Lyginamasis variantas
1Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2) Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas penkeriems metams ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Švietimo ir mokslo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Antanas Matulas Irena Degutienė
Projekto XIIP-2002(2) lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas
konkurso būdu į pareigas skiriamas penkeriems metams ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos
savivaldybių švietimo įstaigų vadovų pareigas tam tikram laikui (kadencijai) priimti asmenys toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas iki kadencijos pabaigos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti savivaldybių švietimo įstaigų vadovai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo penkerius ar mažiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas penkerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti savivaldybių švietimo įstaigų vadovai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo daugiau kaip penkerius metus, bet mažiau kaip dešimt metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas, kol sueis dešimt metų nuo darbo tos įstaigos vadovu pradžios. Išimtį sudaro atvejai, kai dešimt metų sueina per vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos; tokie savivaldybių švietimo įstaigų vadovai toliau eina įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nenurodyti savivaldybių švietimo įstaigų vadovai, kurie šio įstatymo įsigaliojimo dieną tos įstaigos vadovų pareigas ėjo dešimt ar daugiau metų, toliau eina atitinkamos įstaigos vadovo pareigas vienus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5. Kai pasibaigia šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalyse nustatytas terminas, savivaldybės švietimo įstaigos vadovas atleidžiamas iš darbo.
Įstaigos steigėjas arba visuotinis dalininkų susirinkimas likus trims mėnesiams iki vadovo atleidimo dienos organizuoja viešąjį konkursą vadovo pareigoms eiti. 6. Tais atvejais, kai vyko savivaldybių švietimo įstaigų reorganizavimas ar pasikeitė įstaigos dalininkas ar savininkas arba jo teises įgyvendinantis subjektas, tai skaičiuojant savivaldybių švietimo įstaigų vadovų, dirbančių po nurodytų aplinkybių, darbo stažą šio straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nustatytais atvejais įskaičiuojamas ir darbo vienos iš reorganizuotų įstaigų vadovu stažas iki reorganizavimo ar darbo įstaigos vadovu stažas iki įstaigos dalininko ar savininko arba jo teises įgyvendinančio subjekto pasikeitimo. 7. Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 8. Švietimo ir mokslo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Valentinas Stundys Antanas Matulas Irena Degutienė Marija Aušrinė Pavilionienė
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Dažnai susidaro įspūdis, kad kova dėl gabių vadovų
vyksta tik privačiame sektoriuje. Galima teigti, kad iki šiol bendrojo lavinimo mokyklų vadovų atrankos ir skyrimo principai nesudaro galimybės į vadovų postus atrinkti pačius geriausius kandidatus, autoritetingas asmenybes, neskatina jų tobulėti. Vadovavimo gebėjimų vertinimas atrenkant vadovus buvo ir yra atliekamas labai fragmentiškai. Siekiant užtikrinti geresnius bendrojo lavinimo įstaigų veiklos rezultatus, skatinti žinių, patirties keitimąsi mokyklų vadovai į pareigas turėtų būti skiriami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Nevykstant mokyklų vadovų rotacijai, susidaro galimybės atsirasti daugeliui neigiamų požymių vadovavimo stiliuje, vadybinėje veikloje. Dėl to nukenčia mokiniai, pedagogai ir visa mokyklos bendruomenė. Dažnu atveju, ilgas buvimas mokyklos vadovo pareigose sąlygoja nusistovėjusius, nekintančius vadovavimo principus, kurie neretai būna susiformavę dar sovietmečiu. Tuomet tenka stebėti tiek vadovų, tiek pačios mokyklos bendruomenės nenorą keistis, ieškoti, kurti, bandyti, rizikuoti. Ilgai vadovaudami įstaigai mokyklos direktoriai neretai ima pasyviai žiūrėti į savo veiklą, nepakankamai domisi naujausiomis vadybos tendencijomis, nebesiekia mokyklos pažangos, praranda motyvaciją stengtis dėl gerų rezultatų. Kaip ir daugumoje šalių, taip ir Lietuvoje, aukščiausio lygio valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams yra taikomos kadencijos.
Kadencijos yra taikomos šių viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių vadovams:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kadencija yra penkeri metai (ne daugiau kaip 2 kadencijos iš eilės). Viešojo saugumo tarnybos vadovo, Vadovybės apsaugos departamento vadovo, Muitinės departamento direktoriaus kadencija taip pat penkeri metai, bet maksimalus kadencijų skaičius nenustatytas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Kalėjimų departamento direktoriaus kadencija – ketveri metai (ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės). Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus kadencija – treji metai, po to tarnybos laikas gali būti pratęstas. Projekto pirminis siūlytojas – Antanas Matulas. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įvesti savivaldybės švietimo įstaigos vadovams penkerių metų kadenciją. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, reikia pakeisti Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalį. Tokia mokyklos vadovų rotacija labiau motyvuotų esamus ir potencialius vadovus, taip pat vykų nuolatinė lyderių paieška ir tobulėjimas. 3.
reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pagrindinės įstatymo projekte teikiamos naujovės – mokyklos vadovų rotacija kas penkeri metai. Tokios naujovės švietimo sistemoje gali pagerinti mokyklų administravimą, inovatyvų ugdymo proceso organizavimą. Taip pat būtų galima išvengti prasto, neefektyvaus švietimo įstaigų valdymo. Rotacija skatintų mokyklų direktorius kuo geriau, atsakingiau ir rezultatyviau vadovauti įstaigai, kad atėjus laikui, viešo konkurso metu vadovas galėtų pretenduoti būti išrinktas sekančiai kadencijai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1193. 9.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 11. Įstatymų projektų poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektą įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mokykla“, „Savivaldybės švietimo įstaigos vadovas“,
„Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo rotacija“, „penkeri metai“. Teikia
Seimo nariai: Antanas Matulas Irena Degutienė
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys. Dažnai susidaro įspūdis, kad kova dėl gabių vadovų
vyksta tik privačiame sektoriuje. Galima teigti, kad iki šiol bendrojo lavinimo mokyklų vadovų atrankos ir skyrimo principai nesudaro galimybės į vadovų postus atrinkti pačius geriausius kandidatus, autoritetingas asmenybes, neskatina jų tobulėti. Vadovavimo gebėjimų vertinimas atrenkant vadovus buvo ir yra atliekamas labai fragmentiškai. Siekiant užtikrinti geresnius bendrojo lavinimo įstaigų veiklos rezultatus, skatinti žinių, patirties keitimąsi mokyklų vadovai į pareigas turėtų būti skiriami viešo konkurso būdu penkeriems metams. Nevykstant mokyklų vadovų rotacijai, susidaro galimybės atsirasti daugeliui neigiamų požymių vadovavimo stiliuje, vadybinėje veikloje. Dėl to nukenčia mokiniai, pedagogai ir visa mokyklos bendruomenė. Dažnu atveju, ilgas buvimas mokyklos vadovo pareigose sąlygoja nusistovėjusius, nekintančius vadovavimo principus, kurie neretai būna susiformavę dar sovietmečiu. Tuomet tenka stebėti tiek vadovų, tiek pačios mokyklos bendruomenės nenorą keistis, ieškoti, kurti, bandyti, rizikuoti. Ilgai vadovaudami įstaigai mokyklos direktoriai neretai ima pasyviai žiūrėti į savo veiklą, nepakankamai domisi naujausiomis vadybos tendencijomis, nebesiekia mokyklos pažangos, praranda motyvaciją stengtis dėl gerų rezultatų. Kaip ir daugumoje šalių, taip ir Lietuvoje, aukščiausio lygio valstybės tarnautojams ir įstaigų vadovams yra taikomos kadencijos.
Kadencijos yra taikomos šių viešojo sektoriaus įstaigų ir įmonių vadovams:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado kadencija yra penkeri metai (ne daugiau kaip 2 kadencijos iš eilės). Viešojo saugumo tarnybos vadovo, Vadovybės apsaugos departamento vadovo, Muitinės departamento direktoriaus kadencija taip pat penkeri metai, bet maksimalus kadencijų skaičius nenustatytas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Kalėjimų departamento direktoriaus kadencija – ketveri metai (ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės). Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktoriaus kadencija – treji metai, po to tarnybos laikas gali būti pratęstas. Projekto pirminis siūlytojas – Antanas Matulas. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Įvesti savivaldybės švietimo įstaigos vadovams penkerių metų kadenciją. Kad šis tikslas būtų įgyvendintas, reikia pakeisti Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalį. Tokia mokyklos vadovų rotacija labiau motyvuotų esamus ir potencialius vadovus, taip pat vykų nuolatinė lyderių paieška ir tobulėjimas. 3.
reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai. Švietimo įstatymo 59 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigybės aprašymas tvirtinamas, vadovas konkurso būdu į pareigas skiriamas ir iš jų atleidžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Pagrindinės įstatymo projekte teikiamos naujovės – mokyklos vadovų rotacija kas penkeri metai. Tokios naujovės švietimo sistemoje gali pagerinti mokyklų administravimą, inovatyvų ugdymo proceso organizavimą. Taip pat būtų galima išvengti prasto, neefektyvaus švietimo įstaigų valdymo. Rotacija skatintų mokyklų direktorius kuo geriau, atsakingiau ir rezultatyviau vadovauti įstaigai, kad atėjus laikui, viešo konkurso metu vadovas galėtų pretenduoti būti išrinktas sekančiai kadencijai. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymo projektas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Projektas neturi įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymą „Dėl konkurso valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2011 m. liepos 1 d. Nr. V-1193. 9.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Įstatymo projektui įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų priimti nereikės. 11. Įstatymų projektų poveikis valstybės biudžetui Įstatymo projektą įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Antanas Matulas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mokykla“, „Savivaldybės švietimo įstaigos vadovas“,
„Savivaldybės švietimo įstaigos vadovo rotacija“, „penkeri metai“. Teikia
Seimo nariai: Valentinas Stundys Antanas Matulas Irena Degutienė Marija Aušrinė Pavilionienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-10 Nr. XIIP-2002 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2002 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2002, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-07-15 Nr. XIIP – 2002 Vilnius Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 59 straipsnio 2 dalis numeruotina žymint ją arabišku skaičiumi ir tašku, o ne skaičiumi ir skliausteliu. Be to, vienintelės projekto 1 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 3. Projektas pildytinas baigiamosiomis įstatymo
taikymo nuostatomis, reglamentuojančiomis šiuo metu savivaldybės švietimo įstaigų vadovų pareigas užimančių asmenų darbo santykių tęsimo bei jų pasibaigimo pagrindus įsigaliojus šiam įstatymui. Galima būtų atkreipti dėmesį, kad analogiški klausimai buvo reglamentuoti 2011 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XI-1770. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili E. Mušinskis
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-22 Nr. XIIP-2002(2) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2002(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui teiktai išvadai, kad projektu, nustatant valdymo organizavimo tvarką tik savivaldybių švietimo įstaigų atžvilgiu, būtų sudaromos nevienodos savivaldybių ir valstybinių švietimo įstaigų valdymo organizavimo sąlygos. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2014-10-28 Nr. XIIP-2002(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte nepateikti argumentai, kodėl siekis pagerinti mokyklų administravimą, įdiegti inovatyvų ugdymo proceso administravimą, skatinti mokyklų vadovus kuo geriau ir atsakingiau eiti savo pareigas, siūlomas tik savivaldybių švietimo įstaigų atžvilgiu, t.y. nėra aišku, kodėl toks mokyklų valdymo organizavimas (kai vadovas renkamas viešo konkurso būdu penkerių metų kadencijai) nesiūlomas ir valstybinių švietimo įstaigų atžvilgiu. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 7 ir 8 dalis siūlome dėstyti atskiru straipsniu, reglamentuojančiu įstatymo įsigaliojimą. Be to, projekto 2 straipsnio 7 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 8 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Megrelishvili E. Mušinskis