Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose
, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintos Nacionalinės energetikos nepriklausomybės strategijos nustatytus energinio efektyvumo didinimo tikslus ir uždavinius, nustato ir prireikus pakeičia maksimalias metines šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas (toliau – šilumos suvartojimo normos), kurios . Šios normos skelbiamos viešai. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. 2. Savivaldybės institucija gali nustatyti ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupomos išlaidos šilumos energijai padengs vartotojų investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms sąnaudas. Išlaidos šilumos energijai, sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. 32 .
3
2. Savivaldybės vykdomoji institucija , pagal kompetenciją vykdydama statinių naudojimo priežiūrą, nustačiusi, kad daugiabučiame name metinis šilumos suvartojimas butams ir kitoms patalpoms šildyti daugiau kaip 20 procentų viršija šilumos suvartojimo normą, turi teisę įpareigoti įpareigoja šio daugiabučio namo , kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius nuo įpareigojimo pateikimo dienos rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir (ar) atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones (pasirinktinai pagal Vyriausybės patvirtintos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos priede nurodytą energinį efektyvumą didinančių priemonių sąrašą), kurios leistų sumažinti šilumos energijos suvartojimą daugiabučiame name ne mažiau kaip iki nustatytos šilumos suvartojimo normos . Šis įpareigojimas įteikiamas butų ir kitų patalpų savininkų interesus atstovaujančiam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, kuris per 10 darbo dienų nuo jo gavimo dienos apie įpareigojimą informuoja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus ir per tris mėnesius nuo įpareigojimo gavimo dienos, atsižvelgdamas į daugiabučio namo būklę, parengia alternatyvius pasiūlymus kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabučiame name iki nustatytos šilumos suvartojimo normos ir, butų ir kitų patalpų savininkams pritarus, organizuoja jų įgyvendinimą.
Vykdant šį savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti parengtas ir įgyvendintas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas. 43 . Daugiabučių namų butų ir (ar) kitų patalpų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nustatytam įpareigojimui įgyvendinti. Už šio straipsnio
nurodyto įpareigojimo nevykdymą butų ir kitų patalpų savininkai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai atsako įstatymų nustatyta tvarka. “
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. 2. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustato ir viešai paskelbia maksimalias metines šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti. 3. Reikalavimai, nustatyti šio įstatymo 1 straipsniu dėstomo Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnio
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose
, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo gaires, nustato ir prireikus pakeičia maksimalias metines šilumos suvartojimo normas, išreikštas KWh/m2 /kalendorinius metus, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, norma s . Šios normos kurios skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos . Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Šios normos taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti, planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti. 2. Savivaldybės institucija gali nustatyti ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupomos išlaidos šilumos energijai padengs vartotojų investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms sąnaudas. Išlaidos šilumos energijai, sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. 3 .
3. Savivaldybės i institucija turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir (ar) atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams . 3 . Daugiabučių namų butų ir (ar) kitų patalpų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nustatytam įpareigojimui įgyvendinti. “
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-1912(3) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose
, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo gaires, nustato ir prireikus pakeičia maksimalias metines šilumos suvartojimo normas, išreikštas kWh/m2 per kalendorinius metus, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, norma s . Šios normos kurios skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos . Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų. Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Šios normos taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti, planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti. 2. Savivaldybės institucija gali nustatyti ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupomos išlaidos šilumos energijai padengs vartotojų investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms sąnaudas. Išlaidos šilumos energijai, sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. 3 .
3. Savivaldybės institucija turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir (ar) atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams . 3 . Daugiabučių namų butų ir (ar) kitų patalpų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nustatytam įpareigojimui įgyvendinti. “
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos
asmenys dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnį, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 30 d., išryškėjo neatitiktis su juo susijusiems įstatymams ir kitiems teisės aktams. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija, vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, neatitinka Šilumos ūkio įstatymo 7 ir 9 straipsnių nuostatoms, kad šilumos ūkį tvarko ir šilumos tiekimą organizuoja savivaldybės ir Statybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 3 punktui, pagal kurį pastatų naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Atsižvelgus į tai būtų tikslingiau, kad pastatų energinį efektyvumą vertintų savivaldybės institucija. Be to, šioje dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina maksimalias šilumos suvartojimo normas, kurios taikomos nustatyti daugiabučius namus, kurie energiją vartoja neefektyviai, nenurodant kriterijų. Komisija, šiuo vadovaujantis, nustato tik mėnesines šilumos suvartojimo normas, kai pastatų energinis efektyvumas (naudingumas) pagal ES direktyvas ir atitinkamus Lietuvos teisės aktus, išreiškiamas metiniais šilumos suvartojimo rodikliais. Dėl to svarbu suderinti šios straipsnio dalies redakciją su minėtais reikalavimais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai patvirtinti išlaidų šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos efektyvumo didinimo priemones, nustatymo tvarką, kuria vadovaujantis pagrindžiamos savivaldybės institucijos sprendimas nustatyti griežtesnes šilumos suvartojimo normas metodologiškai būtų nemotyvuotas.
Bendrame Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistų (ekspertų) pasitarime prieita išvados, kad toks pavedimas negali būti įgyvendintas ir būtų tikslinga pakeisti šios straipsnio dalies formuluotę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas pavedimas Vyriausybei nustatyti atskirą tvarką, kaip įgyvendinti savivaldybės įpareigojimą patalpų savininkams per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus, kai buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, yra perteklinis. Pastatų ir jų inžinerinių sistemų remonto ir rekonstrukcijos darbai yra reglamentuoti Statybos įstatyme ir atitinkamai statybos techniniuose reglamentuose. Šio straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad daugiabučių namų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytam įpareigojimui įgyvendinti, yra perteklinė. Teisę į valstybės paramą daugiabučiams namams atnaujinti nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės institucijų kompetencija, nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnyje ir nustatyti metines maksimalias šilumos suvartojimo, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas, kurios būtų taikomos nustatant daugiabučius namus, kurie energiją vartoja neefektyviai. 3.
metu maksimalias šilumos suvartojimo normas ir priemones joms įgyvendinti reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnis. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas. Jos taikomos daugiabučiuose namuose kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo reikalavimų. Vyriausybės įgalioja institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir(ar) tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Įstatymo
ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas, negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupomos išlaidos šilumos energijai padengs vartotojų sąnaudas investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms. Išlaidos šilumos energijai sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. Įstatymo
įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir (ar) atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams.
Įstatymo
turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nustatytam įpareigojimui įgyvendinti. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija. Siūloma šio straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nustatytus energinio efektyvumo didinimo tikslus ir uždavinius, nustato maksimalias metines šilumos suvartojimo normas daugiabučiu namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, atsisakant nuostatų, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, kadangi pagal įstatymus šilumos ūkį tvarko ir pastatų naudojimo priežiūrą vykdo savivaldybės.
Siūloma suteikti įgaliojimus statinių naudojimo priežiūrą vykdančiai savivaldybės vykdomajai institucijai įpareigoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus per 24 mėnesių laikotarpį įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones, jeigu daugiabučiame name šilumos energijos suvartojimas 20 procentų viršija Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytas maksimalias metines šilumos suvartojimo normas. Siūloma nustatyti, kad toks įpareigojimas įteikiamas butų ir kitų patalpų savininkų interesus atstovaujančiam daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, kuris įstatymu įpareigojamas informuoti butų ir kitų patalpų savininkus, parengti skirtingus šilumos energiją taupančių priemonių paketus (atsižvelgiant į namo būklę), supažindinti su jais butų ir kitų patalpų savininkus ir jiems pritarus organizuoti savininkų pasirinkto priemonių paketo įgyvendinimo, siekiant užtikrinti, kad šilumos suvartojimas daugiabučiame name neviršytų nustatytos maksimalios šilumos suvartojimo normos.
Siūloma nustatyti, kad vykdant savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimą, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, gali būti parengtas ir įgyvendintas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas. Šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad už minėtų įpareigojimų nevykdymą butų ir kitų patalpų savininkai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai (butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos, jungtinės veiklos sutartimi įgalioti asmenys, bendrojo naudojimo objektų administratoriai) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tikėtina, kad tai paskatins daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojus rūpintis jų valdomų pastatų energinio efektyvumo didinimu ir padidintų savivaldybės vykdomos statinių naudojimo priežiūros veiksmingumą. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymu siekiama sukurti naują reguliavimą pastatų energinio efektyvumo srityje, už kurį gali kilti administracinė pastatų savininkų (naudotojų) ir bendrojo naudojimo objektų valdytojų atsakomybė, įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybės institucija įpareigoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones gali tik praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo šilumos suvartojimo normų įsigaliojimo dienos.
Kadangi įstatymu siūloma nustatyti, kad maksimalios šilumos suvartojimo normos nustatomos nuo 2015 m. sausio 1 d., taip pat siūloma nustatyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai įpareigojami įgyventi šilumą taupančias priemones gali būti neanksčiau kaip 2016 m. sausio 1 d. Šiomis nuostatomis siekiama užtikrinti butų ir kitų patalpų savininkų teisę susipažinti su pasikeitusiu reguliavimu ir įvertinti faktinį pastatų šilumos energijos suvartojimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių butų išvengta. Galima neigiama nepasiturinčių gyventojų reakcija dėl didesnių išlaidų namo išlaikymui, įgyvendinant energiją taupančias priemones. Reikėtų platesnio visuomenės informavimo ir aiškinimo apie energijos taupymo svarbą ir jo naudingumą per ilgesnį laiką. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas paskatins didesnes daugiabučių namų savininkų investicijas namams atnaujinti ir modernizuoti, kurios teigiamai veiks statybos sektoriaus plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti statybos techninį reglamentą STR1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1 – 825. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki įstatymo įsigaliojimo dienos turės patvirtinti maksimalias metines šilumos suvartojimo daugiabučių namų patalpų šildymui normas. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai). Įstatymo įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai:
institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento (direktorė Elvyra Radavičienė, tel. 8~706 63571) vyriausieji specialistai Vytautas Jonaitis (tel. 8~706 63570), Ona Burneikaitė-Raugalienė (tel. 8~706 63575). 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai „pastatų valdymas ir priežiūra“, „pastatų energetinis naudingumas“. 16. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Lietuvos Respublikos
tikslai ir uždaviniai. Įgyvendinant Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnį, kurio redakcija įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 30 d., išryškėjo jo neatitiktis su juo susijusiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Šio straipsnio 1 dalies nuostata, kad Vyriausybės įgaliota institucija nustato ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir (ar) yra tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, perteklinė, kadangi pagal šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalį šią funkciją atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos. Dėl to ši nuostata laikytina pertekline. Be to, šioje dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina maksimalias šilumos suvartojimo normas, kurios taikomos nustatyti daugiabučius namus, kurie energiją vartoja neefektyviai, nenurodant rodiklio dimensijos ir strateginių orientyrų. Komisija nustato tik mėnesines šilumos suvartojimo normas, kai pastatų energinis efektyvumas (naudingumas) pagal ES direktyvas ir atitinkamus Lietuvos teisės aktus išreiškiamas metiniais šilumos suvartojimo rodikliais. Dėl to svarbu suderinti šios straipsnio dalies redakciją su minėtais reikalavimais ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo strateginiais tikslais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas Energetikos ministerijai ir Aplinkos ministerijai patvirtinti išlaidų šilumos energijai, sutaupomai įgyvendinus energijos efektyvumo didinimo priemones, nustatymo tvarką, kuria vadovaujantis būtų pagrindžiamas savivaldybės institucijos sprendimas nustatyti griežtesnes šilumos suvartojimo normas, konceptualiai nepagrįstas.
Bendrame Aplinkos ministerijos, Energetikos ministerijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos specialistų (ekspertų) pasitarime prieita išvados, kad toks pavedimas negali būti įgyvendintas ir būtų tikslinga pakeisti šio straipsnio 2 dalies formuluotę. Skirtingų energijos vartojimo normatyvų taikymas savivaldybėse pažeistu šalies gyventojų lygiateisiškumą naudojantis teise į šilumos išlaidų kompensavimą ir kitą socialinę paramą, susijusią su būsto išlaikymu. Šio straipsnio 3 dalies nuostata, kad savivaldybės institucija turi teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, savininkus per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir /ar atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams, apriboja konstitucines asmenų nuosavybės teises. Ji nesiderina su butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo nuostatomis, kurias nustato Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Be to, šioje dalyje nurodytas pavedimas Vyriausybei nustatyti atskirą tvarką, kaip įgyvendinti savivaldybės įpareigojimą patalpų savininkams, yra perteklinis. Pastatų ir jų inžinerinių sistemų remonto ir rekonstrukcijos darbai yra reglamentuoti Statybos įstatyme ir atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose.
Šio straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad daugiabučių namų savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytam įpareigojimui įgyvendinti, yra perteklinė. Teisę į valstybės paramą daugiabučiams namams atnaujinti nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Įstatymo projekto tikslai:
kompetencija, nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnyje, ir nustatyti maksimalias metines šilumos suvartojimo daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti normas, kurios būtų taikomos nustatant daugiabučius namus, kurie energiją vartoja neefektyviai;
bendrojo naudojimo objektų valdytojų iniciatyvą planuoti ir įgyvendinti energiją taupančias priemones, siekiant sumažinti šiluminės energijos ir/ar kuro vartojimą ne mažiau kaip iki nustatyto normatyvo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto parengimą bendru sutarimu inicijavo Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento (direktorė Elvyra Radavičienė, tel. 8~706 63571, el.p. e.radaviciene @am.lt ) Būsto skyriaus (vedėjas Ramūnas Šveikauskas, tel. 8~706 6374, el. p. r.sveikauskas @am.lt ) vyriausieji specialistai Vytautas Jonaitis (tel. 8~706 63570, el. p. [email protected] ), Ona Burneikaitė-Raugalienė (tel. 8~706 63575, el. p. [email protected] ). 3.
metu maksimalias šilumos suvartojimo normas ir priemones joms įgyvendinti reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnis. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija nustato ir prireikus pakeičia maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti. Jos taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo reikalavimų. Vyriausybės įgaliota institucija nustato, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai ir(ar) tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai. Įstatymo
ir griežtesnes maksimalias šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytosios, jeigu, įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, sutaupomos išlaidos šilumos energijai padengs vartotojų sąnaudas investicijų šilumos energijos taupymo priemonėms. Išlaidos šilumos energijai, sutaupomos įgyvendinus energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, nustatomos vadovaujantis Energetikos ministerijos ir Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka. Įstatymo
įpareigoti daugiabučio namo, kuriame buvo viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus Vyriausybės nustatyta tvarka per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas pagal privalomuosius reikalavimus ir atlikti kitus daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbus ir tokiu būdu užtikrinti daugiabučio namo atitiktį minimaliems pastatų energinio naudingumo reikalavimams.
Įstatymo
savininkai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paramą iš Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos ir kitų lėšų šio straipsnio 3 dalyje nustatytam įpareigojimui įgyvendinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma pakeisti Šilumos ūkio įstatymo 33 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija. Siūloma nustatyti, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nustatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo gaires, nustato maksimalias metines šilumos suvartojimo normas daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, kurios skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo. Šios normos taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti, planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti. Esamų šio straipsnio 2,3 ir 4 dalių siūloma atsisakyti, atsižvelgus į šio aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytus motyvus. Priėmus šį įstatymą bus išvengta perteklinių, su kitais teisės aktais nesuderintų nuostatų ir tikimasi, kad bus sudarytos prielaidos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų ir šių namų valdytojų iniciatyvai imtis veiksmų šių namų energiniam efektyvumui didinti. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Maksimalios šilumos suvartojimo normos išreiškimas šiluminės energijos sąnaudomis per kalendorinius metus leis panaudoti jas pastatų energiniam efektyvumui vertinti, lyginant jas su ES direktyvose ir kituose normatyviniuose aktuose pateikiamais pastatų energinio efektyvumo rodikliais, kurie išreiškiami KWh/m2 /metus. Panaikinus kai kurias galiojančias šio straipsnio normas bus išvengta galimo šalies gyventojų lygiateisiškumo, naudojantis teise į šilumos išlaidų kompensavimą, pažeidimo ir jų bendrosios nuosavybės teisių įgyvendinimo, kurias nustato Civilinio kodekso 4.85 straipsnis, apribojimo. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas paskatins didesnes daugiabučių namų savininkų investicijas namams atnaujinti ir modernizuoti, kurios teigiamai veiks statybos sektoriaus plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusius galios. Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų
kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymą Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija turės patvirtinti maksimalias metines šilumos suvartojimo daugiabučių namų patalpų šildymui normas. laikotarpiui iki 2020 m. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su biudžetinių lėšų poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai „pastatų valdymas ir priežiūra“, „pastatų energinis naudingumas“. 15. Kiti iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra -----------------------
2014-06-12 Nr. XIIP-1912 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje neteisingai nurodytas strategijos pavadinimas. Šiame pavadinime žodis „energetikos“ keistinas į žodį „energetinės“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad V alstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau - VKEK) nustato ir prireikus pakeičia tam tikras šilumos suvartojimo normas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis VKEK iki 2015 m. sausio 1 dienos turi nustatyti šilumos suvartojimo normas, kurios bus taikomos po šios datos. Pastebėtina, jog iš įstatymo turinio neaišku, nuo kokio momento turėtų būti taikomos šilumos suvartojimo normos, kai prireikus jos bus pakeistos. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo proporcingumo principą ir į sukeliamas teisines pasekmes, nevertėtų nustatyti tam tikro pereinamojo laikotarpio šilumos suvartojimo normų pakeitimo atvejams. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog butų ir kitų patalpų savininkų interesus atstovaujantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, butų ir kitų patalpų savininkams pritarus , organizuoja savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones įgyvendinimą . Be to, šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Už šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo nevykdymą butų ir kitų patalpų savininkai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai atsako įstatymų nustatyta tvarka”. Nuostatų turinys diskutuotinas.
Pirma, pastebėtina, jog nuostatos stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip turėtų būti atribojama savininkų interesus atstovaujančio valdytojo ir savininkų atsakomybė. Neaišku, ar valdytojas atsakytų ir tokiu atveju, jei ėmėsi reikalingų priemonių, tačiau savininkai nepritarė. Neaišku, ar atsakomybė būtų taikoma ir tiems savininkams, kurie pritarė, tačiau jų balsų neužteko sprendimui priimti (sprendimai priimami tam tikra dauguma). Siūlytina deramai aptarti atsakomybės pagrindus ir atvejus. Antra, pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas šiuo metu nenustato jokios atsakomybės už savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones nevykdymą. Nėra ir kitų įstatymų, kurie nustatytų tokią atsakomybę, todėl teigtina, jog aptariamo straipsnio 3 dalis neturi teisinio krūvio. Taip pat pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo metu nenumatoma jokia atsakomybė juridiniams asmenims, todėl neaišku, kokia atsakomybė ir kokių įstatymų pagrindu apskritai galėtų būti taikoma valdytojams – juridiniams asmenims. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį ir esmę. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
2015-05-11 Nr. XIIP-1912(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el.p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pavadinime žodis „energetikos“ keistinas į žodį „energetinės“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1
kontrolės komisija (toliau - VKEK) nustato ir prireikus pakeičia tam tikras šilumos suvartojimo normas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalis VKEK iki 2015 m. sausio 1 dienos turi nustatyti šilumos suvartojimo normas, kurios bus taikomos po šios datos. Pastebėtina, jog iš įstatymo turinio neaišku, nuo kokio momento turėtų būti taikomos šilumos suvartojimo normos, kai prireikus jos bus pakeistos.
Svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo proporcingumo principą ir į sukeliamas teisines pasekmes, nevertėtų nustatyti tam tikro pereinamojo laikotarpio šilumos suvartojimo normų pakeitimo atvejams. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1
interesus atstovaujantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, butų ir kitų patalpų savininkams pritarus, organizuoja savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones įgyvendinimą. Be to, šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „Už šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įpareigojimo nevykdymą butų ir kitų patalpų savininkai ir daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai atsako įstatymų nustatyta tvarka”. Nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatos stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip turėtų būti atribojama savininkų interesus atstovaujančio valdytojo ir savininkų atsakomybė. Neaišku, ar valdytojas atsakytų ir tokiu atveju, jei ėmėsi reikalingų priemonių, tačiau savininkai nepritarė. Neaišku, ar atsakomybė būtų taikoma ir tiems savininkams, kurie pritarė, tačiau jų balsų neužteko sprendimui priimti (sprendimai priimami tam tikra dauguma). Siūlytina deramai aptarti atsakomybės pagrindus ir atvejus. Antra, pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas šiuo metu nenustato jokios atsakomybės už savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones nevykdymą. Nėra ir kitų įstatymų, kurie nustatytų tokią atsakomybę, todėl teigtina, jog aptariamo straipsnio 3 dalis neturi teisinio krūvio.
Taip pat pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo metu nenumatoma jokia atsakomybė juridiniams asmenims, todėl neaišku, kokia atsakomybė ir kokių įstatymų pagrindu apskritai galėtų būti taikoma valdytojams – juridiniams asmenims. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį ir esmę. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1912 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 33
rugsėjo 24 d. Nr. 108-P-25 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Remigijus Šimašius, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Rasa Ona Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja: Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikaustas, Energetikos ministerijos kanclerė Inga Černiuk, Energetikos ministerijos Š ilumos ūkio ir energijos efektyvumo skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Kapačinskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkės vyresnysis patarėjas Egidijus Rumbutis, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos paskirstymo skyriaus vyr. specialistė Aleksandra Prokopjeva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-161 1 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje neteisingai nurodytas strategijos pavadinimas. Šiame pavadinime žodis „energetikos“ keistinas į žodį „energetinės“. Pritarti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad V alstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog butų ir kitų patalpų savininkų interesus atstovaujantis daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, butų ir kitų patalpų savininkams pritarus , organizuoja savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones įgyvendinimą . Be to, šio straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog „ Už šio straipsnio
daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojai atsako įstatymų nustatyta tvarka”. Nuostatų turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog nuostatos stokoja teisinio aiškumo. Atkreiptinas dėmesys, jog neaišku, kaip turėtų būti atribojama savininkų interesus atstovaujančio valdytojo ir savininkų atsakomybė. Neaišku, ar valdytojas atsakytų ir tokiu atveju, jei ėmėsi reikalingų priemonių, tačiau savininkai nepritarė.
Neaišku, ar atsakomybė būtų taikoma ir tiems savininkams, kurie pritarė, tačiau jų balsų neužteko sprendimui priimti (sprendimai priimami tam tikra dauguma). Siūlytina deramai aptarti atsakomybės pagrindus ir atvejus. Antra, pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodeksas šiuo metu nenustato jokios atsakomybės už savivaldybės vykdomosios institucijos įpareigojimo įgyvendinti šilumos energiją taupančias priemones nevykdymą. Nėra ir kitų įstatymų, kurie nustatytų tokią atsakomybę, todėl teigtina, jog aptariamo straipsnio 3 dalis neturi teisinio krūvio. Taip pat pažymėtina, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekse šiuo metu nenumatoma jokia atsakomybė juridiniams asmenims, todėl neaišku, kokia atsakomybė ir kokių įstatymų pagrindu apskritai galėtų būti taikoma valdytojams – juridiniams asmenims. Siūlytina atskleisti nuostatos turinį ir esmę. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-09-18 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1912 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Nepritarti Komiteto sprendimas: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti , atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kęstutis Daukšys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-1912(2) 2015 m. birželio 3 d. Nr. 113-P-13 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vytautas Jonaitis, Aplinkos ministerijos vyresnysis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-05-11) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai :
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1912(2). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas : Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO
birželio 10 d. Nr. 108-P-17 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Rasa Ona Duburaitė, Raimonda Danė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vyriausias specialistas Vytautas Jonaitis, Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos paskirstymo skyriaus vedėja Aleksandra Prokopjeva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-11 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
valdymo ir savivaldybių komitetas,
(pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-06-101 Argumentai Atsižvelgiant į redakcines pastabas, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotę. Pasiūlymas Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis . 33 straipsnio pakeitimas . Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
daugiabučiuose namuose Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo gaires, nustato maksimalias metines šilumos suvartojimo normas, išreikštas kWh/m2 per kalendorinius metus, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti, kurios skelbiamos viešai ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos. Šios normos taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti, planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti.“
8Balsavimo rezultatai:
už -8; susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis