projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Konstitucija Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume, kuri įsigaliojo 1992 lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu yra siekiama sumažinti parlamentarų skaičių nuo 141 iki 101, kuris proporcingai atitiktų Lietuvos situaciją ir esamą rinkėjų skaičių. Statistikos departamento duomenys rodo, kad nuo 1992 m. iki 2013 m. Lietuvos respublikos gyventojų skaičius ženkliai kito mažėdamas 734 394 gyventojais. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2013 m. buvo 2 971 905 gyventojų, o Lietuvos Respublikos Seimą tebesudaro 141 Seimo narys, šiuo atveju vienam Seimo nariui tenka
Lietuvos gyventojai. Estijoje
Riigikogu sudaro 101 parlamento narys, renkamas visuotiniuose rinkimuose ketverių metų kadencijai, o vienam parlamentarui tenka
gyventojas. Makedonijos parlamentas (Sobranie) turi 120 narių, renkamų ketveriems metams. Šalyje 2013 m. esant 2 087 171 gyventojų, vienam parlamento nariui teko 17393 gyventojai. Latvijoje 2013 m. gyveno 2 178 443 gyventojai. Visuotiniuose rinkimuose trejiems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema, į parlamentą buvo renkama 100 narių. Tuo atveju, vienam parlamentarui tenka
gyventojai. Slovėnijoje
dviejų rūmų: Valstybės Susirinkimo (Državni Zbor) ir Valstybės Tarybos (Državni Svet). Valstybės susirinkimas susideda iš 90 narių. Vienam parlamento nariui
gyventojas. Suomijoje
sudaro 200 narių, vienam parlamentarui atitenka apytiksliai
gyventojai.
Kroatijos parlamenta sudaro 160 narių, visuotiniu balsavimu renkamų ketverių metų kadencijai. Šalyje 2013 m. gyveno
27972 gyventojai. Bulgarijos įstatymų leidžiamoji valdžia - Nacionalinis Susirinkimas (Narodo Sobranije), kur 240 narių renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Priimant konstitucijos pataisas, renkamas 400 narių Didysis Nacionalinis Susirinkimas. Bulgarijoje 2013 m. gyveno 6 981 642 gyventojų, tad vienam tautos išrinktam atstovui tenka
gyventojai. Danijos gyventojų skaičius 2013 m. buvo 5 556 452, o visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema, renkami 179 parlamento nariai. Renkant 179 parlamento narius, vienam parlamentarui tenka
gyventojai. Čekijos įstatymų leidžiamąją valdžią sudaro 281 narys. Čekijoje 2013 m. gyveno 10 162 921 gyventojų, tad vienam nariui tenka
gyventojai. Slovakijos aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios institucija yra Nacionalinė Slovakijos Respublikos Taryba (Národná rada Slovenskej republiky). Parlamentą sudaro 150 narių. Delegatai renkami 4-erių metų kadencijai pagal proporcinę rinkimų sistemą. Slovakijoje 2013 m. gyveno 5 488 339 gyventojai, o vienam parlamentarui tenka
gyventojai. Rumunijos parlamentarų skaičius siekia 486, tačiau šioje šalyje 2013 m. gyveno 21 790 479 gyventojai, tokiu atveju vienam parlamentarui tenka
gyventojai. Bosnijos ir Hercegovinos įstatymų leidžiamoji valdžia – parlamentas (Skupština), sudarytas iš dvejų rūmų – Nacionalinių Atstovų Rūmų (42 nariai) ir Tautos Rūmų (15 narių). Bosnijoje ir Hercogovinoje 2013 m. buvo 3 875 723 gyventojai. Vienam parlamento nariui, esant šalyje tiek gyventojų, teko
žmonės.
Kadangi Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo, o pagrindine teisinė bazė per 20 metų is esmės jau susiformuota, tai visiškai netikslinga į Seimą ir toliau rinkti 141 Seimo narį, kuomet pilnai visą darbą galėtų atlikti 101 parlamentaras. Kitų šalių patirtis ir statistika rodo, kad Lietuva galėtų sumažinti Seimo narių skaičių nuo 141 iki 101, kadangi yra šalių, kuriose vienam tautos išrinktam atstovui į parlamentą tenka beveik dvigubai daugiau gyventojų nei Lietuvoje. Sumažinus parlamentarų skaičių, valstybė vien dėl tiesioginių išlaidų sutaupytų apie 12 mln. 401 tūkst. Lt. Sumažinus Seimo narių skaičių iki 101, sumažėtų Seimo nario darbo užmokesčio ir darbdavio socialinio draudimo išlaidos ir per metus būtų sutaupyti 6 147 216,0 Lt. Taip pat 5 079 792,0 Lt. sumažėtų išlaidos skirtos Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui ir darbdavio socialiniam draudimui bei 1123 200,0 Lt. sumažėtų išlaidos susijusios su Seimo nario parlamentine veikla. Šiuo metu nėra jokių priežasčių manyti, jog Seimo narių skaičiaus sumažinimas galėtų pakenkti demokratijos veiksmingumui ar įstatymų leidybos kokybei, nes kokybiškas valstybės valdymas nepriklauso nuo didesnio Seimo narių skaičiaus. Tuo pačiu valstybė sutaupys lėšų, kurias bus galima panaudoti racionaliau. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnyje numatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma 141 Seimo narių skaičių pakeisti į 101.
Toks pakeitimas leistų sumažinti išlaidas susijusias su parlamentine veikla, Seimo kanceliarijos asignavimo išlaidas susijusias su Seimo nario atlyginimu bei Seimo nario padėjėjų – sekretorių darbo užmokesčiu. Parlamento darbas taptų efektyvesnis ir racionalesnis, padidėtų visuomenes pasitikėjimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą reikėtų keisti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą, Lietuvos Respublikos Seimo statutą ir kai kuriuos kitus teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
10Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai projekto žodžiai – „141 Seimo narys“, „Lietuvos Respublikos Seimo narys“, „Konstitucija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
34Edvardas Žakaris 35.
2014-07-04 Nr. XIIP – 1976 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
skaičius sumažėtų 40 Seimo narių. Atitinkamai pagal Seimo rinkimų įstatymą sumažėtų Seimo narių, renkamų vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Svarstytina, ar Seimo narių skaičiaus sumažinimas (kuris tikriausiai pareikalautų Seimo struktūrinių darinių, pvz., komitetų ir komisijų, pertvarkymo), kaip priemonė, leidžianti sutaupyti valstybės biudžeto lėšas, skiriamas Seimo narių bei Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui, išlaidas valstybiniam socialiniam draudimui, taip pat išlaidas Seimo narių parlamentinei veiklai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, nesikerta su poreikiu užtikrinti platesnį Lietuvos Respublikos piliečių atstovavimą parlamente, o kaip pasekmė - ar neįtakos Seimo konstitucinių funkcijų vykdymo. 2. Projekte nėra nustatyta kita (vėlesnė) siūlomos nuostatos taikymo pradžios data. Todėl, jeigu šis projektas būtų priimtas šios kadencijos Seime, Konstitucijos
įsigaliotų ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo priėmimo (Konstitucijos 149 straipsnio trečioji dalis). Vadinasi, nuo tos dienos ši nuostata turėtų būti taikoma 2012-2016 metų kadencijos Seimo nariams. Diskutuotina, kaip būtų sprendžiama teisinė situacija, jeigu pvz. šios Seimo kadencijos vienmandatėje (taip pat ir daugiamandatėje) rinkimų apygardoje išrinktas Seimo narys netektų įgaliojimų Konstitucijos 63 straipsnio 2-8 punktuose nurodytais pagrindais. 3. Pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298:
Konstitucijos 55 straipsnio „1 dalį“ - rašoma žodžiu įvardžiuotine skaitvardžio forma „pirmąją dalį“;
Prezidentas“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė J.Meškienė
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-02 Nr. XIIP-1976 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1976 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1976, pažymime, kad projektas nėra susijęs Europos Sąjungos teisės reguliavimo sritimis, todėl pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]