Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Alkoholinių gėrimų ženklinimas
gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti ženklinami įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims.”
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narė Larisa Dmitrijeva
Projekto lyginamasis variantas-2
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Alkoholinių gėrimų ženklinimas
1. Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Kiekvienas supakuotas parduoti skirtas alkoholinio gėrimo vienetas turi būti paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka .”
1. Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d. 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Įstatymo projektu siūloma nustatyti reikalavimą, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti papildomai ženklinami įspėjamuoju grafiniu ženklu apie alkoholio žalą nėščioms moterims. Ž enklinant alkoholinius gėrimus, nurodytas grafinis ženklas įspėtų nėščias moteris, kad alkoholinių gėrimų vartojimas neštumo metu, net mažais kiekiais, gali turėti rimtų pasekmių kūdikio sveikatai. Europos Komisijos užsakymu atlikto Eurobarometer 2010 m. tyrimo duomenimis, 79 proc. Europos Sąjungos gyventojų, taip pat ir Lietuvos, pritarė, kad ant alkoholinių gėrimų pakuočių ir alkoholinių gėrimų reklamoje būtų įspėjamieji užrašai apie alkoholio žalą nėščioms moterims ir vairuotojams. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos alkoholio vartojimo žalos mažinimo veiksmų 2012-2020 m. plane nurodoma, kad visi alkoholiniai gėrimai turėtų būti ženklinami įspėjamaisiais užrašais apie alkoholio vartojimo žala sveikatai, kad vartotojams būtų suteikta kuo išsamesnė informacija apie alkoholinį gėrimą Rengiant įstatymo projektą buvo atsižvelgta į Lietuvos Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos SVEIDRA duomenis, kad kasmet daugėja asmenų, kuriems asmens sveikatos priežiūros įstaigose užregistruotas vaisiaus alkoholinis sindromas (Q86.0) ( 2011metais (tik stacionaro atvejai) užregistruota – 17 asmenų, 2012 metais (tik stacionaro atvejai) užregistruota –
į tai , kad gyvų gimusiųjų naujagimių su vaisiaus alkoholiniu sindromu ( akušerijos stacionarų duomenimis) 2011 metais gimė 7 naujagimiai, o 2012 metais tokių naujagimių ( akušerijos stacionarų duomenimis) gimė – 5.
Dėl šių priežasčių siūloma, kad alkoholis nebūtų vartojamas neštumo metu, o alkoholinių gėrimų gamintojai tinkamai informuotų vartotojus apie gaminamų produktų keliamų pavojų sveikatai. Remiantis Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, Lietuvoje
vaikai. 4871 šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą buvo įrašyta dėl alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, tai sudaro beveik 48 procentus visų šeimų, kurios patenka į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Kadangi nėra nepavojingo alkoholio kieko ar jo vartojimo laikotarpio nėštumo metu, būtina aktyviai vykdyti alkoholio vartojimo prevenciją. Įspėjamieji užrašai su grafiniais ženklais ant alkoholinių gėrimų būtų prevencinė ne tik nėščioms moterims, bet ir jaunimui, kurio tarpe alkoholinių gėrimų vartojimas didėja.
Lietuva yra šešta tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių Europos Sąjungos šalių , o ypač į Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo ( Health Behaviour in School-aged Children
ESPAD–2011 tyrimo duomenis, pagal kuriuos alkoholio vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių vis dar labai paplitęs, ir įvertinant tai, kad Lietuva turi vieną iš labiausiai išvystytų mažmeninės prekybos alkoholiu tinklų Europoje (1 mažmeninės prekybos alkoholiu licencija tenka vidutiniškai
gyventojų, o iš viso 2013 metais Lietuvoje galiojo apie 19809 mažmeninės prekybos alkoholiu licencijų), taip pat 2012 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro atlikto epidemiologinio sociologinio tyrimo Lietuvoje duomenis, pagal kuriuos alkoholio pardavimo vietų skaičiaus mažinimui pritaria 51,8 proc. apklaustųjų (41,6 proc. vyrų ir 61,1 proc. moterų). Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. vienas šalies gyventojas suvartojo vidutiniškai 11,9 litro, o vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas – 14,1 litro absoliutaus alkoholio, tai atitinkamai 1 ir 1,2 litro daugiau nei 2010 m.; 2011 m. šalyje buvo parduota spiritinių alkoholinių gėrimų 15,6 proc. daugiau, vyno ir fermentuotų gėrimų 3,5 proc. daugiau, alaus 2,2 proc. daugiau nei 2010 m.; alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2011 m., palyginti su 2010 m., sumažėjo 1,1 proc..
vienas 15 metų amžiaus ir vyresnis gyventojas suvartojo 15, 2 litro legalaus absoliutaus 100 proc. alkoholio, o tai 0,3 litro daugiau negu 2011 metais. 2007 m. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad alkoholį žalingai vartoja, taigi juo piktnaudžiauja arba yra nuo jo priklausomi – beveik pusė (43 proc.) darbingiausio amžiaus (35 – 44 m.) Lietuvos vyrų ir 14,3 proc. 25-34 m. amžiaus moterų. Mirtingumas nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu Lietuvoje pagal 2009 m. duomenis yra aukščiausias tarp ES šalių, viršija ES vidurkį apie 12 kartų, ir yra artimas kai kurių buvusių Sovietų Sąjungos šalių lygiui. Sergamumas ir mirtingumas nuo alkoholinės kepenų ligos ir cirozės Lietuvoje taip pat yra vienas iš aukščiausių Europoje, ypač tarp jaunų ir vidutinio amžiaus gyventojų. Panaši situacija ir daugumos kitų, su alkoholiu siejamų ligų atžvilgiu. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje pagal suvartojamą alkoholio kiekį, tenkantį vienam vyresniam nei 15 metų žmogui, Baltarusija yra pirmoje, Moldova
Užsienio šalyse Prancūzijoje, JAV, Kolumbijoje, Pietų Korėjoje ir PAR alkoholinių gėrimų etiketės yra privalomai žymimos specialiais simboliais arba užrašais, perspėjančiais, kad nėštumo metu alkoholio vartoti nerekomenduojama. Nors iš pirmo žvilgsnio ši priemonė neatrodo paprasta, bet jos veiksmingumu abejoti nederėtų. 2007 m. spalio mėn. įsigaliojus teisės aktui Prancūzijoje, ir įvedus privalomą alkoholinių gėrimų etikečių žymėjimą, ne tik padidėjo gyventojų supratingumas dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamos rizikos, bet ir pasikeitė socialinės normos: atsisakymas nėštumo metu vartoti alkoholinius gėrimus tapo kur kas priimtinesnis (Guillemont&Léon, 2008) . Nevyriausybinė organizacija Eurocare (Europos alkoholio politikos aljansas) 2014 m. sausio 27 d. Europos alkoholio ir sveikatos forume, Briuselyje, pristatė pasiūlymą kaip tokie įspėjimai apie alkoholio žalą galėtų atrodyti. Sveikatos apsaugos ministerija, panaudodama 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų lėšas,
Lietuvos medicinos studentų asociacijos iniciatyva organizuojama akcija „Mama, noriu gimti blaivas“. Šiuo projektu siekiama informuoti būsimas mamytes bei visus jaunus žmones apie vartojamo alkoholio žalą nėštumo metu, bei visuomenę supažindinti su Vaisiaus alkoholiniu sindromu (VAS). 2013 metais Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu, Lietuvos medicinos studentų asociacija ir Lietuvos žmogaus genetikos draugija parengė informacinę medžiagą, kuria siekiama informuoti visuomenę apie VAS. Priėmus įstatymo projektą, būtų įgyvendinamos Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. Nr.
Nr. XII-964, II skyriaus 75 punkto 13 papunkčio nuostatas, kuriomis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, nustatant ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščioms moterims nevartoti alkoholio. Taip pat būtų įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kurios nustato valstybės alkoholio kontrolės politikos principus. Minėto projekto rengimą taip pat paskatino Lietuvos Respublikos Seimo priimtos: 2005 m. birželio 14 d. rezoliucija „Dėl Lietuvos sveikatos programos įgyvendinimo“, 2011 m. gruodžio13
„Dėl kryptingos narkotikų, tabako ir alkoholio vartojimo prevencijos ir
kontrolės politikos“. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo ir parengė Seimo narė Larisa Dmitrijeva. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato privalomų žymų ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų, rekomenduojančių nėščioms moterims nevartoti alkoholio dėl žalos sveikatai. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus įstatymo projektą būtų rekomenduojama nėščioms moterims nevartoti alkoholio. Priėmus įstatymo projektą, būtų įgyvendinamos Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. XI-1078 „Dėl Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010-2016 metų programos patvirtinimo“ ir Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 1080 „Dėl Alkoholio ir tabako kontrolės programos (tarpinstitucinio veiklos plano“ patvirtinimo“, nuostatos.
Projektas įgyvendintų Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d. Nr. XII-964, pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį programos strateginius tikslus – sukurti saugesnę, socialinė aplinką, mažinti sveikatos netolygumus ir socialinę atskirtį; sukurti sveikatai palankią fizinę darbo ir gyvenamąją aplinką; formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą bei minėtos programos uždavinius. Bei konkrečias II skyriaus 75 punkto 13 papunkčio nuostatas, kuriomis siekiama mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, nustatant ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščioms moterims nevartoti alkoholio. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. Įstatymo įgyvendinimas gali turėti teigiamos įtakos asmens sveikatai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės patvirtinti įspėjamojo grafinio ženklo apie alkoholio žalą nėščioms moterims formą, tūrinį, ženklinimo vietą, spalvas bei tiekimo į rinką tvarką. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų , projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės nustatyti tvarką, pagal kurią parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti įspėjamuoju grafiniu ženklu. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto autorė – Seimo narė Larisa Dmitrijeva. 15. Projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovac Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „ženklinimas“,
„alkoholis“, „neštumas‘, „ alkoholio kontrolė“, „administracinė kontrolė“,
„kontrolės institucija“, „maisto kontrolė‘. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo narė Larisa Dmitrijeva
alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMo
2014-07-31 Nr. XIIP-2062 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „visi“. Analogiškai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei juridinės technikos nuoseklumo, analizuojamoje normoje vietoj žodžio „ženklinami“ įrašytinas žodis
„paženklinti“. 2. Projekto 2 straipsnio 2
dalyje išbrauktini žodžiai „ne vėliau kaip“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Kisel D. Valatkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-29 Nr. XIIP-2062 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio papildymo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. liepos 29 d. raštu atsiųstą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2062 (toliau - Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose nėra nustatytų privalomo pobūdžio reikalavimų valstybėms narėms imtis priemonių, reikalingų užkirsti kelią alkoholinių gėrimų vartojimui nėštumo metu [1] . Tačiau iš įvairių darbinių Komisijos dokumentų galima stebėti tendencijas siekiant imtis konkrečių veiksmų šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisijos komunikate dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (KOM(2006) 625 galutinis) pažymėta, kad apsaugoti jaunimą, vaikus ir negimusius vaikus yra viena iš penkių prioritetinių temų, kurioms Komisija skirs savo veiklą mažinant alkoholio vartojimą. Komisija netgi nusistatė tikslą
Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto reikalavimas visus parduodamus alkoholinius gėrimus ženklinti įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims savo esme yra techninis reglamentas pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34), todėl šis Projektas turi būti notifikuotas Komisijai ir valstybėms narėms pagal minėtos direktyvos nuostatas (valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą). Už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Pažymėtina, kad iš kai kurių Komisijos dokumentų [3] susidaro įspūdis, kad Komisija teigiamai vertina pačios informacijos apie alkoholio vartojimo pavojų nėštumo metu pateikimą visuomenei ir šiuo metu tiria, kokiomis priemonės būtų proporcinga siekti šio tikslo, tad tikėtina, kad notifikavimo procedūra neužkirs kelio Projekto priėmimui. Tačiau nesant galutinės Komisijos studijos šiuo klausimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad Komisija pritaria, jog etikečių žymėjimas informacija apie alkoholio vartojimą nėštumo metu neprieštarauja ES teisės aktams. Norėtume atkreipti dėmesį į gerąją Prancūzijos praktiką, kuri apėmė ne tik teisinių normų priėmimą, bet ir kitas priemones. Pažymėtina, kad etikečių žymėjimas buvo tik dalis plačios strategijos mažinant alkoholio vartojimą nėštumo metu (pavyzdžiui, informacijos skleidimas tarp studentų, nacionalinė prevencijos kampanija žiniasklaidoje, informacija „nėščiųjų knygose“, epidemiologiniai stebėjimai, profesionalų apmokymai).
Lietuvai notifikuojant Projektą Komisijai pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus yra būtina pagrįsti jo tikslingumą ir proporcingumą. Iš praktikos bendradarbiaujant su Komisija akivaizdu, kad Komisija tikrindama prekių judėjimo laisvės suvaržymus (etiketės ženklinimas yra toks suvaržymas) atkreipia dėmesį į valstybės narės politikos nuoseklumą (šiuo atveju, tikslinės vartotojų grupės apsaugos nuo alkoholio žalos politiką), todėl notifikuojant būtų tikslinga Komisijai nurodyti ir kitas priemones kovojant su alkoholio vartojimu nėštumo metu, nurodytas aiškinamajame rašte. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. [email protected] [1] Maisto produktų ženklinimo pagrindinė direktyva nustato bendruosius reikalavimus - 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo; alkoholinių gėrimų ženklinimo direktyva - 1987 m. balandžio 15 d. Komisijos direktyva dėl alkoholio koncentracijos tūrio procentais nurodymo ženklinant galutiniam vartotojui parduoti skirtus alkoholinius gėrimus. [2] Komisija pabrėžia, kad alkoholio poveikis nėštumo laikotarpiu gali pakenkti vaisiaus smegenų vystymuisi ir yra susijęs su protiniu atsilikimu, kuris vėliau pasireiškia vaikystėje.
Kadangi tarp jaunų moterų pavojingai didėja alkoholio vartojimas daugelyje valstybių narių ir kadangi alkoholio vartojimas daro poveikį vaisiui jau nėštumo pradžioje, labai svarbu rengti informavimo kampanijas šiuo labai svarbiu klausimu. [3] Pažymėtina, kad nors Komisija, kaip vieninga institucija, nepateikė nuomonės, tačiau Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinis direktoratas nurodė, kad Prancūzijos pasiūlytas etikečių žymėjimas yra kliūtis laisvam prekių judėjimui, tačiau ši priemonė yra pagrįsta ir proporcinga, todėl atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas (2006 m. vasario mėnesio konsultacinis dokumentas „ Labelling: competitiveness, consumer information and better regulation for the EU “).
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-8579 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-05-08 Nr. XIIP-2062(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. I-857 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Rokas Žilinskas. Patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos:
Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Larisa Dmitrijeva, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Ūkio ministerijos Prekybos ir pramonės departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutėnienė, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato atstovė Ilona Večkienė, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, Europos teisės departamento Europos Sąjungos institucinės ir administracinės teisės skyriaus vyr. specialistė Daiva Stepanienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos konsultantas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje išbrauktinas žodis „visi“. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-01 Analogiškai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei juridinės technikos nuoseklumo, analizuojamoje normoje vietoj žodžio „ženklinami“ įrašytinas žodis „paženklinti “. Pritarti
2
4Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. liepos 29 d.
raštu atsiųstą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2062 (toliau - Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose nėra nustatytų privalomo pobūdžio reikalavimų valstybėms narėms imtis priemonių, reikalingų užkirsti kelią alkoholini ų gėrimų vartojimui nėštumo met u. Tačiau iš įvairių darbinių Komisijos dokumentų galima stebėti tendencijas siekiant imtis konkrečių veiksmų šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisijos komunikate dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (KOM(2006) 625 galutinis) pažymėta, kad apsaugoti jaunimą, vaikus ir negimusius vaikus yra viena iš penkių prioritetinių temų, kurioms Komisija skirs savo veiklą mažinant alkoholio vartojimą. Komisija netgi nusistatė tikslą - mažinti alkoholio pavojų nėštumo metu, taip mažinant vaisiaus alkoholio sindromą turinčių gimusių vaikų skaičių. Šio tikslo Komisija sieks skirtingomis priemonėmis, tarp kurių bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tiriant, ar naudinga kurti visai Bendrijai bendrus veiksmingus metodus, kuriais siekiama vartoto jui pateikti tinkamą informac iją. Taigi kol Komisija nesiėmė bendrų veiksmų, valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių. Pritarti 5.
5Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto reikalavimas visus parduodamus alkoholinius gėrimus ženklinti įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims savo esme yra techninis reglamentas pagal 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34), todėl šis Projektas turi būti notifikuotas Komisijai ir valstybėms narėms pagal minėtos direktyvos nuostatas (valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą). Už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus Lietuvoje atsakingas Lietuvos standartizacijos departamentas. Pritarti
6Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Pažymėtina, kad iš kai kurių Komisijos dokume ntų susidaro įspūdis, kad Komisija teigiamai vertina pačios informacijos apie alkoholio vartojimo pavojų nėštumo metu pateikimą visuomenei ir šiuo metu tiria, kokiomis priemonėmis būtų proporcinga siekti šio tikslo, tad tikėtina, kad notifikavimo procedūra neužkirs kelio Projekto priėmimui. Tačiau nesant galutinės Komisijos studijos šiuo klausimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad Komisija pritaria, jog etikečių žymėjimas informacija apie alkoholio vartojimą nėštumo metu neprieštarauja ES teisės aktams. Pritarti
7Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Norėtume atkreipti dėmesį į gerąją Prancūzijos praktiką, kuri apėmė ne tik teisinių normų priėmimą, bet ir kitas priemones.
Pažymėtina, kad etikečių žymėjimas buvo tik dalis plačios strategijos mažinant alkoholio vartojimą nėštumo metu (pavyzdžiui, informacijos skleidimas tarp studentų, nacionalinė prevencijos kampanija žiniasklaidoje, informacija „nėščiųjų knygose“, epidemiologiniai stebėjimai, profesionalų apmokymai). Atsižvelgti
departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Lietuvai notifikuojant Projektą Komisijai pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus yra būtina pagrįsti jo tikslingumą ir proporcingumą. Iš praktikos bendradarbiaujant su Komisija akivaizdu, kad Komisija tikrindama prekių judėjimo laisvės suvaržymus (etiketės ženklinimas yra toks suvaržymas) atkreipia dėmesį į valstybės narės politikos nuoseklumą (šiuo atveju, tikslinės vartotojų grupės apsaugos nuo alkoholio žalos politiką), todėl notifikuojant būtų tikslinga Komisijai nurodyti ir kitas priemones kovojant su alkoholio vartojimu nėštumo metu, nurodytas aiškinamajame rašte. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2014-09-09 „(...) Prašome Jūsų atsižvelgti į LR Seimo narės Larisos Dmitrijevos teikiamas pataisas – gelbėti moteris, laukiančias kūdikėlių. Tikimės, kad Seimo nariai pritars Seimo narės L. Dmitrijevos iniciatyvai – NELEISTI ŽUDYTI IR ŽALOTI MOTINŲ IR
Vilniaus skyriaus taryba, 2014-10-07 „(...) Vilniaus Sąjūdžio taryba, kreipdamasi į Jus:
kreipimąsi ir gelbėti žmones nuo alkoholinių gėrimų vartojimo grėsmių. Pritarti
Vilniaus skyriaus taryba, 2014-10-07 2.
alkoholio vartojimą nėščiosioms ir jaunimui. Pritarti
Vilniaus skyriaus taryba,
reglamentavimas yra pakankamas
Vilniaus skyriaus taryba,
spausdinti kaukolės su sukryžiuotais kaulais ženklą, užimantį 75 proc. etiketės dydžio.“ Nepritarti
reglamentavimas yra pakankamas
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau Komitetas) 2014-10-24 raštu Nr. S-2014-7661 „Dėl komiteto priimto sprendimo“, pateikia Komitetui išvadas dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr.I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio vartojimo problemai Lietuvoje pasiekus iki šiol neregėtą mąstą, veiksmingiausia būtų taikyti mokslu pagrįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones , kurios nukreiptos į bendrąją populiaciją. Įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis :
gėrimų kainos didinimas (akcizai);
gėrimų reklamos draudimas;
gėrimų prieinamumo mažinimas. Pritarti iš dalies Nepritarti
reglamentavimas yra pakankamas
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Apibendrinti mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės alkoholio išgeria mažiau jei kainos yra didesnės, mažesnis alkoholio prieinamumas ir pašalinama alkoholinių gėrimų reklama.
Paaugliai ar probleminiai alkoholio vartotojai taip pat nėra tam išimtis, o mažėjantis alkoholio suvartojimas tiesiogiai susijęs su mažėjančiais alkoholio vartojimo pasekmių skaičiais (t.y. mažėja nusikalstamumas, eismo nelaimių, mirčių, susirgimų ir pan.). Lietuva jau turi gerosios praktikos pavyzdį mažinant alkoholio vartojimą šalyje, kuomet nuo 2008 m. įsigaliojo visų aukščiau minėtų priemonių paketas kartu su neblaivių vairuotojų kontrolės sugriežtinimu. Visos švietimo priemonės bei prevencijos programos šalyje bus neveiksmingos tol, kol šalyje nebus sėkmingai įgyvendintos veiksmingos alkoholio kontrolės priemonės. Taigi norint pasiekti geresnių rezultatų, alkoholio kontrolės politikos priemonės ir prevencijos įgyvendinimas šalyje turi sąveikauti . Dėl šios priežasties akcentuojame, kad alkoholinių gėrimų žymėjimo įspėjamaisiais ženklais gali sumažinti alkoholio vartojimą šalyje tik tuo atveju jei drauge bus nuosekliai įgyvendinamos veiksmingesnės alkoholio kontrolės priemonės
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10
pateikdama savo nuomonę apie alkoholinių gėrimų ženklinimą pabrėžia, kad į šią priemonę reikalingas sistematiškesnis ir platesnis požiūris nei nurodytame Įstatymo projekte. Lietuvoje turėtų būti diegiama tinkama alkoholio vartotojų informavimo sistema, naudojant alkoholinių gėrimų pakuotes.
Siekiant, vartotojams suteikti daugiau informacijos, kad jie galėtų priimti informuotus sprendimus alkoholinių gėrimų vartojimo atveju, reikalinga ne tik ženklinti pakuotes įspėjamaisiais ženklais, bet ir užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai neturėtų išskirtinių „teisių“ tarp maisto produktų ir būtų reikalaujama gėrimų etiketėse nurodyti jų energetinę vertę, sudėtį (ingredientus), medžiagas, galinčias sukelti alergijas. Toks alkoholinių gėrimų žymėjimas nėra ribojamas jokių Europos Sąjungos teisės aktų. 2012 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų (60,4 proc.) sutiktų, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija. Be to, 18-25 metų amžiaus jaunimas (iš Belgijos, Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vengrijos), 2010 m. Europos Sąjungos Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos užsakymu atlikto tyrimo metu nurodė, kad būtent alkoholinių gėrimų energetinės vertės nurodymas ant pakuočių galėtų būti veiksminga priemonė. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10
nuomone, pavojus, iškylantis vaisiui, kuomet nėštumo metu motina vartoja alkoholinius gėrimus, tėra viena iš žinučių, kurią reikia perteikti vartotojams. Svarbu, kad pirkėjai būtų informuoti apie alkoholio vartojimo sukeliamą žalą individui ir jo aplinkai; įspėjimai turėtų apimti sveikatos (kepenų cirozė, vėžys ir kt.), psichinės sveikatos klausimus, nelaimingų atsitikimų ir sužeidimų riziką, smurtą ir priklausomybės riziką, pavojų vairuojant, dirbant ar vartojant alkoholį drauge su vaistais. Pritarti iš dalies 10.
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Apskritai, moksliniu požiūriu vertinant šios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės veiksmingumą, skirtingos mokslinės apžvalgos apibendrina, kad yra mažai įrodymų, jog alkoholinių gėrimų ženklinimas turi apčiuopiamą poveikį alkoholio vartojimo įpročiams, tačiau yra įrodymų, kad turi įtakos ketinimui pakeisti vartojimo būdą. Nepaisant įrodymų ribotumo, alkoholinių gėrimų pakuočių ženklinimas turi ilgalaikę socialinę naudą padedant kurti supratimą, kad alkoholis yra išskirtinė ir pavojinga prekė. Pritarti iš dalies
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10
nuomone, siekiant nustatyti konkrečius įspėjamuosius ženklus šalyje, reikalinga atsižvelgti į kitų šalių rekomendacijas. Dalis jų apibendrinamos Europos alkoholio politikos aljanso pozicijoje dėl Įspėjimų apie žalą sveikatai ant alkoholinių gėrimų pakuočių. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvių kalbos žodynu, žodžio grafinis reikšmė – atvaizduotas brėžiniu, grafiku. Manome, kad būtent šio būdvardžio naudojimas teisės akte galėtų sukelti tam tikrų neaiškumų ir teismo procesų atveju taptų įrodinėjimo objektu. Reikalinga tiksliai, kaip ir įspėjimo apie tabako vartojimo žalą ant tabako pakuočių atveju, teisės aktuose apibrėžti įspėjimų turinį, formą, pateikimo vietą, užimamą plotą ir kt., kad alkoholinių gėrimų gamintojai neturėtų galimybės įspėjimų susilpninti. Pritarti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas pastabas ir komentarus siūlome Įstatymo projekto 9 str. 2 d. išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti įspėjamaisiais vaizdiniais ir tekstiniais ženklais apie alkoholio sukeliamą žalą sveikatai.
Įspėjamųjų ženklų turinį, formą šiems ženklams ant alkoholinių gėrimų pakuočių privalomą skirti plotą, vietą, kitas taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti
14Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Siekiant kompleksiškesnio požiūrio į LR Alkoholio kontrolės įstatymo tobulinimą, skatiname registruoti minėto įstatymo pataisą, kuri inicijuotų ne tik pakuočių ženklinimą įspėjamaisiais ženklais, bet ir užtikrintų, kad gėrimų etiketėse būtų nurodoma jų energetinę vertė, sudėtis, medžiagos, galinčios sukelti alergijas. Pritarti
15Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 NTAKK, tęsdama alkoholio vartojimo kontrolės politikos pokyčių stebėseną bei analizuodama PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijas, pabrėžia, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą, Lietuvoje būtina:
1) Nuolat ir vienodai visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti akcizo mokestį , papildomai nustatant dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti;
16Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 2) Visiškai uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą;
17Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 3) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.;
18Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 4) Padidinti minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų;
Nepritarti Esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas 19.
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 5) Mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
20Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 6) Lietuvos teisinėje bazėje apibrėžti administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
21Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 7) Iki 0 promilių sumažinti leistiną alkoholio koncentracijos kiekį kraujyje visiems vairuotojams ;
22Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 8) Panaikinti alkoholinių gėrimų licencijavimo spragas – didinti rinkliavą už licencijų išdavimą , licencijas padaryti terminuotas . Tokiu būdu būtų įmanoma tiksliai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių ir tankumą savivaldybėse. Be to, sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas;
23Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 9) Prekybą alkoholiniais gėrimais perkelti į specializuotus alkoholinių gėrimų skyrius;
Nepritarti Esamas teisinis reglamentavimas yra pakankamas 24.
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 10) Sistemingai diegti ir teikti minimalios intervencijos paslaugas, apmokamas iš Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;
25Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 11) Di dinti gydymo paslaugų žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems nuo alkoholio vartojimo asmenims prieinamumą ;
26Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 12) Įvesti alkoholinių gėrimų žymėjimą įspėjamaisiais užrašais ir paveikslais apie žalą sveikatai, bei pateikti kitą vartotojams svarbią informaciją apie gėrimų sudėtį, kaloringumą ir gryno alkoholio kiekį pakuotėje;
27Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 13) Svarstyti ir alkoholio gamybos grandyje diegti pažangias produktų žymėjimo ir atsekamumo sistemas;
28Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 14) Pagaliau priimti LR Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris padėtų stiprinti nelegalaus alkoholio kontrolę. Įvardinę, NTAKK nuomone, didžiausius Lietuvos alkoholio kontrolės politikos trūkumus tikimės principingo LR Sveikatos reikalų komiteto darbo šia kryptimi. Apsispręsti pagrindiniame komitete
29Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2015-03-18 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas) kreipiasi į LR Ekonomikos komiteto narius prašydama palaikyti šį Įstatymo projektą.
Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio vartojimo problemai Lietuvoje pasiekus iki šiol neregėtą mąstą, veiksmingiausia būtų taikyti mokslu pagrįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurios nukreiptos į bendrąją populiaciją. Visos švietimo priemonės bei prevencijos programos šalyje bus neveiksmingos tol, kol šalyje nebus sėkmingai įgyvendintos veiksmingos alkoholio kontrolės priemonės. NTAKK pateikdama savo nuomonę apie alkoholinių gėrimų ženklinimą pabrėžia, kad į šią priemonę reikalingas sistematiškesnis ir platesnis požiūris nei nurodytame Įstatymo projekte. Lietuvoje turėtų būti diegiama tinkama alkoholio vartotojų informavimo sistema, naudojant alkoholinių gėrimų pakuotes. Siekiant, vartotojams suteikti daugiau informacijos, kad jie galėtų priimti informuotus sprendimus alkoholinių gėrimų vartojimo atveju, reikalinga ne tik ženklinti pakuotes įspėjamaisiais ženklais, bet ir užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai neturėtų išskirtinių „teisių“ tarp maisto produktų ir būtų reikalaujama gėrimų etiketėse nurodyti jų energetinę vertę, sudėtį (ingredientus), medžiagas, galinčias sukelti alergijas. Toks alkoholinių gėrimų žymėjimas nėra ribojamas jokių Europos Sąjungos teisės aktų. 2012 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų (60,4 proc.) sutiktų, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija
9. Be to, 18-25 metų amžiaus jaunimas (iš Belgijos, Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vengrijos), 2010 m. Europos Sąjungos Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos užsakymu atlikto tyrimo metu nurodė, kad būtent alkoholinių gėrimų energetinės vertės nurodymas ant pakuočių galėtų būti veiksminga priemonė.
nuomone, pavojus, iškylantis vaisiui, kuomet nėštumo metu motina vartoja alkoholinius gėrimus, tėra viena iš žinučių, kurią reikia perteikti vartotojams. Svarbu, kad pirkėjai būtų informuoti apie alkoholio vartojimo sukeliamą žalą individui ir jo aplinkai; įspėjimai turėtų apimti sveikatos (kepenų cirozė, vėžys ir kt.), psichinės sveikatos klausimus, nelaimingų atsitikimų ir sužeidimų riziką, smurtą ir priklausomybės riziką, pavojų vairuojant, dirbant ar vartojant alkoholį drauge su vaistais. Apskritai, moksliniu požiūriu vertinant šios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės veiksmingumą, skirtingos mokslinės apžvalgos apibendrina, kad yra mažai įrodymų, jog alkoholinių gėrimų ženklinimas turi apčiuopiamą poveikį alkoholio vartojimo įpročiams, tačiau yra įrodymų, kad turi įtakos ketinimui pakeisti vartojimo būdą. Nepaisant įrodymų ribotumo, alkoholinių gėrimų pakuočių ženklinimas turi ilgalaikę socialinę naudą padedant kurti supratimą, kad alkoholis yra išskirtinė ir pavojinga prekė. Be to, labai svarbu tai, kad šios alkoholio vartojimo prevencijos priemonės įgyvendinimas nereikalauja jokių valstybės biudžeto lėšų. NTAKK nuomone, siekiant nustatyti konkrečius įspėjamuosius ženklus šalyje, reikalinga atsižvelgti į kitų šalių rekomendacijas. Dalis jų apibendrinamos Europos alkoholio politikos aljanso pozicijoje dėl Įspėjimų apie žalą sveikatai ant alkoholinių gėrimų pakuočių. Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvių kalbos žodynu, žodžio grafinis reikšmė – atvaizduotas brėžiniu, grafiku. Manome, kad būtent šio būdvardžio naudojimas teisės akte galėtų sukelti tam tikrų neaiškumų ir teismo procesų atveju taptų įrodinėjimo objektu.
Reikalinga tiksliai, kaip ir įspėjimo apie tabako vartojimo žalą ant tabako pakuočių atveju, teisės aktuose apibrėžti įspėjimų turinį, formą, pateikimo vietą, užimamą plotą ir kt., kad alkoholinių gėrimų gamintojai neturėtų galimybės įspėjimų susilpninti. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas pastabas ir komentarus siūlome Įstatymo projekto
gėrimai turi būti paženklinti įspėjamaisiais vaizdiniais ir tekstiniais ženklais apie alkoholio sukeliamą žalą sveikatai.
Įspėjamųjų ženklų turinį, formą šiems ženklams ant alkoholinių gėrimų pakuočių privalomą skirti plotą, vietą, kitas taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ NTAKK, tęsdama alkoholio vartojimo kontrolės politikos pokyčių stebėseną bei analizuodama PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijas, pabrėžia, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą, Lietuvoje būtina:
ir vienodai visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti akcizo mokestį, papildomai nustatant dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti;
uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą;
gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.;
minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų;
alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
teisinėje bazėje apibrėžti administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
visiems vairuotojams;
didinti rinkliavą už licencijų išdavimą, licencijas padaryti terminuotas.
Įspėjamųjų ženklų turinį, formą šiems ženklams ant alkoholinių gėrimų pakuočių privalomą skirti plotą, vietą, kitas taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ NTAKK, tęsdama alkoholio vartojimo kontrolės politikos pokyčių stebėseną bei analizuodama PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijas, pabrėžia, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą, Lietuvoje būtina:
ir vienodai visoms alkoholinių gėrimų grupėms didinti akcizo mokestį, papildomai nustatant dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti;
uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą;
gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.;
minimalų amžių, leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų;
alkoholinių gėrimų prieinamumą nepilnamečiams asmenims, griežtinant atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
teisinėje bazėje apibrėžti administracinių teisės pažeidimų imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
visiems vairuotojams;
didinti rinkliavą už licencijų išdavimą, licencijas padaryti terminuotas. Tokiu būdu būtų įmanoma tiksliai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių ir tankumą savivaldybėse.
Be to, sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas;
alkoholinių gėrimų skyrius;
diegti ir teikti minimalios intervencijos paslaugas, apmokamas iš Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;
gydymo paslaugų žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems nuo alkoholio vartojimo asmenims prieinamumą;
alkoholinių gėrimų žymėjimą įspėjamaisiais užrašais ir paveikslais apie žalą sveikatai, bei pateikti kitą vartotojams svarbią informaciją apie gėrimų sudėtį, kaloringumą ir gryno alkoholio kiekį pakuotėje;
ir alkoholio gamybos grandyje diegti pažangias produktų žymėjimo ir atsekamumo sistemas;
priimti LR Pranešėjų apsaugos įstatymą, kuris padėtų stiprinti nelegalaus alkoholio kontrolę. NTAKK narės organizacijos tikisi LR Ekonomikos komiteto pritarimo Įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Siūlymai kartojasi su tais, kurie buvo išdėstyti 2014 m. lapkričio 10 d. rašte. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2014-11-10 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2062, kuriuo siūloma nustatyti reikalavimą, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti papildomai ženklinami įspėjamuoju grafiniu ženklu apie alkoholio žalą nėščioms moterims, pastabų ir pasiūlymų įstatymo projektui neturi. Pritarti 2.
ir alkoholio kontrolės departamentas, 2014-11-14 Vykdant Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. spalio 22 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 111-S-32 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo projekto svarstymo parengiamųjų darbų, pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas pateiktas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XIIP-964, 75.13 papunktį – siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, būtina nustatyti ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščiosioms moterims nevartoti alkoholio. Nors nėščiosioms tenka rūpintis ne tik savo, bet ir būsimojo vaikelio sveikata, kartais neatsispiriama pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs. Tik kiek daugiau nei pusė (57,7 proc.) Lietuvos moterų nėštumo metu visai nevartoja alkoholinių gėrimų (Pirmieji vaiko gyvenimo metai: Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai ir rekomendacijos tėvams bei specialistams. Vilniaus universiteto leidykla, 2010). Tai kelia didelį susirūpinimą, nes alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia ne tik nėščiosios sveikatą, bet yra viena dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežastis. Kadangi nėra nepavojingo alkoholio kiekio ar jo vartojimo laikotarpio nėštumo metu, būtina aktyviai vykdyti alkoholio vartojimo prevenciją. Labai svarbu, kad alkoholio gamintojai tinkamai informuotų vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų sveikatai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis įsakmiai nurodo, kad „alkoholinių gėrimų pirkėjai turi teisę pardavimo vietoje gauti išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie perkamą prekę.“ Be to, apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos piliečių pritaria perspėjimams ant alkoholinių gėrimų etikečių (77 proc.) ir reklamose (79 proc.) dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamų pavojų (Eurobarometras, 2009). Taip pat siūlytina atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadose dėl Įstatymo projekto. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-02-18 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. SV-S-815 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau Lietuvos Respublikos Seimui siūlyti jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
aiškumo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip: „2. Kiekvienas supakuotas parduoti skirtas alkoholinio gėrimo vienetas turi būti paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti 2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
punktą, siūlytina atitinkamai pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
Respublikos Vyriausybė,
gamintojai tinkamai pasirengtų įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, t. y. pagaminti ir pakeisti alkoholinių gėrimų etiketes, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. lapkričio 1 dieną. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
projektą Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. išvadą, Europos teisės departamento ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: 5 už; 0 prieš; 2 susilaikė. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Dainius Kreivys. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
REIKALŲ komitetas
DĖL
(vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D.Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, padėjėja M.Neverkevičienė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato vadovė I.Večkienė, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R.Krasuckaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministrės patarėja J.Kumpienė, Sveikatos stiprinimo valdybos direktorius A.Ščeponavičius, vyr.specialistė A.Astrauskienė, Teisės departamento direktorė N.Stasiulienė, Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė J.vanOtterlo, vyr.specialistė A.Nemickaitė, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja G.Belian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-011 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žodis „visi“.
Analogiškai, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo bei juridinės technikos nuoseklumo, analizuojamoje normoje vietoj žodžio
„ženklinami“ įrašytinas žodis „paženklinti“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje išbrauktini žodžiai „ne vėliau kaip“. Pritarti
ekspertė G.Belian, 2014-11-14 Vykdant Sveikatos reikalų komiteto 2014 m. spalio 22 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. 111-S-32 dėl Lietuvos Respublikos įstatymo projekto svarstymo parengiamųjų darbų, pagal kompetenciją buvo išnagrinėtas pateiktas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas). Pažymėtina, kad Įstatymo projektas įgyvendina Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų programos, patvirtintos Seimo 2014 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XIIP-964, 75.13 papunktį – siekiant mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą, alkoholinių gėrimų pasiūlą ir paklausą, būtina nustatyti ant alkoholinių gėrimų pakuočių vienetų privalomas žymas, rekomenduojančias nėščiosioms moterims nevartoti alkoholio. Nors nėščiosioms tenka rūpintis ne tik savo, bet ir būsimojo vaikelio sveikata, kartais neatsispiriama pavartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Iš visų nėštumo metu vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs. Tik kiek daugiau nei pusė (57,7 proc.) Lietuvos moterų nėštumo metu visai nevartoja alkoholinių gėrimų (Pirmieji vaiko gyvenimo metai: Lietuvoje atliekamo tyrimo rezultatai ir rekomendacijos tėvams bei specialistams. Vilniaus universiteto leidykla, 2010). Tai kelia didelį susirūpinimą, nes alkoholio vartojimas nėštumo metu veikia ne tik nėščiosios sveikatą, bet yra viena dažniausių įgimtų anomalijų, raidos ir elgesio sutrikimų priežastis.
Kadangi nėra nepavojingo alkoholio kiekio ar jo vartojimo laikotarpio nėštumo metu, būtina aktyviai vykdyti alkoholio vartojimo prevenciją. Labai svarbu, kad alkoholio gamintojai tinkamai informuotų vartotojus apie jų gaminamų produktų keliamą pavojų sveikatai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 6 dalis įsakmiai nurodo, kad „alkoholinių gėrimų pirkėjai turi teisę pardavimo vietoje gauti išsamią, teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie perkamą prekę.“ Be to, apklausos rodo, kad dauguma Lietuvos piliečių pritaria perspėjimams ant alkoholinių gėrimų etikečių (77 proc.) ir reklamose (79 proc.) dėl alkoholio vartojimo nėštumo metu keliamų pavojų (Eurobarometras, 2009). Taip pat siūlytina atsižvelgti į pasiūlymus, pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadose dėl Įstatymo projekto. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2014-09-09 „(...) Prašome Jūsų atsižvelgti į LR Seimo narės Larisos Dmitrijevos teikiamas pataisas – gelbėti moteris, laukiančias kūdikėlių. Tikimės, kad Seimo nariai pritars Seimo narės L. Dmitrijevos iniciatyvai – NELEISTI ŽUDYTI IR ŽALOTI MOTINŲ IR KŪDIKĖLIŲ.“
Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2014-10-07 „(...) Vilniaus Sąjūdžio taryba, kreipdamasi į Jus:
alkoholinių gėrimų vartojimo grėsmių. Atsižvelgti
Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba, 2014-10-07 2.
jaunimui. Atsižvelgti
Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba,
Šis pasiūlymas svarstytinas nagrinėjant kitą Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektą Nr. XIIP-2767. 5. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba,
kaulais ženklą, užimantį 75 proc. etiketės dydžio.“ Atsižvelgti Šis pasiūlymas yra gerokai platesnis už nagrinėjamo įstatymo projekto tikslą ir turėtų atsispindėti kito Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projekto kontekste. 6. Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija (toliau – NTAKK), susipažinusi su LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau Komitetas) 2014-10-24 raštu Nr. S-2014-7661 „Dėl komiteto priimto sprendimo“, pateikia Komitetui išvadas dėl LR Alkoholio kontrolės įstatymo Nr.I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas). Atkreipiame dėmesį, kad alkoholio vartojimo problemai Lietuvoje pasiekus iki šiol neregėtą mąstą, veiksmingiausia būtų taikyti mokslu pagrįstas alkoholio vartojimo mažinimo priemones, kurios nukreiptos į bendrąją populiaciją. Įvertinant įvairių alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą ir jų įgyvendinimo kaštus visuomenei, išskiriamos trys pagrindinės priemonių grupės, kurios kompleksiškai turi būti stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis:
tyrimų rezultatai rodo, kad žmonės alkoholio išgeria mažiau jei kainos yra didesnės, mažesnis alkoholio prieinamumas ir pašalinama alkoholinių gėrimų reklama.
Paaugliai ar probleminiai alkoholio vartotojai taip pat nėra tam išimtis, o mažėjantis alkoholio suvartojimas tiesiogiai susijęs su mažėjančiais alkoholio vartojimo pasekmių skaičiais (t.y. mažėja nusikalstamumas, eismo nelaimių, mirčių, susirgimų ir pan.). Lietuva jau turi gerosios praktikos pavyzdį mažinant alkoholio vartojimą šalyje, kuomet nuo
vairuotojų kontrolės sugriežtinimu. Visos švietimo priemonės bei prevencijos programos šalyje bus neveiksmingos tol, kol šalyje nebus sėkmingai įgyvendintos veiksmingos alkoholio kontrolės priemonės. Taigi norint pasiekti geresnių rezultatų, alkoholio kontrolės politikos priemonės ir prevencijos įgyvendinimas šalyje turi sąveikauti. Dėl šios priežasties akcentuojame, kad alkoholinių gėrimų žymėjimo įspėjamaisiais ženklais gali sumažinti alkoholio vartojimą šalyje tik tuo atveju jei drauge bus nuosekliai įgyvendinamos veiksmingesnės alkoholio kontrolės priemonės. NTAKK pateikdama savo nuomonę apie alkoholinių gėrimų ženklinimą pabrėžia, kad į šią priemonę reikalingas sistematiškesnis ir platesnis požiūris nei nurodytame Įstatymo projekte. Lietuvoje turėtų būti diegiama tinkama alkoholio vartotojų informavimo sistema, naudojant alkoholinių gėrimų pakuotes. Siekiant, vartotojams suteikti daugiau informacijos, kad jie galėtų priimti informuotus sprendimus alkoholinių gėrimų vartojimo atveju, reikalinga ne tik ženklinti pakuotes įspėjamaisiais ženklais, bet ir užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai neturėtų išskirtinių „teisių“ tarp maisto produktų ir būtų reikalaujama gėrimų etiketėse nurodyti jų energetinę vertę, sudėtį (ingredientus), medžiagas, galinčias sukelti alergijas. Toks alkoholinių gėrimų žymėjimas nėra ribojamas jokių Europos Sąjungos teisės aktų. 2012 m.
centro užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis apklaustųjų (60,4 proc.) sutiktų, kad ant alkoholio pakuočių būtų spausdinami įspėjimai apie alkoholio žalą nėščiosioms ir kita su žala sveikatai susijusi informacija. Be to, 18-25 metų amžiaus jaunimas (iš Belgijos, Lietuvos, Ispanijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vengrijos), 2010 m. Europos Sąjungos Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos užsakymu atlikto tyrimo metu nurodė, kad būtent alkoholinių gėrimų energetinės vertės nurodymas ant pakuočių galėtų būti veiksminga priemonė. NTAKK nuomone, pavojus, iškylantis vaisiui, kuomet nėštumo metu motina vartoja alkoholinius gėrimus, tėra viena iš žinučių, kurią reikia perteikti vartotojams. Svarbu, kad pirkėjai būtų informuoti apie alkoholio vartojimo sukeliamą žalą individui ir jo aplinkai; įspėjimai turėtų apimti sveikatos (kepenų cirozė, vėžys ir kt.), psichinės sveikatos klausimus, nelaimingų atsitikimų ir sužeidimų riziką, smurtą ir priklausomybės riziką, pavojų vairuojant, dirbant ar vartojant alkoholį drauge su vaistais. Apskritai, moksliniu požiūriu vertinant šios alkoholio vartojimo mažinimo priemonės veiksmingumą, skirtingos mokslinės apžvalgos apibendrina, kad yra mažai įrodymų, jog alkoholinių gėrimų ženklinimas turi apčiuopiamą poveikį alkoholio vartojimo įpročiams, tačiau yra įrodymų, kad turi įtakos ketinimui pakeisti vartojimo būdą. Nepaisant įrodymų ribotumo, alkoholinių gėrimų pakuočių ženklinimas turi ilgalaikę socialinę naudą padedant kurti supratimą, kad alkoholis yra išskirtinė ir pavojinga prekė. NTAKK nuomone, siekiant nustatyti konkrečius įspėjamuosius ženklus šalyje, reikalinga atsižvelgti į kitų šalių rekomendacijas. Dalis jų apibendrinamos Europos alkoholio politikos aljanso pozicijoje dėl Įspėjimų apie žalą sveikatai ant alkoholinių gėrimų pakuočių.
Atkreipiame dėmesį, kad remiantis Lietuvių kalbos žodynu, žodžio grafinis reikšmė – atvaizduotas brėžiniu, grafiku. Manome, kad būtent šio būdvardžio naudojimas teisės akte galėtų sukelti tam tikrų neaiškumų ir teismo procesų atveju taptų įrodinėjimo objektu. Reikalinga tiksliai, kaip ir įspėjimo apie tabako vartojimo žalą ant tabako pakuočių atveju, teisės aktuose apibrėžti įspėjimų turinį, formą, pateikimo vietą, užimamą plotą ir kt., kad alkoholinių gėrimų gamintojai neturėtų galimybės įspėjimų susilpninti. Atsižvelgti
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija,
2 Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas pastabas ir komentarus siūlome Įstatymo projekto 9 str. 2 d. išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikoje parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti
įspėjamaisiais vaizdiniais ir tekstiniais ženklais apie alkoholio sukeliamą žalą sveikatai. Įspėjamųjų ženklų turinį, formą šiems ženklams ant alkoholinių gėrimų pakuočių privalomą skirti plotą, vietą, kitas taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Tikslinga pakoreguoti siūlomą formuluotę, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai Kiekvienas supakuotas parduoti skirtas alkoholinio gėrimo vienetas turi būti ženklinami paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka .” 8.
Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 Siekiant kompleksiškesnio požiūrio į LR Alkoholio kontrolės įstatymo tobulinimą, skatiname registruoti minėto įstatymo pataisą, kuri inicijuotų ne tik pakuočių ženklinimą įspėjamaisiais ženklais, bet ir užtikrintų, kad gėrimų etiketėse būtų nurodoma jų energetinę vertė, sudėtis, medžiagos, galinčios sukelti alergijas. Atsižvelgti 9.
tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, 2014-11-10 NTAKK, tęsdama alkoholio vartojimo kontrolės politikos pokyčių stebėseną bei analizuodama PSO ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijas, pabrėžia, kad, siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų vartojimo žalą, Lietuvoje būtina:
didinti akcizo mokestį, papildomai nustatant dalies akcizų už alkoholinius gėrimus įmokas sveikatos programoms rengti ir įgyvendinti;
alkoholinių gėrimų prieinamumą, trumpinant prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 10 iki 20 val.;
leidžiantį pirkti alkoholinius gėrimus, nuo 21 metų;
atsakomybę už prekybos alkoholiniais gėrimais reikalavimų pažeidimus, taip pat numatant licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais panaikinimą po vieno ūkio subjekto nusižengimo;
imitavimo sąvoką, kad administracinių teisės pažeidimų (alkoholinių gėrimų įsigijimo nepilnamečiams) imitavimo įgyvendinimas taptų teisėtai ir nuosekliai taikoma praktika, kaip tai daroma kitose šalyse (pvz., Jungtinė Karalystė, Švedija, Vokietija, JAV);
kraujyje visiems vairuotojams;
spragas – didinti rinkliavą už licencijų išdavimą, licencijas padaryti terminuotas. Tokiu būdu būtų įmanoma tiksliai įvertinti prekybos alkoholiniais gėrimais vietų skaičių ir tankumą savivaldybėse.
Be to, sumažėtų valstybės išlaidos, skiriamos licencijavimo sistemos priežiūrai, kadangi šiuo metu išlaidos viršija į biudžetą surenkamas lėšas;
specializuotus alkoholinių gėrimų skyrius;
Valstybinio privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pirminėje sveikatos priežiūros grandyje;
11) Didinti gydymo paslaugų žalingai alkoholį vartojantiems ir priklausomiems nuo alkoholio vartojimo asmenims prieinamumą;
paveikslais apie žalą sveikatai, bei pateikti kitą vartotojams svarbią informaciją apie gėrimų sudėtį, kaloringumą ir gryno alkoholio kiekį pakuotėje;
atsekamumo sistemas;
nelegalaus alkoholio kontrolę. Įvardinę, NTAKK nuomone, didžiausius Lietuvos alkoholio kontrolės politikos trūkumus tikimės principingo LR Sveikatos reikalų komiteto darbo šia kryptimi. Atsižvelgti Daugelis išdėstytų pasiūlymų bus nagrinėjami, svarstant kitus Seime įregistruotus Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektus Nr. XIIP-49, Nr. XIIP-50, Nr. XIIP-978, Nr. XIIP-979, Nr. XIIP-2629, Nr. XIIP-2786, Nr. XIIP-2787, Nr. XIIP-2623, Nr. XIIP-2767, Nr. XIIP-2761, Nr. XIIP-2836, Nr. XIIP-2837. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. liepos 29 d. raštu atsiųstą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr.
I-857 9 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2062 (toliau - Projektas) teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiuose ES teisės aktuose nėra nustatytų privalomo pobūdžio reikalavimų valstybėms narėms imtis priemonių, reikalingų užkirsti kelią alkoholini ų gėrimų vartojimui nėštumo met u. Tačiau iš įvairių darbinių Komisijos dokumentų galima stebėti tendencijas siekiant imtis konkrečių veiksmų šioje srityje. Pavyzdžiui, Komisijos komunikate dėl ES strategijos remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą (KOM(2006) 625 galutinis) pažymėta, kad apsaugoti jaunimą, vaikus ir negimusius vaikus yra viena iš penkių prioritetinių temų, kurioms Komisija skirs savo veiklą mažinant alkoholio vartojimą. Komisija netgi nusistatė tikslą - mažinti alkoholio pavojų nėštumo metu, taip mažinant vaisiaus alkoholio sindromą turinčių gimusių vaikų skaičių. Šio tikslo Komisija sieks skirtingomis priemonėmis, tarp kurių bendradarbiavimas su valstybėmis narėmis ir suinteresuotosiomis šalimis tiriant, ar naudinga kurti visai Bendrijai bendrus veiksmingus metodus, kuriais siekiama vartoto jui pateikti tinkamą informac iją. Taigi kol Komisija nesiėmė bendrų veiksmų, valstybės narės gali imtis atitinkamų priemonių. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Pirmiausia norėtume atkreipti dėmesį, kad Projekto reikalavimas visus parduodamus alkoholinius gėrimus ženklinti įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims savo esme yra techninis reglamentas pagal 1998 m. birželio 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (toliau – Direktyva 98/34), todėl šis Projektas turi būti notifikuotas Komisijai ir valstybėms narėms pagal minėtos direktyvos nuostatas (valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna nurodytą pranešimą). Už nacionalinių teisės aktų projektų notifikavimą pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus Lietuvoje atsakingas
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Pažymėtina, kad iš kai kurių Komisijos dokume ntų susidaro įspūdis, kad Komisija teigiamai vertina pačios informacijos apie alkoholio vartojimo pavojų nėštumo metu pateikimą visuomenei ir šiuo metu tiria, kokiomis priemonėmis būtų proporcinga siekti šio tikslo, tad tikėtina, kad notifikavimo procedūra neužkirs kelio Projekto priėmimui. Tačiau nesant galutinės Komisijos studijos šiuo klausimu, negalima vienareikšmiškai teigti, kad Komisija pritaria, jog etikečių žymėjimas informacija apie alkoholio vartojimą nėštumo metu neprieštarauja ES teisės aktams. Pritarti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Norėtume atkreipti dėmesį į gerąją Prancūzijos praktiką, kuri apėmė ne tik teisinių normų priėmimą, bet ir kitas priemones.
Pažymėtina, kad etikečių žymėjimas buvo tik dalis plačios strategijos mažinant alkoholio vartojimą nėštumo metu (pavyzdžiui, informacijos skleidimas tarp studentų, nacionalinė prevencijos kampanija žiniasklaidoje, informacija „nėščiųjų knygose“, epidemiologiniai stebėjimai, profesionalų apmokymai). Atsižvelgti
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2014-08-11 Lietuvai notifikuojant Projektą Komisijai pagal Direktyvos 98/34 reikalavimus yra būtina pagrįsti jo tikslingumą ir proporcingumą. Iš praktikos bendradarbiaujant su Komisija akivaizdu, kad Komisija tikrindama prekių judėjimo laisvės suvaržymus (etiketės ženklinimas yra toks suvaržymas) atkreipia dėmesį į valstybės narės politikos nuoseklumą (šiuo atveju, tikslinės vartotojų grupės apsaugos nuo alkoholio žalos politiką), todėl notifikuojant būtų tikslinga Komisijai nurodyti ir kitas priemones kovojant su alkoholio vartojimu nėštumo metu, nurodytas aiškinamajame rašte. Pritarti
sveikatos taryba, 2014-11-10 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2062, kuriuo siūloma nustatyti reikalavimą, kad Lietuvos Respublikoje visi parduodami alkoholiniai gėrimai turi būti papildomai ženklinami įspėjamuoju grafiniu ženklu apie alkoholio žalą nėščioms moterims, pastabų ir pasiūlymų įstatymo projektui neturi. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. SV-S-815 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2062 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau Lietuvos Respublikos Seimui siūlyti jį tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
1Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„2. Kiekvienas supakuotas parduoti skirtas alkoholinio gėrimo vienetas turi būti paženklintas įspėjamaisiais grafiniais ženklais apie alkoholio žalą nėščioms moterims Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“ Pritarti
2
2Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 punktą, siūlytina atitinkamai pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 30 d.
priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant, kad alkoholinių gėrimų gamintojai tinkamai pasirengtų įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, tikslinga nustatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 2016 m.
gruodžio 31 lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė s ar jos įgaliota institucija ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio30
1 3.
Siekiant, kad alkoholinių gėrimų gamintojai tinkamai pasirengtų įgyvendinti Įstatymo projekto nuostatas, t. y. pagaminti ir pakeisti alkoholinių gėrimų etiketes, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. lapkričio 1 dieną. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
notifikuoti Įstatymo projektą Europos Komisijai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Keitimosi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus. Pritarti
komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-03-19 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės
departamento ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2062(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. M. Čigriejienė, J. Požela. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė