15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: ,,
3Teisę gauti neišmokėtos pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas .”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Remigijus Ačas Rima Baškienė Linas Balsys Vytautas Juozapaitis Vytautas Antanas Matulevičius Dalia Teišerskytė Aleksandras Zeltinis
15a pavyzdys XIIP-1986(2) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: ,,
3Teisę gauti neišmokėtos kompensuojamos pensijos dalį, priklausiusią mirusiam jos gavėjui, turi asmenys, kuriems mirusio asmens turtas pereina paveldėjimo tvarka .”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Rima Baškienė Remigijus Žemaitaitis Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Larisa Dmitrijeva Vanda Kravčionok Rita Tamošūnienė Leonard Talmont Artūras Paulauskas Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius
15a pavyzdys XIIP-1986(3) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: ,,
3Apskaičiuotą ir neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį, kuri priklauso mirusiam pensijos gavėjui, turi teisę gauti asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo asmens turtas .”
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys
15a pavyzdys XIIP-1986(4) Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
“2. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, o tokių asmenų mirties atveju-taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Povilas Urbšys Irina Rozova Rima Baškienė Vytautas Antanas Matulevičius Algimantas Dumbrava Kęstutis Bartkevičius Valerijus Simulik Stasys Brundza Povilas Gylys Petras Narkevičius Vytautas Kamblevičius Ričardas Sargūnas Remigijus Ačas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Gediminas Jakavonis Jonas Kondrotas Dangutė Mikutienė Raimundas Markauskas Sergej Dmitrijev Kazimieras Kuzminskas Leonard Talmont Rita Tamašūnienė Vanda Kravčionok Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič Sergej Ursul Larisa Dmitrijeva Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Dalia Teišerskytė Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Arvydas Anušauskas Kęstutis Masiulis Arimantas Dumčius Vytautas Juozapaitis Rokas Žilinskas Vincė Vaidevutė Margevičienė Egidijus Vareikis Agnė Bilotaitė Valentinas Stundys Vida Marija Čigriejienė
15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “
2. Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio . , o tokių asmenų mirties atveju-taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas.“
Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Irina Rozova
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Projekto rengimą paskatino tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas (toliau-Įstatymas) buvo parengtas siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame Įstatyme numatytas kompensavimo mechanizmas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais. Įsigaliojus įstatymui, ne visi asmenys dėl savo mirties galės gauti priklausiusią nemokėtą pensijos dalį. Įstatyme nėra numatyta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas buvo numatytas 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr. X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ ir taikytas pensijų gavėjams, kurie 2001-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensija.
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. Manome, kad ir šiame Įstatyme turi būti numatyta galimybė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. Projekto tikslas – reglamentuoti galimybę sugražinti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, paveldėjimo tvarka perėmusiems mirusio asmens turtą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę arba mirs ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta : Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikalingi papildomi asignavimai. Lėšų poreikiui nustatyti tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Remigijus Ačas Rima Baškienė Linas Balsys Vytautas Juozapaitis Vytautas Antanas Matulevičius Dalia Teišerskytė Aleksandras Zeltinis
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisę į senatvės pensiją sieja su teise į nuosavybę. Šia praktika rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatavęs, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Ši teisė turi būti saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme (toliau-Įstatymas) numatytas kompensavimo mechanizmas senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą pensijos buvo sumažintos 2010-2011 metais. Įsigaliojus Įstatymui, ne visi asmenys dėl savo mirties galės gauti priklausiusią nemokėtą pensijos dalį. Įstatyme nėra numatyta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą, o tai prieštaraus Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucijos nuostatoms. Projekto tikslas – reglamentuoti galimybę sugražinti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, paveldėjimo tvarka perėmusiems mirusio asmens turtą. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas buvo numatytas 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr.
X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ ir taikytas pensijų gavėjams, kurie 2001-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensija. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę arba mirs ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta :
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikalingi papildomi asignavimai. Lėšų poreikiui nustatyti tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Rima Baškienė Remigijus Žemaitaitis Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Larisa Dmitrijeva Vanda Kravčionok Rita Tamošūnienė Artūras Paulauskas Dalia Teišerskytė Vitalijus Gailius
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
apsaugos ir darbo ministrė A. Pabedinskienė, pristatydama pensijų kompensavimo tvarką, pabrėžė, kad kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2014 m. gegužės 22 d., artimiesiems. Iki įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų artimiesiems paveldėjimas nenumatytas. Nuo 2010 metų iki 2014 m. birželio 1 d. kompensuojamos pensijos dalies sugrąžinimo nesulaukė 167 tūkst. pensijų gavėjų. Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą tarp visų pensijų gavėjų, parengtas įstatymo projektas, kuriame numatyta galimybė apskaičiuotą ir neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį, kuri priklauso mirusiam pensijos gavėjui, paveldėti mirusiojo artimiesiems. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisę į senatvės pensiją sieja su teise į nuosavybę. Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimas buvo numatytas 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr. X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ ir taikytas pensijų gavėjams, kurie 2001-2002 metais turėjo draudžiamųjų pajamų, dėl kurių dydžio pagal tuo metu galiojusias valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas jiems buvo mokama ne visa paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensija. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas.
Projekto tikslas –reglamentuoti galimybę sugražinti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, paveldėjimo tvarka perėmusiems mirusio asmens turtą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai:
Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma papildyti įstatymo 1 straipsnį 3 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta :
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Reikalingi papildomi asignavimai. Lėšų poreikiui nustatyti tikslinga prašyti Vyriausybės išvados. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime konstitucinėje doktrinoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė: „asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta ir mokama turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Ši teisė turi būti saugoma ir ginama ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.“ 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr. X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ buvo numatytas ir taikomas pensijų dalies išmokėjimas asmenims, kuriems pensijos buvo sumažintos 2001-2002 metais. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. Konstitucinis Teismas priimdamas 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, privalėjo atkreipti dėmesį į būtinybę tuo pačiu metu sukurti prarastos pensijos dalies kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl pensijos sumažinimo. Europos sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 17 straipsnyje taip pat aiškiai parašyta: „Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ją naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams.
Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant“. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisę į senatvės pensiją susieja su teise į nuosavybę. Tai, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas buvo priimtas tik 2014 metais negali būti įtikinamu pagrindu atsisakyti mokėti kompensacines išmokas dėl sumažintos senatvės pensijos. Lietuvos Respublikos Seimas
netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuris įsigaliojo
yra nuosavybė, kuri mirus pensijos gavėjui yra paveldima murusiojo artimųjų. Tačiau teisę gauti išmokas turi tik mirusiųjų po 2014 m. gegužės 22 d. artimieji. Sodros duomenimis 167 000 pensininkų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d., artimieji remiantis minėtu įstatymu negavo teisės sumažintų pensijų kompensavimui. Tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacija. Kadangi principinio skirtumo tarp mirusiųjų iki ir po 2014 m. gegužės 22 d. nėra, nes pensija buvo sumažinta tuo metu gyviems pensininkams, tai kompensavimo mechanizmas visiems turi būti toks pat, kaip numatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme. Tuo labiau, kad kompensuojama 450 mln. Lt sumažintų pensijų dalis buvo apskaičiuota visiems 638 tūkst. pensijų gavėjų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3.
santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta :
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Lėšų poreikis sumažintų pensijų kompensavimui numatytas rengiant Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XI-886. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Seimo nariai: Povilas Urbšys Irina Rozova Rima Baškienė Vytautas Antanas Matulevičius Algimantas Dumbrava Kęstutis Bartkevičius Valerijus Simulik Stasys Brundza Povilas Gylys Petras Narkevičius Vytautas Kamblevičius Ričardas Sargūnas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Gediminas Jakavonis Jonas Kondrotas Dangutė Mikutienė Raimundas Markauskas Sergej Dmitrijev Leonard Talmont Rita Tamašunienė Vanda Kravčionok Juzef Kvetkovskij Michal Mackevič Sergej Ursul Larisa Dmitrijeva Kazimieras Kuzminskas Remigijus Žemaitaitis Petras Gražulis Dalia Teišerskytė Sergejus Jovaiša Paulius Saudargas Arvydas Anušauskas Kęstutis Masiulis Arimantas Dumčius Vytautas Juozapaitis Rokas Žilinskas Vincė Vaidevutė Margevičienė Egidijus Vareikis Agnė Bilotaitė Valentinas Stundys Vida Marija Čigriejienė Remigijus Ačas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: 2002 m. lapkričio 25 d. nutarime konstitucinėje doktrinoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė: „asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija paskirta ir mokama turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę. Ši teisė turi būti saugoma ir ginama ir pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str.“ 2007 m. lapkričio 6 d. įstatyme Nr. X-1313 „Dėl valstybinių socialinio draudimo senatvės ir invalidumo pensijų dalies išmokėjimo“ buvo numatytas ir taikomas pensijų dalies išmokėjimas asmenims, kuriems pensijos buvo sumažintos 2001-2002 metais. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad teisę gauti senatvės ar invalidumo pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui, turi asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. Konstitucinis Teismas priimdamas 2012 m. vasario 6 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, privalėjo atkreipti dėmesį į būtinybę tuo pačiu metu sukurti prarastos pensijos dalies kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl pensijos sumažinimo. Europos sąjungos pagrindinių teisių Chartijos 17 straipsnyje taip pat aiškiai parašyta: „Kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ją naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams.
Nuosavybė negali būti atimta, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina visuomenės poreikiams ir įstatymo nustatytais atvejais bei sąlygomis laiku ir teisingai už ją atlyginant“. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje teisę į senatvės pensiją susieja su teise į nuosavybę. Tai, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas buvo priimtas tik 2014 metais negali būti įtikinamu pagrindu atsisakyti mokėti kompensacines išmokas dėl sumažintos senatvės pensijos. Lietuvos Respublikos Seimas
netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, kuris įsigaliojo
yra nuosavybė, kuri mirus pensijos gavėjui yra paveldima murusiojo artimųjų. Tačiau teisę gauti išmokas turi tik mirusiųjų po 2014 m. gegužės 22 d. artimieji. Sodros duomenimis 167 000 pensininkų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d., artimieji remiantis minėtu įstatymu negavo teisės sumažintų pensijų kompensavimui. Tai yra žmogaus teisių pažeidimas ir diskriminacija. Kadangi principinio skirtumo tarp mirusiųjų iki ir po 2014 m. gegužės 22 d. nėra, nes pensija buvo sumažinta tuo metu gyviems pensininkams, tai kompensavimo mechanizmas visiems turi būti toks pat, kaip numatyta valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme. Tuo labiau, kad kompensuojama 130 mln. Eur. sumažintų pensijų dalis buvo apskaičiuota visiems 638 tūkst. pensijų gavėjų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatoriai ir rengėjai jį teikiantys Seimo nariai. 3.
santykiai: Šiuo metu įstatyme nėra įtvirtinta teisė gauti neišmokėtą kompensuojamos pensijos dalį asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Dalis asmenų, kuriems buvo sumažintos pensijos, jau mirę ir negalės gauti jiems priklausančios neišmokėtos pensijų dalies. Projekte siūloma pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinti teisę gauti neišmokėtą pensijos dalį asmenims, kurie paveldėjimo tvarka perims mirusio asmens turtą. Kadangi įstatymo pakeitimas pareikalaus biudžeto lėšų, siūloma įstatymo įgyvendinimą pradėti nuo 2017 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta :
Priėmus teikiamą projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas niekaip neatsilieps verslui ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus šį įstatymą, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktus nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada turėtų juos priimti: Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Lėšų poreikis sumažintų pensijų kompensavimui numatytas rengiant Valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XI-886. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Valstybinė socialinio draudimo pensija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai: Irina Rozova
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-07-09 Nr. XIIP-1986 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-08 Nr. XIIP-1986 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo nr. xii-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1986 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Norėtume pastebėti, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje teisę į senatvės pensiją sieja su teise į nuosavybę [1] . Šia EŽTT praktika rėmėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), konstatavęs, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę; ši teisė turi būti saugoma ir ginama ir pagal Konstitucijos 23 straipsnį [2] . Vėlesniame savo sprendime [3] EŽTT taip pat nurodė, kad jeigu valstybė pripažino senatvės pensiją kaip teisę, tokiu atveju turtiniai interesai yra suformuoti ir jie patenka į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolo Nr. 1, 1 straipsnio, t.y., teisės į nuosavybę, reguliavimo sritį.
Atsižvelgdami į nurodytą EŽTT praktiką pritariame Projekto nuostatai, pagal kurią teisę gauti neišmokėtos pensijos dalį, priklausančią mirusiam asmeniui (t.y., turinčiam nuosavybės teisę į neišmokėtos pensijos dalį), turėtų asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected] [1] Žr. 2002 m. birželio 4 d. EŽTT sprendimą Wessels-Bergervoet v. Olandija . [2] Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai. [3] 2011 m. spalio 25 d. EŽTT sprendimas Valkov ir kiti prieš Bulgariją .
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-10- Nr. Į 2014-10-07 Nr. XIIP-1986(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo nr. xii-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-1986(2) atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI 2014-10-09 Nr. XIIP-1986(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-12-16 Nr. XIIP-1986(3) Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 1. Vis dėlto, nei iš Projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka bus praktiškai įgyvendinama Projektu nustatoma teisė. Kitaip tariant, nėra aišku, ar suteikiamos paveldėjimo teisės įgyvendinimui pakaks vien Projektu nustatomos įstatymo nuostatos, ar tokios teisės įgyvendinimui reikės priimti papildomų poįstatyminių teisės aktų (nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, papildomų teisės aktų priimti ar keisti nereikės). Pavyzdžiui, nėra aišku, ar asmuo turės kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo tikslinimo, ar teisė į mirusio asmens kompensaciją asmeniui pereis kitokia tvarka. Be to, taip pat neaišku, ar, sprendžiant su kompensacijos paveldėjimu kylančius klausimus, reikės vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimo teisės normomis, ar šios paveldėjimo teisės įgyvendinimui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra keli paveldėtojai) turės būti nustatyta specialioji tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnio
teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, įskaitant ir teisę į pensiją, yra nepaveldimos, paliekant galimybę įstatymuose nustatyti tam tikras išimtis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome šiuos klausimus aptarti Projekto aiškinamajame rašte ir, esant poreikiui, atitinkamai papildyti Projektą. 2. Galiausiai, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. po 2014 m. gegužės 22 d.), artimiesiems. Darytina išvada, kad Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo
kurios būtų galima spręsti apie šios nuostatos taikymą, t.y. neaišku, ar Projektu nustatoma teisė bus garantuota asmenims nuo Projekto įsigaliojimo, ar šią teisę asmenys galės įgyvendinti nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Dėl šių priežasčių ir siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projektu nustatomos mirusiųjų asmenų artimiesiems garantuojamos teisės į kompensaciją įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas Projekto nuostatomis. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO SENATVĖS IR NETEKTO DARBINGUMO (INVALIDUMO) PENSIJŲ KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. XII-886 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI 2014-12-17 Nr. XIIP-1986(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė A. Megrelishvili
2015-11-30 Nr. XIIP-1986(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad „Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, o tokių asmenų mirties atveju – taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas. “ Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti turto paveldėtojų teisę paveldėti asmenų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d. (t. y. iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo dienos), kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, jiems galėjusią priklausyti kompensuojamąją sumą.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, o tokių asmenų mirties atveju – taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas. “ Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti turto paveldėtojų teisę paveldėti asmenų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d. (t. y. iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo dienos), kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, jiems galėjusią priklausyti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamoje dalyje apibrėžiami asmenys, kuriems šis įstatymas taikomas , tačiau keičiamame įstatyme nėra nustatyta ir šiame įstatymo projekte nenumatyta iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų turto paveldėtojų teisė į kompensuojamąją sumą, todėl siūlytina įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis (pavyzdžiui, kaip tai buvo siūloma šio įstatymo projekto ankstesniuose variantuose). 2.
2Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis teisę į kompensuojamas
sumas turėjusiems asmenims ar jų turto paveldėtojams kompensuojamos sumos ar jų dalys buvo išmokėtos 2014 ir 2015 metais, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatyti kai kurie pensijų kompensavimo terminai jau yra praėję, todėl įstatymo projekte siūlytina nustatyti numatytų kompensuojamų sumų paveldėtojams išmokėjimo terminus. 3. Įstatymo projekte reikėtų patikslinti įstatymo priėmimo metus (vietoj „2014 m.“ įrašyti „2015 m.“). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. jog pensininkų, mirusių iki 2014 m. gegužės 21 d., artimieji įgytų teisę į sumažintų pensijų kompensaciją. Siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, pavyzdžiui, kad pagrindinis įstatymas taikomas ir tiems asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo iki 2014 m. gegužės 21 d. mirusių asmenų turtas . Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-06-21 Nr. XIIP-1986(5) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atsižvelgę į tai, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo nuostatomis teisę į kompensuojamas sumas turėjusiems asmenims ar jų turto paveldėtojams kompensuojamos sumos ar jų dalys buvo išmokėtos 2014 ir
įsigaliojimo (t. y. iki 2014 m. gegužės 22 d.) mirusių asmenų turto paveldėtojų teisę į kompensuojamąją sumą ir numatytų kompensuojamų sumų paveldėtojams išmokėjimo terminus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622016
2016 -06-28 Nr. S-2016-4737 Lietuvos Respublikos Seimui
1986(5) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(5) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. jog pensininkų, mirusių iki 2014 m. gegužės 21 d., artimieji įgytų teisę į sumažintų pensijų kompensaciją. Siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, pavyzdžiui, kad pagrindinis įstatymas taikomas ir tiems asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo iki 2014 m. gegužės 21 d. mirusių asmenų turtas . Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
I
DĖL
2015 m. lapkričio 3 d. Nr. 109-P-35
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai:
Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckads, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė . Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-01-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 1. Vis dėlto, nei iš Projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka bus praktiškai įgyvendinama Projektu nustatoma teisė.
Kitaip tariant, nėra aišku, ar suteikiamos paveldėjimo teisės įgyvendinimui pakaks vien Projektu nustatomos įstatymo nuostatos, ar tokios teisės įgyvendinimui reikės priimti papildomų poįstatyminių teisės aktų (nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, papildomų teisės aktų priimti ar keisti nereikės). Pavyzdžiui, nėra aišku, ar asmuo turės kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo tikslinimo, ar teisė į mirusio asmens kompensaciją asmeniui pereis kitokia tvarka. Be to, taip pat neaišku, ar, sprendžiant su kompensacijos paveldėjimu kylančius klausimus, reikės vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimo teisės normomis, ar šios paveldėjimo teisės įgyvendinimui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra keli paveldėtojai) turės būti nustatyta specialioji tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, įskaitant ir teisę į pensiją, yra nepaveldimos, paliekant galimybę įstatymuose nustatyti tam tikras išimtis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome šiuos klausimus aptarti Projekto aiškinamajame rašte ir, esant poreikiui, atitinkamai papildyti Projektą. 2. Galiausiai, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. po 2014 m. gegužės 22 d.), artimiesiems. Darytina išvada, kad Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d.
Vis dėlto, Projekte nėra įtvirtinta jokia nuostata, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nuostatos taikymą, t.y. neaišku, ar Projektu nustatoma teisė bus garantuota asmenims nuo Projekto įsigaliojimo, ar šią teisę asmenys galės įgyvendinti nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Dėl šių priežasčių ir siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projektu nustatomos mirusiųjų asmenų artimiesiems garantuojamos teisės į kompensaciją įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas Projekto nuostatomis. Pritarti Pasiūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-07-29 Nutarimas Nr. 753 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015
d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatytų kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. Pažymėtina, kad vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Palikėjui, kuris mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, jo mirties momentu (palikimo atsiradimo momentu) konkreti reikalavimo teisė išmokėti pagal Kompensavimo įstatymą apskaičiuojamas kompensuojamąsias sumas, kaip palikėjui priklausančią turto dalį, dar neegzistavo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) pripažino, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų sumažinimas, taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo atitinkamas 6 straipsnio nuostatas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamą sprendimą, nepažeidė sumažintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavusių asmenų teisių, šių asmenų lūkesčiai dėl jiems mokėtinų kompensuojamųjų sumų, iki įstatymų leidėjas nenustatė pensijų kompensavimo elementų, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti tik į tai, kas ateityje (nebelikus valstybėje ypatingos situacijos, kuri buvo susidariusi dėl ekonominės krizės) galėtų būti nustatyta įstatymu. Todėl palikėjo, mirusio iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties momentu galėjęs būti lūkestis gauti kompensuojamąją sumą neįtrauktinas į paveldėtino turto masę ir atitinkamai neturėtų būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
reguliavimas didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie
principas suponuoja būtinybę atsakingai ir racionaliai naudoti socialinio draudimo lėšas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d.,
m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“), o valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos
išaiškinimo“). Atsižvelgti
sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie TM išvadas pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už
Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: I. Buškutė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja, A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, P. Ruzgus – Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ pirmininkas, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius, P. Urbšys – Seimo narys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-17 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 2. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2014-12 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-1986(3) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 1. Vis dėlto, nei iš Projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka bus praktiškai įgyvendinama Projektu nustatoma teisė. Kitaip tariant, nėra aišku, ar suteikiamos paveldėjimo teisės įgyvendinimui pakaks vien Projektu nustatomos įstatymo nuostatos, ar tokios teisės įgyvendinimui reikės priimti papildomų poįstatyminių teisės aktų (nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, papildomų teisės aktų priimti ar keisti nereikės). Pavyzdžiui, nėra aišku, ar asmuo turės kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo tikslinimo, ar teisė į mirusio asmens kompensaciją asmeniui pereis kitokia tvarka. Be to, taip pat neaišku, ar, sprendžiant su kompensacijos paveldėjimu kylančius klausimus, reikės vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimo teisės normomis, ar šios paveldėjimo teisės įgyvendinimui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra keli paveldėtojai) turės būti nustatyta specialioji tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, įskaitant ir teisę į pensiją, yra nepaveldimos, paliekant galimybę įstatymuose nustatyti tam tikras išimtis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome šiuos klausimus aptarti Projekto aiškinamajame rašte ir, esant poreikiui, atitinkamai papildyti Projektą. 2. Galiausiai, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. po 2014 m. gegužės 22 d.), artimiesiems.
Darytina išvada, kad Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Vis dėlto, Projekte nėra įtvirtinta jokia nuostata, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nuostatos taikymą, t.y. neaišku, ar Projektu nustatoma teisė bus garantuota asmenims nuo Projekto įsigaliojimo, ar šią teisę asmenys galės įgyvendinti nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d. Dėl šių priežasčių ir siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projektu nustatomos mirusiųjų asmenų artimiesiems garantuojamos teisės į kompensaciją įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas Projekto nuostatomis. Pritarti. Įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-07-29 nutarimas Nr. 753 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015
10
994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatytų kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. Pažymėtina, kad vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Palikėjui, kuris mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, jo mirties momentu (palikimo atsiradimo momentu) konkreti reikalavimo teisė išmokėti pagal Kompensavimo įstatymą apskaičiuojamas kompensuojamąsias sumas, kaip palikėjui priklausančią turto dalį, dar neegzistavo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau
Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamą sprendimą, nepažeidė sumažintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavusių asmenų teisių, šių asmenų lūkesčiai dėl jiems mokėtinų kompensuojamųjų sumų, iki įstatymų leidėjas nenustatė pensijų kompensavimo elementų, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti tik į tai, kas ateityje (nebelikus valstybėje ypatingos situacijos, kuri buvo susidariusi dėl ekonominės krizės) galėtų būti nustatyta įstatymu. Todėl palikėjo, mirusio iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties momentu galėjęs būti lūkestis gauti kompensuojamąją sumą neįtrauktinas į paveldėtino turto masę ir atitinkamai neturėtų būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Nepritarti. Įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
reguliavimas didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja būtinybę atsakingai ir racionaliai naudoti socialinio draudimo lėšas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d.,
m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“), o valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“). Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimui reikiama lėšų suma nebūtinai turėtų būti numatyta visa vienų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžete. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-09-30 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas ir komitete išsakytus argumentus, siūlyti pagrindiniam komitetui V alstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) atmesti. Nepritarti. Įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą). 2. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-11-03
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie TM išvadas pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) atmesti. Nepritarti. Įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) siūloma grąžinti iniciatoriams tobulinti (žr. Komiteto sprendimą). 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į tai, kad neaiški įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo tvarka ir subjektų, kuriems būtų taikomos įstatymo projekto nuostatos, ratas. 8. Balsavimo rezultatai: 5 – už; 4 – prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Ričardas Sargūnas, Liutauras Kazlavickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjos pavaduotoja Aušra Kanclerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-18 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-01-06 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. 1. Vis dėlto, nei iš Projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokia tvarka bus praktiškai įgyvendinama Projektu nustatoma teisė.
Kitaip tariant, nėra aišku, ar suteikiamos paveldėjimo teisės įgyvendinimui pakaks vien Projektu nustatomos įstatymo nuostatos, ar tokios teisės įgyvendinimui reikės priimti papildomų poįstatyminių teisės aktų (nors Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad priėmus įstatymą, papildomų teisės aktų priimti ar keisti nereikės). Pavyzdžiui, nėra aišku, ar asmuo turės kreiptis į vietos notarą dėl paveldėjimo liudijimo tikslinimo, ar teisė į mirusio asmens kompensaciją asmeniui pereis kitokia tvarka. Be to, taip pat neaišku, ar, sprendžiant su kompensacijos paveldėjimu kylančius klausimus, reikės vadovautis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintomis paveldėjimo teisės normomis, ar šios paveldėjimo teisės įgyvendinimui (pavyzdžiui, tais atvejais, kai yra keli paveldėtojai) turės būti nustatyta specialioji tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu, įskaitant ir teisę į pensiją, yra nepaveldimos, paliekant galimybę įstatymuose nustatyti tam tikras išimtis. Atsižvelgiant į visa tai, siūlome šiuos klausimus aptarti Projekto aiškinamajame rašte ir, esant poreikiui, atitinkamai papildyti Projektą. 2. Galiausiai, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog kompensuojama pensijų dalis bus grąžinta mirusiųjų, kurie mirė po kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (t.y. po
siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. nuo 2014 m. gegužės 22 d.
Vis dėlto, Projekte nėra įtvirtinta jokia nuostata, iš kurios būtų galima spręsti apie šios nuostatos taikymą, t.y. neaišku, ar Projektu nustatoma teisė bus garantuota asmenims nuo Projekto įsigaliojimo, ar šią teisę asmenys galės įgyvendinti nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo, t.y. nuo 2014 m. gegužės
nustatomos mirusiųjų asmenų artimiesiems garantuojamos teisės į kompensaciją įsigaliojimo klausimas turėtų būti aptartas Projekto nuostatomis. Pritarti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015-07-29 Nutarimas Nr. 753 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015
10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 4 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymu (toliau – Kompensavimo įstatymas) nustatytų kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. Pažymėtina, kad vienas esminių paveldėjimo principų yra tai, kad paveldimas tas turtas, kuris palikėjo mirties momentu priklausė jam nuosavybės teise. Palikėjui, kuris mirė iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, jo mirties momentu (palikimo atsiradimo momentu) konkreti reikalavimo teisė išmokėti pagal Kompensavimo įstatymą apskaičiuojamas kompensuojamąsias sumas, kaip palikėjui priklausančią turto dalį, dar neegzistavo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau
Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“).
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas, priimdamas atitinkamą sprendimą, nepažeidė sumažintas valstybines socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijas gavusių asmenų teisių, šių asmenų lūkesčiai dėl jiems mokėtinų kompensuojamųjų sumų, iki įstatymų leidėjas nenustatė pensijų kompensavimo elementų, vertinami kaip neapibrėžti, orientuoti tik į tai, kas ateityje (nebelikus valstybėje ypatingos situacijos, kuri buvo susidariusi dėl ekonominės krizės) galėtų būti nustatyta įstatymu. Todėl palikėjo, mirusio iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, mirties momentu galėjęs būti lūkestis gauti kompensuojamąją sumą neįtrauktinas į paveldėtino turto masę ir atitinkamai neturėtų būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme nėra nustatyta paveldėjimo tvarka, todėl sprendžiant nemokėtų pensijų dalių paveldėjimo klausimus, atsižvelgiama į vieną esminių paveldėjimo principų - paveldimas tas turtas, kuris priklausė palikėjui jo mirties momentu.
Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 4 dalies nuostatas pripažino neprieštaravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendime teikė išaiškinimą dėl 2012 m. vasario 6 d. nutarimo atitinkamų nuostatų ir pažymėjo: „teisingas patirtų praradimų kompensavimas turi būti atitinkamai (pagal valstybės išgales) užtikrinamas atsižvelgiant į tuos praradimus, kurie atsirado senatvės pensijas sumažinus: įstatymo nuostatomis, pripažintomis prieštaraujančiomis Konstitucijai (šie praradimai turi būti kompensuoti visa apimtimi); įstatymo nuostatomis, pripažintomis neprieštaraujančiomis Konstitucijai (šie praradimai pagal valstybės išgales turi būti kompensuoti teisingai, tačiau nebūtinai visa apimtimi).”
Respublikos Vyriausybė 2015-07-29
siūlomas teisinis reguliavimas didintų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaidas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja būtinybę atsakingai ir racionaliai naudoti socialinio draudimo lėšas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2007 m. spalio 22 d., 2007 m. lapkričio 22 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimų ir 2009 m. sausio 15 d. sprendimo nuostatų išaiškinimo“), o valstybės išgales lemia inter alia įvairūs valstybės prisiimti įsipareigojimai, inter alia susiję su finansine drausme, taigi ir su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu (Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimas „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo kai kurių nuostatų išaiškinimo“). Atsižvelgti Įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas ir komitete išsakytus argumentus, siūlyti pagrindiniam komitetui V alstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(3) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė Abramikienė. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
dalyvavo: Komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, R. Popovienė, A. Sysas, J.Varkala, M. Zasčiurinskas. Komiteto biuras: E. Bulotaitė (vedėja), D. Aleksejūnienė (patarėja), A. Dolmantienė (patarėja), D. Jonėnienė (patarėja), R.Liekienė (padėjėja). Kviestieji asmenys: I. Rozova (Seimo narė); Irma Kalinauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėja); Inga Buškutė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir kaupimo pensijų skyriaus vedėjo pavaduotoja); Mindaugas Sinkevičius (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-301 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau – senatvės pensija) ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos (toliau – netekto darbingumo (invalidumo) pensija) buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, o tokių asmenų mirties atveju – taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas. “ Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti turto paveldėtojų teisę paveldėti asmenų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d. (t. y. iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo dienos), kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, jiems galėjusią priklausyti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamoje dalyje apibrėžiami asmenys, kuriems šis įstatymas taikomas , tačiau keičiamame įstatyme nėra nustatyta ir šiame įstatymo projekte nenumatyta iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų turto paveldėtojų teisė į kompensuojamąją sumą, todėl siūlytina įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis (pavyzdžiui, kaip tai buvo siūloma šio įstatymo projekto ankstesniuose variantuose). Pritarti. 1.2.
1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo nuostatomis teisę į kompensuojamas sumas turėjusiems asmenims ar jų turto paveldėtojams kompensuojamos sumos ar jų dalys buvo išmokėtos 2014 ir
kompensavimo terminai jau yra praėję, todėl įstatymo projekte siūlytina nustatyti numatytų kompensuojamų sumų paveldėtojams išmokėjimo terminus. Pritarti. 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priėmimo metus (vietoj „2014 m.“ įrašyti „2015 m.“). Pritarti. 2. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015-12-10 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. jog pensininkų, mirusių iki 2014 m. gegužės 21 d., artimieji įgytų teisę į sumažintų pensijų kompensaciją. Siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, pavyzdžiui, kad pagrindinis įstatymas taikomas ir tiems asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo iki 2014 m. gegužės 21 d. mirusių asmenų turtas . Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos pensininkų sąjunga ,,Bočiai“ 2016-03-30 (rašto Nr. g-2016-2958) * Pritaria įstatymo projekto nuostatoms ir prašo nevilkinti minėto įstatymo projekto svarstymo. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Pil. B. Adomonis, 2016-05-10 (rašto Nr. g-2016-4571) Pritaria įstatymo projektui ir siūlo asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusio asmens turtas, dalimis išmokėti mirusiųjų kompensuojamos pensijos dalį. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2015-12-29 (rašto Nr. g-2015-11814) * DĖL įstatymo projekto Nr. xiip-1986(4) įgyvendinamumo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) Nr. XIIP–1986(4) ir teikia nuomonę dėl šio įstatymo projekto ir jo įgyvendinamumo. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė analogišką teisinį reguliavimą siūlantį Įstatymo projektą Nr. XIIP–1986(3). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 753 pateikė išvadą, siūlančią nepritarti šiam įstatymo projektui. Kadangi Įstatymo projekto Nr. XIIP–1986(4) siekiamas tikslas ir siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas tapatūs Įstatymo projektui Nr. XIIP–1986(3), ministerijos nuomonė šiuo klausimu nesikeičia. Dėl Įstatymo projekto įgyvendinamumo. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs Įstatymo projektą Nr. XIIP–1986(3), priėmė sprendimą grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, nes nėra nustatyta aiški įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimo tvarka ir subjektų, kuriems taikytinos įstatymo projekto nuostatos, ratas. Vertinant pateiktą patobulintą Įstatymo projektą Nr.
XIIP–1986(4), pastebėtina, kad papildomos nuostatos, nustatančios įgyvendinimo tvarką, vis dėlto nėra įtvirtintos. Ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri yra Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą Nr. XII-886 (toliau – Kompensavimo įstatymas) įgyvendinanti institucija, nuomone, siekiant sklandaus Įstatymo projekto Nr. XIIP–1986(4) nuostatų įgyvendinimo, taip pat tam, kad nekiltų dviprasmiškų aiškinimų, reikalinga įtvirtinti, kokiais terminais turėtų būti išmokamos kompensuojamosios sumos naujai asmenų kategorijai – Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų paveldėtojams, kokiais terminais jie galėtų kreiptis dėl kompensuojamųjų sumų išmokėjimo, taip pat turėtų būti papildomos nuostatos (specialiosios normos), kad šiems asmenims kompensuojamosios sumos išmokamos tik pagal pateiktą prašymą, kad tokiais atvejais su prašymu turi būti pateikiami ir papildomi dokumentai – paveldėjimo teisės liudijimas ir
(arba) pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės teisės į sutuoktinių bendro turto dalį liudijimas ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos šių dokumentų kopijos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad daugeliui paveldėtojų pakartotinai reikėtų kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo, įtraukiant papildomą paveldėtą turtą (kompensuojamąsias sumas), todėl paveldėtojai atitinkamai patirs papildomas finansines išlaidas ir tai gali sukelti šių asmenų nepasitenkinimą. Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP–1986(4) aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad šio įstatymo projekto įgyvendinimui būtinas papildomų lėšų poreikis jau yra įvertintas, priimant Kompensavimo įstatymą, yra neteisinga. Skaičiuojant lėšų poreikį Kompensavimo įstatymo, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostata išmokėti kompensuojamąsias sumas paveldėtojams, įgyvendinimui, buvo vertinamas ir mirtingumo faktorius.
Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skaičiavimais, analogiškam Įstatymo projekto Nr. XIIP–1986(3) siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų lėšų. Taigi, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomai prireiktų lėšų, kurios nėra numatytos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo ir (ar) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymuose. Paminėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėtos kelios administracinės bylos pagal asmenų, mirusių iki Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo, paveldėtojų skundus. Teismas priėmė sprendimus skundus atmesti. Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, 2015-12-31 (rašto Nr. g-2015-11864) * Atsakydami į Jūsų 2015 m. gruodžio 15 d. raštą Nr. S-2015-8110, kuriuo prašoma pateikti nuomonę dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4), informuojame, kad Teisingumo ministerija Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka dalyvavo vertinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rengtą Vyriausybės išvados projektą dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1986(3), kuriuo taip pat buvo siūloma numatyti kompensuojamųjų sumų išmokėjimą iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų įpėdiniams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Teisingumo ministerija pritaria Vyriausybės pozicijai, išreikštai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 753 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3)“. Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-05-02 nutarimas Nr. 445 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1440 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(4) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(4) dėl šių priežasčių:
Vyriausybė 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 753 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3)“ nepritarė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr.
XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(3), kuriame buvo siūloma įtvirtinti iš esmės analogišką teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) siekiamas tikslas yra tapatus Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3) tikslui – išmokėti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąsias sumas iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 (toliau – Kompensavimo įstatymas) įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšų poreikis sumažintoms valstybinėms socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijoms kompensuoti numatytas rengiant Kompensavimo įstatymą. Pažymėtina, kad, skaičiuojant lėšų poreikį Kompensavimo įstatymui, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostata išmokėti kompensuojamąsias sumas paveldėtojams, įgyvendinti, atitinkamai nebuvo įvertintas ir lėšų poreikis sumažintoms pensijoms kompensuoti tiems asmenims, kurie mirė iki įsigaliojant Kompensavimo įstatymui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, analogiškam Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios lėšos Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatytos. Nepritarti.
Nepritarti. Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš- 3, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nepareikšta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
I
DĖL
2016 m. birželio 15 d. Nr. 109-P-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad „Šis įstatymas taikomas asmenims, kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos (toliau
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, o tokių asmenų mirties atveju – taip pat asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) tų mirusių asmenų turtas. “ Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio darytina išvada, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti turto paveldėtojų teisę paveldėti asmenų, mirusių iki 2014 m. gegužės 22 d. (t. y. iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo dienos), kuriems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos ar valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijos buvo mokamos sumažintos dėl įgyvendinant Laikinąjį įstatymą taikyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio, jiems galėjusią priklausyti kompensuojamąją sumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamoje dalyje apibrėžiami asmenys, kuriems šis įstatymas taikomas , tačiau keičiamame įstatyme nėra nustatyta ir šiame įstatymo projekte nenumatyta iki šio įstatymo įsigaliojimo mirusių asmenų turto paveldėtojų teisė į kompensuojamąją sumą, todėl siūlytina įstatymo projektą papildyti atitinkamomis nuostatomis (pavyzdžiui, kaip tai buvo siūloma šio įstatymo projekto ankstesniuose variantuose). Pritarti. 2.
į kompensuojamas sumas turėjusiems asmenims ar jų turto paveldėtojams kompensuojamos sumos ar jų dalys buvo išmokėtos 2014 ir 2015 metais, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje nustatyti kai kurie pensijų kompensavimo terminai jau yra praėję, todėl įstatymo projekte siūlytina nustatyti numatytų kompensuojamų sumų paveldėtojams išmokėjimo terminus. 3. Įstatymo projekte reikėtų patikslinti įstatymo priėmimo metus (vietoj
„2014 m.“ įrašyti „2015 m.“). Pritarti. 3. Europos
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-12-10 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, Projektu yra siekiama, kad juo nustatomas reguliavimas būtų taikomas atgaline data nuo pagrindinio įstatymo įsigaliojimo datos, t.y. jog pensininkų, mirusių iki
kompensaciją. Siekiant teisinio aiškumo, manome, kad Projekte turėtų būti aiškiai nurodyta, pavyzdžiui, kad pagrindinis įstatymas taikomas ir tiems asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka perėjo iki 2014 m. gegužės 21 d. mirusių asmenų turtas . Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ Į Seimo pavasario darbų sesiją įtrauktas mums labai svarbus klausimas - tai Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr.
XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) svarstymas. Šio projekto priėmimas sudarytų galimybę visų mirusių pensijų gavėjų, kuriems buvo sumažinta pensija, artimiesiems paveldėti kompensuojamą pensijos dalį, nepažeidžiant lygiateisiškumo principo. Šiuo metu jau vykdomas sumažintų pensijų kompensavimas pagal įsigaliojusį Lietuvos Respublikos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo įstatymą, bet Sodra išmoka kompensacijas tik gyviesiems pensininkams arba tų pensininkų, kurie mirė po šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. 2014 m. gegužės 22 d., artimiesiems. Tų pensininkų, kurie mirė iki įstatymo įsigaliojimo, artimieji nepaveldi sumažintos kompensuojamos pensijos dalies. Lietuvos pensininkų sąjungos „Bočiai“ nariai kreipiamės į Jus, prašydami, kad Seimo komitetai nevilkintų minėto projekto svarstymo ir šis projektas greičiau patektų į Seimo darbotvarkę. Iš dalies pritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-05-02 nutarimas Nr. 445 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr.
SV-S-1440 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(4) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(4) dėl šių priežasčių:
Vyriausybė 2015 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 753 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3)“ nepritarė Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1986(3) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1986(3), kuriame buvo siūloma įtvirtinti iš esmės analogišką teisinį reguliavimą. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) siekiamas tikslas yra tapatus Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(3) tikslui – išmokėti valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąsias sumas iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymo Nr. XII-886 (toliau – Kompensavimo įstatymas) įsigaliojimo mirusių asmenų, kuriems kompensuojamosios sumos galėtų priklausyti, paveldėtojams. 2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) aiškinamajame rašte nurodyta, kad lėšų poreikis sumažintoms valstybinėms socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijoms kompensuoti numatytas rengiant Kompensavimo įstatymą.
Pažymėtina, kad, skaičiuojant lėšų poreikį Kompensavimo įstatymui, kuriame nebuvo įtvirtinta nuostata išmokėti kompensuojamąsias sumas paveldėtojams, įgyvendinti, atitinkamai nebuvo įvertintas ir lėšų poreikis sumažintoms pensijoms kompensuoti tiems asmenims, kurie mirė iki įsigaliojant Kompensavimo įstatymui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, analogiškam Įstatymo projekto Nr. XIIP-1986(4) siūlymui įgyvendinti papildomai reikėtų apie 29 mln. eurų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios lėšos Lietuvos Respublikos 2016 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme nenumatytos. Nepritarti. Komitetas siūlo pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1986(4) grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Raimundas Markauskas, Kęstutis Glaveckas . Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius