Projekto Projekto lyginamasis variantas
2, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių Pakeitimo IR
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta
padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma:
refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba
refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu .“
straipsnį 22 dalimi: „22. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „kredito pervedimas“ ir „tiesioginis debetas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas mokėjimo paslaugų teikėjui jau buvo pateikęs mokėjimo nurodymą atlikti debeto pervedimą, prieš pateikdamas prašymą išduoti vekselį jis privalo šį mokėjimo nurodymą atšaukti. Jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas prašo išduoti vekselį tik dėl dalies neišmokėtos sumos, mokėjimo nurodymą atlikti debeto pervedimą jis gali pateikti iš naujo, nurodomą išmokėti pinigų sumą šiame mokėjimo nurodyme sumažindamas suma, dėl kurios prašo išduoti vekselį. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma šalių susitarimu mokėjimo nurodymais atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą , naudojant vekselius, įskaitymo būdu, kitomis teisės aktuose nustatytomis mokėjimo priemonėmis ir grynaisiais pinigais, nepažeidžiant šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Mokėjimo nurodymuose atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą būtina nurodyti žemės ūkio produkcijos rūšį, jos patiekimo datą ir žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą. 2. Mokėjimo nurodymai atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą mokėjimo paslaugų teikėjams privalo būti pateikti iki žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos likus tiek laiko, kiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytus terminus užtruks tų lėšų pervedimas. 3. Už žemės ūkio produkciją numačius atsiskaityti mokėjimo nurodymais atlikti debeto pervedimus, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama šios produkcijos pirkėjo rašytiniu sutikimu lėšas nurašyti iš jo sąskaitos ir pervesti šios produkcijos pardavėjui. Ši nuostata turi būti numatyta žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje kaip privaloma sąlyga. 4. Žemės ūkio produkcijos pardavėjų pateiktus mokėjimo nurodymus atlikti debeto pervedimus mokėjimo paslaugų teikėjai priima, nors žemės ūkio produkcijos pirkėjų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lėšų Atsiskaitymų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumas Jeigu visiems žemės ūkio produkcijos pardavėjo pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu nepakanka lėšų žemės ūkio produkcijos pirkėjo sąskaitoje, žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinas pinigų sumas nurašyti iš jo sąskaitos pagal mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktus mokėjimo dokumentus dėl sumokėjimo atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ta pačia eile , kaip nurodyta ir Civilinio kodekso
6.9301 straipsnio
.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pavėluoto mokėjimo palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti pradelstą
dieną nuo nesumokėtos žemės ūkio produkcijos pardavėjui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos pasibaigus įstatyme ir (arba) Vyriausybės nutarime arba žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui ir mokamos žemės ūkio produkcijos pardavėjui iki galutinio atsiskaitymo su juo dienos. Atsiskaitant už žemės ūkio produkciją dalimis, pavėluoto mokėjimo palūkanos apskaičiuojamos nuo nesumokėtos pinigų sumos ir nurodomos mokėjimo nurodyme arba grynųjų pinigų mokėjimui įforminti skirtuose dokumentuose įrašomos atskirai . Šiuose dokumentuose taip pat pažymima, kad už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma dalimis.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės ūkio produkcijos pardavėjas, pagal šio įstatymo 11 straipsnį turintis teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų (šalims susitarus dėl mokėjimo šia valiuta) arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, išieškojimo išlaidoms kompensuoti.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. P avėluoto mokėjimo palūkanas ir išieškojimo išlaidų kompensavimo sumą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, mokėjimo nurodymuose atlikti kredito ir debeto pervedimus įrašo mokėjimo nurodymus išrašantis nurodyme įrašo jį pateikiantis ūkio subjektas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms kas mėnesį privalo teikti žemės ūkio produkcijos, kuriai Vyriausybė nustato atsiskaitymo terminus, pirkėjai:
1) prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra10 2,9 milijon ų o litų eurų arba daugiau;
2) žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, kiti ūkio ir viešieji subjektai, superkantys žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) parduoti ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra3 0,87 milijon ai o litų eurų arba daugiau. *Pastaba. 14 straipsnio 2 dalies nuostatos žemės ūkio produkcijos pirkėjams, kuriems atsiranda nauja prievolė teikti informaciją teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę, taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. “
15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės ūkio produkcijos pirkėjai ir pardavėjai, taip pat mokėjimo paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu: „
m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL 2012 L 94, p. 22) .“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį,
6 straipsnį ir 9 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 3. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma mokėjimo nurodymu atlikti debeto pervedimus, gali būti sudaromos terminui, trunkančiam ne ilgiau kaip vienus metus po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių
2014 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – Lietuvos banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių atpirkimo palūkanų norma, padidinta
padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma:
banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu arba
refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu .“
straipsnį 22 dalimi: „22. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „kredito pervedimas“ ir „tiesioginis debetas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 8 straipsnio 5 dalį. 5. Jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas mokėjimo paslaugų teikėjui jau buvo pateikęs mokėjimo nurodymą atlikti debeto pervedimą, prieš pateikdamas prašymą išduoti vekselį jis privalo šį mokėjimo nurodymą atšaukti. Jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjas prašo išduoti vekselį tik dėl dalies neišmokėtos sumos, mokėjimo nurodymą atlikti debeto pervedimą jis gali pateikti iš naujo, nurodomą išmokėti pinigų sumą šiame mokėjimo nurodyme sumažindamas suma, dėl kurios prašo išduoti vekselį. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1.
Už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma šalių susitarimu mokėjimo nurodymais atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą , naudojant vekselius, įskaitymo būdu, kitomis teisės aktuose nustatytomis mokėjimo priemonėmis ir grynaisiais pinigais, nepažeidžiant šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Mokėjimo nurodymuose atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą būtina nurodyti žemės ūkio produkcijos rūšį, jos patiekimo datą ir žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytą atsiskaitymo terminą. 2. Mokėjimo nurodymai atlikti kredito pervedimus ir debeto pervedimus tiesioginį debetą mokėjimo paslaugų teikėjams privalo būti pateikti iki žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatyto atsiskaitymo termino pabaigos likus tiek laiko, kiek pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytus terminus užtruks tų lėšų pervedimas. 3. Už žemės ūkio produkciją numačius atsiskaityti mokėjimo nurodymais atlikti debeto pervedimus, žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama šios produkcijos pirkėjo rašytiniu sutikimu lėšas nurašyti iš jo sąskaitos ir pervesti šios produkcijos pardavėjui. Ši nuostata turi būti numatyta žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje kaip privaloma sąlyga. 4. Žemės ūkio produkcijos pardavėjų pateiktus mokėjimo nurodymus atlikti debeto pervedimus mokėjimo paslaugų teikėjai priima, nors žemės ūkio produkcijos pirkėjų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Lėšų Atsiskaitymo už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumas Jeigu visiems žemės ūkio produkcijos pardavėjo pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu nepakanka lėšų žemės ūkio produkcijos pirkėjo sąskaitoje, žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo nurodyti mokėjimo paslaugų teikėjui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinas pinigų sumas nurašyti iš jo sąskaitos pagal mokėjimo paslaugų teikėjui pateiktus mokėjimo dokumentus dėl sumokėjimo atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ta pačia eile , kaip nurodyta ir Civilinio kodekso
6.9301 straipsnio
.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pavėluoto mokėjimo palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti pradelstą
dieną nuo nesumokėtos žemės ūkio produkcijos pardavėjui už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos pasibaigus įstatyme ir (arba) Vyriausybės nutarime arba žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytam atsiskaitymo terminui ir mokamos žemės ūkio produkcijos pardavėjui iki galutinio atsiskaitymo su juo dienos. Atsiskaitant už žemės ūkio produkciją dalimis, pavėluoto mokėjimo palūkanos apskaičiuojamos nuo nesumokėtos pinigų sumos ir nurodomos mokėjimo nurodyme arba grynųjų pinigų mokėjimui įforminti skirtuose dokumentuose įrašomos atskirai . Šiuose dokumentuose taip pat pažymima, kad už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma dalimis.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės ūkio produkcijos pardavėjas, pagal šio įstatymo 11 straipsnį turintis teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas, taip pat turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų (šalims susitarus dėl mokėjimo šia valiuta) arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, išieškojimo išlaidoms kompensuoti.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. P avėluoto mokėjimo palūkanas ir išieškojimo išlaidų kompensavimo sumą, nurodytą šio straipsnio 4 dalyje, mokėjimo nurodymuose atlikti kredito ir debeto pervedimus įrašo mokėjimo nurodymus išrašantis nurodyme įrašo jį pateikiantis ūkio subjektas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka informaciją apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms kas mėnesį privalo teikti žemės ūkio produkcijos, kuriai Vyriausybė nustato atsiskaitymo terminus, pirkėjai:
1) prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra10 2,9 milijon ų o litų eurų arba daugiau;
2) žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės, kiti ūkio ir viešieji subjektai, superkantys žemės ūkio produktus apdoroti, apdirbti, perdirbti, naudoti savo ūkio reikmėms ar maitinimo poreikiams tenkinti ir (arba) parduoti ir kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra3 0,87 milijon ai o litų eurų arba daugiau. *Pastaba. 14 straipsnio 2 dalies nuostatos žemės ūkio produkcijos pirkėjams, kuriems atsiranda nauja prievolė teikti informaciją teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę, taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. “
15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žemės ūkio produkcijos pirkėjai ir pardavėjai, taip pat mokėjimo paslaugų teikėjai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu: „
m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL 2012 L 94, p. 22) .“
1Šis įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnį, 5 straipsnio 2 dalį,
6 straipsnį ir 9 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 2 dalis ir 6 straipsnis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 3. Žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma mokėjimo nurodymu atlikti debeto pervedimus, gali būti sudaromos terminui, trunkančiam ne ilgiau kaip vienus metus po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
straipsnių Pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 2, 8, 9, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas:
1) siekiant įgyvendinti Nacionalinio euro įvedimo plano įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1173, 1.3.6 priemonę ir Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatas bei Ministro Pirmininko 2014 m. balandžio 7 d. pavedimą Nr. 9-1287, Vyriausybės kanclerio 2014 m. gegužės 6 d. pavedimą Nr. 9-1613 (su pakeitimais, nurodytais Vyriausybės kanclerio 2014 m. liepos 3 d. pavedime Nr. 9-2451) ir Ministerijų atstovų pasitarimo, įvykusio 2014 m. rugpjūčio 5 d., 1 punkto sprendimą (protokolas Nr. 31) ;
2) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos siekį įsivesti eurą nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat į tai, kad 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamo Reglamento (EB) Nr. 924/2009 (OL 2012 L 94, p. 22) (toliau – SEPA reglamentas) nuostatos turės būti įgyvendintos „per vienerius metus nuo tos dienos, kai atitinkama valstybė narė prisijungė prie euro zonos“ (16 str. 8 d.), t. y. iki 2016 m. sausio 1 d. Įstatymo projekto tikslai:
1) Įstatymo nuostatose nurodyti dydžiai, išreikšti litais, turi būti perskaičiuoti į dydžius, išreikštus eurais, pagal nustatytas perskaičiavimo ir apvalinimo taisykles;
2) po euro įvedimo dienos Lietuvos Respublikoje įgyvendinti 2011 m. vasario 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos priimtos direktyvos 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu, atliekamu pagal komercinius sandorius (OL 2011 L 48, p. 1) (toliau – Direktyva), 2 straipsnio 7 dalies
a) punkto nuostatas, taikytinas valstybei narei, kurios valiuta yra euras;
3) nuo 2016 m. sausio 1 d. suderinti Lietuvos Respublikos teisės normas, reguliuojančias tiesioginį debetą, su SEPA reglamento reikalavimais;
4) atlikti kitus nežymius techninio pobūdžio pakeitimus. SEPA reglamentas įpareigoja kredito įstaigas (komercinius bankus, užsienio bankų atstovybes ir filialus, kredito unijas) ir kitus mokėjimo paslaugų teikėjus naudoti tik Europos Sąjungos (ES) lygiu suderintas mokėjimo schemas. Pažymėtina, kad šiuo metu SEPA reglamento reikalavimus dėl tiesioginio debeto eurais atitinka Europos mokėjimų tarybos, Europos bankus vienijančios organizacijos, parengtos dvi SEPA tiesioginio debeto schemos: pagrindinė schema (angl. SEPA Core Direct Debit Scheme ) ir schema, skirta verslui (angl. SEPA Business-to-Business Direct Debit Scheme ). Šiose schemose nenumatyta mokėtojo banko pareiga priimti ir neribotą laiką saugoti tiesioginio debeto nurodymus, kai mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Tokiais atvejais mokėjimo nurodymai būtų atmetami ir sugrąžinami neapmokėti lėšų gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui. Taip pat šiose schemose nenumatyta galimybė naudoti dalinį lėšų nurašymo funkcionalumą. Įstatymo projektu siekiama panaikinti šiuos ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nesuderinamumus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;
Įstatymo projekto iniciatoriai – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ir Lietuvos bankas.
Įstatymo projektą parengė:
1) Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento (direktorė Regina Mininienė, tel. 239 1341, el. p. [email protected] ) Finansų ir apskaitos politikos įgyvendinimo skyriaus vedėjas Rimantas Kaušikas, tel. 239 1070, el. p. [email protected] ;
2) Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos Finansinio stabilumo departamento Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius, tel. 268 0806, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme (toliau – Įstatymas) (žr. aktualią redakciją 2013-04-13) vienas iš numatytų atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būdų yra mokėjimo nurodymai atlikti debeto pervedimus, kurie skiriasi nuo įprastų tiesioginio debeto operacijų. Vadovaujantis šio Įstatymo nuostatomis, mokėjimo paslaugų teikėjai privalo priimti ir neribotą laiką saugoti mokėjimo nurodymus atlikti debeto pervedimus, net kai mokėtojo sąskaitoje nėra pakankamai lėšų. Atsiradus mokėtojo sąskaitoje lėšų, jos turėjo būti nurašomos tuo pačiu eiliškumu kaip ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalies 3 punkte, galiojusiame iki 2013 m. spalio 1 d., nurodytos nurašyti lėšos. Nuo 2013 m. spalio 1 d. taikomas atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją eiliškumas vadovaujantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu eiliškumu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimas dar 2009 m. birželio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo 71 straipsniu įstatymą Nr. XI-291, kurio 71 straipsnyje (galiojančio įstatymo 10 str.) įteisino minėtą lėšų nurašymo eiliškumą. Šiuo straipsniu yra nustatyta bendrosios taisyklės išimtis, kuri suteikia labiausiai pažeidžiamiems ekonominiu ir finansiniu požiūriu ūkio subjektams (žemės ūkio produkcijos gamintojams (pardavėjams)) tam tikrą prioritetą kitų ūkio subjektų atžvilgiu, ypač pasireiškus krizinėms ar ekstremalioms situacijoms, bei siekiant aprūpinti šalies gyventojus pirmo būtinumo maisto produktais, gyvulininkystę – pašarais, o perdirbamąją pramonę – reikiamomis žaliavomis. Vadovaujantis Direktyvos 2 straipsnio 7 dalies b) punkto nuostatomis, Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama sąvokos „pavėluoto mokėjimo palūkanų norma“ apibrėžtis pagal ne euro zonos valstybėms narėms taikomus reikalavimus. Vadovaujantis Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad žemės ūkio produkcijos pardavėjas turi teisę be atskiro įspėjimo gauti iš žemės ūkio produkcijos pirkėjo 40 eurų (šalims susitarus dėl mokėjimo šia valiuta) arba lygiavertę sumą litais, apskaičiuotą pagal teisės į pavėluoto mokėjimo palūkanas atsiradimo metu Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį, išieškojimo išlaidoms kompensuoti.
Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies
1) ir 2) punktuose yra nustatytos žemės ūkio produkcijos pirkėjams (prekybos ir perdirbimo įmonėms, kitiems ūkio ar viešiesiems subjektams) pajamų, gautų per paskutinius ataskaitinius metus, sumos (mln. litų), kurias viršijus šios produkcijos pirkėjams atsiranda prievolė kas mėnesį teikti informaciją teritorinėms valstybinėms mokesčių inspekcijoms apie atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją būklę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
reglamentu siekiama sukurti integruotą elektroninių mokėjimų eurais rinką, kurioje tarp nacionalinių ir tarptautinių mokėjimų nebūtų skirtumų. Minėtas reglamentas nenumato galimybės valstybėms narėms turėti nacionalines, specifines mokėjimo schemas. Todėl siūloma pripažinti netekusiomis galios su tuo susijusias nuostatas:
1) dėl prašymo išduoti vekselį (Įstatymo projekto 2 str.);
2) dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo šios produkcijos pirkėjo sutikimu lėšas nurašyti iš jo sąskaitos ir pervesti šios produkcijos pardavėjui (Įstatymo projekto 3 str. 3 d.);
3) dėl prievolės mokėjimo paslaugų teikėjams priimti žemės ūkio produkcijos pardavėjų pateiktus mokėjimo nurodymus atlikti debeto pervedimus, nors žemės ūkio produkcijos pirkėjų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų (Įstatymo projekto 3 str. 4 d.).
reglamente vartojama sąvoka „tiesioginis debetas“, Įstatymo projekte siūloma mokėjimo nurodymų atlikti debeto pervedimus atsiskaitymo būdą pakeisti tiesioginiu debetu (Įstatymo projekto 3 str. 1 ir 2 dalys). Siekiant didesnio aiškumo žemės ūkio produkcijos pirkėjams, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti 22 dalimi, kuri reglamentuotų, kad šiame įstatyme vartojamos sąvokos
„kredito pervedimas“ ir „tiesioginis debetas“ suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013 m. spalio mėn. 1 d. atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.9301 straipsnis, Įstatymo projekto 4 straipsniu yra tikslinamas keičiamo Įstatymo 10 straipsnis, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu eiliškumu . Lietuvos bankas supranta Įstatymo rengėjų siekį apsaugoti žemės ūkio produkcijos pardavėjus nuo vėluojančių atsiskaitymų ir kad keičiamo Įstatymo 10 straipsnyje nustatytas lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumo reikalavimas gali prie to atitinkamai prisidėti. Tačiau Lietuvos bankas konstatuoja, kad bendroje mokėjimų eurais erdvėje ši priemonė gali būti mažai veiksminga. Vadovaujantis SEPA reglamentu, žemės ūkio produkcijos pirkėjai galės vykdyti savo mokėjimus iš mokėjimo sąskaitų, atidarytų bet kurioje ES valstybėje narėje, o keičiamame Įstatyme nustatyti reikalavimai dėl atsiskaitymų už patiektą žemės ūkio produkciją eiliškumo galios tik Lietuvos Respublikoje atidarytoms mokėjimo sąskaitoms. Be to, SEPA tiesioginio debeto schemoje (žr. http://www.europeanpaymentscuncil.eu/index.cfm/sepa-direct-debit/sepa-direct-debit-core-cheme-sdd-core/ ) numatyta, kad atsiskaitymo dieną, nesant pakankamai lėšų mokėjimo sąskaitoje, mokėjimo nurodymas atlikti tiesioginį debetą yra atmetamas ir grąžinamas siuntėjui.
Todėl Įstatymo projekto 4 straipsnyje (keičiamo Įstatymo 10 straipsnyje) reglamentuojamas atsiskaitymų už patiektą žemės ūkio produkciją eiliškumas padidins žemės ūkio produkcijos pardavėjų apsaugą tik tuo atveju, kai apmokėjimo už pirktą žemės ūkio produkciją dieną mokėtojo mokėjimo sąskaitoje trūks lėšų apmokėti visiems mokėjimo nurodymams atlikti tiesioginį debetą, tačiau pakaks lėšų bent vienam mokėjimo nurodymui už žemės ūkio produkciją apmokėti. Atsižvelgiant į tai, vis dėlto yra tikslinga palikti galioti keičiamame Įstatyme 10 straipsnį su daromais pakeitimais. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą, mokėjimo paslaugų teikėjams daugiau nebus numatyta papildomų pareigų, nei tos, kurios jiems kyla iš Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo ir SEPA reglamento, keičiamo Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl mokėjimo paslaugų teikėjų atsakomybės būtų perteklinės, todėl atsakomybę mokėjimo paslaugų teikėjams siūloma išbraukti (Įstatymo projekto 7 str.). Be to, Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma mokėjimo nurodymu atlikti debeto pervedimus, gali būti sudaromos terminui, trunkančiam ne ilgiau kaip vienus metus po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos.
Atsižvelgiant į tai, ilgesniam nei vienų metų po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos terminui sudarytos žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias už žemės ūkio produkciją atsiskaitoma mokėjimo nurodymais atlikti debeto pervedimus, per vienus metus nuo euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos turi būti pakeistos ir toks pakeitimas turi įsigalioti ne vėliau kaip 2016 m. sausio
metams po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje, kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijos bus vykdomos SEPA reglamento reikalavimus atitinkančiose mokėjimo schemose. Dėl to mokėjimo paslaugų teikėjai nebeturės techninių galimybių ir reikiamos infrastruktūros apdoroti SEPA reglamento neatitinkančius mokėjimo nurodymus atlikti debeto pervedimus, atsiskaitant už žemės ūkio produkciją. Direktyvos 2 straipsnio 7 dalies
b) punkte nustatyta, kad valstybei narei, kurios valiuta yra euras, referencinė palūkanų norma gali būti: „i) palūkanų norma, kurią Europos centrinis bankas (toliau – ECB) taiko savo vėliausioms pagrindinėms refinansavimo operacijoms arba ii) ribinė palūkanų norma, nustatyta pagal Europos centrinio banko vėliausių pagrindinių refinansavimo operacijų kintamųjų palūkanų normų viešųjų pirkimų konkurso procedūrą“. Įgyvendinant šios Direktyvos 2 straipsnio 7 dalies b) punkto ir SEPA reglamento nuostatas, Įstatymo projekto 1 straipsnyje (keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje) nustatoma euro zonos valstybėms narėms taikytina sąvokos „pavėluoto mokėjimo palūkanų norma“ nauja apibrėžtis.
Įstatymo projekte naujai apibrėžus sąvoką „pavėluoto mokėjimo palūkanų norma“, ji tampa susieta su ECB vėliausios pagrindinės refinansavimo operacijos (toliau – ECB operacija) palūkanų norma. ECB operaciją vykdo vieną kartą per savaitę, ji gali būti vykdoma dviem būdais
Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikiamų metų artimiausią tų metų sausio 1 dienai ar liepos 1 dienai datą galima surasti
pinigų politikos tikslus, operaciją vykdo vienu iš pasirinktų būdų. Įstatymo projekte siūloma pavėluoto mokėjimo palūkanų normą susieti su paskutinės ECB operacijos fiksuotąja palūkanų norma, kai ši operacija vykdoma taikant būtent fiksuotąją palūkanų normą, arba su paskutinės ECB operacijos ribine palūkanų norma, kai ši operacija vykdoma taikant ribinę palūkanų normą. Abiem atvejais palūkanų norma būtų viešai skelbiama nurodyto šaltinio tame pačiame stulpelyje ir Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.
Po euro įvedimo Lietuvos Respublikoje dienos nebereikės Įstatymo projekto 5 straipsnio
išlaidoms kompensuoti 40 eurų dydžio sumos perskaičiuoti į litus, todėl iš šios dalies siūloma išbraukti žodžius, reglamentuojančius lygiavertės sumos litais apskaičiavimą pagal Lietuvos banko skelbiamą oficialų lito ir euro santykį. Įstatymo projekto 6 straipsnyje (keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje) nurodyti žemės ūkio produkcijos pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių, kitų ūkio ar viešųjų subjektų) pajamų, gautų per paskutinius ataskaitinius metus, dydžiai, išreikšti mln. litų, yra perskaičiuoti į dydžius, išreikštus mln. eurų, pagal nustatytą perskaičiavimo kursą, o gautos reikšmės suapvalintos iki dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, 4 punktu, Įstatymo projekto numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Žemės ūkio produkcijos pirkėjai ir pardavėjai galės tarpusavyje atsiskaityti kredito pervedimais, tiesioginiu debetu, vekseliais, įskaitydami tarpusavio vienarūšius įsipareigojimus, naudodami kitas teisės aktuose nustatytas mokėjimo priemones, taip pat grynaisiais pinigais. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Prielaidų korupcijai pasireikšti nėra. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. Žemės ūkio produkcijos pirkėjai ir pardavėjai, kaip ir kitų sektorių ūkio subjektai, galės pasinaudoti integruotos elektroninių mokėjimų rinkos privalumais: automatizuotais ir standartizuotais vidaus procesais, mažesnėmis informacinių sistemų palaikymo sąnaudomis, paprastesniu mokėjimų administravimu, galimybe už konkurencingą kainą pasirinkti net kitoje ES valstybėje narėje esantį mokėjimo paslaugų teikėją, elektroninės sąskaitos faktūros pateikimo ir apmokėjimo galimybėmis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir ES teisės aktams. Priėmus įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų pakeisti arba panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąvokos „ pavėluoto mokėjimo palūkanų norma“ nauja apibrėžtis įvertinta Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Seime priėmus šį Įstatymą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka turės parengti Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2009 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. VA-65 „Dėl Žemės ūkio produkcijos pirkėjų informacijos apie atsiskaitymus už žemės ūkio produkciją su žemės ūkio produkcijos pardavėjais teikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas be pastabų suderintas su Lietuvos banku, Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Valstybine mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ir ministerijos socialiniais partneriais – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais, Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija. Įstatymo projektas patikslintas pagal Teisingumo ministerijos, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siūlymus. Įstatymo projektą paskelbus Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Teisės aktų projektų registravimo posistemyje, gautos pastabos iš Lietuvos bankų asociacijos. Siūlymai ir pastabos, į kurias buvo neatsižvelgta, įvertinti pridedamoje derinimo pažymoje. 14.
šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „atsiskaitymas už žemės ūkio produkciją“, „pavėluotas mokėjimas“,
„pavėluoto mokėjimo palūkanų norma“, „kredito
pervedimas“, „tiesioginis debetas“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 2, 8,
2014-09-10 Nr. XIIP-2121 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATSISKAITYMO UŽ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJĄ ĮSTATYMO NR. VIII-1422 2, 8,
2014-09-23 Nr. XIIP-2121(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
ir FINANSŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-10 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas