Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę2018 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. ”. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Juras Požela
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant sudaryti vienodas sąlygas gyventojams balsuoti ir būti renkamiems Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 34 straipsnis numato, kad piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę, o teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatym o
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Taigi asmuo, sulaukęs
savivaldybės tarybą kol jam nesukaks 20 metų. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos šalyse šioje srityje vyrauja skirtinga praktika. Rumunijoje būti kandidatu savivaldybių tarybų rinkimuose asmuo gali tik sulaukęs 23 metų, tačiau Austrijoje ši teisė suteikiama nuo 18 metų, o visuose šalies rinkimuose balsuoti gali asmenys, rinkimų dieną sulaukę 16 metų. Visgi didžiojoje daugumoje ES šalių, tiek balsavimo teisė, tiek teisė būti renkamu savivaldos rinkimuose yra suteikiama asmenims nuo 18 metų. Remiantis Europos Sąjungos žinių svetainės duomenimis, tokia praktika taikoma Airijoje, Bulgarijoje, Čekijos Respublikoje, Danijoje, Estijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Švedijoje bei kitose šalyse. Remiantis Europos Komisijos užsakyto 2013 m.
Eurobarometro tyrimo “Europos Jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime” [1] duomenimis, daugiau nei trečdalis (35%) dalyvavo sporto klubų veikloje, tačiau net 44% respondentų per pastaruosius metus apskritai nedalyvavo organizacijų veikloje ir tik 15% jaunuolių įsitraukę į vietos organizacijų veiklas, kurių tikslas pagerinti vietos žmonių gyvenimą. Lyginant 2011 m. duomenis, jaunų žmonių dalyvavimas padidėjo beveik visose organizacijų veiklose, išskyrus kultūros ir politinių organizacijų veiklas. Tik šiek tiek daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondentų (56%) per pastaruosius trejus metus dalyvavo vietos regioniniuose ar nacionaliniuose rinkimuose. Iš 44% nedalyvavusių respondentų tik 21% nedalyvavo dėl savo sprendimo, o likę 23% negalėjo balsuoti dėl jų amžiaus. Šie skaičiai rodo dalyvavimo politiniame šalių gyvenime mažėjimą nuo 2011 m., kuomet net 62% respondentų teigė balsavę rinkimuose. Dar labiau verčia sunerimti faktas, kad net 79% respondentų net nesvarsto galimybės tapti kandidatais politiniuose rinkimuose: 30% teigia, kad turbūt nedalyvautų, tuo tarpu net 49% sako griežtą
„ne“. Kita vertus beveik penktadalis (19%) pasisako, kad svarstytų: 5% teigia „neabejotinai“
ir 14% „galbūt“. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, galima teigti, jog siekiant jaunus žmones aktyviau įtraukti į sprendimų priėmimą, aktyvų dalyvavimą politinėje veikloje, skatinti prisiimti atsakomybę už savo gyvenamąją vietą, būtina suteikti galimybę kandidatuoti į savivaldybių tarybas nuo 18 metų. Taip pat pažymėtina, jog vietos savivaldybės taryboje priimami sprendimai, tiesiogiai įtakojantys toje teritorijoje gyvenančių asmenų interesus, todėl labai svarbu užtikrinti vienodą visų amžiaus grupių atstovavimą. Amžiaus, nuo kurio asmuo gali būti renkamas savivaldybės tarybos nariu taip pat paskatins jaunesnius žmonės aktyviau patiems jungtis ir dalyvauti politiniš partijų, visuomeninių organizacijų veikloje.
Projekto tikslas
Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę ne 20, o 18 metų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo rengėjas – Seimo narys Juras Požela. Rengiant Projektą buvo iš esmės įvertintos Europos Sąjungos šalių narių šiuo klausimu taikomos praktikos. Remtasi Europos Komisijos užsakytu Eurobarometro tyrimu “Europos Jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime”. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatym o 2 straipsnio 2 dalį Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 20 metų, o savivaldybės tarybos nariu – meru, – Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas šios savivaldybės tarybos nariu. Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus deklaravo šios savivaldybės teritorijoje ne vėliau kaip iki pareiškinių dokumentų pateikimo savivaldybės rinkimų komisijai dienos. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projekte siūloma numatyti, kad Savivaldybės tarybos nariu gali būti renkamas nuolatinis šios savivaldybės gyventojas, kuriam rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Numatomi šie teigiami laukiami rezultatai:
vienodos sąlygos gyventojams, rinkimų dieną turintiems 18 metų, balsuoti ir būti renkamiems Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose . 2. Padidės jaunų žmonių, pasinaudojusių teise būti renkamu savivaldybės tarybos nariu, skaičius. 3. Didesnė dalis jaunimo aktyviau domėsis ir dalyvaus politinėje veikloje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kok ius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio :
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. Rengiant Projektą buvo remtasi Europos Komisijos užsakytu Eurobarometro tyrimu “Europos Jaunimas: dalyvavimas demokratiniame gyvenime”. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc “ terminus, temas bei sritis:
Kandidatas, savivaldybių rinkimai, teisė kandidatuoti. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Kitų paaiškinimų nėra. Teikia Seimo narys Juras Požela [1] http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_375_en.pdf
DĖL
2014-08-07 Nr. XIIP-2031 Vilnius Įvertinę projekto santykį su Konstitucija, įstatymais, teisėkūros principais ir juridinės technikos taisyklėmis, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies reikalavimą (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas 2014-06-26 priimtu įstatymu Nr. XII-966 buvo išdėstytas nauja redakcija). Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė Pranas Žukauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-17 Nr. XIIP-2031 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-532 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2031 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2031, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]