Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas
FARMACIJOS įstatymo NR. X-709 2, 7 IR 35 straipsnių pakeitimo
dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Farmacinė veikla
(ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla, apimanti vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; didmeninį vaistinių preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą, veikliųjų medžiagų platinimą; vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų platinimą; vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams; farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą, farmacinę rūpybą .“
2Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi:
„15¹. Farmacinė rūpyba
kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; vaistininko teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos lėtinių ligų valdymo programose; vaistininko vykdomas tikslinis gyventojų informavimas apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai; dalyvavimas sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitos teisės aktų nustatytos papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse. “
Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „
nustatytus reikalavimus.“
Papildyti 35 straipsnį 19 dalimi: „ 19.
Farmacinės rūpybos paslauga sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti teikiama vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
“ 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Sveikatos apsaugos ministras iki 2014 m.
gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas Juras Požela Vida Marija Čigriejienė Kęstas Komskis
Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas (2)
FARMACIJOS įstatymo NR. X-709 2, 7 IR 35 straipsnių pakeitimo
dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Farmacinė veikla
(ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla, apimanti: 1) vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; 2) didmeninį vaistinių preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą, veikliųjų medžiagų platinimą; 3) vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų platinimą; 4) vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams; 5) farmacinių paslaugų teikimą;
preparatų gamybą, kokybės kontrolę;
vaistinius preparatus teikimą.“
2Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Farmacinė rūpyba
farmacinės veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) suaugusiųjų profilaktinį skiepijimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir nustatytomis vakcinomis; 5) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse. “
3Pakeisti 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip:
„51.
Vaistinė
Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „
ministro nustatytus reikalavimus.“
1Papildyti 35 straipsnį 19 dalimi:
„
nustatyta tvarka gali būti teikiamos vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. “
2Papildyti 35 straipsnį 20 dalimi:
„
teikti farmacinės rūpybos paslaugas, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pranešimą.“
3Papildyti 35 straipsnį 21 dalimi:
„
kontrolės tarnyba savo interneto svetainėje skelbia sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją apie vaistines, teikiančias farmacinės rūpybos paslaugas.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė teikia Dangutė Mikutienė
Projekto Nr Projekto lyginamasis variantas (3)
FARMACIJOS įstatymo NR. X-709 2, 7 IR 35 straipsnių pakeitimo
dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Farmacinė veikla
(ar) fizinių asmenų vykdoma sveikatinimo veikla, apimanti: 1) vaistinių preparatų, tiriamųjų vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų gamybą, importą iš trečiųjų šalių, kokybės kontrolę; 2) didmeninį vaistinių preparatų platinimą ir vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimą, veikliųjų medžiagų platinimą; 3) vaistinių preparatų lygiagretų importą ir lygiagretų platinimą; 4) vaistinių preparatų pardavimą ar išdavimą galutiniams vartotojams; 5) farmacinių paslaugų teikimą;
preparatų gamybą, kokybės kontrolę;
vaistinius preparatus teikimą.“
2Papildyti 2 straipsnį 14¹ dalimi:
„14¹. Farmacinė rūpyba
farmacinės veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse. “
3Pakeisti 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip:
„51. Vaistinė
Šiame įstatyme vartojama sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių.“
Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „
ministro nustatytus reikalavimus.“
1Papildyti 35 straipsnį 19 dalimi:
„
nustatyta tvarka gali būti teikiamos vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. “
2Papildyti 35 straipsnį 20 dalimi:
„
teikti farmacinės rūpybos paslaugas, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pranešimą.“
3Papildyti 35 straipsnį 21 dalimi:
„
kontrolės tarnyba savo interneto svetainėje skelbia sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją apie vaistines, teikiančias farmacinės rūpybos paslaugas.“
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė teikia Dangutė Mikutienė
2,
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai, įstatymo projekto iniciatoriai. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įstatyme įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką. Geros vaistinių praktikos nuostatų, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-494 „Dėl Geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“,
geros vaistinių praktikos tikslas – užtikrinti gyventojų ir visos visuomenės sveikatą; šiam tikslui įgyvendinti be kita ko būtina suteikti gyventojams kokybišką farmacinę paslaugą ir, vaistinei pasirengus, vykdyti farmacinę rūpybą, tačiau farmacinės rūpybos esmė nėra detaliai atskleista. Nors Geros vaistinių praktikos nuostatuose farmacinės rūpybos sąvoką yra bandyta apibrėžti, tačiau pagal Sveikatos sistemos įstatymo 3 straipsnį ( Sveikatos santykių teisinio reguliavimo ribos ), tik įstatymai nustato farmacinės veiklos subjektų teises ir pareigas farmacinėje veikloje, farmacinės veiklos organizavimo ir valdymo teisinius pagrindus, todėl farmacinės rūpybos sąvoką ir turinį pirmiausia būtina įtvirtinti įstatymu. Pažymėtina, kad vadovaujantis
profesinių kvalifikacijų pripažinimo (su pakeitimais) 45 straipsnio (Vaistininko profesinė veikla) 2 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad asmenys, turintys universiteto ar pripažinto lygiaverčio lygio farmacijos mokslo formalios kvalifikacijos įrodymą, turėtų teisę teikti individualią pagalbą pacientams, kuriems paskirtas gydymas vaistais, bei pagalbą, rengiant vietines ir nacionalines visuomenės sveikatos kampanijas, – o tai įeina į farmacinės rūpybos sąvoką.
S veikatos sistemos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta, jog s veikatinimo veiklos tikslai yra saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo, ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę, didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą, o pagal Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnį, s veikatinimo veiklos reguliavimo principai apima visapusę asmens ir visuomenės sveikatos saugą bei valstybės skatinamas sveikatai naudingas ūkinę veiklą ir iniciatyvą, todėl įstatyme reglamentavus farmacinės rūpybos sąvoką ir su tuo susijusias nuostatas, būtų sudarytų sąlygos farmacinės rūpybos paslaugos teikimui, taip padedant pasiekti sveikatinimo veiklos tikslus. Įstatymo projekto tikslas yra įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką įstatyme ir kartu įgalinti vaistininkus realiai ir teisėtai vykdyti šią veiklą pagal visuomenės poreikius ir gerinti pacientų gyvenimo kokybę bei užsiimti ligų profilaktika vaistinėse. Pirminiai projekto siūlytojai ir rengėjai – Seimo nariai: D. Mikutienė, A. Matulas, V. M. Čigriejienė, J. Požela, K. Komskis. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Geros vaistinių praktikos nuostatuose įtvirtinta, jog Geros vaistinių praktikos tikslas – užtikrinti gyventojų ir visos visuomenės sveikatą.
Šiam tikslui įgyvendinti būtina aprūpinti gyventojus teisingai paženklintais, saugiais, kokybiškais vaistiniais preparatais ir vaistinių prekėmis, suteikti jiems kokybišką farmacinę paslaugą ir, vaistinei pasirengus, vykdyti farmacinę rūpybą (2 punktas). Šiuose nuostatuose farmacinė rūpyba apibrėžta kaip „gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo gyvenimo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas“ (3 punktas). Pagal minėto ministro įsakymo 2.2.3 punktą Geros vaistinių praktikos nuostatų VIII skyrius „Farmacinė rūpyba“ įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte patikslinama farmacinės veiklos sąvoka, įtraukiant į apibrėžimą ir farmacinę rūpybą. Farmacinė rūpyba – vaistininko vykdomos farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; vaistininko teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos lėtinių ligų valdymo programose; vaistininko vykdomas tikslinis gyventojų informavimas apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai; dalyvavimas sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitos teisės aktų nustatytos papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse.
Pagrindiniai laukiami teigiami rezultatai yra aiškesnis farmacinės rūpybos reglamentavimas, taip sudarant sąlygas teikti šias paslaugas vaistinėse, siekiant spręsti su vaistų vartojimu susijusias gyventojų problemas, gerinti pacientų gyvenimo kokybę bei užsiimti ligų profilaktika vaistinėse. 4. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 5. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 6. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, sveikatos apsaugos ministro įsakymais bus detalizuojamos įstatyme numatytos nuostatos. 8.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, įstatymo projekto sąvokos bus derinamos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą, iki jo įsigaliojimo turės būti priimti sveikatos apsaugos ministro įsakymai, detalizuojantys farmacinės rūpybos paslaugos teikimą. 11. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos, Vaistinių asociacijos, Savarankiškų vaistinių asociacijos, Lietuvos farmacijos sąjungos, Lietuvos vaistininkų sąjungos atstovai. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „Farmacinė veikla“, „farmacinė rūpyba“, „vaistininkas“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai: Dangutė Mikutienė Antanas Matulas Juras Požela Vida Marija Čigriejienė Kęstas Komskis
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-08- Nr. Į 2014-07-17 Nr. XIIP-2034 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos farmacijos įstatymo nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2034 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2034 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Visų pirma, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos „papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomas nuostatas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime išaiškino, jog „t eisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projektą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (su pakeitimais) 45 straipsnio (Vaistininko profesinė veikla) 2 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad asmenys, turintys universiteto ar pripažinto lygiaverčio lygio farmacijos mokslo formalios kvalifikacijos įrodymą, turėtų teisę teikti individualią pagalbą pacientams, kuriems paskirtas gydymas vaistais, bei pagalbą, rengiant vietines ir nacionalines visuomenės sveikatos kampanijas, – o tai įeina į farmacinės rūpybos sąvoką“.
Vis dėlto, abejojame, ar iš Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies galima būtų daryti tokią išvadą. Tokios nuomonės laikomės dėl toliau nurodomų priežasčių. Pažymėtina, kad Direktyvos 2005/36/EB
reikalaujamą farmacijos formalios kvalifikacijos įrodymą visose valstybėse narėse galėtų vykdyti bent šios nuostatos a-g punktuose nurodytą veiklą. Taigi valstybės narės, viena vertus, turi pareigą užtikrinti, kad minėta kvalifikaciją turintys asmenys galėtų vykdyti visas nurodytas veiklas, antra vertus, turi teisę šiems asmenims leisti vykdyti ir kitos rūšies vaistininko veiklą. Tokia išvada patvirtinama ir Direktyvos 2005/36/EB 25 konstatuojamąja dalimi, kurioje įtvirtinta, kad t urintieji vaistininko kvalifikaciją turėtų turėti galimybę užsiimti bent ribota šios srities veikla visose valstybėse narėse, tačiau nustatant šį mažiausiąjį veiklos sričių ratą, Direktyvos 2005/36/EB neturėtų riboti veiklos rūšių, kuriomis vaistininkai gali užsiimti valstybėse narėse, nes tai lieka vien tik valstybių narių nuožiūrai. Vis dėlto, kaip nurodoma Direktyvos 2005/36/EB 25 konstatuojamojoje dalyje, papildomi rengimo reikalavimai gali būti taikomi tik tais atvejais, kai siekiama užsiimti veikla, neįtraukta į suderintą mažiausiąjį veiklos sričių sąrašą.
Tuo tarpu vaistininko kvalifikaciją turintiems asmenims, vykdantiems Direktyvos 2005/36/EB
reikalavimų, išskyrus, jei tikslinga, papildomos profesinės patirties reikalavimą. Todėl jeigu Projekto rengėjai laikosi nuomonės, kad farmacinė rūpyba iš dalies patenka į Direktyvos 2005/36/EB
reikalavimuose galės būti įtvirtintas tik papildomos profesinės patirties reikalavimas. Galiausiai, pažymime, kad kyla abejonių dėl to, ar farmacinę rūpybą iš tikrųjų būtų galima priskirti Direktyvoje 2005/36/EB nustatytam mažiausiajam vaistininko veiklos sričių ratui. Manytume, kad Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas informacijos ir patarimų apie gydymo produktus teikimas turėtų būti suprantamas kaip atskira vaistininko veiklos rūšis, kurią valstybės narės užtikrina nepriklausomai nuo farmacinės rūpybos veiklos statuso tose šalys (t. y. Farmacijos įstatyme jau yra įtvirtinta, kad vaistininkas turi teisę informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą – 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Farmacinės rūpybos apibrėžimas ir šio termino apimtis valstybėse narėse skiriasi, tačiau, mūsų nuomone, priešingai negu nurodyta aiškinamajame rašte, ši veikla nepriskirtina Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies reguliavimo sričiai. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2014-08-22 Nr. XIIP-2034 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma Farmacijos įstatyme reglamentuoti farmacinę rūpybą - įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką bei nustatyti, kad tiek vaistininkas, vykdantis farmacinę rūpybą, tiek vaistinė, kurioje teikiama farmacinės rūpybos paslauga, turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Teikiamos nuostatos svarstytinos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti dar 2007 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Geros vaistinių praktikos nuostatų skyrius, reglamentuosiantis farmacinę rūpybą ir įtvirtinantis reikalavimus dėl farmacinės rūpybos paslaugos teikimo – kad šią paslaugą teiktų tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės ir farmacinės rūpybos tobulinimo kursą išklausę vaistininkai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoka yra platesnė, t. y. apimanti daugiau sudėtinių dalių, kurios nebuvo įvardintos Geros vaistinių praktikos nuostatuose, todėl svarstytina, ar iki projektu siūlomos įstatymo įsigaliojimo datos (2015 m. sausio 1 d.) bus pakankamai laiko vaistininkams pasirengti teikti farmacinės rūpybos paslaugą pagal naują šios paslaugos apibrėžtį (pastebėtina, jog vaistininkams yra nustatytas reikalavimas išklausyti farmacinės rūpybos tobulinimo kursą). Be to, atsižvelgus į tai, kad dėl platesnės farmacinės rūpybos apibrėžties, sveikatos apsaugos ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų vaistininkams bei vaistinėms, manytina, jog projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas atitinkamai tikslintinas. 2.
tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką farmacinės veiklos srityje, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2014-12-22 Nr. XIIP-2034(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamu projektu siūloma Farmacijos įstatyme reglamentuoti farmacinę rūpybą ir viena iš vaistininko farmacinės veiklos dalių nustatyti suaugusiųjų profilaktinį skiepijimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir nustatytomis vakcinomis. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Sveikatos sistemos įstatymo nuostatas užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika yra laikoma asmens sveikatos priežiūros paslauga (17 straipsnio 3 punktas), todėl atitinkamai šią projektu siūlomą nustatyti veiklos dalį galės vykdyti tik tie subjektai, kurie turės teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. būtų taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog siekiant kitokio aptariamos nuostatos įgyvendinimo, turėtų būti įvertintas farmacinės veiklos ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų santykis, atitinkamai keičiant ir įstatymus, reglamentuojančius asmens sveikatos priežiūros paslaugas (tarp jų - ir užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktiką), bei priimant kartu su teikiamu projektu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog aptariamos nuostatos vertėtų atsisakyti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. X-709 2, 7 IR 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-03-09 Nr. XIIP-2034(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
SVEIKATOS REIKALŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto nariai A. Matulas, V. M. Čigriejienė, K. Komskis, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, V. Filipovičienė, I. Rozova. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, I. Paukštytė, V. Valainytė, padėjėja S. Dulevičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, sveikatos apsaugos viceministrai J. Zinkevičiūtė, V. Gavrilov, L. Vaidelienė, sveikatos apsaugos ministro patarėjos J. Kumpienė, R. Navickienė, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai G. Krukienė, M. Domeikienė, R. Balserienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovės J. Kulberkienė, J. Švarcaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma Farmacijos įstatyme reglamentuoti farmacinę rūpybą - įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoką bei nustatyti, kad tiek vaistininkas, vykdantis farmacinę rūpybą, tiek vaistinė, kurioje teikiama farmacinės rūpybos paslauga, turi atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Teikiamos nuostatos svarstytinos.
Atkreiptinas dėmesys, jog 2015 m. sausio 1 d. turėtų įsigalioti dar 2007 m. birželio 15 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintų Geros vaistinių praktikos nuostatų skyrius, reglamentuosiantis farmacinę rūpybą ir įtvirtinantis reikalavimus dėl farmacinės rūpybos paslaugos teikimo – kad šią paslaugą teiktų tik sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka įvertintos vaistinės ir farmacinės rūpybos tobulinimo kursą išklausę vaistininkai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog projektu siūloma įtvirtinti farmacinės rūpybos sąvoka yra platesnė, t. y. apimanti daugiau sudėtinių dalių, kurios nebuvo įvardintos Geros vaistinių praktikos nuostatuose, todėl svarstytina, ar iki projektu siūlomos įstatymo įsigaliojimo datos (2015 m. sausio 1 d.) bus pakankamai laiko vaistininkams pasirengti teikti farmacinės rūpybos paslaugą pagal naują šios paslaugos apibrėžtį (pastebėtina, jog vaistininkams yra nustatytas reikalavimas išklausyti farmacinės rūpybos tobulinimo kursą). Be to, atsižvelgus į tai, kad dėl platesnės farmacinės rūpybos apibrėžties, sveikatos apsaugos ministras gali nustatyti papildomų reikalavimų vaistininkams bei vaistinėms, manytina, jog projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas atitinkamai tikslintinas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-08-22
tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką farmacinės veiklos srityje, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti iš dalies
apsaugos ministerijos nuomonė
departamentas, 2014-08-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2034 (toliau – Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Visų pirma, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos
„papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka
galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomas nuostatas. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. vasario 10 d. nutarime išaiškino, jog „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projektą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (su pakeitimais) 45 straipsnio (Vaistininko profesinė veikla) 2 dalimi, valstybės narės turi užtikrinti, kad asmenys, turintys universiteto ar pripažinto lygiaverčio lygio farmacijos mokslo formalios kvalifikacijos įrodymą, turėtų teisę teikti individualią pagalbą pacientams, kuriems paskirtas gydymas vaistais, bei pagalbą, rengiant vietines ir nacionalines visuomenės sveikatos kampanijas, – o tai įeina į farmacinės rūpybos sąvoką“. Vis dėlto, abejojame, ar iš Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies galima būtų daryti tokią išvadą. Tokios nuomonės laikomės dėl toliau nurodomų priežasčių. Pažymėtina, kad Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalimi iš esmės siekiama nustatyti, kad asmenys, turintys reikalaujamą farmacijos formalios kvalifikacijos įrodymą visose valstybėse narėse galėtų vykdyti bent šios nuostatos a-g punktuose nurodytą veiklą. Taigi valstybės narės, viena vertus, turi pareigą užtikrinti, kad minėta kvalifikaciją turintys asmenys galėtų vykdyti visas nurodytas veiklas, antra vertus, turi teisę šiems asmenims leisti vykdyti ir kitos rūšies vaistininko veiklą.
Tokia išvada patvirtinama ir Direktyvos 2005/36/EB 25 konstatuojamąja dalimi, kurioje įtvirtinta, kad turintieji vaistininko kvalifikaciją turėtų turėti galimybę užsiimti bent ribota šios srities veikla visose valstybėse narėse, tačiau nustatant šį mažiausiąjį veiklos sričių ratą, Direktyvos 2005/36/EB neturėtų riboti veiklos rūšių, kuriomis vaistininkai gali užsiimti valstybėse narėse, nes tai lieka vien tik valstybių narių nuožiūrai. Vis dėlto, kaip nurodoma Direktyvos 2005/36/EB 25 konstatuojamojoje dalyje, papildomi rengimo reikalavimai gali būti taikomi tik tais atvejais, kai siekiama užsiimti veikla, neįtraukta į suderintą mažiausiąjį veiklos sričių sąrašą. Tuo tarpu vaistininko kvalifikaciją turintiems asmenims, vykdantiems Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalyje įvardintą veiklą, negalima kelti jokių kitų reikalavimų, išskyrus, jei tikslinga, papildomos profesinės patirties reikalavimą. Todėl jeigu Projekto rengėjai laikosi nuomonės, kad farmacinė rūpyba iš dalies patenka į Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, pažymėtina, kad Projekto 2 straipsnyje minimuose sveikatos apsaugos ministro nustatytuose reikalavimuose galės būti įtvirtintas tik papildomos profesinės patirties reikalavimas. Galiausiai, pažymime, kad kyla abejonių dėl to, ar farmacinę rūpybą iš tikrųjų būtų galima priskirti Direktyvoje 2005/36/EB nustatytam mažiausiajam vaistininko veiklos sričių ratui. Manytume, kad Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytas informacijos ir patarimų apie gydymo produktus teikimas turėtų būti suprantamas kaip atskira vaistininko veiklos rūšis, kurią valstybės narės užtikrina nepriklausomai nuo farmacinės rūpybos veiklos statuso tose šalys (t. y.
Farmacijos įstatyme jau yra įtvirtinta, kad vaistininkas turi teisę informuoti ir konsultuoti gyventojus apie racionalų vaistinių preparatų vartojimą – 7 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Farmacinės rūpybos apibrėžimas ir šio termino apimtis valstybėse narėse skiriasi, tačiau, mūsų nuomone, priešingai negu nurodyta aiškinamajame rašte, ši veikla nepriskirtina Direktyvos 2005/36/EB 45 straipsnio 2 dalies reguliavimo sričiai. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaistinių asociacija, 2014-10-28
farmacijos įstatymo projektui Nr.XIIP – 2034, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
vaistininkų sąjunga, 2014-11-11 Lietuvos vaistininkų sąjunga pritartų LR FARMACIJOS ĮSTATYMO 2, 7, 35 STRAIPSNIŲ pakeitimo projektui ir palaikytų siūlomą farmacinės rūpybos formuluotę, jeigu Lietuvos vaistininkų sąjunga būtų atsakinga už vaistininkų profesinių kompetencijų ir kvalifikacijos kėlimą, paruošiant vaistininkus teikti papildomas paslaugas, įgyvendinant minėtus įstatymo pakeitimus ir diegiant farmacinės rūpybos paslaugą vaistininkų praktikoje. Atsižvelgti
farmacijos sąjunga, 2014-10-30 Lietuvos farmacijos sąjunga (LFS) vienintelė visuomeninė organizacija, atstovaujanti Lietruvos farmaciją Tarptautinėje farmacijos federacijoje (FIP), glaudžiai bendradarbiaujanti su Europos Sąjungos (ES) analogiškomis farmacininkų profesinėmis organizacijomis savo veikla siekia, kad ir Lietuvos visuomenės vaistinėse būtų įdiegta Farmacinės rūpybos (FR) programa.
ES šalyse FR programos pradėtos diegti nuo 1990-1993 m. FIP 1998 m. išleido nutarimą, kuriuo patvirtino vaistininko profesijos standartus. Taigi, sveikintina Seimo narių iniciatyva padaryti Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 7 IR 35 straipsnių pakeitimo įstatymą. 1. LFS pritaria 2 staipsnio 14 dalies išdėstymui ir neturi pastabų. 2. LFS siūlo 2 straipsnį papildyti 151 ir 152 dalimis: „151 Farmacinė rūpyba – tai yra į pacientą orientuota vaistininko kiekvienoje vaistinėje, nepriklausomai nuo nuosavybės pobūdžio, vykdoma farmacinė veikla, prisiimant atsakomybę už vaistus vartojančio paciento poreikius, siekiant pagerinti jo gyvenimo kokybę. Farmacinė rūpyba apima vaistininko teikiamas būtinąsias paslaugas: teikti pacientams individualias konsultacijas apie saugų įsigytų vaistų (receptinių ir berecepčių) vartojimą, spręsti su vartojimu susijusias problemas bendradarbiaujant su gydytojais ir slaugytojais, dalyvauti lėtinių ir ūmių ligų valdymo programose parduodant arba išduodant vaistus šių grupių pacientams, informuoti pacientus apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose”.
„152 Farmacinės rūpybos papildomos paslaugos – tai vaistininko veikla visuomenės vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, apimanti: suaugusiųjų profilaktinį skiepijimą, pacientų sergančių lėtinėmis ir priklausomybės ligomis švietimą, inhaliacinės ir kitos medicininės technikos įvertinimą, automatizuotų vienkartinių dozuočių gamybą ir išdavimą, sveikatos ir sveikos gyvensenos rodiklių įvertinimą ir kitas teisės aktais nustatytas farmacinės rūpybos papildomas paslaugas”. 3. LFS siūlo papildyti 7 straipsnio 2 dalį 9 ir 10 punktais: „9) teikti būtinąsias farmacinės rūpybos paslaugas“. „10) teikti papildomas farmacinės rūpybos paslaugas, jei jis atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus akreditavimo reikalavimus“. 4. LFS siūlo papildyti 7 straipsnio 3 dalį 6 ir 7 punktais. „6) atlikti nuoseklią, visapusišką ir standartizuotą farmacinę rūpybą pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą tvarką“. „7) vykdant farmacinę rūpybą bendradarbiauti su sveikatos priežiūros specialistais“. 5. LFS siūlo papildyti 35 straipsnį 19 ir 20 dalimis: „19) Farmacinės rūpybos papildomos paslaugos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti teikiamos vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus“. „20) Vaistinių savininkai privalo sudaryti vaistininkams kiekvienoje vaistinėje vykdyti farmacinės rūpybos būtinąsias paslaugas“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Netikslinga farmacinės rūpybos sąvoką skaidyti į dvi dalis: farmacinę rūpybą ir farmacinės rūpybos papildomas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad farmacinės rūpybos paslaugų teikimas vaistinėse nėra privalomas, tačiau norint jas teikti, būtina atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. 3. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2014-10-23
projektui Nr. XIIP-2034 neturime. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-11-10 Sveikatos apsaugos ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos farmacijos [statymo Nr. X-709 2, 7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2034 (toliau - Projektas), pritaria Projekto siekiamiems tikslams, tačiau siūlo tobulinti teisinio reguliavimo priemones. Farmacinė rūpyba
vaistinių praktikos nuostatuose (SAM 2007 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. V-494) yra nustatyta farmacinės rūpybos sąvoka, kurią reikėtų tikslinti atsižvelgiant į šiuo metu kuriamą koncepciją. Tačiau įstatymo lygmenyje farmacinė rūpyba nėra įtvirtinta.
Todėl Projektas yra būtinas norint įteisinti farmacinę rūpybą. Teikiame Šias pastabas ir pasiūlymus:
Projektu siūloma praplėsti farmacinės veiklos sąvoka, įrašant dar vieną veiklą - farmacinę rūpybą. Siekiant teisinio aiškumo ir farmacinės veiklos sąvokos apibrėžties suderinamumo su Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, siūloma papildyti farmacinės veiklos sąvoką ne tik farmacine rūpyba, bet kitomis vaistinėje vykdomomis veiklomis, atitinkamai ją išdėstant taip: „14. Farmacinė veikla
Taip pat siūlome pakeisti Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalį ir ją išdėstyti taip: „51. Vaistinė -juridinis asmuo, vykdantis farmacinę veiklą, apimančią vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą. Šiame įstatyme sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių. Pritarti
apsaugos ministerija,
Projektu siūloma farmacinės rūpybos sąvoką. Projekte siūlomai farmacinės rūpybos sąvokos apibrėžčiai pritariame iš dalies. Farmacijos įstatymas reglamentuoja farmacinę veiklą, bet nereglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimo.
Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos sistemos įstatyme užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika, įskaitant ir suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus, yra priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai ir jų vykdymas apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugu teikimą nustatančiuose teisės aktuose, nepritariame šios veiklos priskyrimui farmacinei rūpybai, atitinkamai ir vaistinės veiklai bei farmacinei veiklai, nes atsirastu teisinis neaiškumas. Norėtume atkreipti dėmesį, kad farmacinė rūpyba - tai vaistininko praktika, todėl manome, kad ji neturėtų būti painiojama ir tapatinama su asmens sveikatos priežiūros specialistų teikiamomis paslaugomis. Pvz.: gliukozės, cholesterolio tyrimas, profilaktiniai skiepijimai yra sveikatos priežiūros paslaugos. Šioms procedūroms atlikti reikia atitinkamą kvalifikaciją ir atitinkamas licencijas turinčių sveikatos priežiūros specialistų, tinkamų patalpų, įrangos bei atitinkamos sveikatos priežiūros licencijos. Pažymėtina, kad skiepijimus skiria gydytojas, įvertinęs skiepijimo indikacijas ir kontraindikacijas. Laboratorinės diagnostikos paslaugos taip pat yra detaliai reglamentuotos. Vertinti rezultatus ir skirti gydymą gali tik gydytojai, o tyrimai be gydytojo konsultacijos yra netikslingi. Atsižvelgdami į tai, siūlome farmacinei rūpybai nepriskirti sveikatos priežiūros paslaugų. Manome, kad Projekto siūlymus reikia vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į sveikatos sistemos infrastruktūrą, įvertinant visus aspektus. Jei yra poreikis, vaistinėse ir šiuo metu galima skiepyti, vykdyti diagnostinius tyrimus, jei jos atitinka tam tikrus reikalavimus (yra įdarbinusi atitinkamą kvalifikaciją turinčius sveikatos priežiūros specialistus, turi reikalavimus atitinkančias patalpas ir įrangą ir pan.) bei turi atitinkamą sveikatos priežiūros įstaigos licenciją.
Taip pat vaistinės gali vykdyti ir kai kurios jau vykdo švietėjišką veiklą profilaktines ir prevencines programas, kurios nėra sveikatos priežiūros paslaugos. Norėtume pažymėti, kad priėmus sprendimą leisti vykdyti vaistinėse sveikatos priežiūros paslaugas, t.y. keisti veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, nepakanka pakeisti Farmacijos įstatymą, tačiau reikėtų keisti ir visą eilę kitų teisės aktų: Civilinį kodeksą, Sveikatos sistemos įstatymą, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir kitus susijusius teisės aktus. Taip pat pažymėtina, kad nėra aišku, kas tai yra farmacinės rūpybos sąvokoje numatytos vaistininko vykdomos „papildomos paslaugos", jų teikimo apimtis (ar tai sveikatos priežiūros paslaugos ar kt.: ar tai paslaugos nepaminėtos farmacinės rūpybos sąvokoje ar kt.) Atsižvelgdami į tai, kas paminėta pirmiau, siūlome nekeisti šiuo metu veikiančios sveikatos priežiūros sistemos. Vaistinė, norinti vykdyti skiepijimus ar diagnostinius tyrimus, kurie yra priskirti sveikatos priežiūros paslaugoms, turi turėti licenciją šioms paslaugoms vykdyti, t. y. turi atitikti tas pačias sąlygas kaip ir tokias paslaugas teikianti sveikatos priežiūros įstaiga. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu siekiama optimaliau išnaudoti vaistininko profesinę kompetenciją ir kartu pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, t.y. sudaryti galimybes vaistininkams, įgijusiems reikiamą kvalifikaciją, teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus), tačiau tik pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus.
Pažymėtina, kad skiepijimus vykdo slaugytojas, todėl, manytina, kad farmacijos specialistai po specialių profesinės kvalifikacijos kursų būtų parengti teikti šias paslaugas saugiai ir kokybiškai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. kovo 9 d. direktyvoje 2011/24/ES „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo“ sveikatos priežiūros specialistas apibrėžiamas kaip medicinos gydytojas, slaugytojas, gydytojas odontologas, akušeris arba vaistininkas , kaip apibrėžta Direktyvoje 2005/36/EB, arba kitas specialistas, sveikatos priežiūros sektoriuje vykdantis veiklą, priskiriamą reglamentuojamoms profesijoms, kaip apibrėžta Direktyvos 2005/36/EB 3 straipsnio 1 dalies a punkte, arba asmuo, kuris pagal gydymo valstybės narės teisės aktus laikomas sveikatos priežiūros specialistu. 3. Sveikatos apsaugos ministerija,
j tai, kad vaistinėje dirbantiems vaistininkams numatoma daug veiklų, susijusių su žmogaus sveikata, didelė klaidų rizika, siūlome svarstyti, ar nereikėtų įvesti privalomojo žalos atlyginimo draudimo. Nepritarti Argumentai: Įvertinant tai, kad žalos sveikatai tikimybė realiai yra labai maža (jeigu svarstant, kad ta žala galėtų kilti dėl vykdomų skiepijimų, tai galima nustatyti sąlygą, kad vaistininkas tik suleistų gydytojo paskirtus skiepus), todėl privalomojo žalos atlyginimo draudimo institutas yra netikslingas: pirma, dėl tos mažos žalos tikimybės teikiant tokias paslaugas, ir antra, dėl didelių administracinių kaštų. 4. Sveikatos apsaugos ministerija, 2014-11-10 4.
Manome, kad Projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas įsigaliojimo terminas tikslintinas, nustatant vėlesnį įstatvmo įsigalioiimo terminą -2016 m. sausio 1 d., nes reikia pakankamai laiko norint sukurti naują ir kokybišką farmacinės rūpybos sistemą: parengti visą eilę teisės aktų, pradedant nuo Farmacinės rūpybos teikimo tvarkos aprašo, parengti ir patvirtinti paslaugų teikimo standartus kiekvienai farmacinės rūpybos veiklos sričiai, nustatyti reikalavimus vaistinėms, vaistininkams, sukurti ir įdiegti kontrolės ir priežiūros mechanizmą, parengti vaistininkų mokymų programas, ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 20 d. įsakymu sudaryta darbo grupė šiuo metu kuria farmacinės rūpybos teikimo koncepciją ir rengia Farmacinės rūpybos tvarkos aprašo projektą. Darbo grupę sudaro
departamento atstovai. Pritarti
universiteto Medicinos fakultetas, 2014-11-15 Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymą „Dėl geros vaistinių praktikos nuostatų patvirtinimo“ 2007 m. birželio 15 d. Nr. V-494 Farmacinės rūpybos sąvoka yra „Farmacinė rūpyba – gyventojo gydymui reikalingų vaistinių preparatų parinkimas, leidžiantis gauti rezultatus, maksimaliai pagerinančius gyventojo kokybę. Tai gydytojo, vaistininko ir gyventojo bendradarbiavimas, siekiant nustatyti ir išspręsti visas su vaistinių preparatų vartojimu susijusias sveikatos problemas. Tai nuolatinis vaistinių preparatų vartojimo kokybės gerinimo procesas.“ Įsakymo pateikta sąvoka skiriasi nuo siūlomos sąvokos LR Farmacijos įstatyme. Reikia suvienodinti šias sąvokas.
Pagal LR Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 13 punktą „Farmacinė paslauga – vaistinėje farmacijos specialistų teikiama paslauga, apimanti gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, taip pat jų konsultavimą.“ Pagal siūlomą pakeitimą Farmacinės paslaugos sąvoka mažai skiriasi nuo siūlomos Farmacinės rūpybos sąvokos: „Farmacinė rūpyba – vaistininko vykdomos farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; vaistininko teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos lėtinių ligų valdymo programose; vaistininko vykdomas tikslinis gyventojų informavimas apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai; dalyvavimas sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitos teisės aktų nustatytos papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse.“ Sąvokos skiriasi tuo, kad atsiranda „sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai“. Šios paslaugos teikimui reikalingi papildomi mokymai, kuriuos išklausyti iki 2015-01-01 nėra galimybės. Skiepijimo temos gali būti numatytos dėstant „Vidaus ligų“ dalykus. Pritarti Priėmus Farmacijos įstatymą, kuriame įtvirtinta farmacinės rūpybos sąvoka, atitinkamai turės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai, t.y. sveikatos apsaugos ministro įsakymas. 6. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2014-10-30 Susipažinę su aiškinamuoju raštu „Dėl Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr.
X-709 2,
įstatymo leidėjo pastangoms plėsti vaistinių sektoriaus teikiamų Lietuvos gyventojams paslaugų asortimentą ir gerinti šių paslaugų kokybę. Kartu norėtume pateikti keletą pastabų ir pasiūlymų dėl kai kurių aiškinamajame rašte ir LR Farmacijos įstatymo pakeitimo straipsnių pakeitimo įstatyme rengėjų pateiktų nuostatų. Pastabos ir pasiūlymai
rašte (4 pastraipa) rašoma: „Sveikatos sistemos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta, jog sveikatinimo veiklos tikslai yra saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo, ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę* didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą, o pagal Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnį, sveikatinimo veiklos reguliavimo principai apima visapusę asmens ir visuomenės sveikatos saugą bei valstybės skatinamas sveikatai naudingas ūkinę veiklą ir iniciatyvą, todėl įstatyme reglamentavus farmacinės rūpybos sąvoką ir su tuo susijusias nuostatas, būtų sudarytų sąlygos farmacinės rūpybos paslaugos teikimui, taip padedant pasiekti sveikatinimo veiklos tikslus“.
Kadangi teiginyje remiamasi Sveikatos sistemos įstatymu, o siūloma pakeisti LR Farmacijos įstatymą, dėl abiejų įstatymų nuostatų harmonizavimo siūlytume tikslinti šią formuluotę, taip: „Sveikatos sistemos įstatymo 4 straipsnyje yra įtvirtinta, jog sveikatinimo veiklos tikslai yra saugoti gyventojus nuo ligų, išvengiamos mirties ir neįgalumo, ilginti gyvenimo be ligų ir traumų laiką bei gerinti gyvenimo kokybę, didinti gyvenimo ekonominį ir socialinį našumą, o pagal Sveikatos sistemos įstatymo 5 straipsnį, sveikatinimo veiklos reguliavimo principai apima visapusę asmens ir visuomenės sveikatos saugą bei valstybės skatinamas sveikatai naudingas ūkinę veiklą ir iniciatyvą, todėl šiame ir LR Farmacijos įstatymuose reglamentavus farmacinės rūpybos sąvoką ir su tuo susijusias nuostatas, būtų sudarytų sąlygos farmacinės rūpybos paslaugos teikimui, taip padedant pasiekti sveikatinimo veiklos tikslus“. 2. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2,7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte rašoma:
straipsnį 15(l) dalimi: „15¹.
Farmacinė rūpyba - vaistininko vykdomos farmacinės veiklos dalis, apimanti gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; vaistininko teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos lėtinių ligų valdymo programose; vaistininko vykdomas tikslinis gyventojų informavimas apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai; dalyvavimas sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitos teisės aktų nustatytos papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse.“ Siūlytina redaguoti papildymo tekstą taip, kad būtų aiškiau įvardinta, kurios paslaugos, teikiamos vaistininko kaip farmacinė rūpyba, yra sveikatos priežiūros paslaugos, jei tokias (kaip sveikatos priežiūros paslaugas) jau dabar klasifikuoja kiti, nei LR Farmacijos įstatymas, teisės aktai. Jei projekto rengėjai numato, kad farmacinės rūpybos sąvoka neapima sveikatos priežiūros paslaugų, tai irgi turėtų būti aiškiau apibrėžta. 3. Lietuvos Respublikos Farmacijos jstatymo Nr. X-709 2,7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte rašoma:
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 9 punktu: „9) vykdyti farmacinę rūpybą, jeigu jis atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus." Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalis nustato vaistininko teises. Manytume, kad projekto rengėjai nuostatoje norėjo įtvirtinti, kad sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus turi atitikti farmacinė rūpyba, o ne vaistininkas.
Jei taip yra iš tikrųjų, nuostatos tekstą reikėtų keisti: „9) vykdyti farmacinę rūpybą, jeigu ji atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus." Kita vertus, sąlyga atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus yra svarbi ir esminė, siekiant apsaugoti gyventojus nuo nereglamentuotos vaistininkų, o LR Farmacijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalį papildyti 9 punktu taip: „9) vykdyti farmacinę rūpybą“. 4. Lietuvos Respublikos Farmacijos {statymo Nr. X-709 2,7 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte rašoma:
straipsnio pakeitimas Papildyti 35 straipsni 19 dalimi: „19. Farmacinės rūpybos paslauga sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka gali būti teikiama vaistinėse, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Projekto rengėjų parengta nuostata suponuoja, kad vaistinėse, neatitinkančiose sveikatos apsaugos ministro nustatytų reikalavimų kaip teikti farmacinės rūpybos paslaugą, ši paslauga nebus teikiama. Kita vertus, projekto rengėjai niekaip nenurodo, kad visų Lietuvos vaistinių materialieji ir žmogiškieji ištekliai turi atitikti šiuos sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus, todėl siūlytume pakeisti projekto rengėjų siūlomą nuostatą taip: „19. Farmacinės rūpybos paslaugą vaistinėse teikti nėra privaloma, o vaistinės, teikiančios farmacinės rūpybos paslaugą, privalo atitikti sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus dėl šios paslaugos teikimo. Siūlytume svarstyti įstatymo keitimo formuluotes, įpareigojančias visas vaistines teikti farmacinės rūpybos paslaugą, siekiant visiems Lietuvos Respublikos gyventojams užtikrinti tokios paslaugos prieinamumą ir tokiu būdu užtikrinant vienodas galimybes į kokybišką sveikatos priežiūrą siekiant sveikatinimo veiklos tikslų.
Pritarti iš dalies Argumentai; Aiškinamasis raštas nebetikslinamas po svarstymo komitete. Pažymėtina, kad detalesnis farmacinės rūpybos reglamentavimas turėtų būti poįstatyminiuose teisės aktuose. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė A. Monkauskaitė,
2 Argumentai: Įvertinus tai, kad farmacinė rūpyba yra vaistininko praktika, ji turėtų būti atskirta nuo sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų. Farmacijos įstatymas reglamentuoja farmacinę veiklą, bet nereglamentuoja sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos sistemos įstatyme užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika ir chemioprofilaktika, įskaitant ir suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus, yra priskiriamos asmens sveikatos priežiūros veiklai ir jų vykdymas apibrėžtas sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nustatančiuose teisės aktuose, todėl siūlau atsisakyti šios veiklos priskyrimo farmacinei rūpybai. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: ,,2. Papildyti 2 straipsnį 15¹ dalimi: „15¹.
Farmacinė rūpyba
kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas, siekiant nustatyti ir bendradarbiaujant su gydytoju išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; vaistininko teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatytos paslaugos lėtinių ligų valdymo programose; vaistininko vykdomas tikslinis gyventojų informavimas apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir vakcinomis vaistininko vykdomi suaugusiųjų profilaktiniai skiepijimai; dalyvavimas sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitos teisės aktų nustatytos papildomos paslaugos, teikiamos vaistinėse.“ Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu siekiama optimaliau išnaudoti vaistininko profesinę kompetenciją ir kartu pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, t.y. sudaryti galimybes vaistininkams, įgijusiems reikiamą kvalifikaciją, teikti tam tikras sveikatos priežiūros paslaugas (suaugusiųjų profilaktinius skiepijimus), tačiau tik pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad skiepijimus vykdo slaugytojas, todėl, manytina, kad farmacijos specialistai po specialių profesinės kvalifikacijos kursų būtų parengti teikti šias paslaugas saugiai ir kokybiškai. Vakcinacija yra efektyviausia ir ekonomiškai naudingiausia užkrečiamųjų ligų prevencijos priemonė. Siekiant vakcinomis valdyti užkrečiamąsias ligas svarbu išlaikyti aukštas skiepijimų apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ES Tarybos rekomendaciją dėl skiepijimo nuo sezoninio gripo (2009/1019/ES) valstybės narės raginamos priimti ir įgyvendinti nacionalinius, regioninius ar vietos veiksmų planus arba politiką, skirtus skiepijimo nuo sezoninio gripo mastui didinti, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų pasiektas 75 % rizikos grupių skiepijimo mastas.
Manytina, kad sudarymas galimybių žmonėms pasiskiepyti vaistinėse padidintų skiepijimų mastą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto išvadoms ir Komiteto patobulintam įstatymo projekto variantui. 7.2. Pasiūlymai Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo ir farmacinės veiklos sąvokos apibrėžties suderinamumo su Farmacijos įstatymo 2 straipsnio 51 dalimi, siūloma papildyti farmacinės veiklos sąvoką ne tik farmacine rūpyba, bet kitomis vaistinėje vykdomomis veiklomis, atitinkamai ją išdėstant taip: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „14.
Farmacinė veikla
vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę;
informacijos apie vaistinius preparatus teikimą.“
komitetas,
2 Argumenta i: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento bei VLKK pastabas, siūlome patikslinti farmacinės rūpybos sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas : Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 14¹.
Farmacinė rūpyba
veiklos dalis, apimanti: 1) gyventojų, kuriems paskirtas gydymas vaistais, individualias konsultacijas siekiant nustatyti ir, bendradarbiaujant su gydytoju, išspręsti su vaistinių preparatų vartojimu susijusias problemas; 2) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugas vykdant lėtinių ligų valdymo programas; 3) tikslinį gyventojų informavimą apie galimybę dalyvauti prevencinėse programose; 4) suaugusiųjų profilaktinį skiepijimą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir nustatytomis vakcinomis; 5) dalyvavimą sveikatinimo ir sveikatos profilaktinėse programose ir kitas susijusias sveikatos apsaugos ministro nustatytas papildomas paslaugas, teikiamas vaistinėse. “
komitetas,
3 Argumentai: atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą, siūloma papildyti vaistinės sąvokos apibrėžimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „
įsigijimą, laikymą, pardavimą (išdavimą) galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą ir (ar) ekstemporalių vaistinių preparatų gamybą, kokybės kontrolę, farmacinę rūpybą. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „vaistinė“ neapima veterinarijos vaistinių. Pritarti
komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai yra priskirta funkcija – kontroliuoti vaistinių veiklą, siūlome papildyti įstatymo projektą nuostatomis, įpareigojančiomis vaistines, prieš pradedant teikti farmacinės rūpybos paslaugas, pateikti nustatytą informaciją Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 35 straipsnį 20 dalimi: „ 20.
Vaistinė, prieš pradėdama teikti farmacinės rūpybos paslaugas, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 darbo dienų turi pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, pateikdama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pranešimą.“
komitetas,
3 Argumentai: siūloma papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo internetinėje svetainėje skelbia informaciją apie vaistines, teikiančias farmacinės rūpybos paslaugas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 35 straipsnį 21 dalimi: „
kontrolės tarnyba savo interneto svetainėje skelbia sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją apie vaistines, teikiančias farmacinės rūpybos paslaugas.“
komitetas, 2014-12-174 Argumentai: siekiant tinkamai pasiruošti įstatymo nuostatų įgyvendinimui bei atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymą nukelti įstatymo projekto įsigaliojimo datą, nes reikia pakankamai laiko norint sukurti naują ir kokybišką farmacinės rūpybos sistemą: parengti visą eilę teisės aktų, pradedant nuo Farmacinės rūpybos teikimo tvarkos aprašo, parengti ir patvirtinti paslaugų teikimo standartus kiekvienai farmacinės rūpybos veiklos sričiai, nustatyti reikalavimus vaistinėms, vaistininkams, sukurti ir įdiegti kontrolės ir priežiūros mechanizmą, parengti vaistininkų mokymų programas, ir pan., siūlome nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2014 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti 8.
Balsavimo rezultatai: 7 už; 0 prieš; 2 susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Matulas, Juras Požela. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė