Projekto lyginamasis variantas
2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 IR 21
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įpareigotosios įmonės – naftos perdirbimo įmonės, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų pirmos benzino ar trečios mazuto arba 2 500 tonų antros dyzelino kategorijos naftos produktų. Nurodyti kiekiai skaičiuojami sumuojant įpareigotųjų įmonių ir su jomis susijusių asmenų, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, įmonių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekį per metus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Agentūra, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, teikia ūkio subjektams paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos tarifą Energetikos ministerija Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja ir tvirtina Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama suteikiant reikalavimo teises į Agentūros kaupiamų ir jos turto patikėjimo teisės pagrindu valdomas atsargas, tarifą ir Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama Agentūrai įgyjant reikalavimo teises į kitų subjektų turimas atsargas, tarifą.
Energetikos ministerija, tačiau bet Bet kuriuo atveju ūkio subjektų mokėjimai už Agentūros paslaugas neturi viršyti visų suteiktų paslaugų sąnaudų, ir šių mokėjimų nereikalaujama tol, kol Agentūra nesukaupia pagal susitarimus su atitinkamais ūkio subjektais reikiamo sukaupti atsargų kiekio. Sudarant susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, ūkio subjektas Taisyklėse nustatyta tvarka privalo Agentūrai pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.“
taip: „4. Agentūra gali sudaryti terminuotus susitarimus dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaupimo ir tvarkymo, išskyrus susitarimus dėl specialiųjų atsargų pardavimo ir įsigijimo, su:
1) kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis ar kitų valstybių narių subjektais, teikiančiais atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas (be teisės perleisti šių paslaugų teikimą tretiesiems asmenims);
2) kitų valstybių narių įsteigtomis centrinėmis naftos produktų ir naftos atsargų saugyklomis (toliau – centrinės saugyklos) (be teisės perleisti šių paslaugų teikimą kitoms valstybėms narėms ar jų centrinėms saugykloms).“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Kaupiamų atsargų kiekio apskaičiavimo tvarka Kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Energetikos ministerija, vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiuoja ir Agentūrai bei įpareigotosioms įmonėms patvirtina kaupiamų atsargų kategorijas ir konkrečius atsargų kiekius. Tvirtindama Agentūros kaupiamų specialiųjų atsargų produktų kategorijas, Energetikos ministerija užtikrina, kad pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 procentus vidaus suvartojimo. Patvirtintos kaupiamų atsargų kategorijos ir kiekiai yra taikomi iki naujų kaupiamų atsargų kiekių patvirtinimo Patvirtintų kaupiamų atsargų kategorijų ir kiekių taikymo tvarka nustatoma Taisyklėse.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė nuosavybės teisę į atsargas įgyja, kai Agentūra įsigyja šias atsargas
šio įstatymo 14 straipsnyje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka. Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos gali būti tik valstybės nuosavybė. Valstybės nuosavybe esančias atsargas turto patikėjimo teisės pagrindu tvarko Agentūra.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai ketinama atsargas laikyti sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėjų
dispozicijoje, Agentūra parenka konkretų atsargų sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėją konkurso arba neskelbiamų derybų būdu mutatis mutandis šio įstatymo 14 straipsnyje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Esant vienodoms konkurso ar neskelbiamų derybų dalyvių komercinių pasiūlymų sąlygoms, pirmenybė teikiama atsargų laikymui Lietuvos Respublikoje, taip užtikrinant operatyviausią atsargų panaudojimą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėjas, sudarydamas sutartį su Agentūra dėl atsargų laikymo, privalo įsipareigoti užtikrinti nekintantį, įvertinus natūralias netektis ir matavimo paklaidas, atsargų kiekį ir atsargų kokybę, atitinkančią šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus privalomuosius kokybės rodiklius.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atsargų įsigijimas
įpareigotosios įmonės, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), atsargas ir (ar) reikalavimo teises į atsargas įgyja Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. pagal Vyriausybės patvirtintoje Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarkoje nustatytas procedūras, užtikrinančias lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi. 2. Pirkimai atsargoms ir reikalavimo teisėms į atsargas įgyti arba atsargoms pakeisti pagal Vyriausybės patvirtintą Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarką vykdomi konkurso arba neskelbiamų derybų būdu. 3. Pirkimai neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekami neįvykus konkursui ar iškilus ypatingiems skubos atvejams, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimui neskelbiamų derybų būdu pasirenkami ne mažiau kaip penki tiekėjai, atrinkti pagal nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir jie raštu kviečiami dalyvauti derybose. 4.
atsargų pirkimo konkurso vertinimo kriterijai yra kaina, kokybė ir laikymo garantijos trukmė, o pagrindiniai reikalavimo teisių į atsargas įgijimo konkurso vertinimo kriterijai yra kaina, tiekėjo patikimumas ir tiekimo saugumas (atsargų laikymo geografinė vieta, atsargų prieinamumas esant sprendimui panaudoti atsargas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jų pristatymo operatyvumas). Vyriausybės patvirtintoje Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarkoje nustatoma konkreti šių vertinimo kriterijų nustatymo taikymo metodika. 5. Apie numatomus konkurso būdu atliekamus pirkimus, kurių vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbiama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 6. 2. Įpareigotosios įmonės, kurios nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, įgyja atsargas ir (ar) reikalavimo teises į atsargas bet kokiais teisėtais būdais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsargos, kurias privaloma kaupti pagal šį įstatymą, gali būti naudojamos ekstremaliosios energetikos padėties laikotarpiu arba Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Specialiųjų atsargų kiekis Taisyklėse nustatyta tvarka gali būti laikinai sumažintas atliekant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytas atsargų keitimo procedūras. Panaudojus atsargas šioje dalyje nustatytais atvejais, reikiamas atsargų kiekis atkuriamas per Europos Komisijos nustatytą laikotarpį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Agentūros ir įpareigotųjų įmonių, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kaupiamos atsargos keičiamos tiesioginio keitimo būdu Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės nustatyta tvarka rengiant konkursą, paskelbus apie tai Agentūros interneto svetainėje arba įpareigotosios įmonės interneto svetainėje ir leidinio „Valstybės žinios“ priede
„Informaciniai pranešimai“. Atsargos keičiamos pirkimo–pardavimo būdu šio
įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Informacijos teikimas Įmonės, kurios verčiasi naftos produktų ir (ar) naftos gavyba, gamyba, importu, eksportu, prekyba, įvežimu, išvežimu, ir įmonės, vartojančios naftos produktus ar naftą, taip pat Lietuvos statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalo teikti informaciją Energetikos ministerijai ir arba Agentūrai šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pagal šį straipsnį teikiamos informacijos apimtį ir jos teikimo tvarką nustato Energetikos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Agentūra valdo ir tvarko nuolat atnaujinamą ir išsamią atsargų
informacinę sistemą, kurioje nurodomi tikslūs konkrečių atsargų kiekiai, pobūdis, savininkai ir sandėliai, perdirbimo įmonės ir saugyklos, kuriuose šios atsargos yra laikomos pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje nustatytas kategorijas, informacija apie atsargų kaupimo ir tvarkymo sąnaudas ir Lietuvos Respublikoje laikomas komercines atsargas, taip pat kiti Taisyklėse nurodyti duomenys ir informacija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 IR 21
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Įpareigotosios įmonės – naftos perdirbimo įmonės, naftos produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų pirmos benzino ar trečios mazuto arba 2 500 tonų antros dyzelino kategorijos naftos produktų. Nurodyti kiekiai skaičiuojami sumuojant įpareigotųjų įmonių ir su jomis susijusių asmenų, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, įmonių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekį per metus.“
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Agentūra, vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis, teikia ūkio subjektams paslaugas, susijusias su atsargų kaupimu ir tvarkymu, objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos tarifą Energetikos ministerija Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja ir tvirtina Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama suteikiant reikalavimo teises į Agentūros kaupiamų ir jos turto patikėjimo teisės pagrindu valdomas atsargas, tarifą ir Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama Agentūrai įgyjant reikalavimo teises į kitų subjektų turimas atsargas, tarifą.
Energetikos ministerija, tačiau bet Bet kuriuo atveju ūkio subjektų mokėjimai už Agentūros paslaugas neturi viršyti visų suteiktų paslaugų sąnaudų, ir šių mokėjimų nereikalaujama tol, kol Agentūra nesukaupia pagal susitarimus su atitinkamais ūkio subjektais reikiamo sukaupti atsargų kiekio. Sudarant susitarimus dėl atsargų kaupimo ir tvarkymo, ūkio subjektas Taisyklėse nustatyta tvarka privalo Agentūrai pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą.“
taip: „4. Agentūra gali sudaryti terminuotus susitarimus dėl šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų atsargų, išskyrus specialiąsias atsargas, kaupimo ir tvarkymo, išskyrus susitarimus dėl specialiųjų atsargų pardavimo ir įsigijimo, su:
1) kitomis Lietuvos Respublikoje registruotomis įmonėmis ar kitų valstybių narių subjektais, teikiančiais atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugas (be teisės perleisti šių paslaugų teikimą tretiesiems asmenims);
2) kitų valstybių narių įsteigtomis centrinėmis naftos produktų ir naftos atsargų saugyklomis (toliau – centrinės saugyklos) (be teisės perleisti šių paslaugų teikimą kitoms valstybėms narėms ar jų centrinėms saugykloms).“
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Kaupiamų atsargų kiekio apskaičiavimo tvarka Kiekvienais metais iki kovo 31 dienos Energetikos ministerija, vadovaudamasi Taisyklėmis, apskaičiuoja ir Agentūrai bei įpareigotosioms įmonėms patvirtina kaupiamų atsargų kategorijas ir konkrečius atsargų kiekius. Tvirtindama Agentūros kaupiamų specialiųjų atsargų produktų kategorijas, Energetikos ministerija užtikrina, kad pagal patvirtintas kategorijas ataskaitiniais metais suvartotų produktų kiekių naftos ekvivalentas sudarytų ne mažiau kaip 75 procentus vidaus suvartojimo. Patvirtintos kaupiamų atsargų kategorijos ir kiekiai yra taikomi iki naujų kaupiamų atsargų kiekių patvirtinimo Patvirtintų kaupiamų atsargų kategorijų ir kiekių taikymo tvarka nustatoma Taisyklėse.“
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybė nuosavybės teisę į atsargas įgyja, kai Agentūra įsigyja šias atsargas
šio įstatymo 14 straipsnyje Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) nustatyta tvarka. Valstybės lėšomis kaupiamos atsargos gali būti tik valstybės nuosavybė. Valstybės nuosavybe esančias atsargas turto patikėjimo teisės pagrindu tvarko Agentūra.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai ketinama atsargas laikyti sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėjų
dispozicijoje, Agentūra parenka konkretų atsargų sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėją konkurso arba neskelbiamų derybų būdu mutatis mutandis šio įstatymo 14 straipsnyje Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Esant vienodoms konkurso ar neskelbiamų derybų dalyvių komercinių pasiūlymų sąlygoms, pirmenybė teikiama atsargų laikymui Lietuvos Respublikoje, taip užtikrinant operatyviausią atsargų panaudojimą šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais.
Sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėjas, sudarydamas sutartį su Agentūra dėl atsargų laikymo, privalo įsipareigoti užtikrinti nekintantį, įvertinus natūralias netektis ir matavimo paklaidas, atsargų kiekį ir atsargų kokybę, atitinkančią šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytus privalomuosius kokybės rodiklius.“
Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Atsargų įsigijimas
įpareigotosios įmonės, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), atsargas ir (ar) reikalavimo teises į atsargas įgyja Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. pagal Vyriausybės patvirtintoje Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarkoje nustatytas procedūras, užtikrinančias lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų laikymąsi. 2. Pirkimai atsargoms ir reikalavimo teisėms į atsargas įgyti arba atsargoms pakeisti pagal Vyriausybės patvirtintą Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarką vykdomi konkurso arba neskelbiamų derybų būdu. 3. Pirkimai neskelbiamų derybų būdu gali būti atliekami neįvykus konkursui ar iškilus ypatingiems skubos atvejams, kurių nebuvo galima numatyti. Pirkimui neskelbiamų derybų būdu pasirenkami ne mažiau kaip penki tiekėjai, atrinkti pagal nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, ir jie raštu kviečiami dalyvauti derybose. 4.
atsargų pirkimo konkurso vertinimo kriterijai yra kaina, kokybė ir laikymo garantijos trukmė, o pagrindiniai reikalavimo teisių į atsargas įgijimo konkurso vertinimo kriterijai yra kaina, tiekėjo patikimumas ir tiekimo saugumas (atsargų laikymo geografinė vieta, atsargų prieinamumas esant sprendimui panaudoti atsargas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, jų pristatymo operatyvumas). Vyriausybės patvirtintoje Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarkoje nustatoma konkreti šių vertinimo kriterijų nustatymo taikymo metodika. 5. Apie numatomus konkurso būdu atliekamus pirkimus, kurių vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribas, skelbiama pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. 6. 2. Įpareigotosios įmonės, kurios nėra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, įgyja atsargas ir (ar) reikalavimo teises į atsargas bet kokiais teisėtais būdais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsargos, kurias privaloma kaupti pagal šį įstatymą, gali būti naudojamos ekstremaliosios energetikos padėties laikotarpiu arba Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Specialiųjų atsargų kiekis Taisyklėse nustatyta tvarka gali būti laikinai sumažintas atliekant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytas atsargų keitimo procedūras. Panaudojus atsargas šioje dalyje nustatytais atvejais, reikiamas atsargų kiekis atkuriamas per Europos Komisijos nustatytą laikotarpį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Agentūros ir įpareigotųjų įmonių, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, kaupiamos atsargos keičiamos tiesioginio keitimo būdu Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka Vyriausybės nustatyta tvarka rengiant konkursą, paskelbus apie tai Agentūros interneto svetainėje arba įpareigotosios įmonės interneto svetainėje ir leidinio „Valstybės žinios“ priede
„Informaciniai pranešimai“. Atsargos keičiamos pirkimo–pardavimo būdu šio
įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Informacijos teikimas Įmonės, kurios verčiasi naftos produktų ir (ar) naftos gavyba, gamyba, importu, eksportu, prekyba, įvežimu, išvežimu, ir įmonės, vartojančios naftos produktus ar naftą, taip pat Lietuvos statistikos departamentas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos privalo teikti informaciją Energetikos ministerijai ir arba Agentūrai šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Pagal šį straipsnį teikiamos informacijos apimtį ir jos teikimo tvarką nustato Energetikos ministerija.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Agentūra valdo ir tvarko nuolat atnaujinamą ir išsamią atsargų
informacinę sistemą, kurioje nurodomi tikslūs konkrečių atsargų kiekiai, pobūdis, savininkai ir sandėliai, perdirbimo įmonės ir saugyklos, kuriuose šios atsargos yra laikomos pagal Reglamento (EB) Nr. 1099/2008 C priedo 3.1 skirsnio pirmoje pastraipoje nustatytas kategorijas, informacija apie atsargų kaupimo ir tvarkymo sąnaudas ir Lietuvos Respublikoje laikomas komercines atsargas, taip pat kiti Taisyklėse nurodyti duomenys ir informacija.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. kovo 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai
redakcijos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas Nr. IX-986 (toliau – Įstatymas). Pradėjus praktikoje taikyti Įstatymą bei rengiant jo įgyvendinančius teisės aktus, buvo pastebėtas kai kurių Įstatymo nuostatų neišbaigtumas ir (ar) netikslumas, sąlygojantis nevienareikšmį jų supratimą ir interpretavimą. Taip pat buvo pastebėta, kad kai kurios Įstatymo nuostatos nėra tinkamai suderintos su Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) parengė Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto pagrindiniai tikslai yra:
(arba) naftos produktų atsargas (OL 2009 L 265, p. 9) (toliau – Direktyva 2009/119/EB) suteikiama galimybe, numatyti galimybę Agentūrai laikinai sumažinti specialiųjų atsargų kiekius, atliekant atsargų keitimo procedūras. Taip pat Įstatymo projektu yra siekiama tobulinti Įstatymo nuostatas, susijusias su kaupiamų atsargų kiekio apskaičiavimo tvarka, apie atsargas kaupiama informacija bei
„įpareigotųjų įmonių“ sąvokos apibrėžimu. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimo iniciatorius yra Energetikos ministerija. 3. Šiuo metu galiojantis Įstatymo projekte aptartų klausimų teisinis reglamentavimas Įstatymo 2 straipsnio
prievolė kaupti ir tvarkyti naftos produktų ir naftos atsargas, „kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų pirmos ar trečios arba 2 500 tonų antros kategorijos naftos produktų.“ Ankstesnėje Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo redakcijoje buvo išvardytos konkrečios naftos produktų rūšys, kurios pateko į pirmą (pagrindinai benzinas), antrą (pagrindinai dyzelinas) ir trečią (pagrindinai mazutas) naftos produktų kategoriją. Siekiant aiškumo ir atitinkamų nuostatų taikymo tęstinumo, siūlome vietoje naftos produktų kategorijų įrašyti konkrečias naftos produktų rūšis (benzinas, dyzelinas, mazutas). Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos tarifą Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 279 (toliau – Taisyklės) nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuoja ir tvirtina Energetikos ministerija. Ši Įstatymo nuostata numato vieno tarifo tvirtinimą, nors Agentūra gali teikti skirtingas atsargų saugojimo paslaugas: (1) suteikiant reikalavimo teises į Agentūros kaupiamas ir turto patikėjimo teisės pagrindu valdomas atsargas, (2) Agentūrai įgyjant reikalavimo teises į kitų subjektų turimas atsargas. Pirmuoju atveju paslaugos tarifas nustatomas atsižvelgiant į Agentūros patiriamus kaštus jau sukauptoms atsargoms saugoti, tvarkyti ir atnaujinti.
Šiuos kaštus sudaro talpyklų nuomos, atsargų keitimo (būtinybė periodiškai keisti atsargas, pasibaigus jų saugojimo laikui) ir atsargų įsigijimo kaštai. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaudamasis galiojančio Įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklių 16 punktu, toks tarifas yra patvirtintas 2013 m. liepos 24 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-153. Antruoju atveju Agentūra prieš teikdama atsargų saugojimo paslaugą, visų pirma turėtų įgyti reikalavimo teises į atsargas, kurių ji nevaldo. Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti, kad reikalavimo teises į atsargas Agentūra įgytų Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 5 straipsnio
susitarimus dėl turimų atsargų kaupimo ir tvarkymo, yra nustatytas draudimas Agentūrai sudaryti terminuotus susitarimus dėl specialiųjų atsargų pardavimo ir įsigijimo. Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad visos specialiąsias atsargas Agentūra privalo kaupti nuosavybės būdu, tai reiškia, kad dėl specialiųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo Agentūra negali sudaryti susitarimų su kitais ūkio subjektais. Parduoti specialiąsias atsargas Agentūrai yra suteikiama teisė Įstatymo 16 straipsniu vykdant atsargų keitimo procedūras. Įstatymo 7 straipsnio paskutiniame sakinyje nustatyta, kad patvirtintos kaupiamų atsargų kategorijos ir kiekiai yra taikomi iki naujų kaupiamų atsargų kiekių patvirtinimo. Fizinio atsargų sukaupimo aspektu, ši praktikoje nuostata suprantama nevienareikšmiškai. Siekiant teisinio aiškumo, tvirtinant Įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisykles, jų II skyriuje buvo detalizuota atsargų kaupimo užduočių taikymo tvarka.
Įstatymo 11, 14 ir
įpareigotosios įmonės, kurios yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas), atsargas ir reikalavimo teises į atsargas įgyja bei atsargas keičia pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką. Taip pat, Įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad pagal Vyriausybės patvirtintą tvarką Agentūra parenka konkretų atsargų sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėją, kai ketina atsargas laikyti sandėliavimo (terminalo) paslaugų teikėjų dispozicijoje. Energetikos ministerija buvo parengusi Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų pirkimų tvarkos aprašo projektą ir teikė jį svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei (12-3598-01; 12-3598-02). Tačiau sprendimas nebuvo priimtas. Projektui nepritarė Ūkio ministerija (2012-11-15 raštas Nr. (14.2-32)-3-6386) motyvuodama tuo, kad Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostatos neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/18/EB, 2004/17/EB, 2009/81/EB ir jas įgyvendinančių Viešųjų pirkimų įstatymo bei Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymų nuostatų. Abejones minėtam projektui pareiškė ir Teisingumo ministerija (2012-11-12 raštas Nr. (1.6)2T-1776) bei Viešųjų pirkimų tarnyba (2012-11-26 raštas Nr. 4S-5643). Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atsargų panaudojimo atvejai. Įstatyme neperkelta Direktyvos 2009/119/EB 9 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti galimybę laikinai sumažinti specialiųjų atsargų kiekius, atliekant atsargų keitimo procedūras.
Įstatymo
atsargų informacinę sistemą, kurioje nurodomi tikslūs konkrečių atsargų kiekiai, pobūdis, savininkai ir sandėliai, perdirbimo įmonės ir saugyklos, informacija apie atsargų kaupimo ir tvarkymo sąnaudas. Tuo tarpu Atsargų įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad informacija Atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti yra teikiama tik Energetikos ministerijai. Informacijos teikimas Agentūrai Įstatyme nėra numatytas. Įstatymo 21 straipsnyje netiksliai reglamentuota Agentūros kompetencija, priskiriant jai pareigą kaupti informaciją apie Lietuvos Respublikoje laikomas komercines atsargas. Tokia nuostata sąlygoja dviejų subjektų pareigų dubliavimą, nes informaciją apie Lietuvos Respublikoje laikomas komercines atsargas renka, kaupia ir Europos Komisijai teikia Lietuvos statistikos departamentas, vadovaudamasis 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1099/2008 dėl energetikos statistikos (OL 2008 L 304, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 844/2010 (OL 2010 L 258, p. 1), 2013 m. vasario 13 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 147/2013; Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu bei Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 279. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma vietoje naftos produktų kategorijų įrašyti konkrečias naftos produktų rūšis: benziną, dyzeliną ir mazutą.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalimi siūloma išskirti du Agentūros taikomus paslaugų tarifus, kuriuos tvirtintų Energetikos ministerija: (1) Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama suteikiant reikalavimo teises į Agentūros kaupiamas ir jos turto patikėjimo teisės pagrindu valdomas atsargas, tarifą ir (2) Agentūros taikomą atsargų kaupimo ir tvarkymo paslaugos, kai ji teikiama Agentūrai įgyjant reikalavimo teises į kitų subjektų turimas atsargas, tarifą. Ši nuostata užtikrintų, tarifo diferencijavimą Agentūrai teikiant skirtingas atsargų saugojimo paslaugas. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma Agentūrai nustatytą draudimą sudaryti terminuotus susitarimus dėl specialiųjų atsargų pardavimo ir įsigijimo pakeisti draudimu sudaryti susitarimus dėl specialiųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo. Šis pakeitimas panaikins esantį prieštaravimą tarp Įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, 9 straipsnio 2 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies ir užtikrins, kad Agentūra nesudarys susitarimų dėl specialiųjų atsargų kaupimo ir tvarkymo, kurių pagrindu specialiosios atsargos galėtų būti parduotos kitiems ūkio subjektams. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma numatyti, kad Energetikos ministerijos įpareigotosioms įmonėms patvirtintų kaupiamų atsargų rūšių ir kiekių taikymo tvarka būtų nustatoma Taisyklėse. Įstatymo projekto 4, 5 ir 7 straipsniais siūloma atsargų įgijimą ir keitimą bei atsargų sandėliavimo paslaugų tiekėjo parinkimą vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų nustatytas aiškus santykis tarp Įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo bei užtikrintas atsargų įgijimo ir keitimo paslaugų bei atsargų sandėliavimo paslaugų pirkimų skaidrumas.
Įstatymo projekto 6 straipsniu siūloma pasinaudoti Direktyvą 2009/119/EB 9 straipsnio 4 dalyje suteikiama galimybe laikinai sumažinti specialiųjų atsargų kiekius, atliekant atsargų keitimo procedūras. Tai sudarytų prielaidas specialiųjų atsargų keitimo kaštų mažinimui. Įstatymo projekto 8 straipsniu siūloma sudaryti sąlygas Agentūrai tiesiogiai gauti informaciją, reikalingą Įstatymo 21 straipsnyje numatytos atsargų informacinės sistemos valdymui ir tvarkymui. Taip būtų išvengta informacijos teikimo dubliavimo, persiuntimo iš vienos institucijos į kitą ir tuo pačiu administracinės naštos didinimo. Įstatymo projekto 9 straipsniu siūloma patikslinti Agentūros kaupiamos informacijos apie atsargas apimtis atsisakant informacijos apie Lietuvos Respublikoje laikomas komercines atsargas kaupimo. Tokiu būdu būtų pašalintas pareigų dubliavimas tarp Lietuvos statistikos departamento ir Agentūros. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo įgyvendinimas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas palengvins verslo sąlygas, bus išvengta informacijos teikimo dubliavimo, persiuntimo iš vienos institucijos į kitą ir tuo pačiu administracinės naštos didinimo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus Įstatymo projektą, priimti teisės aktų, keisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų nėra įvedama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji aktai, šių aktų metmenys ir rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės patvirtinti Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų sudarymo reglamentavimo, tvarkymo, kaupimo, naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo
Informacijos, reikalingos Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą energetikos ministro 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1-239
projektui įgyvendinti reikalingos valstybės, savivaldybių ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo paskelbtas viešai Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos (TAIS) Projektų registravimo posistemėje, siūlant suinteresuotiems ir kitiems asmenims teikti pastabas ir pasiūlymus dėl Įstatymo projekto.
Įstatymo projektas Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka derintas su Finansų ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Europos teisės departamentu prie teisingumo ministerijos, Lietuvos statistikos departamentu, Konkurencijos taryba, Valstybine energetikos inspekcija, VĮ Lietuvos naftos produktų agentūra, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, AB „Klaipėdos nafta“, AB „ORLEN Lietuva“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai yra „naftos produktų ir naftos valstybės atsargos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Energetikos ministras
EKONOMIKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NAFTOS PRODUKTŲ IR NAFTOS VALSTYBĖS ATSARGŲ ĮSTATYMO NR. IX-986 2, 5,
2014 m. gruodžio 3 d. Nr. 108-P-36
pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Roko Žilinsko pavaduotojas Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro patarėjai: Rasa Ona Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rokas Baliukovas, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, AB „ORLEN Lietuva atstovas Kęstutis Starkus, Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentė Daiva Jokšienė, Lietuvos Naftos Produktų Agentūros, VĮ vadovas Vytautas Aranauskas, Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Romas Sadauskas, Prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos atstovas Olegas Zdanovičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-07-07 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, jog projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ dėstytinas naujos eilutės centre. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. AB „ORLEN Lietuva“,
1 Akcinė bendrovė „ORLEN Lietuva“ (toliau – Bendrovė) kreipiasi į Jus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 593 Lietuvos Respublikos Seimui pateikto Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 (toliau – Įstatymas) 2, 5, 7, 11, 14, 15, 16, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1972 (toliau – Projektas). Projekto derinimo metu Bendrovė teikė pastabas, dalis kurių, mūsų nuomone, nebuvo įvertinta. Projekto lydimojoje medžiagoje nėra pagrindžiama, kodėl nustatant įmonių įpareigojimus kaupti naftos produktų ar naftos atsargas pasirinktos būtent šios naftos produktų kategorijos – benzinas, dyzelinas ir mazutas. Nuo šių produktų pasirinkimo labai priklauso degalų rinkos dalyvių veiklos sąlygos, todėl Bendrovė (nesėkmingai) bandė išsiaiškinti Projekto rengėjų motyvus pasirenkant būtent tokias naftos produktų kategorijas. Šio klausimo aktualumą lemia tai, kad ES nebegalioja naftos produktų skirstymas į pirmą, antrą ir trečią kategorijas ir valstybės turi teisę ir pareigą pačios pasirinkti naftos produktų kategorijas, kurios sudarys valstybių naftos produktų ir naftos atsargas. Vertindama šį Projektą Bendrovė pasigedo aiškesnio siūlomo teisinio reglamentavimo pagrindimo. Pateikiame keletą argumentų, kurie, mūsų nuomone, turėtų būti įvertinti priimant Projektą. Dėl konkrečių naftos produktų kategorijų įtraukimo į Įstatymo 2 str. 2 d. Dėl siūlomo teisinio reguliavimo objektyvaus pagrindimo Įstatymo 2 str.
nurodomos konkrečios produktų kategorijos ir su jų gamyba bei importu susiję produktų kiekiai yra tiesiogiai ūkinės veiklos laisvę ribojančios nuostatos, kurios privalo būti pagrįstos konkrečiais argumentais ir ekonomine bei teisine analize, vadovaujantis objektyvia metodika. Ribojimai gali būti pateisinami tik konkrečių visuomenei reikšmingų vertybių apsauga, be to, jie turi būti proporcingi ir neiškraipantys rinkos. 2009 m. rugsėjo 14 d. Tarybos direktyvoje 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas (toliau – Direktyva) nėra nustatyta, kurie konkrečiai ūkinės veiklos vykdytojai gali būti įpareigoti kaupti ir laikyti dalį privalomųjų valstybės atsargų, tad Direktyva suteikia laisvę valstybėms narėms savarankiškai pasirinkti Direktyvos įgyvendinimo priemones. Tačiau būtina pažymėti, kad konkrečios direktyvos įgyvendinimas negali būti vertinamas izoliuotai nuo bendrųjų ES ir nacionalinės teisės reikalavimų ir neatleidžia valstybės politiką formuojančių institucijų nuo pareigos ekonomine ar kita analize pagrįsti politinius sprendimus, kurie gali neigiamai veikti verslo sąlygas. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 str. siūlomas Įstatymo 2 str. 2 d. papildymas įrašant konkrečias naftos produktų kategorijas – benziną, dyzeliną ir mazutą, lydimojoje medžiagoje nėra niekaip pagrįstas. Preziumuodami, kad konkrečių naftos produktų kategorijų įtraukimas į Įstatymo 2 str. 2 d., grindžiamas objektyviais kriterijais (pvz., importo ir vartojimo kiekiai) ir nekvestionuodami benzino, dyzelino ir mazuto įtraukimo, manome, kad į įpareigotųjų įmonių sąvoką būtina įtraukti ir suskystintas naftos dujas (angl. liquefied petroleum gas - LPG). Žemiau pateikiame argumentus.
Žemiau pateikiame argumentus. Dėl naftos produktų vartojimo ir importo kiekių Tiek vartojimo, tiek importo rodikliai rodo, kad LPG dalis Lietuvos degalų rinkoje yra reikšminga. Statistikos departamento duomenimis, 2013 m. Lietuvoje bendrasis sunaudojimas sudarė: LPG – 199,1 tūkst. tonų naftos ekvivalentu (TNE); benzino (su biodegalais) – 217,7 tūkst. TNE; kelių transporto dyzelino - 1 102,0 tūkst. TNE; Skystasis kuras (mazutas) (tiek su dideliu, tiek su mažu sieros kiekiu) – 155,6 tūkst. TNE. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m., į Lietuvą importuota: LPG – 117,7 tūkst. TNE; benzino (su biodegalais) – 15,9 tūkst. TNE; kelių transporto dyzelino – 751,0 tūkst. TNE; mazuto – 93,3 tūkst. TNE.[1] Dėl benzino ir LPG panašumo LPG gali būti naudojamas tiek namų ūkiuose, tiek transporte. Savo techninėmis savybėmis ir vartojimo transporte požiūriu, LPG yra itin panašios į benziną. Šių produktų panašumą patvirtina ir vartojimo pokyčių tendencijos: 2013 m. LPG vartojimas sudarė 91% benzino vartojimo. Ši santykinė dalis nuolat didėja (2008 m. - 55%; 2009 m. – 60%; 2010 m. – 72%; 2011 m. – 80%; 2012 – 87%). VĮ „Regitra“ duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įregistruotas 117461 lengvasis automobilis, kurio degalų tipas
„benzinas /suskystintos dujos“, t.y. tokie automobiliai gali būti varomi
tiek benzinu, tiek dujomis. Dėl nepakankamo Lietuvos apsirūpinimo benzino atsargomis Atsižvelgiant į tai, kad LPG suvartojimas 2013 m. sudarė 91% benzino suvartojimo, ir, vertinant tendencijas, tikėtina, kad ši santykinė dalis toliau augs, kyla klausimas, ar Lietuvoje užtikrinamas pakankamas apsirūpinimas benzino atsargomis ekstremalios energetinės padėties atveju. Atsižvelgiant į benzino ir LPG pakeičiamumą, LPG vartotojai ekstremalios energetinės padėties atveju pradėtų vartoti valstybės atsargose sukauptą benziną. Tokiu atveju Lietuvoje sukauptų benzino atsargų užtektų beveik dvigubai trumpesniam laikotarpiui nei sukaupta.
Dėl verslo sąlygų suvienodinimo Atsižvelgiant į benzino ir automobilinių LPG panašumą techniniu ir vartotojų poreikių tenkinimo požiūriais, esamas ir Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas benziną gaminantiems, įvežantiems ir importuojantiems ūkio subjektams sukuria mažiau palankias verslo sąlygas nei panašų produktą – LPG
LPG vartotojų, šiuo metu kaupiamos ir laikomos benziną gaminančių, įvežančių ir importuojančių įmonių lėšomis. Tai apsunkina benzino pardavėjų galimybes konkuruoti su panašų produktą – LPG, parduodančiais ūkio subjektais. Energetikos ministerija savo parengtoje derinimo pažymoje (LRS teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje registruota 2013 m. rugpjūčio 21 d., Nr. 13-2512-01), atsakydama į ankstesnį Bendrovės siūlymą papildyti Įstatymo 2 str. 2 d. pareiga kaupti naftos produktų atsargas ir LPG gaminantiems, įvežantiems ir importuojantiems subjektams, teigė, kad: „<...> atsižvelgus į pasiūlymą ir numačius prievolę kaupti suskystintųjų naftos dujų atsargas (tiek suskystintųjų naftos dujų tiek benzino pavidalu) būtų stipriai pablogintos verslo bei konkurencinės sąlygos suskystintųjų naftos dujų rinkoje, kas sąlygotų alternatyvių benzinui degalų – suskystintųjų naftos dujų, kainų augimą“. Pabrėžiame, kad Įstatyme numačius pareigą kaupti naftos produktų atsargas LPG gaminantiems, įvežantiems ir importuojantiems subjektams būtų ne bloginamos jų verslo sąlygos, bet šios sąlygos būtų suvienodintos su panašų produktą – benziną, gaminančių, įvežančių ir importuojančių subjektų verslo sąlygomis. Dėl įtakos valstybės biudžeto ir įpareigotųjų įmonių kaštams LPG vartojimo poreikiams užtikrinti skirtos atsargos, vadovaujantis Įstatymo 6 str.
3 d. galėtų būti laikomos LPG, benzino ir (ar) žalios naftos, tarpinių naftos produktų ar mišinių komponentų, skirtų perdirbti į galutinius naftos produktus, pavidalu. Šiuo metu atsargos, kurias ekstremalios energetinės padėties atveju vartotų ir LPG vartotojai, yra kaupiamos valstybės biudžeto ir benziną gaminančių, įvežančių ir importuojančių įpareigotųjų įmonių lėšomis. Manytina, kad pareigos kaupti LPG atsargas numatymas leistų padidinti valstybės įmonės Naftos produktų agentūros pajamas teikiant atsargų kaupimo paslaugas įpareigotosioms įmonėms. Tuo pačiu, tai leistų minimizuoti įpareigotųjų įmonių patiriamas išlaidas, nes vadovaujantis Direktyvos 7 str., centrinės saugyklos priima perleidžiamus įpareigojimus objektyviomis, skaidriomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis. Veiklos vykdytojų mokėjimai už centrinės saugyklos paslaugas neturi viršyti visų suteiktų paslaugų sąnaudų ir jų nereikalaujama, kol nesudarytos atsargos. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome Projekto 1 str. pakeisti ir Įstatymo 2 str. 2 d. išdėstyti taip:
„2. Įpareigotosios įmonės – naftos perdirbimo įmonės, naftos
produktus ir (ar) naftą importuojančios įmonės ir įvežančios įmonės, išskyrus valstybės įmonę Lietuvos naftos produktų agentūrą, kurios pagal šio įstatymo nuostatas kaupia ir tvarko naftos produktų ir naftos atsargas ir kurių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekis per metus viršija 1 000 tonų benzino, suskystintų naftos dujų ar mazuto arba 2 500 tonų dyzelino.
Nurodyti kiekiai skaičiuojami sumuojant įpareigotųjų įmonių ir su jomis susijusių asmenų, kaip tai yra apibrėžta Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme, įmonių perdirbtų ar pagamintų, importuotų ar įvežtų naftos produktų ir naftos kiekį per metus.“ Nepritarti Tarybos direktyvoje 2009/119/EB, kuria valstybės narės įpareigojamos išlaikyti privalomąsias žalios naftos ir (arba) naftos produktų atsargas, nėra numatyto imperatyvaus reikalavimo kaupti suskystintų naftos dujų (toliau – SND) atsargas, be to SND atsargų kaupimas yra sudėtingas dėl riboto SND talpyklų kiekio ir palyginti nedidelio jų tūrio bei dėl fizinių SND savybių. Pažymėtina, kad atsižvelgus į pasiūlymą ir numačius prievolę kaupti SND atsargas (tiek SND, tiek benzino pavidalu) būtų stipriai pablogintos verslo bei konkurencinės sąlygos SND rinkoje, kas sąlygotų alternatyvių benzinui degalų – SND kainų augimą. Pažymėtina, kad SND plačiau naudojamos, ne tik automobilių transportui, bei ir komunalinėms buitinėms reikmėms (maisto gamybai, šildymui ir kitoms reikmėms). Be to, šiuo metu absoliuti dalis Lietuvoje parduodamo benzino ir dyzelino yra pagaminta AB „Orlen Lietuva“, o parduodamų SND yra apie 1/3 SND yra importuojama, taip užtikrint konkurencinę aplinką, prekiaujant SND. Pažymėtina, kad Tarybos direktyva 2009/119/EB, yra perkelta į nacionalinę teisę ir Europos Komisijos notifikuota. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
teisę, pasiūlymai: negauta 6.
pasiūlymai: negauta
straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2014-12-0310 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymą, reikės parengti ir priimti poįstatyminius įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. gruodžio 1 d. 2015 m. kovo 1 d.“
paskirti pranešėjai: Zbignev Jedinskij
projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis [1] Dėl statistinių duomenų kaupimo metodikos ypatumų, tam tikra dalis prie importo priskirto degalų kiekio iš tiesų buvo išvežta iš Lietuvos, todėl negalima visiškai tiksliai teigti, kokia importo dalis skirta Lietuvos rinkai.