Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO 34,35,36,37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 1994, Nr. 59-1153, 2005, Nr. 71-2555, 2006, Nr. 139-5295, 2007, Nr. 138-5648, 2013, Nr. 140-7089) 1 straipsnis. 34 straipsnio pavadinimo ir 1-5 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip :
„34 straipsnis. Teisė gauti našlių ar našlaičių vienų gyvenančių asmenų pensiją“ Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip :
„1.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlių pensiją (toliau – našlių pensija) ar valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensija) vienų gyvenančių asmenų pensiją turi šio įstatymo 35 ir 38 straipsniuose straipsnyje nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens sutuoktinis bei vaikai (įvaikiai) asmenys, jeigu jie šios pensijos skyrimo asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (jei asmuo mirė iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (priklausomai nuo mirusiojo amžiaus) arba gavo vieną iš šių pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės;
2) minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą atitinkamos rūšies pensijai mirusysis nesusituokęs(išsituokęs) ar tapęs našliu asmuo įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis iki mirties dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, dalį stažo įgijusius neteisėto kalinimo metu ar tremtyje, kuriems sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma).“
netekusia galios. „2.
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, skiriant našlių pensiją šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytam mirusio asmens sutuoktiniui, netaikomos, jeigu asmuo mirė iki 1991 m. birželio 1 d. 4. Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir laikyti ją 2 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip : „3. 2. Nesusituokusiam(išsituokusiam) ar tapusiam našliu asmeniui vienų gyvenančių asmenų pensija skiriama, jei pensijos skyrimo dieną šis asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Asmenų, mirusių po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., sutuoktiniui bei vaikams (įvaikiams) našlių ar našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.“
šią dalį išdėstyti taip: „4. Našlių ir našlaičių Vienų gyvenančių asmenų pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas, jei asmuo yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą.“ 6.Pripažinti 34 straipsnio 5 dalį netekusia galios. 2 straipsnis. 35 straipsnio pavadinimo ir 1-4 dalių pakeitimas 1.Pakeisti 35 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip : „35 straipsnis. Asmenys, turintys teisę gauti našlių vienų gyvenančių asmenų pensiją“
ją išdėstyti taip : „1.
Teisę gauti vienų gyvenančių asmenų našlių pensiją turi šie asmenys sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę(išsituokę) ar tapę našliais asmenys. :
1) sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę ar tapę našliais asmenys našlė arba našlys, neatsižvelgiant į jų amžių sutuoktinio mirties metu;
2) pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) našlė arba našlys, jeigu jie atitinka vieną iš šių sąlygų:
a) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki sutuoktinio mirties arba pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) per 5 metus po sutuoktinio mirties;
b) buvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) tuo metu, kai slaugė namuose mirusiojo vaikus (įvaikius) iki 18 metų, pripažintus neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), taip pat mirusiojo vaikus (įvaikius), kuriems nustatyta 75–100 procentų netekto darbingumo (iki
pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki jiems sukankant 18 metų.“
galios. „2. Teisė gauti našlių pensiją išlieka, kai po našlių pensijos paskyrimo darbingais pripažinti našlė arba našlys vėl pripažįstami nedarbingais ar iš dalies darbingais nepraėjus 3 metams nuo dienos, kurią buvo nutrauktas našlių pensijos mokėjimas.“
4Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį,
laikyti ją 2 dalimi ir ją išdėstyti taip : „3. 2. Našlė arba našlys, neturėję su mirusiu sutuoktiniu vaikų, Išsituokęs asmuo turi teisę gauti našlių vienų gyvenančių asmenų pensiją tik tuo atveju, jei nuo santuokos nutraukimo praėjo ne mažiau kaip trys metai. įregistravimo nustatyta tvarka iki sutuoktinio mirties dienos praėjo ne mažiau kaip vieni metai.“ 5.
Pakeisti 35 straipsnio 4 dalį, laikyti ją 3 dalimi ir ją išdėstyti taip : „4. 3. Našlei ar našliui našlių Šio straipsnio 1-2 dalyse nurodytiems asmenims vienų gyvenančių asmenų pensija neskiriama, o paskirtosios pensijos mokėjimas nutraukiamas jiems dar kartą susituokus.“
pavadinimo ir 1,2 dalies pakeitimas 1.Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip : „36 straipsnis. Vienų gyvenančių asmenų Našlių pensijos dydis“ 2.Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip : „1. Šio įstatymo 35 straipsnyje nurodytiems asmenims, turintiems teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją, ši pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų pensijos bazinio dydžio (šio staipsnio 2 dalis). Našlei arba našliui, turinčiam teisę gauti našlių pensiją, našlių pensija skiriama valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos bazinio dydžio (šio straipsnio 2 dalis).“ 3.Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybinės socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų našlių pensijos bazinį dydį (toliau – našlių pensijos bazinis dydis) tvirtina Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Šis dydis negali būti mažesnis nei 70 litų.“
papildymas nauju 37 straipniu Papildyti įstatymą nauju 37 straipsniu ir jį išdėstyti taip : „37 straipsnis. Teisė gauti našlaičių pensiją 1.
Teisę gauti valstybinę socialinio draudimo našlaičių pensiją (toliau – našlaičių pensija) turi šio įstatymo 38 straipsnyje nurodyti mirusiojo (nustatyta tvarka pripažinto mirusiu ar nežinia kur esančiu) asmens vaikai (įvaikiai), jeigu asmuo mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną atitiko šias sąlygas:
1) buvo įgijęs šio įstatymo nustatytą teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (jei asmuo mirė iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidumo) pensiją ar senatvės pensiją (priklausomai nuo mirusiojo amžiaus) arba gavo vieną iš šių pensijų – netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės;
2) minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą atitinkamos rūšies pensijai mirusysis įgijo dirbdamas Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose (išskyrus asmenis, iki mirties dienos gavusius netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, paskirtą ir (ar) mokėtą pagal šį įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1995 m. sausio 1 d., bei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka reabilituotus politinius kalinius ir tremtinius, dalį stažo įgijusius neteisėto kalinimo metu ar tremtyje, kuriems sąlyga įgyti minimalų stažą dirbant Lietuvos, Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusių valstybių narių įmonėse, įstaigose ar organizacijose netaikoma). 2. Asmenų, mirusių po Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. po 1991 m. birželio 1 d., vaikams (įvaikiams) našlaičių pensija skiriama, jei asmuo mirties dieną buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. 3. Našlaičių pensija neskiriama, o paskirtosios mokėjimas nutraukiamas asmenims, teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už tyčinio nusikaltimo mirusiajam, už kurį ši pensija skiriama ir mokama, padarymą. 4.
tvarka teisę gauti našlaičių pensiją įgyja asmenys, gyvenantys valstybėse, kuriose jiems netaikomos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatos dėl pensijų mokėjimo, taip pat asmenys, kuriems taikomi šio įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai, jeigu mirusysis (nustatyta tvarka pripažintas mirusiu ar nežinia kur esančiu) buvo įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti (atsižvelgiant į asmens amžių mirties (pripažinimo nežinia kur esančiu) dieną) dirbdamas Lietuvos įmonėse, įstaigose, organizacijose arba buvo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka reabilituotas politinis kalinys ar tremtinys, dalį stažo įgijęs kalinimo metu ar tremtyje.“
įsigaliojimas Šis Įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Projektą teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Edmundas Jonyla Alma Monkauskaitė
žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja Danutė Akulavičienė, skyriaus vyr. specialistė Svajūnė Gaidamavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Jadvyga Andriuškevičiūtė, Europos teisės departamento ES teisės įgyvendinimo koordinavimo skyrius vyriausioji specialistė Vaida Čepaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vietoj šiuo metu nustatytos našlių valstybinės socialinio draudimo pensijos nustatyti vienų gyvenančių asmenų pensiją, kuri būtų mokama visiems senatvės pensijos amžių sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Siūlymas įtvirtinti vienų gyvenančių asmenų pensiją vertintinas kaip socialiai teisingas šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo kontekste, tačiau svarstytina, ar nustatytos našlių bei siūlomos įtvirtinti vienų gyvenančių asmenų pensijos, kaip papildoma pensijų išmoka, dera su Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime suformuotomis doktrinomis. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos projekto rengimą paskatinusios priežastys, jo tikslai ir uždaviniai galėtų būti sprendžiami atsisakant našlių pensijų, o jų mokėjimui skirtas lėšas paskirstant senatvės ir neįgalumo (invalidumo) ir kitų pensijų gavėjams. Pažymėtina, kad Tarptautinės darbo organizacijos 1952 metų birželio
yra nustatytos dėl socialinės rizikos draudiminio įvykio teiktinos paslaugos ar mokėtinos išmokos (sveikatos priežiūros paslaugos, išmokos ligos, nedarbo, senatvės, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, šeimos nepritekliaus, motinystės, invalidumo, šeimos maitintojo netekimo atvejais). Pagal šią konvenciją, socialinėmis rizikomis pripažįstamos ligos, įskaitant nėštumą ir gimdymą, nedarbo, senatvės, nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, motinystės, invalidumo, šeimos maitintojo netekimo sukeltos neigiamos pasekmės, taip pat asmenų atsakomybė už vaikų išlaikymą. Europos Taryba 1964 m. priėmė Europos socialinės apsaugos kodeksą.[¹] Šiame kodekse draudiminiais įvykiais pripažinti liga, nedarbas, senatvė, sužalojimas darbe (sukėlęs nedarbingumą arba visišką sugebėjimų užsidirbti praradimą arba šeimos maitintojo netektį), motinystė, invalidumas, šeimos maitintojo netekimas. Taigi, vien faktas, kad asmuo gyvena vienas, nėra vertintinas kaip socialinės rizikos draudiminis įvykis ir pagrindas teikti socialinę apsaugą.
Neaišku, kodėl vienų gyvenančių asmenų pensiją siūlomą reguliuoti kaip valstybinio socialinio draudimo išmoką, neaišku, kodėl vienų gyvenančių asmenų pensijos teisinis institutas siejamas su valstybiniu socialiniu draudimu. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, pensijų socialinis draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių, kurios išmokos grindžiamos valstybinio socialinio draudimo įmokomis. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, teisė gauti našlių pensiją atsiranda, jeigu mirusysis sutuoktinis turėjo teisę gauti ar gavo senatvės ar netekto darbingumo pensiją. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, teisė į vienų gyvenančių asmenų pensiją atsirastų esant juridiniam faktui, kad asmuo, turintis teisę į pensiją, yra nesusituokęs (išsituokęs) ar našlys (našlė), t.y. gyvena vienas. Įstatymo projekte iš esmės siūloma keisti, o tiksliau sakant, siūloma naikinti našlių pensijų teisinį institutą ir įtvirtinti pagal naujas taisykles skiriamas ir mokamas vienų gyvenančių asmenų pensijas. Atsižvelgiant į tai atkreiptinas dėmesys į Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. XI-1410 II skirsnio 5 punktą, kuriame numatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos tikslui įgyvendinti reikalinga pakeisti bazinės pensijos skyrimo ir mokėjimo tvarką taip, kad vietoj socialinio draudimo bazinės pensijos, socialinio draudimo našlių pensijos ir šalpos pensijos būtų mokama viena neįmokinė pensija iš
12 2.
12
vienų gyvenančių asmenų pensija būtų skiriama ir mokama pagal konceptualiai naujas taisykles nei buvo skiriama ir mokama našlių pensija, įstatymo projekte šiuos teisinius santykius reguliuojančias normas reikėtų formuluoti ne „mechaniškai“ vietoj vienų sąvokų („našlių pensija“) įrašant kitas („vienų gyvenančių asmenų pensija“), o dėstyti atsižvelgiant į siūlomą iš esmės naują teisinį reguliavimą. Pavyzdžiui, neaišku, kodėl siūloma keisti, o ne naikinti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris reguliuoja mirusiojo sutuoktinio valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamą stažą, juk pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sąlyga, kad teisę į vienų gyvenančių asmenų pensiją turi asmuo, kuris gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, reiškia, kad jis turi turėti ir reikiamą stažą, nes antraip minėta pensija nebūtų paskirta. Pritarti
tarpusavyje derintinas su keičiamo įstatymo 3 straipsniu, kuriame numatytos valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo sąlygos, t.y. valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos asmenims, nurodytiems 1 ir 2 straipsniuose, jeigu jie atitinka šio įstatymo nustatytus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus atitinkamai pensijos rūšiai skirti ir sukanka šio įstatymo nustatytą amžių, pripažįstami nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, – jų šeimos nariams. Pritarti
teikiamu reguliavimu siūloma įtvirtinti naują pensijų rūšį - vienų gyvenančių asmenų pensiją, reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo nuostatas (keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nurodytas pensijų rūšis, keičiamo įstatymo 5 straipsnyje bei kituose keičiamo įstatymo straipsniuose nustatytas taisykles, keičiamo įstatymo IV skyriaus pavadinimą), susijusias su įstatymo projekte teikiamu reguliavimu. Pritarti 5.
teisė į vieno gyvenančio asmens pensiją siejama su juridinę reikšmę turinčiu faktu, kad asmuo, sukakęs senatvės pensijos amžių, gyvena vienas, siūlytina atsisakyti vardinti priežastis, dėl kurių asmuo gyvena vienas. Siekiant išvengti skirtingo nuostatų interpretavimo, įstatymo projekte siūlytina apibrėžti sampratą „vienas gyvenantis asmuo“. Pritarti1
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų pensiją turi asmenys, jeigu jie šios pensijos skyrimo dieną gavo vieną iš nurodytų pensijų, tobulintina. Siūlytina atsisakyti formuluotės „šios pensijos skyrimo dieną“, nes teisė į pensija saistoma šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytų sąlygų, o pensijos skyrimo dieną teisė į pensiją jau įgyvendinama. Pritarti12
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė tikslintina atsižvelgiant į tai, kad asmuo gali būti įgijęs teisę į šiame punkte nurodytą pensiją, bet jos neįgyvendinęs, todėl šiame punkte reikėtų nurodyti asmenis, kurie yra įgiję teisę arba gauna vieną iš nurodytų pensijų. Pritarti12
įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punkto nereikėtų pripažinti netekusiu galios, nes jo galiojančioje redakcijoje reguliuojami mirusiojo sutuoktinio valstybinio socialinio pensijų draudimo ar jam prilyginamas stažas. Įstatymo projekte teisė į vienų gyvenančių asmenų pensiją siejama su vieno gyvenančio asmens teisiniu statusu (yra įgijęs teisę į pensiją ir gyvena vienas), todėl neaišku, kodėl siūloma nustatyti socialinio draudimo stažo reikalavimus, nes teisę į vienų gyvenančių asmenų pensiją turėtų asmuo, kuris gavo netekto darbingumo (invalidumo) ar senatvės pensiją, taigi, jis turi turėti ir reikiamą stažą, nes antraip minėta pensija nebūtų paskirta. Pritarti14 9.
14
straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias vieno gyvenančio asmens pensija skiriama tik nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, prieštarauja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsniui, kuriame numatyta, kad po pirmų trijų gyvenimo valstybėje narėje mėnesių ES piliečiams ir jų šeimos nariams taikomas vienodas traktavimas kaip ir valstybės narės piliečiams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmenys, turintys teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją, apibrėžti keičiamo įstatymo 1 straipsnyje. Pritarti15
straipsnio 4 dalyje nurodyti vienų gyvenančių asmenų pensijos neskyrimo ir jos nutraukimo pagrindai kelia abejonių, nes teisė į valstybinio socialinio draudimo vienų gyvenančių asmenų pensiją kildinama iš draudimo teisinių santykių, kuriais remiantis, asmuo, mokėjęs įmokas, turi teisę į išmokas. Pritarti33
straipsnio 2 dalies formuluotę „70 litų“ siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnį, šis įstatymas įsigalios 2015 m. sausio 1 d., o įstatymo įsigaliojimo dieną Lietuvoje atsiskaitymo valiuta bus
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
nurodytinas įstatymą priėmusio subjekto suteiktas numeris, t.y. po žodžio ,,įstatymo“ įrašytina santrumpa ir skaičiai ,,NR. I-549“;
išbrauktini keičiamojo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai
123
įstatymo projekto 1, 2 ir 3 straipsniais keičiama daugiau kaip pusė dalių, keičiami straipsniai dėstytini nauja redakcija.
Pritarti
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
taikymą reguliuojančias normas, jau paskirtų ir mokamų našlių pensijų tolesnio mokėjimo taisykles. Pritarti
įstatymo projekto nuostatas reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintus Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatus, manytina, kad projektas turėtų būti papildytas pasiūlymu
projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip
departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2045 (toliau – projektas Nr. XIIP-2045) <...> visų pirma pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento projektams pateiktoms pastaboms. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad jau egzistuoja paramos sistema žmonėms, kurie gyvena vieni ir turi mažai pajamų, pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą, todėl siekiant projektų aiškinamajame rašte nurodytų tikslų būtų galima tobulinti būtent šį įstatymą.
Mūsų manymu, našlių pensijos institutas yra paremtas idėja, kad pagalba reikalinga asmeniui, kuris staiga netenka pajamų mirus partneriui, ir tai nėra tiesiogiai susiję su tiesiog sunkiu pragyvenimu gyvenant vienam. Žemiau teikiame pastabų ir pasiūlymų dėl tam tikrų Projekto Nr. XIIP-2045 nuostatų. 1. Projekto Nr. XIIP-2045 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad vienų gyvenančių asmenų pensija skiriama, jei pensijos skyrimo dieną šis asmuo buvo nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad socialinė parama, suteikiama tik nuolatiniams Lietuvos gyventojams, prieštarauja Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje 24 straipsniui, kuris nurodo, kad po pirmų trijų gyvenimo valstybėje narėje mėnesių arba ilgesnio laikotarpio tuo atveju, jei Sąjungos piliečiai atvyko ieškodami darbo ir jo tebeieško, ES piliečiams ir jų šeimos nariams taikomas vienodas traktavimas kaip ir valstybės narės piliečiams. Pritarti2
straipsniu keičiamo Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją turi sukakę senatvės pensijos amžių nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys. Neaišku, kodėl į turinčių teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją asmenų sąrašą nepatenka nesukakę senatvės pensijos amžiaus neįgalūs nesusituokę (išsituokę) ar tapę našliais asmenys.
Manytume, kad tiek sulaukę senatvės pensijos amžių asmenys, tiek neįgalūs asmenys yra panašioje padėtyje atsižvelgiant į jiems tenkančią naštą gyvenant vieniems, be to, iš Projekto Nr. XIIP-2045 aiškinamojo rašto ir iš 1 straipsnio nuostatų formuluotės galima suprasti, kad vienų gyvenančių asmenų pensijos skyrimo tikslas yra ne tik suteikti teisę šią pensiją gauti visiems vieniems gyvenantiems pensinio amžiaus asmenims, bet ir neįgaliems nesusituokusiems
projekto Nr. XIIP-2045 nuostatą ir susijusias nuostatas. Pritarti24
straipsniu siūlomos įtvirtinti Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies nuostatos motyvai. Aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl išsituokęs asmuo turi teisę gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją tik praėjus ne mažiau kaip trims metams po santuokos nutraukimo. Pritarti4
draudimo pensijų įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje siekiama numatyti, kad našlaičių pensija skiriama tik tų asmenų vaikams (įvaikiams), kurie mirties dieną buvo nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai. Pažymėtina, jog Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pensijos gavėjui, nuolat gyvenančiam kitoje valstybėje, mokama paskirtoji pensija, jeigu pensijos gavėjas yra įgijęs ne mažesnį kaip minimalų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą atitinkamos rūšies pensijai gauti. Taigi, matyti, kad asmens teisė į pensiją nesiejama su nuolatiniu gyvenimu Lietuvos Respublikoje.
Atsižvelgiant į tai neaišku, dėl kokios priežasties mirusio asmens, įgijusio teisę į pensiją, tačiau gyvenusio kitoje valstybėje, vaikai (įvaikiai) neturėtų teisės gauti našlaičių pensijos. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Nr. 571 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1468
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 27–38 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2045, Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo 6, 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2046, Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2047, Lietuvos Respublikos moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 5³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2048, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2049, Lietuvos Respublikos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų ir Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją pasirašiusių asmenų statuso įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2050, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1, 4, 5, 10, 11, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2051, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2052, Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4, 5, 6, 7, 8, 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2053, Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymo 2, 6, 16, 19, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2054, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2056 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3, 9, 14, 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2057 (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymų projektų tikslas – „užtikrinti visiems senatvės pensijos sukakusiems nesusituokusiems (išsituokusiems) ar tapusiems našliais asmenims vienodas teises gauti vienų gyvenančių asmenų pensiją“. Toks siūlymas grindžiamas tuo, kad „vienam gyvenančiam pensinio amžiaus asmeniui, ar jis būtų tapęs našliu, ar niekada nesusituokęs (išsituokęs), vienodai sunku pragyventi iš Lietuvoje gaunamos nedidelės pensijos, todėl santuokos nebuvimo priežastys neturėtų būti pagrindas skirti ar neskirti papildomą pensiją“.
Darytina prielaida, kad Įstatymų projektais siekiama vieniems gyvenantiems asmenims nustatyti naujos rūšies išmokas, būdingas ne valstybinių socialinio draudimo, valstybinių pensijų bei rentų sistemai, o socialinės paramos, kurią reglamentuoja kiti specialūs įstatymai (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas), sistemai. Siūlomos nustatyti naujos išmokos vieniems gyvenantiems asmenims skyrimas nebūtų siejamas su Įstatymų projektais keičiamų įstatymų paskirtimi bei reguliavimo sritimi. Pritarti
teisinis reguliavimas, pagal kurį išmokos nustatomos vienam gyvenančiam senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui neatsižvelgiant į kitus kriterijus (pavyzdžiui, pajamas, turtą), nėra pagrįstas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos valstybė yra socialiai orientuota, kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą; socialiniam aprūpinimui, t. y. visuomenės prisidėjimui prie išlaikymo tų savo narių, kurie dėl įstatymuose numatytų priežasčių negali apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba yra nepakankamai aprūpinti, pripažįstamas konstitucinės vertybės statusas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Taigi valstybės teikiamos socialinės paramos paskirtis – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems žmonėms, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, o gebėjimas pasirūpinti savimi dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių yra ribotas. Įstatymų projektuose nustatytų išmokų skyrimas, įvertinus asmens pragyvenimo lygį tik pagal jo šeiminę padėtį, daugeliu atvejų neatspindėtų tikrosios asmens materialinės padėties, taigi siūlomos vieno gyvenančio asmens išmokos skyrimas nebūtų objektyvus ir socialiai teisingas. Pritarti
departamento 2011 metų visuotinio gyventojų surašymo duomenimis apie gyventojų (15 metų ir vyresnių) santuokinę padėtį, 2011 metais Lietuvoje gyveno 32,2 procento niekada negyvenusių santuokoje vyrų ir 23,5 procento niekada santuokoje negyvenusių moterų, o išsituokusių vyrų ir moterų atitinkamai buvo 9,3 ir 12,4 procento. Darant prielaidą, kad panašus gyventojų procentinis pasiskirstymas pagal santuokinę padėtį būtų pensinio amžiaus asmenų kategorijoje, niekada negyvenusių santuokoje asmenų ir išsituokusių asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžių, skaičius sudarytų apie 246 tūkstančius.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu yra 220 tūkstančių valstybinių socialinio draudimo našlių pensijų gavėjų, šioms pensijoms mokėti per metus panaudojama apie 57 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Pareigūnų ir karių, Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas ir valstybines signataro rentas mokančių institucijų duomenimis, valstybines našlių pensijas ir rentas gauna apie 19 tūkstančių asmenų, šioms pensijoms per metus panaudojama apie 4 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Įvertinus šiuos duomenis, priėmus Įstatymų projektus tikėtinas papildomas metinis Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų poreikis galėtų sudaryti 62,7 mln. eurų, o papildomas metinis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikis – 4,4 mln. eurų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, taip pat atsižvelgiant į anksčiau prisiimtus valstybės finansinius įsipareigojimus (nuo 1 iki 2 procentų didinti įmokas į pensijų fondus už dalyvius, kompensuoti sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas ir valstybines pensijas, sumažintas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, taip pat įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimą nuosekliai didinti finansavimą krašto apsaugai, kuris 2020 metais turi pasiekti 2 procentus bendrojo vidaus produkto), šiuo metu būtų tikslinga neprisiimti naujų įsipareigojimų, kuriems reikia papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Pritarti 6.
pasiūlymai:
XIIP-2045 iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento pastabas, nustatant, kad vieniems gyvenantiems asmenims būtų mokama neįmokinė pensija (socialinės paramos išmoka). 7. Balsavimo rezultatai: už-bendru sutarimu
pranešėjas: Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė