Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines
sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka.“
29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas)
pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas ir karšto vandens ruošimo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.“
29 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba
jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines
sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka.“
29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas)
pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas ir karšto vandens ruošimo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.“
29 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba
jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
Projekto Nr. XIIP-1969(3) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas vartotojo iniciatyva
(butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta metodika, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso ar dalies pastato šildymo ir
(ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento statybos užbaigimo akto išdavimo momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį.
Keičiant ne viso pastato šildymo būdą, butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas keičiamas, savininkai privalo:
1) gauti visų daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinį pritarimą;
2) atlyginti dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas;
3) iki statybos užbaigimo akto išdavimo momento sudaryti sutartį su pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį tieksiančiu asmeniu, turinčiu technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį butui ar kitoms patalpoms, kurių šildymo būdas keičiamas, šildyti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas teikiamas siekiant suderinti Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio nuostatas su Statybos įstatymo Nr. I-1240, Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 nuostatomis. Tai padės apginti vartotojų teises: suteiks jiems galimybę realizuoti įstatymuose numatytą, bet šiuo metu itin sunkiai realizuojamą teisę nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis vartotojo iniciatyva ir apsaugos nuo nepagrįstų šilumos tiekėjų pretenzijų, kai per teismus reikalaujama sumokėti tariamas „skolas“ už šilumos energiją, kurios žmonės nesuvartojo. Pirmoji šiuo projektu sprendžiama problema – tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą vartotojo iniciatyva, 2 ir 3 dalyse iki šiol vartojama sąvoka „statinio pripažinimas tinkamu naudoti“, kuri Statybos įstatyme nebevartojama jau beveik ketverius metus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, o šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad pakeitus šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą sutartys su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjais laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Tačiau nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojusiame Statybos įstatyme statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus pakeitė statybos užbaigimo aktai ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą, kurie, kaip numatyta šio įstatymo 24 straipsnyje, surašomi užbaigus statybą.
Akivaizdu, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis būtina suderinti su šiomis Statybos įstatymo normomis. Antroji projektu sprendžiama problema
Šią vartotojų teises pažeidžiančią praktiką siūloma išgyvendinti, pakeičiant Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį ir papildant šį straipsnį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Rengiant įstatymo projektą, Nagliui Puteikiui talkino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. LIETUVOS
(butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-133, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-355 (2009-01-27)
užbaigimas
šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 3. Statinių, išskyrus nesudėtingus, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 4.
paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 5. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu;
ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas arba teismas. 7.
statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 8. Statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. 9. Branduolinės energetikos objektų statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31) Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15) Nr. XI-1544, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4321 (2011-07-19) Nr. XI-2031, 2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05) Nr. XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3841 (2013-07-16)
energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 6.317 straipsnis. Pardavėjo pareiga perduoti daiktus
sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. 6.329 straipsnis. Daiktų kiekis
pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais.
Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. LIETUVOS
1Vartotojai turi teisę:
1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad sutartys tarp butų ir kitų patalpų, kurių šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo laikomos nutrauktomis ne nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo momento (nes toks individualus administracinis aktas nėra išduodamas nuo 2010 m. spalio), bet nuo statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo momento. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį siūloma pakeisti, numatant, kad nuo centrinio šildymo atjungtų butų ir patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.
Be to, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį siūloma papildyti nauja 4 dalimi, numatančia, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, taip suderinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso 6.388 straipsnio nuostata, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat su Civilinio kodekso 6.317 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Tikėtina, kad jas priėmus korupcijos sumažės, nes aiškus, skaidrus šildymo būdo keitimo reglamentavimas nepaliks erdvės dviprasmybėms ir subjektyvioms interpretacijoms, kai vartotojai tampa priklausomi nuo sprendimus priimančių valstybės tarnautojų ir šilumos tiekėjų darbuotojų interpretacijų, dėl kurių palankumo iš vartotojų gali būti reikalaujami kyšiai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus įstatymo projektą, verslo sąlygos pagerės, nes pagaliau ir šilumos ūkyje pradės funkcionuoti konkurencingumui ir verslo skatinimui skirtos Statybos įstatymo pataisos, kurios kitose srityse funkcionuoja jau ketverius metus. Be to, nustačius aiškias šildymo būdo keitimo taisykles šilumos ūkis taps skaidresnis, sąlygos konkurencijai taps palankesnės, nes visiems ūkio subjektams ir vartotojams bus aiškios, neprieštaringos ir vienodos taisyklės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės, išskyrus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos paskirstymo metodikas, kurias Komisija turės suderinti su Šilumos ūkio įstatymu ir Civiliniu kodeksu, numatydama, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui reikės, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintų šilumos paskirstymo metodus su Šilumos ūkio įstatymu ir Civiliniu kodeksu, numatydama, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas“,
„vartotojų teisės“, „deklaracija apie statybos darbų užbaigimą“, „šilumos
energijos paskirstymo metodas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas teikiamas siekiant suderinti Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio nuostatas su Statybos įstatymo Nr. I-1240, Civilinio kodekso Nr. VIII-1864 ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 nuostatomis. Tai padės apginti vartotojų teises: suteiks jiems galimybę realizuoti įstatymuose numatytą, bet šiuo metu itin sunkiai realizuojamą teisę nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartis vartotojo iniciatyva ir apsaugos nuo nepagrįstų šilumos tiekėjų pretenzijų, kai per teismus reikalaujama sumokėti tariamas „skolas“ už šilumos energiją, kurios žmonės nesuvartojo. Pirmoji šiuo projektu sprendžiama problema – tai, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimą vartotojo iniciatyva, 2 ir 3 dalyse iki šiol vartojama sąvoka „statinio pripažinimas tinkamu naudoti“, kuri Statybos įstatyme nebevartojama jau beveik ketverius metus. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, o šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad pakeitus šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą sutartys su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjais laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Tačiau nuo 2010 m. spalio
aktus pakeitė statybos užbaigimo aktai ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą, kurie, kaip numatyta šio įstatymo 24 straipsnyje, surašomi užbaigus statybą.
Akivaizdu, kad Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis būtina suderinti su šiomis Statybos įstatymo normomis. Antroji projektu sprendžiama problema
Šią vartotojų teises pažeidžiančią praktiką siūloma išgyvendinti, pakeičiant Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį ir papildant šį straipsnį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Rengiant įstatymo projektą, Nagliui Puteikiui talkino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. LIETUVOS
1Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų),
kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-133, 2009-01-12, Žin., 2009, Nr. 10-355 (2009-01-27)
užbaigimas
šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytas statybą leidžiantis dokumentas, statyba užbaigiama surašant statybos užbaigimo aktą. 2. Vieno ar dviejų butų namų ir jų priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties statinių, išskyrus nesudėtingus) statyba (naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas) užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 3. Statinių, išskyrus nesudėtingus, kapitalinis remontas užbaigiamas statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Deklaracijas apie statybos užbaigimą tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. 4.
paprastasis remontas, nesudėtingų statinių kapitalinis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, nesudėtingų statinių statyba (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas), nekeičiant statinio kategorijos, užbaigiama statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. 5. Statybos užbaigimo akto galiojimą ar deklaracijos apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina:
ministerijos statytojo prašymu, išskyrus atvejus, kai Nekilnojamojo turto registre nuosavybė yra įregistruota ne tik statytojo vardu;
2) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu nustatoma, kad statybos užbaigimo aktas pasirašytas ar deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų – iki statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
įregistruoti Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, galiojimą panaikina statytojas arba teismas. 7.
statybos užbaigimą patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ar statinio saugos ir paskirties valstybinės priežiūros institucijos pagal kompetenciją. 8. Statybos užbaigimo tvarką nustato Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas. 9. Branduolinės energetikos objektų statinių statybos užbaigimo tvarką ir reikalavimus nustato Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine atominės energetikos saugos inspekcija. Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-857, 2006-10-17, Žin., 2006, Nr. 116-4402 (2006-10-31) Nr. X-1009, 2006-12-21, Žin., 2007, Nr. 4-161 (2007-01-11), atitaisymas skelbtas: Žin., 2007, Nr. 8 Nr. XI-992, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 84-4401 (2010-07-15) Nr. XI-1544, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4321 (2011-07-19) Nr. XI-2031, 2012-05-22, Žin., 2012, Nr. 63-3170 (2012-06-05) Nr. XII-424, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3841 (2013-07-16)
energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. 6.317 straipsnis. Pardavėjo pareiga perduoti daiktus
sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. 6.329 straipsnis. Daiktų kiekis
pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais.
Sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė. LIETUVOS
1Vartotojai turi teisę:
1) savo nuožiūra įsigyti ir naudoti prekes ir paslaugas (pasirinkti pardavėją, paslaugų teikėją);
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad sutartys tarp butų ir kitų patalpų, kurių šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas buvo pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo laikomos nutrauktomis ne nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto surašymo momento (nes toks individualus administracinis aktas nėra išduodamas nuo 2010 m. spalio), bet nuo statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie statybos darbų užbaigimą užpildymo momento. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalį siūloma pakeisti, numatant, kad nuo centrinio šildymo atjungtų butų ir patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.
Be to, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį siūloma papildyti nauja 4 dalimi, numatančia, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, taip suderinant Šilumos ūkio įstatymo nuostatas su Civilinio kodekso 6.388 straipsnio nuostata, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat su Civilinio kodekso 6.317 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui.
Įsigaliojus projektu siūlomoms nuostatoms, laukiama šių teigiamų rezultatų: bus panaikintas teisinis absurdas, kai vartotojas, norintis nutraukti sutartį su šilumos tiekėju, turi gauti dokumentą, kuris jau ketverius metus nebėra išduodamas (statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą); šilumos ūkyje pradės funkcionuoti konkurencingumui ir verslo skatinimui skirtos Statybos įstatymo pataisos, kurios kitose srityse funkcionuoja jau ketverius metus; nustačius aiškias šildymo būdo keitimo taisykles šilumos ūkis taps skaidresnis, sąlygos konkurencijai - palankesnės, nes visiems ūkio subjektams ir vartotojams bus aiškios, neprieštaringos ir vienodos taisyklės; bus užkirstas kelias vartotojų teisių pažeidimams, kai šilumos tiekėjai reikalauja sumokėti tariamas „skolas“ už šilumos energiją, kurios žmonės nesuvartojo, nes atjungė savo butus nuo centralizuoto šildymo.
Atskirai pabrėžtina, kad įsigaliojus projekte siūlomoms nuostatoms niekaip nebus pažeisti kitų namo savininkų, kurių butai yra šildomi centralizuotai, interesai. Kadangi pastato bendro naudojimo patalpų, kurios priklauso dalinės nuosavybės teise visiems butų ir kitų patalpų savininkams, šildymo būdas yra keičiama Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad dėl bendro naudojimo patalpų šildymo būdo pakeitimo turės būti priimtas butų ir kitų patalpų savininkų daugumos sprendimas Civilinio kodekso
paprastojo remonto aprašas bei gautas rašytinis savivaldybės pritarimas, užtikrinantis, kad nebūtų pažeisti nei autonomiškai, nei centralizuotai šildomų patalpų savininkų interesai, nes toks sprendimas būtų privalomas visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams. Nepriklausomas energetikos reguliavimo ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas, konsultavęs Žvėryno bendruomenės vicepirmininką Paulių Markevičių, tvirtina, kad gyventojai neturėtų mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai.
Toks aiškinimas šilumos energetikos sektoriuje visų pirma, eksperto nuomone, yra grindžiamas LR šilumos ūkio įstatymu tiek visumoje, tiek ir 1 str. 2 dalies nuostatomis, reikalaujančiomis didinti šilumos gamybos, perdavimo ir vartojimo efektyvumą; šilumos ūkyje įteisinti pagrįstą konkurenciją; mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Šiuo metu šilumos energetikos sektoriaus teisinė sistema, eksperto nuomone, yra orientuojama į vartotojo, bet ne į tiekėjo perspektyvą. LR šilumos ūkio įstatymo 2 str. 45 dalimi nustatyta, kad „šilumos vartotojas (vartotojas) – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų“. Akivaizdu, kad asmuo, neturintis prijungtų prie centralizuoto šildymo sistemų šildymo prietaisų (bute, patalpoje ar bendro naudojimo patalpoje) neturi ir šilumos vartotojo požymių, nes vien tik šildymo sistemų pastate buvimo fakto nepakanka tokio pastato savininką ar bendrasavininką traktuoti kaip šilumos vartotoją. Kadangi LR šilumos ūkio įstatymo 2 str. 40 dalimi nustatyta, kad „šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams“, akivaizdu, kad šilumos tiekimas negali būti įmanomas nesant vartotojo subjekto. Šildymo prietaisų parinkimas, įrengimas ir taikymas yra reglamentuojami LR statybos įstatymu apibrėžtais norminiais aktais. STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ statybos techninis reglamentas taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemas.
Reglamento punktu 16 nustatyta, kad „Šildymo sistemos projektinė galia nustatoma pagal patalpų šilumos poreikį esant lauko oro projektinei temperatūrai“. Ten pat punktu 17.1 nustatyta, kad „Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai). Turi būti įvertintas šildomoje patalpoje sumontuotų šildymo sistemos vamzdynų šilumos atidavimas“. Kaip matyti, norminis aktas vamzdynų šilumos atidavimą vertina tik šildomose patalpose, t. y. ten, kur yra įrengti šildymo prietaisai. Namo patalpose, kur nėra šildymo prietaisų, vamzdžiai turi būti tinkamai izoliuoti sumažinant energijos nuostolius. Tokio vamzdyno būklės priežiūros atsakomybė tenka vidaus šildymo sistemų eksploatuotojui. Nepriklausomas energetikos reguliavimo eksperto dr. Vyginto Sidzikausko nuomone, klausimas, kokia apimtimi vyko, jei vyko, šilumos mainai per autonomiškai šildomų butų ir kitų namo savininkų butų atitvaras su laiptinių patalpomis, nėra esminis svarstant mokestines prievoles. Ar autonomiškai šildomų butų šildymas buvo intensyvesnis ar ne, lyginant su kitų butų centralizuotu šildymu, nėra esminis dalykas, nes kiekvieno buto savininkas yra nesuvaržytas savo butų atitvarų šilumines charakteristikas keisti (gerinti) nepažeidžiant kitų namo statybinių charakteristikų ir higieninių norminių reikalavimų. Eksperto nuomone, klaidinga yra teigti, kad „daugiabučio namo butų ar kitų patalpų bendrasavininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu... yra atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas“.
Bendro naudojimo patalpos, lygiai taip pat kaip ir butai, centralizuotai tiekiama ar vietiniu būdu gaminama šilumos energija yra šildomi ne todėl, kad to reikia pastatui ar jo sistemoms, o tik tam, kad tenkintų pastato patalpomis besinaudojančių fizinių asmenų higienines (komforto) sąlygas. Čia yra tik energijos vartojimo, o ne pastato ar jo inžinerinių sistemų išlaikymo aspektas. Pvz., Vilniaus mieste yra daug viduramžiais statytų gyvenamųjų pastatų, kurie niekada nebuvo šildomi centralizuotu šilumos tiekimo būdu ir yra sėkmingai naudojami šiuo metu. Mažai tikėtina, kad prieš kelis šimtmečius sugriauti ir šiuo metu pagal mokslinių tyrimų duomenis Vilniuje atstatyti Valdovų rūmai vėl sugriūtų, jei nebūtų centralizuotai šildomi. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, nepriklausomas energetikos reguliavimo ekspertas dr. Vygintas Sidzikauskas tvirtina, kad „gyventojai neturėtų mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai“. Todėl suderinus Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį su aukščiau nurodytomis Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatomis tokiems vartotojų teisių pažeidimams būtų užkirstas kelias. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto pataisos įtakos kriminogeninei situacijai neturės.
Tikėtina, kad jas priėmus korupcijos sumažės, nes aiškus, skaidrus šildymo būdo keitimo reglamentavimas nepaliks erdvės dviprasmybėms ir subjektyvioms interpretacijoms, kai vartotojai tampa priklausomi nuo sprendimus priimančių valstybės tarnautojų ir šilumos tiekėjų darbuotojų interpretacijų, dėl kurių palankumo iš vartotojų gali būti reikalaujami kyšiai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Priėmus įstatymo projektą, verslo sąlygos pagerės, nes pagaliau ir šilumos ūkyje pradės funkcionuoti konkurencingumui ir verslo skatinimui skirtos Statybos įstatymo pataisos, kurios kitose srityse funkcionuoja jau ketverius metus. Be to, nustačius aiškias šildymo būdo keitimo taisykles šilumos ūkis taps skaidresnis, sąlygos konkurencijai taps palankesnės, nes visiems ūkio subjektams ir vartotojams bus aiškios, neprieštaringos ir vienodos taisyklės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės, išskyrus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos šilumos paskirstymo metodikas, kurias Komisija turės suderinti su Šilumos ūkio įstatymu ir Civiliniu kodeksu, numatydama, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms.
įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui reikės, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija suderintų šilumos paskirstymo metodus su Šilumos ūkio įstatymu ir Civiliniu kodeksu, numatydama, kad tuo atveju, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas“,
„vartotojų teisės“, „deklaracija apie statybos darbų užbaigimą“, „šilumos
energijos paskirstymo metodas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-26 Nr. XIIP-1969 Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. xIip-1969 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1969 (toliau
Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-07-21 Nr. XIIP-1969(2) Lietuvos Respublikos Seimui
PROJEKTO nr. xIip-1969(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1969(2) (toliau
Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
APLINKOS APSAUGOS komitetas
2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 107-P-28
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Ričardas Žoromskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, ją papildant nuostata, jog tuo atveju, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo centrinio šildymo sistemos atsijungusių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį „tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.“ Pažymėtina, jog siūlomas nuostatos pakeitimas įgalintų nuo centrinio šildymo atsijungusios dalies pastato savininkus visiškai nešildyti atsijungusioje pastato dalyje esančių bendro naudojimo patalpų, neįrengti jokių bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisų, nes tai juos atleistų nuo bet kokių mokesčių, susijusių su bendro naudojimo patalpų šildymu. Susidarytų situacija, kai dalis namo bendro naudojimo patalpų būtų šildomos, o dalis - nešildomos. Visas namo dalis sieja bendros konstrukcijos – vidinės pertvaros. Nediskutuotina, jog netgi gerai šiluminiu požiūriu izoliuotose vidinėse pertvarose, esant temperatūrų skirtumui, prasideda šilumos tekėjimas iš aukštesnės temperatūros patalpos į vėsesnę.
Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, susiklostytų teisinė situacija, kai dalis pastato savininkų, įstatymo leidėjo valia, privalėtų sumokėti už šilumos nuostolius, patiriamus dėl to, jog dalis pastato savininkų pakeitė patalpų šildymo būdą ir nešildo bendro naudojimo patalpų, neatsiejamai susijusių su šildomomis bendro naudojimo patalpomis. Teigtina, jog tokia situacija neabejotinai pažeistų dalies namo savininkų teisėtus interesus, mokėti tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį. Siūlytina keisti įstatymo projektą taip, kad būtų užtikrinti ne tik nuo centrinio šildymo atsijungiančių asmenų interesai, tačiau ir tų asmenų, kurie šildosi centralizuotai, teisėti interesai, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti
straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi, nustatančia, jog „Kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.” Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlomoje nuostatoje būtina aiškiai nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu turėtų konstatuoti, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas.
Nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, toks konstatavimas, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas ir yra įtvirtinamas statybos užbaigimo aktu arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymu ir, jei privaloma, patvirtinimu ir įregistravimu Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1969(2) (toliau
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tyrimų tarnyba, 2014-10-151 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą „Dėl įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo“, atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1969(2) (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme nuostatų, sudarančių tiesiogines sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekte 29 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi ir nustatyti, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo mokėti už faktiškai nesuvartota šilumos energiją ir karštą vandenį, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate ar jo dalyje nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo <...> Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
ir karšto vandens suvartojimo faktas dažniausiai fiksuojamas apskaitos prietaisais, todėl, jeigu apskaitos prietaisai nerodo suvartojimo fakto, tai vartotojai, nevartojantys karšto vandens ir šilumos, ir taip nemoka už šilumą ir karštą vandenį. Kadangi visuose pastatuose, į kuriuos centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo, yra įvadiniai apskaitos prietaisai, problemų gali kilti tik tais atvejais, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato dalyje, kurioje nėra sumontuota atskirų apskaitos prietaisų. Todėl siūlome nustatyti, kad ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai šilumos tiekimas ar karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato daliai, kurioje nėra sumontuotų atskirų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų. 2.
šilumos ir karšto vandens vartojimo nutraukimo pastato dalyje, kurioje nėra sumontuotų apskaitos prietaisų, laikotarpio pradžia, t. y. neaišku, nuo kada laikoma, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas buvo nutrauktas statybos darbų metu iki jie bus pabaigti. Siūlome nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami užfiksuoti šilumos ir karšto vandens vartojimo nutraukimo faktą statybos darbų metu iki statybos darbų užbaigimo momento, pateikdami tai patvirtinančius dokumentus, pvz., paslaugos teikėjui pranešdamas apie darbų pradžią, kartu pateikia projektų ir sutarčių dėl statybos darbų atlikimo kopijas ar pan. 3. Neaptarta pastato butų ar kitų patalpų savininkų, kurie nekeičia šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo, teisėtų interesų apsauga. Tais atvejais, kai nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nori atsijungti vienas ar keli butai tuose daugiabučiuose pastatuose, kuriuose yra sumontuotos vienvamzdės arba dvivamzdės šildymo sistemos, reikia modifikuoti centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, norint centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekti kitiems butams ar patalpoms, kurių savininkai nenori keisti šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo. Siūlome nustatyti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos privalomo modifikavimo ir išlaidų padengimo tvarką. Pritarti
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015-11-12, Aplinkos apsaugos ministerija, 2015-11-16 (pasiūlymai indentiški 2015-11-12 VTPSI pateiktiems pasiūlymams)1 Susipažinę su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (XIIP-1969 (2)) (toliau – projektas), kuriame numatyta, kad Valstybinė teritorijų ir planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, teikiame pasiūlymus dėl jo tobulinimo. 1. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) viršininko 2014 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintame Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta: „VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“. Kadangi šios inspekcijos pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška teigti, kad jie kompetentingi ir patikrinti naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. 2. Inspekcijos pareigūnų kompetencija nėra susijusi su inžinerinių sistemų pakeitimo techniniais klausimais.
Inspekcija tikrina šių sistemų pertvarkymo, kaip statybos proceso, teisėtumą, t. y. ar buvo parengtas atitinkamas projektas (kai jis privalomas), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privalomas) ir ar atliktos statybos užbaigimo procedūros. Pažymime, kad Inspekcijai nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių – trūksta dar 33 pareigybių, kad būtų kokybiškai vykdomos jau šiuo metu Inspekcijai priskirtos funkcijos, išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujas funkcijas (išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka) reikėtų dar papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas gali būti keičiamas ne tik atliekant pastato paprastąjį remontą, bet ir kapitalinį, taip pat ir pastatą rekonstruojant. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas yra pakeistas. Priklausomai nuo statybos rūšies, yra skirtingi minėtų procedūrų atlikimo reikalavimai (privalomumas). Dažniausiai pasitaikantis atvejis – atliekamas tik paprastasis remontas ir tam nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, o statybos užbaigimo procedūros supaprastintos – surašoma deklaracija apie tai, kad atliktas paprastasis remontas. Tokios deklaracijos Inspekcija netvirtina, todėl lieka tik techniniai klausimai, kurie priklauso VEI kompetencijai. 3.
3Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad VEI:
„<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Apibendrinę siūlome išdėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taip:
„1. Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas atliekant statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerinės sistemos) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą
pastatą (inžinerinės sistemos) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato dalies šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą išdavimo laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir
(ar) karšto vandens dalį.“. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1969(2) (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti:
Projekto 1 straipsnį pagal šiuos pasiūlymus:
Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo dokumentų užpildymo ir, jeigu privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622
„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“
patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, tokie darbai užbaigiami, statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Įvertinus tai, darytina išvada, kad surašyti statybos darbų užbaigimą liudijantį dokumentą, kurio pagrindu pagal Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis būtų nutraukiama šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, galėtų pats vartotojas, pakeitęs jam priklausančio buto ar patalpos šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Atitinkamai toks teisinis reglamentavimas gali lemti vartotojų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti teisinių ginčų, nustatant šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą ir momentą, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartys laikomos nutrauktomis ne nuo statybos užbaigimo dokumentų gavimo ar surašymo, bet nuo atitinkamų kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) specialistų dokumento, patvirtinančio, kad buto ar kitos patalpos atjungimo nuo pastato bendros šildymo sistemos darbai yra faktiškai atlikti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, surašymo dienos, papildomai tiesiogiai įstatyme įtvirtinant minėto dokumento išdavimo terminą ir tvarką, taip pat esmines tokio dokumento išdavimo nuostatas. 1.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad šilumos vartotojai, pakeitę buto šildymo būdą ir nutraukę šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, „šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema – vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas (laiptines, rūsius, palėpes, šilumos punkto patalpas ir t. t.). Šiluma, kaip energijos rūšis, turi fizikinę savybę plisti iš šiltesnės aplinkos (vamzdynų) į šaltesnę aplinką (bendrojo naudojimo patalpas). Šilumą skirstant pagal paskirstymo metodą, leidžiantį nustatyti, kiek šilumos energijos tenka karštam vandeniui paruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir butams šildyti, faktiškai nustatomi šilumos energijos nuostoliai. Darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog namo laiptinėse yra atjungti šildymo įrenginiai, nepagrindžia fakto, kad kitose daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose nesusidaro šilumos energijos nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.76 straipsniu, visi pastato bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Teismai, nagrinėdami bylas dėl apmokėjimo už bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją, konstatavo, kad dėl bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų savininkai turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, todėl turi proporcingai savo daliai sumokėti šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224-524/2013ir t. t.). Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio
bendrosioms reikmėms, apmokėjimą, pakeitimų ir palikti galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą. 1.3. Statybos įstatymas reglamentuoja šias statybos rūšis: nauja statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas ir statinio griovimas. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir panašiai). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002
„Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio (pastato) šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, inter alia buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimas, priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų, o ne prie statinio (pastato) rekonstravimo darbų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant Projekte numatyto teisinio reguliavimo tikslo – suderinti Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio nuostatas su Statybos įstatymo nuostatomis, Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos su Statybos įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Atsižvelgiant į šiame nutarimo papunktyje išdėstytą informaciją bei siūlymus, Projektas taip pat turėtų būti papildytas nauja nuostata, numatančia Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pakeitimus dėl vartojamų sąvokų tikslinimo pagal Statybos įstatymo nuostatas. 1.4. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 25 ir 40 punktus, siūlytina Projektą papildyti nauju straipsniu, numatančiu Projekto įsigaliojimo terminą bei teisėkūros subjektus, kurie priimtų Projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
22. Projekto 1 straipsnio 3 dalies atsisakyti dėl šių priežasčių:
2.1.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti reguliavimą, kad vartotojai, kurių butuose ar patalpose yra faktiškai nutrauktas šilumos energijos vartojimas, neprivalėtų mokėti už šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, ar yra gautas šilumos įrenginių atjungimo nuo šildymo ir karšto vandens sistemos darbų užbaigimo dokumentas, patvirtinantis atliktų darbų teisėtumą. Šios nuostatos atsiradimą Projekto iniciatoriai grindžia Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat Civilinio kodekso 6.317 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prie Aplinkos ministerijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, taikomos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, bei specialiosios normos, reglamentuojančios šilumos energijos pirkimą–pardavimą, t. y.
Šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, pagal kuriuos šilumos vartotojas, su kuriuo yra sudaryta galiojanti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, yra atsakingas už patalpų šildymo apmokėjimą. Tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką civilinėse bylose yra deklaruojama savininkų teisė savo iniciatyva nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį atjungiant savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis). Nors Šilumos ūkio įstatyme yra įtvirtinta vartotojo teisė pakeisti buto šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir šiuo pagrindu nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, ši teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant kitų vartotojų interesų ir laikantis reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Siekiant sudaryti vartotojui sąlygas įgyvendinti jo teisę pakeisti apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu būdą bei tinkamai apsaugoti kitų vartotojų, kuriems gali turėti įtakos vartotojo apsisprendimas, teises bei teisėtus interesus, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyti procedūriniai šios teisės įgyvendinimo reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-385/2012, konstatavo, kad savininkas, atjungęs savo patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, inter alia – ir nutraukęs šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniu šilumos vartotoju tol, kol neatlieka teisės aktuose nurodytų veiksmų. 2.2. Pritarus Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomam reguliavimui, būtų sudarytos sąlygos šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemų inicijuojantiems asmenims piktnaudžiauti teisės aktuose nustatytomis formaliomis atjungimo procedūromis ir minėtus veiksmus įvykdyti savavališkai. Tokiu būdu būtų įtvirtinta galimybė vartotojams atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, o tai galėtų lemti kitų daugiabučiame name gyvenančių vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei teisinių ginčų atsiradimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva pagrindas yra tik teisėtai, t. y. laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atliktas pastato ar jo dalies šildymo būdo pakeitimas, o teisės aktuose įtvirtintas šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mechanizmas siejamas pirmiausia su kitų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos užtikrina vartotojų teisę mokėti tik už faktiškai sunaudotą energiją, todėl Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas. Pritarti 6.
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: (Ekonomikos komitetas (2015-11-18): pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus ir pastabas. 7. Komiteto sprendimas: Atmesti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus ir pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: 6 –„ už“ , 1 – „susilaikė“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
komitetas
2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 108-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Roko Žilinsko pavaduotojas Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Šilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos l. e. viršininko pareigas Ričardas Žoramskis, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Zaliauskienė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Atsinaujinančių išteklių skyriaus vedėja Jūratė Pravalackaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildant nuostata, jog tuo atveju, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo centrinio šildymo sistemos atsijungusių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį „tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.“ Pažymėtina, jog siūlomas nuostatos pakeitimas įgalintų nuo centrinio šildymo atsijungusios dalies pastato savininkus visiškai nešildyti atsijungusioje pastato dalyje esančių bendro naudojimo patalpų, neįrengti jokių bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisų, nes tai juos atleistų nuo bet kokių mokesčių, susijusių su bendro naudojimo patalpų šildymu. Susidarytų situacija, kai dalis namo bendro naudojimo patalpų būtų šildomos, o dalis - nešildomos. Visas namo dalis sieja bendros konstrukcijos – vidinės pertvaros. Nediskutuotina, jog netgi gerai šiluminiu požiūriu izoliuotose vidinėse pertvarose, esant temperatūrų skirtumui, prasideda šilumos tekėjimas iš aukštesnės temperatūros patalpos į vėsesnę.
Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, susiklostytų teisinė situacija, kai dalis pastato savininkų, įstatymo leidėjo valia, privalėtų sumokėti už šilumos nuostolius, patiriamus dėl to, jog dalis pastato savininkų pakeitė patalpų šildymo būdą ir nešildo bendro naudojimo patalpų, neatsiejamai susijusių su šildomomis bendro naudojimo patalpomis. Teigtina, jog tokia situacija neabejotinai pažeistų dalies namo savininkų teisėtus interesus, mokėti tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį. Siūlytina keisti įstatymo projektą taip, kad būtų užtikrinti ne tik nuo centrinio šildymo atsijungiančių asmenų interesai, tačiau ir tų asmenų, kurie šildosi centralizuotai, teisėti interesai, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
papildyti įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi, nustatančia, jog „Kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.” Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlomoje nuostatoje būtina aiškiai nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu turėtų konstatuoti, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas.
Nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, toks konstatavimas, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas ir yra įtvirtinamas statybos užbaigimo aktu arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymu ir, jei privaloma, patvirtinimu ir įregistravimu Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1969(2) (toliau
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
tyrimų tarnyba, 2014-10-151 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą „Dėl įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo“, atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565
Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme nuostatų, sudarančių tiesiogines sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Projekte 29 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi ir nustatyti, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo mokėti už faktiškai nesuvartota šilumos energiją ir karštą vandenį, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate ar jo dalyje nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo <...> Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
faktas dažniausiai fiksuojamas apskaitos prietaisais, todėl, jeigu apskaitos prietaisai nerodo suvartojimo fakto, tai vartotojai, nevartojantys karšto vandens ir šilumos, ir taip nemoka už šilumą ir karštą vandenį. Kadangi visuose pastatuose, į kuriuos centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo, yra įvadiniai apskaitos prietaisai, problemų gali kilti tik tais atvejais, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato dalyje, kurioje nėra sumontuota atskirų apskaitos prietaisų. Todėl siūlome nustatyti, kad ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai šilumos tiekimas ar karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato daliai, kurioje nėra sumontuotų atskirų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų. 2.
vartojimo nutraukimo pastato dalyje, kurioje nėra sumontuotų apskaitos prietaisų, laikotarpio pradžia, t. y. neaišku, nuo kada laikoma, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas buvo nutrauktas statybos darbų metu iki jie bus pabaigti. Siūlome nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami užfiksuoti šilumos ir karšto vandens vartojimo nutraukimo faktą statybos darbų metu iki statybos darbų užbaigimo momento, pateikdami tai patvirtinančius dokumentus, pvz., paslaugos teikėjui pranešdamas apie darbų pradžią, kartu pateikia projektų ir sutarčių dėl statybos darbų atlikimo kopijas ar pan. 3. Neaptarta pastato butų ar kitų patalpų savininkų, kurie nekeičia šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo, teisėtų interesų apsauga. Tais atvejais, kai nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nori atsijungti vienas ar keli butai tuose daugiabučiuose pastatuose, kuriuose yra sumontuotos vienvamzdės arba dvivamzdės šildymo sistemos, reikia modifikuoti centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, norint centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekti kitiems butams ar patalpoms, kurių savininkai nenori keisti šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo. Siūlome nustatyti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos privalomo modifikavimo ir išlaidų padengimo tvarką. Pritarti
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015-11-12, Aplinkos apsaugos ministerija, 2015-11-16 (pasiūlymai indentiški 2015-11-12 VTPSI pateiktiems pasiūlymams)1 Susipažinę su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565
projektas), kuriame numatyta, kad Valstybinė teritorijų ir planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, teikiame pasiūlymus dėl jo tobulinimo. 1. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) viršininko 2014 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintame Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta:
„VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių
dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“. Kadangi šios inspekcijos pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška teigti, kad jie kompetentingi ir patikrinti naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. 2. Inspekcijos pareigūnų kompetencija nėra susijusi su inžinerinių sistemų pakeitimo techniniais klausimais.
Inspekcija tikrina šių sistemų pertvarkymo, kaip statybos proceso, teisėtumą, t. y. ar buvo parengtas atitinkamas projektas (kai jis privalomas), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privalomas) ir ar atliktos statybos užbaigimo procedūros. Pažymime, kad Inspekcijai nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių – trūksta dar 33 pareigybių, kad būtų kokybiškai vykdomos jau šiuo metu Inspekcijai priskirtos funkcijos, išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujas funkcijas (išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka) reikėtų dar papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas gali būti keičiamas ne tik atliekant pastato paprastąjį remontą, bet ir kapitalinį, taip pat ir pastatą rekonstruojant. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas yra pakeistas. Priklausomai nuo statybos rūšies, yra skirtingi minėtų procedūrų atlikimo reikalavimai (privalomumas). Dažniausiai pasitaikantis atvejis – atliekamas tik paprastasis remontas ir tam nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, o statybos užbaigimo procedūros supaprastintos – surašoma deklaracija apie tai, kad atliktas paprastasis remontas. Tokios deklaracijos Inspekcija netvirtina, todėl lieka tik techniniai klausimai, kurie priklauso VEI kompetencijai. 3.
nustatyta, kad VEI:
„<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos
įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Apibendrinę siūlome išdėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taip:
„1. Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas atliekant statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerinės sistemos) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą
(inžinerinės sistemos) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato dalies šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą išdavimo laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir
(ar) karšto vandens dalį.“. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1969(2) (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti:
pasiūlymus:
1 dalimi siūloma keisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo dokumentų užpildymo ir, jeigu privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622
„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“
patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, tokie darbai užbaigiami, statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Įvertinus tai, darytina išvada, kad surašyti statybos darbų užbaigimą liudijantį dokumentą, kurio pagrindu pagal Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis būtų nutraukiama šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, galėtų pats vartotojas, pakeitęs jam priklausančio buto ar patalpos šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Atitinkamai toks teisinis reglamentavimas gali lemti vartotojų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti teisinių ginčų, nustatant šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą ir momentą, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartys laikomos nutrauktomis ne nuo statybos užbaigimo dokumentų gavimo ar surašymo, bet nuo atitinkamų kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) specialistų dokumento, patvirtinančio, kad buto ar kitos patalpos atjungimo nuo pastato bendros šildymo sistemos darbai yra faktiškai atlikti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, surašymo dienos, papildomai tiesiogiai įstatyme įtvirtinant minėto dokumento išdavimo terminą ir tvarką, taip pat esmines tokio dokumento išdavimo nuostatas. 1.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad šilumos vartotojai, pakeitę buto šildymo būdą ir nutraukę šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, „šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir
(ar) karšto vandens tiekėjai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema – vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas (laiptines, rūsius, palėpes, šilumos punkto patalpas ir t. t.). Šiluma, kaip energijos rūšis, turi fizikinę savybę plisti iš šiltesnės aplinkos (vamzdynų) į šaltesnę aplinką (bendrojo naudojimo patalpas). Šilumą skirstant pagal paskirstymo metodą, leidžiantį nustatyti, kiek šilumos energijos tenka karštam vandeniui paruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir butams šildyti, faktiškai nustatomi šilumos energijos nuostoliai. Darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog namo laiptinėse yra atjungti šildymo įrenginiai, nepagrindžia fakto, kad kitose daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose nesusidaro šilumos energijos nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau
Teismai, nagrinėdami bylas dėl apmokėjimo už bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją, konstatavo, kad dėl bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų savininkai turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, todėl turi proporcingai savo daliai sumokėti šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013;
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224-524/2013ir t. t.). Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios šilumos energijos, suvartotos bendrosioms reikmėms, apmokėjimą, pakeitimų ir palikti galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą. 1.3. Statybos įstatymas reglamentuoja šias statybos rūšis: nauja statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas ir statinio griovimas. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir panašiai). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio (pastato) šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, inter alia buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimas, priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų, o ne prie statinio (pastato) rekonstravimo darbų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant Projekte numatyto teisinio reguliavimo tikslo – suderinti Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio nuostatas su Statybos įstatymo nuostatomis, Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos su Statybos įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Atsižvelgiant į šiame nutarimo papunktyje išdėstytą informaciją bei siūlymus, Projektas taip pat turėtų būti papildytas nauja nuostata, numatančia Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pakeitimus dėl vartojamų sąvokų tikslinimo pagal Statybos įstatymo nuostatas. 1.4. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, 25 ir 40 punktus, siūlytina Projektą papildyti nauju straipsniu, numatančiu Projekto įsigaliojimo terminą bei teisėkūros subjektus, kurie priimtų Projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė,
atsisakyti dėl šių priežasčių: 2.1.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti reguliavimą, kad vartotojai, kurių butuose ar patalpose yra faktiškai nutrauktas šilumos energijos vartojimas, neprivalėtų mokėti už šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, ar yra gautas šilumos įrenginių atjungimo nuo šildymo ir karšto vandens sistemos darbų užbaigimo dokumentas, patvirtinantis atliktų darbų teisėtumą. Šios nuostatos atsiradimą Projekto iniciatoriai grindžia Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat Civilinio kodekso 6.317 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prie Aplinkos ministerijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, taikomos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, bei specialiosios normos, reglamentuojančios šilumos energijos pirkimą–pardavimą, t. y.
Šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, pagal kuriuos šilumos vartotojas, su kuriuo yra sudaryta galiojanti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, yra atsakingas už patalpų šildymo apmokėjimą. Tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką civilinėse bylose yra deklaruojama savininkų teisė savo iniciatyva nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį atjungiant savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis). Nors Šilumos ūkio įstatyme yra įtvirtinta vartotojo teisė pakeisti buto šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir šiuo pagrindu nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, ši teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant kitų vartotojų interesų ir laikantis reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Siekiant sudaryti vartotojui sąlygas įgyvendinti jo teisę pakeisti apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu būdą bei tinkamai apsaugoti kitų vartotojų, kuriems gali turėti įtakos vartotojo apsisprendimas, teises bei teisėtus interesus, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyti procedūriniai šios teisės įgyvendinimo reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-385/2012, konstatavo, kad savininkas, atjungęs savo patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, inter alia – ir nutraukęs šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniu šilumos vartotoju tol, kol neatlieka teisės aktuose nurodytų veiksmų. 2.2. Pritarus Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomam reguliavimui, būtų sudarytos sąlygos šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemų inicijuojantiems asmenims piktnaudžiauti teisės aktuose nustatytomis formaliomis atjungimo procedūromis ir minėtus veiksmus įvykdyti savavališkai. Tokiu būdu būtų įtvirtinta galimybė vartotojams atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, o tai galėtų lemti kitų daugiabučiame name gyvenančių vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei teisinių ginčų atsiradimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva pagrindas yra tik teisėtai, t. y. laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atliktas pastato ar jo dalies šildymo būdo pakeitimas, o teisės aktuose įtvirtintas šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mechanizmas siejamas pirmiausia su kitų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos užtikrina vartotojų teisę mokėti tik už faktiškai sunaudotą energiją, todėl Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas. Pritarti
pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus ir pastabas. 6.2. Pasiūlymai:
pranešėjas: Birutė Vėsaitė. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
APLINKOS APSAUGOS komitetas
2015 m. gruodžio 2 d. Nr. 107-P-28
2015 m. gruodžio 9 d. Nr. 107-P-29
Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos skyriaus vedėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko pavaduotojas Ričardas Žoromskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma keisti įstatymo 29 straipsnio 3 dalį, ją papildant nuostata, jog tuo atveju, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo centrinio šildymo sistemos atsijungusių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį „tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai.“ Pažymėtina, jog siūlomas nuostatos pakeitimas įgalintų nuo centrinio šildymo atsijungusios dalies pastato savininkus visiškai nešildyti atsijungusioje pastato dalyje esančių bendro naudojimo patalpų, neįrengti jokių bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisų, nes tai juos atleistų nuo bet kokių mokesčių, susijusių su bendro naudojimo patalpų šildymu. Susidarytų situacija, kai dalis namo bendro naudojimo patalpų būtų šildomos, o dalis - nešildomos. Visas namo dalis sieja bendros konstrukcijos – vidinės pertvaros. Nediskutuotina, jog netgi gerai šiluminiu požiūriu izoliuotose vidinėse pertvarose, esant temperatūrų skirtumui, prasideda šilumos tekėjimas iš aukštesnės temperatūros patalpos į vėsesnę.
Taigi priėmus siūlomą pakeitimą, susiklostytų teisinė situacija, kai dalis pastato savininkų, įstatymo leidėjo valia, privalėtų sumokėti už šilumos nuostolius, patiriamus dėl to, jog dalis pastato savininkų pakeitė patalpų šildymo būdą ir nešildo bendro naudojimo patalpų, neatsiejamai susijusių su šildomomis bendro naudojimo patalpomis. Teigtina, jog tokia situacija neabejotinai pažeistų dalies namo savininkų teisėtus interesus, mokėti tik už faktiškai suvartotą šilumos kiekį. Siūlytina keisti įstatymo projektą taip, kad būtų užtikrinti ne tik nuo centrinio šildymo atsijungiančių asmenų interesai, tačiau ir tų asmenų, kurie šildosi centralizuotai, teisėti interesai, nes priešingu atveju būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Pritarti Siūloma išdėstyti projekto nuostatas nauja redakcija (išdėstyta prie Seimo nario A.Salamakino pasiūlymo)
straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 29 straipsnį 4 dalimi, nustatančia, jog „Kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos šio įstatymo nustatyta tvarka momento, pastato arba jo butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo apmokėti už faktiškai nesuvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.” Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlomoje nuostatoje būtina aiškiai nustatyti, kokia institucija ir kokiu būdu turėtų konstatuoti, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas.
Nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, toks konstatavimas, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate arba jo dalyje yra faktiškai nutrauktas ir yra įtvirtinamas statybos užbaigimo aktu arba deklaracijos apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymu ir, jei privaloma, patvirtinimu ir įregistravimu Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos. Pritarti Siūloma išdėstyti projekto nuostatas nauja redakcija (išdėstyta prie Seimo nario A.Salamakino pasiūlymo)
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-01-24 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1969(2) (toliau
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2014-10-151 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 8 straipsnio (2008 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. X-1571 redakcija) 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgdami į Jūsų 2014 m. rugsėjo 29 d. raštą „Dėl įstatymų projektų antikorupcinio vertinimo“, atlikome Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1969(2) (toliau - Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę Projekto antikorupcinį vertinimą, nenustatėme nuostatų, sudarančių tiesiogines sąlygas korupcijai pasireikšti, tačiau siekdami didesnio skaidrumo ir aiškumo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Projekte 29 straipsnį siūloma papildyti 4 dalimi ir nustatyti, kad pastato butų ir kitų patalpų savininkai neprivalo mokėti už faktiškai nesuvartota šilumos energiją ir karštą vandenį, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas pastate ar jo dalyje nutrauktas iki statybos užbaigimo akto arba deklaracijos apie pastato šildymo ar aprūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą užpildymo ir, jei privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo <...> Statybos įstatymo nustatyta tvarka momento. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais:
ir karšto vandens suvartojimo faktas dažniausiai fiksuojamas apskaitos prietaisais, todėl, jeigu apskaitos prietaisai nerodo suvartojimo fakto, tai vartotojai, nevartojantys karšto vandens ir šilumos, ir taip nemoka už šilumą ir karštą vandenį. Kadangi visuose pastatuose, į kuriuos centralizuotai tiekiama šiluma ir karštas vanduo, yra įvadiniai apskaitos prietaisai, problemų gali kilti tik tais atvejais, kai šilumos ir karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato dalyje, kurioje nėra sumontuota atskirų apskaitos prietaisų.
Todėl siūlome nustatyti, kad ši nuostata taikoma tik tais atvejais, kai šilumos tiekimas ar karšto vandens vartojimas nutraukiamas pastato daliai, kurioje nėra sumontuotų atskirų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų. 2. Neaiški šilumos ir karšto vandens vartojimo nutraukimo pastato dalyje, kurioje nėra sumontuotų apskaitos prietaisų, laikotarpio pradžia, t. y. neaišku, nuo kada laikoma, kad šilumos ir karšto vandens vartojimas buvo nutrauktas statybos darbų metu iki jie bus pabaigti. Siūlome nustatyti, kokius veiksmus turi atlikti butų ir kitų patalpų savininkai, norėdami užfiksuoti šilumos ir karšto vandens vartojimo nutraukimo faktą statybos darbų metu iki statybos darbų užbaigimo momento, pateikdami tai patvirtinančius dokumentus, pvz., paslaugos teikėjui pranešdamas apie darbų pradžią, kartu pateikia projektų ir sutarčių dėl statybos darbų atlikimo kopijas ar pan. 3. Neaptarta pastato butų ar kitų patalpų savininkų, kurie nekeičia šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo, teisėtų interesų apsauga. Tais atvejais, kai nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nori atsijungti vienas ar keli butai tuose daugiabučiuose pastatuose, kuriuose yra sumontuotos vienvamzdės arba dvivamzdės šildymo sistemos, reikia modifikuoti centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, norint centralizuotai šilumą ir karštą vandenį tiekti kitiems butams ar patalpoms, kurių savininkai nenori keisti šildymo ir aprūpinimo karštu vandeniu būdo. Siūlome nustatyti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos privalomo modifikavimo ir išlaidų padengimo tvarką. Pritarti 2. 3.
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, 2015-11-12, Aplinkos apsaugos ministerija, 2015-11-16 (pasiūlymai indentiški 2015-11-12 VTPSI pateiktiems pasiūlymams)1 Susipažinę su Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (XIIP-1969 (2)) (toliau – projektas), kuriame numatyta, kad Valstybinė teritorijų ir planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka, teikiame pasiūlymus dėl jo tobulinimo. 1. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) viršininko 2014 m. lapkričio 7 įsakymu Nr. 1V-95 patvirtintame Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta: „VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“. Kadangi šios inspekcijos pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška teigti, kad jie kompetentingi ir patikrinti naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. 2. Inspekcijos pareigūnų kompetencija nėra susijusi su inžinerinių sistemų pakeitimo techniniais klausimais.
Inspekcija tikrina šių sistemų pertvarkymo, kaip statybos proceso, teisėtumą, t. y. ar buvo parengtas atitinkamas projektas (kai jis privalomas), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privalomas) ir ar atliktos statybos užbaigimo procedūros. Pažymime, kad Inspekcijai nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų žmogiškųjų ir finansinių išteklių – trūksta dar 33 pareigybių, kad būtų kokybiškai vykdomos jau šiuo metu Inspekcijai priskirtos funkcijos, išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujas funkcijas (išduoda pažymas apie pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdo statybos darbų užbaigimą Statybos įstatymo nustatyta tvarka) reikėtų dar papildomų žmogiškųjų ir finansinių resursų. Pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas gali būti keičiamas ne tik atliekant pastato paprastąjį remontą, bet ir kapitalinį, taip pat ir pastatą rekonstruojant. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas yra pakeistas. Priklausomai nuo statybos rūšies, yra skirtingi minėtų procedūrų atlikimo reikalavimai (privalomumas). Dažniausiai pasitaikantis atvejis – atliekamas tik paprastasis remontas ir tam nereikia nei projekto, nei statybą leidžiančio dokumento, o statybos užbaigimo procedūros supaprastintos – surašoma deklaracija apie tai, kad atliktas paprastasis remontas. Tokios deklaracijos Inspekcija netvirtina, todėl lieka tik techniniai klausimai, kurie priklauso VEI kompetencijai. 3.
3Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad VEI:
„<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Apibendrinę siūlome išdėstyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis taip:
„1. Šilumos vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir
apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas atliekant statybos darbus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerinės sistemos) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą
pastatą (inžinerinės sistemos) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotos pažymos apie naujų pastato dalies šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu inžinerinių sistemų techninės būklės patikrinimą išdavimo laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys.
Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir
(ar) karšto vandens dalį.“. Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti projekto nuostatas nauja redakcija (išdėstyta prie Seimo nario A.Salamakino pasiūlymo)
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1969(2) (toliau – Projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti:
Projekto 1 straipsnį pagal šiuos pasiūlymus:
Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr.
IX-1565 (toliau – Šilumos ūkio įstatymas) 29 straipsnio 2 dalį – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statybos užbaigimo dokumentų užpildymo ir, jeigu privaloma, patvirtinimo ir įregistravimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (toliau – Statybos įstatymas) įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622
„Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“
patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas priskiriamas prie paprastojo remonto darbų. Remiantis Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi, tokie darbai užbaigiami, statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 punktą statytojas (užsakovas) apibrėžiamas kaip Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Įvertinus tai, darytina išvada, kad surašyti statybos darbų užbaigimą liudijantį dokumentą, kurio pagrindu pagal Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis būtų nutraukiama šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, galėtų pats vartotojas, pakeitęs jam priklausančio buto ar patalpos šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Atitinkamai toks teisinis reglamentavimas gali lemti vartotojų piktnaudžiavimą jiems suteiktomis teisėmis.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant išvengti teisinių ginčų, nustatant šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumą ir momentą, siūlytina pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalis – nurodyti, kad šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartys laikomos nutrauktomis ne nuo statybos užbaigimo dokumentų gavimo ar surašymo, bet nuo atitinkamų kompetentingų institucijų (pavyzdžiui, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos) specialistų dokumento, patvirtinančio, kad buto ar kitos patalpos atjungimo nuo pastato bendros šildymo sistemos darbai yra faktiškai atlikti laikantis teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, surašymo dienos, papildomai tiesiogiai įstatyme įtvirtinant minėto dokumento išdavimo terminą ir tvarką, taip pat esmines tokio dokumento išdavimo nuostatas. 1.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad šilumos vartotojai, pakeitę buto šildymo būdą ir nutraukę šilumos pirkimo–pardavimo sutartis, „šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį tik tuo atveju, jei bendro naudojimo patalpose yra įrengti bendro naudojimo šildytuvai ir bendro naudojimo karšto vandens vartojimo įrenginiai, į kuriuos šilumą ir karštą vandenį tiekia šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjai“.
Atkreiptinas dėmesys, kad šilumos energija į namo butus ir (ar) kitas patalpas yra tiekiama šildymo ir karšto vandens sistema – vamzdynu, kuriuo tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo patalpas (laiptines, rūsius, palėpes, šilumos punkto patalpas ir t. t.). Šiluma, kaip energijos rūšis, turi fizikinę savybę plisti iš šiltesnės aplinkos (vamzdynų) į šaltesnę aplinką (bendrojo naudojimo patalpas). Šilumą skirstant pagal paskirstymo metodą, leidžiantį nustatyti, kiek šilumos energijos tenka karštam vandeniui paruošti, karšto vandens cirkuliacijai ir butams šildyti, faktiškai nustatomi šilumos energijos nuostoliai. Darytina išvada, kad vien aplinkybė, jog namo laiptinėse yra atjungti šildymo įrenginiai, nepagrindžia fakto, kad kitose daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose nesusidaro šilumos energijos nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Papildomai paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.76 straipsniu, visi pastato bendraturčiai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Teismai, nagrinėdami bylas dėl apmokėjimo už bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos energiją, konstatavo, kad dėl bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų savininkai turi tas pačias prievoles, kaip ir kiti butų (patalpų) savininkai, todėl turi proporcingai savo daliai sumokėti šilumos tiekėjui už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-224-524/2013ir t. t.). Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina atsisakyti Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio
reikmėms, apmokėjimą, pakeitimų ir palikti galiojančios Šilumos ūkio įstatymo redakcijos 29 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reguliavimą. 1.3. Statybos įstatymas reglamentuoja šias statybos rūšis: nauja statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas ir statinio griovimas. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir panašiai). Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002
„Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.
1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“, 12.11 papunktį statinio (pastato) šildymo ir karšto vandens inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, inter alia buto (butų), patalpos (patalpų) šildymo būdo keitimas, priskiriamas prie statinio paprastojo remonto darbų, o ne prie statinio (pastato) rekonstravimo darbų. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir siekiant Projekte numatyto teisinio reguliavimo tikslo – suderinti Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio nuostatas su Statybos įstatymo nuostatomis, Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 2 ir 3 dalyse vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos su Statybos įstatyme įtvirtintomis sąvokomis. Atsižvelgiant į šiame nutarimo papunktyje išdėstytą informaciją bei siūlymus, Projektas taip pat turėtų būti papildytas nauja nuostata, numatančia Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies pakeitimus dėl vartojamų sąvokų tikslinimo pagal Statybos įstatymo nuostatas. 1.4. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rekomendacijų patvirtinimo“, 25 ir 40 punktus, siūlytina Projektą papildyti nauju straipsniu, numatančiu Projekto įsigaliojimo terminą bei teisėkūros subjektus, kurie priimtų Projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti Siūloma išdėstyti projekto nuostatas nauja redakcija (išdėstyta prie Seimo nario A.Salamakino pasiūlymo)
22. Projekto 1 straipsnio 3 dalies atsisakyti dėl šių priežasčių:
2.1.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti reguliavimą, kad vartotojai, kurių butuose ar patalpose yra faktiškai nutrauktas šilumos energijos vartojimas, neprivalėtų mokėti už šilumos energiją, nepriklausomai nuo to, ar yra gautas šilumos įrenginių atjungimo nuo šildymo ir karšto vandens sistemos darbų užbaigimo dokumentas, patvirtinantis atliktų darbų teisėtumą. Šios nuostatos atsiradimą Projekto iniciatoriai grindžia Civilinio kodekso 6.388 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, taip pat Civilinio kodekso 6.317 straipsnio nuostata, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsniu, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, o kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prie Aplinkos ministerijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Pažymėtina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. bendrosios normos, taikomos visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams, bei specialiosios normos, reglamentuojančios šilumos energijos pirkimą–pardavimą, t. y.
Šilumos ūkio įstatymas bei jį įgyvendinantys teisės aktai, pagal kuriuos šilumos vartotojas, su kuriuo yra sudaryta galiojanti šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, yra atsakingas už patalpų šildymo apmokėjimą. Tiek pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką civilinėse bylose yra deklaruojama savininkų teisė savo iniciatyva nutraukti šilumos pirkimo–pardavimo sutartį atjungiant savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos, nepadaryti žalos kitų namo butų gyventojams (Civilinio kodekso 6.390 straipsnio 1 dalis). Nors Šilumos ūkio įstatyme yra įtvirtinta vartotojo teisė pakeisti buto šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir šiuo pagrindu nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį, ši teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant kitų vartotojų interesų ir laikantis reikalavimų, įtvirtintų įstatymuose ir įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Siekiant sudaryti vartotojui sąlygas įgyvendinti jo teisę pakeisti apsirūpinimo šiluma ir (ar) karštu vandeniu būdą bei tinkamai apsaugoti kitų vartotojų, kuriems gali turėti įtakos vartotojo apsisprendimas, teises bei teisėtus interesus, Šilumos ūkio įstatyme, Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyti procedūriniai šios teisės įgyvendinimo reikalavimai. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.
3K-3-385/2012, konstatavo, kad savininkas, atjungęs savo patalpų šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų, inter alia – ir nutraukęs šilumos pirkimo–pardavimo sutartį, pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ir (ar) karšto vandens buitiniu šilumos vartotoju tol, kol neatlieka teisės aktuose nurodytų veiksmų. 2.2. Pritarus Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomam reguliavimui, būtų sudarytos sąlygos šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginių atjungimą nuo šildymo ir karšto vandens sistemų inicijuojantiems asmenims piktnaudžiauti teisės aktuose nustatytomis formaliomis atjungimo procedūromis ir minėtus veiksmus įvykdyti savavališkai. Tokiu būdu būtų įtvirtinta galimybė vartotojams atjungti šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginius nuo šildymo ir karšto vandens sistemų nesilaikant teisės aktuose nustatytos procedūros, o tai galėtų lemti kitų daugiabučiame name gyvenančių vartotojų teisių ir teisėtų interesų pažeidimą bei teisinių ginčų atsiradimą. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo vartotojo iniciatyva pagrindas yra tik teisėtai, t. y. laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos, atliktas pastato ar jo dalies šildymo būdo pakeitimas, o teisės aktuose įtvirtintas šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mechanizmas siejamas pirmiausia su kitų daugiabučio namo butų ir patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų apsauga. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad šiuo metu galiojančių teisės aktų nuostatos užtikrina vartotojų teisę mokėti tik už faktiškai sunaudotą energiją, todėl Projekto 1 straipsnio 3 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip perteklinis ir nepagrįstas.
Pritarti iš dalies Siūloma išdėstyti projekto nuostatas nauja redakcija (išdėstyta prie Seimo nario A.Salamakino pasiūlymo)
Algimantas Salamakinas 2015-12-091 Argumentai Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje vartojamos sąvokos ir jų reikšmės yra nesuderintos su Statybos įstatymu. Todėl siūlytina Šilumos ūkio įstatyme nustatyti, kad pastato šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdo keitimas atliekamas Statybos įstatymo numatyta tvarka, o Šilumos ūkio įstatyme įtvirtinti tik suderintą su Statybos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais momentą, nuo kurio laikomos nutrauktomis pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys, tuo pašalinant skirtingą institucijų ir šilumos vartotojų teisės aktų aiškinimą ir taikymą keičiant pastato šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą. Vadovaujantis Energetikos įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 3 punktu, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai priskirta kompetencija kontroliuoti valstybės reguliuojamų kainų ir tarifų taikymą. Siekiant suvienodinti Energetikos įstatymo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatas, Šilumos ūkio įstatyme turėtų būti nurodoma institucija, kurios parengta metodika vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkai šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Pastato šildymo ir karšto vandens sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir (ar) karštam vandeniui į patalpas pristatyti.
Pastato šildymo ir karšto vandens sistema yra projektuojama kaip vientisas kompleksas, pritaikytas prie suprojektuotų pastato konstrukcijų su atitinkamais techniniais sprendimais. Bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos rekonstrukcija (buto ar kitos patalpos šildymo būdo pakeitimas) gali turėti reikšmingos įtakos bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, gali keistis bendrojo naudojimo objekto apimtis, jo priklausomybės proporcijos, eksploatavimo išlaidos ir t.t. Taigi būtent sukeliamų pasekmių svarba nulemia ir pareigos gauti visų bendraturčių sutikimą. Buto ar kitos patalpos savininkas įgyvendina nuosavybės teisę savo nuožiūra, bet ši teisė nėra absoliuti, nes savininkas neturi pažeisti įstatymo ir kitų asmenų teisių ir interesų. Bendrosios nuosavybės įgyvendinimo atveju tai reiškia, kad bendraturtis turi būti informuotas ir turėti galimybę realiai dalyvauti priimant sprendimus dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, kartu tai reiškia, jog jis turi paisyti kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų (CK 4.37, 4.75 straipsniai). Todėl užtikrinant pastato bendrasavininkių interesus, suinteresuoti pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas keičiamas, savininkai turėtų atlyginti dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas.
Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 5 dalimi, šildymas daugiabučiuose namuose reguliuojamas taip, kad atitiktų teisės aktų nustatytas higienos normas butuose, kurie atitinka su šilumos taupymu susijusius statybos techninius reikalavimus ir kuriuose įgyvendinamos įprastos šilumos taupymo priemonės. Todėl Šilumos ūkio įstatyme turėtų būti įtvirtinta pareiga patalpų, kurių šildymo būdas keičiamas, savininkui sudaryti sutartį su pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį tieksiančiu asmeniu, turinčiu technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį butui ar kitoms patalpoms, kurių šildymo būdas keičiamas, šildyti, kad ir po šildymo būdo pakeitimo būtų užtikrinamas higienos normose numatytas mikroklimatas. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas vartotojo iniciatyva
vartotojas, pakeitęs buto (butų), kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta metodika, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. 2.
pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso ar dalies pastato šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento statybos užbaigimo akto išdavimo momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Keičiant ne viso pastato šildymo būdą, butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas keičiamas, savininkai privalo:
1) gauti visų daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų rašytinį pritarimą;
2) atlyginti dėl šildymo būdo keitimo atsiradusias pastato remonto ir (ar) pastato šilumos įrenginių rekonstravimo, techninių sprendimų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos balansavimo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos dokumentų pakeitimo išlaidas;
3) iki statybos užbaigimo akto išdavimo momento sudaryti sutartį su pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį tieksiančiu asmeniu, turinčiu technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį butui ar kitoms patalpoms, kurių šildymo būdas keičiamas, šildyti.“ Pritarti 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: (Ekonomikos komitetas (2015-11-18): pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriui tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus ir pastabas. 7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1969(2), komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA: Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1969(3) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas