Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, taip pat kandidatai į Seimo narius
turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vilija Filipovičienė Virginija Baltraitienė Valdas Skarbalius
Projekto Nr. XIIP-2068(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 61 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„1. Partijos, taip pat kandidatai į Seimo narius
turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijų aptarnaujamą teritoriją. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
RESPUBLIKOS prezidento rinkimų įstatymo nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos respublikos rinkimų į europos parlamentą įstatymo nr. ix-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, lietuvos respublikos seimo rinkimų įstatymo nr. 2721 61 straipsnio paketimo įstatymo projekto
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rinkimų metu, kiekvienos seniūnijos seniūnas, seniūnų pavaduotojus, paskirtus stebėti toje seniūnijoje esančią rinkimų apylinkę, rinkėjui nėra užtikrinama rinkėjo teisė laisvai išreikšti savo pasirinkimą. Pasitaiko situacijų, kai seniūnai, seniūnų pavaduotojai stebėdami rinkimus ir matydami, kad atitinkamos seniūnijos gyventojai dar nepasinaudojo rinkimų teise, patys ragina atvykti į rinkimų apylinkę ir balsuoti už jų atstovaujamą partiją, rinkimų komitetą, išsikėlusį kandidatą. Be to, seniūnai, seniūnų pavaduotojai, nuolat būdami rinkimų apylinkėje ir pasitikdami rinkėjus, kurie ateina balsuoti, sukelia spaudimą rinkėjo pasirinkimui, todėl draudimas seniūnui ir seniūno pavaduotojams tapti rinkimų stebėtojais, užtikrintų Lietuvos Respublikos rinkimų įstatymuose nurodytą slapto balsavimo teisę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Vilija Filipovičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, stebėtojais gali būti asmenys, kuriuos paskyrė partijos, visuomeniniai rinkimų komitetai, iškelti ar išsikėlę kandidatai. Įstatymo projekte nėra nurodyta, kokie reikalavimai turi būti taikomi rinkimų stebėtojams, tik nurodytos stebėtojų teisės ir pareigos rinkimų metu. 4.
rezultatų laukiama: Siūlomu reglamentavimu siekiama įtvirtinti draudimą seniūnams ir seniūnų pavaduotojams rinkimų į Respublikos Prezidentus, Seimą, Europos Parlamentą metu būti stebėtojais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės, tik Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti tvarką, kaip ateityje turėtų būti žymimi maisto papildai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektai, parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų reikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai reikės nustatyti tvarką, kaip ateityje turėtų būti žymimi maisto papildai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Teikiamų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Respublikos Prezidento rinkimų stebėtojai“, „Rinkimų stebėtojai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Vilija Filipovičienė Virginija Baltraitienė Valdas Skarbalius
2014-08-27 Nr. XIIP-2068 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą: Projektu siekiama įtvirtinti draudimą rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus. Taip siekiama apriboti savivaldybės administracinio resurso naudojimą rinkimuose (skiriant rinkimų stebėtojus). Palyginus rinkimų stebėtojų ir rinkimų komisijų sudarymo tvarką, atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 15 bei 17 straipsniuose (išskyrus 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus) nustatytus reikalavimus atitinkantys seniūnai ir jų pavaduotojai gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais. Taigi lyginamuoju požiūriu vertinant stebėtojų ir rinkimų komisijų skyrimo tvarką diskutuotina, ar draudimas rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus yra proporcingas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti ir ar nepakaktų rinkimų stebėtojo statusą turinčiam asmeniui įtvirtinti draudimą analogišką rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, t.y. draudimą vykdyti bet kokios formos rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Šį reikalavimą pažeidęs asmuo (taip pat seniūnas ar jo pavaduotojas) turėtų prarasti rinkimų stebėtojo statusą (pažymėjimą) ir jį galėtų įgyti ne anksčiau kaip pvz., po 3 metų ar pan. Tokie apribojimai atitiktų rinkimų stebėtojo instituto esmę ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Be to, atkreipiame dėmesį, kad seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam Seimo rinkimų įstatymą pažeidusiam asmeniui, turi būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 207², 207⁵, 207⁶ , 207⁷, taip pat Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta atsakomybė.
Seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (Seimo rinkimų įstatymo 5¹ straipsnio 1 dalis), draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (Seimo rinkimų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis) bei vykdyti rinkimų agitaciją Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu. Šios įstatymo nuostatos negali būti taikomas selektyviai, atsižvelgus į asmens socialinę padėtį ar jo užimamas pareigas, turimus įgaliojimus ir pan. Kitaip būtų menkinamas įstatymo autoritetas, o atsakomybė už įstatymo pažeidimus prarastų savo prasmę. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė O. Buišienė, [email protected] A.Ožiūnienė, [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-08-08
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2066, lietuvos respublikos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2067 ir lietuvos respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2066, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2068 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-27 Nr. XIIP-2068 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šią pastabą:
Projektu siekiama įtvirtinti draudimą rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus. Taip siekiama apriboti savivaldybės administracinio resurso naudojimą rinkimuose (skiriant rinkimų stebėtojus). Palyginus rinkimų stebėtojų ir rinkimų komisijų sudarymo tvarką, atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 15 bei 17 straipsniuose (išskyrus 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus apribojimus) nustatytus reikalavimus atitinkantys seniūnai ir jų pavaduotojai gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais. Taigi lyginamuoju požiūriu vertinant stebėtojų ir rinkimų komisijų skyrimo tvarką diskutuotina, ar draudimas rinkimų stebėtojais skirti seniūnus ir jų pavaduotojus yra proporcingas projekto aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti ir ar nepakaktų rinkimų stebėtojo statusą turinčiam asmeniui įtvirtinti draudimą analogišką rinkimų komisijos nariui, pirmininkui, t.y. draudimą vykdyti bet kokios formos rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią.
Šį reikalavimą pažeidęs asmuo (taip pat seniūnas ar jo pavaduotojas) turėtų prarasti rinkimų stebėtojo statusą (pažymėjimą) ir jį galėtų įgyti ne anksčiau kaip pvz., po 3 metų ar pan. Tokie apribojimai atitiktų rinkimų stebėtojo instituto esmę ir būtų proporcingi siekiamam tikslui. Be to, atkreipiame dėmesį, kad seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam Seimo rinkimų įstatymą pažeidusiam asmeniui, turi būti taikoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2072 , 2075, 2076 , 2077, taip pat Baudžiamojo kodekso 172 straipsnyje numatyta atsakomybė. Seniūnui ar jo pavaduotojui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, draudžiama papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis (Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalis), draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojantis tarnybine padėtimi, bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams, valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi sudaryti sau ar partijai išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidęs asmuo gali būti patrauktas administracinėn arba baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka (Seimo rinkimų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis) bei vykdyti rinkimų agitaciją Seimo rinkimų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatytu laikotarpiu.
Šios įstatymo nuostatos negali būti taikomas selektyviai, atsižvelgus į asmens socialinę padėtį ar jo užimamas pareigas, turimus įgaliojimus ir pan. Kitaip būtų menkinamas įstatymo autoritetas, o atsakomybė už įstatymo pažeidimus prarastų savo prasmę. Pritarti iš dalies Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui. Siekiant, kad teisinio reglamentavimo pakeitimai būtų proporcingi projekto siekiamam tikslui, siūloma uždrausti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams būti rinkimų stebėtojais tose rinkimų apylinkėse, kurios įeina į jų seniūnijos aptarnaujamą teritoriją. Tokia teisinė norma neišeliminuos seniūnų ir jų pavaduotojų iš rinkimų stebėtojų sąrašo. Jiems bus sudarytos sąlygos, jeigu jie pageidauja, būti stebėtojais kitose rinkimų apylinkėse. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-08-25
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo Nr. I-28 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2066, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2067 ir Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2068 pažymime, kad dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Darius Ulickas
1 Argumentai: Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad seniūnas yra karjeros valstybės tarnautojas. Kyla klausimas kodėl projekto teikėjai iš visų karjeros valstybės tarnautojų išskiria būtent seniūną ir seniūno pavaduotojus. Pasiūlymu siūloma apriboti galimybes tapti stebėtojais visiems savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojams ir darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartis. Teikiamu pasiūlymu įstatymo projekto rengėjų tikslai ir uždaviniai būtų įgyvendinti efektyviau, o stebėtojais taptų nešališki ir nepriklausomi asmenys, todėl būtų išvengta spaudimo darymo rinkėjų pasirinkimui ir skatinimo balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Pasiūlymas: pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Partijos, taip pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti ne daugiau kaip po du rinkimų stebėtojus kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Stebėtojais draudžiama skirti seniūnus ir seniūnų pavaduotojus taip pat kitus savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus rinkimų apygardos arba apylinkės, kuri nurodyta jo pažymėjime, teritorijoje.
Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento ar jo įgalioto asmens teikimu, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymu, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija – stebėti rinkimus visoje šios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimu arba partijos vietos skyriaus prašymu, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.“ Nepritarti Siūlomas pakeitimas nepadės pasiekti projektu siekiamų tikslų, kadangi seniūnai ir jų pavaduotojai turi specifinį statusą savivaldybės administracijoje - jie tiesiogiai bendrauja su seniūnijos gyventojais, padeda spręsti jų problemas. Apribojimas visiems valstybės tarnautojams būti stebėtojais, sudarytų dirbtines kliūtis paskirti tinkamus stebėtojus bei užtikrinti sklandų rinkimų procesą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2068(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Petras Gražulis. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas