Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO įstatymo NR. VIII-2032 3 priedėlio PakeitiMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 priedėlio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 3 priedėlio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai Transporto priemonės tipas, kategorijos, klasės ir grupės, emisijos klasės* Ribiniai tarifai (litais) metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Auto-busai M 2 transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui ir kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t 500–1800 100–200 50–80 20–37 M 3 A B transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui ir kurios bendroji masė didesnė kaip 5 t, bet ne daugiau kaip 22 vietos keleiviams, neskaitant vairuotojo 600–1800 150–300 60–140 20–37 M3 I–III transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neskaitant vairuotojo 700–2600 160–320 80–160 20–37 Transporto priemonės tipas, kategorijos, klasės ir grupės, emisijos klasės* Ribiniai tarifai (litais) metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Krovini-nės kelių transpor-to priemo-nės ir jų junginiai N
4 Nuo 12 t iki 40 t (įskaitytinai) bendrosios masės, o vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius (pagamintus pagal ISO standartus) – iki 44 t bendrosios masės 800–3600 170–400 90–170 20–37 N
4 iki 16 t (įskaitytinai) transporto priemonių savininkai – žemės ūkio veiklos subjektai 300–1200 80–200 40–80 20–37 Specialios kelių transporto priemonės skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti 300–1200 80–200 40–80 20–37 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai Transporto priemonės tipas, kategorijos, klasės ir grupės, emisijos klasės* Ribiniai tarifai (litais) metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Auto-busai M 2 transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui ir kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t 500–1800 100–200 50–80 20–37 M 3 A B transporto priemonė, kuri turi daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui ir kurios bendroji masė didesnė kaip 5 t, bet ne daugiau kaip 22 vietos keleiviams, neskaitant vairuotojo 600–1800 150–300 60–140 20–37 M3 I–III transporto priemonė, kurioje telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neskaitant vairuotojo 700–2600 160–320 80–160 20–37 Transporto priemonės tipas, kategorijos, klasės ir grupės, emisijos klasės* Ribiniai tarifai (litais) metų tarifo ribos mėnesio tarifo ribos savaitės tarifo ribos dienos tarifo ribos Krovini-nės kelių transpor-to priemo-nės ir jų junginiai N
4 Nuo 12 t iki 40 t (įskaitytinai) bendrosios masės, o vežant triašiu vilkiku su dviaše ar triaše puspriekabe 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius (pagamintus pagal ISO standartus) – iki 44 t bendrosios masės 800–3600 170–400 90–170 20–37 N
4 iki 16 t (įskaitytinai) transporto priemonių savininkai – žemės ūkio veiklos subjektai 300–1200 80–200 40–80 20–37 Specialios kelių transporto priemonės skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti 300–1200 80–200 40–80 20–37 * Transporto priemonių emisijos klasės pagal motorinių transporto priemonių variklių išmetamųjų dujinių ir kietųjų dalelių teršalų normas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Stasys Brundza
DĖL
PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS PROGRAMOS FINANSAVIMO įstatymo
priedėlio
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įgyvendinant 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL
, 7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, išdėstytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos ir Tarybos direktyvoje 2006/38/EB (OL 2006 L 157, p. 8) (toliau – Direktyva), buvo pakeistos Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos. Deja, šiuo metu minėtame įstatyme galiojančios nuostatos neatitinka Direktyvos reikalavimų. Atsižvelgiant į Direktyvos pavadinimą bei jame įtvirtinamas nuostatas, jos reikalavimai turi būti taikomi tik sunkiasvoriam krovininiam transportui . Pažymėtina, kad 2006/38/EB Direktyvos
transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta ar eksploatuojama tik kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra virš 3,5 tonų
“. Tos pačios Direktyvos 1 straipsnio 2) b) dalyje nustatyta, kad „
Valstybės narės gali numatyti sumažintus rinkliavų tarifus ar naudotojo mokesčius, arba atleisti nuo prievolės mokėti rinkliavas ar naudotojo mokesčius už transporto priemones, kurioms netaikomas reikalavimas įrengti ir naudoti tachografus pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr.
Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų [], bei atvejais, kurie yra nurodyti šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose ir kuriems taikomos juose nurodytos sąlygos.“ Taip pat 1 straipsnio 2) c) dalyje nustatyta, kad
„Rinkliavų ir (arba) naudotojo mokesčių rinkimo tvarka negali nei finansiškai,
nei kitu būdu nepagrįstai sukurti nepalankią padėtį nereguliariai besinaudojantiems kelių tinklu.“ Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 priedėlio “Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai” 1 dalies nuostatose yra įtvirtintas transporto priemonių iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės apmokestinimas . Tokiu būdu apmokestinamos lengvos komercinės transporto priemonės, darančios minimalią žalą kelio dangai ir aplinkai, neskirtos tik kroviniams keliais vežti ir kurios reguliariai nesinaudoja kelių tinklu . Siekdamos išvengti mokesčių, šios transporto priemonės važiuoja neapmokestintais keliais bei miestų gatvėmis, tuo padarydamos didesnę žalą: didindamos taršą, didindamos pavojų eismo saugumui vietose, kur eismo intensyvumas ir taip didelis. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakyme 2007 m. kovo 23 d. Nr. 3-97 “Dėl Vinječių formos, jų reikalavimų, įsigijimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (su paskutiniais pakeitimais) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio
programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo” (su paskutiniais pakeitimais), nustatyta, kad yra apmokestinami Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių aplinkkeliai, taip pat automagistralės dalys ties Kaunu ir Klaipėda.
Tokie eismo ribojimai skatina vietinį transportą atsisakyti patogaus susisiekimo, pasinaudojant automagistralių atkarpomis bei aplinkkeliais ir padidina eismo grūstis bei taršą miestų centruose, taip pat keldamos pavojų eismo saugumui. Galiojančioje įstatymo redakcijoje taip pat nustatytos mokestinės prievolės autobusams. Tokiu būdu, perkėlus Direktyvos nuostatas, nustatyti pertekliniai reikalavimai, kadangi autobusas nėra priskiriamas sunkiasvorei krovininei transporto priemonei. Mokestine na š ta apsunkinami ne tik vairuotojai ir verslo subjektai, bet ir susiekimo paslaugų vartotojai, kadangi šie mokesčiai įtakoja autobusų bilietų kainų padidėjimą. Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti
Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su paskutiniais pakeitimais, išdėstytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos ir Tarybos direktyvoje 2006/38/EB, nuostatų įgyvendinimą; apginti Lietuvos vairuotojų, verslo subjektų bei susisiekimo paslaugų vartotojų interesus bei mažinti susiekimo kaštus. Įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti įstatymo nuostatas, įtvirtinančias mokestines prievoles autobusams bei krovininėms kelių transporto priemonėms, kurių bendrosios masės svoris yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Stasys Brundza. Įstatymo projekto rengėja Seimo nario padėjėja-sekretorė Laura Aleksejeva. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 priedėlio „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai“ 1 dalyje yra nustatyti mokesčio ribiniai tarifai autobusams bei transporto priemonėms, kurių masė yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma panaikinti galiojantį Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 priedėlio „Lietuvos Respublikoje, užsienio šalyse, tarp jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotų transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai“ 1 dalyje nustatytą apmokestinimą autobusams bei transporto priemonėms, kurių masė yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės. Priėmus įstatymo pakeitimus bus tinkamai įgyvendintos
direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su paskutiniais pakeitimais, išdėstytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos ir Tarybos direktyvoje 2006/38/EB, nuostatos. Tokiu būdu bus mažinamas transporto dalyvių skaičius miestų gatvėse, mažės aplinkos tarša, eismas taps saugesnis. Taip pat bus apginti vairuotojų, verslo subjektų bei susisiekimo paslaugų vartotojų interesai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą ir panaikinus mokestines prievoles autobusams bei transporto priemonėms, kurių masė yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bendrosios masės, neženkliai sumažės įplaukos į valstybės biudžetą. Tranzitinio krovininio transporto apmokestinimui siūlomi pakeitimai įtakos neturės. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi, panaikinus mokestines prievoles, bus mažinami susisiekimo kaštai. Dėl šios priežasties galimai sumažės autobusų bilietų kainos, kitų susisiekimo paslaugų kainos, padidės susisiekimo paslaugų vartotojų skaičius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti 2005 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ (su paskutiniais pakeitimais), kuriame nustatomi transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio dydžiai bei magistralinių kelių atkarpos, kuriomis leidžiama važiuoti susimokėjus šį mokestį. 9.
r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, jame vartojamos sąvokos atitinka Terminų banke nurodytus apibrėžimus. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo patikslinti įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui valstybės, savivaldybių biudžeto lėšų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Finansavimas“, „kelių tinklas“,
„kelių transportas“, „mokestis“, „transporto planavimas“, „transporto
politika“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Stasys Brundza
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-08-21 Nr. XIIP-2087 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2087 (toliau - Projektas), teikiame šias pastabas:
Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su paskutiniais pakeitimais (toliau - Direktyva 1999/62/EB), 1 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis ir nustatoma, kad direktyva taikoma transporto priemonių mokesčiams, rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams, kurie imami už 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones. 2 straipsnio d punkte apibrėžiama, kad transporto priemone yra laikoma motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra daugiau kaip 3,5 tonos. Taigi iš esmės Direktyvoje 1999/62/EB reglamentuoti mokesčiai taikomi tokioms krovininėms transporto priemonėms, kurios pakrautos sveria daugiau kaip 3,5 tonos.
Vis dėlto, Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtis, kad „Nedarant poveikio 9 straipsnio 1a daliai, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 7a-7k straipsniuose nustatytų sąlygų. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija“. Išnagrinėjus šią nuostatą darytina išvada, kad valstybėms narėms, laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų Direktyvos 1999/62/EB nuostatų ir nustatyti (arba palikti galioti) kitokius mokesčius, nei jie reglamentuoti Direktyvoje 1999/62/EB. Atsižvelgiant į visa tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos įtvirtina perteklinius reikalavimus bei neatitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimų. Projektu siekiamas tikslas, t. y. siekis užtikrinti Direktyvos 1999/62/EB nuostatų įgyvendinimą, šiuo metu yra pasiektas ir papildomų priemonių jam užtikrinti nereikia. Galiausiai pažymėtina, kaip jau yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Projektui teiktoje išvadoje, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros dėl netinkamo Direktyvos 1999/62/EB įgyvendinimo. 2.
2Atkreipiame dėmesį, kad,
vadovaujantis Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalies suteikiama diskrecija, iš esmės galima nustatyti kitokius mokesčius arba juos panaikinti ir kitoms transporto priemonėms (kurios nėra krovininės arba yra krovininės, tačiau pakrautos sveria mažiau nei 3,5 tonos), tačiau keičiamo reguliavimo tikslingumas turi būti tinkamai pagrįstas Projekto aiškinamajame rašte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad būtų prarasta dalis lėšų, kuri yra surenkama šiuo metu kelių priežiūrai iš autobusams ir mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms taikomų rinkliavų, Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti identifikuoti ir siūlomi kiti finansavimo šaltiniai. Generalinis direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
PakeitiMO ĮSTATYMO
2014-09-04 Nr. XIIP-2087 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rašte nurodoma, kad įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti įstatymo nuostatas, įtvirtinančias mokestines prievoles autobusams bei krovininėms kelių transporto priemonėms, kurių bendrosios masės svoris yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bei užtikrinti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB) nuostatų įgyvendinimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos reikalavimai turi būti taikomi tik sunkiasvoriam krovininiam transportui. Pažymėtina, kad pagal 1999 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2013/22/ES) (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 5 dalį „valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų, be kita ko: a) darytų didelį neigiamą poveikį laisvam eismo srautui, aplinkai, triukšmo lygiui, grūstims ar sveikatai, arba kelių eismo saugai, atsirandantiems dėl eismo nukreipimo; b) sudarytų administracinių išlaidų, viršijančių 30 % papildomų pajamų, kurios būtų gautos rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius taikant transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai“. Taigi, remiantis šiomis Direktyvos nuostatomis, valstybės narės gali neapmokestinti lengvesnių nei 12 tonų transporto priemonių tuo atveju, jeigu yra tenkinamos Direktyvos 7 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta manytume, kad esamas teisinis reguliavimas visiškai atitinka Direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos atžvilgiu dėl Direktyvos netinkamo įgyvendinimo Europos Komisija nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros, todėl teikiamo projekto grindimas netinkamu direktyvos nuostatų įgyvendinimu neturi jokio teisinio pagrindo. 2.
dėmesys, kad transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai yra ne tik kad vienadieniai, bet ir metiniai, mėnesiniai bei savaitiniai. Pagal įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar įsigaliojus joms sumokėti mokesčiai turėtų būti proporcingai perskaičiuojami bei grąžinami. Todėl projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriuose turėtų būti tai aptarta. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo oficialaus jų paskelbimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuriame numatyta, jog mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o 2014 metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra patvirtinti, taip pat kitų metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra planuojami manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė. 5. Įstatymo projekto 1 straipsnio tekstas rašomas kabutėse. Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė L.Schulte-Ebbert S.Ščajevienė
FINANSŲ komitetas
DĖL
PakeitiMO
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-04 Nr. XIIP-2087 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti įstatymo nuostatas, įtvirtinančias mokestines prievoles autobusams bei krovininėms kelių transporto priemonėms, kurių bendrosios masės svoris yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bei užtikrinti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB) nuostatų įgyvendinimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos reikalavimai turi būti taikomi tik sunkiasvoriam krovininiam transportui.
Pažymėtina, kad pagal 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2013/22/ES) (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 5 dalį „valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų, be kita ko: a) darytų didelį neigiamą poveikį laisvam eismo srautui, aplinkai, triukšmo lygiui, grūstims ar sveikatai, arba kelių eismo saugai, atsirandantiems dėl eismo nukreipimo; b) sudarytų administracinių išlaidų, viršijančių 30 % papildomų pajamų, kurios būtų gautos rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius taikant transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai“. Taigi, remiantis šiomis Direktyvos nuostatomis, valstybės narės gali neapmokestinti lengvesnių nei 12 tonų transporto priemonių tuo atveju, jeigu yra tenkinamos Direktyvos 7 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta manytume, kad esamas teisinis reguliavimas visiškai atitinka Direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos atžvilgiu dėl Direktyvos netinkamo įgyvendinimo Europos Komisija nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros, todėl teikiamo projekto grindimas netinkamu direktyvos nuostatų įgyvendinimu neturi jokio teisinio pagrindo.
Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 2
transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai yra ne tik kad vienadieniai, bet ir metiniai, mėnesiniai bei savaitiniai. Pagal įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar įsigaliojus joms sumokėti mokesčiai turėtų būti proporcingai perskaičiuojami bei grąžinami. Todėl projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriuose turėtų būti tai aptarta. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3
oficialaus jų paskelbimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuriame numatyta, jog mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 4
įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o 2014 metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra patvirtinti, taip pat kitų metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra planuojami manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-04 Nr.
tekstas rašomas kabutėse. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 6 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Išnagrinėję Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2087 (toliau - Projektas), teikiame šias pastabas:
m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su paskutiniais pakeitimais (toliau - Direktyva 1999/62/EB), 1 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis ir nustatoma, kad direktyva taikoma transporto priemonių mokesčiams, rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams, kurie imami už 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones. 2 straipsnio d punkte apibrėžiama, kad transporto priemone yra laikoma motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra daugiau kaip 3,5 tonos. Taigi iš esmės Direktyvoje 1999/62/EB reglamentuoti mokesčiai taikomi tokioms krovininėms transporto priemonėms, kurios pakrautos sveria daugiau kaip 3,5 tonos. Vis dėlto, Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtis, kad
„Nedarant poveikio 9 straipsnio 1a daliai, valstybės narės gali palikti
galioti arba nustatyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 7a-7k straipsniuose nustatytų sąlygų.
Tai nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija“. Išnagrinėjus šią nuostatą darytina išvada, kad valstybėms narėms, laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų Direktyvos 1999/62/EB nuostatų ir nustatyti (arba palikti galioti) kitokius mokesčius, nei jie reglamentuoti Direktyvoje 1999/62/EB. Atsižvelgiant į visa tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos įtvirtina perteklinius reikalavimus bei neatitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimų. Projektu siekiamas tikslas, t. y. siekis užtikrinti Direktyvos 1999/62/EB nuostatų įgyvendinimą, šiuo metu yra pasiektas ir papildomų priemonių jam užtikrinti nereikia. Galiausiai pažymėtina, kaip jau yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Projektui teiktoje išvadoje, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros dėl netinkamo Direktyvos 1999/62/EB įgyvendinimo. 2.
straipsnio 1 dalies suteikiama diskrecija, iš esmės galima nustatyti kitokius mokesčius arba juos panaikinti ir kitoms transporto priemonėms (kurios nėra krovininės arba yra krovininės, tačiau pakrautos sveria mažiau nei 3,5 tonos), tačiau keičiamo reguliavimo tikslingumas turi būti tinkamai pagrįstas Projekto aiškinamajame rašte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad būtų prarasta dalis lėšų, kuri yra surenkama šiuo metu kelių priežiūrai iš autobusams ir mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms taikomų rinkliavų, Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti identifikuoti ir siūlomi kiti finansavimo šaltiniai. Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-01-07 nutarimas Nr. 9 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-791 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Nepritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2087 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) galiojančios nuostatos, nustatančios apmokestinimą autobusams ir transporto priemonėms iki 3,5 tonos (įskaitytinai) bendrosios masės, neatitinka 1999 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra ( OL
,7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES (OL 2013 L 158, p. 356) (toliau – Direktyva 1999/62/EB) , nes iš esmės Direktyvoje 1999/62/EB reglamentuoti mokesčiai taikomi krovininėms transporto priemonėms, kurios pakrautos sveria daugiau kaip 3,5 tonos. Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis, kad „Nedarant poveikio 9 straipsnio 1a daliai, valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 7a–7k straipsniuose nustatytų sąlygų. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija“.
Vadinasi, valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo bendrųjų Direktyvos 1999/62/EB nuostatų ir nustatyti (arba palikti galioti) kitokius mokesčius, ne tuos, kurie reglamentuoti Direktyvoje 1999/62/EB, laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos perteklinės arba neatitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimų. Be to, šiuo metu Įstatyme nustatytas magistralinių kelių apmokestinimas (naudotojo mokestis) atitinka Europos Sąjungos transporto sektoriuje visų rūšių transportui taikomą principą „naudotojas moka“, taip pat plėtojamą ir įgyvendinamą principą „teršėjas moka“. 2. Jeigu Įstatymo projekto nuostatoms būtų pritarta, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas kasmet netektų apie 53 mln. litų pajamų, kurios skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti siekiant naudoti lėšas automobilių kelių tinklui (21 281 km) plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Didėjant magistraliniuose keliuose transporto priemonių eismo intensyvumui, brangsta kelių išlaikymas. Kelių priežiūros ir plėtros programa – vienas iš svarbiausių magistralinių kelių finansavimo šaltinių, taigi sumažintas finansavimas neigiamai veiks magistralinių kelių ir jų statinių būklę, blogės kelių dangos lygumo rodikliai, formuosis vėžės, atsiras dangos nuovargio plyšių, spartės kelio konstrukcijos irimo procesas, didės eismo įvykių rizika. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūloma atsisakyti autobusams ir mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms taikomų mokesčių, tačiau nepateikta pasiūlymų, kaip kompensuoti prarastas lėšas. Pritarti Komitetas siūlo atmesti įstatymo projektą. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Ekonomikos komitetas 2015-03-18 Nr. 108-P-03 Įstatymo projektą atmesti , atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas ir jose išdėstytus argumentus Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 7 d. nutarime Nr. 7 ,,Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2087“ išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, įstatymo projektą ,,D ėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą“ Nr. XIIP-2087 atmesti. 8. Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nėra Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
komitetas
PakeitiMO ĮSTATYMO
(vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J. Razma, R.Šimašius, R.Žilinskas. Komiteto biuro : patarėjai D.Šaltmeris, R.Danė, R.Petkūnienė, R.Duburaitė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G. Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos atstovai G.Jakubauskas J.Jasiūnas, D.Bial. Seimo narys S.Brundza, Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovas G.Asadauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
rašte nurodoma, kad įstatymo projekto uždaviniai – panaikinti įstatymo nuostatas, įtvirtinančias mokestines prievoles autobusams bei krovininėms kelių transporto priemonėms, kurių bendrosios masės svoris yra iki 3,5 tonų (įskaitytinai) bei užtikrinti 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su pakeitimais, padarytais 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/38/EB) nuostatų įgyvendinimą. Aiškinamajame rašte teigiama, kad Direktyvos reikalavimai turi būti taikomi tik sunkiasvoriam krovininiam transportui. Pažymėtina, kad pagal 1999 m. birželio 17 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2013/22/ES) (toliau – Direktyva) 7 straipsnio 5 dalį „valstybė narė gali nuspręsti taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, jei ji mano, kad jų taikymas transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų, be kita ko: a) darytų didelį neigiamą poveikį laisvam eismo srautui, aplinkai, triukšmo lygiui, grūstims ar sveikatai, arba kelių eismo saugai, atsirandantiems dėl eismo nukreipimo; b) sudarytų administracinių išlaidų, viršijančių 30 % papildomų pajamų, kurios būtų gautos rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius taikant transporto priemonėms, kurių svoris yra mažesnis kaip 12 tonų. Valstybės narės, kurios nusprendžia taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tik toms transporto priemonėms, kurių maksimalus leistinas pakrautos transporto priemonės svoris yra ne mažesnis kaip 12 tonų, apie savo sprendimą ir jo motyvus praneša Komisijai“. Taigi, remiantis šiomis Direktyvos nuostatomis, valstybės narės gali neapmokestinti lengvesnių nei 12 tonų transporto priemonių tuo atveju, jeigu yra tenkinamos Direktyvos 7 straipsnio 5 dalies a ir b punktuose nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta manytume, kad esamas teisinis reguliavimas visiškai atitinka Direktyvos nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos atžvilgiu dėl Direktyvos netinkamo įgyvendinimo Europos Komisija nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros, todėl teikiamo projekto grindimas netinkamu direktyvos nuostatų įgyvendinimu neturi jokio teisinio pagrindo. Pritarti. 2.
dėmesys, kad transporto priemonių savininkų ar valdytojų naudotojo mokesčio ribiniai tarifai yra ne tik kad vienadieniai, bet ir metiniai, mėnesiniai bei savaitiniai. Pagal įstatymo projekto nuostatas nėra aišku, ar įsigaliojus joms sumokėti mokesčiai turėtų būti proporcingai perskaičiuojami bei grąžinami. Todėl projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriuose turėtų būti tai aptarta. Pritarti. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo oficialaus jų paskelbimo, tačiau atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuriame numatyta, jog mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Pritarti. 4. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos galėtų įsigalioti einamaisiais biudžetiniais metais, o 2014 metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra patvirtinti, taip pat kitų metų valstybės biudžeto pajamos bei asignavimai jau yra planuojami manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos bei vykdytojos nuomonė. Pritarti. Vyriausybės išvada gauta. 1
projekto 1 straipsnio tekstas rašomas kabutėse. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ministerijos, 2014-09-15
m. birželio 17 d.
1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovinių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra, su paskutiniais pakeitimais (toliau - Direktyva 1999/62/EB), 1 straipsnyje apibrėžiama direktyvos taikymo sritis ir nustatoma, kad direktyva taikoma transporto priemonių mokesčiams, rinkliavoms ir naudotojo mokesčiams, kurie imami už 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones. 2 straipsnio d punkte apibrėžiama, kad transporto priemone yra laikoma motorinė transporto priemonė arba sekcijomis sujungiama transporto priemonė, skirta naudoti arba naudojama kroviniams keliais vežti, kurios pakrautos maksimalus leistinas svoris yra daugiau kaip 3,5 tonos. Taigi iš esmės Direktyvoje 1999/62/EB reglamentuoti mokesčiai taikomi tokioms krovininėms transporto priemonėms, kurios pakrautos sveria daugiau kaip 3,5 tonos. Vis dėlto, Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išimtis, kad
„Nedarant poveikio 9 straipsnio 1a daliai, valstybės narės gali palikti
galioti arba nustatyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius transeuropiniame kelių tinkle arba tam tikrose to tinklo atkarpose ir kitose papildomose savo greitkelių tinklo atkarpose, kurios nėra transeuropinio kelių tinklo dalis, jeigu laikomasi šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse bei 7a-7k straipsniuose nustatytų sąlygų. Tai nedaro poveikio valstybių narių teisei laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir
(arba) naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir
(arba) naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija“. Išnagrinėjus šią nuostatą darytina išvada, kad valstybėms narėms, laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų, leidžiama nukrypti nuo bendrųjų Direktyvos 1999/62/EB nuostatų ir nustatyti (arba palikti galioti) kitokius mokesčius, nei jie reglamentuoti Direktyvoje 1999/62/EB.
Atsižvelgiant į visa tai manome, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra pagrindo teigti , kad šiuo metu galiojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nuostatos įtvirtina perteklinius reikalavimus bei neatitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimų. Projektu siekiamas tikslas, t. y. siekis užtikrinti Direktyvos 1999/62/EB nuostatų įgyvendinimą, šiuo metu yra pasiektas ir papildomų priemonių jam užtikrinti nereikia . Galiausiai pažymėtina, kaip jau yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Projektui teiktoje išvadoje, Europos Komisija prieš Lietuvos Respubliką nėra pradėjusi jokios pažeidimo procedūros dėl netinkamo Direktyvos 1999/62/EB įgyvendinimo. Pritarti. 2. Atkreipiame dėmesį, kad, vadovaujantis Direktyvos 1999/62/EB 7 straipsnio 1 dalies suteikiama diskrecija, iš esmės galima nustatyti kitokius mokesčius arba juos panaikinti ir kitoms transporto priemonėms (kurios nėra krovininės arba yra krovininės, tačiau pakrautos sveria mažiau nei 3,5 tonos), tačiau keičiamo reguliavimo tikslingumas turi būti tinkamai pagrįstas Projekto aiškinamajame rašte. Be to, atsižvelgiant į tai, kad būtų prarasta dalis lėšų, kuri yra surenkama šiuo metu kelių priežiūrai iš autobusams ir mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms taikomų rinkliavų, Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti identifikuoti ir siūlomi kiti finansavimo šaltiniai . Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Nepritarti Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2087 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) galiojančios nuostatos, nustatančios apmokestinimą autobusams ir transporto priemonėms iki 3,5 tonos (įskaitytinai) bendrosios masės, neatitinka 1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (
2004 m. specialusis leidimas ,7 skyrius, 4 tomas, p. 372) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/22/ES (OL 2013 L 158, p. 356) (toliau
Sąjungos veikimo taikyti rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius kituose keliuose, jeigu taikant rinkliavas ir (arba) naudotojo mokesčius tokiuose kituose keliuose nediskriminuojami tarptautinio eismo dalyviai ir neiškreipiama operatorių konkurencija“.
Vadinasi, valstybėms narėms leidžiama nukrypti nuo bendrųjų Direktyvos 1999/62/EB nuostatų ir nustatyti (arba palikti galioti) kitokius mokesčius, ne tuos, kurie reglamentuoti Direktyvoje 1999/62/EB, laikantis tam tikrų nustatytų sąlygų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos perteklinės arba neatitinka Direktyvos 1999/62/EB reikalavimų. Be to, šiuo metu Įstatyme nustatytas magistralinių kelių apmokestinimas (naudotojo mokestis) atitinka Europos Sąjungos transporto sektoriuje visų rūšių transportui taikomą principą „naudotojas moka“, taip pat plėtojamą ir įgyvendinamą principą „teršėjas moka“. Pritarti. 2. Jeigu Įstatymo projekto nuostatoms būtų pritarta, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas kasmet netektų apie 53 mln. litų pajamų , kurios skiriamos Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti siekiant naudoti lėšas automobilių kelių tinklui (21 281 km) plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų. Didėjant magistraliniuose keliuose transporto priemonių eismo intensyvumui, brangsta kelių išlaikymas. Kelių priežiūros ir plėtros programa – vienas iš svarbiausių magistralinių kelių finansavimo šaltinių, taigi sumažintas finansavimas neigiamai veiks magistralinių kelių ir jų statinių būklę, blogės kelių dangos lygumo rodikliai, formuosis vėžės, atsiras dangos nuovargio plyšių, spartės kelio konstrukcijos irimo procesas, didės eismo įvykių rizika. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte siūloma atsisakyti autobusams ir mažiau kaip 3,5 tonos sveriančioms transporto priemonėms taikomų mokesčių, tačiau nepateikta pasiūlymų, kaip kompensuoti prarastas lėšas. Pritarti. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
6.1 sprendimas: įstatymo projektą atmesti , atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos išvadas ir jose išdėstytus argumentus 6.2 komiteto pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai : „už“: 7; „prieš“: 1;
„susilaikė“: -. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
A.Mockus. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis