Projekto lyginamasi variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR.IX-2112 83 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 83 straipsnio 1 dalies pakeitimas. Pakeisti 83 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti sekančiai: ,,1. Mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos sumokamos per kredito įstaigą arba kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka mokestis gali būti sumokėtas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus. Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent vieną kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas neimtų atlyginimo iš mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens už mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą, neišskiriant ir mokėjimą grynais.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Valerijus Simulik Remigijus Žemaitaitis Eduardas Šablinskas
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus fiziniai asmenys priversti apmokėti tiek banko, tiek Lietuvos pašto pinigų pervedimo paslaugas. Už įmokų grynaisiais ir negrynaisiais priėmimą imamas mokestis. Mėnesio bėgyje susidaro keletas tokių mokėjimų, dėl ko gyventojai patyria papildomas išlaidas. Projekto rengimą paskatino rinkėjai. Pirminiai Įstatymo projekto siūlytojai, - Seimo nariai Valerijus Simulik, Remigijus Žemaitaitis, Eduardas Šablinskas. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti galimybę fiziniams asmenims, patiriantiems išlaidas dėl atsiskaitymo grynaisiais pinigais tiesiogiai arba per kredito ar kitą mokėjimą priimančią įstaigą atsiskaityti nemokamai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu fiziniai asmenys priversti apmokėti tiek banko, tiek Lietuvos pašto pinigų pervedimo paslaugas. Už įmokų grynaisiais ir negrynaisiais priėmimą imamas mokestis. dėl ko gyventojai patyria papildomas išlaidas. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus Įstatymą mokesčių administratorius privalės užtikrinti, kad bent vieną kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas neimtų atlyginimo iš mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens už mokesčių ir (arba ) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą, neišskiriant ir mokėjimą grynais. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma 6.
Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamus įstatymo projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti poįstatyminius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Teikiamas įstatymo projektas ES teisei ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti ir patvirtinti poįstatyminius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Finansinė analizė nebuvo atlikta. 13.
specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto autoriai, - Seimo nariai Valerijus Simulik, Remigijus Žemaitaitis ir Eduardas Šablinskas. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „mokesčių administratorius, paslaugu teikėjas, kredito įstaiga, mokestis“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Teikia: Seimo nariai: Valerijus Simulik Remigijus Žemaitaitis Eduardas Šablinskas
2014-07-23 Nr. XIIP-2003 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto rengėjai siūlo Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinti naują nuostatą, pagal kurią „Mokesčių administratorius privalo užtikrinti, kad bent viena kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas neimtų atlyginimo iš mokesčių mokėtojo ar trečiojo asmens už mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymo įvykdymą, neišskiriant ir mokėjimą grynais“. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalį, mokestis tai mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčiams kaip privalomiems mokėjimams yra būdingi trys esminiai požymiai: jų privalomas pobūdis, jų ėmėjas yra valstybė, o jų paskirtis - užtikrinti pajamas valstybės funkcijų vykdymui. Taigi visi kiti mokėjimai, atlyginimai, kurių paskirtis atsilyginti už atitinkamų subjektų suteiktas paslaugas nėra laikytini mokestiniais teisiniais santykiais. Taigi atsižvelgiant į mokestinių teisinių santykių specifiką manytina, kad kredito įstaigų ar kitų mokėjimo paslaugų teikėjų nustatyti atlyginimai už suteiktas paslaugas nėra Mokesčių administravimo įstatymo reguliavimo dalykas, o šiuos teisinius santykius reglamentuoja Mokėjimų įstatymas. 2. Siekiant užtikrinti nuoseklų sąvokų vartojimą, įstatymo projekto 1 straipsnyje esanti formuluotė ,,mokesčių ir (arba) su jais susijusių sumų“ keistina į formuluotę ,,mokesčio ir (arba) su juo susijusių sumų“. 3. Pažymėtina, kad už įstatyme siūlomos paslaugos teikimą kredito įstaigai ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui turėtų būti atlyginama. Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad ,,finansinė analizė nebuvo atlikta“.
Taigi teikiamo įstatymo projekto aiškinamasis raštas neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkto reikalavimų, kuriame numatyta, kad aiškinamajame rašte turi būti numatyta ,,kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti <...>. Akivaizdu, kad teikiamos įstatymo projekto nuostatos pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, nes tam, kad mokesčių administratorius galėtų užtikrinti šių nuostatų įgyvendinimą, privalėtų atlikti viešąjį tokių finansinių paslaugų pirkimą. Todėl atsižvelgiant į tai, turėtų būti gauta Vyriausybės kai biudžeto vykdytojos nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Kadangi įstatymo projekto nuostatos pareikalaus papildomų valstybės biudžeto lėšų, atkreiptinas dėmesys, į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Koreguojant įstatymo nuostatų įsigaliojimo datą, atkreiptinas dėmesys, kad šių nuostatų įgyvendinimui reikės pasirengti, t.y. priimti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus, skelbti viešąjį finansinių paslaugų pirkimo konkursą ir pan. 5. Atsižvelgiant į tai, kad aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų parengti reikalingus šio įstatymo įsigaliojimui poįstatyminius aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu, kuriame turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. 6.
projekto 1 straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis, o jame esanti formuluotė „1 dalies“ bei simbolis „.“ brauktini kaip pertekliniai. Pakeitimo esmėje vietoj žodžio ,,sekančiai“ įrašytinas žodis ,,taip“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-11 Nr. XIIP-2003 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos mokesčių administravimo įstatymo nr. IX-2112 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2003, pažymime, kad įstatymo projektu siūlomai nuostatai tiesiogiai Europos Sąjungos teisės nuostatos netaikomos. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad projekto nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui, atsižvelgiant į jo išaiškinimą Konstitucinio teismo jurisprudencijoje. Pateiktame projekte siūloma nuostata siekiama, kad mokėdami mokesčius valstybei mokesčių mokėtojai nepatirtų papildomų išlaidų, t. y. nemokėtų papildomai už finansinių įstaigų , renkančių valstybės mokesčius, paslaugas . Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra, be kita ko, konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos sąvoka yra plati, ji grindžiama prigimtine žmogaus asmens laisve ir prigimtine teise turėti nuosavybę. Ši sąvoka apima teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis, sąžiningos konkurencijos laisvę, ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą ir kt. Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus .
Kita vertus, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų. Vis dėlto pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą ar nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo ūkio subjektams būtų sudarytos nepalankios , nevienodos ūkininkavimo sąlygos , varžoma jų iniciatyva. Taip pat paminėtina, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šioje nuostatoje yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus, kryptis, būdus, ribas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes , taip pat konstituciškai svarbius tikslus ; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Siekdama reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, valstybė gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika . Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus. Šiuo tikslu galima leisti įstatymus,
„kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonominio ir socialinio gyvenimo
įvairovę bei pokyčius“. Ūkinės veiklos teisinis reguliavimas yra socialinės inžinerijos priemonė, būdas per teisę siekti tautos gerovės.
Bendra tautos gerovė – tai gana bendras ir platus kriterijus, kurį taikant gali būti remiamasi inter alia tikslingumo argumentais; sąvoka „bendra tautos gerovė“ neturi būti suvokiama vien materialine (ar finansine) prasme ir yra aiškintina atsižvelgiant ne tik į individo materialinių poreikių tenkinimą, bet ir į įvairius kitus kriterijus – tautos socialinę raidą, žmogaus saviraiškos galimybes ir kt.; sąvokos „bendra tautos gerovė“ turinys kiekvienu konkrečiu atveju atskleidžiamas atsižvelgiant į ekonominius, socialinius bei kitus svarbius veiksnius; ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės ; bendra tautos gerovė neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, t. y. to subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams. Be to, remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, ūkinės veiklos reguliavimas paprastai yra susijęs su ūkinės veiklos sąlygų nustatymu, tam tikrų procedūrų reglamentavimu, ūkinės veiklos kontrole, taip pat su tam tikrais šios veiklos apribojimais ar draudimais; kai asmuo dalyvauja ūkinėje veikloje, jam gali būti taikomi specialūs įstatymų nustatyti apribojimai. Atsižvelgiant į šiuos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius reikalavimus abejotina, ar galima įstatymu privesti privatų ūkio subjektą neatlygintinai teikti tam tikras visiškai komercinio pobūdžio paslaugas, kai toks reguliavimas nėra nulemtas konkrečios ūkinės veiklos specifikos, o jų teikimas nėra būtinas siekiant „bendros tautos gerovės“ ar siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus.
Taip pat neaišku, kaip praktikoje reikėtų įgyvendinti tokią įstatymo nuostatą, t.y. kaip mokesčių administratorius turėtų parinkti kredito įstaigą arba kitą mokėjimo paslaugų teikėją, kuris bent vieną kartą mokesčių ir
(arba) su jais susijusių sumų mokėjimo nurodymų (pavedimų), neišskiriant ir mokėjimą grynais, vykdymą atliktų nemokamai mokesčių mokėtojui ar trečiajam asmeniui (jei kredito įstaiga nesutiktų teikti paslaugą neatlygintinai), neaišku ir tai, kaip toks ūkio subjektas (konkreti kredito įstaiga) turėtų įsitikinti, kad konkretus mokesčių mokėtojas ar trečiasis asmuo atlieka mokėjimą vieną (pirmą) kartą. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]