Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,11. Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, išskyrus tuos atvejus, kai yra nustatomas neatlygintinis servitutas, kompensacija savininkui už nustatomą servitutą negali būti didesnė nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,11. Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis“.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Artūras Paulauskas
Projekto XIIP-2058(3) lyginamasis variantas
Papildyti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,11. Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip.
Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos kompensacija už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, kuri apskaičiuotas mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis už žemės plotą, reikalingą šiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus, jei šalys susitaria kitaip.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Komiteto išvadų rengėjai: Kazimieras Grybauskas Edmundas Jonyla Jonas Kondrotas Arvydas Vidžiūnas
Projekto Nr. XIIP-2058(3) lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,11. Kaimo vietovėje žemė, kuri naudojama ar nuomojama fiziniams, juridiniams asmenims ir Lietuvos Respublikoje įsteigtiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusių įmonių filialams, grąžinama natūra, jeigu ji pagal šio įstatymo 12 straipsnį nepriskirta valstybės išperkamai žemei. Priėmus sprendimą atkurti nuosavybės teises grąžinant šią žemę natūra, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Kai grąžinama natūra kitų fizinių ir juridinių asmenų naudojama ar nuomojama žemė, reikalinga nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, arba kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kompensacija už servitutą nustatoma tokio pat dydžio kaip valstybinės žemės nuomos mokestis, apskaičiuotas už žemės plotą, reikalingą šiems pastatams ir statiniams eksploatuoti, nustatytas tos savivaldybės, kurioje yra šis žemės sklypas, teritorijoje, išskyrus atvejus, jeigu šalys susitaria kitaip.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII -
užtikrinti, kad už servituto, kuris buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procese, naudojimąsi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį mokėtinas atlygis nebūtų didesnis nei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestis. Taip būtų įtvirtintas pastatų ir statinių savininkų, tiek tų, kurie naudojasi žemės sklypu nuomos teise, tiek tų, kurie naudojasi servituto teise, lygiateisiškumas, kuris, pagal dabartinius žemesnės instancijos teismų sprendimus, nėra užtikrinamas. Projekto tikslas - papildyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII - 359 4 straipsnio 11 dalį, siekiant išvengti galimų įstatymo taikymo problemų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Artūras Paulauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
naudojimąsi žeme nuomos teise, reikalinga pastatų eksplotavimui, po nuosavybės teisių į ją atkūrimo, turi mokėti žemės sklypo savininkui - Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestį.
Tuo tarpu, kokį atlygį už naudojimąsi užstatytu žemės sklypu servituto teise pastatų savininkas turi mokėti Įstatyme nėra reglamentuota - vadovaujamasi žemesniųjų teismų įtvirtinta praktika. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildžius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
dėl žemesnės instancijos teismų plėtojamos praktikos, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotai nuosavybės teisių atkūrimo doktrinos nuostatoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jų plėtrai Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes bus išvengta galimų įstatymo praktinio taikymo problemų. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės pakeisti galiojančių ar priimti naujų teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų matmenys Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiem projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sitemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc” terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Artūras Paulauskas
TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII -
užtikrinti, kad už servituto, kuris buvo nustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procese, naudojimąsi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.129 straipsnį mokėtinas atlygis nebūtų didesnis nei Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestis. Taip būtų įtvirtintas pastatų ir statinių savininkų, tiek tų, kurie naudojasi žemės sklypu nuomos teise, tiek tų, kurie naudojasi servituto teise, lygiateisiškumas, kuris, pagal dabartinius žemesnės instancijos teismų sprendimus, nėra užtikrinamas. Projekto tikslas - papildyti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII - 359 4 straipsnio 11 dalį, siekiant išvengti galimų įstatymo taikymo problemų. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Artūras Paulauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
naudojimąsi žeme nuomos teise, reikalinga pastatų eksplotavimui, po nuosavybės teisių į ją atkūrimo, turi mokėti žemės sklypo savininkui - Žemės nuomos įstatymo nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio žemės nuomos mokestį.
Tuo tarpu, kokį atlygį už naudojimąsi užstatytu žemės sklypu servituto teise pastatų savininkas turi mokėti Įstatyme nėra reglamentuota - vadovaujamasi žemesniųjų teismų įtvirtinta praktika. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Papildžius Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio
dėl žemesnės instancijos teismų plėtojamos praktikos, kuri prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotai nuosavybės teisių atkūrimo doktrinos nuostatoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jų plėtrai Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes bus išvengta galimų įstatymo praktinio taikymo problemų. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės pakeisti galiojančių ar priimti naujų teisės aktų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ar terminų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų matmenys Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų parengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo gauta Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinio vertinimo išvada, į kurią buvo atsižvelgta ruošiant įstatymo projekto antrąjį variantą. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiem projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sitemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc” terminus, temas bei sritis Nėra. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-23 Nr. XIIP-2058 Lietuvos Respublikos Seimui
NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xIip-2058 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2058 (toliau – Projektas), pažymime, pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2014-09-08 Nr. XIIP-2058 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir joje įtvirtinti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, išskyrus tuos atvejus, kai yra nustatomas neatlygintinis servitutas, kompensacija savininkui už nustatomą servitutą negali būti didesnė nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkamai žemei priskiriama (t. y. natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos) žemė, kuri pagal įstatymus yra užimta (užstatyta įvairios paskirties pastatais ir statiniais), išskyrus kaimo vietovėje poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus. Atsižvelgus į tai, atitinkamai tikslintinos projekto formuluotės. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog servitutų nustatymo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Tačiau iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, apie kurį atvejį kalbama.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus ir tvarką: Žemės įstatymo 23 straipsnio
įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu – administraciniu aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti. Atitinkamai būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančio ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu ir tik šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taip pat minėtoje dalyje įtvirtinta, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo praradimo, o Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje įtvirtintos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus teikiamo projekto ir Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų santykis.
Trečia, pažymėtina, jog projektu siūlomas vienintelis nuostolių dėl servituto kompensacijos dydžio kriterijus yra „valstybinės žemės nuomos mokestis“, tačiau abejotina, ar toks siūlymas yra objektyviai pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, Žemės įstatyme įtvirtinti visai kiti kriterijai įvertinant nuostolių dėl servituto nustatymo dydį ir šie kriterijai yra susiję su objektyviai atsiradusiais nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamos konkretaus servituto nustatymo aplinkybės bei konkreti situacija – kokią žalą patiria tarnaujančiojo daikto savininkas konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 LAT pasisakė, kad teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: „<...> kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes.
Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.“ Atsižvelgus į tai bei į aplinkybę, kad kompensacijos už dėl servituto nustatymą atsiradusių nuostolių atlyginimo paskirtis yra atlyginti nuostolius, manytina, jog projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. 2. Atsižvelgus į tai, kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė D. Zebleckis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-09- Nr. Į 2014-09-15 Nr. XIIP-2058(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2058(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2058(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-09-29 Nr. XIIP-2058(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir joje įtvirtinti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkamai žemei priskiriama (t. y. natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos) žemė, kuri pagal įstatymus yra užimta (užstatyta įvairios paskirties pastatais ir statiniais), išskyrus kaimo vietovėje poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus, tačiau iš projekto nuostatų sektų, jog servitutas galėtų būti nustatomas žemės sklypui, kai tai reikalinga pastatų ir statinių, „kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo“, eksploatacijai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai tikslintinos projekto formuluotės.
Antra, atkreiptinas dėmesys, jog servitutų nustatymo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Tačiau iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, apie kurį atvejį kalbama, nes nors pagal siūlomą formuluotę tai atitiktų Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus, tačiau siūloma nustatyti kitokią kompensacijos už servituto nustatymą tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu – administraciniu aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti. Atitinkamai būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančio ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu ir tik šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taip pat minėtoje dalyje įtvirtinta, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo praradimo, o Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.
ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika) įtvirtintos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus teikiamo projekto ir Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų santykis. Trečia, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika, tačiau bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis. Abejotina, ar toks siūlymas yra objektyviai pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, Žemės įstatyme įtvirtinti visai kiti kriterijai įvertinant nuostolių dėl servituto nustatymo dydį ir šie kriterijai yra susiję su objektyviai atsiradusiais nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamos konkretaus servituto nustatymo aplinkybės bei konkreti situacija – kokią žalą patiria tarnaujančiojo daikto savininkas konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr.
3K-3-217/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: „<...> kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.“ Atsižvelgus į tai bei į aplinkybę, kad kompensacijos už dėl servituto nustatymą atsiradusių nuostolių atlyginimo paskirtis yra atlyginti nuostolius, manytina, jog projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Be to, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai pagal Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodiką būtų apskaičiuojamas kompensacijos už sunaikintus pasėlius ar sodinius, objektyviai atsiradę nuostoliai tikėtina, visais atvejais būtų didesni nei valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl įtvirtinus projektu teikiamą siūlymą būtų užprogramuojami potencialūs teisiniai ginčai. 2. Atsižvelgus į tai, kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė D. Zebleckis
2015-06-08 Nr. XIIP-2058(4) Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-09-29 Nr. XIIP-2058(2)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir joje įtvirtinti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkamai žemei priskiriama (t. y. natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos) žemė, kuri pagal įstatymus yra užimta (užstatyta įvairios paskirties pastatais ir statiniais), išskyrus kaimo vietovėje poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus, tačiau iš projekto nuostatų sektų, jog servitutas galėtų būti nustatomas žemės sklypui, kai tai reikalinga pastatų ir statinių, „kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo“, eksploatacijai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai tikslintinos projekto formuluotės. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog servitutų nustatymo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.
Tačiau iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, apie kurį atvejį kalbama, nes nors pagal siūlomą formuluotę tai atitiktų Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus, tačiau siūloma nustatyti kitokią kompensacijos už servituto nustatymą tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu – administraciniu aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti. Atitinkamai būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančio ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu ir tik šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taip pat minėtoje dalyje įtvirtinta, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo praradimo, o Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.
už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika) įtvirtintos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus teikiamo projekto ir Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų santykis. Trečia, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika, tačiau bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis. Abejotina, ar toks siūlymas yra objektyviai pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, Žemės įstatyme įtvirtinti visai kiti kriterijai įvertinant nuostolių dėl servituto nustatymo dydį ir šie kriterijai yra susiję su objektyviai atsiradusiais nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamos konkretaus servituto nustatymo aplinkybės bei konkreti situacija – kokią žalą patiria tarnaujančiojo daikto savininkas konkrečiu atveju. Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr.
3K-3-217/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: „<...> kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.“ Atsižvelgus į tai bei į aplinkybę, kad kompensacijos už dėl servituto nustatymą atsiradusių nuostolių atlyginimo paskirtis yra atlyginti nuostolius, manytina, jog projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Be to, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai pagal Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodiką būtų apskaičiuojamas kompensacijos už sunaikintus pasėlius ar sodinius, objektyviai atsiradę nuostoliai tikėtina, visais atvejais būtų didesni nei valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl įtvirtinus projektu teikiamą siūlymą būtų užprogramuojami potencialūs teisiniai ginčai. Pritarti
2014-09-29 Nr. XIIP-2058(2)
teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti 3.
Respublikos teisingumo ministerijos 2014-09-15 Nr. XIIP-2058(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2058(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-04-23 Nr. 426 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2058 (2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo: 1.
Įstatymo projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalį ir nustatyti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, eksploatuoti, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau kompensacija negali būti didesnė už sumą, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis. Iš aiškinamojo rašto ir Įstatymo projekte pateiktos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pataisos matyti, kad servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) (toliau – statiniai) eksploatuoti (toliau – servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti), būtų nustatomas valstybinės žemės sklypui, kurį numatyta grąžinti nuosavybėn vykdant nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo procesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, šiam žemės sklypui servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas administraciniu aktu.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika), kurioje nustatyta, kaip apskaičiuoti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytų nuostolių, atsiradusių dėl administraciniu aktu nustatyto servituto, dydį.
Įstatymo projekte siūloma kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį apskaičiuoti vadovaujantis Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika su išimtimi, tai yra vadovautis nurodyta metodika tik tada, jeigu pagal ją apskaičiuota ši kompensacija būtų ne didesnė nei ,,suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis“, tačiau tokia išimtis būtų nesuderinta su Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir priėmus įstatymą iš esmės tas pats dalykas – kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydžio apskaičiavimas – būtų skirtingai teisiškai reguliuojamas. Kita vertus, iš servituto, reikalingo statiniams eksploatuoti, atsirandantys žemės savininko ir statinių savininko santykiai iš esmės tapatūs valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu nustatytiems santykiams, nes ir vienu, ir kitu atveju žemės savininkas už nustatytą atlygį turėtų leisti naudoti jam priklausantį žemės sklypą statinių savininkui, o šiam būtų suteikiama teisė už nustatytą mokestį naudoti svetimą žemės sklypą.
Šią teisę, tai yra teisę naudoti už tam tikrą mokestį žemę, reikalingą statiniams eksploatuoti, statinių savininkas turi ir iki šios žemės grąžinimo natūra teisėtam jos savininkui, o pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas mokestis už šios valstybinės žemės naudojimą, nors ir nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, lygus valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Todėl būtų tikslinga kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį susieti su valstybinės žemės nuomos dydžiu. Pritarti
eksploatuoti, apskaičiuota pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, gali būti ir didesnė, ir mažesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis (pavyzdžiui, Šiaulių rajone už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 900 eurų, kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniui eksploatuoti, dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų apie 17 eurų). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio
papunktį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas metams gali būti nuo 0,1 procento iki 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
Taigi 1 ha valstybinės žemės, kurios pagal verčių žemėlapį apskaičiuota vertė (vidutinė rinkos vertė) būtų
Įstatymo projekte siūloma išimtis, kad kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydis ne visais atvejais atitiktų valstybinės žemės nuomos dydį, o tik tada, kai šis dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų nustatytas didesnis nei valstybinės žemės nuomos mokestis, būtų neteisinga žemės savininkų atžvilgiu. Be to, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepalieka teisės pačioms šalims susitarti dėl kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydžio nustatymo. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
grąžinamam natūra žemės sklypui administraciniu aktu nustatomas servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, kompensacijos už šį servitutą dydis būtų lygus apskaičiuotam valstybinės žemės nuomos mokesčiui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, ir atitinkamai patikslinti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė
pobūdį, tikslinga būtų nustatyti priimto įstatymo (prireikus ir Žemės įstatymo) vėlesnę įsigaliojimo datą. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2058(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 23 d. nutarime Nr.
Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla ir Jonas Kondrotas, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė, Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos Juridinio skyriaus patarėjas Gintaras Asadauskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai Neringa Azguridienė, ŽŪB
„Vanaginė“ atstovai Viktoras Naboiščikovas, Levas Kaplanas ir Saulius Aviža,
ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas, ŽŪR Tarptautinio skyriaus vedėja Vaida Leščauskaitė, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir joje įtvirtinti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis. Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkamai žemei priskiriama (t. y. natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos) žemė, kuri pagal įstatymus yra užimta (užstatyta įvairios paskirties pastatais ir statiniais), išskyrus kaimo vietovėje poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus, tačiau iš projekto nuostatų sektų, jog servitutas galėtų būti nustatomas žemės sklypui, kai tai reikalinga pastatų ir statinių, „kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo“, eksploatacijai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai tikslintinos projekto formuluotės. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-2058(3), pridedamas prie išvados projekto). 2.
(2015-04-15)1 Antra, atkreiptinas dėmesys, jog servitutų nustatymo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Tačiau iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, apie kurį atvejį kalbama, nes nors pagal siūlomą formuluotę tai atitiktų Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus, tačiau siūloma nustatyti kitokią kompensacijos už servituto nustatymą tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu – administraciniu aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti. Atitinkamai būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančio ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu ir tik šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taip pat minėtoje dalyje įtvirtinta, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo praradimo, o Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.
1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika) įtvirtintos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus teikiamo projekto ir Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų santykis. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (pridedamas prie išvados projekto). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1 Trečia, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika, tačiau bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis. Abejotina, ar toks siūlymas yra objektyviai pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, Žemės įstatyme įtvirtinti visai kiti kriterijai įvertinant nuostolių dėl servituto nustatymo dydį ir šie kriterijai yra susiję su objektyviai atsiradusiais nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamos konkretaus servituto nustatymo aplinkybės bei konkreti situacija – kokią žalą patiria tarnaujančiojo daikto savininkas konkrečiu atveju.
Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: „<...> kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.“ Atsižvelgus į tai bei į aplinkybę, kad kompensacijos už dėl servituto nustatymą atsiradusių nuostolių atlyginimo paskirtis yra atlyginti nuostolius, manytina, jog projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Be to, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai pagal Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodiką būtų apskaičiuojamas kompensacijos už sunaikintus pasėlius ar sodinius, objektyviai atsiradę nuostoliai tikėtina, visais atvejais būtų didesni nei valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl įtvirtinus projektu teikiamą siūlymą būtų užprogramuojami potencialūs teisiniai ginčai. (P.S.
Nepritarti.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. LAT 2015 m. sausio 16 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 1 d. nutartimi nustatyta taisyklė, kad kompensacijos už naudojimąsi tokio pobūdžio servitutu dydis turi būti analogiškas valstybinės žemės nuomos dydžiui, kurio tarifą nustato savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, taryba. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)
2Atsižvelgus į tai,
kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvados rengėjų siūlomas šio ir lydinčiojo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas -2015 m. spalio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LŽŪBA (2014-12-19, raštas Nr. 5-2024) Palaiko šią įstatymų leidybos iniciatyvą. Pritarti. 2. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ (2015-03-10; 2015-05-29) Visiškai palaiko teikiamą įstatymų leidybos iniciatyvą ir siūlo KRK pritarti įstatymo projektui. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2058 (2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalį ir nustatyti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, eksploatuoti, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau kompensacija negali būti didesnė už sumą, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis.
Iš aiškinamojo rašto ir Įstatymo projekte pateiktos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pataisos matyti, kad servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) (toliau – statiniai) eksploatuoti (toliau – servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti), būtų nustatomas valstybinės žemės sklypui, kurį numatyta grąžinti nuosavybėn vykdant nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo procesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, šiam žemės sklypui servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas administraciniu aktu.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika), kurioje nustatyta, kaip apskaičiuoti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytų nuostolių, atsiradusių dėl administraciniu aktu nustatyto servituto, dydį.
Įstatymo projekte siūloma kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį apskaičiuoti vadovaujantis Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika su išimtimi, tai yra vadovautis nurodyta metodika tik tada, jeigu pagal ją apskaičiuota ši kompensacija būtų ne didesnė nei ,,suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis“, tačiau tokia išimtis būtų nesuderinta su Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir priėmus įstatymą iš esmės tas pats dalykas – kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydžio apskaičiavimas – būtų skirtingai teisiškai reguliuojamas. Kita vertus, iš servituto, reikalingo statiniams eksploatuoti, atsirandantys žemės savininko ir statinių savininko santykiai iš esmės tapatūs valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu nustatytiems santykiams, nes ir vienu, ir kitu atveju žemės savininkas už nustatytą atlygį turėtų leisti naudoti jam priklausantį žemės sklypą statinių savininkui, o šiam būtų suteikiama teisė už nustatytą mokestį naudoti svetimą žemės sklypą.
Šią teisę, tai yra teisę naudoti už tam tikrą mokestį žemę, reikalingą statiniams eksploatuoti, statinių savininkas turi ir iki šios žemės grąžinimo natūra teisėtam jos savininkui, o pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas mokestis už šios valstybinės žemės naudojimą, nors ir nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, lygus valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Todėl būtų tikslinga kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį susieti su valstybinės žemės nuomos dydžiu. (P.S.
Pritarti. 2. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426)1
tai, kad kompensacija už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, apskaičiuota pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, gali būti ir didesnė, ir mažesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis (pavyzdžiui, Šiaulių rajone už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 900 eurų, kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniui eksploatuoti, dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų apie 17 eurų). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 papunktį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas metams gali būti nuo 0,1 procento iki 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
Taigi 1 ha valstybinės žemės, kurios pagal verčių žemėlapį apskaičiuota vertė (vidutinė rinkos vertė) būtų 1 900 eurų, nuomos mokestis galėtų siekti nuo 1,9 euro iki 76 eurų. Todėl Įstatymo projekte siūloma išimtis, kad kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydis ne visais atvejais atitiktų valstybinės žemės nuomos dydį, o tik tada, kai šis dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų nustatytas didesnis nei valstybinės žemės nuomos mokestis, būtų neteisinga žemės savininkų atžvilgiu. Be to, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepalieka teisės pačioms šalims susitarti dėl kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydžio nustatymo. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-2058(3), pridedamas prie išvados projekto). 3. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426)1
projektą siūloma tobulinti ir nustatyti, kad tada, kai grąžinamam natūra žemės sklypui administraciniu aktu nustatomas servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, kompensacijos už šį servitutą dydis būtų lygus apskaičiuotam valstybinės žemės nuomos mokesčiui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, ir atitinkamai patikslinti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvadų rengėjai parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (pridedamas prie išvados projekto). 4. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426) * 4.
4. Be to, atsižvelgiant į siūlomų teisinio reguliavimo priemonių pakeitimo pobūdį, tikslinga būtų nustatyti priimto įstatymo (prireikus ir Žemės įstatymo) vėlesnę įsigaliojimo datą. (P.S.
Pritarti. Komiteto išvados rengėjų siūlomas šio ir lydinčiojo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimas -2015 m. spalio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-20) * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2058(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 426 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: siūlyti Komitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2058(3) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-2058(3) ir jo lyginamasis variantas; Komiteto išvadų rengėjų parengtas Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Kazimieras Grybauskas Edmundas Jonyla Jonas Kondrotas Arvydas Vidžiūnas
komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius Audrius Petkevičius, LŽSS tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius, ŽŪR vicepirmininkas Sigitas Dimaitis, "Ūkininko patarėjo" korespondentė Irma Dubovičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Teikiamu projektu siūloma pakeisti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalį ir joje įtvirtinti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui yra nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomų pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų), taip pat poilsiaviečių pastatų ir statinių (statomų ar pastatytų) eksploatacijai, kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau jos dydis negali būti didesnis nei suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis. Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio nuostatas valstybės išperkamai žemei priskiriama (t. y. natūra nuosavybės teisės į ją neatkuriamos) žemė, kuri pagal įstatymus yra užimta (užstatyta įvairios paskirties pastatais ir statiniais), išskyrus kaimo vietovėje poilsiaviečių pastatų ir statinių užimtus žemės sklypus, tačiau iš projekto nuostatų sektų, jog servitutas galėtų būti nustatomas žemės sklypui, kai tai reikalinga pastatų ir statinių, „kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo“, eksploatacijai. Atsižvelgus į tai, atitinkamai tikslintinos projekto formuluotės. (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-2058(3), pridedamas prie išvadų). 2.
(2015-04-15)1 Antra, atkreiptinas dėmesys, jog servitutų nustatymo pagrindai yra įtvirtinti Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, jog servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Tačiau iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, apie kurį atvejį kalbama, nes nors pagal siūlomą formuluotę tai atitiktų Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejus, tačiau siūloma nustatyti kitokią kompensacijos už servituto nustatymą tvarką. Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas savo sprendimu – administraciniu aktu – Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius nustato servitutus valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti. Atitinkamai būtent Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog nuostolių dydis ir atlyginimo terminai nustatomi viešpataujančio ir tarnaujančiojo daiktų savininkų susitarimu ir tik šalims nesusitarus, ginčus dėl nuostolių dydžio ir atlyginimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžia teismas. Taip pat minėtoje dalyje įtvirtinta, jog kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdo praradimo, o Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.
1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (toliau – Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika) įtvirtintos minėtų nuostolių apskaičiavimo formulės. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog projektu įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, taptų neaiškus teikiamo projekto ir Žemės įstatymo atitinkamų nuostatų santykis. (P.S.
Pritarti. Komitetas parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (pridedamas prie išvadų). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)1 Trečia, pažymėtina, jog projektu siūloma nustatyti, kad kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodika, tačiau bet kuriuo atveju kompensacija negali būti didesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis. Abejotina, ar toks siūlymas yra objektyviai pagrįstas. Kaip jau buvo minėta, Žemės įstatyme įtvirtinti visai kiti kriterijai įvertinant nuostolių dėl servituto nustatymo dydį ir šie kriterijai yra susiję su objektyviai atsiradusiais nuostoliais, susijusiais su servituto nustatymu. Pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pabrėžiamos konkretaus servituto nustatymo aplinkybės bei konkreti situacija – kokią žalą patiria tarnaujančiojo daikto savininkas konkrečiu atveju.
Pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 3 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kad teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, atsižvelgia į tokias aplinkybes: „<...> kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas.“ Atsižvelgus į tai bei į aplinkybę, kad kompensacijos už dėl servituto nustatymą atsiradusių nuostolių atlyginimo paskirtis yra atlyginti nuostolius, manytina, jog projekto nuostatos turėtų būti atitinkamai patikslintos. Be to, šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad tais atvejais, kai pagal Kompensacijos už naudojimąsi servitutu apskaičiavimo metodiką būtų apskaičiuojamas kompensacijos už sunaikintus pasėlius ar sodinius, objektyviai atsiradę nuostoliai tikėtina, visais atvejais būtų didesni nei valstybinės žemės nuomos mokestis, todėl įtvirtinus projektu teikiamą siūlymą būtų užprogramuojami potencialūs teisiniai ginčai. (P.S.
Nepritarti.
Įstatymo projektu siūlomas teisinis reglamentavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. LAT 2015 m. sausio 16 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo balandžio 1 d. nutartimi nustatyta taisyklė, kad kompensacijos už naudojimąsi tokio pobūdžio servitutu dydis turi būti analogiškas valstybinės žemės nuomos dydžiui, kurio tarifą nustato savivaldybės, kurioje yra žemės sklypas, taryba. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-15)2
2Atsižvelgus į tai,
kad dėl teikiamo projekto nuostatų įgyvendinimo turės būti priimti ir kiti norminiai teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo bei atitinkamai nustatyta vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data. (P.S.
Pritarti. Komiteto siūlo šio ir lydinčiojo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą nustatyti 2015 m. spalio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LŽŪBA (2014-12-19, raštas Nr. 5-2024) Palaiko šią įstatymų leidybos iniciatyvą. Pritarti. 2. Vilniaus rajono ŽŪB „Vanaginė“ (2015-03-10; 2015-05-29) Visiškai palaiko teikiamą įstatymų leidybos iniciatyvą ir siūlo KRK pritarti įstatymo projektui. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 ,,Dėl įstatymų projektų išvadų“ 9 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2058 (2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pateikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 11 dalį ir nustatyti, kad kai grąžinamam natūra žemės sklypui nustatomas servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), kurie stovi ant grąžinamo natūra žemės sklypo, eksploatuoti, kompensacijos už servitutą dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, tačiau kompensacija negali būti didesnė už sumą, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis.
Iš aiškinamojo rašto ir Įstatymo projekte pateiktos Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalies pataisos matyti, kad servitutas, reikalingas kitų fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teise jų valdomiems pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems), taip pat poilsiaviečių pastatams ir statiniams (statomiems ar pastatytiems) (toliau – statiniai) eksploatuoti (toliau – servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti), būtų nustatomas valstybinės žemės sklypui, kurį numatyta grąžinti nuosavybėn vykdant nuosavybės teisių į šį žemės sklypą atkūrimo procesą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatomis, šiam žemės sklypui servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, nustatomas administraciniu aktu.
Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iškirsto miško rinkos vertė ir nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą praradimo. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodiką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 ,,Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika), kurioje nustatyta, kaip apskaičiuoti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nurodytų nuostolių, atsiradusių dėl administraciniu aktu nustatyto servituto, dydį.
Įstatymo projekte siūloma kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį apskaičiuoti vadovaujantis Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodika su išimtimi, tai yra vadovautis nurodyta metodika tik tada, jeigu pagal ją apskaičiuota ši kompensacija būtų ne didesnė nei ,,suma, kuri būtų mokama kaip valstybinės žemės nuomos mokestis“, tačiau tokia išimtis būtų nesuderinta su Žemės įstatymo 23 straipsnio nuostatomis ir priėmus įstatymą iš esmės tas pats dalykas – kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydžio apskaičiavimas – būtų skirtingai teisiškai reguliuojamas. Kita vertus, iš servituto, reikalingo statiniams eksploatuoti, atsirandantys žemės savininko ir statinių savininko santykiai iš esmės tapatūs valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu nustatytiems santykiams, nes ir vienu, ir kitu atveju žemės savininkas už nustatytą atlygį turėtų leisti naudoti jam priklausantį žemės sklypą statinių savininkui, o šiam būtų suteikiama teisė už nustatytą mokestį naudoti svetimą žemės sklypą.
Šią teisę, tai yra teisę naudoti už tam tikrą mokestį žemę, reikalingą statiniams eksploatuoti, statinių savininkas turi ir iki šios žemės grąžinimo natūra teisėtam jos savininkui, o pagal Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostatas mokestis už šios valstybinės žemės naudojimą, nors ir nėra sudarytos valstybinės žemės nuomos sutarties, lygus valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Todėl būtų tikslinga kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydį susieti su valstybinės žemės nuomos dydžiu. (P.S.
Pritarti. 2. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426)1
tai, kad kompensacija už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, apskaičiuota pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, gali būti ir didesnė, ir mažesnė nei valstybinės žemės nuomos mokestis (pavyzdžiui, Šiaulių rajone už 1 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 900 eurų, kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniui eksploatuoti, dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų apie 17 eurų). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 ,,Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.3 papunktį valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas metams gali būti nuo 0,1 procento iki 4 procentų žemės vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.
Taigi 1 ha valstybinės žemės, kurios pagal verčių žemėlapį apskaičiuota vertė (vidutinė rinkos vertė) būtų 1 900 eurų, nuomos mokestis galėtų siekti nuo 1,9 euro iki 76 eurų. Todėl Įstatymo projekte siūloma išimtis, kad kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydis ne visais atvejais atitiktų valstybinės žemės nuomos dydį, o tik tada, kai šis dydis, apskaičiuotas pagal Kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu servitutu, apskaičiavimo metodiką, būtų nustatytas didesnis nei valstybinės žemės nuomos mokestis, būtų neteisinga žemės savininkų atžvilgiu. Be to, Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas nepalieka teisės pačioms šalims susitarti dėl kompensacijos už servitutą, reikalingą statiniams eksploatuoti, dydžio nustatymo. (P.S.
Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (Nr. XIIP-2058(3), pridedamas prie išvados). 3. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426)1
projektą siūloma tobulinti ir nustatyti, kad tada, kai grąžinamam natūra žemės sklypui administraciniu aktu nustatomas servitutas, reikalingas statiniams eksploatuoti, kompensacijos už šį servitutą dydis būtų lygus apskaičiuotam valstybinės žemės nuomos mokesčiui, jeigu šalys nesusitaria kitaip, ir atitinkamai patikslinti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies nuostatas. (P.S.
Pritarti. Komitetas parengė Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktą pastabą (pridedamas prie išvados). 4. LR Vyriausybė (2015-04-23, nutarimas Nr. 426)2 4.
4. Be to, atsižvelgiant į siūlomų teisinio reguliavimo priemonių pakeitimo pobūdį, tikslinga būtų nustatyti priimto įstatymo (prireikus ir Žemės įstatymo) vėlesnę įsigaliojimo datą. (P.S.
Pritarti. Komitetas siūlo šio ir lydinčiojo Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimą nustatyti 2015 m. spalio 1 d. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-20) * Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2058(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gegužės 23 d. nutarime Nr. 426 išdėstytus argumentus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2058(3) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazimieras Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Arvydas Vidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-2058(3) ir jo lyginamasis variantas; Komiteto parengto Žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis variantas, įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius