projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio (toliau – Priedėlis) 15 skyriaus 1 skirsnyje numatyta, kad Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą (toliau – KAS), taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. Priedėlio 18 skyriuje nurodyta, kad principinę kariuomenės struktūrą krašto apsaugos ministro teikimu, pritarus Valstybės gynimo tarybai ir gavus Vyriausybės įgaliojimą teikti Seimui, tvirtina Seimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 10 punktu, krašto apsaugos ministras teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kasmet Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires. Vadovaudamasi šiomis nuostatomis, Krašto apsaugos ministerija parengė Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Šiuo Įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo vykdomą KAS parlamentinę kontrolę, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 15 skyriaus 1 skirsnio ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 10 punkto ir101 straipsnio nuostatas .
Įstatymo projektas nustato principinę kariuomenės struktūrą 2015 m., t. y. nuolatinius junginius, dalinius ir jiems prilygintus karinius vienetus, taip pat ribinius KAS tarnaujančių karių skaičius ir ribinį statutinių valstybės tarnautojų skaičių, ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2020 m. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktorius plk. Valdemaras Rupšys, tel. (8 5) 273 5570, Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906 , ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas kpt. Tadas Žemgulys, tel. (8 5) 265 7513. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu principinę kariuomenės struktūrą, bendrą ribinį karių skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2019 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2014 metais ir 2019 metais patvirtinimo 2013 m. liepos 2 d. įstatymas Nr. XII-448. 4.
laukiama Lygindami 2014 m. principinę kariuomenės struktūrą su 2015 m. struktūra, matome, kad principinė kariuomenės struktūra ir bendras karinių vienetų skaičius išlieka toks pats. 2020 m. nustatoma principinė kariuomenės struktūra yra analogiška planuojamai 2015 m. struktūrai. Įstatymo projekte siūlomi ribinių karių skaičių pasikeitimai. Bendras ribinis KAS karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų skaičius 2015 m. nustatomas nuo 14 340 iki 18 460, t. y. 1100 karių didesnis nei 2014 m. nustatytas ribinis skaičius – nuo 14 140 iki 17 360. Skaičius didėja dėl planuojamo didesnio profesinės karo tarnybos ir pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičiaus. 2020 m. bendras ribinis KAS karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių ir kariūn ų, skaičius nustatomas nuo 15 540 iki 20 260. Ribinis 2015 m. generolų ir admirolų skaičius nesikeis – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų skaičius nesikeis – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų ribinis skaičius nesikeis – iki 123, majorų ir komandorų leitenantų skaičius nesikeis – iki 365. Ribinis 2020 m. generolų ir admirolų skaičius nustatomas nuo 9 iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų skaičius nustatomas nuo 30 iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų skaičius nustatomas nuo 129 iki 150, majorų ir komandorų leitenantų skaičius nustatomas nuo 379 iki 500.
Vyresniųjų karininkų skaičius didinamas, siekiant: 1. sureguliuoti ir patikslinti jaunesniųjų ir vyresniųjų karininkų proporcijas; 2. užtikrinti, kad atitinkamo laipsnio pareigas užimtų karininkai, turintys nustatytą kvalifikaciją bei patirtį; 3. taikyti už atitinkamų vienodų pareigų vykdymą vienodas apmokėjimo sąlygas; 4. sudaryti sąlygas tobulėti profesiškai bei išlaikyti KAS parengtus aukštos kvalifikacijos karininkus; 5. didinti karininkų motyvaciją, kartu užtikrinti nuoseklų karininkų karjeros planavimą. Kariūnų ribinis skaičius 2014 m. nustatytas nuo 190 iki 270, o 2015 m. ir 2020 m. nustatomas irgi toks pats – nuo 190 iki 270. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius 2015 m. nustatomas nuo 7 800 iki 8 800, 2020 m. nustatomas nuo 8 800 iki 10 600. Profesinės karo tarnybos karių ribinis skaičius didinamas, siekiant: 1. kad kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą; 2. užtikrinti numatytų Lietuvos kariuomenės pajėgumų įgyvendinimą. 2015 m. privalomąją pradinę karo tarnybą planuojama vykdyti organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus. Karių, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose, nustatomas skaičius – nuo 700 iki 1 000, karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, nustatomas skaičius – nuo 350 iki 590. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius nustatomas nuo 1 050 iki 1 590. Iki 2020 m. neplanuojama jo didinti. Įstatymo projekte 2015 ir 2020 metams karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius, kaip ir 2014 m., nustatomas nuo 4 800 iki 6 300.
Įstatymo projekte ribinis civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų skaičius, kaip ir 2014 m., 2015 m. ir 2020 m. išliks nepakitęs ir nustatomas nuo 200 iki 260. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos , taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imti, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus šį įstatymą, nereikės keisti kitų galiojančių teisės aktų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos v alstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus, bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos atitinka Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme ir kituose KAS veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas.
Įstatymo projekte vartojamos sąvokos nėra įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, nes projekte nėra naujai apibrėžiamų sąvokų. 10. Įstatymo p rojekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Krašto apsaugos ministras, tvirtindamas pareigybių sąrašus, suteikdamas kariams įstatyme numatytus laipsnius ar teikdamas Respublikos Prezidentui pasiūlymus suteikti kariams pulkininko (jūrų kapitono) ir generolo (admirolo) laipsnius, turės atsižvelgti į ribinius karių skaičius. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvenimas Atsižvelgiant į KAS finansavimo galimybes, siekiama išlaikyti jau sukurtus karinius pajėgumus ir užtikrinti kariuomenės junginių, dalinių ir kitų karinių vienetų svarbių funkcijų vykdymą, taip pat siekiama nors minimalios šių pajėgumų plėtros, atsižvelgiant į prioritetus. Projekte nustatoma principinė kariuomenės struktūra ir didžiausi leistini personalo ribiniai skaičiai, todėl faktinis personalo skaičius ir jo išlaikymas priklausys nuo Krašto apsaugos ministerijai skiriamų biudžeto asignavimų. Papildomas biudžeto asignavimų poreikis neplanuojamas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 15.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kariuomenę sudaro kariuomenės pajėgos, junginiai, daliniai ir kiti kariniai vienetai. To paties straipsnio 5 dalyje detalizuota, kokios pajėgų rūšys sudaro kariuomenę: Sausumos pajėgos, Karinės oro pajėgos, Karinės jūrų pajėgos ir Specialiųjų operacijų pajėgos. Minėto straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad specialiosioms karinėms funkcijoms ir užduotims vykdyti gali būti sudaromi nuolatiniai junginiai ir kiti specializuoti kariuomenės vienetai. Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Karo policija yra kariuomenės dalis, tiesiogiai pavaldi kariuomenės vadui. Junginio, dalinio ir karinio vieneto sąvokos apibrėžtos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 5, 7 ir 11 dalyse. Atkreipiame dėmesį, kad principinė kariuomenės struktūra detalizuojama tik iki batalionų ir jiems prilygintų karinių vienetų, t. y. susidedančių bent iš dviejų kuopų, pvz., rinktinių, karo medicinos tarnybos ar kitų dalinių. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas nuostatas, principinėje kariuomenės struktūroje nustatomi Sausumos, Karines oro, Karines jūrų ir Specialiųjų operacijų pajėgas sudarantys junginiai, daliniai ir jiems prilyginti kariniai vienetai, taip pat kiti nuolatiniai junginiai ir specializuoti kariuomenės vienetai, neįeinantys į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nurodytų pajėgų sudėtį (Logistikos, Mokymo ir doktrinų valdybos ir jas sudarančių dalinių ir jiems prilygintų vienetų, taip pat Karo policija ir Štabo batalionas, tiesiogiai pavaldūs kariuomenės vadui).
planuojamo karių skaičiaus atitikimo rezervo formavimo p lanus Projekte numatomas karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius visiškai atitinka rezervo formavimo ir komplektavimo planus. Nustatytas pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius iš esmės atitiks rezervo formavimo ir komplektavimo trumpalaikės perspektyvos planus, taip pat sudarys sąlygas parengtojo rezervo karinius vienetus komplektuoti toliau.
2014-07-07 Nr. XIIP-1980 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius R. Rutkauskaitė
2014-07-10 Nr. XIIP-1980(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Valatkevičius R. Rutkauskaitė
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Remigijus Ačas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Algis Kašėta, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, patarėjas Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė, laikinai Lietuvos kariuomenės vado pareigas einantis Sausumos pajėgų vadas generolas majoras Almantas Leika. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-07 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė
22 Išdėstyti 2 straipsnio 2 dalį taip:
640 iki
.
Iš šio skaičiaus:
generolų ir admirolų – iki 9, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 30, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 123, majorų ir komandorų leitenantų
iki 1 590 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo
iki 1500 , dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;
iki 6 300;;
skaičius – nuo 500 iki 1500;
Komitetas ne vieną kartą akcentavo, kad būtina laikytis NATO rekomenduojamų proporcijų: personalui skirti ne daugiau kaip 50 proc., o įsigijimams – ne mažiau kaip 20 proc. visų KAM asignavimų. Net ir padidinus KAM asignavimus 2015 metais rekomenduojamos proporcijos nebus pasiektos, todėl Komitetas nepritaria pasiūlymui. 2. Seimo narė
2 Išdėstyti 3 straipsnio 2 dalį taip:
nuo 15 540 iki 20260 nuo 19 740 iki 23 740 .
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 8 800 9 000 iki 10 600, iš jų: generolų ir admirolų – nuo 9 iki12
40
129
150
379
500 370 ;
2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 1 050 iki 1 590 nuo 2 350 iki 3 590 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – 0, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 iki 1 000 nuo 2 000 iki 3 000 , dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;
3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300 nuo 7 500 iki 8 000 ;
4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 700 iki 1 500;
5) ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270. Nepritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas