Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-802 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių , kaip turtinių ir neturtinių juridinio asmens dalyvio , turtinių ir neturtinių teisių atstovavimas įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių, kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio , turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2.
įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka:
valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų;
apibendrinančias ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
įgyvendinančias valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų ir teikia rekomendacijas dėl jų gerinimo;
metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms dėl strategijų rengimo ir valdymo tobulinimo;
dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos funkcijos finansuojamos iš institucijai, Vyriausybės įgaliotai formuoti valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, įmonių valdymo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą, skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2014 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „23 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių , kaip turtinių ir neturtinių juridinio asmens dalyvio , turtinių ir neturtinių teisių atstovavimas įgyvendinimas
1Valstybės ir savivaldybių,
kaip valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitos teisinės formos juridinių asmenų dalyvio , turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios savininkė yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka:
valstybės valdomos įmonės (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų;
apibendrinančias ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą;
įgyvendinančias valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų ir teikia rekomendacijas dėl šių rodiklių gerinimo;
metodinę pagalbą valstybės valdomoms įmonėms dėl strategijų rengimo ir valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo;
dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus;
aktuose jai priskirtas funkcijas. 3.
ir prognozių agentūra“ veikla atliekant šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš institucijai, Vyriausybės įgaliotai formuoti valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, įmonių valdymo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą, skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. “
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas). Valstybės įmonės, taip pat akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kurių valstybei priklausančios akcijos suteikia balsų daugumą visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau – valstybės valdomos įmonės), veikia svarbiose ūkio srityse. Jos sukuria ženklią dalį bendrojo vidaus produkto, teikia darbą didelei daliai Lietuvos gyventojų, atlieka įvairias socialines funkcijas ir yra reikšmingas valstybės, o kartu ir visų jos piliečių turtas. Kartu su tuo kyla iššūkis tinkamai valdyti šį turtą, siekiant iš jo kuo didesnės, nebūtinai ekonominės, naudos. Europos Sąjungos Taryba 2011 m. liepos 12 d. patvirtino rekomendacijas dėl 2011 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos ir Tarybos nuomonės dėl atnaujintos 2011-2014 m. Lietuvos konvergencijos programos. Šiame dokumente rekomenduota Lietuvai įgyvendinti visus valstybės valdomų įmonių reformų paketo aspektus užtikrinant, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, nustatyti aiškūs įmonių tikslai, padidintas skaidrumas ir atskirta komercinė ir nekomercinė veikla. 2013-2014 m. rekomenduojama užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos, įdiegti tinkamas stebėjimo priemones reformų veiksmingumui vertinti ir užtikrinti, kad visos valstybės valdomos įmonės laikytųsi reformos reikalavimų. Taigi, valstybės valdomų įmonių politika ir praktika, savo esme būdama daugiau nacionalinio pobūdžio, vis plačiau aptariama ir Europos Sąjungos lygmenyje, kaip svarbus konkurencingumo ir vidaus rinkos dėmuo.
Lietuvos pažangą įgyvendinant ES Tarybos patvirtintas rekomendacijas valstybės valdomų įmonių srityje pozityviai vertina ES institucijos. EK atstovai pripažįsta, kad Lietuva imasi tinkamų veiksmų, įgyvendindama šią svarbią reformą. Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ekspertų nuomone, Lietuva yra viena tų valstybių, kuriose įgyvendinama valstybės valdomų įmonių reforma ir pasiekti konkretūs rezultatai. Vadovaujantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtomis valstybės valdomoms įmonėms skirtomis gairėmis, minėtomis Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijomis, ir atsižvelgus į kitų šalių praktiką diegiant gerosios valdysenos principus, Lietuvoje nuo 2010 m. pradėta vykdyti valstybės valdomų įmonių reforma. Šios reformos programos tikslas – sudaryti sąlygas pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdymą siekiant užtikrinti efektyvesnę šių įmonių veiklą ir turto naudojimą, geresnius veiklos rezultatus ir didinti valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą. Lietuva 2013 metų viduryje pakviesta dalyvauti EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupėje dalyvio statusu. Tai parodo, jog EBPO mato Lietuvos pažangą valstybės valdomų įmonių valdymo srityje. Lietuva kreipėsi (Ūkio ministerijos 2014 m. kovo 18 d. raštas Vyriausybės vardu) į EBPO Generalinį Sekretorių su prašymu įvertinti Lietuvoje taikomų įmonių valdymo principų atitiktį EBPO parengtoms rekomendacijoms, skirtoms valstybės valdomoms įmonėms, ir atlikti valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūrą. Šis prašymas aptartas 2014 m. balandžio 2-3 d. EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo praktikų darbo grupės posėdyje. Peržiūrą numatoma pradėti 2015 m. I ketvirtį.
I ketvirtį. Dėl minėtų priežasčių tarptautinės organizacijos yra ne kartą raginusios Lietuvą tęsti valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos įgyvendinimą. Tai buvo akcentuota Tarptautinio valiutos fondo misijos Lietuvoje preliminariose išvadose dėl 2014 metų IV straipsnio konsultacijų, o Europos Sąjungos Taryba 2013 m. liepos 9 d. rekomendacijoje „Dėl
dėl atnaujintos 2012–2016 m. Lietuvos konvergencijos programos“, aptardama rekomendacijos dėl valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimą, palankiai įvertino pasiektus rezultatus ir konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2010 m. vykdoma ambicinga valstybės valdomų įmonių reforma, yra aktuali, įtraukia teisinius ir organizacinius pokyčius. Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo ir efektyvumo didinimas yra viena iš 16-osios Vyriausybės prioritetinių krypčių. Siekiant užtikrinti valstybės valdomų įmonių reformos tęstinumą, pertvarka įtraukta į 2014 metų Nacionalinę reformų darbotvarkės projektą. Pagrindiniai teisės aktai, susiję su valstybės valdomų įmonių pertvarka, priimti 2011-2013 metais. Šiuo metu tęsiami pradėti darbai – kas ketvirtį rengiamos ir viešai skelbiamos ataskaitos apie įmonių veiklą, stebima, kaip įmonės įgyvendina veiklos tikslus, analizuojami įmonių gebėjimai siekti patvirtintos metinės nuosavo kapitalo kainos, teikiami siūlymai dėl įmonių strateginių veiklos planų tobulinimo, valstybės kaip valstybės įmonės savininkės ar bendrovės akcininkės tikslų įgyvendinimo. Pradėtas įgyvendinti valstybės valdomų įmonių atliekamų komercinių ir nekomercinių funkcijų atskyrimas – priimti teisės aktai, įpareigojantys valstybės valdomas įmones teikti informaciją apie jų vykdomus specialiuosius įpareigojimus, tai yra tas funkcijas, kurios atliekamos vadovaujantis teisės aktais.
Be to, Vyriausybė, siekdama pagerinti valstybės įmonių ir savivaldybės įmonių, taip pat akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių valdymą, pateikė Seimui atitinkamų įstatymų pakeitimus. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo projektu siūlomais pakeitimais siekiama padidinti šių įmonių valdybų kompetencijas, nepriklausomumą ir motyvaciją. Akcinių bendrovių įstatymo projekte siūloma suteikti akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms galimybę suformuoti kolegialų organą, kuris vykdytų tiek priežiūros, tiek ir valdymo funkcijas. Išlieka siekis tobulinti įmonių gerosios valdysenos praktiką, stebėti rezultatus, teikti pasiūlymus ir bendromis ministerijų, Vyriausybės, įmonių, visuomenės atstovų pastangomis siekti, kad būtų užtikrintas svarus valstybės valdomų įmonių indėlis į Lietuvos ekonomikos augimą. Valstybės valdomų įmonių geroji valdysena grindžiama atvirumo ir aktyvaus dalyvavimo valdant kapitalą principais. Įgyvendinamas 16-osios Vyriausybės 2012–2016 metų programos siekis tęsti pasirengimą deryboms dėl prisijungimo prie EBPO, dalyvauti EBPO Valstybės nuosavybės ir privatizavimo darbo grupės veikloje bei valstybės valdomų įmonių sektoriaus peržiūros procedūroje. Siekdama šiai visai šaliai svarbiai funkcijai suteikti didesnės reikšmės, Lietuvos Respublikos Vyriausybė siūlė ją įtvirtinti pasiūlytame Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projekte. Tačiau priėmus šį įstatymą, jo redakcijoje valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos klausimas liko neišspręstas.
Norėdami išlaikyti valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diegimo tęstinumą, siūlytume spręsti klausimą dėl jos įtvirtinimo įstatyminiu lygiu. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja ir parengė Ūkio ministerija. Tiesioginis rengėjas – Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento (direktorė Audronė Railaitė) Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus (vedėja Laurentina Garbauskienė) specialistai. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo (toliau – Įstatymas) 23 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės įvairios teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Beje, šiame straipsnyje paminėtos ne visos teisinės formos juridinių asmenų, kuriuose dalyvauja valstybė arba savivaldybės. Be to, straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio – pavadinime kalbama apie turtinių ir neturtinių teisių atstovavimą, o straipsnyje – apie šių teisių įgyvendinimą. Apie įmonių, kurių savininkė yra ar kuriose dalyvauja valstybė, gerosios valdysenos principų diegimą nei šiame, nei kituose įstatymuose nekalbama.
Šiuo metu funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diegimu: metodinės pagalbos valstybės valdomoms įmonėms ir institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, teikimas, apibendrinančių metinių ir tarpinių ataskaitų apie šias įmones ir jų veiklą rengimas ir viešinimas, rekomendacijų dėl valstybės valdomų įmonių strategijų projektų teikimas, šių strategijų įgyvendinimo, taip pat trumpalaikių ir ilgalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo ataskaitų apibendrinimas, išvadų dėl valstybės valdomų įmonių valdymo tobulinimo rengimas, atlieka valstybės įmonės Valstybės turto fondo struktūrinis padalinys. Pradėjus centralizuotai valdyti valstybės turtą, valstybės įmonė Valstybės turto fondas bus prijungtas prie valstybės įmonės Turto banko, kuris ir valdys centralizuotai valstybės turtą. Lietuvos Respublikos Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatyme nenustatyta funkcija, susijusi su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diegimu. Tokiu būdu, 2010 metais pradėta valstybės valdomų įmonių reforma, davusi teigiamų rezultatų, nustos būti tęsiama. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma pakeisti Įstatymo 23 straipsnio pavadinimą taip, kad jis atitiktų straipsnio turinį, šiame straipsnyje papildyti juridinių asmenų, kuriuose dalyvauja valstybė ir savivaldybės, sąrašą, nurodant jame valstybės įmones, savivaldybės įmones.
Siūloma papildyti straipsnį antrąja dalimi, kurioje siekiama įstatymu įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė, vykdytų viešojo administravimo veiklą teikdama įstatyme nustatytas administracines paslaugas – konsultuotų ir teiktų metodinę pagalbą institucijoms, įgyvendinančioms valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo ataskaitų duomenų, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų bei rekomendacijas dėl jų gerinimo, o valstybės valdomoms įmonėms (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) dėl strategijų rengimo ir valdymo tobulinimo klausimų. Be to, minėta viešoji įstaiga stebėtų ir analizuotų kaip valstybės valdomos įmonės, laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų, rengtų ir viešai skelbtų apibendrinančias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą, teiktų siūlymus svarstant dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus. Įstatymo projektu taip pat siūlomas šaltinis, iš kurio būtų finansuojamas šių funkcijų atlikimas, nustatant, kad jos finansuojamos iš institucijos, Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr.
Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo ir koordinuojančios institucijos paskyrimo“, įgaliotos formuoti valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos nuosavybės teise priklauso valstybei, įmonių gero valdymo politiką ir koordinuoti jos įgyvendinimą, skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
ministerija kartu su Ministro Pirmininko tarnyba ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija parengė pirmąją nepriklausomos Lietuvos istorijoje Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų metinę apžvalgą. Apžvalga atskleidė, kad valstybė yra didžiausia šalyje turto savininkė, tačiau turtas valdomas ne visada ekonomiškai, turto generuojama grąža menka. Taip pat pastebėta, kad valstybės valdomų įmonių veiklos rezultatai gerokai blogesni nei privačiame sektoriuje veikiančių įmonių, trūksta skaidrumo, įmonėms nekeliami aiškūs tikslai, o kolegialių valdymo organų sudėtis neatitinka tarptautinių gerosios valdysenos principų. Visa tai sąlygojo valstybės valdomų įmonių valdymo reformos būtinybę. Įgyvendinant valstybės valdomų įmonių reformos priemones, Lietuvoje kas ketvirtį pradėtos rengti ir skelbti ataskaitos apie šių įmonių veiklą ir jos rezultatus. Šias ataskaitas rengia nuolatinei valstybės valdomų įmonių veiklos stebėsenai ir analizei vykdyti 2012 m. valstybės įmonėje Valstybės turto fonde įkurta nepriklausoma struktūra – Valdymo koordinavimo centras.
Reguliariai ir viešai teikiama įmonių atskaitomybė didina jų veiklos skaidrumą, skatina pačias įmones gerinti savo veiklą, padeda visuomenei stebėti pokyčius valstybės valdomų įmonių portfelyje ir tinkamai bei laiku į juos reaguoti. Valstybės institucijos savo ruožtu turi galimybę priimti pagrįstus sprendimus dėl tinkamo valstybės turto panaudojimo. Nuo 2010 m. parengtos 4 metinės ir 11 ketvirtinių apibendrintų ataskaitų. Svarbu pažymėti, jog valstybės įmonės Valstybės turto fondo atliekamos funkcijos įgyvendinant valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos praktiką didina šių įmonių skaidrumą ir veiklos efektyvumą. 2013 metais šios įmonės į valstybės biudžetą sumokėjo 102,2 mln. litų dividendų ir pelno įmokų (2010 metais pervesta 41,3 mln. litų). Visų valstybės valdomų įmonių grynasis pelnas (eliminavus netipinius mokesčius valstybei ir banko
„Snoras“ bei Ūkio banko bankrotų įtaką) neaudituotais duomenimis 2013 metais
siekė 484,057 mln. litų (2010 metais uždirbta 71,2 mln. litų grynojo pelno). Be to, šios įmonės atlieka itin svarbias socialines funkcijas, atlikdamos gyvybiškai svarbias energetikos ar transporto paslaugas bei įdarbindamos beveik
priemonių įgyvendinimo tęstinumą, būtina įtvirtinti, kad pirmiau paminėtos funkcijos ir toliau būtų atliekamos. Neigiamų pasekmių nenumatoma. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Valstybės valdomų įmonių veiklos ir pasiektų rezultatų viešinimas drausmina šias įmones. Tai leidžia vis labiau atskleisti valstybės valdomų įmonių uždirbamas pajamas, tuo pačiu mažina šešėlinės ekonomikos mastą.
Dėl šios priežasties tikėtina, kad valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos diegimas gerins kriminogeninę situaciją ir mažins korupcijos lygį. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Gerosios valdysenos principai leidžia išaiškinti ir pašalinti atvejus, kai valstybės valdomoms įmonėms suteikiamos išskirtinės sąlygos veikti rinkoje. Tai sudarys palankias sąlygas verslui – valstybės valdomos įmonės veiks konkurencinėje aplinkoje, vienodomis sąlygomis su kitais ūkio subjektais. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kurio projektas teikiamas, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665
„Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose
įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriuo valstybės įmonei Valstybės turto fondui pavesta atlikti Valdymo koordinavimo centro funkcijas. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei atitinka Europos Sąjungos dokumentus.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimą turi priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jis turėtų įsigalioti kartu su įstatymu, kurio projektas teikiamas. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės įmonės Valstybės turto fondo sąnaudos Valdymo koordinavimo centro funkcijoms atlikti 2013 metais sudarė 493 760 litų (2013 metų planas – 550 460 litų). 2014 metų finansiniame plane šioms funkcijoms atlikti skirta 492 320 litų. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Valstybės valdomos įmonės, geroji valdysena. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2014-07-08 Nr. XIIP-1971 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – įstatymo) 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka atliktų tam tikras funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš aptariamos įstatymo nuostatos seka tai, kad tokios viešosios įstaigos dalininku galėtų būti ne tik valstybė, tačiau ir kiti asmenys; be to, tokioje viešojoje įstaigoje valstybė gali netgi neturėti daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, dėl ko negalėtų turėti lemiamos įtakos renkant viešosios įstaigos valdymo organų narius, priimant kitus svarbius sprendimus viešosios įstaigos veiklos klausimais. Atsižvelgus į tai, kad aptariama Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga pagal siūlomas nustatyti funkcijas turėtų teisę pakankamai išsamiai susipažinti su valstybės valdomų įmonių veikla (netgi teikti siūlymus dėl dividendų ar pelno įmokų nustatymo), svarstytina, ar tokiu subjektu galėtų būti viešoji įstaiga, kurioje valstybė neturi daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 2. Projekto 1 straipsnyje dėstomo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projekte nurodytos funkcijos finansuojamos iš institucijai <...> skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų .
Pastebėtina, jog iš siūlomos formuluotės seka, kad įstatymu nustatytų funkcijų, susijusių su valstybės įmonių stebėjimu, analize, konsultavimu, vykdymas gali būti finansuojamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų, tačiau tik iš kitų lėšų. Iš kokių konkrečiai kitų lėšų galėtų būti finansuojamos keičiamame įstatyme viešajai įstaigai siūlomos priskirti funkcijos, projekte nėra nurodoma. Manytina, kad įstatymu subjektui priskiriant vykdyti atitinkamas funkcijas, turėtų būti nustatyti konkretūs (ne abstraktūs) tokių funkcijų finansavimo šaltiniai. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė S. Švedas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Laurentina Garbauskienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-08 Nr. XIIP-19711 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsnyje dėstomo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – įstatymo) 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka atliktų tam tikras funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, jog iš aptariamos įstatymo nuostatos seka tai, kad tokios viešosios įstaigos dalininku galėtų būti ne tik valstybė, tačiau ir kiti asmenys; be to, tokioje viešojoje įstaigoje valstybė gali netgi neturėti daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, dėl ko negalėtų turėti lemiamos įtakos renkant viešosios įstaigos valdymo organų narius, priimant kitus svarbius sprendimus viešosios įstaigos veiklos klausimais.
Atsižvelgus į tai, kad aptariama Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga pagal siūlomas nustatyti funkcijas turėtų teisę pakankamai išsamiai susipažinti su valstybės valdomų įmonių veikla (netgi teikti siūlymus dėl dividendų ar pelno įmokų nustatymo), svarstytina, ar tokiu subjektu galėtų būti viešoji įstaiga, kurioje valstybė neturi daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėstomo įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad projekte nurodytos funkcijos finansuojamos iš institucijai <...> skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Pastebėtina, jog iš siūlomos formuluotės seka, kad įstatymu nustatytų funkcijų, susijusių su valstybės įmonių stebėjimu, analize, konsultavimu, vykdymas gali būti finansuojamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų, tačiau tik iš kitų lėšų. Iš kokių konkrečiai kitų lėšų galėtų būti finansuojamos keičiamame įstatyme viešajai įstaigai siūlomos priskirti funkcijos, projekte nėra nurodoma. Manytina, kad įstatymu subjektui priskiriant vykdyti atitinkamas funkcijas, turėtų būti nustatyti konkretūs (ne abstraktūs) tokių funkcijų finansavimo šaltiniai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1.
Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1971 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir Komiteto argumentus. Argumentai. 1. Projekte siūloma steigti naują viešąją įstaigą, o tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. 2. Netikslinga funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos stebėsena pavesti vykdyti viešajai įstaigai (kaip siūloma įstatymo projekte), kadangi bet kuriuo metu gali susidaryti situacija, kai įstaigos dalininkais tampa ne tik valstybė, bet ir kiti subjektai. 3. Svarstytinas toks teisinis reguliavimas, kai valstybės valdomų įmonių priežiūrą ir gerosios valdysenos stebėseną vykdo skirtingi subjektai. 4. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymui, valstybės įmonė Valstybės turto fondas prijungta prie valstybės įmonės Turto banko, kuris centralizuotai valdys valstybės turtą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos stebėsena vykdė valstybės įmonės Valstybės turto fondo struktūrinis padalinys. Atsižvelgiant į esamus administracinius gebėjimus, šios funkcijos vykdymas ir toliau galėtų būtų pavedamas iki šių institucijų sujungimo minėtą funkciją vykdžiusiam atitinkamam sujungtos įmonės struktūriniam padaliniui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas :
V. Bakauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: patarėjos: Lina Milonaitė, Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento direktorė Audronė Railaitė, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja Laurentina Garbauskienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Būdvytis, Valdymo koordinavimo centro atstovas Dainius Velykis, Valdymo koordinavimo centro atstovas Deividas Gabulas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-07-101 Įvertinę įstatymo projekto atitikimą Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – įstatymo) 23 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininkė arba dalininkė yra valstybė, Vyriausybės nustatyta tvarka atliktų tam tikras funkcijas.
Atkreiptinas dėmesys, jog iš aptariamos įstatymo nuostatos seka tai, kad tokios viešosios įstaigos dalininku galėtų būti ne tik valstybė, tačiau ir kiti asmenys; be to, tokioje viešojoje įstaigoje valstybė gali netgi neturėti daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, dėl ko negalėtų turėti lemiamos įtakos renkant viešosios įstaigos valdymo organų narius, priimant kitus svarbius sprendimus viešosios įstaigos veiklos klausimais. Atsižvelgus į tai, kad aptariama Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga pagal siūlomas nustatyti funkcijas turėtų teisę pakankamai išsamiai susipažinti su valstybės valdomų įmonių veikla (netgi teikti siūlymus dėl dividendų ar pelno įmokų nustatymo), svarstytina, ar tokiu subjektu galėtų būti viešoji įstaiga, kurioje valstybė neturi daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. Pritarti iš dalies Audito komiteto patobulintame įstatymo projekte konkrečiai įvardijama viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios savininkė yra valstybė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti, kad projekte nurodytos funkcijos finansuojamos iš institucijai <...> skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Pastebėtina, jog iš siūlomos formuluotės seka, kad įstatymu nustatytų funkcijų, susijusių su valstybės įmonių stebėjimu, analize, konsultavimu, vykdymas gali būti finansuojamas ne iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų, tačiau tik iš kitų lėšų. Iš kokių konkrečiai kitų lėšų galėtų būti finansuojamos keičiamame įstatyme viešajai įstaigai siūlomos priskirti funkcijos, projekte nėra nurodoma.
Manytina, kad įstatymu subjektui priskiriant vykdyti atitinkamas funkcijas, turėtų būti nustatyti konkretūs (ne abstraktūs) tokių funkcijų finansavimo šaltiniai. Pritarti iš dalies Viešosios įstaigos veikla bus finansuojama tiek iš valstybės biudžeto lėšų, tiek iš kitų lėšų. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-09-25 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami j Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2014 m. rugsėjo 25 d. prašymą Nr. S-2014-6887, atlikome Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1971 (toliau — Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikdami antikorupcinį vertinimą, nustatėme, jog Projekto pagrindinis tikslas – įstatyme nustatyti valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos principus. Projektu siekiama nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė: 1.
Vykdytų viešojo administravimo veiklą teikdama įstatyme nustatytas administracines paslaugas - konsultuotų ir teiktų metodinę pagalbą institucijoms. įgyvendinančioms valstybės, kaip valstybės valdomų įmonių dalyvės, teises ir pareigas, dėl valstybės valdomų įmonių veiksmingo valdymo, strategijų įgyvendinimo ataskaitų duomenų, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų ir pasiektų konkrečių rodiklių įgyvendinimo rezultatų bei rekomendacijas dėl jų gerinimo, o valstybės valdomoms įmonėms (valstybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime) - dėl strategijų rengimo ir valdymo tobulinimo klausimų. 2. Stebėtų ir analizuotų, kaip valstybės valdomos įmonės laikosi teisės aktuose joms nustatytų reikalavimų, rengtų ir viešai skelbtų apibendrinančias metines ir tarpines ataskaitas apie valstybės valdomas įmones ir jų veiklą, teiktų siūlymus svarstant dividendų ar pelno įmokų nustatymo klausimus. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, pritardami Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, išdėstytoms 2014 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. XIIP-1971, siekdami skaidrumo ir aiškumo, teikiame šias pastabas:
nenustatyti reikalavimai, kurie būtų privalomi Vyriausybės paskirtos viešosios įstaigos vadovui ir jos darbuotojams. Manome, jog viešosios įstaigos vadovas ir darbuotojai turi turėti nepriekaištingą reputaciją, reikiamą kvalifikaciją ir gebėjimus, kad viešoji įstaiga tinkamai vykdytų jai pavestas funkcijas.
Jeigu Projekte nurodytos funkcijos būtų pavedamos valstybės įstaigai, tokiu atveju valstybės įstaigos vadovas ir valstybės tarnautojai privalėtų atitikti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
Projekte ar jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos, patirties ir gebėjimų reikalavimus viešosios įstaigos vadovui ir įstaigos darbuotojams. Pritarti Siūlome įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus viešosios įstaigos vadovui ir įstaigos darbuotojams. 2. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-09-25
teisiniu reguliavimu, kai valstybės įstaigai būdingos funkcijos yra perduodamos viešajai įstaigai, gali būti sukurtas teisinis įrankis, kuriuo būtų išvengiama Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymo. Atsižvelgti
aiškinamajame rašte neatskleidžiama, kas galėtų būti įgaliotosios viešosios įstaigos dalininku (dalininkais), todėl kyla abejonių, ar Vyriausybės įgaliota viešoji įstaiga, kurioje valstybė neturėtų daugumos balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, galės tinkamai, objektyviai ir nešališkai atlikti jai priskirtas funkcijas. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
Svarstyti galimybę Projekte nustatyti, jog valstybė įgaliotoje viešojoje įstaigoje turėtų daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.
Pritarti iš dalies Audito komiteto patobulintame įstatymo projekte konkrečiai įvardijama viešoji įstaiga „Stebėsenos ir prognozių agentūra“, kurios savininkė yra valstybė. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2014-09-25
aiškinamajame rašte nenurodyta, kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti, o nurodyta tik valstybės įmonės Valstybės turto fondo sąnaudos Valdymo koordinavimo centro funkcijoms atlikti. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome:
Projekto aiškinamajame rašte nurodyti galimą lėšų poreikį, paaiškinti plačiau, kaip ir kokią viešąją įstaigą planuojama paskirti vykdyti Projekte nustatytas funkcijas. Neaktualu Nėra numatyta galimybė tikslinti aiškinamąjį raštą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-10-08 Siūlyti pagrindiniam komitetui atmesti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. XII-802 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1971 atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir Komiteto argumentus. Argumentai. 1. Projekte siūloma steigti naują viešąją įstaigą, o tai pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų. 2. Netikslinga funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos stebėsena pavesti vykdyti viešajai įstaigai (kaip siūloma įstatymo projekte), kadangi bet kuriuo metu gali susidaryti situacija, kai įstaigos dalininkais tampa ne tik valstybė, bet ir kiti subjektai.
valstybės valdomų įmonių priežiūrą ir gerosios valdysenos stebėseną vykdo skirtingi subjektai. 4. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymui, valstybės įmonė Valstybės turto fondas prijungta prie valstybės įmonės Turto banko, kuris centralizuotai valdys valstybės turtą. Iki šio įstatymo įsigaliojimo funkcijas, susijusias su valstybės valdomų įmonių gerosios valdysenos stebėsena vykdė valstybės įmonės Valstybės turto fondo struktūrinis padalinys. Atsižvelgiant į esamus administracinius gebėjimus, šios funkcijos vykdymas ir toliau galėtų būtų pavedamas iki šių institucijų sujungimo minėtą funkciją vykdžiusiam atitinkamam sujungtos įmonės struktūriniam padaliniui. Nepritarti Audito komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, kuriuo nesiūloma steigti naujos viešosios įstaigos, įstatymo projektu nustatytas funkcijas pavedama vykdyti viešajai įstaigai „Stebėsenos ir prognozių agentūra“.
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1971(2). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Jolita Vaickienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
variantas.
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė