„DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Briuselyje 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. birželio 27 d. buvo pasirašytas Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimas (toliau – Asociacijos susitarimas, susitarimas). Asociacijos susitarimą, kuriuo siekiama Europos Sąjungos ir jos valstybių narių ir Ukrainos politinės asociacijos ir ekonominės integracijos, Lietuvos Respublikos vardu pasirašė Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. ES ir Ukrainos derybos dėl Asociacijos susitarimo prasidėjo 2007 m. kovo mėnesį. 2008 m. vasario mėnesį, priėmus sprendimą dėl Ukrainos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, ES ir Ukraina pradėjo derybas dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (toliau – IVLPE) sudarymo, kaip svarbiausios Asociacijos susitarimo sudedamosios dalies. Susitarimo tekstas buvo parafuotas 2012 m. kovo mėnesį (IVLPE dalis – tų pačių metų liepos mėnesį). Vadovaujantis Asociacijos susitarimo 486 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Šalys ratifikuoja arba patvirtina šį susitarimą joms įprasta tvarka; susitarimas įsigalioja pirmąją mėnesio dieną praėjus vienam mėnesiui po to, kai deponuotas Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriui paskutinis ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – ratifikuoti Asociacijos susitarimą ir taip įvykdyti jam įsigalioti būtinas vidaus teisines procedūras.
Susitarimas yra ratifikuotina tarptautinė mišrioji sutartis, numatanti politinį ir ilgalaikį ekonominį bendradarbiavimą, todėl Asociacijos susitarimo ratifikavimo pagrindu nurodomi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punktas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento (direktorė Sigutė Jakštonytė, tel. 870652530, el. paštas [email protected] ) Tarptautinių sutarčių skyriaus pirmoji sekretorė Ingrida Bačiulienė (tel. 870652539, el. paštas [email protected] ) ir Rytų kaimynystės politikos departamento (direktorius Edminas Bagdonas, tel. 870652503, el. paštas [email protected] ) antrasis sekretorius Simonas Čepkauskas (tel. 870652473, el. paštas [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Iki Asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių teisinius santykius su Ukraina reglamentuoja 1994 m. birželio 14 d. Liuksemburge pasirašyto ir 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusio Europos Bendrijų bei jos valstybių narių ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo nuostatos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo Asociacijos susitarimu nustatoma Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacija.
Tai – naujas ES ir Ukrainos sutartinių santykių plėtotės etapas ir ilgalaikis tolesnių ES ir Ukrainos santykių pagrindas, neribojantis galimybių šiems santykiams toliau laipsniškai plėtotis. Asociacijos susitarimas yra naujos kartos ambicingas, platus ir išsamus bendradarbiavimo dokumentas, kuriuo siekiama gilesnių politinių ir ekonominių ES ir Ukrainos santykių, taip pat laipsniškos Ukrainos integracijos į tam tikras bendros ES vidaus rinkos dalis, sukuriant išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę (IVLPE; nuostatos dėl IVLPE sudaro vieną iš esminių Asociacijos susitarimo dalių). Dėl savo apimties (daugiau nei 3000 lapų) ir detalumo (įgyvendintini įsipareigojimai apibrėžti laiko požiūriu, išsamios laipsniško derinimo su ES acquis nuostatos ir numatyti įgyvendinimo tvarkaraščiai) šis susitarimas neturi precedento. Susitarime numatomi šie bendrieji asociacijos tikslai: skatinti laipsnišką abiejų susitarimo Šalių suartėjimą, grindžiamą bendromis vertybėmis; stiprinti gilesnio politinio dialogo sistemą; skatinti, saugoti ir stiprinti taiką ir stabilumą regione ir tarptautiniu mastu; sudaryti sąlygas tvirtesniems ekonominiams ryšiams, įtvirtinti teisinės valstybės principą ir pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, taip pat sukurti glaudesnio bendradarbiavimo kitose abipusiškai svarbiose srityse sąlygas. Didžiausias dėmesys skiriamas esminėms, bendromis vertybėmis grįstoms reformoms, ekonomikos atsigavimui ir augimui, geram valdymui ir sektoriniam bendradarbiavimui 28 srityse, tarp jų – viešojo administravimo reformos, energetika, transportas, aplinkos apsauga, sveikatos apsauga, vartotojų apsauga, švietimas, jaunimo reikalai, kultūra ir kt.
IVLPE apima ne tik ambicingą prekybos prekėmis ir paslaugomis bei viešųjų pirkimų rinkų ir sąlygų investicijoms liberalizavimą, bet ir prekybos sąlygas reglamentuojančių Ukrainos teisės aktų suderinimą su ES acquis , taip sudarant sąlygas jos laipsniškai ekonominei integracijai į ES vidaus rinką. Taip reikšmingai palengvinamos prekybos sąlygos ir sudaromos galimybės prekybos apimties didėjimui ir ekonominiam augimui. IVLPE nustato visišką pramoninių produktų liberalizavimą, o jautriausiems importui žemės ūkio produktams abipusiškai numatytos kvotos ir pereinamieji liberalizavimo laikotarpiai. German Advisory Group, Pasaulio banko studijų ir Europos Komisijos duomenimis, dėl Susitarimo poveikio Ukrainai prognozuojama, kad ilgesnio laikotarpio perspektyvoje Ukrainos BVP išaugs 6,2 proc. (kai kurios studijos numato BVP augimą iki 12 proc. ilgalaikėje perspektyvoje), vidutinis darbuotojų atlyginimas išaugs 4-6 proc., namų ūkių vartojimas – 11,8 proc. Liberalizavus ES muitus, Ukrainos eksportuotojai nebebus apmokestinami 487 mln. eurų muito mokesčių per metus, iš jų 383 mln. eurų bus sutaupoma į ES eksportuojant žemės ūkio ir maisto produktus. Liberalizavus prekybą prekėmis, ES eksportas į Ukrainą nebebus apmokestinamas muito mokesčiais, kurie sudaro 391 mln. eurų per metus. Susitarime numatyta atnaujinta institucinė bendradarbiavimo ir dialogo sistema. Tam tikros teisės priimti sprendimus bus suteiktos Asociacijos tarybai ir numatyta, kad jos gali būti perduodamos Asociacijos komitetui, kuris taip pat galės rengti posėdžius prekybos klausimams aptarti (tam skirtos sudėties).
Be to, numatyti pilietinės visuomenės ir parlamentinio bendradarbiavimo forumai. Susitarime taip pat yra nuostatos dėl stebėsenos, aproksimacijos, prievolių vykdymo ir ginčų sprendimo (įskaitant atskiras nuostatas su prekyba susijusiems klausimams). Pažymėtina, kad susitarime įtvirtinta, jog susitarimas galios visoje Ukrainos teritorijoje kaip pripažįstama pagal tarptautinę teisę ir Susitariančiosios Šalys konsultuosis dėl susitarimo poveikio neteisėtai Rusijos Federacijos aneksuotai Krymo Autonominei Respublikai ir Sevastopolio miestui, kurių šiuo metu Ukrainos Vyriausybė efektyviai nekontroliuoja. Asociacijos susitarimas yra pagrindinis instrumentas ir reformų „variklis“, padėsiantis Ukrainai tapti modernia, europietiška, ekonomiškai stipria ir nuspėjama valstybe, prisidėsiančia ir prie tokios Europos kaimynystės kūrimo, o tai visiškai atitinka Lietuvos interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įsigaliojus Asociacijos susitarimui, susitarimo reguliuojami teisiniai santykiai turės tiesioginės teigiamos įtakos ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas turės teigiamos įtakos kriminogeninės situacijos gerinimui ir kovai su korupcija. Asociacijos susitarimo nuostatose skiriama itin daug dėmesio teisinei valstybei ir teismo institucijų ir praktikos stiprinimui (susitarimo III antraštinė dalis).
Be kitų, susitarime įtrauktas įsipareigojimas kovoti su nusikalstamumu, korupcija ir kita neteisėta veikla ir toliau plėtoti teisminį bendradarbiavimą civilinėse ir baudžiamosiose bylose, visapusiškai naudojantis atitinkamomis tarptautinėmis ir dvišalėmis priemonėmis. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Asociacijos susitarimo įgyvendinimas turės tiesioginės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ukraina yra svarbi Lietuvos Respublikos prekybos partnerė: 2013 m. Lietuvos Respublikos eksportas į Ukrainą sudarė 2,93 mlrd. Lt (3,45 proc. viso Lietuvos eksporto, 9 vieta Lietuvos eksporto partnerių sąraše), o importas iš Ukrainos sudarė 0,76 mlrd. Lt (20 vieta Lietuvos Respublikos importo partnerių sąraše). 2013 m. gruodžio 31 d. tiesioginės Ukrainos investicijos Lietuvos Respublikoje sudarė 26,58 mln. Lt (33 vieta pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį), tiesioginės Lietuvos investicijos Ukrainoje – 154,93 mln. Lt (9 vieta pagal tiesioginių Lietuvos Respublikos investicijų dydį užsienyje). Remiantis 2011-2012 m. lietuviškos kilmės eksporto į Ukrainą duomenimis, dėl šio susitarimo Lietuvos eksportas į Ukrainą nebebūtų apmokestinamas iki 45 mln. Lt muito mokesčių per metus, be to, atsivertų naujos galimybės prekių ir paslaugų eksportui. Lietuvos verslui aktualu ne tik muitų mažinimas (pieno, mėsos, žuvies produktams, plastikams, šaldytuvams, aparatams ir įrengimams), bet ir skaidrus reglamentavimas, nediskriminacinė prieiga prie žaliavų, taip pat viešųjų pirkimų, paslaugų ir investicijų rinkų liberalizavimas, geresnė investicijų apsauga, įsipareigojimai energetikos srityje. Pastarieji yra ypač reikšmingi, apimantys įsipareigojimus dėl energetinio tranzito ir draudimą taikyti dvejopas kainas, kurios sukuria nepalankias konkurencines sąlygas Lietuvos gamintojams. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujų terminų, vertintinų Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka, nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Susitarimas parengtas vadovaujantis ES teisės aktais ir dokumentais, tai yra tarptautinė mišrioji sutartis, kurioje Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika, kaip Europos Sąjungos valstybė narė, atstovauja vienai tarptautinės sutarties šaliai. Kaip įtvirtinta Asociacijos susitarimo preambulėje ir 2 straipsnyje, pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kaip skelbiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kaip apibrėžta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir kituose tarptautiniuose dokumentuose, yra šio susitarimo Šalių vidaus ir išorės politikos pagrindas ir esminis šio susitarimo elementas. 11. Ar įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turi priimti Priėmus Įstatymo projektą, priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Asociacijos susitarimo projektas suderintas su visomis ministerijomis, Europos teisės departamentu prie Teisingumo ministerijos, Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos standartizacijos departamentu, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybiniu patentų biuru, Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Nacionaliniu akreditacijos biuru prie Aplinkos ministerijos, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija, Migracijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Generaline prokuratūra, Lietuvos banku vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21 (nauja nutarimo redakcija 2005-04-29 Nr. 478) „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“. Įstatymo projektas skelbiamas viešai Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS), siūlant suinteresuotiems ir kitiems asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Asociacijos susitarimas“, „tarptautinis susitarimas“, „susitarimo
ratifikavimas“, „Europos Sąjunga“, „Europos atominės energijos bendrija“, „Ukraina“. 15.
Atsižvelgiant į pastarojo meto įvykius Ukrainoje, taip pat į didžiulį politinį ir ekonominį Rusijos spaudimą, kurį patiria glaudesnių santykių su Europos Sąjunga siekiančios Ukraina, Moldovos Respublika ir Gruzija, ES ir jos valstybės narės deda visas pastangas, kad Asociacijos susitarimai su šiomis Rytų partnerystės valstybėmis būtų ratifikuoti kaip įmanoma greičiau. Sklandus ir greitas šių susitarimų ratifikavimas būtų ne tik svarbus politinis paramos Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Gruzijai signalas, bet ir praktinė priemonė, priartinsianti Asociacijos susitarimų įsigaliojimo visa apimtimi pradžią. Atitinkamus prašymus kaip įmanoma greičiau ratifikuoti susitarimus aukščiausiu politiniu lygiu pastaruoju metu yra pateikusios visos trys susitarimus pasirašiusios Rytų partnerės. Savo pasirengimą ratifikuoti šiuos susitarimus po jų pasirašymo ne kartą yra išsakęs ir Lietuvos Respublikos Seimas, pastarąjį kartą – 2014 m. gegužės 8 d. priimtoje Seimo rezoliucijoje Nr. XII-863 „Dėl Europos Sąjungos Asociacijos susitarimų, įskaitant jų dalis dėl išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės, su Gruzija, Moldova ir Ukraina pasirašymo, ratifikavimo ir įgyvendinimo“. Tikimasi, kad greitas Asociacijos susitarimų ratifikavimas Šiaurės ir Baltijos valstybių, Vyšegrado šalių, Rumunijos ir kitų ypač stipriai Rytų partnerystės politiką palaikančių ES valstybių narių parlamentuose paskatins atitinkamai pasielgti ir likusių ES valstybių narių parlamentus, ir ratifikavimo procedūra būtų baigta iki kito Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, vyksiančio 2015 m. gegužės mėnesį Rygoje. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius
2014-07-07 Nr. XIIP-1982 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į ratifikuojamo susitarimo pobūdį ir turinį, projekto 1 straipsnis pildytinas atitinkamu Konstitucijoje numatytu teisiniu pagrindu - po žodžių „vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu“ įrašytini žodžiai ir skaičiai „138 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert I. Jarukaitienė