Projektas Lyginamasis projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO nR. XI-242 80 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2014 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
5Pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti arba perduotas valstybės turtas bus naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti.“ Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Gapšys Zita Žvikienė Valdas Skarbalius Artūras Paulauskas Jonas Kondrotas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Gediminas Jakavonis Petras Čimbaras Raimundas Markauskas Audronė Pitrėnienė Gintaras Tamošiūnas Jurgis Razma Vida Marija Čigrijienė
Projektas Lyginamasis projektas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. Valstybinė aukštoji mokykla gali viešo konkurso būdu išnuomoti jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą kitoms formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kultūros programoms vykdyti, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje. Lėšas, gautas iš valstybės turto nuomos, valstybinė aukštoji mokykla naudoja aukštosios mokyklos statute nustatytai veiklai vykdyti.“ Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
dėl LIETUVOS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 5 dalies pakeitimo įstatymo projekte bus siekiama įtvirtinti valstybės turto nuomą tretiesiems asmenims, jeigu tas turtas bus naudojamas ne tik valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, bet naudojamas ir kitoms švietimo programoms vykdyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius – Vytautas Gapšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. Šiuo metu toks reglamentavimas leidžia aukštosioms mokykloms patalpas išnuomoti, tik jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Naujas reglamentavimas užtikrintų, kad valstybės perduotą turtą aukštoji mokykla galės išnuomoti ir jeigu tas turtas bus naudojamas švietimo programoms vykdyti. Aukštųjų mokyklų patalpose galės vykdyti savo veiklą ne tik įstaigos, kurios yra būtinos tos mokyklos veiklai užtikrinti, bet ir tos įstaigos, kurios savo veikloje vykdys švietimo programas (pvz: ikimokyklinio ugdymo įstaigos, vaikų dienos centrai). 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.
12Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės . 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis:
„švietimas“, „panaudos sutartis “, „valstybinė aukštoji mokykla“, „nuoma“, „švietimo programa“. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Seimo nariai Vytautas Gapšys Zita Žvikienė Valdas Skarbalius Artūras Paulauskas Audronė Pitrėnienė Jonas Kondrotas Gintaras Tamošiūnas Raimundas Paliukas Darius Ulickas Gediminas Jakavonis Petras Čimbaras Raimundas Markauskas Jurgis Razma Vida Marija Čigrijienė
2014-06-13 Nr. XIIP-1909 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai tai nebūtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, būtų naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti patikėjimo ir panaudos teise principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Analizuojant šio įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad valstybės turtas patikėjimo teise suteikiamas juridiniams asmenims, vykdantiems valdžios įgyvendinimo bei kitas - išimtinai valstybines funkcijas. Valstybės turtas jiems perduodamas būtent šių funkcijų vykdymo užtikrinimui, juridiniai asmenys tokį turtą valdo ir naudoja tik patikėtų funkcijų įgyvendinimui, jie negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Vertinant Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti taip pat griežti reikalavimai.
Štai Įstatymo 13 straipsnyje ne tik nustatyta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines funkcijas įgyvendinantiems subjektams bei tam tikriems Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantiems viešiesiems juridiniams asmenims, tačiau įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą bei aukštųjų mokyklų veiklos specifiką, jiems garantuojamos akademinės ir mokslinės laisvės turinį, Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos tam tikros išimtys iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių. Taigi, Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad pati valstybinė aukštoji mokykla gali priimti sprendimą dėl jai suteikto valdyti patikėjimo teise valstybės turto perdavimo nuomos ar panaudos būdu tretiesiems asmenims, tačiau toks valstybės turo perdavimas betarpiškai susijęs su aukštosios mokyklos veiklos užtikrinimu. Tokia išimtis aukštosioms mokykloms suteikta atsižvelgiant į jose vykdomų studijų, atliekamų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir plėtojamo aukšto lygio profesionalaus meno įvairovę, šių funkcijų įgyvendinimo ypatumus (sutartys su mokslinių tyrimų institutais, mokslo ir technologijų parkų steigimas ir veiklos užtikrinimas, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas. Tačiau tokia ūkinės veiklos autonomija (išimtis iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių) neatsiejama nuo jos atsakomybės už aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą, t.y. ūkinės veiklos autonomija suteikta aukštosios mokyklos misijos ir pavestų valstybinių studijų ir mokslo funkcijų įgyvendinimui.
Tuo tarpu projektu siūloma nuostata valstybinėms aukštosioms mokykloms iš esmės būtų suteikta teisė valstybės turto, kuris suteiktas išimtinai aukštosios mokyklos funkcijoms įgyvendinti, pagrindu užsiimti su aukštosios mokyklos vykdoma misija nesusijusia ūkine veikla (valstybės turto nuoma ir panauda tretiesiems asmenims). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pajamas už valstybės turto, kuris aukštajai mokyklai yra nereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet aukštoji mokykla. Toks reglamentavimas ne tik prieštarautų Įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimui juo principams ir 9 ir 13 straipsniuose įtvirtintiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise bei jo suteikimo panaudos pagrindais reikalavimams, tačiau ir nesiderintų su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu aukštųjų mokyklos ūkinės veiklos autonomijos principu. Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas patikėjimo teise valstybės turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui nebereikalingas, turto patikėjimo sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. 2.
neatsižvelgta, siekiant teisinio aiškumo keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūlome išvardyti subjektus, kuriems aukštoji mokykla galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais valstybės turtą, tokios nuomos ar panaudos sutarties terminus, nurodyti, kokiu būdu turtas galėtų būti išnuomojamas, sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas, abiejų sutarties šalių teises ir pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus formuluotės „kitos švietimo programos“ turinys. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis S. Švedas
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-10 Nr. XIIP-1909 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1909 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią valstybinės aukštosios mokyklos pagal patikėjimo sutartį joms perduotą valstybės turtą galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims, jeigu perduotas valstybės turtas bus naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Visų pirma, pažymime, kad valstybės aukštosioms mokykloms pagal patikėjimo sutartį suteikto turto išnuomavimas ar suteikimas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims gali būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Pažymime, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konkurencijos srityje įmonės sąvoką traktuoja kaip apimančią bet kokią organizaciją, vykdančią ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir finansavimo būdo, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos.
Teisingumo Teismas laikosi pozicijos jog tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą. [1] Atsižvelgdami į tai, kad „kitas švietimo programas“ vykdantys ūkio subjektai galėtų būti laikomi ekonominę veiklą vykdančiais subjektais SESV 107 straipsnio prasme, pažymime, kad Projektu siūlomos priemonės nurodytiems ūkio subjektams teiktų išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis (leistų nuomos ar panaudos teise naudotis valstybės turtu), ir taip galėtų būti iškraipoma konkurencija ir veikiama prekyba tarp ES šalių. Vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar tam tikra valstybės pagalba patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Todėl SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms prieš suteikiant valstybės pagalbą apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją. Šis reikalavimas gali būti netaikomas tik laikantis kurio nors iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Sąjungos teisės aktų. Vis dėlto, Projekto aiškinamajame rašte nėra remiamasi nei vienu iš šių teisės aktų, todėl pažymime, kad projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai .
Be to, atkreipiame dėmesį į tai, jog minėtoje SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas reikalavimas valstybėms narėms Europos Komisijai notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo . Be to, pažymime, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos „kitos švietimo programos“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomą nuostatą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „t eisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projektą. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] Žr., be kitų, 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner C-41/90, Rink, p. I-1979, 21 punktą; 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo
C‑49/07,
Compass-Datenbank , C-138/11, 35 punktą; 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leipzig-Halle , C‑288/11 P, 50 punktą.
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-13)1 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai tai nebūtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, būtų naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti patikėjimo ir panaudos teise principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Analizuojant šio įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad valstybės turtas patikėjimo teise suteikiamas juridiniams asmenims, vykdantiems valdžios įgyvendinimo bei kitas
Valstybės turtas jiems perduodamas būtent šių funkcijų vykdymo užtikrinimui, juridiniai asmenys tokį turtą valdo ir naudoja tik patikėtų funkcijų įgyvendinimui, jie negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Vertinant Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti taip pat griežti reikalavimai. Štai Įstatymo 13 straipsnyje ne tik nustatyta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines funkcijas įgyvendinantiems subjektams bei tam tikriems Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantiems viešiesiems juridiniams asmenims, tačiau įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą bei aukštųjų mokyklų veiklos specifiką, jiems garantuojamos akademinės ir mokslinės laisvės turinį, Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos tam tikros išimtys iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių. Taigi, Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad pati valstybinė aukštoji mokykla gali priimti sprendimą dėl jai suteikto valdyti patikėjimo teise valstybės turto perdavimo nuomos ar panaudos būdu tretiesiems asmenims, tačiau toks valstybės turo perdavimas betarpiškai susijęs su aukštosios mokyklos veiklos užtikrinimu.
Tokia išimtis aukštosioms mokykloms suteikta atsižvelgiant į jose vykdomų studijų, atliekamų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir plėtojamo aukšto lygio profesionalaus meno įvairovę, šių funkcijų įgyvendinimo ypatumus (sutartys su mokslinių tyrimų institutais, mokslo ir technologijų parkų steigimas ir veiklos užtikrinimas, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas. Tačiau tokia ūkinės veiklos autonomija (išimtis iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių) neatsiejama nuo jos atsakomybės už aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą, t.y. ūkinės veiklos autonomija suteikta aukštosios mokyklos misijos ir pavestų valstybinių studijų ir mokslo funkcijų įgyvendinimui. Tuo tarpu projektu siūloma nuostata valstybinėms aukštosioms mokykloms iš esmės būtų suteikta teisė valstybės turto, kuris suteiktas išimtinai aukštosios mokyklos funkcijoms įgyvendinti, pagrindu užsiimti su aukštosios mokyklos vykdoma misija nesusijusia ūkine veikla (valstybės turto nuoma ir panauda tretiesiems asmenims). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pajamas už valstybės turto, kuris aukštajai mokyklai yra nereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet aukštoji mokykla. Toks reglamentavimas ne tik prieštarautų Įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimui juo principams ir 9 ir 13 straipsniuose įtvirtintiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise bei jo suteikimo panaudos pagrindais reikalavimams, tačiau ir nesiderintų su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu aukštųjų mokyklos ūkinės veiklos autonomijos principu.
Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas patikėjimo teise valstybės turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui nebereikalingas, turto patikėjimo sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-13)1
neatsižvelgta, siekiant teisinio aiškumo keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūlome išvardyti subjektus, kuriems aukštoji mokykla galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais valstybės turtą, tokios nuomos ar panaudos sutarties terminus, nurodyti, kokiu būdu turtas galėtų būti išnuomojamas, sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas, abiejų sutarties šalių teises ir pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus formuluotės „kitos švietimo programos“ turinys. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-07-07) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242
‑ Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią valstybinės aukštosios mokyklos pagal patikėjimo sutartį joms perduotą valstybės turtą galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims, jeigu perduotas valstybės turtas bus naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti.
Visų pirma, pažymime, kad valstybės aukštosioms mokykloms pagal patikėjimo sutartį suteikto turto išnuomavimas ar suteikimas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims gali būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Pažymime, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konkurencijos srityje įmonės sąvoką traktuoja kaip apimančią bet kokią organizaciją, vykdančią ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir finansavimo būdo, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. Teisingumo Teismas laikosi pozicijos jog tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą (Žr., be kitų, 1991 m. balandžio 23 d. Sprendimo Höfner C-41/90, Rink, p. I-1979, 21 punktą; 2008 m. liepos 1 d. Sprendimo MOTOE, C ‑ 49/07, 21 ir 22 punktus; 2012 m. liepos 12 d. Sprendimo Compass-Datenbank, C-138/11, 35 punktą; 2012 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Leipzig-Halle, C ‑ 288/11 P, 50 punktą).
Atsižvelgdami į tai, kad „kitas švietimo programas“ vykdantys ūkio subjektai galėtų būti laikomi ekonominę veiklą vykdančiais subjektais SESV 107 straipsnio prasme, pažymime, kad Projektu siūlomos priemonės nurodytiems ūkio subjektams teiktų išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis (leistų nuomos ar panaudos teise naudotis valstybės turtu), ir taip galėtų būti iškraipoma konkurencija ir veikiama prekyba tarp ES šalių. Vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar tam tikra valstybės pagalba patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Todėl SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms prieš suteikiant valstybės pagalbą apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją. Šis reikalavimas gali būti netaikomas tik laikantis kurio nors iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Sąjungos teisės aktų. Vis dėlto, Projekto aiškinamajame rašte nėra remiamasi nei vienu iš šių teisės aktų, todėl pažymime, kad projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai. Be to, atkreipiame dėmesį į tai, jog minėtoje SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas reikalavimas valstybėms narėms Europos Komisijai notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo. Be to, pažymime, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos „kitos švietimo programos“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomą nuostatą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projektą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1909 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto pranešėjas : V.V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
komitetas
DĖL
2014 m. lapkričio 7 d. Nr. 82
: Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Eligijus Masiulis, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: vedėja Daiva Raudonienė, patarėjos Lina Milonaitė, Jūratė Sadulaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Ekonomikos departamento Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Laima Jakštonienė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Inovacijų departamentas Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyrius vyriausioji specialistė Kristina Marcelienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-131 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai tai nebūtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, būtų naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti patikėjimo ir panaudos teise principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas).
Analizuojant šio įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad valstybės turtas patikėjimo teise suteikiamas juridiniams asmenims, vykdantiems valdžios įgyvendinimo bei kitas - išimtinai valstybines funkcijas. Valstybės turtas jiems perduodamas būtent šių funkcijų vykdymo užtikrinimui, juridiniai asmenys tokį turtą valdo ir naudoja tik patikėtų funkcijų įgyvendinimui, jie negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Vertinant Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti taip pat griežti reikalavimai. Štai Įstatymo 13 straipsnyje ne tik nustatyta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines funkcijas įgyvendinantiems subjektams bei tam tikriems Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantiems viešiesiems juridiniams asmenims, tačiau įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą bei aukštųjų mokyklų veiklos specifiką, jiems garantuojamos akademinės ir mokslinės laisvės turinį, Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos tam tikros išimtys iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių.
Taigi, Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad pati valstybinė aukštoji mokykla gali priimti sprendimą dėl jai suteikto valdyti patikėjimo teise valstybės turto perdavimo nuomos ar panaudos būdu tretiesiems asmenims, tačiau toks valstybės turo perdavimas betarpiškai susijęs su aukštosios mokyklos veiklos užtikrinimu. Tokia išimtis aukštosioms mokykloms suteikta atsižvelgiant į jose vykdomų studijų, atliekamų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir plėtojamo aukšto lygio profesionalaus meno įvairovę, šių funkcijų įgyvendinimo ypatumus (sutartys su mokslinių tyrimų institutais, mokslo ir technologijų parkų steigimas ir veiklos užtikrinimas, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas. Tačiau tokia ūkinės veiklos autonomija (išimtis iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių) neatsiejama nuo jos atsakomybės už aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą, t.y. ūkinės veiklos autonomija suteikta aukštosios mokyklos misijos ir pavestų valstybinių studijų ir mokslo funkcijų įgyvendinimui. Tuo tarpu projektu siūloma nuostata valstybinėms aukštosioms mokykloms iš esmės būtų suteikta teisė valstybės turto, kuris suteiktas išimtinai aukštosios mokyklos funkcijoms įgyvendinti, pagrindu užsiimti su aukštosios mokyklos vykdoma misija nesusijusia ūkine veikla (valstybės turto nuoma ir panauda tretiesiems asmenims). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pajamas už valstybės turto, kuris aukštajai mokyklai yra nereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet aukštoji mokykla.
Toks reglamentavimas ne tik prieštarautų Įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimui juo principams ir 9 ir 13 straipsniuose įtvirtintiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise bei jo suteikimo panaudos pagrindais reikalavimams, tačiau ir nesiderintų su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu aukštųjų mokyklos ūkinės veiklos autonomijos principu. Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas patikėjimo teise valstybės turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui nebereikalingas, turto patikėjimo sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
pastabą būtų neatsižvelgta, siekiant teisinio aiškumo keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūlome išvardyti subjektus, kuriems aukštoji mokykla galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais valstybės turtą, tokios nuomos ar panaudos sutarties terminus, nurodyti, kokiu būdu turtas galėtų būti išnuomojamas, sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas, abiejų sutarties šalių teises ir pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus formuluotės „kitos švietimo programos“ turinys. Pritarti Žiūrėti Audito komiteto pasiūlymą Nr. 1. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-07-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1909 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią valstybinės aukštosios mokyklos pagal patikėjimo sutartį joms perduotą valstybės turtą galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims, jeigu perduotas valstybės turtas bus naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Visų pirma, pažymime, kad valstybės aukštosioms mokykloms pagal patikėjimo sutartį suteikto turto išnuomavimas ar suteikimas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims gali būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Pažymime, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konkurencijos srityje įmonės sąvoką traktuoja kaip apimančią bet kokią organizaciją, vykdančią ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir finansavimo būdo, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. Teisingumo Teismas laikosi pozicijos jog tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą. Atsižvelgdami į tai, kad
„kitas švietimo programas“ vykdantys ūkio subjektai galėtų būti laikomi
ekonominę veiklą vykdančiais subjektais SESV 107 straipsnio prasme, pažymime, kad Projektu siūlomos priemonės nurodytiems ūkio subjektams teiktų išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis (leistų nuomos ar panaudos teise naudotis valstybės turtu), ir taip galėtų būti iškraipoma konkurencija ir veikiama prekyba tarp ES šalių.
Vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai
Komisiją. Šis reikalavimas gali būti netaikomas tik laikantis kurio nors iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Sąjungos teisės aktų. Vis dėlto, Projekto aiškinamajame rašte nėra remiamasi nei vienu iš šių teisės aktų, todėl pažymime, kad projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai . Be to, atkreipiame dėmesį į tai, jog minėtoje SESV 108 straipsnio
notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo . Be to, pažymime, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos „kitos švietimo programos“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomą nuostatą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „t eisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1909) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir Audito komiteto pasiūlymą. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-1909) nuostatos yra susijusios su valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms prieš suteikiant valstybės pagalbą apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją, o notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstant Įstatymo projektą gauti Europos komisijos pritarimą siūlomai valstybės pagalbos schemai. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2014-11-071 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės turto patikėjimo ar panaudos sutartis sudaroma ne ilgesniam negu 20 kaip 10 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.“ Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje valstybinė aukštoji mokykla gali pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą išnuomoti arba suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje, valstybinė aukštoji mokykla gali viešo konkurso būdu išnuomoti jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą kitoms patvirtintoms ir įregistruotoms švietimo programoms vykdyti. Pajamos, gautos iš valstybės turto nuomos, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir 50 procentų – valstybinei aukštajai mokyklai, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už nuomą, kaupti. Šias lėšas valstybinė aukštoji mokykla naudoja jos statute nustatytai veiklai vykdyti.“
7Balsavimo rezultatai:
5
prieš; 0 – susilaikė. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Giedrė Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
ŠVIETIMO, MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
Dėl
įstatymo projekto
2014 m. lapkričio 26 d. Nr. 106-P-44
: Komiteto nariai: Audronė Pitrėnienė, Edvardas Žakaris, Rima Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Algirdas Vaclovas Patackas, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Rūta Norkienė, Justina Paukštė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, švietimo ir mokslo viceministrai Rimantas Vaitkus ir Svetlana Kauzonienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Inovacijų departamento Verslo ir mokslo bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Marcelienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarikos patarėja Saulė Mačiukaitė-Žvinienė
(toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-13 Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims ir tais atvejais, kai tai nebūtina aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti, būtų naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys į valstybės turto perdavimo subjektams valdyti patikėjimo ir panaudos teise principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme (toliau – Įstatymas). Analizuojant šio įstatymo nuostatas, galima daryti išvadą, kad valstybės turtas patikėjimo teise suteikiamas juridiniams asmenims, vykdantiems valdžios įgyvendinimo bei kitas - išimtinai valstybines funkcijas. Valstybės turtas jiems perduodamas būtent šių funkcijų vykdymo užtikrinimui, juridiniai asmenys tokį turtą valdo ir naudoja tik patikėtų funkcijų įgyvendinimui, jie negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu (Įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Vertinant Įstatyme numatytus valstybės turto panaudos principus, pažymėtina, kad šiuo požiūriu nustatyti taip pat griežti reikalavimai.
Štai Įstatymo 13 straipsnyje ne tik nustatyta, kad valstybės turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik valstybines funkcijas įgyvendinantiems subjektams bei tam tikriems Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantiems viešiesiems juridiniams asmenims, tačiau įtvirtinta, kad sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintą aukštųjų mokyklų autonomijos principą bei aukštųjų mokyklų veiklos specifiką, jiems garantuojamos akademinės ir mokslinės laisvės turinį, Mokslo ir studijų įstatyme nustatytos tam tikros išimtys iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių. Taigi, Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad pati valstybinė aukštoji mokykla gali priimti sprendimą dėl jai suteikto valdyti patikėjimo teise valstybės turto perdavimo nuomos ar panaudos būdu tretiesiems asmenims, tačiau toks valstybės turo perdavimas betarpiškai susijęs su aukštosios mokyklos veiklos užtikrinimu. Tokia išimtis aukštosioms mokykloms suteikta atsižvelgiant į jose vykdomų studijų, atliekamų mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir plėtojamo aukšto lygio profesionalaus meno įvairovę, šių funkcijų įgyvendinimo ypatumus (sutartys su mokslinių tyrimų institutais, mokslo ir technologijų parkų steigimas ir veiklos užtikrinimas, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimas. Tačiau tokia ūkinės veiklos autonomija (išimtis iš bendrųjų valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklių) neatsiejama nuo jos atsakomybės už aukštosios mokyklos misijos įgyvendinimą, t.y. ūkinės veiklos autonomija suteikta aukštosios mokyklos misijos ir pavestų valstybinių studijų ir mokslo funkcijų įgyvendinimui.
Tuo tarpu projektu siūloma nuostata valstybinėms aukštosioms mokykloms iš esmės būtų suteikta teisė valstybės turto, kuris suteiktas išimtinai aukštosios mokyklos funkcijoms įgyvendinti, pagrindu užsiimti su aukštosios mokyklos vykdoma misija nesusijusia ūkine veikla (valstybės turto nuoma ir panauda tretiesiems asmenims). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pajamas už valstybės turto, kuris aukštajai mokyklai yra nereikalingas, nuomą gautų ne valstybė, bet aukštoji mokykla. Toks reglamentavimas ne tik prieštarautų Įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimui juo principams ir 9 ir 13 straipsniuose įtvirtintiems valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise bei jo suteikimo panaudos pagrindais reikalavimams, tačiau ir nesiderintų su Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintu aukštųjų mokyklos ūkinės veiklos autonomijos principu. Manome, kad tuo atveju, jeigu suteiktas patikėjimo teise valstybės turtas juridinio asmens funkcijų įgyvendinimui nebereikalingas, turto patikėjimo sutartis turėtų būti nutraukta, turtas grąžinamas atitinkamam valstybės turtą valdančiam subjektui, o tolimesnis disponavimas juo (nuoma tretiesiems asmenims, suteikimas panaudos pagrindais) vykdomas Įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-13 2.
Jeigu į aukščiau išdėstytą pastabą būtų neatsižvelgta, siekiant teisinio aiškumo keičiamoje įstatymo 80 straipsnio 5 dalyje siūlome išvardyti subjektus, kuriems aukštoji mokykla galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais valstybės turtą, tokios nuomos ar panaudos sutarties terminus, nurodyti, kokiu būdu turtas galėtų būti išnuomojamas, sutarties sudarymo tvarką ir sąlygas, abiejų sutarties šalių teises ir pareigas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad neaiškus formuluotės „kitos švietimo programos“ turinys. Pritarti Pasiūlymas Komiteto siūlymas pateiktas Komiteto sprendime. 3. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2014-07-07 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1909 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabų ir pasiūlymų. Projektu siekiama įtvirtinti nuostatą, pagal kurią valstybinės aukštosios mokyklos pagal patikėjimo sutartį joms perduotą valstybės turtą galėtų išnuomoti ar suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims, jeigu perduotas valstybės turtas bus naudojamas kitoms švietimo programoms vykdyti. Visų pirma, pažymime, kad valstybės aukštosioms mokykloms pagal patikėjimo sutartį suteikto turto išnuomavimas ar suteikimas panaudos pagrindais tretiesiems asmenims gali būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 107 straipsnio 1 dalyje yra numatytas bendrasis principas, kad valstybės bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.
Pažymime, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) konkurencijos srityje įmonės sąvoką traktuoja kaip apimančią bet kokią organizaciją, vykdančią ekonominę veiklą, nepriklausomai nuo jos teisinės formos ir finansavimo būdo, o ekonominė veikla yra bet kokia veikla, kai konkrečioje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos. Teisingumo Teismas laikosi pozicijos jog tai, kad tam tikros veiklos nesiimtų privatūs ūkio subjektai arba kad ji nėra pelninga, nėra reikšmingas kriterijus kvalifikuojant tokią veiklą kaip ekonominę veiklą. [1] Atsižvelgdami į tai, kad „kitas švietimo programas“ vykdantys ūkio subjektai galėtų būti laikomi ekonominę veiklą vykdančiais subjektais SESV
nurodytiems ūkio subjektams teiktų išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis (leistų nuomos ar panaudos teise naudotis valstybės turtu), ir taip galėtų būti iškraipoma konkurencija ir veikiama prekyba tarp ES šalių. Vis dėlto, tam tikrais atvejais valstybės pagalba gali būti laikoma neprieštaraujančia vidaus rinkai – SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalys numato išimtis bendram draudimui teikti valstybės pagalbą. Tai, ar tam tikra valstybės pagalba patenka į minėtų išimčių reguliavimo sritį, sprendžia Europos Komisija. Todėl SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms prieš suteikiant valstybės pagalbą apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją. Šis reikalavimas gali būti netaikomas tik laikantis kurio nors iš išankstinio pranešimo išimtį numatančių Europos Sąjungos teisės aktų.
Vis dėlto, Projekto aiškinamajame rašte nėra remiamasi nei vienu iš šių teisės aktų, todėl pažymime, kad projektas turėtų būti notifikuotas Europos Komisijai . Be to, atkreipiame dėmesį į tai, jog minėtoje SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas reikalavimas valstybėms narėms Europos Komisijai notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo . Be to, pažymime, kad nėra aiški Projekte vartojamos sąvokos „kitos švietimo programos“ reikšmė ir apimtis. Ši sąvoka galėtų būti aiškinama nevienodai, todėl sukeltų prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti Projektu siūlomą nuostatą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad
„teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti
dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume atitinkamai patikslinti Projektą. Nepritarti Argumentai Komitetas nemano, kad tai gali būti valstybės pagalba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-09-24 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1909 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Iš dalies pritarti Argumentai Komitetas pritarė patobulintam Audito komiteto siūlymui.
studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-1909) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pastabas ir Audito komiteto pasiūlymą. 2. Atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (XIIP-1909) nuostatos yra susijusios su valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) prasme. SESV 108 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms prieš suteikiant valstybės pagalbą apie tokius ketinimus informuoti Europos Komisiją, o notifikuotų priemonių neįgyvendinti tol, kol ši ES institucija nepriims galutinio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome svarstant Įstatymo projektą gauti Europos komisijos pritarimą siūlomai valstybės pagalbos schemai. Iš dalies pritarti Argumentai Komitetas pritarė patobulintam Audito komiteto pasiūlymui. 2 pasiūlymui nepritarti, kadangi Komitetas mano, kad tai nėra valstybės pagalba. Audito komitetas 2014-11-07 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 2, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti 80 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės turto patikėjimo ar panaudos sutartis sudaroma ne ilgesniam negu 20 kaip 10 metų terminui. Patikėjimo sutarties pavyzdinę formą tvirtina Vyriausybė.“ Pakeisti 80 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti ir jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje valstybinė aukštoji mokykla gali pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą išnuomoti arba suteikti panaudos pagrindais tretiesiems asmenims. Jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje, valstybinė aukštoji mokykla gali viešo konkurso būdu išnuomoti jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą kitoms patvirtintoms ir įregistruotoms švietimo programoms vykdyti. Pajamos, gautos iš valstybės turto nuomos, paskirstomos taip: 50 procentų – į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir 50 procentų – valstybinei aukštajai mokyklai, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už nuomą, kaupti. Šias lėšas valstybinė aukštoji mokykla naudoja jos statute nustatytai veiklai vykdyti.“ Iš dalies pritarti Argumentai Nepritarti 2 dalies pakeitimui, kadangi Valstybės ir savivaldybių valdymo ir disponavimui juo įstatyme šis terminas reglamentuoja tik panaudos sutartis. Be to šiuo metu Vyriausybė rengia naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje ši nuostata keičiama. Siūlome patikslinti 5 dalies 2 sakinį. Kadangi neformaliojo švietimo programos nėra registruojamos ir tvirtinamos, tvirtinami tik programos rengimo kriterijai. Pasiūlymas Patikslinti 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą valstybinė aukštoji mokykla gali išnuomoti tretiesiems asmenims, suteikti panaudos pagrindais, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje ir jeigu tai būtina valstybinės aukštosios mokyklos veiklai užtikrinti. Valstybinė aukštoji mokykla gali viešo konkurso būdu išnuomoti jai pagal patikėjimo sutartį perduotą valstybės turtą kitoms formaliojo ir neformaliojo švietimo ir kultūros programoms vykdyti, jeigu tai buvo numatyta patikėjimo sutartyje.
Lėšas, gautas iš valstybės turto nuomos, valstybinė aukštoji mokykla naudoja aukštosios mokyklos statute nustatytai veiklai vykdyti.“
pasiūlymai. 1. Komitetas iš esmės pritaria patobulintam Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 80 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui XIIP-1909(2), Komiteto išvadai ir siūlo Seimui svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai :
9Komiteto paskirti pranešėjai:
Audronė Pitrėnienė PRIDEDAMA. Pridedamas Įstatymo projektas XIIP-1909(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė