Projekt o lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
taip: „2) išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą , įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą.“
2Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus) , arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo . “
3Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Šio įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , akcijų (teisių, pajų) įgijėjui, išskyrus kredito įstaigas , taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai, kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.“
išdėstyti taip: „1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu asmeniu laikomas ne mažiau kaip 3 metus per paskutinius dešimt metų iki žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorio sudarymo dienos žemės ūkio veiklą vykdęs (įskaitant studijų ir (ar) mokymosi įgyjant žemės ūkio išsimokslinimą laiką) ir žemės ūkio naudmenas ir pasėlius deklaravęs fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi žemės ūkio išsimokslinimo diplomą. Šio punkto nuostatos netaikomos jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, gavusiems Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau –Nacionalinė žemės tarnyba) padalinio pagal žemės buvimo vietą leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ;“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriaus išduotą leidimą . Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo savivaldybės administracijoje Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą. “
3Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas, jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (išskyrus jaunieji ūkininkai iki 40 metų) ir, sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, bus tenkinama bent viena iš šių sąlygų, t. y. didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ar pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje. ir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. “
4Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai. , arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. “
5Papildyti 2 straipsnį nauja 6 dalimi:
„
ir šių leidimų išdavimo aprašą nustato Žemės ūkio ministerija.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m.
lapkričio 1 d. 2. Žemės ūkio ministerija iki 2014 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
paskirties žemės sklypo pardavėjas kreipėsi į pasirinktą notarą arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritorinį padalinį pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą dėl pažymos apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo pirmumo teise išdavimo arba asmuo, pageidaujantis nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės buvimo vietą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės , šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekt o lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi
ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius , akcijų (teisių, pajų) įgijėjas , išskyrus kredito įstaigas, tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens, išskyrus kredito įstaigas , akcijų (teisių, pajų) įgijėjui, išskyrus kredito įstaigas , taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai, kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.“
1Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gali įsigyti žemės ūkio
paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą leidimą. Kreiptis dėl leidimo gavimo neprivaloma asmeniui, perkančiam parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pasinaudojus pirmumo teise, kai jo atitiktis šio įstatymo reikalavimams įvertinta prieš jo duomenis įrašant į pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą pardavėjui išduodamą pažymą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo jį išduoti gavimo Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje pagal žemės buvimo vietą.“ 2.
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas,
jeigu asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo (toliau – Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų . Sutuoktiniams išduodamas bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus atvejus, kai ši žemės ūkio paskirties žemė būtų įsigyjama asmenine sutuoktinio nuosavybe), jeigu bent vienas iš sutuoktinių (leidime nurodoma, kuris) atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis bendrame sutuoktiniams išduotame leidime nurodytas sutuoktinis taip pat prisiima pareigas bei iš jų kylančią atsakomybę pagal šo straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 7 dalį. “
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Už šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą juridiniams asmenims skiriama bauda nuo penkių tūkstančių vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dešimties tūkstančių litų dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų .“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-314 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2014 m. gegužės 7 d. rezoliucija Nr. 13-1652, kuriame prašoma parengti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, bei siekiant sistemiškai suderinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus tikslus („ užtikrinti vietos savivaldos ir vietos bendruomeninių organizacijų dalyvavimą skatinant žemės ūkio veiklą, subalansuotą teritorinę kaimo ekonomiką ir bendruomenių plėtrą, įskaitant kaimo gyventojų užimtumo didinimą“) ir priemones šiems tikslams įgyvendinti, siūloma keisti galiojančio Įstatymo 1 ir 2 straipsnius. Siekiant, kad leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo procesas būtų skaidresnis siūloma nustatyti, kad leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduotų savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktorius pagal įstatyme įtvirtintas sąlygas. Pažymėtina, kad palikus šiuo metu galiojančias nuostatas, būtų neįgyvendinti šiuo metu galiojančio Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžti šio Įstatymo tikslai dėl vietos savivaldos dalyvavimo skatinant žemės ūkio veiklą . Šiuo atveju leidimus išduodanti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba – yra valstybės institucija, kuri sprendimą dėl leidimų išdavimo priima patikrinusi, ar asmuo atitinka Įstatymo 2 straipsnyje nustatytus kriterijus.
Siūloma nustatyti, kad sprendimą priimantis subjektas vadovautųsi ne tik formaliais, bet ir vertinamaisiais kriterijais, pvz., ar tas asmuo, įsigydamas žemės ūkio paskirties žemės, sukurs papildomų darbo vietų. Siekiant, kad toks sprendimas nebūtų subjektyvus, siūloma nustatyti, kad leidimas išduodamas įvertinant įstatyme nustatytas sąlygas. Be to, taip bus prisidedama prie Europos Sąjungos prioritetų kaimo plėtrai įgyvendinimo (skatinamas bendruomenių dalyvavimas priimant sprendimus, socialinė įtrauktis, daroma įtaka skurdo mažinimui ir ekonominei plėtrai kaimo vietovėje). Pažymėtina, kad siūlomos įtvirtinti sąlygos, pagal kurias išduodamas leidimas, yra įtrauktos, kaip Europos Sąjungos prioritetai kaimo plėtrai, į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005. Taip pat siekiant neriboti žemdirbių kreditavimo galimybių, siūloma numatyti išimtį kredito įstaigoms dėl Įstatyme numatytų reikalavimų taikymo
statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014 m. gegužės 7 d. pavedimas Nr. 13-1652, kuriuo pavedama Žemės ūkio ministerijai iki 2014 m. gegužės 21 d. Vyriausybei pateikti įstatymo projektą), rengėjas – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Audrius Petkevičius, tel. 239 1338) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el.
.) vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 239 1348, el. p. [email protected] . 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančio Įstatymo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinys pagal žemės buvimo vietą. Dėl kreditavimo galimybių užtikrinimo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, jei žemės sklypas Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį, tačiau Įstatyme nėra aiškiai aptarta situacija dėl įmonės ar įmonės akcijų perleidimo, kai, pvz., ta įmonė yra kredito įstaiga. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte pasiūlytas reglamentavimas užtikrins, kad būtų įgyvendinami Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžti Įstatymo tikslai – leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo procese dalyvaus vietos savivaldos atstovas. Taip pat numačius išimtis dėl kredito įstaigų, bus užtikrintos žemdirbių kreditavimo galimybės. Atsisakius nuostatos, kad „l eidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išduodamas, jeigu asmuo <...> įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų“, bus užtikrintas teisėkūros principų laikymasis, kadangi pagal Konstitucijos 28 straipsnį įstatymų privalo laikytis visi asmenys (nepriklausomai nuo to, ar jie raštiškai, ar kokia kita forma prisiima tokius įsipareigojimus). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas gali turėti įtakos naujiems žemės ūkio paskirties žemės dalyviams, siekiantiems nuosavybės įgijimo į žemės ūkio paskirties žemę būdu patekti į žemės ūkio produkcijos gamybos rinką. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės parengti Asmenų atitikties sąlygoms išduodant leidimus ir šių leidimų išdavimo aprašą. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Žemės ūkio ministerija parengs Asmenų atitikties sąlygoms išduodant leidimus ir šių leidimų išdavimo aprašą tvarką. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės.
Pareiga padengti išlaidas, patiriamas dėl leidimo įsigyti žemę išdavimo, turėtų atitekti žemės pirkėjui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,bendrija“, ,,žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais. Be to, siekiama įvykdyti Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio 2015 m. kovo 18 d. rezoliucija Nr. 13-801, kuriame Žemės ūkio ministerijai pavesta, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 12 d. posėdžio protokolo Nr. SPP-218 sprendimą dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1, 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1902(2), parengti ir nustatyta tvarka pateikti Vyriausybei patobulintą minėtą įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies pataisų tikslas – ištaisyti Europos Komisijos 2016 m. gegužės 26 d. pagrįstoje nuomonėje įvardytus pažeidimus, t. y. atsisakyti perteklinių ir neproporcingų Įstatymo tikslams reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams.
Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo teisės principus, šiuo metu galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai (3 metų žemės ūkio veiklos vykdymas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas, registruotas ūkininko ūkis, žemės ūkio išsimokslinimo diplomas, 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos ir ekonominio gyvybingumo) yra nepateisinamos ir neproporcingos priemonės, reglamentuojant žemės ūkio paskirties žemės rinką valstybėje narėje. Visos šios priemonės kartu ir kiekviena atskirai neužtikrina Įstatymo tikslų įgyvendinimo, kadangi nėra tokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad asmuo, atitikęs visus jam keliamus kvalifikacinius reikalavimus, mažiau ar visai nespekuliuos įsigyta žeme, nei tas, kuris tokių reikalavimų neatitinka. Be to, remiantis laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvės principais tiek Lietuvos, tiek užsienio subjektui (tas, kuris atitinka Lietuvos pasirinktos Europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio
užkertamas kelias įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jeigu jis žemės pirkimo momentu neatitinka valstybės narės įtvirtintų reikalavimų, nes šią teisę asmenims garantuoja ES teisė. Pažymėtina, kad galiojančios nuostatos dėl nustatyto ploto (iki 10 ha), kuriam nėra taikomi minėti reikalavimai, stipriai apriboja asmenų teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, todėl taip pat yra nepateisinamas minėtų principų prasme.
Galiojantys kvalifikaciniai reikalavimai žemės įgijėjams taip pat neproporcingai apriboja žemės savininką, nes jis žemę gali parduoti tik kitam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus. Siekiant vykdomai žemės ūkio veiklai gauti papildomų pajamų arba bankroto atveju siekiant padengti įsiskolinimus, sprendimas parduoti žemės ūkio paskirties žemės tampa apsunkintas arba neįmanomas. Tai taip pat yra nesuderinama su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnio nuostatomis. Svarbu pažymėti, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnio nuostatų turinys reikalauja, jog būtų sudarytos galimybės ateiti naujiems subjektams į žemės ūkio paskirties žemės rinką. Taip pat Europos Teisingumo Teismas savo praktikoje ne vieną kartą pabrėžė, kad minėti bendrijoje galiojantys principai gali būti apribojami bendrojo intereso tikslais. Skatinimas racionaliai naudoti turimą žemę, stiprinimas ir plėtojimas gyvybingo ūkio, ūkininkavimui skirtos žemės naudojimas tik tuo tikslu ir nustatymas tam tikrų naudojimo sąlygų įsigytai žemei yra teisėtas viešasis interesas (2003 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Ospelt, C-452/01, 1984 m. lapkričio 6 d. sprendimas Fearon, C-182/83). Taigi iš esmės pagal Europos Sąjungos teisę valstybė narė gali pasirinkti taikyti tokias priemones, kaip pirmumo teisės įtvirtinimas (pvz., suteikiama teisė tam tikrai asmenų grupei, taikant papildomus reikalavimus, pirmai pasinaudoti teise pirkti parduodamą žemę), reikalavimų po žemės įsigijimo taikymas (įpareigojimas 5 metus užtikrinti žemės ūkio veiklos vykdymą pirktoje žemėje) tol, kol ji visiškai neužkerta kelio patekti į žemės disponavimo rinką.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma atsisakyti visų Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų, kai asmuo žemės ūkio paskirties žemę perka ne pirmumo teise, o perkant šią žemę pirmumo teise palikti galioti nustatytą pirmumo teisės asmenų ratą (bendraturčiai, parduodamo žemės sklypo naudotojai ir parduodamo žemės sklypo kaimyninių sklypų savininkai), sumažinant papildomai jiems taikytus kvalifikacinius reikalavimus. Registruoto ūkininko ūkio turėjimas žemės pirkimo metu (fiziniams asmenims) arba turėjimas 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos (juridiniams asmenims) yra siūlytini palikti du kvalifikaciniai reikalavimai, kurie skatintų ir suteiktų išimtinę teisę jau žemės ūkio veikloje veikiantiems ir suinteresuotiems žemės ūkio veiklos plėtimu asmenims pasinaudoti pirmumu pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę. Turimas ūkininko ūkis ar 50 procentų iš žemės ūkio veiklos pagrįstai leistų manyti, kad nauji sklypai pirmumo teise bus įsigyjami žemės ūkio veiklai plėtoti, kadangi šie asmenys iki žemės įsigijimo savo veiklą siejo su žemės ūkiu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalimi, šį Įstatymo projektą yra tikslinga nagrinėti ypatingos skubos tvarka, kadangi Lietuvos Respublika 2016 m. gegužės 27 d. gavo Europos Komisijos pagrįstą nuomonę, kurioje Lietuva raginama imtis būtinų priemonių pakeisti Įstatymo 2 straipsnio
įgijėjams, kai šie perka privačią žemės ūkio paskirties žemę ne pirmumo teise. Taip pat Įstatymo projektu siūloma papildyti galiojančio Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį išimtimi, kad galiojančio Įstatymo nuostatos būtų netaikomos, sudarant žemės konsolidacijos sutartis. Pagal šiandien galiojantį reglamentavimą, asmenys, dalyvaujantys žemės konsolidacijos procese, Žemės įstatymo nustatyta tvarka gali pirmumo teise pirkti žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, be kvalifikacinių reikalavimų, be 5 metų žemės ūkio veiklos užtikrinimo po tokio pirkimo, tačiau jiems yra taikomas ploto ribojimas pagal Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šios nuostatos, siekiant užtikrinti sėkmingą konsolidacijos procedūrų užbaigimą, nepakanka. Žemės konsolidacijos projekto metu suformuoti žemės sklypai yra pertvarkomi (t. y. pertvarkomos jau suformuotų žemės sklypų ribos). Žemės sklypus mainant, perdalijant gali keistis konkretaus ploto savininkas (nors savininko bendras žemės plotas nesikeičia arba keičiasi nežymiai), todėl atsiranda pagrindas taikyti Įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir žemės konsolidacijos sutartis netvirtinama. Jeigu būtų priimta siūloma nuostata dėl Įstatymo taikymo išimties konsolidacijos sutarčių sudarymui, būtų nebeužkertamas kelias didesnius žemės plotus valdantiems savininkams dalyvauti žemės konsolidacijos procese.
Šiandien asmenys, kurie valdo daugiau kaip 500 ha, apskritai negali dalyvauti žemės konsolidacijoje, nes jų plotų pertvarkymas reikštų neatitikimą šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatoms dėl asmens galimo įsigyti didžiausio žemės ploto. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Įstatymo nuostatų, susijusių su žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo įsipareigojimu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad žemės įgijėjas įstatymų reikalavimų privalo laikytis nepriklausomai nuo formos, kuria pareiškia apie įstatymų laikymąsi. Taip pat siūloma numatyti išimtį, pagal kurią Įstatymo nuostatos dėl didžiausio galimo įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto Lietuvos teritorijoje netaikomos, kai yra sudaromi žemės sklypų perleidimo sandoriai tarpusavyje tarp susijusių asmenų. Šiuo siūlymu siekiama neapsunkinti verslo vykdymo sąlygų susijusiems asmenims (kurie bendrai nuosavybės teise valdo daugiau kaip 500 ha), jeigu vieno asmens turtas (šiuo atveju – žemės ūkio paskirties žemė) būtų perleidžiamas kitam susijusiam asmeniui. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nebus paneigiami Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti tikslai (žemės ūkio veiklos skatinimas, konkurencingas žemės ūkis), kadangi tokie žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimai tarp susijusių asmenų galėtų vykti tik tuo atveju, jei bendras susijusių asmenų įsigytos žemės plotas nepadidės, taip pat jei kiekvieno iš tokiame perleidime dalyvaujančių susijusių asmenų įsigytas žemės ūkio paskirties žemės plotas netaps didesnis už Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytąjį. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m.
Lietuvoje įvestas euras, siūloma keisti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kuri nustato juridinių asmenų atsakomybę, skiriant baudą litais už juridinių asmenų prisiimtos pareigos užtikrinti įsigyto žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą. Be to, siūloma patikslinti pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo tvarką juridinių asmenų atsakomybės atžvilgiu. 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įsigijimo įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015 m. kovo 18 d. pavedimas Nr. 13-801, kuriuo pavedama Žemės ūkio ministerijai parengti ir nustatyta tvarka Vyriausybei pateikti patikslintą Įstatymo projektą), rengėja – Žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. 239 1338, el. p. [email protected] ) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected] .) vyriausioji specialistė Vaida Dumčiūtė, tel. 239 1348, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančiame Įstatyme nėra numatyta Įstatymo taikymo išimtis, kai sudarius žemės konsolidacijos sutartį nekilnojamojo turto registre įregistruoti valstybinės, savivaldybės ir privačios žemės sklypai, įtraukti į žemės konsolidacijos projekto teritoriją, kompleksiškai pertvarkomi ir dėl to jų plotai gali tik nežymiai skirtis nuo anksčiau buvusių.
Pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą, fizinis asmuo, kad galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi turėti 3 metus per paskutinius 10 metų iki sandorio sudarymo žemės ūkio veiklos vykdymo patirties (įskaitomas studijų laikas, įsigyjant žemės ūkio išsimokslinimo diplomą), taip pat turi būti 3 metus per paskutinius 10 metų būti deklaravęs žemės ūkio naudmenas ir pasėlius, be to, iš jo bus reikalaujama turėti įsteigtą ūkininko ūkį (jei neturi žemės ūkio išsimoklinimo diplomo). Juridiniams asmenims be reikalavimo būti vykdžius žemės ūkio veiklą 3 metus per paskutinius
deklaravimo, privaloma turėti daugiau kaip 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos ir atitikti žemės ūkio ministro nustatytus ekonominio gyvybingumo rodiklius. Galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, asmenims, siekiantiems pasinaudoti nustatyta pirmumo teise, būtina atitikti visus pirmiau išvardytus įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai nevykdymą skiriama bauda nuo penkių tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad pažeidimus tiria ir protokolus surašo savivaldybių vykdomųjų institucijų ir jų tam įgalioti pareigūnai, o šiuos pažeidimus nagrinėja administracinės komisijos prie savivaldybių tarybų pagal pažeidimo padarymo vietą. 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projekto nuostatas dėl Įstatymo netaikymo, sudarant žemės konsolidacijos sutartis, neliks kliūčių sklandžiai baigti vykdyti pradėtas žemės konsolidacijos procedūras. Projektu siūloma atsisakyti profesinio pasirengimo reikalavimų asmenims, įsigyjantiems žemės ūkio paskirties žemės. Pažymėtina, kad šiuo metu dėl galiojančių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies reikalavimų Lietuvos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo rinka išlieka uždara asmenims, kurie neatitinka visų numatytų reikalavimų. Toks reguliavimas prieštarauja laisvo kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisvei pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 ir 63 straipsnius. Remiantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktais statistikos duomenimis, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Reikalavimas dėl profesinio pasirengimo ūkininkauti pritarus Įstatymo projektui būtų taikytinas tais atvejais, kai asmuo žemės ūkio paskirties žemę įsigyja pirmumo teise. Įstatymo projekte taip pat siūloma patikslinti pirmumo teisės reguliavimą, numatant, kad fiziniams asmenims siekiant pasinaudoti pirmumo teise papildomai reikia turėti registruotą ūkininko ūkį, o juridiniams asmenims – 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos. Įstatymo projektu taip pat siūloma 6 straipsnyje nustatytus baudų dydžius litais perskaičiuoti į eurus.
Įtvirtinus nuostatas, kad sudarant žemės sklypų perleidimo sandorius tarpusavyje tarp susijusių asmenų (jeigu bendras susijusių asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įgytos žemės plotas netampa didesnis nei 500 ha) nėra reikalaujama atitikti Įstatymo 3 straipsnio nuostatų dėl didžiausio galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto, bus palengvintos verslo sąlygos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto Įstatymo pasekmių nenumatoma. Priimtos nuostatos turėtų teigiamos įtakos Lietuvos biudžetui, nes būtų išvengta iš teisminio ginčo kylančių finansinių pasekmių. Be to, suderinus nacionalinę ir ES teisę, būtų išlaikytas teigiamas Lietuvos įvaizdis tarptautinėje bendruomenėje. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą bus sudarytos palankesnės sąlygos žemės ūkio paskirties žemės rinkai ir jos plėtrai. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusius galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projekto nuostatas, reikės pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. lapkričio 15 d. įsakymą Nr. 3D-453 „Dėl juridinių asmenų, turinčių teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, ekonominio gyvybingumo nustatymo ir perspektyvų įvertinimo taisyklių patvirtinimo“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 17 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3)-244 „Dėl Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir dėl pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. Įgyvendinamuosius teisės aktus parengs Žemės ūkio ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. 12.
iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus siūlomas nuostatas būtų išvengta neigiamo poveikio valstybės finansams. Pažymėtina, kad nepriėmus siūlomų nuostatų, Europos Komisija turi teisę kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Neigiamai pasibaigę teisminiai ginčai Lietuvai užtrauktų vienkartinės, periodinės arba abiejų baudų finansinę naštą. M inimali vienkartinė bauda, nuo kurios pagal nustatytus kriterijus skaičiuojama skiriama bauda, Lietuvai šiuo metu yra 644 tūkst. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,žemės sklypas“, ,,atsakomybė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2014-06-16 Nr. XIIP-1902 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis keičiamame įstatyme nustatyti reikalavimai nebūtų taikomi tik kredito įstaigoms, t.y. tik tam tikrai daliai kreditorių, kuriems žemės ūkio paskirties žemė gali būti įkeista pagal hipotekos sandorį. Tuo tarpu kiti kreditoriai (ne kredito įstaigos) Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perimti žemę galėtų tik tuo atveju, jeigu atitiktų keičiamame įstatyme žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams nustatytus reikalavimus. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų (kreditorių) lygiateisiškumo principas. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuomet, jeigu kredito įstaiga per trejus metus nuo sklypo įsigijimo jo nerealizuotų. Nėra aišku ir kuris subjektas kontroliuotų, ar kredito įstaigos laikosi minėto reikalavimo. Projektas tobulintinas pašalinant šiuos neaiškumus. 2.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išduodamas, jeigu, sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, bus tenkinama bent viena iš šių sąlygų, t.y. didinamas visų tipų žemės ūkio veiklos konkurencingumas, ūkio perspektyvumas ir struktūra, skatinamas maisto grandinės organizavimas ir rizikos valdymas žemės ūkyje, atkuriamos, išsaugomos ar pagerinamos nuo žemės ūkio ir miškininkystės priklausančios ekosistemos, skatinama socialinė įtrauktis, skurdo mažinimas ir ekonominė plėtra kaimo vietovėje. Projektu siūloma nuostata kelia abejonių. Pažymėtina, kad paprastai leidimai (licencijos) išduodami asmenims, kurie turi atitikti konkrečius įstatyme nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu iš projekto nuostatų seka, kad ne asmuo, bet sandorio sudarymas turėtų tenkinti siūlomas nustatyti sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie konkrečiai dokumentai, duomenys turėtų būti pateikti leidimą išduodančiam subjektui, kad būtų išduotas leidimas. Kartu pastebėtina, kad, mūsų nuomone, tai, ar sandoriu bus tenkinamos projekte siūlomos nustatyti sąlygos būtų galima nustatyti tik ateityje, praėjus tam tikram laikui nuo sandorio sudarymo, bet ne prieš sandorio sudarymą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad minėtas sąlygas turėtų tenkinti ne tik žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandoris, bet, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės ar tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandoris, jeigu įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis būtų vertinama, ar toks sandoris atitiktų minėtas sąlygas, jeigu, pavyzdžiui, vieną juridinio asmens savininką pakeistų kitas, arba asmuo įsigytų šiek tiek daugiau negu 25 procentus akcijų (teisių, pajų), kurios nesuteiktų teisės kontroliuoti juridinį asmenį. Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti nustatant konkrečius reikalavimus asmenims, siekiantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemę ar juridinius asmenis (jų akcijas, teises, pajus), valdančius tokią žemę. 3. Projekto 2 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 6 dalimi nustatant, kad asmenų atitikties sąlygoms išduodant šiame straipsnyje nurodytus leidimus ir šių leidimų išdavimo aprašą nustato Žemės ūkio ministerija. Vertinamoji projekto nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.51 straipsniu, kuriame nustatyta, kad leidimų įsigyti ypatingą reikšmę turinčius daiktus išdavimo tvarką nustato įstatymas. Be to, nuostata ,,asmenų atitikties sąlygoms išduodant šiame straipsnyje nurodytus leidimus aprašas“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku, ar minėtas aprašas nustatytų asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, atitikimo įstatyme nustatytiems reikalavimams vertinimo tvarką, ar vertinimo, jog, sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį, bus tenkinamos projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūlomos įtvirtinti sąlygos, tvarka, ar ši nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų patikslinti. 4. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo asmuo, pageidaujantis nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės buvimo vietą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, šis žemės sklypas parduodamas iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatas, gauti leidimą reikia ir asmenims, siekiantiems įsigyti juridinį asmenį, nuosavybės teise valdantį daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės ar tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), jeigu įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Taigi, gali būti atvejų, kai vadovaudamiesi galiojančio įstatymo nuostatomis į Nacionalinės žemės tarnybos teritorinius padalinius yra kreipęsi asmenys, siekiantys gauti leidimus įsigyti tokius juridinius asmenis ar jų akcijas (teises, pajus), tačiau leidimai jiems dar nėra išduoti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 3 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti nustatant, kad, įsigaliojus įstatymui, tokiems asmenims leidimai taip pat išduodami ir juridiniai asmenys (jų akcijos, teisės, pajai) parduodami iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka. 5.
įsigijimo įstatymas atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus numato tik juridiniams asmenims . Atsižvelgiant į tai manome, kad siekiant asmenų lygiateisiškumo, kartu su teikiamu projektu turėtų būti teikiamas ir atitinkamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas, kuriame atsakomybė už analogiškus pažeidimus būtų numatyta ir fiziniams asmenims. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert N.Azguridienė S. Švedas
2015-01-08 Nr. XIIP-1902(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo reikalavimai netaikomi perleidžiant kredito įstaigas, valdančias daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, sudarant tokių kredito įstaigų akcijų, pajų perleidimo sandorį. Įstatymo reikalavimai taip pat netaikomi kredito įstaigoms įsigyjant juridinio asmens, valdančio daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijas (teises, pajus). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto tikslas pašalinti galimas kliūtis kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) stabiliai veiklai, kad asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, nebūtų priversti stabdyti ar apriboti žemės ūkio veiklos dėl skolinimosi galimybių nebuvimo ar sumažėjimo dėl skolinimosi rinkoje veikiančių kredito įstaigų veiklos ribojimų, kai ši veikla susijusi su netiesioginiu žemės ūkio paskirties žemės disponavimu. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš projekto turinio seka, kad kredito įstaigos galėtų be apribojimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę valdančių juridinių asmenų akcijų (pajų, teisių) nepriklausomai nuo to, ar tokiems juridiniams asmenims jos būtų suteikę kreditus ir ar joms būtų įkeistas turtas, kurį projektu siūloma leisti kredito įstaigoms įsigyti.
Atsižvelgus į tai, kad žemės ūkio paskirties žemę valdančių juridinių asmenų akcijų (pajų, teisių) perėmimas nesiejamas su kreditinių išteklių tokiems juridiniams asmenims suteikimu, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis tik vienai ūkio subjektų grupei – kredito įstaigoms būtų suteikiama teisė įsigyti žemės ūkio paskirties žemę valdančių juridinių asmenų akcijas (pajus, teises). Kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes kreditus asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla ir valdantiems žemės ūkio paskirties žemę, gali suteikti ne tik kredito įstaigos. Paskolas minėtiems asmenims gali suteikti ir kiti asmenys, tačiau pastarieji tokių išskirtinių teisių kaip kredito įstaigos neturėtų. Antra, projektu siūlomos keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatos neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodyto projekto tikslo, nes, kaip jau buvo minėta, kredito įstaigos galėtų be apribojimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę valdančių juridinių asmenų akcijų (teisių, pajų) nepriklausomai nuo to, ar tokiems juridiniams asmenims jos būtų suteikę kreditus. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyti reikalavimais nėra taikomi, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Civilinio kodekso 4.192 straipsnio nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Taigi, galiojančiame įstatyme nustatyta, kad kredito įstaigos perimti žemės ūkio paskirties žemės sklypą gali tik tokiu atveju, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas yra hipotekos objektas ir skolininkas neįvykdo savo įsipareigojimų kreditoriui.
Trečia, galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kredito įstaigai perėmus iš skolininko hipotekos objektą – žemės ūkio paskirties žemės sklypą Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, kredito įstaiga privalo realizuoti tokį sklypą ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. Tuo tarpu pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą kredito įstaiga, perėmusi juridinio asmens, valdančio atitinkamą kiekį žemės ūkio paskirties žemės, akcijas (pajus, teises), jų perleisti per tam tikrą terminą neprivalėtų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kredito įstaigoms nebūtų taikomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatytas maksimalus asmens (susijusių asmenų) įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės dydis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus, nurodytus jo 1 straipsnyje. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kreiptis dėl leidimo gavimo neprivaloma asmeniui, perkančiam parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę pasinaudojus pirmumo teise, kai jo atitiktis šio įstatymo reikalavimams įvertinta prieš jo duomenis įrašant į pagal šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nurodytą pardavėjui išduodamą pažymą. Svarstytina, ar nuostata ,,kreiptis dėl leidimo išdavimo neprivaloma asmeniui“ neturėtų būti pakeista nuostata ,,leidimas neprivalomas asmeniui“ ar ,,leidimą neprivalo gauti asmuo“, nes teisinę reikšmę šiuo atveju turi ne pats kreipimosi dėl leidimo išdavimo (gavimo) faktas, bet tai, ar asmuo privalo gauti leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ar ne. 3.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad sutuoktiniams išduodamas bendras leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus atvejus, kai ši žemės ūkio paskirties žemė būtų įsigyjama asmenine sutuoktinio nuosavybe), jeigu bent vienas iš sutuoktinių (leidime nurodoma, kuris) atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus ir įsipareigoja laikytis Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis bendrame sutuoktiniams išduotame leidime nurodytas sutuoktinis taip pat prisiima pareigas bei iš jų kylančią atsakomybę pagal šio straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, kad nors pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas būtų išduodamas vienas leidimas abiems sutuoktiniams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (išskyrus atvejus, kai ši žemės ūkio paskirties žemė būtų įsigyjama asmenine sutuoktinio nuosavybe), įstatymų reikalavimų, nustatytų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, privalėtų laikytis tik vienas iš jų. Civilinio kodekso 3.92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar leidime nurodytas sutuoktinis, būdamas tik vienu iš žemės ūkio paskirties žemės bendraturčių, nesant kito sutuoktinio sutikimo, galėtų įvykdyti įstatymų nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, 5 metus nuo žemės įsigijimo užtikrinti tokios žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir pan. Manytina, kad tais atvejais, kai įsigyjama žemė tampa sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, įstatymų reikalavimų, nustatytų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, privalėtų laikytis abu sutuoktiniai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos.
Be to, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų atsisakyti žemę įsigyjančių asmenų įsipareigojimo laikytis Konstitucijos
straipsnio ir kitų įstatymų reikalavimų, nustatytų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, nes įstatymo reikalavimų privaloma laikytis nepaisant to, ar viena, ar kita forma asmuo pareiškia, jog įsipareigoja jų laikytis. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėtų įstatymų reikalavimų turėtų laikytis ir asmenys, kuriems pagal projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį nėra privaloma kreiptis dėl leidimo gavimo. Pažymėtina, kad pagal Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2014 m. birželio 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3)-244., 4 punktą „asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, prašyme išduoti Leidimą turi nurodyti, kad įsipareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų“. 4. Nors projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus įstatymą papildomai priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios teisės aktų nereikės, tačiau, manytume, kad šios išvados 3 punkte nurodytą poįstatyminį teisės aktą reikėtų keisti, nes jo nuostatos nebus suderintos su įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos, kartu pasiūlant Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L.Schulte-Ebbert N.Azguridienė S.Švedas
2017-02-27 Nr. XIIP-1902(3) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius
„nuosavybės teise“ nereikėtų įrašyti žodžių „Lietuvos teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8
dalies nuostatoms. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras . Taigi reikalavimus žemės ūkio veiklai asmenų įsigytoje žemės ūkio paskirties žemėje nustatytų žemės ūkio ministras poįstatyminiu teisės aktu. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti apimčių, gaunamų iš žemės ūkio veiklos viename žemės ūkio paskirties žemės hektare, dydžiai arba bent nustatyti kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti žemės ūkio ministras tokius dydžius nustatydamas. 3 .
3. Keičiamo įstatymo
pareiga žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui ne mažiau kaip 5 metus užtikrinti įsigytos žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kreditoriui pagal sudarytą hipotekos sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas kreditoriui galėtų būti perduotas ne tik Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ir pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais, kai teismo sprendimų vykdymo procese skolininko turtas gali būti perduodamas išieškotojui, bei kitais atvejais. Nėra aišku, kokias argumentais remiantis nuo aukščiau minėtos pareigos vykdymo siūloma atleisti tik kredito įstaigas, kai tokios pat rūšies turtą (žemės ūkio paskirties žemę) už negrąžintas skolas gali perimti ne kredito įstaigos, bet kiti kreditoriai, tačiau pastarieji nuo aukščiau minėtos pareigios vykdymo nebūtų atleisti. Kyla abejonių, ar tam tikrai kreditorių kategorijai, lyginant su kitais kreditoriais, būtų pagrįstai suteikiamos privilegijos, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, projekto nuostatų nereikėtų papildyti išplečiant kreditorių, kurie perimtų žemės ūkio paskirties žemę ne tik Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais, ratą. Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai sankcijos būtų taikomos minėto reikalavimo neįvykdžiusioms kredito įstaigoms.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn ir už kitus imperatyvių keičiamo įstatymo normų pažeidimus. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ribojimas asmenims ar susijusiems asmenims įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha, būtų netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1ha). Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma netaikyti nustatyto maksimalaus ploto ribojimo tik viena iš žemės ūkio veiklų - gyvulininkyste - užsiimantiems asmenims. Mūsų nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos nevienodos sąlygos asmenims, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla, ir tuo būtų galimai pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, „sutartinio gyvulio“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Atsižvelgus į tai, pastarąją sąvoką reikėtų patikslinti arba apibrėžti jos turinį. Trečia, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 5.
taip pat siūloma nustatyti, kad ,,jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutinius 3 metus <...> arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius“. Vertinamoji projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokia tvarka valstybė turėtų vykdyti viršijančio 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto išpirkimą, kurios valstybės institucijos privalėtų tokią žemę išpirkti, nėra aiškūs ir lėšų šaltiniai, kurie būtų naudojami tokiai žemei išpirkti. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Antra, nėra aiškus projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus, t. y., viršijus maksimalius įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės dydžius. Taigi iš projektu siūlomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos darytina išvada, kad valstybė maksimalų dydį viršijantį žemės plotą privalo išpirkti. Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies nuostatas tą pačią žemę valstybė turėtų ne išpirkti, o ji iš žemės įgijėjo teismo sprendimu būtų paimama valstybės nuosavybėn. Atsižvelgus į tai, aptartas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Trečia, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalis nedera tarpusavyje ir toje apimtyje, kiek jose siūloma skirtingai reglamentuoti valstybės išperkamos ir paimamos valstybės nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės vertės, kuri atlyginama žemės įgijėjui, nustatymą.
Svarstytina, ar įstatymų leidžiamą maksimalų dydį viršijančios žemės ūkio paskirties žemės vertė tiek jos išpirkimo atveju, tiek ją paimant valstybės nuosavybėn neturėtų būti nustatoma vadovaujantis vienoda tvarka. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais principais (kriterijais) remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t. y., kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Projekto nuostatos, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinamos ir taip, kad pastaruoju atveju būtų išperkamas visas žemės sklypas, kurį įsigijus buvo viršyti maksimalūs leistini žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo dydžiai. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šiuos neaiškumus. Penkta, iš minėtos projekto nuostatos nėra aišku, nuo kokios datos būtų skaičiuojami ,,paskutinieji trys metai“ ir kuri valstybės institucija turėtų teisę kontroliuoti, ar subjektai įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, neviršijo projekte siūlomų nustatyti maksimalių leidžiamų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dydžių. 6. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (viršijus maksimalų iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės kiekį ar viršijus maksimalų leistiną įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kiekį – paaiškinimas mūsų).
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybės nuosavybėn būtų paimama tik nustatytus maksimalius dydžius viršijanti žemės sklypo dalis ar paimamas visas žemės sklypas. Tuo atveju, jeigu būtų paimama tik dalis žemės sklypo, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t. y., kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Kitu atveju, t. y., jeigu būtų paimamas visas žemės sklypas, kelia abejonių, ar vertinamoji projekto nuostata atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šiuos neaiškumus. 7. Atkreipiame dėmesį, kad turtas paprastai įgyjamas asmens nuosavybėn, o ne jo vardu. Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte nuostata ,,valstybės vardu“ keistina į nuostatą ,,valstybės nuosavybėn“. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogiškas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. 8.
dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kokia tvarka būtų atrenkamas konkretus juridinio asmens dalyvis (akcininkas (dalininkas, pajininkas), jeigu pats juridinis asmuo negalėtų įgyvendinti savo pirmumo teisės įsigyti jo naudojamą žemės ūkio paskirties žemę dėl maksimalaus galimo įsigyti žemės ploto ribojimo, o juridinis asmuo turėtų ne vieną dalyvį. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, gali nuomoti be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai naudojusiam (naudojusiems) ją iki jos perėjimo valstybės nuosavybėn. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka aukščiau minėta žemės ūkio paskirties žemė būtų nuomojama bei apskaičiuojamas be aukciono išnuomojamos žemės nuomos mokestis, taip pat kuriam terminui tokia žemė galėtų būti išnuomota. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės nuomojimas reglamentuojamas Žemės įstatymo 9 straipsnyje, kuriame nustatyti atvejai, kuriems esant valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, taip pat nurodomas subjektas, kuris nustato valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką, nustatomas maksimalus žemės nuomos terminas ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų apibrėžti keičiamo įstatymo ir Žemės įstatymo santykį. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,jeigu asmuo iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas“.
Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomininkai iš anksto sužinoję apie galimą pasikeitimą pagrindų, kurie lemtų valstybinės žemės nuomos mokesčio padidėjimą, būtų suinteresuoti didelę žemės nuomos mokesčio dalį sumokėti iš anksto, tokiu būdu sutaupydami lėšas, kurias reikėtų sumokėti padidėjus žemės nuomos mokesčio dydžiui. Taigi tokiu atveju valstybė galimai patirtų nuostolius. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. 10. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pažeidimus tiria ir protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybių administracijų pareigūnai pagal pažeidimo padarymo vietą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai minėtų institucijų valstybės tarnautojai turėtų teisę tirti pažeidimus ir surašyti protokolus, t.y., ar tokią teisę turėtų visi minėtų institucijų darbuotojai, ar tik tam įgalioti ar konkrečias pareigas minėtose institucijose užimantys valstybės tarnautojai. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad pažeidimo protokolas galėtų būti surašomas traukiamo atsakomybėn juridinio asmens atstovui nedalyvaujant, tačiau nėra aišku, ar apie pažeidimo protokolo surašymo laiką ir vietą tokiam juridiniam asmeniui būtų pranešama.
Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad pažeidimu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad apie protokolo surašymo laiką ir vietą juridinis asmuo turėtų būti tinkamai informuotas. 11. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad pažeidimo bylą institucijos vardu nagrinėja jos vadovas, vadovo įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, visų pirma, turėtų būti konkrečiai įvardintos institucijos, turinčios teisę nagrinėti pažeidimų bylas, o tik po to nurodoma kuriems konkrečiai tų institucijų įgaliotiems asmenims ar organams suteikiama teisė tų institucijų vardu nagrinėti atitinkamas pažeidimų bylas. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 12. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektus, kurie turi teisę pratęsti pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminą. Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti pažeidimo bylą. Tačiau lieka neaišku, ar pavėluotai pateikti paaiškinimai ir parodymai yra prijungiami prie bylos, ar grąžinami juos pateikusiems asmenims. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 13. Nėra aišku, kuriuos asmenis apimtų keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies sąvoka ,,kiti byloje dalyvaujantys asmenys“. Siekiant teisinio aiškumo, nustatant asmenis, kurie galėtų būti pažeidimo bylos nagrinėjimo dalyviais, minėtą sąvoką reikėtų apibrėžti.
Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reikėtų nustatyti, kokias konkrečias teises bylos nagrinėjimo proceso metu turi traukiamas atsakomybėn juridinis asmuo. 14. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas, kurios priima nutarimus pažeidimų bylose, nes pastarojoje dalyje nutarimus priimančios institucijos nėra nurodomos . Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra tik nurodoma, kurių institucijų pareigūnai tiria pažeidimus ir surašo protokolus. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. 15. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio struktūrinėse dalyse vartojamos dvi sąvokos „pažeidimo byla“ ir „byla“. Siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio struktūrinėse dalyse vartoti vieną sąvoką „pažeidimo byla“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridien ė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
2017-10-09 Nr. XIIP-1902(4) Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas netaikomas kai žemė įsigyjama paveldėjimo (išskyrus paveldėjimo teisių pardavimo atvejus). Atkreiptinas dėmesys, kad paveldėjimo teisės gali būti perleidžiamos kitiems asmenims ne tik pardavimo būdu, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui, dovanojimo būdu. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo nuostatos būtų taikomos tik vienam paveldėjimo teisių perleidimo būdui. Kyla abejonių, ar tokiu būdu nebūtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes keičiamo įstatymo reikalavimai asmenims būtų taikomi (netaikomi) priklausomai nuo paveldėjimo teisės perleidimo būdo. Svarstytina, ar paveldėjimo teisės perleidimo būdų vardinimo nereikėtų atsisakyti. 2. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie patys šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai (taip pat ir dėl sandorio notarinės formos), kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui“ (pabraukta mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad notarinės sandorio formos reikalavimas taikomas tam tikrų rūšių sandoriams, bet ne jų šaliai.
Be to, Civilinio kodekso 1.74 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi tik uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų , išskyrus atvejus, kai akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pagal Civilinio kodekso
forma būtų sudaromi tik įmonių bei atitinkamų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pardavimo sutartys. Kitų teisinių formų juridinių asmenų, kurie nuosavybės teise valdytų daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (pajų, teisių) perleidimui notarinės formos reikalavimas nėra nustatytas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos dėl notarinės sandorių formos nereikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes Civilinio kodekso reikalavimai sandorio formai būtų taikomi neatsižvelgiant į tai, ar toks reikalavimas būtų nurodytas keičiamame įstatyme. Kitu atveju, jeigu turimas tikslas nustatyti, kad visų juridinių asmenų, kurie nuosavybės teise valdo daugiau kaip 10 ha žemės daugiau kaip 25 procentų akcijų (pajų, teisių) perleidimo sandoriai turėtų būti sudaromi notarine forma, atitinkamai turėtų būti papildytas Civilinio kodekso 1.74 straipsnis. 3. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras .
Taigi reikalavimus žemės ūkio veiklai asmenų įsigytoje žemės ūkio paskirties žemėje nustatytų žemės ūkio ministras poįstatyminiu teisės aktu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar žemės ūkio veiklos apimtys vienam hektarui būtų nustatomos atsižvelgiant į vykdomos veiklos rūšį, realizuotos žemės ūkio produkcijos vertę, žemės ūkio paskirties žemės našumą ar atsižvelgiant į kitus kriterijus. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti kriterijai , kuriais remiantis žemės ūkio ministras patvirtintų minimalias metines žemės ūkio veiklos apimtis vienam žemės ūkio paskirties žemės hektarui. 4 . Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai. Keičiamo įstatymo
atvejų, kai 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga asmenims nėra privaloma. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pažymėjo, jog įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad žemės sklypai, jeigu jie yra priskirti žemės ūkio paskirties žemei, savininkų ir (arba) naudotojų būtų naudojami būtent žemės ūkio veiklai, kad žemės ūkio paskirties žemės pobūdis, kol jos paskirtis pagal įstatymo nustatytus kriterijus nebus pakeista, būtų išsaugotas.
Įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti atitinkamas kontrolės priemones ir sankcijas už nustatytų reikalavimų nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. 5. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ribojimas asmenims ar susijusiems asmenims įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha, būtų netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1ha). Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma netaikyti nustatyto maksimalaus ploto ribojimo tik viena iš žemės ūkio veiklų - gyvulininkyste - užsiimantiems asmenims. Mūsų nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos nevienodos sąlygos asmenims, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla, ir tuo būtų galimai pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra,
„sutartinio gyvulio“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Atsižvelgus į tai,
pastarąją sąvoką reikėtų patikslinti arba apibrėžti jos turinį. Trečia, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6.
įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (viršijus maksimalų iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės kiekį ar viršijus maksimalų leistiną įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kiekį – paaiškinimas mūsų). Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybės nuosavybėn būtų paimama tik nustatytus maksimalius dydžius viršijanti žemės sklypo dalis ar paimamas visas žemės sklypas. Tuo atveju, jeigu būtų paimama tik dalis žemės sklypo, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t. y., kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Kitu atveju, t. y., jeigu būtų paimamas visas žemės sklypas, kelia abejonių, ar vertinamoji projekto nuostata atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų ribojamos asmens nuosavybės teisės, o minėtas teises galima riboti tik įstatymu, manytina, kad ne poįstatyminiuose teisės aktuose, bet keičiamame įstatyme turėtų būti aiškiai nustatyta, kuri žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis (ar visas sklypas) paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. 7.
įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, ,,kai susiję asmenys Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdo didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, negu nurodyta šio straipsnio 1 ar 2 dalyje, jie tarpusavyje gali sudaryti žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorius, jeigu dėl tokių sandorių sudarymo bendras šių susijusių asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nepadidėja ir kiekvieno iš susijusių asmenų įsigytos žemės plotas netampa didesnis už nurodytą šio straipsnio 2 dalyje “ (pabraukta mūsų). Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Taigi pastarojoje dalyje įtvirtinama taisyklė, kad visi susiję asmenys bendrai Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise negali valdyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tuo tarpu iš projektu siūlomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies turinio darytina išvada, kad po atitinkamų sandorių sudarymo kiekvienas iš susijusių asmenų galėtų nuosavybės teise turėti ne didesnį kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės plotą, tačiau bendras jų nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas galėtų būti žymiai didesnis negu 500 ha. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projekto 3 straipsnio 8 dalis atitinka keičiamo įstatymo tikslus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. 8.
įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad žemės sklypo bendraturčiai įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę pirmumo teise įsigyti negalėtų ne tik tuo atveju, kai ji būtų parduodama iš varžytinių, bet ir tuomet, kai ji parduodama ar perduodama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka, skolininko pasiūlytam pirkėjui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnį arba išieškotojui pagal Civilinio proceso kodekso 720 straipsnį. Ši nuostata derintina su Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytinių . Taigi pagal minėtą kodekso nuostatą bendraturčiai neturėtų pirmenybės teisės pirkti bendrąja nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį tik tuo atveju, kai ši dalis būtų parduodama iš viešųjų varžytinių, bet ne kitais projekte siūlomais nustatyti atvejais. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 9. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančių savivaldybių teritorijoje. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad fizinis asmuo, siekdamas pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės sklypą savo gyvenamąją vietą galėtų deklaruoti atitinkamoje savivaldybėje laikinai ir vien tik tuo tikslu, kad galėtų įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Atitinkamai ir juridiniai asmenys savo buveinę galėtų perkelti iš vienos savivaldybės į kitą vien tik parduodamos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo tikslu. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti keičiamo įstatymo
reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus. 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai <...> ir parduodamo žemės sklypo naudotojas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą ) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, <...> turi valstybė“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę turi jos naudotojai, o ne valstybė, kuri tą žemę panaudotų visuomenės poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad vėliau ta žemė įstatymų nustatyta tvarka gali būti paimama visuomenės poreikiams (išperkama iš savininkų). Svarstytinas šios projekto nuostatos atitikimas teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principams. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatos ,,Nacionalinė žemės tarnyba <...> patikrinusi šiuos asmenis <...>“ turinys nėra pakankamai aiškus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų detalizuoti, koks konkrečiai patikrinimas turimas omenyje. 12. Civilinio kodekso 2.66 straipsnio 1 dalyje yra išvardinti duomenys, kurie nurodomi Juridinių asmenų registre. Pastarajame straipsnyje nėra nurodoma, kad juridiniai asmenys Juridinių asmenų registrui turi nurodyti elektroninių siuntų pristatymo adresą.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies ketvirto ir šešto sakinių nuostatos ,,Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu“ nereikėtų patikslinti arba jos atsisakyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, analogiškas nuostatas reikėtų patikslinti arba jų atsisakyti ir keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 6 dalyse. 13. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2017 m. liepos
įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje - „(toliau – Žemės įstatymas)“; keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje – „(toliau – žemės ūkio ministras)“; keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje – „(toliau – Žemės reformos įstatymas)“ bei
„(toliau – Civilinis kodeksas)“; keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje –
„(toliau – Vyriausybė)“; keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje – „(toliau –
Civilinio proceso kodeksas)“ bei „(toliau – Ūkininko ūkio įstatymas)“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
Pagrindinio komiteto
2017-09-20
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjos: Gintarė Dešukaitė, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys:
Jonas Talmantas - Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lilija Teresė Šermukšnienė
Alvidas Vasiliauskas - LŪS Pakruojo sk. pirmininkas, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Vaida Dumčiūtė - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyr. specialistė, Aušra Žliobaitė - Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Jonas Sviderskis, Andriejus Štombergas, Arūnas Grubliauskas - Lietuvos bendrovių asociacijos atstovai, Raimundas Juknevičius -LŪS vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01) 1,38 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina, ar siekiant aiškumo,
projekto 1 straipsnyje išdėstyto naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 1 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje prieš žodžius „nuosavybės teise“ nereikėtų įrašyti žodžių
„Lietuvos teritorijoje“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir
keičiamo įstatymo 3 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)21
dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras . Taigi reikalavimus žemės ūkio veiklai asmenų įsigytoje žemės ūkio paskirties žemėje nustatytų žemės ūkio ministras poįstatyminiu teisės aktu. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime pažymėjo, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti nustatyti apimčių, gaunamų iš žemės ūkio veiklos viename žemės ūkio paskirties žemės hektare, dydžiai arba bent nustatyti kriterijai, į kuriuos turėtų atsižvelgti žemės ūkio ministras tokius dydžius nustatydamas. Nepritarti.
Nepritarti. Įstatymų leidėjas dar 2014 metais įstatyme nustatė vykdytinos žemės ūkio veiklos kriterijus - kad tai turi būti minimalios metinės apimtys 1 ha . Atitinkamai žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. 3D-306 „Dėl minimalių metinių žemės ūkio veiklos apimčių nustatymo“ buvo nustatyti dydžiai pagal įstatymo leidėjo įtvirtintus kriterijus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)22
dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga žemės ūkio paskirties žemės įgijėjui ne mažiau kaip 5 metus užtikrinti įsigytos žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kreditoriui pagal sudarytą hipotekos sandorį. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas kreditoriui galėtų būti perduotas ne tik Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ir pagal Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą Civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais, kai teismo sprendimų vykdymo procese skolininko turtas gali būti perduodamas išieškotojui, bei kitais atvejais. Nėra aišku, kokias argumentais remiantis nuo aukščiau minėtos pareigos vykdymo siūloma atleisti tik kredito įstaigas, kai tokios pat rūšies turtą (žemės ūkio paskirties žemę) už negrąžintas skolas gali perimti ne kredito įstaigos, bet kiti kreditoriai, tačiau pastarieji nuo aukščiau minėtos pareigios vykdymo nebūtų atleisti. Kyla abejonių, ar tam tikrai kreditorių kategorijai, lyginant su kitais kreditoriais, būtų pagrįstai suteikiamos privilegijos, nepažeidžiant asmenų lygiateisiškumo principo. Svarstytina, ar siekiant to išvengti, projekto nuostatų nereikėtų papildyti išplečiant kreditorių, kurie perimtų žemės ūkio paskirties žemę ne tik Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka, bet ir kitais įstatyme nustatytais pagrindais, ratą.
Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai sankcijos būtų taikomos minėto reikalavimo neįvykdžiusioms kredito įstaigoms. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūloma nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už žemės ūkio veiklos žemės sklype nevykdymą. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad juridiniai asmenys būtų traukiami atsakomybėn ir už kitus imperatyvių keičiamo įstatymo normų pažeidimus. Atsižvelgus į tai, projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)32
dalyje siūloma nustatyti, kad ribojimas asmenims ar susijusiems asmenims įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha, būtų netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1ha). Ši projekto nuostata kelia abejonių keliais aspektais. Pirma, nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma netaikyti nustatyto maksimalaus ploto ribojimo tik viena iš žemės ūkio veiklų - gyvulininkyste - užsiimantiems asmenims. Mūsų nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos nevienodos sąlygos asmenims, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla, ir tuo būtų galimai pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas.
Antra, „sutartinio gyvulio“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme. Atsižvelgus į tai, pastarąją sąvoką reikėtų patikslinti arba apibrėžti jos turinį. Trečia, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)32
taip pat siūloma nustatyti, kad ,,jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutinius 3 metus <...> arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius“. Vertinamoji projekto nuostata kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kokia tvarka valstybė turėtų vykdyti viršijančio 500 ha žemės ūkio paskirties žemės ploto išpirkimą, kurios valstybės institucijos privalėtų tokią žemę išpirkti, nėra aiškūs ir lėšų šaltiniai, kurie būtų naudojami tokiai žemei išpirkti. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Antra, nėra aiškus projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalimi, pagal kurią prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio
žemės ūkio paskirties žemės dydžius. Taigi iš projektu siūlomos keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos darytina išvada, kad valstybė maksimalų dydį viršijantį žemės plotą privalo išpirkti.
Tuo tarpu pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalies nuostatas tą pačią žemę valstybė turėtų ne išpirkti, o ji iš žemės įgijėjo teismo sprendimu būtų paimama valstybės nuosavybėn. Atsižvelgus į tai, aptartas projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Trečia, keičiamo įstatymo 3 straipsnio
apimtyje, kiek jose siūloma skirtingai reglamentuoti valstybės išperkamos ir paimamos valstybės nuosavybėn žemės ūkio paskirties žemės vertės, kuri atlyginama žemės įgijėjui, nustatymą. Svarstytina, ar įstatymų leidžiamą maksimalų dydį viršijančios žemės ūkio paskirties žemės vertė tiek jos išpirkimo atveju, tiek ją paimant valstybės nuosavybėn neturėtų būti nustatoma vadovaujantis vienoda tvarka. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais principais (kriterijais) remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t. y., kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Projekto nuostatos, taikant įstatymą, galėtų būti aiškinamos ir taip, kad pastaruoju atveju būtų išperkamas visas žemės sklypas, kurį įsigijus buvo viršyti maksimalūs leistini žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo dydžiai. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šiuos neaiškumus. Penkta, iš minėtos projekto nuostatos nėra aišku, nuo kokios datos būtų skaičiuojami ,,paskutinieji trys metai“ ir kuri valstybės institucija turėtų teisę kontroliuoti, ar subjektai įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, neviršijo projekte siūlomų nustatyti maksimalių leidžiamų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės dydžių. Nepritarti Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 6.
(2017-03-01)37
dalyje siūloma nustatyti, kad pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus (viršijus maksimalų iš valstybės įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės kiekį ar viršijus maksimalų leistiną įsigyti žemės ūkio paskirties žemės kiekį – paaiškinimas mūsų). Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar valstybės nuosavybėn būtų paimama tik nustatytus maksimalius dydžius viršijanti žemės sklypo dalis ar paimamas visas žemės sklypas. Tuo atveju, jeigu būtų paimama tik dalis žemės sklypo, nėra aišku kokiais kriterijais remiantis vyktų sklypo dalies, viršijančios maksimalų leidžiamą įsigyti žemės sklypo dydį, formavimas, t. y., kaip būtų nustatoma (parenkama) konkreti atskirtinos sklypo dalies vieta, kas ir kokia tvarka rengtų tokios žemės sklypo dalies planą ir pan. Kitu atveju, t. y., jeigu būtų paimamas visas žemės sklypas, kelia abejonių, ar vertinamoji projekto nuostata atitiktų proporcingumo principą. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šiuos neaiškumus. Nepritarti. Pažymėtina, kad įstatyme buvo tikslingai pasirinkta sąvoka
„paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės
plotas “ (vadinasi, gali būti sklypas, gali būti jo dalis). Pažymėtina, kad paimto ploto atlyginimo procedūriniai klausimai, įskaitant žemės sklypo dalies suformavimo (atidalijimo) klausimus, yra išspręsti Vyriausybės nustatyta tvarka - Vyriausybės 2014 m. vasario 5 d. nutarime Nr. 97 „Dėl atlyginimo asmenims už valstybės nuosavybėn paimtą žemės ūkio paskirties žemę taisyklių patvirtinimo“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)46
įgyjamas asmens nuosavybėn, o ne jo vardu.
Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte nuostata ,,valstybės vardu“ keistina į nuostatą ,,valstybės nuosavybėn“. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir analogiškas keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)512
dalies 2 punkto nuostatos nėra aišku, kokia tvarka būtų atrenkamas konkretus juridinio asmens dalyvis (akcininkas (dalininkas, pajininkas), jeigu pats juridinis asmuo negalėtų įgyvendinti savo pirmumo teisės įsigyti jo naudojamą žemės ūkio paskirties žemę dėl maksimalaus galimo įsigyti žemės ploto ribojimo, o juridinis asmuo turėtų ne vieną dalyvį. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)52
siūloma nustatyti, kad valstybės įmonė Valstybės žemės fondas žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, gali nuomoti be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai naudojusiam (naudojusiems) ją iki jos perėjimo valstybės nuosavybėn. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia tvarka aukščiau minėta žemės ūkio paskirties žemė būtų nuomojama bei apskaičiuojamas be aukciono išnuomojamos žemės nuomos mokestis, taip pat kuriam terminui tokia žemė galėtų būti išnuomota. Atkreipiame dėmesį, kad valstybinės žemės nuomojimas reglamentuojamas Žemės įstatymo 9 straipsnyje, kuriame nustatyti atvejai, kuriems esant valstybinė žemė gali būti išnuomojama be aukciono, taip pat nurodomas subjektas, kuris nustato valstybinės žemės nuomos be aukciono tvarką, nustatomas maksimalus žemės nuomos terminas ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų apibrėžti keičiamo įstatymo ir Žemės įstatymo santykį. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio
mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas“. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomininkai iš anksto sužinoję apie galimą pasikeitimą pagrindų, kurie lemtų valstybinės žemės nuomos mokesčio padidėjimą, būtų suinteresuoti didelę žemės nuomos mokesčio dalį sumokėti iš anksto, tokiu būdu sutaupydami lėšas, kurias reikėtų sumokėti padidėjus žemės nuomos mokesčio dydžiui. Taigi tokiu atveju valstybė galimai patirtų nuostolius. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, įtvirtintus Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)71
siūloma nustatyti, kad pažeidimus tiria ir protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybių administracijų pareigūnai pagal pažeidimo padarymo vietą.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie konkrečiai minėtų institucijų valstybės tarnautojai turėtų teisę tirti pažeidimus ir surašyti protokolus, t. y., ar tokią teisę turėtų visi minėtų institucijų darbuotojai, ar tik tam įgalioti ar konkrečias pareigas minėtose institucijose užimantys valstybės tarnautojai. Projektą reikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, iš keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatų darytina išvada, kad pažeidimo protokolas galėtų būti surašomas traukiamo atsakomybėn juridinio asmens atstovui nedalyvaujant, tačiau nėra aišku, ar apie pažeidimo protokolo surašymo laiką ir vietą tokiam juridiniam asmeniui būtų pranešama. Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad pažeidimu įtariamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti atsisakymo jį pasirašyti motyvus. Atsižvelgus į tai, manytina, kad apie protokolo surašymo laiką ir vietą juridinis asmuo turėtų būti tinkamai informuotas. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)72
siūloma nustatyti, kad pažeidimo bylą institucijos vardu nagrinėja jos vadovas, vadovo įgalioti asmenys ar kolegialūs organai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, visų pirma, turėtų būti konkrečiai įvardintos institucijos, turinčios teisę nagrinėti pažeidimų bylas, o tik po to nurodoma kuriems konkrečiai tų institucijų įgaliotiems asmenims ar organams suteikiama teisė tų institucijų vardu nagrinėti atitinkamas pažeidimų bylas. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)73 12.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti subjektus, kurie turi teisę pratęsti pažeidimo bylos išnagrinėjimo ir nutarimo priėmimo terminą. Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad paaiškinimų ar parodymų nepateikimas laiku neužkerta kelio nagrinėti pažeidimo bylą. Tačiau lieka neaišku, ar pavėluotai pateikti paaiškinimai ir parodymai yra prijungiami prie bylos, ar grąžinami juos pateikusiems asmenims. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)76
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalies sąvoka ,,kiti byloje dalyvaujantys asmenys“. Siekiant teisinio aiškumo, nustatant asmenis, kurie galėtų būti pažeidimo bylos nagrinėjimo dalyviais, minėtą sąvoką reikėtų apibrėžti. Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reikėtų nustatyti, kokias konkrečias teises bylos nagrinėjimo proceso metu turi traukiamas atsakomybėn juridinis asmuo. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)77
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas institucijas, kurios priima nutarimus pažeidimų bylose, nes pastarojoje dalyje nutarimus priimančios institucijos nėra nurodomos. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje yra tik nurodoma, kurių institucijų pareigūnai tiria pažeidimus ir surašo protokolus. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-01)7
struktūrinėse dalyse vartojamos dvi sąvokos „pažeidimo byla“ ir „byla“. Siekiant aiškumo, siūlytina šio straipsnio struktūrinėse dalyse vartoti vieną sąvoką „pažeidimo byla“. Pritarti. 3.
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos verslo konfederacija (2017-01-10; raštas Nr. G-2017-408; 2017-04-19; raštas Nr. G-2017-4913))3
valdančio daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, ir jo akcijų (dalių, pajų) perleidimo sandoriams. Atsižvelgiant j šio rašto 1.1 punkte nurodytus argumentus dėl juridinio asmens, nuosavybės teise valdančio daugiau kaip 10 ha ŽŪP žemės, ir jo akcijų (dalių, pajų) perleidimo prilyginimo ŽŪP žemės perleidimo sandoriams, nepagrįstumo, neteisėtumo bei neįgyvendinamumo, siūlytume tokio reguliavimo apskritai atsisakyti. 2. Atsisakyti maksimalaus ZUP žemės kiekio (500 ha) limito visiems profesionaliems (kvalifikuotiems) žemės ūkio subjektams. 3. Atsisakyti išsilavinimo reikalavimo ŽŪP žemės Įgijimui
kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi Atsižvelgiant į tai, kad ŽŪP žemė teisėtai gali būti naudojama ne tik žemės ūkio, bet ir kitoms veikloms, bei siekiant užtikrinti racionalų ŽŪP žemės panaudojimą, siūlome Įstatyme numatytų kvalifikacinių reikalavimų netaikyti žemiau nurodytiems atvejams:
asmenims Kaip nurodyta šio rašto 1.4 punkte, juridinių asmenų sąsajumui nustatyti taikomi kriterijai yra ženkliai platesni nei kriterijai, numatyti fiziniams asmenims. Atsižvelgiant j tai, siūlytume nustatyti siauresnius sąsajumo kriterijus juridiniams asmenims, pakeičiant Įstatymo 3 str. 4 ir 5 d., ir jas išdėstant taip: „4. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 50 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 5. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 50 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.“ Pritarti iš dalies. Nuostatos dėl akcijų ir įmonių perleidimo, didžiausio ploto ir susijusių asmenų yra galiojančios nuostatos ir projektu jų nesiūloma keisti, tačiau Komitetas siūlo atsisakyti profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų, taip pagerėtų ir verslo sąlygos. 2. Žemės ūkio rūmai (2017-02-22; raštas Nr. G -2017-2281)31
maksimaliai leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto taisyklė turi būti taikoma ir galiotų visiems su fiziniais ir/ar juridiniais vienetais susijusiems asmenims, kad nebūtų galimybių įsteigus įmonę, padalijus turimas įmonės akcijas įsigyti daugiau žemės. Duomenys turėtų būti pateikiami iki to momento, kol būtų identifikuoti visi susiję akcininkai.
Taip pat, siekiant sumažinti neskaidrių sandorių skaičių, kuriuose egzistuoja susijusių juridinių asmenų faktorius, siūlome atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytus susijusių juridinių asmenų apibrėžimus ir įtvirtinti, kad „susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai valdo ne mažiau kaip 1% akcijų (teisių, pajų), nepaisant to ar tai suteikia teisę balsuoti juridinio vieneto dalyvių susirinkime.“;
juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) ribą. 3
vykdys patikras ir užtikrins Projekto 3 str. 2 dalyje numatytų subjektų – turinčių daugiau kaip 500 ha – įstatymo reikalavimų laikymąsi. Šiuo metu šios srities kontrolė nėra atliekama, todėl esama piktnaudžiavimo atvejų, kai prieš žemės įsigijimą dirbtinai padidinamas laikomų gyvulių skaičius, siekiant atitikti išimtines įstatymo sąlygas žemės įsigijimui. Vėliau minėti gyvuliai perrašomi kitai įmonei, kuri toliau tęsia įstatymiškai neapibrėžtus ir fiktyvius žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandorius/procedūras;
ne žemės pirkėjo, o oficialios įstaigos - VĮ „Registrų centro“, taip užtikrinant duomenų teisingumą; Nepritarti. VĮ Registrų centras nekaupia duomenų apie visų teisinių formų juridinius asmenis, pavyzdžiui duomenų apie akcines bendroves. Duomenų gavimas apie kitus juridinius asmenis sąlygotų paslaugos kainos augimą iki kelių šimtų Eur. 3 4.
3
asmens akcininkai yra užsienyje registruoti juridiniai vienetai, kurie nepateikia oficialių dokumentų apie įmonės akcininkus, taip užkertant kelią įsigyti žemės ūkio paskirties žemę įvairiems fondams, kurie dažnai kuriami siekiant išvengti atsakomybės, bei ofšorinėms įmonėms, kurios nevykdo savo ūkinės veiklos valstybėje, kurioje jos įregistruotos, ir jų savininkai nėra tų valstybių rezidentai;
Nepritarti. Tai jau vyksta ir šiandien. Notaras netvirtina sandorių, kol duomenys pagal įstatyme nustatytus susietumus nėra pateikiami deklaracijoje
3
privačių žemės sklypų savininkai turi teisę be aukciono rinkos kaina pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 5 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties arba savaime mišku apaugusius žemės plotus, sudarant sąlygas savaime mišku apaugusių plotų paskirtį grąžinti į žemės ūkio paskirtį;
Nepritarti. Ši nuostata galiojo iki 2014 m. Pritarimas reikštų esminės valstybės pozicijos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nepardavimo atsisakymą ir grįžimą į 2013 m.
sekančiai: „4) jaunieji ūkininkai iki 40 metų – dalyvaujantys ES investiciniuose projektuose ir pareiškę norą įsigyti prižiūrimus žemės sklypus.“; Iš dalies pritarti. Nepagrįstas sąlygų apsunkinimas Lietuvos ūkininkams pirmiesiems įsigyti žemės. 512
sekančiai: „2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip tris vienus metus <...>“. Toks teisinis reguliavimas užkirstų kelią fiktyvių nuomos sutarčių sudarymui, kuriomis siekiama įgyti pirmumo teisę prieš kitus pareiškusius norą įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę pirkėjus;
Nepritarti.
įsigyti žemės. 51
8nors jaunųjų ūkininkų Lietuvoje suskaičiuojama tik apie 12 %,
tačiau jie turi didžiausią potencialą, todėl jiems turi būti sudarytos palankiausios sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti Projekto 5 straipsnio 1 dalį nauju punktu ir ją išdėstyti sekančiai: „jaunieji ūkininkai iki 40 metų, nuosavybės arba nuomos teise valdantys žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu – įsigyjant pirmuosius 100 ha pirmumo teise“;
Iš dalies pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą.
sandoriais susiję atsiskaitymai būtų vykdomi tik per finansų įmones arba kredito įstaigas. Sandorius grynaisiais pinigais uždrausti. Pritarti. Atsiskaitymų ir kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejai patenka į Finansų ministerijos rengto ir Seime registruoto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) reguliavimo sritį. Turėtų būti tikslinamos minėto įstatymo projekto nuostatos. 22
galimas tik artimiems giminaičiams. Šis pasiūlymas grindžiamas tuo, kad dovanojimo sandoriais nebūtų piktnaudžiaujama siekiant tapti sklypo bendrasavininku ir taip įgyti pirmumo teisę prieš kitus suinteresuotus pirkėjus;
ir kitam asmeniui jį padovanojęs subjektas, prarastų teisę nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.
Tais atvejais, kai asmuo padovanotų tik dalį žemės, tai maksimalus nuosavybės teise įsigyjamos žemės skaičius tokiam asmeniui turėtų likti – 500 ha, įskaičiuojant ir padovanotą žemės plotą;
3
privačių žemės sklypų savininkai turi teisę be aukciono rinkos kaina pirkti tarp jų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpusius iki 5 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties arba savaime mišku apaugusius žemės plotus, sudarant sąlygas savaime mišku apaugusių plotų paskirtį grąžinti į žemės ūkio paskirties rinką. Nepritarti. Analogiškas reguliavimas buvo iki 2014 m. 3. Lietuvos ūkininkų sąjunga (2017-01-13 Nr. G-2017-602; 2017-08-22 raštas Nr. Nr. 17-08/331; 2017-09-12 raštas Nr. 17-09/366f)
atsiskaitymus už įsigytą žemę tik per kredito institucijas, t.y. atsisakyti atsiskaitymo grynaisiais pinigais. Atsiskaitymų ir kitų mokėjimų pagal sandorius tarp asmenų grynaisiais pinigais ribojimo atvejai patenka į Finansų ministerijos rengto ir Seime registruoto Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2627(2) reguliavimo sritį. Turėtų būti tikslinamos minėto įstatymo projekto nuostatos. 22
giminaičiams, kad dovanojimo būdu nebūtų toliau piktnaudžiaujama per dovanojamus sklypus, tampant sklypų bendrasavininkais. Iš dalies pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 22
padovanoti kitam asmeniui, toks asmuo nebeturi daugiau teisės įsigyti nuosavybės teise žemės.
Jeigu asmuo nusprendžia tik dalį žemės padovanoti, tai maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės skaičius tokiam asmeniui vis tiek lieka 500 ha, įskaičiuojant ir dovanotą žemę. Prašome atsižvelgti į mūsų pateiktą nuomonę ir teikiamus pasiūlymus bei nedaryti skubių keitimų, kurie dar labiau apsunkintų Lietuvos ūkininkų dabartinę situaciją. Nepritarti. Siūlymas prieštarauja Civilinio kodekso nuostatoms. 22
žemės įsigijimo įstatymo projektą asmenų galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės apsiriboja įpareigojimu ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai. Šis ribojimas nėra pakankamas tam, kad būtų užkirstas kelias žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimui ir koncentravimui Lietuvoje. Todėl būtina nustatyti papildomus reikalavimus asmenims, pageidaujantiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Šie papildomi reikalavimai turėtų būti susieti su galimybe įvertinti, ar asmuo realiai ketina vykdyti ir vykdys žemės ūkio veiklą ir naudos įsigyjamą žemės ūkio paskirties žemę pagal paskirtį. Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto 2 str. papildyti 2 d.:
„Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės
šiame įstatyme nustatyta tvarka turi fiziniai ir juridiniai asmenys. Fiziniai ir juridiniai asmenys pageidaujantys įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo, privalo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikti verslo planą .
Nacionalinės žemės tarnyba įvertinusi pateiktą verslo planą bei nustačiusi, jog verslo planas atitinka šio įstatymo
supirkinėjimo prevenciją, išduoda leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Verslo plano turinį bei pateikimo tvarką nustato žemės ūkio ministras. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Nacionalinės žemės tarnyboje. Asmuo, kuris Nacionalinei žemės tarnybai pateikia dokumentus, pagrindžiančius, kad per paskutinius dvejus metus asmens pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, verslo plano pateikti neprivalo.“
apsunkintos. 37
žemės įsigijimo įstatymo projektą nėra efektyviai kontroliuojama, kad susiję asmenys neįgytų daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Šiuo metu kontrolė apsiriboja tik tuo, kad „asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio“. Taigi šie duomenys nėra tikrinami trečiojo asmens, todėl praktikoje šie duomenys gali būti pateikiami neteisingi.
Siekiant užtikrinti, jog susiję asmenys kartu neįgytų daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, yra būtina nustatyti efektyvesnį kontrolės mechanizmą. Šis kontrolės mechanizmas turėtų būti susijęs su asmens pateikiamų duomenų įvertinimu ir patikrinimu. Atsižvelgdami į tai, siūlome Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto 3 str. papildyti 7 d.:
„Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio
paskirties žemės, iki žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo Nacionalinei žemės tarnybai pateikti duomenis apie susijusių asmenų struktūrą, taip pat duomenis apie savo bei kiekvieno iš susijusio asmens nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės plotą . Nacionalinės žemės tarnyba patikrinusi pateiktus duomenis bei nustačiusi, jog susiję asmenys po žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo nuosavybes teise valdys daugiau žemės ūkio paskirties žemės nei nustatyta šiame straipsnyje, atsisako išduoti asmeniui leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotą. Leidimas išduodamas arba pateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo visų reikiamų dokumentų gavimo Nacionalinės žemės tarnyboje“. Nepritarti. Siūlymas susijęs su praktinio įgyvendinimo problemomis. 32
plėtrai, kai nebetaikomas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimas iki
sąlyginiais galvijais. Laikome tai nepagrįstu reikalavimu, nes negalima daryti išimčių kilnojamo turto susiejimui su nekilnojamu turtu, ir tuo pačiu tarpusavyje skaldyti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius, apibrėžiant skirtingas teises į žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Nepritarti. Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 54 7.
54
žemės sklypas yra parduodamas, Nacionalinė žemės tarnyba pirmumo teise apie tai turi informuoti tiesioginį to žemės sklypo naudotoją (asmenį, kuris dirba tą žemę), o paskui eilės tvarka pranešti ir tiems asmenis, kurie dirba besiribojančius žemės sklypus ne mažiau kaip 5 m . Taip siūlome todėl, kad dažnai žemę besinuomuojantis ūkininkas, net nežino, jog yra parduodamas jo dirbamas ar greta jo dirbamų laukų esantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Nepritarti. Sąlygos įsigyti žemės ūkio paskirties žemę būtų nepagrįstai apsunkintos. 13 Dar kartą aptarę pateiktą svarstymui projektą, artimiausiam Saugiklių darbo grupės posėdžio siūlome:
su 1 str. 3 p. išdėstymu, motyvuodami, jog per didelis akcijų paketas sutelkiamas vienose rankose, ir siūlome jį rašyti taip: „3. Šio įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu2510 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu2510 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie pat šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai, kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui. Nepritarti. Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 32
9Siūlome keisti 3 str. 2 p. ir jį išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.“ Dar kartą akcentuojame, jog nepritariame tariamai gyvulininkystės plėtrai, kai nebetaikomas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo ribojimas iki 500 ha, jeigu žemė įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir žemė susiejama su sąlyginiais galvijais. Laikome tai nepagrįstu reikalavimu, nes negalima daryti išimčių kilnojamo turto susiejimui su nekilnojamu turtu, ir tuo pačiu tarpusavyje skaldyti augalininkystės ir gyvulininkystės ūkius, apibrėžiant skirtingas teises į žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę. Be to, LR Seimo Teisės kanceliarijos departamentas 2017 m. kovo 1 d. raštu buvo išdėstęs dėl šio punkto savo abejones, kuriose buvo akcentuojama:
„Pirma, nėra suprantama, kokiais kriterijais vadovaujantis
siūloma netaikyti nustatyto maksimalaus ploto ribojimo tik viena iš žemės ūkio veiklų
užsiimantiems asmenims. Mūsų nuomone, tokiu teisiniu reguliavimu būtų sukurtos nevienodos są lygos asmenims, užsiimantiems kita žemės ūkio veikla, ir tuo būtų galimai pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas. Antra, „sutartinio gyvulio“ sąvoka nėra apibrėžta jokiame įstatyme.
Atsižvelgus į tai, pastarąją sąvoką reikėtų patikslinti arba apibrėžti jos turinį. Trečia, nėra aiškus šios nuostatos įgyvendinimo ir kontrolės mechanizmas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.“ Tai tik pagrindžia, jog šis punktas kelia dar gilesnius prieštaravimus tarp žemdirbių vykdomos veiklos. Nepritarti. Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 512
5 str. 1 p. 2 d. išdėstyti taip: „2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus pagal Nekilnojamojo turto registr e šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis) , – jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu ar kita organizacija (toliau – juridinis asmuo), pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų. Šiame punkte nustatyta juridinio asmens, kuris pats negali įsigyti žemės dėl šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyto įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimo, pirmumo teise jo pasirinkimu ir laikantis šio įstatymo reikalavimų turi teisę pasinaudoti šio juridinio asmens dalyvis, jeigu šis juridinis asmuo parduodamą žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojo ne mažiau kaip penkerius metu s pagal Nekilnojamojo turto registre šiam laikotarpiui įregistruotą sutartį (sutartis) ir žemės ūkio naudmenas ir bei pasėlius joje deklaravo ne mažiau kaip 5 metus . Žemės ūkio paskirties žemės savininkas praneš a per notarą parduodamo žemės sklypo naudotojui apie ketinimą parduoti žemę ir kartu nurod o kainą bei kitas sąlygas ( išskyrus sudarančias kliūtis šio straipsnio 1 dalyje įvardytiems subjektams įgyvendinti pirmumo teisę ) , kuriomis ją parduoda.
Kai parduodamo žemės sklypo naudotojas atsisako pasinaudoti pirmumo teise pirkti arba šios teisės į parduodamą žemę neįgyvendina per vieną mėnesį nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu susitarimu nenustatyta kitaip, žemės pardavėjas turi teisę pradėti pranešimo apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemę procedūrą pagal šį įstatymą“. Savo pasiūlymą motyvuojame tuo, jog paliekant taip, kaip įrašyta, ir toliau paliekama teisė po juridiniais asmenimis veikiantiems fiziniams asmenims ir finansinėms grupuotėms pirmumo teise įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę. 514
11Kadangi Įstatymo keitimo projekte,
siekiant nutraukti 2015 m. kovo 26 d. Europos Komisijos pradėtą Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2015/2021 dėl šiuo metu galiojančių nuostatų, nustatančių profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimus privačios žemės ūkio paskirties įgijėjams, nesuderinamumo su Europos Sąjungos įsisteigimo laisvės ir laisvo kapitalo judėjimo principais, nebelieka kai kurių svarbių saugiklių, siūlome pasinaudoti kitų ES gerąja praktika ir įvesti vieną bendrą saugiklį, t.y., jog žemės ūkio paskirties žemės fizinis ar juridinis asmuo gali įsigyti ne toliau kaip 30 -50 km. atstumu nuo žemę įsigyjančio ūkininko ūkio ar juridinio asmens įregistravimo vietos. Tai, manome, apribotų ir žemės ūkio paskirties žemės prekybą tarp finansinių grupuočių. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 4. Asociacija
„Panevėžio jungtinis demokratinis judėjimas“
(2017-02-27; raštas Nr.
G-2017-2753) * Žemiau pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos prašo Jūsų ir LR Seimo narių, kad būtų išsaugotas Lietuvos Valstybės teritorijos vientisumas, išsaugant Žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įstatymo turinį ir esmę. Tuo pačiu vesti derybas su Europos komisija, nepanaikinant visų saugiklių, kuriuos turi senosios Europos valstybės, kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Anglija. Nepritarti Pateiktu projektu nėra atsisakoma visų „saugiklių“, o tik vienos grupės, prieštaraujančios Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo ir apribojančios Lietuvos derybas dėl galimybės įstoti į EBPO. 5. UAB "Family Trees" (2017-03-.30; raštas Nr. G -2017-4026) * Mūsų įmonė augina greitai augančių medžių plantacijas (medžiai auginami 25 metus) Lietuvoje, iki 2014 metų mes buvome įsigiję 2 žemės ūkio paskirties sklypus, kuriuose gavome leidimą įveisti medžių plantacijas. Po
mums buvo atimta bet kokia galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, kadangi bendroje sumoje turėjome 15 ha žemės, o norint papildomai įsigyti žemės ūkio paskirties žemės mums reikėjo, kad mūsų pajamos iš žemės ūkio veiklos būtų daugiau nei 50%. Tuo tarpu mūsų veikla yra traktuojama kaip miško ūkio veikla, nors miškų įstatymas DRAUDŽIA veisti greitai augančių medžių plantacijas miško paskirties žemėje. Mes buvome aklavietėje - nes veisti medžių plantacijas galime tik žemės ūkio paskirties žemėje, o jos įsigyti daugiau negalėjome, nes pajamos buvo traktuojamos kaip pajamos ne iš žemės ūkio veiklos. Tikimės, kad tikrai neliks punkto, kuris sako, kad 50% pajamų turi būti gauta iš žemės ūkio veiklos, arba bus padaryta išimtis, tiems kurie nori veisti žemės ūkio paskirties žemėje greitai augančių medžių plantacijas. Pritarti Išdėstyta problema išspręsta pateiktu projektu. 6.
6Jurbarko rajono žemės ūkio bendrovė “Bebirvytis”,
Jurbarko rajono Medininkų žemės ūkio bendrovė (2017-04-04 Nr. RJ-S17-5)12
taip:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl
valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, kai įsigyjami žemės sklypai mėgėjų sodo teritorijoje, kai žemė įsigyjama dovanojimo būdu iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, vaikaičių ir senelių, paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus), ir kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka ir kai sudaromos žemės ūkio paskirties žemės sklypų mainų sutartys .“
2Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos
teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas parduodamo žemės sklypo naudotojui, kuris pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutarti (sutartis) naudojo šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip 10 metų. Taip pat ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys/1 ha).
Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo ašmens priklaus ančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.“ Nepritarti Siūloma numatyti didžiausio įsigyjamo ploto išimtis žemės sklypo naudotojui būtų nepagrįsta ir diskriminacinė kitų asmenų atžvilgiu. Pažymėtina, kad nėra tokių pagrįstų motyvų, kodėl būtent naudotojui būtų tikslinga sudaryti išimtines sąlygas viršyti didžiausio galimo įsigyti ploto ribą. 7. Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) (2017-04-12; raštas Nr. G-2017-4644; 2017-08-24 raštas Nr. 44)12 Patikslinti šiuo metu neproporcingai apribojantį savininkų teises disponuoti savo nuosavybe LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, kad įsigyjant žemės ūkio ar kitos paskirties žemėje esančius miškus (t. y. ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančias miško naudmenas ), taikomi LR miškų įstatymo reikalavimai . Tas pat principas turi būti taikomas ir tais atvejais, kai įsigyjamo žemės ūkio ar kitos paskirties sklypo ploto didžiąją dalį (pavyzdžiui, 2/3) užima ten augantis miškas. Nepritarti Pagal C ivilinio kodekso 1.109 straipsnio nuostatas civilinių teisių, tarp jų ir žemės įsigijimo, objektu yra identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas . Atsižvelgiant į tai žemės įsigijimo teisinių santykių reguliavimas nustatomas pagal įsigyjamiems žemės sklypams nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį.
Tuo atveju, jeigu įsigyjamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo didžiąją dalį (pavyzdžiui, net 2/3) užima miškas, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties keitimo į miškų ūkio paskirtį, kas išspręstų keliamą klausimą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tokiais atvejais netaikymo. Be to, pagal Seimui pateikto projekto nuostatas, tais atvejai, kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, įsipareigojimas užtikrinti ne mažiau kaip 5 metų žemės ūkio veiklos vykdymą būtų netaikomas. 13 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo 1 straipsnio 3 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip:
[...]
sklypus, artimų giminaičių, kaip kad apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, dovanojimo, sandorių tarp susijusių asmenų, varžytinių , paveldėjimo, ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais ir kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kreditoriui pagal sudarytą hipotekos sandorį. Pritarti iš dalies. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 22 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo 2 straipsnio 2 dalį išdėstyti tokia tvarka. 2 straipsnis. Teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės turintys asmenys
[...]
2.
Asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Žemės ūkio ministerija. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už Žemės ūkio ministerijos patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais. Nepritarti. 32 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo 3 straipsnio 2 dalį išdėstyti tokia tvarka:
Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės ūkio naudmenų plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sąlyginiam gyvuliui, skaičiaus (1 sąlyginis gyvulys / 1ha). Jeigu asmens sąlyginių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė įgyja teisę išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius. Nepritarti. 25 Pasiūlymas:
Siūlome įstatymo 2 straipsnio 5 dalį išdėstyti tokia tvarka.
[...]
5.
Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai įsigyjama ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančias miško naudmenas , kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas)
sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.. Nepritarti.
Nepritarti. Pasiūlymas: Siūlome įstatymo 5 straipsnio
nauja redakcija:
3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, arba nuo parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo yra atskirtas kelio arba upelio
atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Nepritarti. 8. Asociacija „Lithuanian Financial Markets Institute“ (2017-04-11; raštas Nr. G-2017-4601) * Institutas, turėdamas omenyje aukščiau nurodytus argumentus ir abejones dėl juridinio asmens ar jo akcijų (dalių, pajų) perleidimo prilyginimo ŽŪP žemės perleidimo sandoriams pagrįstumo, teisėtumo bei įgyvendinamumo, siūlo šio reguliavimo atsisakyti pilna apimtimi. Nepritarti Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. 9. VĮ Valstybės žemės fondas (2017-04-21; raštas Nr. G-2017-5061) 1,2,3,4,5 Pasiūlymai:
<...>
nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, taip pat šio įstatymo nuostatas, susijusias su žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonių įgyvendinimu, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, kai įsigyjami žemės sklypai mėgėjų sodo teritorijoje, kai žemė įsigyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus) ir kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.
<...>
žemės ūkio paskirties žemės
<...>
2.
Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka, kai perkami žemės sklypai, siekiant įgyvendinti žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. 3 straipsnis. Didžiausias įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas
<...>
žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.
Sis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyjami, siekiant įgyvendinti žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones, taip pat jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys /lha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.
<...>
paskirties žemės įsigijimas
žemė neparduodama, išskyrus valstybės įmonės Valstybės žemės fondo, įgyvendinant žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemones, patikėjimo teise valdomus žemės sklypus ir išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Šio straipsnio 2 dalyje įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės ūkio paskirties žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
<...>
žemės ūkio paskirties žemę
<...>
2.
Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė. Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas žemės ūkio paskirties žemės sklypą, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis buvo įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (asmenims), teisėtai naudojusiam (naudojusiems) jį iki jo perėjimo valstybės nuosavybėn, perduoti patikėjimo teise, aukciono būdu arba be aukciono parduoti, išnuomoti, perduoti panaudos pagrindais ar perduoti j į naudotis kitu būdu, pertvarkyti pagal žemėtvarkos planavimo dokumentą arba kitą teritorijų planavimo dokumentą.
Sukauptos lėšos už pagal šį įstatymą parduotus ar išnuomotus valstybinės žemės sklypus skiriamos žemės sklypams, reikalingiems žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, išpirkti. Jeigu asmuo iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas.
<...>
4.
Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Žemės savininko pranešimas (pasiūlymas) parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui priėmus sprendimą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą valstybės vardu, negali būti atšaukiamas.
Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi parduodamo žemės sklypo naudotojo (naudotojų) sutikimą ar atsisakymą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise, apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sutikimo ar atsisakymo dienos raštu praneša asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie turi registruotą ūkininko ūkį arba jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų.
<...>
Nepritarti Pagal galiojantį reguliavimą VĮ VŽF turi pakankamai priemonių ir lėšų užtikrinti esamų nuostatų įgyvendinimą. Netikslinga pateiktais pasiūlymais išplėsti esamas VŽF funkcijas bei apriboti konstitucinę žemės savininkų teisę apsispręsti dėl nuosavybės teisės perleidimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vyriausybė pasitarime (2017 m. birželio 14 d. protokolas Nr. 25). valstybės įmonės Valstybės žemės fondo šiuo metu atliekamas viešojo administravimo funkcijas pavesti reorganizuotai jungimo būdu valstybės įmonei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.
Valstybės įmonę Valstybės žemės fondą pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę ir ateityje privatizuoti. 10. Advokatų kontora „AG Invest“ (2017-04-25; raštas g-2017-5196) * Prašytume pritarti naujajam Įstatymo projektui, kuriame iš esmės panaikinti nurodyti ūkinės veiklos kaime suvaržymai. Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. 11. Bronislava Barzdenytė (2017-04-24) * Dėl galimumo žemės sklypo bendraturčiams pasinaudoti pirmumo teise įsigyti (perimti iš bendraturčio – brolio, sesers) privačią (paveldėtą) žemės ūkio paskirties žemę: ar įstatyme numatytos pirmumo teisės neanuliuos įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai? Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 naujoje redakcijoje, kaip ir šiuo metu veikiančiame 2014 m. įstatyme, nurodyta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę pirmąja eile žemės sklypo bendraturčiams – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka (5 straipsnis, 1 dalis). Tačiau galiojanti praktika interpretuojant galiojančius šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus šią teisę bendraturčiams, neįregistravusiems ūkininko ūkio, apriboja, nes pirmumo teisė taikoma tik įsigyjant ne daugiau kaip 10 ha kartu su jau turima.
Tokia įstatymo interpretavimo praktika suvaržo konstitucinę disponavimo nuosavybe teisę (pavyzdžiui, iš penkių paveldėtojų arba visi vieningai turi norėti parduoti žemę, arba patirti didelius finansinius ir organizacinius nuostolius atsidalinant jo dalį), verčia dirbtinai skaldyti buvusių ūkininkų sklypus ir prieštarauja įstatymo dvasiai, jo deklaruojamam tikslui sudaryti sąlygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai, diskriminuoja žemės savininkus, kai vieniems yra leistina 500 ha, kitiems neproporcinga 10 ha riba. Pritarti iš dalies. Išdėstyta problema išspręsta Seimui pateiktu projektu. Jeigu bus pritarta pasiūlytoms projekto nuostatoms, pagal kurias atsisakoma galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies kvalifikacinių reikalavimų, atitinkamai šie reikalavimai nebus taikomi ir bendraturčiams, pirmumo teise įsigyjantiems virš 10 ha žemės. 12. Lietuvos investicijų valdytojų asociacija (2017-05-04, Nr. G-2017-5592 ) * Asociacija, turėdama omenyje aukščiau nurodytas abejones dėl juridinio asmens ar jo akcijų (dalių, pajų) perleidimo prilyginimo ŽŪP žemės perleidimo sandoriams pagrįstumo bei įgyvendinamumo, siūlo šio reguliavimo atsisakyti pilna apimtimi. Nepritarti Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. 13. Mindaugas Gedeikis (2017-04-24) * Prašytume pritarti naujajam Įstatymo projektui, kuriame iš esmės panaikinti nurodyti ūkinės veiklos kaime suvaržymai . Pritarti iš dalies. Siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. 14. Lietuvos piliečių sąjunga (2017-03-08 Nr. G-2017-2926) * Prašo LR Seimo narių, kad būtų išsaugotas Lietuvos Valstybės teritorijos vientisumas, išsaugant Žemės pardavimo užsieniečiams saugiklių įstatymo turinį ir esmę.
Tuo pačiu vesti darybas su Europos komisija, nepanaikinant visų saugiklių, kuriuos turi senosios Europos valstybės, kaip Prancūzija, Vokietija, Danija, Anglija. Nepritarti Pateiktu projektu nėra atsisakoma visų „saugiklių“, o tik vienos grupės, prieštaraujančios Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo ir apribojančios tolesnes Lietuvos derybas dėl galimybės įstoti į EBPO. 15. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2017-08-28 raštas Nr. 5-2523)23 1. Siūlymas: nustatyti reikalavimą, kad visais atvejais atsiskaitant už įsigyjamą žemę butų atsiskaitoma per finansų institucijas ne grynais pinigais, atitinkamai papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi ją išdėstant ,,
mokėjimai pagal sandorius negali būti atliekami grynaisiais pinigais. Tam, kad užtikrinti lėšų, naudojamų žemės pirkimui, skaidrumą, pirkėjas turi deklaruoti pinigų, naudojamų žemei įsigyti, kilmę, taip pat pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas finansines ataskaitas. Jų sąrašą tvirtina Žemės ūkio ministerija.“
ir nustatyti ženkliai griežtesnius reikalavimus minimaliai žemės ūkio gamybai įsigijus žemės sklypus. Šiuo metu nustatyti minimalūs reikalavimai niekaip neatitinka šiuolaikinių žemės ūkio gamybos tikslų. Siūlymas: peržiūrėti nustatytas minimalias gamybos apimtis ir nustatyti jas atitinkančias bent minimalią gamybą. Atitinkamai siūlome Įstatymo įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo straipsnį papildyti 5 dalimi ją išdėstant ,,
įsigaliojimo nustato minimalias metines žemės ūkio gamybos apimtis vienam hektarui.“ Nepritarti.
Įstatymų leidėjas dar 2014 metais įstatyme nustatė vykdytinos žemės ūkio veiklos kriterijus - kad tai turi būti minimalios metinės apimtys 1 ha . Atitinkamai žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakyme Nr. 3D-306 „Dėl minimalių metinių žemės ūkio veiklos apimčių nustatymo“ buvo nustatyti dydžiai pagal įstatymo leidėjo įtvirtintus kriterijus. 32
daugiau priemonių, kurios skatintų gyvulininkystės plėtrą. Vien galvijų skaičius nuo 2005 m. iki 2017 m. sumažėjo nuo 969 tūkst. vnt. iki 692 tūkst. vnt. (29 proc.), o karvių nuo 456 tūkst. Iki 285 tūkst. vnt. (38 proc.). Todėl būtina taikyti visas galimas priemones siekiant skatinti gyvulininkystės plėtrą. Siūlymas: Atsižvelgiant į tai, pritariame projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl gyvulininkystės plėtros. Pritarti. 1,2
siūlymui projekto 1 ir 2 straipsniuose nustatyti griežtesnę juridinių asmenų kontrolę ją keičiant nuo 25 procentų akcijų (teisių, pajų) iki 10 procentų. Pritarti. 512
dalies 2 punkto nuostatoms dėl žemės naudotojų pirmumo įsigyti naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Tuo pačiu nepritariame Nacionalinės žemės tarnybos bei kitų siūlymams griežtinti žemės naudotojo apibrėžimą. 33
susiejimą nurodant projekto 3 straipsnio 3 dalyje išbraukiant žodį
veiklą, kurios apimtį nustato žemės ūkio ministras“. Nepritarti. 32
žemę ūkiams (turintiems jos daugiau nei 500 ha) arčiau gamybinių pastatų, su įsipareigojimu 3 metų laikotarpyje parduoti labiausiai nutolusius plotus. nepritarti. 32 8.
32
atsisakyti skatinti gyvulininkystės plėtrą. Nuosekliai siūlėme ir siūlome diegti ir taikyti galimai daugiau priemonių, kurios skatintų gyvulininkystės plėtrą. Vien galvijų skaičius nuo 2005 m. iki 2017 m. sumažėjo nuo 969 tūkst.vnt. iki
proc.). Papildomai įvertinome žemės ūkio bendrovių indėlį į gyvulininkystės plėtrą. Jose nuo 2014 m. galvijų ir karvių skaičius padidėjo nuo 161 tūkst. iki 173 tūkst., kai kituose ūkiuose sumažėjo nuo 859 tūkst. iki 812 tūkst. Tai gi akivaizdu, kad žemės ūkio bendrovės palaipsniui didina gyvulių skaičių. Be to, investicijos planuojamos bent 10-15 metų į priekį, todėl bet koks staigus taisyklių kaitaliojimas gali priversti ūkius atsisakyti ilgalaikių investicijų į gyvulininkystę, o jau pradėtas investicijas pavesti niekinėmis. Prarandamas pasitikėjimas valdžia. Gyvulininkystės plėtra yra ne vien šios Vyriausybės, bet ir buvusių, ir, manome, būsimų vyriausybių prioritetinė nuostata. Siūlymas: Atsižvelgdami į tai, pritariame Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies nuostatoms dėl gyvulininkystės plėtros. Taip pat siūlome šiame straipsnyje vietoj žodžio „įsigytos“ rašyti
„įsigyjamos“. Pritarti iš dalies. Įrašymas vietoj žodžio „įsigytos“
„įsigyjamos“ iškreiptų įstatymo formuluotės prasmę ir prieš 2,5 metų
išreikštą įstatymų leidėjo valią šiuo klausimu. 51
pirmumą jauniesiems ūkininkams palyginus su kitais žemės ūkio produkcijos gamintojais. Ši nuostata turi aiškų diskriminavimą dėl verslo formos bei konkurencijos ribojimo. Konstitucinis Teismas jau dėl šio įstatymo yra konstatavęs, kad įstatymas saugo konkurencijos laisvę bei kiekvienas gali laisvai pasirinkti verslą, todėl negalima diskriminacija dėl verslo formos.
Taip pat pažymime, kad reikalavimas būti registruotam tos savivaldybės teritorijoje pažeidžia pagrindines ES laisves, tai yra laisvą asmenų judėjimą ir laisvą paslaugų judėjimą. Be šių esminių teisinių pažeidimų, manome, kad toks išskirtinumas skatins papildomai „sofos ūkininkų“ atsiradimą, dirbtinį ūkio skaldymą bei ribos sąžiningą konkurenciją. Be to, ES reglamentas Nr. 1307/2013 numato, kad juridinio asmens akcininkai (pajininkai), atitinkantys jaunojo ūkininko apibrėžimą, taip pat yra jaunieji ūkininkai. Siūlymas: Siūlome Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 4 punkto atsisakyti arba įrašyti papildomai „juridiniai asmenys, atitinkantys jaunojo ūkininko statusą“, arba 4 ir 5 punktus apjungti, įrašant ir juridinių asmenų kategoriją. Pritarti
naudojasi kitų asmenų nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žeme, mokėdamos nuompinigius pagal nuomos sutartis. Iš viso Lietuvoje iš privačių asmenų yra nuomojama 675 tūkst. ha žemės (136000 sutarčių) bei 254 tūkst. Ha naudojama panaudos pagrindais (64000 sutarčių). Dalis sutarčių sudaroma kiekvienam sezonui atskirai, nuolat keičiamos ir panašiai. Žemės savininkas diktuoja nuomos sąlygas, piktnaudžiauja tuo, vengiama mokėti mokesčius. Nuosekliai laikomės pozicijos, kad žemės ūkio gamyba turi būti paremta racionalios žemėnaudos ir ilgalaikės žemės ūkio gamybos principais, o žemės naudotojai turi siekti ilgalaikio žemės naudojimo. Siūlymas: Nesuteikti pirmumo žemės įgijėjams, kurie žemę nuomoja pagal panaudos sutartis. Pritarti. 3
keisti juridinių asmenų susiejimo sąvokas. Per laikotarpį nuo 2014 m. iki 2017 m. Lietuvoje privačios žemės ūkio paskirties žemės padidėjo nuo 3,39 mln. ha iki 3,49 mln. ha arba 100 tūkst. ha.
Atitinkamai juridinių asmenų nuosavybės teise valdomas žemės ūkio paskirties žemės plotas padidėjo nuo 206 tūkst. ha iki 226 tūkst. Ha arba tik 20 tūkst. ha (tai lėmė naudojamos žemės įsigijimas iš valstybės), t. y. tik 6 proc. nuo visos privačios žemės. Ši informacija rodo, kad juridiniai asmenys iš esmės beveik neinvestuoja į žemės įsigijimą, jų turimas žemės ūkio paskirties žemės plotas iš esmės nekinta. Tačiau dalis siūlymų griežtinti juridinių asmenų kontrolę yra nukreipti siekiant administracinėmis priemonėmis žlugdyti žemės ūkio bendroves bei stabdyti jų vykdomas investicijas. Be to, pažymėtina, kad nurodytas reikalavimas yra neįgyvendinamas, nes didysis akcininkas tiesiog gali neteikti informacijos apie valdomą žemės kiekį, juridinis asmuo gali būti registruotas kitose valstybėse, juridinio asmens akcijomis gali būti prekiaujama atviroje rinkoje ir pan. Todėl nepritariame jokiems griežtinimams, kurie siūlomi taikyti žemės ūkio bendrovėms, nes tai tik didins biurokratinę naštą, brangis žemės ūkio gamybą bei stabdys investicijas. pritarti. 33
ūkių skaldymą. ES politika griežtai riboja ūkių skaldymą bei kitus dirbtinius darinius, kurie siekia pasinaudoti ES paramos priemonėmis. Manome, kad analogiškos nuostatos aktyviai turėtų būti taikomos ir žemės įsigijimui. Žemės ūkio bendrovėms tai jau taikoma ir šiuo metu, tačiau fiziniams asmenims tai netaikoma. Tai reiškia, kad jei tėvai ir vaikai vykdo bendrą žemės ūkio gamybą, tai jie turėtų būti laikomi susijusiu asmeniu ir jiems atitinkamai būtų taikomos šio įstatymo nuostatos. Siūlymas: siūlome griežtinti fizinių asmenų susiejimą, Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje išbraukiant žodį „nepilnamečiai“, bei papildant nuostata
„jeigu jie vykdo bendrą ūkinę veiklą, kurios apimtį
nustato žemės ūkio ministras“. nepritarti. * 13.
Siūlome įstatymo projekte numatyti nuostatą, leidžiančią įsigyti žemę ūkiams (turintiems jos daugiau nei 500 ha) arčiau gamybinių pastatų, su įsipareigojimu 3 metų laikotarpyje parduoti labiausiai nutolusius plotus. nepritarti. Komitetas nepalaikė siūlomos išimties. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys ŽŪM nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Rokiškio rajono savivaldybės meras (2017-01-16; raštas Nr. G-2017-702) * Atsiliepdami į Rokiškio ūkininkų sąjungos kreipimąsi, prašome papildyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX -1314 pakeitimo įstatymo 4 straipsnį punktu, leidžiančiu ūkininkams, kurie 2011 m. kreipėsi dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pirkimo, savo lėšomis įsisavino (išvalė nuo krūmų, palaikė geros agrarinės būklės) sklypus, savo lėšomis atliko žemės sklypų kadastrinius matavimus ir išsinuomavo juos
minėtą žemę privatinėn nuosavybėn. Nepritarti
žemė neparduodama. Pritarimas pasiūlymui reikštų grįžimą atgal. Be to, pasiūlytos nuostatos sukurtų lengvatines sąlygas įsigyti žemę vienai asmenų grupei, diskriminuojant kitus asmenis. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2017-02-23; Nr. G-2017-2332)12 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1.
žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai sudaromos žemės konsolidacijos sutartys Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „šiandien asmenys, kurie valdo daugiau kaip 500 ha apskritai negali dalyvauti žemės konsolidacijoje, nes jų plotų pertvarkymas reikštų neatitikimą šio Įstatymo 3 straipsnio nuostatoms dėl asmenų galimo įsigyti didžiausio žemės ploto“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemės konsolidacijos sutartis yra žemės konsolidacijos proceso pabaigos rezultatas, tačiau problema kyla ne dėl pačios konsolidacijos sutarties sudarymo, o, kaip nurodyta aiškinamajame rašte, dėl galimybės dalyvauti konsolidacijos procese, todėl siūlytina tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatant, kad Įstatymas netaikomas, kai žemės sklypai yra konsoliduojami Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nepritarti Jeigu būtų pritarta pasiūlymui, pagal Žemės įstatymą asmenys pirmumo teise pirkdami žemės sklypus, priskirtus žemės konsolidacijos projekto teritorijai, taip pat galėtų viršyti didžiausią galimą įsigyti žemės plotą, kas sukurs piktnaudžiavimo galimybe naudojantis žemės konsolidacija įsigyti daugiau žemės nei leidžiama pagal Įstatymą. 12
2Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta,
kad Įstatymas netaikomas, kai žemė įsigyjama paveldėjimo būdu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą.
Taigi, paveldėjimo teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypus įpėdiniai turi teisę parduoti kitiems asmenims, o šie asmenys, įsigydami paveldėjimo teises, įgyja nuosavybės teises į paveldėtus žemės ūkio paskirties žemės sklypus ir jiems netaikomos Įstatymo nuostatos, įskaitant ir nuostatą dėl didžiausio įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Tokiu būdu gali būti „apeinami“ Įstatymo reikalavimai, todėl siūlome Projekte tikslinti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį. Pritarti13
dalyje siūloma palikti nuostatą, galiojančią ir šiuo metu – „šio įstatymo nustatyti reikalavimai taikomi ir sudarant daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandorį, taip pat juridinio asmens, Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės, akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandorį, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju.
Daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens ar daugiau negu 25 procentų tokio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) įgijėjui taikomi tokie pat šio ir kitų įstatymų nustatyti reikalavimai, kaip ir žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui.“ Kadangi galiojančio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės pirkėjui Projekte nebelieka, ši nuostata Projekto kontekste aktuali tik tuo atveju, kai asmuo pageidauja įsigyti daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdantį juridinį asmenį ir privalo pateikti žemės pirkėjo deklaraciją, kad sudarius nurodyto juridinio asmens sandorį nebus pažeistos Įstatymo 3 straipsnio nuostatos dėl maksimalaus įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aišku, kodėl Įstatymo nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai sudaromi sandoriai dėl daugiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje nuosavybės teise valdančio juridinio asmens įsigijimo arba tokio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo, kurį sudarius akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau negu 25 procentų minėto juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju.
Pažymėtina, kad galimos situacijos, kai gali būti sudaromi sandoriai dėl juridinių asmenų, nuosavybės teise turinčių mažiau negu 10 ha žemės ūkio paskirties žemės Lietuvos teritorijoje, tačiau sudarius tokį sandorį, gali būti pažeistos Įstatymo 3 straipsnio nuostatos, kadangi įgijėjas, kuriam šiuo atveju neprivaloma pildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos, turi maksimalų galimos įsigyti žemės ūkio paskirties žemės plotą (500 ha). Pažymėtina, kad Projekte nėra nustatyta pareiga notarui, prieš tvirtinant sandorį, įvertinti, ar nebus pažeistos Įstatymo 3 straipsnio nuostatos. Nepritarti. 10 ha riba įstatyme buvo įtvirtinta, siekiant nuoseklaus, sisteminio ir nediskriminacinio teisinio reguliavimo: profesinio pasirengimo reikalavimai ir įsipareigojimas 5 metus užtikrinti žemės ūkio veiklą taikomas nuo 10 ha tiek tiesioginio, tiek netiesioginio (per įmones ar akcijas) žemės įsigijimo atveju. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įmonių ar jų akcijų perleidimo atveju taikomos ne tik didžiausio ploto ribojimo nuostatos, bet ir nuostatos dėl 5 metų žemės ūkio veiklos užtikrinimo. 21 4.
21
nustatyti, kad asmenys, pagal šį įstatymą įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nustatytas išimtis, privalo ne mažiau kaip 5 metus nuo šios žemės įsigijimo (išskyrus atvejus, kai minėtam terminui nesuėjus žemės sklypas perleidžiamas tretiesiems asmenims) užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai, kurios minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu per kiekvienus metus įvykdytos veiklos apimtys yra ne mažesnės už žemės ūkio ministro patvirtintas minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padaugintas iš įsigyjamo žemės ploto hektarais. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl minimalių metinių žemės ūkio veiklos apimčių nustatymo“ (toliau – Įsakymas) yra nustatyta, kad minimali metinė žemės ūkio veiklos apimtis vienam hektarui žemės užtikrinama, jeigu atitinka vieną iš šių reikalavimų: vienam hektarui žemės ūkio naudmenų sukurta žemės ūkio produkcijos realizavimo apimtis yra ne mažesnė kaip 180 Lt (52,13 Eur); laikoma daugiau kaip 0,5 sutartinio gyvulio, įregistruoto VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre, viename hektare; vykdoma veikla užtikrina Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašas), įgyvendinimą. Pažymėtina, kad tam, kad minimali metinė žemės ūkio veiklos apimtis vienam hektarui žemės būtų užtikrinta, turi būti įvykdytas vienas iš nurodytame įsakyme įtvirtintų reikalavimų.
Kaip nurodyta, Įsakymo 1.3 papunktyje pateikiama nuoroda į Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašą, kuriame nustatyti reikalavimai žemės tvarkymui, pavyzdžiui, nušienauti pievas, laikyti juodąjį pūdymą ir pan. Mūsų nuomone, nėra aišku, kaip apskaičiuoti minimalias metines apimtis pagal siūlomą Projekto nuostatą, t. y. „minimalias metines apimtis vienam hektarui žemės, padauginti iš įsigyjamo žemės ploto hektarais“, tuo atveju, kai laikomasi reikalavimo šienauti pievą, bet ne auginti gyvulius ar sukurti žemės ūkio produkciją. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlytume tikslinti aptariamą Projekto nuostatą arba aiškinamajame rašte nurodyti, kad turėtų būti keičiamas ir Įsakymas. Taip pat šioje Projekto nuostatoje siūlome vietoj žodžio „įsigyjamo“ įrašyti žodį „įsigyto“, kadangi užtikrinti, kad žemės sklypas būtų naudojamas žemės ūkio veiklai yra įmanoma tik įsigijus šį žemės sklypą nuosavybės teise. Nepritarti Nuo 2017 m. birželio 20 d. įsigaliojo patikslintas žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 28 d. įsakymas Nr. 3D-306 „Dėl minimalių metinių žemės ūkio veiklos apimčių nustatymo“. 22
„valstybiniai“ frazėje „įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės
plotai“ pakeisti žodžiu „valstybinės“, kadangi yra vartojama sąvoka „valstybinė žemė“. Pritarti22 6.
22
nuostatą, kad „perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo.“ Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, kokių veiksmų turėtų būti imamasi, jeigu kredito įstaigai šio žemės sklypo nepavyktų parduoti per nustatytą laikotarpį, koks subjektas turėtų tikrinti šios nuostatos laikymąsi ir kokios sankcijos turėtų būti taikomos kredito įstaigai nerealizavus žemės sklypo per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. Taip pat nėra aišku, koks subjektas turi patikrinti, ar kredito įstaiga perimdama žemės ūkio paskirties žemės sklypus pagal hipotekos sandorį neviršys Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės ploto. Siūlome tikslinti Įstatymo projektą arba aiškinamajame rašte numatyti, kokiu teisės aktu turėtų būti nustatyta aptariama tvarka. Pritarti51
straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kokie asmenys turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 ir punktuose nustatyta, kad įmonės turtas ir (arba) neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtas, į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsiteisėjus šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytai teismo nutarčiai, parduodamas: nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 ir 4 punktuose ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka; kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu. Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka.“ Taigi tai reiškia, kad varžytynėse neparduotas turtas, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Paprastai toks turtas pardavinėjamas taip vadinamu „laisvu pardavimu“, kai nustatoma parduodamo turto kaina ir apie šio turto pardavimą tam tikrą laikotarpį skelbiama interneto skelbimų portaluose ar kituose šaltiniuose.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad siekiant parduoti bankrutuojančios įmonės turtą ne iš varžytynių turi būti atlikta Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta procedūra dėl pirmumo teisės įgyvendinimo, kas, mūsų nuomone, sukeltų neigiamas pasekmes tiek kreditoriams, tiek ir skolininkui, kadangi bankroto procesas dar labiau užsitęstų ir būtų pažeidžiami bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Be to, parduodant bankrutuojančios įmonės turtą, jo kaina kinta ir paprastai yra mažinama, todėl kiekvieną kartą, sumažinus kainą ir nepardavus žemės ūkio paskirties žemės sklypo iš viešųjų varžytynių, turėtų būti atliekama Įstatymo 5 straipsnyje nustatyta procedūra. Manytume, kad Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtis turėtų būti praplėsta numatant galimybę netaikyti šios nuostatos tiek atliekant asmenų bankroto procedūras, tiek ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nuostatą parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui arba pagal šio kodekso 720 straipsnį neparduotą iš varžytynių turtą perimant kreditoriui. Pritarti32
siūloma nustatyti, kad „<...>jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijant 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius“.
Projekte numatyta pareiga, o ne teisė (kaip yra galiojančiame Įstatyme), valstybei išpirkti žemės plotą, kuris viršija asmens turimą 500 ha ploto ribą, kai asmeniui žemės plotas iš esmės nebereikalingas gyvulininkystei plėtoti. Pažymėtina, kad Projekte nenumatomas procesas, kaip žemės išpirkimas turėtų būti atliekamas, taip pat nepateikiama nuoroda į kitą teisės aktą, nustatantį šio proceso atlikimą. Pažymėtina, kad nei Projekte, nei aiškinamajame rašte nėra aptariama, koks subjektas turės atlikti privačios žemės išpirkimo valstybės nuosavybėn, procedūrą, nenumatyti finansiniai ištekliai, iš kurių reikės sumokėti savininkui už išperkamą žemę, nenumatyta pareiga priimti įstatymų lydimuosius teisės aktus, siekiant įgyvendinti šią nuostatą. Pažymėtina, kad praktikoje ši nuostata nėra įgyvendinama, kadangi nėra nustatyta, kaip ji turėtų būti įgyvendinta, todėl siūlome apsvarstyti, kokiu būdu ši nuostata galėtų būti įgyvendinta ir tai nustatyti Projekte arba nurodyti aiškinamajame rašte, kokie veiksmai turi būti atlikti siekiant šį procesą sukurti. Atkreiptinas dėmesys taip pat ir į tai, kad nėra aišku, kaip turės būti nustatoma, kad asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėjo per paskutiniuosius 3 metus ir dėl kokių priežasčių taip atsitiko, koks subjektas turės tai nustatyti. Pažymime, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagal Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.
valstybinės kontrolės nuostatų patvirtinimo“, 11.8 papunktį žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu privalo patikrinti, ar pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą įsigijus žemės ūkio paskirties žemės, užtikrinamas jos naudojimas žemės ūkio veiklai. Taigi darytina išvada, kad Nacionalinė žemės tarnyba tikrina, ar asmenys, įsigiję žemės ūkio paskirties žemės, laikosi Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatų, t. y. analizuojant gyvulininkystės plėtojimą turi būti patikrinta, ar asmuo, įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės gyvulininkystei plėtoti, laiko daugiau kaip 0,5 sutartinio gyvulio, įregistruoto VĮ Žemės ūkio informacijos ir verslo centro Ūkinių gyvūnų registre, viename hektare (Įsakymo 1.2 papunktis). Tačiau Nacionalinei žemės tarnybai nėra nustatyta pareiga tikrinti, ar laikomasi Projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, kai viršijama maksimali tiek iš valstybės, tiek ir iš kitų asmenų įsigytos žemės 500 ha ploto riba, t. y. tikrinti, kad viršytame plote laikomas vienas sutartinis gyvulys viename hektare ir kad šių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėjo, taip pat nustatyti šio sumažėjimo priežastis. Manome, kad subjektas, atliekantis nurodytus veiksmus, turi būti nustatytas Projekte arba kitame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Žemės ūkio ministerijos patvirtintame teisės akte. Nepritarti
nekeisti. 34
žodžio „procentų“ siūlome įrašyti žodį „procentus“. Pritarti37 10.
37
ir nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracija taip pat turi būti pildoma, kai sudaromas daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens perleidimo sandoris ir
(arba) sudaromas daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės nuosavybės teise valdančio juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) perleidimo sandoris, po kurio akcijų (teisių, pajų) įgijėjas tampa daugiau kaip 25 proc. juridinio asmens akcijų (teisių, pajų) valdytoju. Manome, kad ši nuostata turėtų būti nurodyta Įstatyme, o ne Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 3D-836 „Dėl Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijų pildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“. Nepritarti
11Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad „pagal prokuroro,
ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu iš žemės ūkio paskirties žemės įgijėjo paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn žemės plotas, kuris įsigytas pažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ūkio paskirties žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.“ Ši nuostata taip pat paliekama ir Projekte.
Atkreiptinas dėmesys, kad nėra nustatyta, kokiu būdu yra nustatoma, kad asmuo įsigijo žemės ūkio paskirties žemės, pažeisdamas Įstatymo 1 ir 2 straipsnio nuostatas, nė vienai institucijai nėra nustatyta pareiga tikrinti žemės įsigijimo sandorius, taip pat nėra nustatyta pareiga tokią tvarką įtvirtinti įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, todėl ši nuostata praktikoje nėra įgyvendinama ir, nepakeitus reguliavimo, abejotina, ar bus įgyvendinta. Nepritarti Galiojančiame įstatyme aiškiai yra numatyta, kad tokius sandorius gali patikrinti prokuroras, prokuroras taip pat kreipsis į teismą, gindamas viešąjį interesą. 38
atvejai, kuriems netaikomos nuostatos dėl didžiausio susijusiems asmenims galimo įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto Lietuvoje. Siūlytume įvertinti galimybę nustatyti, kad nuostatos dėl didžiausio įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties ploto netaikomos ir tais atvejais, kai nesusiję asmenys sudaro mainų sandorius, pagal kuriuos jų turimos žemės plotas nepasikeis arba nepadidės, nors pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas asmens, ketinančio sudaryti mainų sandorį, ir susijusių asmenų nuosavybės teise turimas žemės plotas viršija maksimalų galimą įsigyti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotą, kadangi šis plotas įsigytas iki 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo redakcijos, nustačiusios šiuo metu galiojančius ribojimus. Nepritarti Netikslinga, nes mainant identiškų plotu sklypų būtų mažai, be to, reikštų, kad tam tikrais atvejais valstybė leidžia įsigyti daugiau nei 500 ha.
Jei tikslas yra konsoliduoti turimus plotus, siūlymas būtų naudotis žemės konsolidavimo procedūra ir mainus vykdyti per šį institutą
punkte nustatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus numatytas išimtis. Valstybės paveldimo turto priėmimą ir apskaitą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. 634 „Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“, 76 punkte nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinių padalinių administruojamais žemės sklypais (jų dalimis), ant kurių nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šie sklypai (jų dalys) būtų priskirti, disponuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Kai valstybei tenka pareiga atsiskaityti su palikėjo kreditoriais, žemės sklypai parduodami aukcione, išskyrus Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatytus atvejus, kai žemė neprivatizuojama. Šioje nuostatoje nėra nuorodos į Įstatymą, tačiau manome, kad šiuo atveju taikytina ir Įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad laisva valstybinė žemės ūkio paskirties žemė neparduodama, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, kadangi valstybei paveldėjus privatų žemės ūkio paskirties žemės sklypą, jis tampa valstybės nuosavybe ir laikytinas laisva valstybine žeme. Taigi tokio žemės sklypo pagal Įstatymą Nacionalinė žemės tarnyba aukcione parduoti negali, todėl organizuoja šio žemės sklypo individualų vertinimą ir atsiskaito su kreditoriais iš valstybės biudžeto lėšų, kai nustatoma paveldėto žemės sklypo rinkos vertė. Tačiau tokiu būdu nėra įvertinama, kokia reali suma galėtų būti gaunama žemės sklypą pardavus aukcione, ir yra tikimybė, kad valstybė gali patirti nuostolių, atsiskaitydama su kreditoriais.
Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlome Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyti dar vieną išimtį, leidžiančią pardavinėti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, t. y. tais atvejais, kai parduodamas valstybės paveldėtas žemės sklypas, siekiant atsiskaityti su palikėjo kreditoriais. Nepritarti Galiojančio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įvardijama ne atvejai, o konkretūs asmenys , kuriems gali būti parduodama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė (turintys žemės ūkio pastatus valstybinėje žemės ūkio paskirties žemėje, asmeninio ūkio naudotojai, savininkai, kurių žemėje yra įsiterpę valstybinės žemės ploteliai). 512
nustatyti, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi „parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus,
5
pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą pateikiamas Nacionalinei žemės tarnybai, o ne Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, kaip yra šiuo metu galiojančioje Įstatymo redakcijoje. Pažymėtina, kad terminai, per kuriuos Nacionalinė žemės tarnyba turi atlikti atitinkamus veiksmus, Projektu keičiamo Įstatymo 5 straipsnyje liko tie patys. Atkreipiame dėmesį, kad pagal naujai nustatomą teisinį reguliavimą Nacionalinės žemės tarnybos direktorius pranešimus nagrinėti perduotų Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniams padaliniams, o tai pareikalautų papildomo laiko sąnaudų, todėl per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo informuoti parduodamo žemės sklypo naudotoją ir kitus suinteresuotus asmenis praktikoje būtų neįmanoma. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, siūlome arba palikti esamą reglamentavimą, arba pakeisti Nacionalinei žemės tarnybai nustatytus veiksmų atlikimo terminus, juos prailginant, pavyzdžiui, prailginant
Siekiant efektyvaus administracinės naštos mažinimo žemės įsigijimo rinkos dalyviams, yra tikslinga nustatyti, kad asmuo galėtų pateikti bet kuriam NŽT padaliniui (centrui) ir vieną kartą (jei parduoda kelis sklypus) pranešimą apie parduodamą žemę. Kadangi pažymos apie pirmumo teise turinčius asmenis išdavimas užtrunka nuo 25 iki 27 darbo dienų, netikslinga dar labiau ilginti terminus. 51 2,3 16.
51
punktuose siūloma nustatyti reikalavimą fiziniam asmeniui būti įregistravusiam ūkininko ūkį, tam, kad galėtų pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau nėra aišku, kuriuo metu ūkininko ūkis turi būti įregistruotas, t. y. ar parduodamo žemės sklypo naudojimo laikotarpiu ūkininko ūkis jau turi būti įregistruotas, ar fizinis asmuo ūkininko ūkį gali įregistruoti bet kuriuo metu, iki šis asmuo pateiks sutikimą įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą Projekto 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome patikslinti reikalavimą dėl ūkininko ūkio įregistravimo, nurodant laikotarpį, per kurį asmuo turi būti įregistravęs ūkininko ūkį. Nepritarti Pasiūlytoje nuostatoje nenustatyta, kad ūkininko ūkis turi būti registruotas konkretų laikotarpį, vadinasi, asmuo, pateikdamas sutikimą, turi turėti dokumentus dėl įregistruoto ūkininko ūkio fakto. 54
ir nustatyti, kad pranešimas apie parduodamą žemės sklypą pateikiamas visiems pirmumo teisę turintiems asmenims, o ne kaip šiuo metu nustatyta, t. y. pirmiausia pateikiamas parduodamo žemės sklypo naudotojui, savivaldybės administracijos direktoriui ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui, o gavus šių asmenų sutikimą ar atsisakymą pirkti, pranešimas pateikiamas ir besiribojančių žemės sklypų savininkams. Mūsų nuomone, nėra tikslinga apie parduodamą žemės sklypą informuoti žemesnės eilės pirmumo teisę turinčius asmenis po to, kai aukštesnės eilės pirmumo teisę turintys asmenys pareiškė norą įsigyti parduodamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą.
Tačiau, siekiant nustatyti visus pirmumą turinčius ir pageidaujančius įsigyti parduodamą žemės sklypą asmenis, yra tikslinga juos informuoti vienu pranešimu ir gavus atsakymus išduoti pažymą apie pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemės sklypą turinčių asmenų eilę. Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinė žemės tarnyba taiko tokią praktiką ir ji yra įtvirtinta Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, 4.4 papunktyje. Pritarti. 54
nustatyti, kokie veiksmai yra atliekami, kai nustatoma, kad savivaldybės administracija arba valstybės įmonė Valstybės žemės fondas pageidauja įsigyti parduodamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą, t. y. ar turi būti išduodama pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turintiems jį pirkti asmenims, ar pardavėjas informuojamas apie tai, kad jo parduodamą žemės sklypą pageidauja įsigyti savivaldybės administracija arba valstybės įmonė Valstybės žemės fondas. Nepritarti Galiojančiame reglamentavime aiškiai aptarta, kas yra informuojamas apie galimybę naudotis pirmumo teise bei kam ir kokiais atvejais pateikiama pažyma. Pagal galiojančias nuostatas žemės savininkas visais atvejais informuojamas apie esamus pirmumo teise asmenis arba kad tokių asmenų nėra (jie nepageidavo pasinaudoti šia teise). * 19.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 333 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme nustatytos pareigos užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą ūkio veiklai nevykdymą užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, siūlome svarstyti galimybę keisti šią nuostatą ir numatyti atsakomybę juridinio asmens vadovui ar kitiems atsakingiems asmenims, numatant didesnę baudą negu fiziniams asmenims, kaip yra nurodyta kituose ANK straipsniuose, reglamentuojančiuose atsakomybę už kitų teisės aktų nesilaikymą (pvz., 332, 349 straipsniai ir pan.). Tokiu būdu viename teisės akte būtų įtvirtinta atsakomybės taikymo už Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų nesilaikymą procedūra. Jeigu nebūtų atsižvelgta į anksčiau pateiktą pastabą, atkreipiame dėmesį, kad pagal Projektu siūlomą Įstatymo 6 ir 7 straipsnių reglamentavimą nėra aišku, kokia teisena vadovaujantis taikoma atsakomybė juridiniams asmenims (manytina, kad tai nėra administracinių nusižengimų teisena, kadangi nuorodos į ANK nėra, priešingai, pagal Projektu keičiamo Įstatymo 7 straipsnio 7 dalį nutarimas skirti baudą skundžiamas administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka). Taip pat nėra aišku, kuris subjektas turi nustatyti dokumentų (pažeidimo protokolo ir nutarimo) formas, kadangi tai ne administracinio nusižengimo teisena, todėl Vyriausybės 2015 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 640 „Dėl Administracinio nusižengimo protokolo, Nutarimo administracinio nusižengimo byloje, Nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, formų ir jų pildymo taisyklių patvirtinimo“ netaikytinas.
Projekto 2 straipsnyje nustatyta, kad žemės ūkio ministras ir Nacionalinės žemės tarnybos direktorius priima įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tačiau atsakomybę už Įstatymo pažeidimus taikys tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybių administracijos pareigūnai, todėl manytina, kad dokumentų formos turėtų būti taikomos vienodos, nepriklausomai nuo institucijos, taikančios atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kad savivaldybės administracijos nėra pavaldžios nei Nacionalinei žemės tarnybai, nei Žemės ūkio ministerijai, siūlome dokumentų formas tvirtinti Vyriausybės nutarimu. Atkreiptinas dėmesys, kad kituose teisės aktuose yra numatyta galimybė juridiniams asmenims taikyti administracinę atsakomybę, nustatytą specialiajame įstatyme (pavyzdžiui, Statybos įstatymo 54–66 straipsniai), tačiau teisena vykdoma pagal ANK (Statybos įstatymo 67 straipsnis). Siūlytume atitinkamai koreguoti ir Projekto nuostatas. Taip pat kyla klausimas, kokiam subjektui pirmiausia turėtų būti taikoma atsakomybė, nustačius, kad juridinis asmuo neužtikrina pagal šį Įstatymą įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimo žemės ūkio veiklai, t. y. juridinio asmens vadovui pagal ANK, ar juridiniam asmeniui pagal šį Įstatymą, ar abiem subjektams, kas, manytina, būtų neproporcinga ir neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Nepritarti Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) reglamentuoja tik fizinių asmenų atsakomybę, todėl ANK‘oje negali būti numatyta atsakomybė ir juridiniams asmenims. Juridinių asmenų bylų nagrinėjimas bus vykdomas ta tvarka, kuri numatyta projekto 7 straipsnyje – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Projekte numatyta pareiga Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir savivaldybių administracijų pareigūnams tirti pažeidimus ir surašyti protokolus. Atsižvelgiant į tai, būtent šios institucijos spręs, ar joms tikslinga ir reikalinga tvirtinti protokolo formą. Taip pat pažymėtina, kad kadangi ANK nėra taikomas juridinių asmenų atžvilgiu, atsakomybė yra numatyta būtent juridiniam asmeniui (ne juridinio asmens vadovui – fiziniam asmeniui pagal ANK). 71
nustatyti, kad pažeidimus tiria ir protokolus surašo Nacionalinės žemės tarnybos ar savivaldybių administracijų pareigūnai pagal pažeidimo padarymo vietą. Nacionalinė žemės tarnyba veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje per teritorinius padalinius, todėl pažeidimo padarymo vieta visais atvejais pateks ir į Nacionalinės žemės tarnybos veiklos teritoriją. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra aišku, kuris subjektas, kokiu konkrečiu atveju turėtų tirti pažeidimus Todėl praktikoje gali atsitikti taip, kad dėl to paties pažeidimo gali būti pradėti keli tyrimai, kuriuos pradės Nacionalinės žemės tarnybos ir savivaldybės administracijos pareigūnai. Siūlytina atriboti
75
bylą, priimamas vienas iš šių nutarimų: skirti šio įstatymo nustatytą baudą; nutraukti bylą; grąžinti bylą papildomam tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad Įstatyme nėra nustatyta, kokiais atvejais byla gali būti nutraukta. Siūlome tikslinti Projektą ir numatyti konkrečius bylos nutraukimo atvejus. Pritarti 22.
parduoti jam nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus kaip vieną turto vienetą (kompleksą), ir kaip tokiu atveju turėtų būti įgyvendinama Įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmenų pirmumo teisė, arba priešingai, aiškiai įtvirtinti, kad tokia situacija negalima. Pritarti.
pakeitimus turėtų būti keičiami Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“,1091 punktas ir 23 priedas. Taip pat manytina, kad turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 321 „Dėl Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“. Manome, kad šiuose teisės aktuose turi būti įtvirtinta, kad į dokumentą, kuriuo perleidžiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, turi būti įrašoma sąlyga dėl žemės sklypo naudojimo žemės ūkio veiklai 5 metus (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Siūlome tai nurodyti aiškinamajame rašte. Pritarti
(2017-04-05; Nr. G-2017-4340)22 Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektas sudarytų tiesioginių sąlygų korupcijai pasireikšti, tačiau dalis Projekto nuostatų gali būti suvokiamos ir taikomos nevienareikšmiškai, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Iš esmės pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. vasario 27 d. išvadai, dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiga užtikrinti įsigytos žemės ūkio paskirties žemės naudojimą žemės ūkio veiklai neprivaloma, kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį, o šį žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės įsigijimo. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
straipsnyje nurodyti keli įkeisto hipotekos objekto perdavimo kreditoriui būdai:
straipsnio 7 dalies nuostatas hipotekos objektas kreditoriaus pasirinkimu gali būti perduodamas kreditoriui administruoti. 1.1.2. Pagal Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 8 dalies nuostatas hipotekos objektas gali būti hipotekos kreditoriaus ir skolininko (įkaito davėjo) notarine forma sudarytu sandoriu perleidžiamas hipotekos kreditoriaus nuosavybėn. Taigi, teisiniu požiūriu neaišku, kuriomis iš paminėtų nuostatų vadovaujamasi Projekte, ir tai gali turėti įtakos apskaičiuojant terminą, per kurį kredito įstaigai leidžiama nevykdyti pareigos įsigytą žemės ūkio paskirties žemę naudoti žemės ūkio veiklai. Pagal Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 7 dalį perdavus žemės sklypą kreditoriui administruoti, kreditorius nuosavybės teisės į žemės sklypą neįgyja, todėl manome, kad vadovaujantis Projekto nuostatomis reikalavimas realizuoti žemės sklypą negalėtų būti taikomas. Nepritarti Nuostatos dėl žemės perdavimo kredito įstaigai yra galiojančios ir Įstatyme aiškiai pasirinktas perdavimo nuosavybėn momentas, nuo kurio skaičiuotinas realizavimo terminas. Atitinkamai aktualios tos Civilinio kodekso 4.192 str. nuostatos, kurios kalba apie turto perdavimą nuosavybėn. 22 2.
22
įstaigai numatoma pareiga žemės sklypą realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės įsigijimo turėtų būti taikoma ir tuo atveju, jeigu kredito įstaiga užtikrina žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį, pavyzdžiui: administruodama žemės sklypą užtikrina jo nuomą žemės ūkio veiklai. Nepritarti Galiojančio įstatymo 2 straipsnio 5 dalis aiškiai nustatytos išimtys ir sąlygos jomis naudotis. Kredito įstaigos nėra žemės ūkio veiklos subjektai, todėl pastaboje minėta alternatyva nesiūlyta nustatyti. Kredito įstaigos turi teisę perimti nuosavybėn skolininko turtą, neatitikdamos profesinių įgūdžių ir kompetencijos reikalavimų ir be žemės ūkio veiklos užtikrinimo 5 metus, tačiau joms vienareikšmiškai privalu realizuoti įgytą turtą per nustatytą terminą. 61 Projektas nustato reikalavimą, kad žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės įsigijimo, tačiau neaišku, kaip būtų užtikrinamas minėtos nuostatos įgyvendinimas – ar neįvykdžius šio reikalavimo kredito įstaigai turėtų būti taikomos sankcijos (Projekto 6 straipsnyje tokių sankcijų nėra nurodyta), ar žemė turėtų būti valstybės išperkama, ar taikomos kitos priemonės. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome Projektą tikslinti. Pritarti. Komitetas patobulino 6 straipsnio 1 dalį. 32 Pagal Projekto 3 straipsnio 2 dalį ribojimas dėl įsigyjamos žemės ploto netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys ir 1 ha).
Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per pastaruosius 3 metus (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijantį 500 ha gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos svarstytinos, kadangi: 1.Minėtų nuostatų formuluotė „jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius sumažėja per paskutiniuosius 3 metus“ suponuoja nuomonę, kad sutartinių gyvulių skaičiaus kriterijų žemės savininkas privalėtų atitikti bent kiekvieno ataskaitinio trejų metų laikotarpio pabaigoje. Mūsų nuomone, minėtomis nuostatomis galima piktnaudžiauti, pavyzdžiui: įsigyti daugiau (negu ribojama) žemės ir tik trečiaisiais ataskaitinio laikotarpio metais įsigyti (galimai net formaliai, faktiškai neįgyjant) nustatytą skaičių gyvulių, kuriuos vėliau (pavyzdžiui, kito ataskaitinio laikotarpio pradžioje) galima perleisti kitiems asmenims, pavyzdžiui, turintiems daugiau (negu ribojama) žemės ir neturintiems reikiamo gyvulių skaičiaus. 2.Manome, kad sąlygas piktnaudžiauti minėtomis Projekto nuostatomis sudaro ir numatomos išimtinės nuostatos, kad įsigijus didesnį (negu ribojama) žemės sklypą sutartinių gyvulių skaičiaus žemės sklypo plotui kriterijus netaikomas, jeigu gyvulių skaičius per ataskaitinį trejų metų laikotarpį sumažėja ne nuo asmens priklausančių aplinkybių.
Kadangi iš Projekto neaišku, kokios aplinkybės tokiomis būtų laikomos, siekdami aiškumo siūlome nustatyti konkrečius atvejus (aplinkybių pavyzdžius) arba jų kriterijus, kuriems esant turėtų būti laikoma, kad gyvulių sumažėjimas nepriklausė nuo asmens. 3.Neaišku, kokie reikalavimai turėtų būti taikomi asmeniui, nustačius aplinkybes, kad asmuo įsigijo didesnį (negu ribojama) žemės sklypą, tačiau per ataskaitinį trejų metų laikotarpį nuo asmens nepriklausančių aplinkybių gyvulių skaičius sumažėjo. Pagal Projekto nuostatas nuo atitinkamų aplinkybių paaiškėjimo asmeniui reikalavimas įsigyti atitinkamą skaičių gyvulių galėtų būti taikomas iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos, tačiau kelerius metus asmuo gali disponuoti didesniu negu ribojama žemės sklypu faktiškai neatitikdamas jo veiklai keliamų reikalavimų, tarkim, jeigu pirmojo laikotarpio pirmaisiais metais gyvulių skaičius sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių, tik kito (trejų metų) laikotarpio trečiaisiais metais (tokiu atveju būtų penktaisiais metais nuo atitinkamų aplinkybių atsiradimo) jis privalėtų įsigyti reikiamą gyvulių skaičių. Taigi, minėtos Projekto nuostatos nėra pakankamos norint užtikrinti Projekte siūlomo įstatymo tikslą, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinama žemės ūkio veikla ir konkurencingas žemės ūkis.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad siekiant užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą Projektą reikėtų papildyti ir nustatyti konkretų laikotarpį, per kurį paaiškėjus aplinkybėms, kad gyvulių skaičius sumažėjo dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių, asmuo būtų įpareigojamas užtikrinti atitiktį Projekte nurodytiems reikalavimams. Nepritarti. Komitetas siūlo palikti galiojančią įstatymo nuostatą ir jos nekeisti. 52
asmeniui, išsinuomojusiam valstybinę žemę, iš anksto sumokėti dalį žemės nuomos mokesčio už būsimą (Projekte nenustatyta) laikotarpį. Pagal Projektą pasikeitus žemės vertei, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifui, ar kitokiam žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo pagrindui, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nebūtų keičiamas. Pritardami Teisės departamento pastabai dėl galimo neskaidraus elgesio, siūlome tobulinti Projektą ir panaikinti galimybes elgtis nesąžiningai. Siūlome arba panaikinti galimybes nuomos mokesčius mokėti už ateinančius laikotarpius; arba nustatyti konkretų protingą maksimalų laikotarpį (pavyzdžiui, tris mėnesius) iš anksto šiems mokesčiams sumokėti. Taip pat galima nustatyti, kad tais atvejais, kai asmuo iš anksto sumoka žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeičia žemės vertė, pagal kurią apskaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar keičiasi apskaičiavimo pagrindas ir (ar) tarifas, dėl žemės nuomos mokesčio padidėjimo arba sumažėjimo už atitinkamą laikotarpį susidaręs žemės nuomos mokesčio dydžio skirtumas sumokamas valstybei arba grąžinamas valstybinės žemės sklypo nuomininkui. Pritarti. 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jonas Jarutis (2017-03-02)42 Argumentai: dalis ūkininkų, nuomojančių valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nori ją įsigyti. Gavę savivaldybių žemėtvarkos skyrių leidimus, jie pradėjo tvarkytis reikiamus dokumentus, mokėjo pinigus už projektų rengimus, žemės matavimus. Nuo 2014 m. metų gegužės 1 d. įsigaliojus Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymui Nr. IX-1314, valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimas buvo sustabdytas ir ne visi norintys spėjo pabaigti įsigyti tokią žemę. Labiausiai nukentėjo tie ūkininkai, kurie nepatenka į tris Įstatymo numatytas išimtis, tačiau nuomoja valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, esančią šalia jų nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų, tad siūlau praplėsti valstybinės žemės įsigijimo išimčių diapazoną, įvedant dar vieną papildomą išimčių grupę – ūkininkus, jau nuomojančius valstybinę žemės ūkio paskirties žemę šalia jų nuosavybės teise valdomos žemės ūkio paskirties žemės sklypų. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo 4 straipsnio 2 dalį 4 punktu ir išdėstyti jį taip: „4) asmenys, kurie nuomoja valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, esančią šalia jų nuosavybės teise valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų masyvo (vieno norimo pirkti žemės sklypo dydis neturi viršyti 5 ha), be aukciono – jei yra tik vienas valstybinę žemę pirkti norintis savininkas, aukciono būdu – jei tokie savininkai yra keli. Nepritarti
neparduodama. Pritarimas pasiūlymui reikštų grįžimą į atsisakytą reglamentavimą. Be to, pasiūlytos nuostatos sukurtų lengvatines sąlygas įsigyti žemę vienai asmenų grupei, galimai diskriminuojant kitus asmenis. 6.
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.1. vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1902(3) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 svarstyti kartu ir juos sujungti; 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1902ES(4) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andriejus Stančikas, Petras Čimbaras, Juozas Baublys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. Nr. XIIP-1902ES(4). Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė