Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1508
2014
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
charakteristikas , ir išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (-ų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus bei tvarką ;“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip
4012
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos Vyriausybės siūlymu priima Seimas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip
4012
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto 2 lyginamasis variantas
NR. I-1508
2014
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
charakteristikas , ir išleidimo į apyvartą sąlygas ir vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (-ų) sąlygų keitimu, nuostatas ir jų taikymo atvejus bei tvarką ;“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip
4012
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos Vyriausybės siūlymu priima Seimas.“
2Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip
4012
eurų arba ekvivalentu kita valiuta paskolos ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslai:
Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (-ų) sąlygų keitimu, bendrąsias nuostatas. Kolektyvinių veiksmų nuostatos (angl. Collective action clauses ) yra parengtos atsižvelgiant į 2012 m. vasario 2 d. euro zonos šalių ambasadorių Briuselyje pasirašytos sutarties, kuria sukuriamas Europos stabilumo mechanizmas, 12 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatoma, kad kolektyvinių veiksmų nuostatos nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privalomos visų euro zonos šalių ilgesnių nei vienerių metų trukmės vyriausybių vertybinių popierių sąlygų sudėtinė dalis;
2) pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas litais į sumas eurais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojas Edmundas Kiškis (8 5 2390176, [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis: „1. Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos Vyriausybės siūlymu priima Seimas. 2.
2Sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 40 mln.
litų paskolos ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais.“ Šiose dalyse sumos nurodomos litais. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą:
ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinti vidaus ar užsienio kreditorių, įsigijusių Vyriausybės vertybinių popierių, kolektyvinių veiksmų, susijusių su Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (-ų) sąlygų keitimu, bendrąsias nuostatas, kurios nuo 2013 m. sausio 1 d. yra privaloma visų euro zonos valstybių narių vyriausybių išleidžiamų vertybinių popierių emisijų sąlygų sudėtinė dalis. 4.2. Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sumos litais būtų pakeistos į sumas eurais. Įstatymo projekte atliekami pakeitimai sumas litais dalinant iš lito/euro kurso 3,45280. Galutinės sumos apvalinamos milijonų eurų tikslumu, nes tai nesąlygoja esminių pasikeitimų įstatymo reguliuojamoje srityje (konvertuojamos sumos dėl apvalinimo padidėja tik 3,6 proc.), todėl siūlomos nustatyti patogios naudoti sumos eurais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 15 straipsnio 1 dalimi ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr.
projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Nėra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11.
įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Įstatymui įgyvendinti Lietuvos Respublikos finansų ministerija iki 2015 m. sausio 1 d. turės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar bus galima sutaupyti Papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-09-09 Nr. XIIP-2116 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto tikslas – „pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas litais į sumas eurais
“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2
dalyse, keičiančiose įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, papildomai yra pateikiama ir formuluotė „arba ekvivalentu kita valiuta“. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO NR. I-1508
Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
(
(vardas, pavardė, institucija): Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-09 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas sumas litais į sumas eurais
“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl
įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse, keičiančiose įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, papildomai yra pateikiama ir formuluotė „arba ekvivalentu kita valiuta“. Nepritarti. Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta 40 mln. litų riba, t.y. kada sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo turi priimti Vyriausybė, o kada Seimas, reiškia ne valiutą, kuria garantuojama paskola turėtų būti gaunama, bet atskaitos tašką, kada sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo turi priimti Vyriausybė, o kada Seimas.
Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas, kuriuo žodžiai „litų“ pakeičiami į žodžius „eurais arba ekvivalentu kita valiuta“, iš esmės yra techninis pakeitimas, numatantis galimybę garantuojamiems skolininkams imti paskolas kitomis valiutomis. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-09
projekto 4 straipsnyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio įstatymo 3 straipsnį“. Pritarti. 3. Lietuvos bankas 2014-09-15 Išnagrinėję Valstybės skolos įstatymo Nr. I – 1508 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2116, pateikiame nuomonę dėl jame numatyto Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo, kuriuo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žodžiai „litų“ pakeičiami į žodžius „eurų arba ekvivalentu kita valiuta“. Susipažinę su dabartine Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcija ir su minėtų nuostatų įgyvendinimo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX – 2459, 2007 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. X – 1153, 2013 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. XII – 479, 2014 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. XII – 988, taip pat su Lietuvos Vyriausybės nutarimais dėl garantijos suteikimo), manome, kad dabartiniame įstatyme numatyta 40 mln. paskolos suma reiškia ne valiutą, kuria garantuojama paskola turėtų būti gaunama, bet atskaitos tašką, kada sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo turi priimti Vyriausybė, o kada Seimas.
Atsižvelgę į nurodytą įstatymo įgyvendinimo praktiką, manome, kad siūlomi pakeitimai, kuriais minėto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti žodžiai „litų“ pakeičiami į žodžius „eurais arba ekvivalentu kita valiuta“, tik dar labiau atskleidžia nurodytų dalių turinį ir sampratą, tačiau tai nėra naujas teisinis reguliavimas, tik šiais pakeitimais numatantis galimybę garantuojamiems skolininkams imti paskolas kitomis valiutomis. Pažymime, kad tiek dabartinėje minėto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcijoje, tiek siūlomoje yra numatyta arba numatoma ne Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiga priimti sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo, bet teisė. Manome, kad prieš priimant šiuos sprendimus taip pat yra galimybė atsižvelgti ir į valiutinę riziką dėl valiutos, kuria skolininkas gauna paskolą, todėl abejotina, ar yra prasminga numatyti, kad gali būti priimami sprendimai dėl tik eurais gaunamų paskolų. Atsižvelgdami į anksčiau nurodytus motyvus, neįžvelgiame dabartinės Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalies redakcijos ir jos įgyvendinimo praktikos trūkumų, taip pat nemanome, kad siūlomi pakeitimai yra nepagrįsti. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2014-09-12 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. rugsėjo 9 d. išvadą Nr.
teikiame savo paaiškinimą. Šiuo metu galiojančio Valstybės skolos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl didesnės kaip 40 mln. litų paskolos Vyriausybės siūlymu priima Seimas, šio straipsnio 2 dalyje – sprendimą suteikti valstybės garantiją dėl ne didesnės kaip 40 mln. litų paskolos ir sprendimą suteikti valstybės garantiją tarptautinei finansų institucijai priima Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytais susitarimais arba kitais įstatymais. Minėtame straipsnyje yra numatyta 40 mln. litų riba, t.y. kada sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo turi priimti Vyriausybė, o kada Seimas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vyriausybės siūlymu. Pažymėtina, kad tiek Valstybės skolos įstatyme, tiek kituose teisės aktuose nėra numatyta, kad valstybės garantija gali būti teikiama tik dėl paskolos litais. Priešingai, valstybės garantija apibrėžiama kaip valstybės turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir sumokėti už grąžinamą skolą ar jos dalį palūkanas vidaus arba užsienio kreditoriui už valstybės garantuojamą skolininką, jeigu šis neįvykdo paskolos sutartyje arba kituose įsipareigojamuosiuose skolos dokumentuose nustatytų įsipareigojimų arba įvykdo ne visus tokius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dažniausiai valstybės garantijos yra teikiamos dėl užsienio kreditorių teikiamų paskolų, kurios išimtinai buvo suteiktos ir yra teikiamos užsienio valiutomis.
Vėliausiu pavyzdžiu galėtų būti Seimo 2014 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. XII-988 Šiaurės investicijų bankui suteikta garantija dėl 34,7 mln. eurų paskolos AB „Klaipėdos nafta“. Taip pat pažymėtina, kad valstybė pagal tarptautines sutartis ar šių sutarčių pagrindu pasirašytus susitarimus, prisiimdama garantinius įsipareigojimus tarptautinėms institucijoms, garantuoja tokių institucijų teikiamas paskolas ne tik eurais, bet ir kitomis valiutomis. Pvz., Seimo 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2459 ratifikuoto susitarimo (Šiaurės investicijų banko statuto 8 ir 9 skirsnių) pagrindu Vyriausybė su Šiaurės investicijų banku sudarė susitarimus dėl Lietuvos Respublikos garantijos suteikimo už paskolas investiciniams projektams ir investiciniams aplinkosaugos projektams, kurias Šiaurės investicijų bankas teikia už savo valstybių narių ribų. Seimo 2007 m. gegužės 24 d. įstatymu Nr. X-1153 ratifikuoto susitarimo (2014 m. gegužės 15 d. įstatymu Nr. XII-896 ratifikuotas naujas susitarimas) pagrindu Vyriausybė su Europos investicijų banku sudarė susitarimą dėl Lietuvos Respublikos garantijos suteikimo už Europos Bendrijai nepriklausančiose šalyse Europos investicijų banko teikiamas paskolas. Vadovaujantis šiais susitarimais garantuojamos paskolos dažniausiai teikiamos eurais ir JAV doleriais, o garantijos išmokos gali būti vykdomos tiek paskolos valiuta, tiek eurais (pagal išmokos pareikalavimo dieną galiojusį valiutos kursą). Valstybės skolos įstatymo 3 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte keičiamą 6 straipsnio 1 ir 2 dalį papildant žodžiais „arba ekvivalentu kita valiuta“, siekiama išvengti dvigubo šių nuostatų traktavimo ir panaikinti dviprasmybę.
Atsižvelgdami į išdėstytą, pabrėžiame, kad valstybės skolos įstatyme numatyta 40 mln. litų suma nėra nuostata, suteikianti teisę valstybės garantiją teikti tik dėl litais teikiamos paskolos, o yra riba, nusakanti, kada sprendimą dėl valstybės garantijos suteikimo turi priimti Vyriausybė, o kada Seimas. Taip pat informuojame, kad sutinkame su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados 2 punkte išdėstytu pastebėjimu. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas