litus.
Svarbiausias Įstatymo projekto uždavinys – atsižvelgiant į tai, kad Įstatyme yra pateiktos nuorodos į litus, pakeisti šias Įstatymo nuostatas nuorodomis į eurus nurodant, kad šios nuostatos įsigalios įvedus eurą Lietuvos Respublikoje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis, tel. 266 4202, el. p. [email protected] . Įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected] ) Piniginės paramos skyrius (vedėja – Svetlana Kulpina, tel. 266 4264, el. p. [email protected] ; tiesioginė rengėja – vedėjo pavaduotoja Milda Bareišaitė, tel. 266 4284, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme išvardytos pajamų ir turto rūšys, kurios, viršijant Įstatyme nustatytą jų vertę litais, įskaitomos į asmens pajamas ir (arba) turimą turtą, taip pat nurodyti minimalūs neišmokamos piniginės socialinės paramos dydžiai litais (socialinė pašalpa – 5 litai, kompensacijos – 1 litas). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu, Įstatymo projekto 1 ir 2 straipsniuose nurodytos turto ir pajamų rūšių vertės litais (6 000, 4 000, 2 000 litų) perskaičiuotos į eurus suapvalinant dešimčių eurų tikslumu iki sveiko skaičiaus į didesnę pusę nuo išreikštų litais dydžių (1 740, 1 160, 580 eurų) minimaliai nukrypstant nuo šiuo metu galiojančiame Įstatyme nurodytų jų verčių litais ir nepažeidžiant teisės normų adresatų interesų.
Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyti minimalūs neišmokamos piniginės socialinės paramos dydžiai litais (socialinė pašalpa – 5 litai, kompensacijos – 1 litas) perskaičiuoti pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki 2 skaitmenų po kablelio, t. y. euro cento tikslumu (socialinė pašalpa – 1,45 euro, kompensacijos – 0,29 euro). Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu siūlomos turto, pajamų ir kitų dydžių vertės eurais yra artimos šiuo metu galiojančiame Įstatyme nurodytoms jų vertėms litais, pakeitimai, susiję su dydžių, nurodytų skaitmenine verte litais perskaičiavimu į eurus, įtakos gavėjų skaičiui bei išlaidoms piniginei socialinei paramai teikti neturės, todėl papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymo pakeitimai įsigaliotų 2015 m. sausio 1 d. Siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins sklandų lito pakeitimą euru Lietuvos Respublikoje ir piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. birželio 2 d. įsakymą Nr. A1-369/1K-174 „Dėl Nepasiturinčių gyventojų, kurie kreipėsi dėl piniginės socialinės paramos, turto vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus.
Įstatymų projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengti teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įvertinus tai, kad Įstatymo projektu siūlomos turto, pajamų ir kitų dydžių vertės eurais yra artimos šiuo metu galiojančiame Įstatyme nurodytoms jų vertėms litais, manoma, kad papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra
„piniginė socialinė parama“, „socialinė pašalpa“, „kompensacija“, „euras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Būtina skelbti rusų ir anglų kalbomis.
2014-09-10 Nr. XIIP-2164 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
socialinę paramą, būtų įskaitomos pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, viršijanti 1740 eurų per einamuosius kalendorinius metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 9, 131 , 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2130 3 straipsnio 9 dalyje yra padidinta gyventojų neapmokestinamųjų pajamų riba iki
nuostatas. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad ,,jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas“. Pažymėtina, kad teikiamos nuostatos neatitinka Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų pensijų ir kitų socialinės apsaugos išmokų mokėjimo ir perskaičiavimo taisyklių, nes nuo euro įvedimo dienos tokios išmokos mokamos eurais, todėl privalo būti perskaičiuotos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę. 3.
numatyti, kad paskirtas piniginės socialinės paramos dydis yra perskaičiuojamas, atsižvelgiant į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnio nuostatas. 4. Atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus įstatymo projekto pavadinime žodis „
“ nukeliamas į kitą eilutę. Teisės departamento
direktorius Andrius Kabišaitis A.Megrelishvili S.Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX - 1675 14, 17, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI 2014-09-22 Nr. XIIP-2164(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.Megrelishvili S.Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
piniginę socialinę paramą, būtų įskaitomos pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, viršijanti 1740 eurų per einamuosius kalendorinius metus. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1007 9, 131 , 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIIP-2130 3 straipsnio 9 dalyje yra padidinta gyventojų neapmokestinamųjų pajamų riba iki 1750 eurų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tarpusavyje suderinti minėtų projektų nuostatas. Pritarti41
,,jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis neperskaičiuojamas“. Pažymėtina, kad teikiamos nuostatos neatitinka Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų pensijų ir kitų socialinės apsaugos išmokų mokėjimo ir perskaičiavimo taisyklių, nes nuo euro įvedimo dienos tokios išmokos mokamos eurais, todėl privalo būti perskaičiuotos pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą taisyklę. Pritarti Komitetas siūlo Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 d. 1 nuostatą išdėstyti taip:
„1. Piniginės socialinės paramos skyrimas
įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms:
1) jeigu sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo priimtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, piniginės socialinės paramos dydis perskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisykle ;“41
numatyti, kad paskirtas piniginės socialinės paramos dydis yra perskaičiuojamas, atsižvelgiant į Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 9 straipsnio nuostatas.
Nepritarti Minėtos Įstatymo projekto nuostatos apibrėžia ne paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio perskaičiavimą į eurus , bet Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytų turto ir pajamų normatyvų verčių bei minimalių neišmokėtinos piniginės socialinės paramos dydžių taikymą, kai apskaičiuojant iki 2015 m. sausio 1 d. asmeniui priklausančios piniginės socialinės paramos dydį bus taikomos litais nustatytos normatyvų vertės bei minimalūs neišmokėtinos piniginės socialinės paramos dydžiai, kurie nuo 2015 m. sausio 1 d. bus perskaičiuoti į eurus pagal oficialų euro kursą ir apvalinami taikant matematines skaičių apvalinimo taisykles. 4. Atsižvelgiant į juridinės technikos reikalavimus įstatymo projekto pavadinime žodis „
“ nukeliamas į kitą eilutę. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo narė Onutė Valiukevičiūtė 2014-09-102 Siūlau įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pajamas);“ Argumentai: iki 2013-05-31 galiojusios LR Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo redakcijos 17 str. 1 d. 7 p. nuostata numatė, kad skiriant piniginę socialinę paramą, įskaitomos visų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos, tame tarpe ir individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą ( išskyrus mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, pajamas ). Šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje tokia išimtis nenumatyta, todėl nepasiturinčioms šeimoms, kurios augina mokinius iki 21 metų ir kurie gauna pajamų pagal verslo liudijimus, ženkliai sumažinamos socialinės pašalpos, kadangi mokinių gautos pajamos įskaičiuotos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. Dėl to nukenčia ir tie kartu gyvenantys asmenys (dažniausiai – nepilnamečiai vaikai), kurie dar negali gauti pajamų.
Nepritarti Pasiūlymo esmė: Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyti išimtį , kuri galiojo iki 2013 m. gegužės 31 d., numatant, kad mokinių iki 21 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir (ar) pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą nebūtų įskaitomos vertinant bendrai gyvenančių asmenų (mokinio tėvų šeimos) pajamas nustatant jų teisę gauti piniginę socialinę paramą. 1. Pasiūlymas nesusijęs su euro įvedimu Lietuvos Respublikoje. 2. Siūlomos nuostatos anksčiau galiojusioje įstatymo redakcijoje atsisakyta, nes praktikoje buvo nustatyta nemažai atvejų, kai dalis mokinių (dažniausiai profesinių mokyklų) tuo pačiu metu ir mokydavosi, ir dirbdavo, t. y. turėdavo nuolatinių pajamų. Taigi nuolat gaunamų darbo pajamų neįskaitymas į bendras šeimos pajamas iškreiptų piniginės socialinės paramos teikimo principus . 3. Pritarus pateiktam siūlymui, manytina, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas , nes aukštojoje mokykloje besimokančių ir dirbančių (taip pat savarankiškai dirbančių), kurių per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis (350 Lt), iki 21 metų studentų, pajamos būtų įskaitomos, o besimokančių pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą – neįskaitomos į bendrai gyvenančių asmenų pajamas. 4.
4. Neaišku, kodėl pasirinkta mokinių amžiaus riba – 21 metai, nes vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį įskaitomi dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, arba nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2164(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis Kęstutis Palionis
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-2164(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-2164(2). Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas