DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 IR 23 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – VGTPĮ projektas) parengtas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos viešojo valdymo tobulinimo grupės, kurios tikslas – įgyvendinti valdymo ir veiklos efektyvumo didinimo iniciatyvas teisingumo ministro valdymo srityse, pateiktus pasiūlymus. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra pavedusi ministerijoms, siekiant didinti joms pavaldžių įstaigų veiklos efektyvumą, apsvarstyti galimybes laipsniškai pertvarkyti biudžetines įstaigas, kad mažėtų įstaigų, kuriose dirba mažiau kaip
taryba 2014 m. vasario 25 d. posėdyje, įvertinusi Lietuvos advokatūros pasiūlymus, pasiūlė iniciuoti Teisingumo ministerijai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies pakeitimus. VGTPĮ projekto tikslai ir uždaviniai – optimizuoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valdymo sistemą. Kartu, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos pasiūlymus, siūloma patikslinti Įstatyme nustatytas advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, pareigas dėl informacijos pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, siekiant išvengti galimo interesų konflikto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Teisingumo ministerija. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal Įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas ir koordinavimas yra priskirtas penkioms savarankiškoms institucijoms, todėl ne visada vienodai taikomi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą reglamentuojantys teisės aktai, sudėtinga planuoti ir proporcingai paskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, užtikinti jų racionalų panaudojimą, patikimų statistinių duomenų surinkimą. Dėl išaugusių antrinės teisinės pagalbos apimčių bei priskirtų naujų funkcijų žmogiškieji ištekliai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose (toliau – tarnybos) nėra pakankami, tačiau, esant penkioms savarankiškoms institucijoms, nėra galimybės optimizuoti jų valdymą (santykinai pernelyg didelis vadovaujančias pareigas užimančių asmenų skaičius), tolygiai paskirstyti darbo krūvį, racionaliau naudoti lėšas, skiriamas bendrųjų funkcijų įgyvendinimui. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Teisingumo ministerija organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Pagal savo pobūdį ši funkcija yra susijusi su politikos įgyvendinimu, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnį priskirtina įstaigai prie ministerijos. Įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo nedelsdami pranešti tarnyboms arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo (pavyzdžiui, paaiškėja, kad asmuo neturi teisės gauti antrinės teisinės pagalbos, atstovavimas byloje neperspektyvus, pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba ir kt.).
Šios pareigos neatlikusiam advokatui gali būti mažinamas arba nemokamas užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir toks advokatas privalo atlyginti dėl šioje dalyje nurodytos pareigos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius. Lietuvos advokatūros nuomone, toks teisinis reguliavimas nėra suderinamas su advokato veiklos principais, advokato profesinės paslapties apsauga. Papildomai pastebėtina, kad pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 punktą Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įgaliota nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį ir jo mokėjimo taisykles, todėl užmokesčio mokėjimo sąlygos yra Vyriausybės nutarimo reguliavimo dalykas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos valdymą, išspręsti žmogiškųjų išteklių trūkumo tarnybose klausimą bei užtikrinti efektyvesnį valstybės biudžeto lėšų naudojimą, gerinti atliekamų funkcijų kokybę siūloma reorganizuoti penkias savarankiškas tarnybas, įsteigiant vieną centrinę instituciją (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – tarnyba)), turinčią teritorinius padalinius (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje).
Centrinė įstaiga centralizuotai atliktų bendrąsias funkcijas tokias kaip veiklos planavimas, personalo administravimas, finansinių išteklių apskaita ir ataskaitų rengimas, viešieji pirkimai, materialinis aprūpinimas, informacinių ir komunikacinių sistemų valdymas, viešieji ryšiai, vidinių teisės aktų rengimas, bendros praktikos formavimas, pirminės teisinės pagalbos koordinavimas, bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldybių institucijomis. Tarnybos teritoriniai padaliniai atliktų funkcijas, susijusias su sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Po reorganizacijos tarnyboje dirbančių darbuotojų skaičius nemažėtų, kadangi dėl išaugusių antrinės teisinės pagalbos apimčių bei priskirtų naujų funkcijų žmogiškieji ištekliai tarnybose nėra pakankami. Pastebėtina, kad nuo 2009 m. tarnybų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičius dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties buvo sumažintas 6 pareigybėmis (nuo 48 iki 42), tačiau per 2008 m. – 2013 m. laikotarpį vien valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybose gautų prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičius išaugo daugiau kaip 7000 prašymų.
Be to, per tą patį laikotarpį tarnyboms buvo priskirtos naujos funkcijos (pirminės teisinės pagalbos koordinavimas ir pažymų teismams išrašymas apie suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, tam kad būtų galima priteisti patirtas išlaidas į valstybės biudžetą, antrinės teisinės pagalbos koordinavimas baudžiamosiose bylose, išplėstos tarnybų funkcijos dėl teikiamų deklaracijų antrinei teisinei pagalbai gauti tikrinimo ir kt.), neturint galimybės skirti papildomus žmogiškuosius išteklius. Taigi, pagrindinis šios reorganizacijos tikslas yra orientuotas į geresnį valdymo efektą, siekiant įstaigų veiklą pertvarkyti tokiu būdu, kad po pertvarkos veiksianti įstaiga būtų pajėgi efektyviai įgyvendinti jai priskirtas funkcijas. Numatoma, kad po reorganizacijos 4 pareigybėmis sumažėtų vadovaujančių asmenų skaičius ir būtų sudarytos sąlygos centralizuoti buhalterinę apskaitą (vietoje 5 vyriausiųjų finansininkų būtų numatyta 1 vyriausiojo finansininko pareigybė). Be to, dėl įstaigų dydžio (nuo 6 iki 11 darbuotojų) visiems darbuotojams greta specialiųjų funkcijų yra priskirtos ir įvairios bendrosios funkcijos.
Įstaigų centralizavimas leistų koncentruotis į specialiųjų funkcijų atlikimą, taip užtikrinant racionalesnį valdymą ir kokybiškesnių administracinių sprendimų priėmimą: dėl vadovaujančių asmenų skaičiaus sumažėjimo ir bendrųjų funkcijų atskyrimo daugiau žmogiškųjų išteklių būtų skiriama gyventojų aptarnavimui ir sprendimų dėl teisinės pagalbos teikimo priėmimui, buhalterinės apskaitos funkcijas atliekantys darbuotojai galėtų daugiau dėmesio skirti sprendimų dėl apmokėjimo advokatams už suteiktą teisinę pagalbą priėmimui ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimui, dėl ko gerėtų finansinių išteklių panaudojimo kontrolė. Esant didesniems darbo krūvio svyravimams, centrinė institucija galėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius ir perskirstyti darbo krūvius tarp skyrių ar pasitelkti centrinės institucijos darbuotojus. Pastebėtina, kad dėl mažo įstaigų dydžio yra didelė rizika, kad dėl objektyvių priežasčių keliems darbuotojams laikinai negalint atlikti funkcijų, gali iš esmės strigti įstaigos veikla. Tarnybai taip pat siūloma priskirti šiuo metu Teisingumo ministerijos atliekamą mokymų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje organizavimo funkciją. Kartu siūloma atsisakyti Įstatymo 9 straipsnio 5 punkte numatytos tarnybų patariamosios institucijos – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos, kurios veikla, atsižvelgiant į siūlomą reorganizavimo modelį, taps nebeaktuali, o klausimus, susijusius su pavestų funkcijų tinkamu vykdymu, galės spręsti centrinė institucija.
Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies pakeitimu siūloma nustatyti advokatams tik pareigą pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso51 straipsnį) apie paaiškėjusias 23 straipsnio 1 dalies 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. Šios aplinkybės yra susijusios su objektyviais duomenimis (pareiškėjo mirtis) arba su kliudymu advokatui tinkamai atlikti savo pareigas (reikalaujama iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais; nebendradarbiaujama su antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu, atstovavimas byloje yra neperspektyvus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įgyvendinant naują sistemą gali reikėti papildomo laiko adaptuotis advokatams, advokatų padėjėjams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, pirminę teisinę pagalbą organizuojančioms savivaldybių institucijoms, ikiteisminio tyrimo institucijoms, teismams, tačiau procesų optimizavimas, vienodos praktikos formavimas turėtų didesnį teigiamą efektą visiems valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos naudotojams. Neigiamų pasekmių gyventojams nenumatoma, nes teritoriniai skyriai atliks gyventojų aptarnavimo funkciją. Taip pat pastebėtina, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių 349 priemonę „Užtikrinti, kad bent dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugų (kreipimasis dėl teisinės pagalbos, teisinės pagalbos koordinavimas, grįžtamojo ryšio užtikrinimas) būtų prieinamos elektroniniu būdu“ yra numatoma sukurti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą, kuri ne tik padarytų valstybės garantuojamą teisinę pagalbą prieinamą elektroniniu būdu, bet ir elektronizuotų šios sistemos administravimą, todėl procesai galėtų būti paprasčiau valdomi centralizuotai ir efektyvesnėmis priemonėmis. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai VGTPĮ projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai VGTPĮ projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą VGTPĮ projektą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka VGTPĮ projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. VGTPĮ projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus VGTPĮ projektas nėra susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei Europos Sąjungos dokumentais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus VGTPĮ projektą, dėl įstaigų reorganizavimo reikės:
priimti nutarimą dėl sutikimo reorganizuoti;
ministrui priimti sprendimą dėl įstaigų reorganizavimo, patvirtinti reorganizavimo sąlygų aprašą ir naujus nuostatus. Taip pat Vyriausybei reikės pakeisti:
Nr. 358 „Dėl ministerijų, Ministro Pirmininko tarnybos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ (Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1024 redakcija);
teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžius ir mokėjimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69 (Vyriausybės 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 645 redakcija). Teisingumo ministrui reikės pakeisti:
suteikti antrinę teisinę pagalbą formą, patvirtintą teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1R-301 redakcija);
ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1R-123 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinių sutarčių patvirtinimo“ (teisingumo ministro 2014 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1R-26 redakcija);
ministro 2008 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 1R-347 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kolegijos nuostatų ir sudėties patvirtinimo“;
4teisingumo ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymą Nr.
1R-189 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos nuostatų ir sudėties patvirtinimo“;
institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitų rengimo ir pateikimo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboms taisyklių patvirtinimo“ (teisingumo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 1R-254 redakcija);
ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 1R-45 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų veiklos ataskaitų rengimo ir pateikimo teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“ (teisingumo ministro 2008 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 1R-279 redakcija );
ministro 2007 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. 1R-46 „Dėl visuomenės informavimo apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą metodikos patvirtinimo“;
pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti formos patvirtinimo“. Teisingumo ministrui reikės pripažinti netekusiu galios teisingumo ministro 2008 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 1R-241 „Dėl sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje, kurios ginčo dalykas yra valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Centrinės institucijos įsteigimas ir pertvarkymas gali pareikalauti papildomų lėšų trumpuoju laikotarpiu (išeitinės išmokos ir pan.).
Taip pat turės būtų peržiūrėtas tarnybos darbuotojų pareigybių sąrašas, kadangi tarnyba bus priskirta aukštesnei – antrai – institucijų grupei (numatoma, kad didės 3 pareigybių kategorijos, tačiau bus siekiama išlaikyti balansą, atsižvelgiant į tai, kad mažės pareigybių, kurioms būtų priskirtos vadovavimo funkcijos, skaičius). Galimas papildomas išlaidas bus siekiama padengti iš Teisingumo ministerijai (kaip asignavimų valdytojai) patvirtintų asignavimų. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia VGTPĮ projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: teisinė pagalba, advokatas.
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Giedrius Mozūraitis, Teisingumo viceministras; Vainius Šarmavičius, Teisingumo ministro patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-08-04) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2036. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: M. Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministras Giedrius Mozūraitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-08-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
ir teisėtvarkos komitetas 2014-11-2611 Siekiant užtikrinti tinkamą nuostatų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų reorganizavimu įgyvendinimą, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo projekto įsigaliojimo datą, t.y. 2015 m. liepos 1 d. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-11-05
7Komiteto sprendimas:
pritarti Komitete patobulintam Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 5, 7, 8, 9, 16, 17, 18, 20 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2036(2). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas