Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki
vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai) pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo program ą , pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar ba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų program ą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų);“. 2.
išdėstyti taip:
„3) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei
vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai) pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų).“ Skelbiu š į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
1 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės
gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki
vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai) pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo program ą , pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar ba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų program ą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų);“. 2.
išdėstyti taip:
„3) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei
vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai) pilnamečiams vaikams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų).“ Skelbiu š į Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
aiškinamasis raštas
, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo Nr. I-954 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
mokyklų studijų formos yra nuolatinės ir ištęstinės, o Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nustatyta, kad profesinio mokymo sistemą apima pirminį profesinį mokymą, tęstinį profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, todėl būtina atitinkamai patikslinti sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatyme (toliau – įstatymas). 2. Įstatymu nustatytos nevienodos kompensacijų skyrimo sąlygos nepriklausomybės gynėjų šeimų nariams, gaunantiems draudžiamųjų pajamų. Žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, taip pat Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, vaikams (įvaikiams) (toliau – nepriklausomybės gynėjų vaikai) kompensacijos neskiriamos, jeigu jie studijuoja aukštosiose ar mokosi profesinėse mokyklose ir dirba, kitiems dirbantiems šeimos nariams – skiriamos. Manytina, kad tarp šių asmenų grupių nėra esminių skirtumų, todėl įstatymo projektu siekiama suvienodinti kompensacijų skyrimo sąlygas. 3.
mokyklų mokiniai – turi teisę gauti kompensacijas, kol jie baigia bendrojo lavinimo mokyklas. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minėti asmenys baigiamaisiais mokslo metais kompensacijas turi teisę gauti iki rugpjūčio 31 d. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į kitoms periodinėms išmokoms taikomą teisinį reglamentavimą. Pagal dieninę mokymosi formą besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams baigiamaisiais mokslo metais valstybinės našlaičių pensijos (Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas), šalpos našlaičių pensijos (Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymas) mokamos iki rugpjūčio 31 d. Įstatymo projektu siekiama:
Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, dėl profesinio mokymosi – Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis;
–baigiamaisiais mokslo metais turėtų teisę gauti kompensacijas iki rugpjūčio 31 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatym o projekt ą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento (direktorė Asta Aranauskienė, tel. 266 8100, el. p. [email protected] ) Valstybinių pensijų skyriaus (vedėja Danutė Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected] ) vyriausioji specialistė Svajūnė Gaidamavičienė (tel. 266 4276, el. p. [email protected] ). 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatyme nustatyta, kad jis taikomas nepriklausomybės gynėjų vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos taikomos nepriklausomybės gynėjų vaikams iki 18 metų bei pilnamečiams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo program ą , pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar ba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių ar dieninių studijų program ą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti kompensacijas iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresniems negu 24 metų. 4.2. Priėmus įstatymo projektu siūlomas nuostatas, bus suderintos teisės aktuose vartojamos sąvokos, taip pat nustatytos vienodos kompensacijų mokėjimo sąlygos tiek nedirbantiems, tiek dirbantiems ir besimokantiems nepriklausomybės gynėjų vaikams, taip skatinant jaunuolius aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir ugdyti profesinius gebėjimus. Kartu nepriklausomybės gynėjų vaikams – bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams – bus nustatytas toks pat kompensacijų mokėjimo pabaigos terminas, kaip ir kitų išmokų iš valstybės biudžeto (valstybinės našlaičių pensijos, šalpos našlaičių pensijos). 5.
neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas nenumato esminių pakeitimų socialinės apsaugos srityje. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Įgyvendinant įstatymo projektu siūlomas nuostatas priimti naujų, pakeisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar į statymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektas naujų sąvokų ir terminų nenustato. 10. Ar į statymo projekt as atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, šiuo metu nėra n epriklausomybės gynėjų vaikų, kuriems kompensacijų mokėjimas būtų sustabdytas dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo. Be to, nepriklausomybės gynėjų vaikų, turinčių teisę į kompensacijas, skaičius kasmet turėtų mažėti (nes pasiekiama nustatyta amžiaus riba – 24 metai), todėl įstatymo projektu siūlomos nuostatos bus įgyvendinamos iš šiuo metu įstatymui įgyvendinti numatytų lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta . 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra
„socialinė apsauga“, „nepriklausomybės gynėjas“, „nuolatinė studijų forma“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius
DĖL
RESPUBLIKOS KOMPENSACIJŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS ĮSTATYMO NR. I-954 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2014-06-17 Nr. XIIP-1918 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnį, aukštosiose mokyklose organizuojamos studijos yra dviejų formų – nuolatinės ir ištęstinės (dieninės studijų formos įstatymas nebenumato). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo įteisintos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos, neteko galios 2009 m. gegužės 12 d., taigi Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalies nuostata, numatanti, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas, turėjo būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo į aukštąsias mokyklas studijuoti priimtiems studentams. Atsižvelgiant į tai, kad dieninės formos (dabar nuolatinės formos) studijos vyksta 4-5 metus, manome, kad iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo į aukštųjų mokyklų dieninės formos studijas priimti studentai jau baigė atitinkamą studijų programą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
O S
posėdyje dalyvavo : Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Jaroslav Narkevič, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė,
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnį, aukštosiose mokyklose organizuojamos studijos yra dviejų formų – nuolatinės ir ištęstinės (dieninės studijų formos įstatymas nebenumato).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo įteisintos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos, neteko galios 2009 m. gegužės 12 d., taigi Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalies nuostata, numatanti, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas, turėjo būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo į aukštąsias mokyklas studijuoti priimtiems studentams. Atsižvelgiant į tai, kad dieninės formos (dabar nuolatinės formos) studijos vyksta 4-5 metus, manome, kad iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo į aukštųjų mokyklų dieninės formos studijas priimti studentai jau baigė atitinkamą studijų programą. Nepritarti Argumentai Pagal šiuo metu galiojantį Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalį asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas. Tai reiškia, kad asmenys, įstoję į aukštąsias mokyklas iki Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo, studijuoja pagal tas pačias studijų formas ir programas, kurios buvo nustatytos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme, kuris neteko galios 2009 m. gegužės 12 d., buvo įteisintos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos (įstatymo 39 straipsnis).
Šiuo metu dienine mokymosi forma vis dar studijuoja studentai (2013 m. spalio 1 d. duomenimis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai . Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1918 ir siūlyti Pagrindiniam komitetui teikti projektą Seimui svarstyti. 7. Balsavimo rezultatai : už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Audronė Pitrėnienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
posėdžio pirmininkas - R. J. Dagys, komiteto nariai: J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėja
pavaduotojas - patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais, S. Gaidamavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vyriausioji specialistė, A. Zedelytė - Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, kadangi pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 47 straipsnį, aukštosiose mokyklose organizuojamos studijos yra dviejų formų – nuolatinės ir ištęstinės (dieninės studijų formos įstatymas nebenumato).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymas, kuriame buvo įteisintos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos, neteko galios 2009 m. gegužės 12 d., taigi Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalies nuostata, numatanti, kad asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas, turėjo būti taikoma iki šio įstatymo įsigaliojimo į aukštąsias mokyklas studijuoti priimtiems studentams. Atsižvelgiant į tai, kad dieninės formos (dabar nuolatinės formos) studijos vyksta 4-5 metus, manome, kad iki Mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo į aukštųjų mokyklų dieninės formos studijas priimti studentai jau baigė atitinkamą studijų programą. Nepritarti Argumentai Pagal šiuo metu galiojantį Mokslo ir studijų įstatymo 93 straipsnio 10 dalį asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas baigti studijas. Tai reiškia, kad asmenys, įstoję į aukštąsias mokyklas iki Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įsigaliojimo, studijuoja pagal tas pačias studijų formas ir programas, kurios buvo nustatytos jų priėmimo į aukštąsias mokyklas metu. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatyme, kuris neteko galios 2009 m. gegužės 12 d., buvo įteisintos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos (įstatymo 39 straipsnis).
Šiuo metu dienine mokymosi forma vis dar studijuoja studentai (2013 m. spalio 1 d. duomenimis). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, 2014-10-15 Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-1918 ir siūlyti Pagrindiniam komitetui teikti projektą Seimui svarstyti. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai . Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1918. 7. Balsavimo rezultatai : 4 – už, 2 – prieš, 1 – susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rimantas Jonas Dagys. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė