P rojekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir dėl to nutraukė darbo sutartį, šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama46 MGL dydžio kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (toliau šiame straipsnyje – kompensacinė išmoka). Kompensacinės išmokos mokamos, kol jų gavėjui sukaks senatvės pensijos amžius.“
ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4
ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą;
turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą;
Lietuvos profesionalioje scenoje stažą. Į šį stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažas. “
3Pakeisti 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kompensacinė išmoka asmenims mokama nuo teisės gauti kompensacinę išmoką
atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki dokumentų kompensacinei išmokai skirti gavimo Vyriausybės įgaliotoje valstybės valdymo institucijoje dienos.
Kompensacinės išmokos suma, laiku negauta dėl išmoką skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką netaikant šioje dalyje nustatyto 12 mėnesių termino. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos
2014
30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos kompensacinės išmokos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEATRŲ IR KONCERTINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. IX-2257 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-04-28 Nr. XIIP-210(5) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis I. Šambaraitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: A. Aranauskienė –Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, R. Gecevičienė - Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, V. Juozapaitis – Seimo narys, D. Mažintas - Kultūros viceministras, V. Trečiokas – Darbo partijos frakcijos referentas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
juridinės technikos taisykles ir įvertinus tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat keičiama Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 3 dalis, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmę ir ją išdėstyti taip: ,,Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“. Iš dalies pritarti Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projektas patikslintas vadovaujantis nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančiomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų nuostatomis. 2.
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas 3 metų laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį ES šalyse. Manytina, kad toks apribojimas galėtų pažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnyje įtvirtintą darbuotojų judėjimo laisvę , t.y. ja būtų atgrasoma ilgesnį laiką dirbti užsienio valstybės profesionalioje scenoje. Be to, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta dėl kokių priežasčių nuspręsta į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukti tik 3 metų laiką, dirbtą pagal darbo sutartį ES šalyse. Kartu siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio
„Europos Sąjungos“. Nepritarti Žr. argumentus žemiau dėl nepritarimo Europos Teisės departamento pastaboms. 1. 4. Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad kompensacinės išmokos skiriamos ir mokamos tiems asmenims, kurie neturi teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijų. Tuo tarpu projekte siūloma atsisakyti minėtos išlygos, kas suponuoja, kad netekto darbingumo pensiją gaunantis kūrybinis darbuotojas taip pat turės teisę ir į kompensacinę išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad kompensacinės išmokos mokėjimo darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos nebegali dirbti pagal įgytą specialybę iki senatvės pensijos amžiaus, esmė ir tikslas yra analogiški netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimui, svarstytina , ar dviejų analogiškų pensinio pobūdžio išmokų skyrimas ir mokėjimas yra pagrįstas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4 išvados 7.2 punkte. 1. 5.
reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, kadangi įstatymo projektu siūloma teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams kompensacines išmokas padidinti nuo 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (520 Lt) iki vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio (1000 Lt). Todėl atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, svarstytina, ar neturėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Nustatyta tvarka gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. 1. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas pastarąjį kartą buvo pakeistas 2012 m. gruodžio 20 d. (Žin., 2012, Nr. 155-7983 ), atkreiptinas dėmesys į
nuostatą. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2013-04-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-210(4) (toliau – Projektas) atkreipiame dėmesį į Projekto 1 straipsnio nuostatą, kuria keičiama Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalis numatant, kad kompensacinės išmokos skiriamos tam tikriems teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 20, 25 arba 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą, ir Įstatymo 13 straipsnio 3 dalis numatant, kad į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas 3 metų laikotarpis, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį Europos Sąjungos šalyse. Kaip anksčiau minėjome savo išvadose dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr.
ir dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-210(3), nuostata, kuria vadovaujantis kompensacinės išmokos būtų skiriamos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, turintiems ne mažesnį kaip 20, 25 arba 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą, galėtų pažeisti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 45 straipsnyje įtvirtintą darbuotojų judėjimo laisvę dviem aspektais: pirma, minėta Projekto nuostata būtų suvaržoma Lietuvoje įsikūrusių darbuotojų judėjimo laisvė , nes ja jie būtų atgrasomi dirbti užsienio valstybės profesionalioje scenoje, ir, antra, tokia nuostata galėtų būti pažeidžiami darbuotojų migrantų, kurie yra kitų valstybių narių piliečiai, interesai, nes jų įgytas darbo stažas būtų nepripažįstamas tik dėl to, kad buvo dirbama ne Lietuvos profesionalioje scenoje. Nors Projektu į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas
laikotarpis, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį ES šalyse, vis dėlto svarstytina, ar ši priemonė yra pakankama užtikrinti laisvą darbuotojų judėjimą, kadangi minėta nuostata teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai atgrasomi ilgesnį laiką dirbti užsienio valstybės profesionalioje scenoje , o 3 metų laikotarpis, kurį asmuo gali įgyti kitos valstybės narės profesionalioje scenoje, lyginant su bendru Įstatyme reikalaujamu kūrybinio darbo stažu (20,
užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nustatęs, kad valstybėse narėse tiesiogiai taikomas SESV 45 straipsnis draudžia ne tik tiesioginę diskriminaciją dėl pilietybės, bet taip pat ir visas paslėptas diskriminacijos formas, kurios, nors ir taikant kitokius diferencijavimo kriterijus nei pilietybė, iš esmės siekia to paties rezultato [1] . Pažymėtina, jog priemonė, numatanti, kad asmuo, norintis gauti kompensacinę išmoką, turi būti išdirbęs tam tikrą laikotarpį Lietuvos profesionalioje scenoje, į šį laikotarpį įtraukiant, be kita ko, 3 metų laiką, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį ES šalyse, būtų leistina tik tuo atveju, jeigu ja siekiama Sutartį atitinkančio teisėto tikslo ir ji grindžiama privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais su sąlyga, kad tokiu atveju šis apribojimas yra tinkamas siekiamam tikslui įgyvendinti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti. [2] Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte siūloma priemonė nebuvo įvertinta minėtais aspektais, todėl yra pagrindo manyti, kad minėta Projekto nuostata nustato nepagrįstą darbuotojų judėjimo laisvės pažeidimą. Kad reikalavimas įgyti tam tikrą stažą Lietuvos profesionalioje scenoje kompensacinei išmokai gauti būtų objektyviai pateisinamas ir proporcingas siekiamam tikslui, siūlytume apsvarstyti mažiau ribojančios priemonės galimybę. Reikia pažymėti, jog šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad valstybė narė teisėtai gali tam tikras socialines išmokas teikti tik tiems asmenims, kurie įrodė tam tikrą integracijos į šios valstybės visuomenę laipsnį [3] .
Nepritarti Socialiniu aspektu užtikrinant sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ES)
judėjimo laisvės principo įgyvendinimą yra priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 (dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo, toliau - Reglamentas). ES valstybių narių kompetencija socialinės apsaugos srityje yra pasidalijamoji Sutartyje dėl ES veikimo apibrėžtu aspektu, tačiau taip pat nustatyta, jog ES turi teisę imtis priemonių, pagal kurias valstybės narės turi koordinuoti savo politiką. Įvertinus valstybių narių socialinės apsaugos sistemas Reglamente yra išskirtos bendrosios ir specialiosios socialinės apsaugos sritys, kurioms taikomas vienodo požiūrio principas. Taigi dirbant kitoje ES valstybėje narėje kūrybiniams darbuotojams įgytas stažas skaičiuosis Reglamento 3 straipsnyje numatytoms išmokoms, pavyzdžiui, socialinio draudimo išmokoms. Kompensacinės išmokos pagal savo tikslą, skyrimo sąlygas, mokėjimo šaltinį ir kt. laikytinos papildomais valstybės narės nacionalinės socialinės apsaugos elementais. Taigi dėl tokio savo pobūdžio kompensacinės išmokos nepatenka į Reglamento reguliavimo sritį, t. y. joms nėra taikomos ir Reglamento nuostatos dėl laikotarpių sumavimo. Dėl minėtų priežasčių šios rūšies išmokai nustatytas stažo reikalavimas yra išimtinai nacionalinės teisės reguliavimo dalykas. Taigi laisvo asmenų judėjimo principas nebus pažeistas, jei nebus sumuojamas kitose ES valstybėse narėse dirbant pagal darbo sutartį įgytas stažas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Gauti: 1. Teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos 2013-02-18 raštas Nr.
3, kuriuo prašoma pritarti įstatymo projektui; 2. Kūrybinių darbuotojų 2013-02-27 kreipimasis, kuriuo prašoma pritarti įstatymo projektui; 3. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2013-03-20 raštas Nr. S2-668, kuriuo prašoma didinti kompensacines išmokas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-04 nutarimas Nr. 1135 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-139 20 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-210(4) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
teisinį reguliavimą, susijusį su papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikiu, ir į tai, kad Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo (Žin., 2007, Nr. 120-4881 ) nuostatos riboja valstybės biudžeto asignavimų augimą, vietoj Įstatymo projekte numatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydžio kompensacinės išmokos siūlyti padidinti teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, nurodytiems Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo (Žin., 2004, Nr. 96-3523 ; 2006, Nr. 48-1698 )13 straipsnio 2 dalyje, kompensacines išmokas nuo 4 iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio
1. 1.2.
nuostatų sklandaus taikymo, Įstatymo projekte siūlytina nustatyti kompensacinių išmokų dydžių perskaičiavimo taisykles, kuriomis būtų detalizuotas Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su kompensacinių išmokų dydžiu, taikymas jau paskirtoms teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinėms išmokoms . Pritarti Žr. išvados 7.2 punkte Komiteto pasiūlymą Nr. 7. 1. 1.3. Siekiant kompensacinių išmokų skyrimo teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams sąlygų apibrėžtumo ir atsižvelgiant į kūrybinio darbo stažo reikalavimus, Įstatymo projekte siūlytina nustatyti pereinamąsias nuostatas , kuriose būtų detalizuojamas Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas kūrybiniams darbuotojams, kuriems jau paskirtos kompensacinės išmokos, ir tiems, kuriems artimiausiu metu turėtų būti paskirta kompensacinė išmoka vadovaujantis šiuo metu galiojančio Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsniu. Pritarti Žr. išvados 7.2 punkte Komiteto pasiūlymą Nr. 7. 1. 1.4. Patikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą – nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 dieną . Pritarti Žr. išvados 7.2 punkte Komiteto pasiūlymą Nr. 7. 1. 2. Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. balandžio 8 d. išvadoje „Dėl Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-210(4) atitikties Europos Sąjungos teisei “ pateiktoms pastaboms. Nepritarti Žr. argumentus dėl nepritarimo Europos teisės departamento pastabai Komiteto išvados 2 punkte. 2.
Valentino Stundžio 2014-03-13 pasiūlymas Argumentai : Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnyje reglamentuotos teatrų ir koncertinių įstaigų, kurioms suteiktas profesionalaus teatro ar koncertinės įstaigos statusas, kai kurių profesijų kūrybinių darbuotojų (baleto, dainininkų, pučiamaisiais grojančių artistų) socialinės garantijos - kompensacinės išmokos. Šios išmokos yra 4 bazinių socialinių išmokų (anksčiau MGL) dydžio, t.y. 520 Lt. Be to, 2010-01-01 – 2012-09-01. kompensacinės išmokos buvo perskaičiuojamos (mažinamos), atsižvelgiant į išmokų gavėjų draudžiamųjų pajamų dydį. Siekiant spręsti kultūros sričiai aktualias problemas, būtina:
Padidinti teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams , nurodytiems Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, kompensacines išmokas nuo 4 iki 7,5 bazinių socialinių išmokų dydžio. Nepritarti Didinti kompensacinę išmoką iki 7,5 MGL (975 Lt) nėra finansinių galimybių. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2013-12-18 Nr. 109-50 6.
: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Lietuvos Respublikos
2Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas,
2014-03-12 7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui svarstyti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-210(4), atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, LR
komitetas. Pritarti
2Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas,
2014-03-12 Pasiūlymas : Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo
profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose, neatsižvelgiant į tai, kada šis stažas buvo įgytas – iki šio įstatymo įsigaliojimo ar po šio įstatymo įsigaliojimo. Taip pat į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo tarybinės armijos profesionaliame kolektyve.“
2Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas,
2014-03-12 Argumentai: Siekiant aiškumo, įstatymo projekte siūlytina nustatyti kompensacinių išmokų dydžių perskaičiavimo taisykles, kuriomis būtų detalizuotas įstatymo projekto nuostatų susijusių su kompensacinių išmokų dydžiu, taikymas jau paskirtoms teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinėms išmokoms. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai
2014
1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. 2.
įstatymo įsigaliojimo paskirtos kompensacinės išmokos perskaičiuojamos šių išmokų gavėjų prašymu pagal šio įstatymo nuostatas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Iš dalies pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 7 išvados 7.2 punkte. 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projekto Nr. XIIP-210(4) variantui. 7.2. Komiteto pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus siūlome kompensacinę išmoką didinti nuo 4 MGL (520 Lt) iki 6 MGL (780 Lt). Pasiūlymas:
„Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį išdėstyti
taip:
„1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems teatrų ir
koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę iki Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir dėl to nutraukė darbo sutartį, šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos vienos minimaliosios mėnesinės algos
dydžio kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams (toliau šiame straipsnyje – kompensacinė išmoka). Kompensacinės išmokos mokamos, kol jų gavėjui sukaks senatvės pensijos amžius.“
2 Argumentai: Choro artisto stažui 3 punkte prilyginamas solisto vokalisto stažas turi būti įgytas Lietuvos profesionalioje scenoje, kaip tai numatyta šios dalies 2 punkte. Pasiūlymas:
„Įstatymo 13 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„ 2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą;
2) grojantiems pučiamaisiais instrumentais muzikantams ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažą. Į šį stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos profesionalioje scenoje stažas.“
3 Argumentai: Žr. argumentus dėl nepritarimo Europos teisės departamento pastabai Komiteto išvados 2 punkte. Pasiūlymas: „Išbraukti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 3 dalies pakeitimą. „
laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį Lietuvos teatruose ir koncertinėse įstaigose, neatsižvelgiant į tai, kada šis stažas buvo įgytas – iki šio įstatymo įsigaliojimo ar po šio įstatymo įsigaliojimo. Į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas 3 metų laikas, kurį asmuo dirbo pagal darbo sutartį ES šalyse. Taip pat į kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo tarybinės armijos profesionaliame kolektyve. “
4 Argumentai: Įvertinus Teisės departamento 4 pastabą siūlome atsisakyti siūlymo išbraukti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ir palikti galioti esamą teisinį reguliavimą. Pasiūlymas: „Išbraukti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 4 dalies pakeitimą. „ 4.
„
ir mokamos tik asmenims, net urintiems teisės gauti didesnių arba tokio pat dydžio valstybinių socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijų, valstybinių pensijų, užsienio valstybių pensijų, nuolatinių pensinio pobūdžio išmokų už asmens darbo pobūdį (valstybinės signataro rentos, valstybinės signataro našlių ir našlaičių rentos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas (toliau šiame straipsnyje – nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos), pensijų išmokų, gaunamų bet kuriuo Pensijų kaupimo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymuose nustatytu būdu (toliau šiame straipsnyje – pensijų išmokos). Jei asmuo gauna kelias pensijas (pensijų išmokas), nustatant jo teisę gauti kompensacinę išmoką atsižvelgiama į bendrą asmens gaunamų pensijų (pensijų išmokų) sumą. “
5 Argumentai: Įvertinus Teisės departamento 4 pastabą siūlome atsisakyti siūlymo išbraukti netekto darbingumo (invalidumo) pensiją ir palikti galioti esamą teisinį reguliavimą. Pasiūlymas: „Išbraukti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 5 dalies pakeitimą. „
valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) ar ištarnauto laiko pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos , pensijų išmokos dydis (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendra šių pensijų ar pensijų išmokų suma) yra mažesnis(-ė) už asmeniui priklausančią kompensacinę išmoką, šiam asmeniui skiriama ir mokama jam priklausančios kompensacinės išmokos dalis, lygi skirtumui tarp asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamos valstybinės socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos, valstybinės pensijos, užsienio valstybių pensijos, nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos , pensijų išmokos (gaunantiems kelias pensijas ar pensijų išmokas – bendros šių pensijų ar pensijų išmokų sumos).
Kūrybiniams darbuotojams, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo reikalavimų. “
6
6 Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 15 dalis patvirtintas 3,6 % dydis už išmokų skyrimą, mokėjimą ir pristatymą. Taigi ši įstatymo projekto projekto nuostata yra perteklinė. Pasiūlymas: „Išbraukti įstatymo projektu keičiamo 13 straipsnio 6 dalies pakeitimą. 6. Kompensacines išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka skiria Vyriausybės įgaliota valstybės valdymo institucija, o jas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos. Kompensacinėms išmokoms administruoti skiriama iki 3,6 procentų šioms išmokoms mokėti skirtų lėšų.
Konkretų kompensacinėms išmokoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį iki biudžetinių metų pradžios nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kompensacinėms išmokoms administruoti panaudojama ne didesnė lėšų suma negu kompensacinėms išmokoms administruoti nustatytas skiriamų lėšų procento dydis nuo panaudotų lėšų kompensacinėms išmokoms mokėti . “ Pritarti
7Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-03-192 Argumentai:
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo teisės taikytojams bei atsižvelgiant į tai, jog nustatomas įstatymo įsigaliojimo terminas 2014 m. liepos 1 d., tikslintinas įstatymo projekto 2 straipsnis bei sujungiami 2 ir 3 straipsniai. Pasiūlymas:
„Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m.
sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2013 2014 m. gruodžio birželio31 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtos kompensacinės išmokos perskaičiuojamos pagal šio įstatymo nuostatas .“ Pritarti
8Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-03-193 Pasiūlymas:
„Išbraukti Įstatymo projekto 3 straipsnį jo turinį perkeliant į 2 straipsnio 1 dalį. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis Įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Liutauras Kazlavickas arba Juzef Kvetkovskij. PRIDEDAMA: Suredaguotas Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė