Projekto lyginamasis variantas
2014
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymo nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos Policijos rėmėjų įstatymą ir išdėstyti jį taip:
Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos piliečių, talkinančių policijai (toliau - policijos rėmėjų), veiklos teisinius pagrindus, jų teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę. 2 straipsnis. Policijos rėmėjas
yra netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje, įskaitant kario savanorio tarnybą, Lietuvos Respublikos pilietis, aktyviais veiksmais savanoriškai padedantis policijai užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų užkardymą šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Garbės policijos rėmėjas yra netarnaujantis policijoje ar Lietuvos kariuomenėje Lietuvos Respublikos pilietis, savanoriškai padedantis policijai švietėjiška, intelektine veikla bendruomenėse, teisėkūros iniciatyvomis, idėjomis ir pasiūlymais viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo srityje. 3. Jaunasis policijos rėmėjas yra jaunesnis nei 18 metų amžiaus policijos rėmėjas. Jaunųjų policijos rėmėjų veikla reglamentuojama Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu. 3 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos organizavimas ir jų mokymas
vadovo įsakymu policijos rėmėjas, atsižvelgiant į šio prašymą ir į policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio poreikius padėti jai tam tikroje srityje, įtraukiamas į policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašą. 2.
į policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašus policijos įstaigos vadovo sprendimu šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti, gali būti paskirti į policijos vadovaujamas organizacines struktūras, sudarytas teritoriniu ar policijos veiklos krypties principu. 3. Policijos rėmėjas paties prašymu ir suderinus su kitos policijos įstaigos vadovu gali būti perkeltas į kitos policijos įstaigos policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašą. 4. Policijos rėmėjų mokymą organizuoja policijos įstaiga. Mokymo reikalavimus ir programą nustato Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras . Pretendentas į policijos rėmėjus išklauso mokymų kursą ir išlaiko egzaminą. Tai netaikoma buvusiems policijos pareigūnams. Policijos rėmėjai kas trys metai praeina kvalifikacijos tobulinimosi kursus. ANTRASIS SKIRSNIS
Policijos rėmėjai, neviršydami šio įstatymo nustatytų įgaliojimų, padeda policijai:
2) saugoti viešąją tvarką;
eismo saugumą;
kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų;
užkardyti nusikaltimus bei kitus teisės pažeidimus ir juos atskleisti;
įgyvendinti teisės pažeidimų prevencijos priemones;
teikti visokeriopą pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo nusikaltimų, kitų teisės pažeidimų ar nelaimingų atsitikimų, arba tiems, kurių būklė bejėgiška;
gelbėti žmones ir turtą stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;
kartu su policijos pareigūnais, policijos komisariatų savivaldybių policijos nepilnamečių reikalų inspektoriais vaikų teisių apsaugos, globos ir rūpybos darbuotojais lankytis asocialiose socialinės rizikos šeimose nepilnamečių teisių užtikrinimo, jų nusikalstamumo prevencijos klausimais. TREČIASIS SKIRSNIS
1.
turi šias teises:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai , panaudoti specialiąsias priemones. 2) reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų. 2. Kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką, policijos rėmėjai turi šias teises:1 ) išsiaiškinti pažeidėjų asmenybes , padėti policijos pareigūnams sulaikyti ir pristatyti asmenį į policijos įstaigą įstatymų numatytais atvejais;
2) įstatymų nustatyta tvarka įeiti į gyvenamąsias ir kitas patalpas, kad būtų užkirstas kelias nusikalstamai veikai ar sulaikytas nusikaltėlis, stichinės nelaimės ar kito ypatingo įvykio, keliančio grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, atveju;
3) jei įtariama, kad yra padaryta nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas, stabdyti transporto priemones. 3 . Policijos rėmėjas Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytais atvejais gali įspėti viešosios tvarkos pažeidėjus, pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą. 4 .Lietuvos policijos generalinio komisaro ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos nustatyta tvarka, vadovaujami policijos pareigūno, tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką patruliuoti savarankiškai ne mažiau kaip 2 asmenys nedalyvaujant policijos pareigūnams, turi teisę policijos rėmėjai, išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą. Šiuo atveju policijos rėmėjai viešojo administravimo įgaliojimų neįgyja. 6 straipsnis. Policijos rėmėjų pareigos 1.
privalo:
1) gavę pranešimą apie daromą nusikaltimą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, pastebėję rengiamą ar daromą nusikaltimą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą, imtis priemonių užkirsti jam kelią :
2) suteikti neatidėliotiną medicinos pagalbą nukentėjusiesiems, bejėgiškos būklės asmenims;
3) imtis visų galimų priemonių asmens, valstybės, įmonių, įstaigų ir organizacijų turtui gelbėti stichinių nelaimių, katastrofų, avarijų ir kitų ypatingų įvykių atvejais;
4) laikyti paslaptyje konfidencialią informaciją ar patikėtas tarnybos paslaptis;
5) atlikdami pavestas funkcijas, nešioti nustatyto pavyzdžio atpažinimo ženklą, prisistatyti, pateikti policijos rėmėjo pažymėjimą;
6) laikytis įstatymų, kitų teisės aktų, patikėtas užduotis atlikti laiku ir tiksliai. 2. Policijos rėmėjai, atlikdami savo funkcijas, privalo gerbti ir užtikrinti žmogaus teises bei laisves. KETVIRTASIS SKIRSNIS
rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, neteistas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne mažesnį, kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes bei sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. 2. Asmuo , norintis tapti policijos rėmėju, pateikia prašymą policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovui. Prašyme pretendentas įsipareigoja vykdyti policijos rėmėjui keliamus reikalavimus, nustatytus šiame įstatyme.
Lietuvos Šaulių sąjungos, kitų asociacijų, judėjimo
“Stabdyk nusikalstamumą”, kitų visuomeninių organizacijų, kurių įstatai
įpareigoja kovoti su nusikalstamumu, vadovai gali pateikti rekomenduojamų būti policijos rėmėjais asmenų sąrašus kartu su sąraše esančių asmenų prašymais tapti policijos rėmėjais , kurių įstatuose viena iš funkcijų numatyta teisės pažeidimų prevencija, vadovai gali pateikti rekomenduojamų būti policijos rėmėjais asmenų sąrašus kartu su sąraše esančių asmenų prašymais tapti policijos rėmėjais. 3. Prieš įrašant asmenį į policijos rėmėjus, tikrinama, ar pretendentas atitinka policijos rėmėjams keliamus reikalavimus. Jei būtina Atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus asmeniui organizuojami mokymai, o juos baigus laikomas egzaminas. 4. Policijos rėmėjais negali būti šie asmenys:
panaikinimo, du ir daugiau kartų administracine tvarka, taip pat asmuo, nuteistas už neatsargų nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą ir teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;
prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus;
nuo šio atleidimo iš valstybės tarnybos dienos nepraėjo 5 metai;
prašymą, pretendentas įrašomas į policijos rėmėjus policijos įstaigos vadovo įsakymu, bei pasirašo savanoriškos veiklos sutartį trims metams, kurioje raštu pasižada neatlygintinai talkinti policijai šiame įstatyme ir policijos rėmėjų nuostatuose nustatytomis sąlygomis ir pagrindais . Praėjus šiam laikotarpiui sutarties galiojimas pratęsiamas jeigu policijos rėmėjas aktyviai ir be pažeidimų vykdė jam keliamas užduotis, bei baigė kvalifikacijos tobulinimosi kursus . Apie nepatenkintą prašymą pranešama jo pateikėjui ir šį rekomendavusiai organizacijai. 8 straipsnis. Policijos rėmėjo pažymėjimas ir atpažinimo ženklai
rėmėjui išduodamas pažymėjimas, prie krūtinės segamas atpažinimo ženklas, prireikus - raištis ant rankovės. Jų formą ir nešiojimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras. 2. Atlikdamas pavestas funkcijas, policijos rėmėjas nešioja atpažinimo ženklus. 3. Atleidus policijos rėmėją, atpažinimo ženklai turi būti grąžinti. 4. Policijos įstaigos vadovo sprendimu, suderintu su savivaldos vykdomąja institucija, gali būti nustatytas policijos rėmėjo uniformos pavyzdys ir jos dėvėjimo tvarka. 1. Policijos rėmėjui išduodamas pažymėjimas, prireikus – segamas atpažinimo ženklas, liemenė su užrašu „Policijos rėmėjas“. Jų formą ir nešiojimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras . 2. Atlikdamas pavestas funkcijas, policijos rėmėjas privalo turėti policijos rėmėjo pažymėjimą, nešioti atpažinimo ženklą ir dėvėti liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“. 3. Atleisto policijos rėmėjo pažymėjimas, atpažinimo ženklas ir liemenė su užrašu
„Policijos rėmėjas“ turi būti grąžinti. 4. Lietuvos
policijos generalinio komisaro nustatytais atvejais dėl vykdomos užduoties specifikos policijos rėmėjas gali neturėti atpažinimo ženklo ir nedėvėti liemenės su užrašu „Policijos rėmėjas“. 9 straipsnis. Atleidimas iš policijos rėmėjų 1.
Policijos rėmėjas policijos įstaigos vadovo įsakymu išbraukiamas iš policijos rėmėjų prie policijos įstaigos sąrašo:
1) paties prašymu;
2) dėl policijos rėmėjo vardo diskreditavimo, netekęs institucijos, kuriai jis atstovauja, pasitikėjimo ir gavus jos motyvuotą siūlymą;
. 2. Policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. PENKTASIS SKIRSNIS
gyvybę, sveikatą ir orumą, kaip ir policijos pareigūnų, gina įstatymai. 2. Teisėti policijos rėmėjų reikalavimai ir nurodymai yra privalomi asmenims, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms bei pareigūnams. 3. Už policijos rėmėjų, kaip ir policijos pareigūnų, teisėtų reikalavimų ir nurodymų nevykdymą atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 11 straipsnis. Policijos rėmėjų socialinės garantijos
vienkartinę pašalpą policijos rėmėjui, jei jam atliekant policijos rėmėjo funkcijas buvo padaryti kūno sužalojimai, dėl kurių jis tapo:
invalidu sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis − 60 MGL dydžio;
invalidu lengvas neįgalumo lygis − 40 MGL dydžio. 2. Jei policijos rėmėjas, atlikdamas policijos rėmėjų funkcijas, žuvo, jo šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), vaikams, gimusiems po žuvusiojo mirties) ir nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi ar jo žuvimo dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama lygiomis dalimis 120 MGL dydžio vienkartinė pašalpa. 3.
3Pašalpos nemokamos, jeigu:
1) policijos rėmėjas žuvo ar susižalojo darydamas tyčinę nusikalstamą veiką;
2) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
3) policijos rėmėjas nusižudė, kėsinosi nusižudyti ar tyčia save sužalojo;
4) policijos rėmėjo žuvimo ar susižalojimo priežastis buvo transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti arba perdavimas ją vairuoti asmeniui, apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba neturinčiam teisės ją vairuoti;
5) policijos rėmėjo sveikata sutriko ar jis mirė dėl ligos ar karo veiksmų ir jei tai nesusiję su policijos rėmėjo funkcijų vykdymu. 4. Šių pašalpų išmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 5. Kai dėl pavojingos teisės pažeidėjo veikos policijos rėmėjas suluošinamas ar kitaip sužalojama jo sveikata, įstatymų nustatyta tvarka jam atlyginama turtinė ir neturtinė (moralinė) žala. 6. Jeigu policijos rėmėjas atlieka policijos rėmėjo funkcijas ir pateikia policijos įstaigos išduotą tai patvirtinančią pažymą, darbdavys privalo jį išleisti iš darbo ir išsaugoti jo darbo vietą. Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 7. Policijos rėmėjui suteikiamos papildomos atostogos pagrindinėje darbovietėje, bet ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas per kalendorinius metus. Atostogų policijos rėmėjams suteikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 12 straipsnis. Išlaidų atlyginimas Policijos rėmėjui gali būti atlygintos transporto, ryšių ir kitos išlaidos, kurių jis turėjo atlikdamas pavestas funkcijas. Sprendimą dėl šių išlaidų atlyginimo priima ir jų sąmatą tvirtina policijos įstaigos vadovas. 13 straipsnis.
Policijos rėmėjo savanoriškas talkinimas policijai užtikrinant viešąją tvarką gali būti pripažįstamas praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi šio bei kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka. 134 straipsnis. Policijos rėmėjų apdovanojimas
saugant viešąją tvarką ir visuomenę, užkardant nusikalstamas veikas, gali būti policijos įstaigos vadovo ar kitų institucijų paskatintas padėka, pinigine premija bei apdovanotas ar pristatytas aukštesniam apdovanojimui įstatymų nustatyta tvarka. 2. Už didelius nuopelnus policijos rėmėjas gali būti pristatytas valstybiniam apdovanojimui. 14
už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. 2. Policijos įstaigos vadovas turi teisę įspėti policijos rėmėją už veiksmus, nesuderinamus su policijos rėmėjų veikla, ir apie tai pranešti rekomendaciją pateikusiai organizacijai. ŠEŠTASIS SKIRSNIS
156 straipsnis. Specialiųjų priemonių išdavimas ir panaudojimas
priemonių išdavimo policijos rėmėjams atvejus ir leidžiamų išduoti specialiųjų priemonių rūšis tvarką nustato Lietuvos Respublikos policijos generalinis komisaras. 2. Specialiosios priemonės gali būti išduodamos tinkamai parengtiems policijos rėmėjams atlikti pavestas funkcijas tik kartu su policijos pareigūnais, o savigynos tikslu ir patruliuojantiems savarankiškai. 3. Specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygas reglamentuoja Policijos įstatymas. 17 straipsnis. Specialiųjų priemonių panaudojimas
kartu su policijos pareigūnais turi teisę panaudoti specialiąsias priemones, kai būtina nutraukti nusikalstamas veikas ar užkirsti kelią administraciniams teisės pažeidimams, sulaikyti juos padariusius asmenis ir ginant asmens teisėtus interesus.
Specialiųjų priemonių panaudojimas galimas tik tiek, kiek to reikia minėtiems veiksmams įvykdyti, ir tik po to, kai visos įmanomos įtikinimo ar kitos priemonės nebuvo veiksmingos. Specialiųjų priemonių rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos rėmėjas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Vartodami prievartą, policijos rėmėjai privalo stengtis išvengti sunkių padarinių. 2. Policijos rėmėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti šias specialiąsias priemones – policijos ginkluotėje esančias lazdas, antrankius ir dujas. 3. Prieš naudodamas specialiąsias priemones, policijos rėmėjas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę rėmėjo ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas. 4. Policijos rėmėjas, panaudojęs specialiąsias priemones nepažeisdamas šio įstatymo reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas. 5. patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai gali panaudoti specialiąsias priemones tik savigynai. 6. Apie policijos rėmėjo panaudotas specialiąsias priemones teritorinės policijos įstaigos viršininkas nedelsdamas informuoja prokurorą. 178 straipsnis. Specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindai
turi teisę panaudoti specialiąsias priemones:
1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;
2) sulaikydamas teisės pažeidimą darantį arba padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo; 2.
Draudžiama panaudoti specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalūs ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas policijos rėmėjui arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba jei užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.”169 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos finansavimas Policijos rėmėjų veikla finansuojama iš valstybės biudžete Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų, miestų ir rajonų savivaldybių skiriamų tikslinių lėšų , iš specialių kovos su nusikalstamumu bei teisėtvarkos pažeidimais fondų, miestų ir rajonų savivaldybių bei visuomeninių organizacijų lėšų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia Seimo nariai: Aleksandras Zeltinis V alerijus Simulik
Dėl Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto
1) Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas siekiant sudaryti teisines prielaidas kuo daugiau asmenų įtraukti į viešojo saugumo užtikrinimą, skatinti jų motyvaciją talkinti policijai. Pirminiai siūlytojai – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valerijus Simulik ir Aleksandras Zeltinis Projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo nariai Valerijus Simulik ir Aleksandras Zeltinis, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas
rėmėjų įgaliojimus viešosios tvarkos bei visuomenės saugumo užtikrinimo srityje ir nustatyti jų savarankiško veikimo ribas ir kompetenciją. 2. Aiškiai reglamentuoti specialiųjų priemonių panaudojimo pagrindus ir tvarką. 3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projekte aptarti klausimai: Policijos rėmėjų veikla reglamentuojama Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatyme (Žin., 1998, Nr. 59-1653; 2003, Nr. 38-1680). Policijos rėmėjai kartu su policijos pareigūnais patruliuoja užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, dalyvauja vykdant tikslines priemones, išaiškinant nelegalios alkoholinių gėrimų apyvartos atvejus, vykdant reidus turgavietėse, padeda užtikrinti viešąją tvarką sporto varžybų, diskotekų, seniūnijose vykstančių švenčių ir kitų masinių renginių metu.
Kartu su policijos pareigūnais, Vaikų teisių apsaugos tarnybos ir Probacijos tarnybos pareigūnais prevencinių priemonių metu tikrina teistus asmenis, kuriems taikyti teismo apribojimai, taip pat lanko problemines šeimas. Policijos rėmėjai kartu su policijos pareigūnais dalyvauja ir mobiliuose ekipažuose, patruliuodami kaimo vietovėse ir jaunimo susibūrimo vietose, tikrindami apleistas sodybas ir vienkiemius. Dažnai tam naudoja ir savo transporto priemones. Policijos rėmėjai taip pat teikia ir kitokią pagalbą organizuojant įvairius renginius. Jie dažniausiai padeda organizuoti socialinius prevencinius projektus, aktyviai teikia policijos rėmėjų veiklos tobulinimo siūlymus. 4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatyme neaptartos specialiųjų priemonių panaudojimo sąlygos, nenustatytos jų rūšys, kurias leistina panaudoti policijos rėmėjams užkardant teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat neįtvirtintas mokymų privalomumas. Manome, kad šie Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo pakeitimai sudarytų sąlygas veiksmingiau pasitelkti policijos rėmėjus užtikrinant viešąją tvarką bei saugumą ir nustatyti aiškų policijos rėmėjų teisinį statusą. Organizuojant policijos rėmėjų veiklą, susiduriama su problema, kad dauguma policijos rėmėjų yra dirbantys asmenys, todėl pasitelkiant juos į pagalbą tenka derinti jų pasitelkimą ir veiklą, renginių ar priemonių organizavimą.
Todėl projekte siūloma, kad, jeigu policijos rėmėjas atlieka policijos rėmėjo funkcijas ir pateikia policijos įstaigos išduotą tai patvirtinančią pažymą, darbdavys privalo jį išleisti iš darbo ir išsaugoti jo darbo vietą. Be to, siūloma nustatyti, kad darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. 5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų padarinių nenumatoma. 6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas turės teigiamą įtaką kriminogeninei situacijai. 7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą projektą, reikės patvirtinti policijos rėmėjų mokymo programų, susijusių su policijos uždavinių įgyvendinimu užduočių ir pavedimų policijos rėmėjams, sąrašą. 9) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis nurodytų įstatymų reikalavimų.
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja kitiems Europos Sąjungos dokumentams. 11) j eigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki
teisės aktus. 12) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc ,
Teikia Seimo nariai: Aleksandras Zeltinis Valerijus Simulik
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-07- Nr. Į 2014-06-06 Nr. XIIP-1900 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo PROJEKTO nr. xiIp‑1900 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1900 (toliau‑Projektas) pažymime, kad:
vykdydami įstatymo jiems nustatytas funkcijas neįgyja viešojo administravimo įgaliojimų, nėra aišku, kodėl vadovaujantis Projekto 2 straipsniu policijos rėmėju gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (nors ir neturėdami Lietuvos pilietybės) gali būti ne mažiau suinteresuoti aktyviai dalyvauti formuojant saugią aplinką, kitaip tariant, atlikti policijos rėmėjų funkcijas, todėl ypač atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti asmenis tapti policijos rėmėjais, keltinas klausimas, ar Projekto 2 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas pilietybės kriterijus yra pagrįstas, tikslingas ir tinkamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. 2. Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad policijos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami , ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose, inter alia , su fizinės prievartos panaudojimu.
Atsižvelgdami į Projektu siūlomas praplėsti policijos rėmėju teises ir ypač galimybę specialiąsias priemones naudoti savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai siūlome apsvarstyti galimybę atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalį, kad ji aiškiai įtvirtintų reikalavimą policijos rėmėjus periodiškai tikrinti dėl sugebėjimo tinkamai ir proporcingai panaudoti fizinę prievartą atliekant policijos rėmėjo funkcijas. 3. Šiuo metu galiojančio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 punktai numato, atitinkamai, kad policijos rėmėjai padeda policijai prižiūrėti eismo saugumą bei kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų. Projektu siūloma atsisakyti tokių policijos rėmėjų funkcijų, tačiau aiškinamajame rašte nepaaiškintos tokio siūlymo priežastys. Suprantama, kad Projekto 4 straipsnis buvo formuluojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią pagrindinius policijos uždavinius, tačiau to paties 5 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti įstatymai policijai gali nustatyti ir kitų uždavinių , todėl tai neapriboja galimybės policijos rėmėjams toliau vykdyti Įstatymo 4 straipsnio
funkcijas vykdantiems pareigūnams policijos rėmėjų pagalba gali būti ypač aktuali ir naudinga. 4. Manytina, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalies žodžiai „išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą“ yra pertekliniai, nes tokios programos neišklausę ir egzamino neišlaikę asmenys negali būti pripažįstami policijos rėmėjais.
Kita vertus, jei Projekto rengėjai siekia įtvirtinti, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalyje minimą savarankiško patruliavimo teisę turėtų tik specialią mokymų programą išklausę policijos rėmėjai (o ne bendrąją, kuri yra ruošiama visiems, siekiantiems tapti policijos rėmėjais) ir išlaikę specialų egzaminą, tuomet Projekto nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. 5. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Paksas prieš Lietuvą [1] byloje, Projekto
rėmėjus, jei asmuo „buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo“, taip pat jei „asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus“ kelia klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui. Mūsų nuomone, šios nuostatos turėtų būti koreguojamos nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus, asmuo galėtų tapti policijos rėmėju. Pabrėžtina, kad policijos rėmėjų funkcijos negali pateisinti griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų: primintina, kad byloje Paksas prieš Lietuvą pareiškėjas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų, tačiau EŽTT nesutiko, kad priesaiką sulaužiusiam asmeniui neterminuotas draudimas būti renkamam Parlamento nariu yra proporcingas jo teisės ribojimas. 6.
įstaigos vadovo sprendimas dėl asmens išbraukimo iš policijos rėmėjų gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Keltinas klausimas, ar toks policijos įstaigos vadovo sprendimas iš tiesų nelaikytinas individualiu teisės aktu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasmę ar individualiu administraciniu aktu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasmę. Tokiu atveju policijos įstaigos vadovo sprendimas turėtų būti skundžiamas minėtuose įstatymuose nustatyta tvarka. 7. Manytume, kad Projekto 10 straipsnio 2 ir 3 dalys savo turiniu neatitinka straipsnio pavadinimo. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siekiama praplėsti policijos rėmėjų teises ir suteikti jiems galimybę naudoti specialiąsias priemones ne tik atliekant funkcijas kartu su policijos pareigūnais, tačiau ir savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, manytume, kad tam tikrais atvejais galėtų kilti policijos rėmėjų specialios atsakomybės taikymo klausimas. Tuo tarpu Projekto 15 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos rėmėjų atsakomybę, tėra nurodoma, kad policijos rėmėjai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1]
Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04). Šiame sprendime EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant, inter alia, į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, toks apribojimas yra neproporcingas, ir todėl pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio pažeidimą.
2014-06-12 Nr. XIIP-1900 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
teigiama, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2014 m. birželio 1 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Pirma, minima data jau yra praėjusi. Antra, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, pasiūlymas Vyriausybei parengti ir priimti susijusius poįstatyminius teisės aktus turėtų būti suformuluotas Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame taip pat būtų numatytas ir vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. 2. Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje (toliau – projektas) atskirame straipsnyje turėtų būti apibrėžtos pagrindinės Policijos rėmėjų įstatyme vartojamos sąvokos. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos rėmėjas yra pilietis, padedantis policijai „ užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų užkardymą“. Pirma, projekto 4 straipsnio
tvarką. Antra, nusikalstamos veikos patenka į teisės pažeidimų sąvoką, todėl prieš žodžius „teisės pažeidimų“ įrašytinas žodis „kitų“. 4. Projekto 2 straipsnio naujose 2 ir 3 dalyse apibrėžiamos naujos garbės policijos rėmėjo ir jaunojo policijos rėmėjo sąvokos projekto tekste daugiau nėra vartojamos. 5. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minima viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo sritis.
Pakartotina, kad projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 6. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti policijos rėmėjo teisę kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, panaudoti specialiąsias priemones . Formuluotė „savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai“ gali būti suprasta dvejopai. Jeigu ji reiškia, kad policijos rėmėjai gali patruliuoti savarankiškai savigynos tikslu, reikia atskleisti „patruliavimo savarankiškai savigynos tikslu“ turinį. Jeigu ši formuluotė reiškia, kad, patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai turi teisę specialiąsias priemones panaudoti tik savigynos tikslu, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas redaguotinas. 7. Projekto 5 straipsnio 4 dalis redaguotina:
nustatyti, kad policijos rėmėjai turi teisę patruliuoti „savarankiškai“,
„nedalyvaujant policijos pareigūnams“, ar vis dėlto „vadovaujami policijos
pareigūno“, t. y. nesavarankiškai. 7.2. Joje teigiama, kad policijos rėmėjai savarankiškai patruliuoti turi teisę „tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką“. Pirma, bendruomenės poreikių tenkinimas nėra numatytas projekto 4 straipsnyje kaip policijos rėmėjo funkcija. Antra, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 7.3. Kad policijos rėmėjai turi būti išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą jau buvo nustatyta projekto 3 straipsnio 4 dalyje ir dar bus nustatyta projekto 7 straipsnio 3 dalyje. Pirma, projekto nuostatos neturi kartotis. Antra, nėra aišku, kuo skiriasi sąvokos
„mokymų kursas“ (3 straipsnio 4 dalis) ir „mokymų programa“ (5 straipsnio 4
dalis).
Trečia, iš visų trijų minėtų projekto nuostatų nėra aišku, ar mokymai ir egzaminas privalomi pretendentui į policijos rėmėjus (asmeniui, atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus) (3 straipsnio 4 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis), ar asmeniui, jau esančiam policijos rėmėju, reikalingi papildomi mokymai ir egzaminas tam atvejui, kad jis įgytų teisę patruliuoti savarankiškai (5 straipsnio 4 dalis). 7.4. Projekto 5 straipsnio 4 dalis (kaip ir kitos projekto nuostatos) redaguotinos kalbos kultūros požiūriu. 8. Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siekiama nustatyti, kad policijos rėmėju gali tapti, be kitų reikalavimų, asmuo, pagal sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. Tačiau projekte nenustatyti pretendento tapti policijos rėmėju sveikatos būklės patikrinimo pagrindai. 9. Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad policijos rėmėju gali tapti asmuo, „turintis ne mažesnį kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių policijos rėmėju negali būti Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą. 10. Projekto 7 straipsnio 4 dalies pirmosios pastraipos žodžiai „šie asmenys“ yra pertekliniai, kadangi šios dalies 1-4 punktai prasideda žodžiais „asmuo, kuris“. 11. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas redaguotinas:
skirtingos formuluotės „buvo teistas“ ir „nuteistas“. 11.2. Projekto tekste pagrįstai nėra žodžių, esančių projekto lyginamajame variante „du ar daugiau kartų administracine tvarka“ (per kokį laikotarpį, ką reiškia sąvoka „administracine tvarka“, kodėl administracine tvarka asmuo buvo „teistas“, o ne „baustas“, už kokius administracinius teisės ar kitokius pažeidimus?). 11.3.
Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia, todėl jis negali būti išnykęs ar panaikintas. 11.4. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina papildyti nuostata „ asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“. 12. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie negali būti policijos rėmėjais, siūlytina papildyti antstolio pareigybe. 13. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje minimi policijos rėmėjų nuostatai, tačiau nėra aišku, kas juos rengia ir tvirtina. 14. Projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas ir liemenė policijos rėmėjui išduodami „prireikus“, o 2 dalyje – kad nešioti ženklą „ir“ dėvėti liemenę policijos rėmėjas „privalo“. 15. Projekto 8 straipsnio 3 dalies konstrukcija formuluotina taip: „Atleidžiamas policijos rėmėjas grąžina policijos rėmėjo pažymėjimą, atpažinimo ženklą ir liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“. 16. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę siūlytina konstruoti taip: „ilgiau nei 6 mėnesius nepertraukiamai nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje“. 17. Projekto 11 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio „ Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka “ žodžiai
„policijos rėmėjo“ yra pertekliniai: policijos rėmėjai, remiantis projekto
nuostatomis, darbo užmokesčio negauna, o vidutinis darbo užmokestis gali būti kompensuojamas asmenims, darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas. 18 . Projekto 13 straipsnio formuluotė „užtikrinant viešąją tvarką“ redaguotina, kadangi, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 19.
punkte ir 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savarankiškai patruliuojantiems policijos rėmėjams savigynos tikslu specialiąsias priemones galima „panaudoti“, o projekto 16 straipsnio 2 dalyje – kad tokiems policijos rėmėjams specialiąsias priemones galima „išduoti“. 20. Projekto 17 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „savigynai“, o 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio
nuostatos, susijusios su pagrindais, kuomet policijos rėmėjai specialiąsias priemones gali panaudoti tik kartu su policijos pareigūnais, o kada – patruliuodami savarankiškai, savigynos tikslu, suderintinos tarpusavyje. 22. Projekto 19 straipsnyje minimos visuomeninės organizacijos. Pastebėtina, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios dar 2004 metais, įsigaliojus Asociacijų įstatymui. 23. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta“, ir kad „Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.“ Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, dėl šio projekto yra būtina gauti Vyriausybės išvadą. 24. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius O. Kisel R. Rutkauskaitė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Linas Balsys , Seimo narys ; Kristijonas Gudalevičius, Vidaus reikalų ministerijos, skyriaus patarėjas; Mindaugas Lingė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas; Sigitas Mecelica, Seimo pirmininkės sekretoriato vadovo pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
1Projekto aiškinamajame rašte teigiama,
kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2014 m. birželio 1 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Pirma, minima data jau yra praėjusi. Antra, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, pasiūlymas Vyriausybei parengti ir priimti susijusius poįstatyminius teisės aktus turėtų būti suformuluotas Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame taip pat būtų numatytas ir vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12) 2.
Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje (toliau – projektas) atskirame straipsnyje turėtų būti apibrėžtos pagrindinės Policijos rėmėjų įstatyme vartojamos sąvokos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)21
numatyta, kad policijos rėmėjas yra pilietis, padedantis policijai
„užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės
pažeidimų užkardymą“. Pirma, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Antra, nusikalstamos veikos patenka į teisės pažeidimų sąvoką, todėl prieš žodžius
„teisės pažeidimų“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
dalyse apibrėžiamos naujos garbės policijos rėmėjo ir jaunojo policijos rėmėjo sąvokos projekto tekste daugiau nėra vartojamos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)22
viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo sritis. Pakartotina, kad projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)511
siūloma nustatyti policijos rėmėjo teisę kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, panaudoti specialiąsias priemones. Formuluotė „savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai“ gali būti suprasta dvejopai. Jeigu ji reiškia, kad policijos rėmėjai gali patruliuoti savarankiškai savigynos tikslu, reikia atskleisti „patruliavimo savarankiškai savigynos tikslu“ turinį.
Jeigu ši formuluotė reiškia, kad, patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai turi teisę specialiąsias priemones panaudoti tik savigynos tikslu, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas redaguotinas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)54
redaguotina: 7.1. Nėra aišku, ar joje norima nustatyti, kad policijos rėmėjai turi teisę patruliuoti „savarankiškai“, „nedalyvaujant policijos pareigūnams“, ar vis dėlto „vadovaujami policijos pareigūno“, t. y. nesavarankiškai. 7.2. Joje teigiama, kad policijos rėmėjai savarankiškai patruliuoti turi teisę „tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką“. Pirma, bendruomenės poreikių tenkinimas nėra numatytas projekto 4 straipsnyje kaip policijos rėmėjo funkcija. Antra, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 7.3. Kad policijos rėmėjai turi būti išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą jau buvo nustatyta projekto 3 straipsnio 4 dalyje ir dar bus nustatyta projekto 7 straipsnio 3 dalyje. Pirma, projekto nuostatos neturi kartotis. Antra, nėra aišku, kuo skiriasi sąvokos „mokymų kursas“ (3 straipsnio 4 dalis) ir „mokymų programa“ (5 straipsnio 4 dalis). Trečia, iš visų trijų minėtų projekto nuostatų nėra aišku, ar mokymai ir egzaminas privalomi pretendentui į policijos rėmėjus (asmeniui, atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus) (3 straipsnio 4 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis), ar asmeniui, jau esančiam policijos rėmėju, reikalingi papildomi mokymai ir egzaminas tam atvejui, kad jis įgytų teisę patruliuoti savarankiškai (5 straipsnio 4 dalis). 7.4. Projekto 5 straipsnio 4 dalis (kaip ir kitos projekto nuostatos) redaguotinos kalbos kultūros požiūriu.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)71
nustatyti, kad policijos rėmėju gali tapti, be kitų reikalavimų, asmuo, pagal sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. Tačiau projekte nenustatyti pretendento tapti policijos rėmėju sveikatos būklės patikrinimo pagrindai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)71
įtvirtinti nuostatą, kad policijos rėmėju gali tapti asmuo, „turintis ne mažesnį kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių policijos rėmėju negali būti Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)74
pirmosios pastraipos žodžiai „šie asmenys“ yra pertekliniai, kadangi šios dalies 1-4 punktai prasideda žodžiais „asmuo, kuris“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)741
punktas redaguotinas:
skirtingos formuluotės „buvo teistas“ ir „nuteistas“. 11.2. Projekto tekste pagrįstai nėra žodžių, esančių projekto lyginamajame variante „du ar daugiau kartų administracine tvarka“ (per kokį laikotarpį, ką reiškia sąvoka
„administracine tvarka“, kodėl administracine tvarka asmuo buvo „teistas“, o
ne „baustas“, už kokius administracinius teisės ar kitokius pažeidimus?). 11.3. Pažymėtina, kad, remiantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia, todėl jis negali būti išnykęs ar panaikintas. 11.4. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina papildyti nuostata „asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)742
punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie negali būti policijos rėmėjais, siūlytina papildyti antstolio pareigybe. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)75
policijos rėmėjų nuostatai, tačiau nėra aišku, kas juos rengia ir tvirtina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)81
nustatyta, kad ženklas ir liemenė policijos rėmėjui išduodami „prireikus“, o
„privalo“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)83
konstrukcija formuluotina taip: „Atleidžiamas policijos rėmėjas grąžina policijos rėmėjo pažymėjimą, atpažinimo ženklą ir liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)914
punkto formuluotę siūlytina konstruoti taip: „ilgiau nei 6 mėnesius nepertraukiamai nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)116
antrojo sakinio „Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“ žodžiai „policijos rėmėjo“ yra pertekliniai: policijos rėmėjai, remiantis projekto nuostatomis, darbo užmokesčio negauna, o vidutinis darbo užmokestis gali būti kompensuojamas asmenims, darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)13 18.
Projekto 13 straipsnio formuluotė
„užtikrinant viešąją tvarką“ redaguotina, kadangi, kaip jau minėta, projekto
saugoti viešąją tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)517151
punkte ir 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savarankiškai patruliuojantiems policijos rėmėjams savigynos tikslu specialiąsias priemones galima „panaudoti“, o projekto 16 straipsnio 2 dalyje – kad tokiems policijos rėmėjams specialiąsias priemones galima „išduoti“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)175
vartojama sąvoka „savigynai“, o 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje – „savigynos tikslu“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1718
nuostatos, susijusios su pagrindais, kuomet policijos rėmėjai specialiąsias priemones gali panaudoti tik kartu su policijos pareigūnais, o kada – patruliuodami savarankiškai, savigynos tikslu, suderintinos tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)19
visuomeninės organizacijos. Pastebėtina, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios dar 2004 metais, įsigaliojus Asociacijų įstatymui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)
23Projekto aiškinamajame rašte teigiama,
kad „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta“, ir kad „Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.“ Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, dėl šio projekto yra būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12) 24.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-07-14) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1900 (toliau ‑ Projektas) pažymime, kad:
rėmėjai vykdydami įstatymo jiems nustatytas funkcijas neįgyja viešojo administravimo įgaliojimų, nėra aišku, kodėl vadovaujantis Projekto 2 straipsniu policijos rėmėju gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (nors ir neturėdami Lietuvos pilietybės) gali būti ne mažiau suinteresuoti aktyviai dalyvauti formuojant saugią aplinką, kitaip tariant, atlikti policijos rėmėjų funkcijas, todėl ypač atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti asmenis tapti policijos rėmėjais, keltinas klausimas, ar Projekto 2 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas pilietybės kriterijus yra pagrįstas, tikslingas ir tinkamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
straipsnio 9 dalis numato, kad policijos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose, inter alia, su fizinės prievartos panaudojimu.
Atsižvelgdami į Projektu siūlomas praplėsti policijos rėmėju teises ir ypač galimybę specialiąsias priemones naudoti savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai siūlome apsvarstyti galimybę atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalį, kad ji aiškiai įtvirtintų reikalavimą policijos rėmėjus periodiškai tikrinti dėl sugebėjimo tinkamai ir proporcingai panaudoti fizinę prievartą atliekant policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
straipsnio 3 ir 4 punktai numato, atitinkamai, kad policijos rėmėjai padeda policijai prižiūrėti eismo saugumą bei kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų. Projektu siūloma atsisakyti tokių policijos rėmėjų funkcijų, tačiau aiškinamajame rašte nepaaiškintos tokio siūlymo priežastys. Suprantama, kad Projekto 4 straipsnis buvo formuluojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią pagrindinius policijos uždavinius, tačiau to paties 5 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti įstatymai policijai gali nustatyti ir kitų uždavinių, todėl tai neapriboja galimybės policijos rėmėjams toliau vykdyti Įstatymo 4 straipsnio
funkcijas vykdantiems pareigūnams policijos rėmėjų pagalba gali būti ypač aktuali ir naudinga. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)54
dalies žodžiai „išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą“ yra pertekliniai, nes tokios programos neišklausę ir egzamino neišlaikę asmenys negali būti pripažįstami policijos rėmėjais.
Kita vertus, jei Projekto rengėjai siekia įtvirtinti, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalyje minimą savarankiško patruliavimo teisę turėtų tik specialią mokymų programą išklausę policijos rėmėjai (o ne bendrąją, kuri yra ruošiama visiems, siekiantiems tapti policijos rėmėjais) ir išlaikę specialų egzaminą, tuomet Projekto nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
Teismo sprendimą Paksas prieš Lietuvą (2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04). Šiame sprendime EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant, inter alia, į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, toks apribojimas yra neproporcingas, ir todėl pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio pažeidimą) byloje, Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, numatantys apribojimą priimti į policijos rėmėjus, jei asmuo „buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo“, taip pat jei
„asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju,
notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus“ kelia klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui.
Mūsų nuomone, šios nuostatos turėtų būti koreguojamos nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus, asmuo galėtų tapti policijos rėmėju. Pabrėžtina, kad policijos rėmėjų funkcijos negali pateisinti griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų: primintina, kad byloje Paksas prieš Lietuvą pareiškėjas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų, tačiau EŽTT nesutiko, kad priesaiką sulaužiusiam asmeniui neterminuotas draudimas būti renkamam Parlamento nariu yra proporcingas jo teisės ribojimas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)92
6Projekto 9 straipsnio 2 dalis numato,
kad policijos įstaigos vadovo sprendimas dėl asmens išbraukimo iš policijos rėmėjų gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Keltinas klausimas, ar toks policijos įstaigos vadovo sprendimas iš tiesų nelaikytinas individualiu teisės aktu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasmę ar individualiu administraciniu aktu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasmę. Tokiu atveju policijos įstaigos vadovo sprendimas turėtų būti skundžiamas minėtuose įstatymuose nustatyta tvarka. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)10
ir 3 dalys savo turiniu neatitinka straipsnio pavadinimo. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
siekiama praplėsti policijos rėmėjų teises ir suteikti jiems galimybę naudoti specialiąsias priemones ne tik atliekant funkcijas kartu su policijos pareigūnais, tačiau ir savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, manytume, kad tam tikrais atvejais galėtų kilti policijos rėmėjų specialios atsakomybės taikymo klausimas. Tuo tarpu Projekto 15 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos rėmėjų atsakomybę, tėra nurodoma, kad policijos rėmėjai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 4 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 2.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1900 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1900), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje patikslinti, apie kokias bendruomenes kalbama – savivaldybės bendruomenes, apibrėžtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 11 dalyje, gyvenamosios vietovės bendruomenes, apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, ar kitas bendruomenes. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)34
dalies paskutiniame sakinyje žodis „praeina“ keistinas žodžiu „išklauso“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)511
papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, pagal kurią policijos rėmėjams būtų suteikta teisė patruliuojant savarankiškai, nedalyvaujant policijos pareigūnams, panaudoti specialiąsias priemones, ir atitinkamai išbraukti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies analogiškas nuostatas. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)53
dalies nuostata „įspėti viešosios tvarkos pažeidėją“ yra perteklinė, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos rėmėjas, matydamas viešosios tvarkos pažeidimą, turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų, ir toks reikalavimas pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį privalomas.
Policijos rėmėjo privalomas reikalavimas pagal prasmę ir pasekmes yra griežtesnė ir veiksmingesnė priemonė nei viešosios tvarkos pažeidėjo įspėjimas. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma policijos rėmėjų teisė
„pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą“
dubliuoja keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą policijos rėmėjo pareigą pranešti policijai apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)75
dalyje nustatoma, kad patenkinus pretendento į policijos rėmėjus prašymą su juo turi būti pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti, kad atleidžiant policijos rėmėją su juo sudaryta savanoriškos veiklos sutartis turi būti nutraukta. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir nustatyti savanoriškos veiklos sutarties pratęsimo terminą (arba galimybę pratęsti sutartį neterminuotai). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)92
dalyje siekiama nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui ir šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, policijos įstaigos vadovas laikytinas viešojo administravimo subjektu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)111
dalyje vietoj žodžių „jis tapo“ siūlytina įrašyti žodžius „jam nustatytas“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)117
dalis, kurioje nustatyta, kad policijos rėmėjui pagrindinėje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos, neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio nuostatų. Darbo kodekso 168 straipsnis numato kasmetines papildomas atostogas už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį (nustatytas baigtinis kasmetinių papildomų atostogų suteikimo pagrindų sąrašas). Šiame straipsnyje nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitų papildomų atostogų suteikimo pagrindų. Taigi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įrašyti papildomas atostogas nėra teisinio pagrindo. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūlomas teisinis reguliavimas apsvarstytas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. TTP-7, 3 klausimas). Lietuvos Respublikos trišalė taryba tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė, nes jis neatitinka darbdavių ekonominių interesų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)16 2.9.
Tikslintinas keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimas, nes šiame straipsnyje nenustatoma specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)19
prieš žodį „savivaldybių“ išbrauktini žodžiai „miestų ir rajonų“ (derinant su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)
įstatymą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projekto“ išdėstytas pastabas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1900 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, įstatymo projektą sujungiant su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-1033 ir derinant įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1352. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-12-03)19 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Policijos rėmėjų veiklos finansavimas Policijos rėmėjų veikla finansuojama iš valstybės biudžete Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų, miestų ir rajonų savivaldybių skiriamų tikslinių biudžetų lėšų, iš specialių kovos su nusikalstamumu bei teisėtvarkos pažeidimais fondų, visuomeninių organizacijų lėšų. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja - E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos
patarėjas, R. Guobaitė-Kirslienė - Prezidento kanceliarijos patarėja, R. Juršaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėjo pavaduotoja, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, V. Stancikas - Seimo nario A. Zeltinio visuomeninis padėjėjas . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)
1Projekto aiškinamajame rašte teigiama,
kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2014 m. birželio 1 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Pirma, minima data jau yra praėjusi. Antra, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, pasiūlymas Vyriausybei parengti ir priimti susijusius poįstatyminius teisės aktus turėtų būti suformuluotas Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo įstatymo
įsigaliojimas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)
aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje (toliau – projektas) atskirame straipsnyje turėtų būti apibrėžtos pagrindinės Policijos rėmėjų įstatyme vartojamos sąvokos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)21
numatyta, kad policijos rėmėjas yra pilietis, padedantis policijai
„užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės
pažeidimų užkardymą“. Pirma, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Antra, nusikalstamos veikos patenka į teisės pažeidimų sąvoką, todėl prieš žodžius
„teisės pažeidimų“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)2
dalyse apibrėžiamos naujos garbės policijos rėmėjo ir jaunojo policijos rėmėjo sąvokos projekto tekste daugiau nėra vartojamos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)22
viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo sritis. Pakartotina, kad projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)511
siūloma nustatyti policijos rėmėjo teisę kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, panaudoti specialiąsias priemones.
Formuluotė „savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai“ gali būti suprasta dvejopai. Jeigu ji reiškia, kad policijos rėmėjai gali patruliuoti savarankiškai savigynos tikslu, reikia atskleisti „patruliavimo savarankiškai savigynos tikslu“ turinį. Jeigu ši formuluotė reiškia, kad, patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai turi teisę specialiąsias priemones panaudoti tik savigynos tikslu, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas redaguotinas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)54
redaguotina: 7.1. Nėra aišku, ar joje norima nustatyti, kad policijos rėmėjai turi teisę patruliuoti „savarankiškai“, „nedalyvaujant policijos pareigūnams“, ar vis dėlto „vadovaujami policijos pareigūno“, t. y. nesavarankiškai. 7.2. Joje teigiama, kad policijos rėmėjai savarankiškai patruliuoti turi teisę „tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką“. Pirma, bendruomenės poreikių tenkinimas nėra numatytas projekto 4 straipsnyje kaip policijos rėmėjo funkcija. Antra, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 7.3. Kad policijos rėmėjai turi būti išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą jau buvo nustatyta projekto 3 straipsnio 4 dalyje ir dar bus nustatyta projekto 7 straipsnio 3 dalyje. Pirma, projekto nuostatos neturi kartotis. Antra, nėra aišku, kuo skiriasi sąvokos „mokymų kursas“ (3 straipsnio 4 dalis) ir „mokymų programa“ (5 straipsnio 4 dalis).
Trečia, iš visų trijų minėtų projekto nuostatų nėra aišku, ar mokymai ir egzaminas privalomi pretendentui į policijos rėmėjus (asmeniui, atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus) (3 straipsnio 4 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis), ar asmeniui, jau esančiam policijos rėmėju, reikalingi papildomi mokymai ir egzaminas tam atvejui, kad jis įgytų teisę patruliuoti savarankiškai (5 straipsnio 4 dalis). 7.4. Projekto 5 straipsnio 4 dalis (kaip ir kitos projekto nuostatos) redaguotinos kalbos kultūros požiūriu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)71
nustatyti, kad policijos rėmėju gali tapti, be kitų reikalavimų, asmuo, pagal sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. Tačiau projekte nenustatyti pretendento tapti policijos rėmėju sveikatos būklės patikrinimo pagrindai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)71
įtvirtinti nuostatą, kad policijos rėmėju gali tapti asmuo, „turintis ne mažesnį kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių policijos rėmėju negali būti Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)74
pirmosios pastraipos žodžiai „šie asmenys“ yra pertekliniai, kadangi šios dalies 1-4 punktai prasideda žodžiais „asmuo, kuris“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)741
punktas redaguotinas:
skirtingos formuluotės „buvo teistas“ ir „nuteistas“. 11.2.
žodžių, esančių projekto lyginamajame variante „du ar daugiau kartų administracine tvarka“ (per kokį laikotarpį, ką reiškia sąvoka
„administracine tvarka“, kodėl administracine tvarka asmuo buvo „teistas“, o
ne „baustas“, už kokius administracinius teisės ar kitokius pažeidimus?). 11.3. Pažymėtina, kad, remiantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia, todėl jis negali būti išnykęs ar panaikintas. 11.4. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina papildyti nuostata „asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)742
punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie negali būti policijos rėmėjais, siūlytina papildyti antstolio pareigybe. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)75
policijos rėmėjų nuostatai, tačiau nėra aišku, kas juos rengia ir tvirtina. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)81
nustatyta, kad ženklas ir liemenė policijos rėmėjui išduodami „prireikus“, o
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)83
konstrukcija formuluotina taip: „Atleidžiamas policijos rėmėjas grąžina policijos rėmėjo pažymėjimą, atpažinimo ženklą ir liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)914
punkto formuluotę siūlytina konstruoti taip: „ilgiau nei 6 mėnesius nepertraukiamai nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)116 17.
Projekto 11 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio „Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“ žodžiai „policijos rėmėjo“ yra pertekliniai: policijos rėmėjai, remiantis projekto nuostatomis, darbo užmokesčio negauna, o vidutinis darbo užmokestis gali būti kompensuojamas asmenims, darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)13
„užtikrinant viešąją tvarką“ redaguotina, kadangi, kaip jau minėta, projekto
saugoti viešąją tvarką. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)517151
punkte ir 17 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savarankiškai patruliuojantiems policijos rėmėjams savigynos tikslu specialiąsias priemones galima „panaudoti“, o projekto 16 straipsnio 2 dalyje – kad tokiems policijos rėmėjams specialiąsias priemones galima „išduoti“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)175
vartojama sąvoka „savigynai“, o 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje – „savigynos tikslu“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)1718
nuostatos, susijusios su pagrindais, kuomet policijos rėmėjai specialiąsias priemones gali panaudoti tik kartu su policijos pareigūnais, o kada – patruliuodami savarankiškai, savigynos tikslu, suderintinos tarpusavyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)19
visuomeninės organizacijos. Pastebėtina, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios dar 2004 metais, įsigaliojus Asociacijų įstatymui.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)
23Projekto aiškinamajame rašte teigiama,
kad „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta“, ir kad „Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.“ Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, dėl šio projekto yra būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-12)
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
rėmėjai vykdydami įstatymo jiems nustatytas funkcijas neįgyja viešojo administravimo įgaliojimų, nėra aišku, kodėl vadovaujantis Projekto 2 straipsniu policijos rėmėju gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (nors ir neturėdami Lietuvos pilietybės) gali būti ne mažiau suinteresuoti aktyviai dalyvauti formuojant saugią aplinką, kitaip tariant, atlikti policijos rėmėjų funkcijas, todėl ypač atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti asmenis tapti policijos rėmėjais, keltinas klausimas, ar Projekto 2 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas pilietybės kriterijus yra pagrįstas, tikslingas ir tinkamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14) 2.
Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad policijos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose, inter alia, su fizinės prievartos panaudojimu. Atsižvelgdami į Projektu siūlomas praplėsti policijos rėmėju teises ir ypač galimybę specialiąsias priemones naudoti savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai siūlome apsvarstyti galimybę atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalį, kad ji aiškiai įtvirtintų reikalavimą policijos rėmėjus periodiškai tikrinti dėl sugebėjimo tinkamai ir proporcingai panaudoti fizinę prievartą atliekant policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
straipsnio 3 ir 4 punktai numato, atitinkamai, kad policijos rėmėjai padeda policijai prižiūrėti eismo saugumą bei kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų. Projektu siūloma atsisakyti tokių policijos rėmėjų funkcijų, tačiau aiškinamajame rašte nepaaiškintos tokio siūlymo priežastys. Suprantama, kad Projekto 4 straipsnis buvo formuluojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią pagrindinius policijos uždavinius, tačiau to paties 5 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti įstatymai policijai gali nustatyti ir kitų uždavinių, todėl tai neapriboja galimybės policijos rėmėjams toliau vykdyti Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas funkcijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tas funkcijas vykdantiems pareigūnams policijos rėmėjų pagalba gali būti ypač aktuali ir naudinga. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)54 4.
Manytina, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalies žodžiai „išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą“ yra pertekliniai, nes tokios programos neišklausę ir egzamino neišlaikę asmenys negali būti pripažįstami policijos rėmėjais. Kita vertus, jei Projekto rengėjai siekia įtvirtinti, kad Projekto 5 straipsnio 4 dalyje minimą savarankiško patruliavimo teisę turėtų tik specialią mokymų programą išklausę policijos rėmėjai (o ne bendrąją, kuri yra ruošiama visiems, siekiantiems tapti policijos rėmėjais) ir išlaikę specialų egzaminą, tuomet Projekto nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
Teismo sprendimą Paksas prieš Lietuvą (2011 m. sausio 6 d. EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04). Šiame sprendime EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant, inter alia, į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, toks apribojimas yra neproporcingas, ir todėl pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio pažeidimą) byloje, Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, numatantys apribojimą priimti į policijos rėmėjus, jei asmuo „buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo“, taip pat jei
„asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju,
notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus“ kelia klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui.
Mūsų nuomone, šios nuostatos turėtų būti koreguojamos nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus, asmuo galėtų tapti policijos rėmėju. Pabrėžtina, kad policijos rėmėjų funkcijos negali pateisinti griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų: primintina, kad byloje Paksas prieš Lietuvą pareiškėjas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų, tačiau EŽTT nesutiko, kad priesaiką sulaužiusiam asmeniui neterminuotas draudimas būti renkamam Parlamento nariu yra proporcingas jo teisės ribojimas. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)92
6Projekto 9 straipsnio 2 dalis numato,
kad policijos įstaigos vadovo sprendimas dėl asmens išbraukimo iš policijos rėmėjų gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Keltinas klausimas, ar toks policijos įstaigos vadovo sprendimas iš tiesų nelaikytinas individualiu teisės aktu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasmę. Tokiu atveju policijos įstaigos vadovo sprendimas turėtų būti skundžiamas minėtuose įstatymuose nustatyta tvarka. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)10
ir 3 dalys savo turiniu neatitinka straipsnio pavadinimo. Pritarti Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-07-14)
siekiama praplėsti policijos rėmėjų teises ir suteikti jiems galimybę naudoti specialiąsias priemones ne tik atliekant funkcijas kartu su policijos pareigūnais, tačiau ir savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, manytume, kad tam tikrais atvejais galėtų kilti policijos rėmėjų specialios atsakomybės taikymo klausimas. Tuo tarpu Projekto 15 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos rėmėjų atsakomybę, tėra nurodoma, kad policijos rėmėjai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-
įstaigų pasiūlymai:-
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr.
SV-S-692 „Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 4 ir 13 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1900 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1900), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje patikslinti, apie kokias bendruomenes kalbama – savivaldybės bendruomenes, apibrėžtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 11 dalyje, gyvenamosios vietovės bendruomenes, apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, ar kitas bendruomenes. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)34
dalies paskutiniame sakinyje žodis „praeina“ keistinas žodžiu „išklauso“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)511
papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio
teisė patruliuojant savarankiškai, nedalyvaujant policijos pareigūnams, panaudoti specialiąsias priemones, ir atitinkamai išbraukti keičiamo įstatymo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)53 2.4.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata „įspėti viešosios tvarkos pažeidėją“ yra perteklinė, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos rėmėjas, matydamas viešosios tvarkos pažeidimą, turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų, ir toks reikalavimas pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį privalomas. Policijos rėmėjo privalomas reikalavimas pagal prasmę ir pasekmes yra griežtesnė ir veiksmingesnė priemonė nei viešosios tvarkos pažeidėjo įspėjimas. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma policijos rėmėjų teisė
„pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą“
dubliuoja keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą policijos rėmėjo pareigą pranešti policijai apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)75
dalyje nustatoma, kad patenkinus pretendento į policijos rėmėjus prašymą su juo turi būti pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti, kad atleidžiant policijos rėmėją su juo sudaryta savanoriškos veiklos sutartis turi būti nutraukta. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir nustatyti savanoriškos veiklos sutarties pratęsimo terminą (arba galimybę pratęsti sutartį neterminuotai). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)92
dalyje siekiama nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui ir šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, policijos įstaigos vadovas laikytinas viešojo administravimo subjektu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)111
dalyje vietoj žodžių „jis tapo“ siūlytina įrašyti žodžius „jam nustatytas“. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)11 6,7
dalis, kurioje nustatyta, kad policijos rėmėjui pagrindinėje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos, neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio nuostatų. Darbo kodekso 168 straipsnis numato kasmetines papildomas atostogas už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį (nustatytas baigtinis kasmetinių papildomų atostogų suteikimo pagrindų sąrašas). Šiame straipsnyje nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitų papildomų atostogų suteikimo pagrindų. Taigi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įrašyti papildomas atostogas nėra teisinio pagrindo. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalyse siūlomas teisinis reguliavimas apsvarstytas Lietuvos Respublikos trišalės tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. TTP-7, 3 klausimas). Lietuvos Respublikos trišalė taryba tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė, nes jis neatitinka darbdavių ekonominių interesų.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalis. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)16
straipsnio pavadinimas, nes šiame straipsnyje nenustatoma specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)19
prieš žodį „savivaldybių“ išbrauktini žodžiai „miestų ir rajonų“ (derinant su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis). Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2014-10-13)
įstatymą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projekto“ išdėstytas pastabas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2014-12-10)116 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba bei įvertinant tai, kad tokia socialinė garantija sąlygoja papildomas išlaidas darbdaviams arba neapmokamą papildomą darbo krūvį darbuotojams, dirbantiems už darbe neesančius policijos rėmėjus, siūlome 11 straipsnio 6 dalį išbraukti. Pasiūlymas: „ 6.
Pasiūlymas: „
rėmėjo funkcijas ir pateikia policijos įstaigos išduotą tai patvirtinančią pažymą, darbdavys privalo jį išleisti iš darbo ir išsaugoti jo darbo vietą. Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. “
117 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba bei įvertinant tai, kad tokia socialinė garantija sąlygoja papildomas išlaidas darbdaviams arba neapmokamą papildomą darbo krūvį darbuotojams, dirbantiems už darbe neesančius policijos rėmėjus, siūlome 11 straipsnio 7 dalį išbraukti. Pasiūlymas: „
atostogos pagrindinėje darbovietėje, bet ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas per kalendorinius metus. Atostogų policijos rėmėjams suteikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Ričardas Sargūnas arba Rimantas Jonas Dagys. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė . Kviestieji asmenys: Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Seimo narys Linas Balsys, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Gytis Milašius, Lietuvos policijos rėmėjų asociacijos atstovas Sigitas Mecelica. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų , valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, išvados, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iki 2014 m. birželio 1 d. turės priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Pirma, minima data jau yra praėjusi.
Antra, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, pasiūlymas Vyriausybei parengti ir priimti susijusius poįstatyminius teisės aktus turėtų būti suformuluotas Policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje, kuriame taip pat būtų numatytas ir vėlesnis įstatymo įsigaliojimas. Pritarti iš dalies Policijos departamento siūlymu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalys išbrauktos. Komitete įvykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento siūlymą, atsisakyta nuostatų, susijusių su policijos rėmėjams numatomomis papildomomis socialinėmis garantijomis, kurių taikymo tvarką būtų turėjusi parengti Vyriausybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad patobulintame įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad policijos generalinis komisaras turės nustatyti reikalavimus mokymo programai ir egzamino organizavimo, laikymo ir vertinimo taisykles, projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad policijos rėmėjo pažymėjimo ir atpažinimo ženklų formas ir nešiojimo tvarką tvirtins policijos generalinis komisaras, projekto16 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad specialiųjų priemonių išdavimo policijos rėmėjams tvarką nustatys policijos generalinis komisaras, įstatymo p rojektas turi būti papildomas nuostatomis, kurioms įgyvendinti reikės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo bei nuoseklumo, projektu teikiamoje naujoje įstatymo redakcijoje (toliau – projektas) atskirame straipsnyje turėtų būti apibrėžtos pagrindinės Policijos rėmėjų įstatyme vartojamos sąvokos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad policijos rėmėjas yra pilietis, padedantis policijai „ užtikrinti viešąją tvarką ar kitaip atliekantis nusikalstamų veikų ir teisės pažeidimų užkardymą“. Pirma, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Antra, nusikalstamos veikos patenka į teisės pažeidimų sąvoką, todėl prieš žodžius „teisės pažeidimų“ įrašytinas žodis „kitų“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-07-142 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo (toliau – Įstatymas) pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-1900 (toliau ‑ Projektas) pažymime, kad:
policijos rėmėjai vykdydami įstatymo jiems nustatytas funkcijas neįgyja viešojo administravimo įgaliojimų, nėra aišku, kodėl vadovaujantis Projekto
pilietis. Atkreiptinas dėmesys, kad nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (nors ir neturėdami Lietuvos pilietybės) gali būti ne mažiau suinteresuoti aktyviai dalyvauti formuojant saugią aplinką, kitaip tariant, atlikti policijos rėmėjų funkcijas, todėl ypač atsižvelgiant į Projekto aiškinamajame rašte nurodytą siekį skatinti asmenis tapti policijos rėmėjais, keltinas klausimas, ar Projekto 2 straipsnio 1-3 dalyse įtvirtintas pilietybės kriterijus yra pagrįstas, tikslingas ir tinkamas Projekto aiškinamajame rašte nurodytiems tikslams pasiekti.
Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnyje pateikta sąvoka „Nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ perkelta į įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį, kuriame siekiama nustatyti, kas gali tapti policijos rėmėju. Ši formuluotė yra pateikta Rinkimų į Europos parlamentą įstatyme. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 2 straipsnio naujose 2 ir 3 dalyse apibrėžiamos naujos garbės policijos rėmėjo ir jaunojo policijos rėmėjo sąvokos projekto tekste daugiau nėra vartojamos. Atsižvelgta Komiteto patobulintame įstatymo projekte „Garbės policijos rėmėjas“ formuluotė vartojama įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje, „Jaunasis policijos rėmėjas“ formuluotė įstatymo projekto 7 straipsnio 6 dalyje. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
6 Policijos veiklos įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad policijos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami , ar jie sugeba veikti situacijose, susijusiose, inter alia , su fizinės prievartos panaudojimu.
Atsižvelgdami į Projektu siūlomas praplėsti policijos rėmėju teises ir ypač galimybę specialiąsias priemones naudoti savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai siūlome apsvarstyti galimybę atitinkamai koreguoti Projekto 3 straipsnio 4 dalį, kad ji aiškiai įtvirtintų reikalavimą policijos rėmėjus periodiškai tikrinti dėl sugebėjimo tinkamai ir proporcingai panaudoti fizinę prievartą atliekant policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti iš dalies Patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnis papildytas nauja 6 dalimi, kurioje nustatomi reikalavimai policijos rėmėjams periodiškai išklausyti policijos įstaigos organizuojamus kvalifikacijos tobulinimosi kursus ir išlaikyti egzaminą, kurio metu bus įvertinamas policijos rėmėjų pasirengimas ir tinkamumas atlikti jiems pavestas funkcijas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 2 straipsnio 2 dalyje minima viešosios tvarkos užtikrinimo bei bendruomenių saugumo sritis. Pakartotina, kad projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
34
policijai prižiūrėti eismo saugumą bei kontroliuoti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų. Projektu siūloma atsisakyti tokių policijos rėmėjų funkcijų, tačiau aiškinamajame rašte nepaaiškintos tokio siūlymo priežastys.
Suprantama, kad Projekto 4 straipsnis buvo formuluojamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (toliau – Policijos veiklos įstatymas) 5 straipsnio
paties 5 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti įstatymai policijai gali nustatyti ir kitų uždavinių , todėl tai neapriboja galimybės policijos rėmėjams toliau vykdyti Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytas funkcijas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tas funkcijas vykdantiems pareigūnams policijos rėmėjų pagalba gali būti ypač aktuali ir naudinga. Pritarti iš dalies Aplinkos apsaugos ir tvarkymo reikalavimų kontrolės funkcija yra pavesta kitoms valstybinėms institucijoms, kuri nėra būdinga policijai. Todėl ši funkcija neturėtų būti pavedama ir policijos rėmėjams. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti policijos rėmėjo teisę kartu su policijos pareigūnais arba savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, panaudoti specialiąsias priemones . Formuluotė „savigynos tikslu patruliuodami savarankiškai“ gali būti suprasta dvejopai. Jeigu ji reiškia, kad policijos rėmėjai gali patruliuoti savarankiškai savigynos tikslu, reikia atskleisti „patruliavimo savarankiškai savigynos tikslu“ turinį. Jeigu ši formuluotė reiškia, kad, patruliuodami savarankiškai, policijos rėmėjai turi teisę specialiąsias priemones panaudoti tik savigynos tikslu, projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas redaguotinas. Pritarti Patobulinto įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalis papildoma nauju punktu, kuriame nustatoma, kad policijos rėmėjas, kartu su policijos pareigūnais saugodami viešąją tvarką turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka panaudoti specialiąsias priemones. 10.
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 5 straipsnio 4 dalis redaguotina:
nustatyti, kad policijos rėmėjai turi teisę patruliuoti „savarankiškai“,
„nedalyvaujant policijos pareigūnams“, ar vis dėlto „vadovaujami policijos
pareigūno“, t. y. nesavarankiškai. 2. Joje teigiama, kad policijos rėmėjai savarankiškai patruliuoti turi teisę „tenkinant bendruomenės poreikius ir užtikrinant viešąją tvarką“. Pirma, bendruomenės poreikių tenkinimas nėra numatytas projekto 4 straipsnyje kaip policijos rėmėjo funkcija. Antra, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. 3. Kad policijos rėmėjai turi būti išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą jau buvo nustatyta projekto 3 straipsnio 4 dalyje ir dar bus nustatyta projekto 7 straipsnio 3 dalyje. Pirma, projekto nuostatos neturi kartotis. Antra, nėra aišku, kuo skiriasi sąvokos „mokymų kursas“ (3 straipsnio 4 dalis) ir „mokymų programa“ (5 straipsnio 4 dalis). Trečia, iš visų trijų minėtų projekto nuostatų nėra aišku, ar mokymai ir egzaminas privalomi pretendentui į policijos rėmėjus (asmeniui, atitinkančiam policijos rėmėjams keliamus reikalavimus) (3 straipsnio 4 dalis ir 7 straipsnio 3 dalis), ar asmeniui, jau esančiam policijos rėmėju, reikalingi papildomi mokymai ir egzaminas tam atvejui, kad jis įgytų teisę patruliuoti savarankiškai (5 straipsnio 4 dalis). 4. Projekto 5 straipsnio 4 dalis (kaip ir kitos projekto nuostatos) redaguotinos kalbos kultūros požiūriu. Atsižvelgta
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
3
Projekto 5 straipsnio 4 dalies žodžiai „išklausę mokymų programą ir išlaikę egzaminą“ yra pertekliniai, nes tokios programos neišklausę ir egzamino neišlaikę asmenys negali būti pripažįstami policijos rėmėjais.
Kita vertus, jei Projekto rengėjai siekia įtvirtinti, kad Projekto 5 straipsnio
specialią mokymų programą išklausę policijos rėmėjai (o ne bendrąją, kuri yra ruošiama visiems, siekiantiems tapti policijos rėmėjais) ir išlaikę specialų egzaminą, tuomet Projekto nuostata turėtų būti atitinkamai patikslinta. Atsižvelgta
kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalimi siekiama nustatyti, kad policijos rėmėju gali tapti, be kitų reikalavimų, asmuo, pagal sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. Tačiau projekte nenustatyti pretendento tapti policijos rėmėju sveikatos būklės patikrinimo pagrindai. Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta formuluotės „bei sveikatos būklę“. 13. Mažeikų rajono savivaldybės administracija 2015-01-287 Policijos rėmėju gali tapti ne jaunesnis kaip 18 metų, mokantis lietuvių kalbą, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis ne mažesnį, kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą, pagal asmenines ir moralines savybes bei sveikatos būklę tinkantis būti policijos rėmėju. Manau, kad įstatymo projekto 7 straipsnį reikia papildyti vienu sakiniu ir įrašyti
„Sveikatos būklės reikalavimus nustato vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos
ministrai.“ Pritarti Patobulintame projekte atsisakyta formuluotės „bei sveikatos būklę“. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 7 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad policijos rėmėju gali tapti asmuo, „turintis ne mažesnį kaip vidurinį ar specialų vidurinį išsilavinimą“. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių policijos rėmėju negali būti Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą.
Pritarti Patobulintame projekte palikta formuluotė „turintis ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą“. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 7 straipsnio 4 dalies pirmosios pastraipos žodžiai „šie asmenys“ yra pertekliniai, kadangi šios dalies 1-4 punktai prasideda žodžiais „asmuo, kuris“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
41 Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktas redaguotinas:
vartojamos skirtingos formuluotės „buvo teistas“ ir „nuteistas“. 2. Projekto tekste pagrįstai nėra žodžių, esančių projekto lyginamajame variante „du ar daugiau kartų administracine tvarka“ (per kokį laikotarpį, ką reiškia sąvoka
„administracine tvarka“, kodėl administracine tvarka asmuo buvo „teistas“, o
ne „baustas“, už kokius administracinius teisės ar kitokius pažeidimus?). 3. Pažymėtina, kad, remiantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, baudžiamieji nusižengimai teistumo neužtraukia, todėl jis negali būti išnykęs ar panaikintas. 4. Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 punktą siūlytina papildyti nuostata „ asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
412 5.
Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Paksas prieš Lietuvą [1] byloje, Projekto 7 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai, numatantys apribojimą priimti į policijos rėmėjus, jei asmuo „buvo teistas už tyčinį nusikaltimą, nepaisant teistumo išnykimo ar panaikinimo“, taip pat jei „asmuo, kuris anksčiau dirbo statutiniu valstybės tarnautoju, teisėju, notaru, prokuroru, advokatu ar krašto apsaugos sistemoje ir buvo atleistas atitinkamai už pareigūno vardo pažeminimą, teisėjo vardą žeminantį poelgį, notarų profesinės etikos ir tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardo pažeminimą, advokato profesinės etikos bei profesinės veiklos pažeidimus ar kario vardą arba krašto apsaugos sistemos institucijas žeminančius teisės pažeidimus“ kelia klausimų dėl atitikimo proporcingumo principui. Mūsų nuomone, šios nuostatos turėtų būti koreguojamos nustatant konkretų terminą, kuriam suėjus, asmuo galėtų tapti policijos rėmėju. Pabrėžtina, kad policijos rėmėjų funkcijos negali pateisinti griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų: primintina, kad byloje Paksas prieš Lietuvą pareiškėjas buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų, tačiau EŽTT nesutiko, kad priesaiką sulaužiusiam asmeniui neterminuotas draudimas būti renkamam Parlamento nariu yra proporcingas jo teisės ribojimas. Pritarti Patobulintame įstatymo projekte numatoma formuluotė : „
4Policijos rėmėju negali būti:
1) už tyčinį nusikaltimą nuteistas asmuo, kol nepraėjo 5 metai nuo teistumo išnykimo ar panaikinimo, už neatsargų nusikaltimą nuteistas asmuo, kol teistumas neišnyko arba nebuvo panaikintas, už baudžiamąjį nusižengimą nuteistas asmuo, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai, taip pat asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai;“. 18.
kanceliarijos Teisės departamentas
42 Projekto 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte pateiktą sąrašą asmenų, kurie negali būti policijos rėmėjais, siūlytina papildyti antstolio pareigybe. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 Projekto 7 straipsnio 5 dalyje minimi policijos rėmėjų nuostatai, tačiau nėra aišku, kas juos rengia ir tvirtina. Pritarti Patobulinto įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalis papildyta nuostatomis, kad p olicijos rėmėjų veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintais Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų nuostatais. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas ir liemenė policijos rėmėjui išduodami „prireikus“, o
„privalo“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 8 straipsnio 3 dalies konstrukcija formuluotina taip: „Atleidžiamas policijos rėmėjas grąžina policijos rėmėjo pažymėjimą, atpažinimo ženklą ir liemenę su užrašu „Policijos rėmėjas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
14 Projekto 9 straipsnio 1 dalies
nepertraukiamai nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje“. Pritarti iš dalies Projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punktas išdėstytas taip: „jei jis ilgiau nei 6 mėnesius paeiliui nedalyvauja policijos rėmėjų veikloje“. 23. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
2
straipsnio 2 dalis numato, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas dėl asmens išbraukimo iš policijos rėmėjų gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui. Šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Keltinas klausimas, ar toks policijos įstaigos vadovo sprendimas iš tiesų nelaikytinas individualiu teisės aktu pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasmę ar individualiu administraciniu aktu pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasmę. Tokiu atveju policijos įstaigos vadovo sprendimas turėtų būti skundžiamas minėtuose įstatymuose nustatyta tvarka. Atsižvelgta
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
23
pavadinimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 11 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio „ Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka “ žodžiai
„policijos rėmėjo“ yra pertekliniai: policijos rėmėjai, remiantis projekto
nuostatomis, darbo užmokesčio negauna, o vidutinis darbo užmokestis gali būti kompensuojamas asmenims, darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas. Pritarti iš dalies Komitete įvykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento siūlymą, atsisakyta nuostatų, susijusių su policijos rėmėjams numatomomis papildomomis socialinėmis garantijomis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-1213 Projekto 13 straipsnio formuluotė „užtikrinant viešąją tvarką“ redaguotina, kadangi, kaip jau minėta, projekto 4 straipsnio 2 punkte numatyta policijos rėmėjų funkcija ne užtikrinti, o saugoti viešąją tvarką. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-07-1415 8.
Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siekiama praplėsti policijos rėmėjų teises ir suteikti jiems galimybę naudoti specialiąsias priemones ne tik atliekant funkcijas kartu su policijos pareigūnais, tačiau ir savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai, manytume, kad tam tikrais atvejais galėtų kilti policijos rėmėjų specialios atsakomybės taikymo klausimas. Tuo tarpu Projekto 15 straipsnyje, reglamentuojančiame policijos rėmėjų atsakomybę, tėra nurodoma, kad policijos rėmėjai už neteisėtus veiksmus atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Iš projekto išbraukta nuostata suteikianti teisę policijos rėmėjams savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai panaudoti specialiąsias priemones. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5165121 Projekto 5 straipsnio 1 dalies
patruliuojantiems policijos rėmėjams savigynos tikslu specialiąsias priemones galima „panaudoti“, o projekto 16 straipsnio 2 dalyje – kad tokiems policijos rėmėjams specialiąsias priemones galima „išduoti“. Pritarti iš dalies Patobulintame projekte išbraukta nuostata suteikianti teisę policijos rėmėjams savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai panaudoti specialiąsias priemones. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5165121 Projekto 17 straipsnio 5 dalyje vartojama sąvoka „savigynai“, o 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 2 dalyje – „savigynos tikslu“. Pritarti iš dalies Patobulintame projekte išbraukta nuostata suteikianti teisę policijos rėmėjams savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai panaudoti specialiąsias priemones. 30.
kanceliarijos Teisės departamentas
18 Projekto 17 ir 18 straipsnių nuostatos, susijusios su pagrindais, kuomet policijos rėmėjai specialiąsias priemones gali panaudoti tik kartu su policijos pareigūnais, o kada – patruliuodami savarankiškai, savigynos tikslu, suderintinos tarpusavyje. Pritarti iš dalies Patobulintame projekte išbraukta nuostata suteikianti teisę policijos rėmėjams savigynos tikslu patruliuojant savarankiškai panaudoti specialiąsias priemones. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-1219 Projekto 19 straipsnyje minimos visuomeninės organizacijos. Pastebėtina, kad Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios dar 2004 metais, įsigaliojus Asociacijų įstatymui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta“, ir kad „Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.“ Manytina, kad, atsižvelgiant į projekto 11 straipsnio 6 ir 7 dalių, 19 straipsnio nuostatas, dėl šio projekto yra būtina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Komitete įvykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento siūlymą, atsisakyta nuostatų, susijusių su policijos rėmėjams numatomomis papildomomis socialinėmis garantijomis
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos iš didžiosios raidės mažosiomis raidėmis. Pritarti
miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrius Informuojame, kad, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau-Skyrius) darbuotojai dažnai susiduria su problema, kaip teisės pažeidėjai atsisako pateikti savo anketinius duomenis, nevykdomi darbuotojų teisėti reikalavimai.
Dėl minėtų veiksmų papildomai kviečiami procesines administracinės teisenos užtikrinimo priemones turintys teisę atlikti policijos pareigūnai. Kol atvyksta policijos pareigūnai, teisės pažeidėjai pasišalina iš pažeidimo vietos, nespėjus nustatyti jų asmenybės ir jiems surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Darbuotojai neturi teisės pažeidėją sulaikyti ir pristatyti į artimiausią policijos įstaigą jo asmenybei nustatyti, protokolams ir kitiems dokumentams surašyti. Tokiu būdu nukenčia Skyriaus teikiama viešojo administravimo funkcijų kokybė, neįgyvendinami įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti uždaviniai, nėra pilnai užtikrinamas administracinės atsakomybės neišvengiamumo principo taikymas. Pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnyje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymas“ už tam tikros rūšies pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį į policiją gali pristatyti policijos ar Viešojo saugumo tarnybos pareigūnas, valstybiniai miškų pareigūnai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnai, sukarintos apsaugos darbuotojai, pažeidus transporto priemonių naudojimo taisykles, eismo tvarkos apsaugos ir saugumo taisykles, krovinių išsaugojimo transporte užtikrinimo taisykles, priešgaisrinės apsaugos taisykles, sanitarines higienines ir sanitarines priešepidemines taisykles transporte, keleivių ir bagažo vežimo taisykles, tam įgaliotas pareigūnas, taip pat kiti Lietuvos Respublikos Įstatymų tam įgalioti asmenys.
Policijos rėmėjų įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad „pretendentas į policijos rėmėjus išklauso mokymų kursą ir išlaiko egzaminą. Tai netaikoma buvusiems policijos pareigūnams“. Vadinasi įstatymų leidėjas reikšmingą statusą suteikia ne tik policijos pareigūnams, bet ir buvusiems policijos pareigūnams. Todėl siūlome papildyti Policijos rėmėjų įstatymą nuostatomis, kad minėtame įstatyme įvardinti asmenys, kurie buvo policijos pareigūnai, turi teisę pateikti prašymą policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovui tapti policijos rėmėju su teise suteikti jiems įgaliojimus panaudoti įstatyme nurodytas specialiąsias priemones ir ( arba) fizinės prievartas priemones. Policijos įstaigos ar jos struktūrinio padalinio vadovas atsižvelgdamas į buvusios policijos pareigūno (pretendento i policijos rėmėjus) dalykines savybes, statutinio valstybės tarnautojo darbo stažą, tarnybos metu atliktas funkcijas (ar kitus kriterijus) priima sprendimą.
Patenkinus buvusio policijos pareigūno prašymą tapti policijos rėmėju su teise suteikti jam įgaliojimus panaudoti fizinę prievartą ir ( ar) specialiąsias priemones, jis prilyginamas įstatyme nurodytam policijos pareigūnui ir saugodamas viešąją tvarką šiame įstatyme nurodytas teises gali įgyvendinti ir be policijos pareigūnų dalyvavimo (Šiuo atveju kartu su policijos rėmėjais, kurie nebuvo policijos pareigūnais). Manome, kad daugelyje savivaldybių Viešosios tvarkos skyrių dirba darbuotojų, kurie yra buvę policijos pareigūnai. Jiems tapus policijos rėmėjais su suteiktais įgaliojimais panaudoti fizinę prievartą ir (ar) specialiąsias priemones, būtų laiku ir objektyviai užtikrinami Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyti uždaviniai, gerinama Skyriaus darbuotojų vykdomų funkcijų kokybė, taupomi policijos žmogiškieji ir kiti ištekliai. Nepritarti Siūlymas nesusijęs su įstatymo projekto tikslais. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo Nr. VIII-800 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1900 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1900), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo projekto Nr.
XIIP-1900 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje patikslinti, apie kokias bendruomenes kalbama – savivaldybės bendruomenes, apibrėžtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 3 straipsnio 11 dalyje, gyvenamosios vietovės bendruomenes, apibrėžtas Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 12 dalyje, ar kitas bendruomenes. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, į klausymų metu ir komiteto posėdyje išsakytus argumentus, teikiamas komitete patobulintas įstatymo projektas XIIP-1900(2) sujungtas su įstatymo projektu XIIP-1033. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5 Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalies paskutiniame sakinyje žodis „praeina“ keistinas žodžiu
nutarimo 1.2 papunktyje išdėstytus argumentus, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, pagal kurią policijos rėmėjams būtų suteikta teisė patruliuojant savarankiškai, nedalyvaujant policijos pareigūnams, panaudoti specialiąsias priemones, ir atitinkamai išbraukti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 5 dalies analogiškas nuostatas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-10-03 Nr. 10885 Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata „įspėti viešosios tvarkos pažeidėją“ yra perteklinė, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą policijos rėmėjas, matydamas viešosios tvarkos pažeidimą, turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeidinėtų įstatymų, ir toks reikalavimas pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį privalomas.
Policijos rėmėjo privalomas reikalavimas pagal prasmę ir pasekmes yra griežtesnė ir veiksmingesnė priemonė nei viešosios tvarkos pažeidėjo įspėjimas. Be to, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma policijos rėmėjų teisė „pranešti policijos pareigūnams apie vykdomą viešosios tvarkos pažeidimą“ dubliuoja keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą policijos rėmėjo pareigą pranešti policijai apie rengiamą ar daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamo įstatymo 7 straipsnio
juo turi būti pasirašyta savanoriškos veiklos sutartis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnyje nustatyti, kad atleidžiant policijos rėmėją su juo sudaryta savanoriškos veiklos sutartis turi būti nutraukta. Be to, siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalį ir nustatyti savanoriškos veiklos sutarties pratęsimo terminą (arba galimybę pratęsti sutartį neterminuotai). Pritarti
Respublikos Vyriausybė
2 Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje siekiama nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos policijos generaliniam komisarui ir šio sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, policijos įstaigos vadovas laikytinas viešojo administravimo subjektu.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad policijos įstaigos vadovo sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
1 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „jis tapo“ siūlytina įrašyti žodžius „jam nustatytas“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
67 Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis, kurioje nustatyta, kad policijos rėmėjui pagrindinėje darbovietėje suteikiamos papildomos atostogos, neatitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso 168 straipsnio nuostatų. Darbo kodekso 168 straipsnis numato kasmetines papildomas atostogas už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių darbo sąlygų, už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje, už ypatingą darbų pobūdį (nustatytas baigtinis kasmetinių papildomų atostogų suteikimo pagrindų sąrašas). Šiame straipsnyje nėra numatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitų papildomų atostogų suteikimo pagrindų. Taigi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įrašyti papildomas atostogas nėra teisinio pagrindo. Be to, keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir
tarybos 2014 m. rugsėjo 9 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr. TTP-7, 3 klausimas). Lietuvos Respublikos trišalė taryba tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė, nes jis neatitinka darbdavių ekonominių interesų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina išbraukti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 ir 7 dalis.
Pritarti Komitete įvykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Policijos departamento siūlymą, atsisakyta nuostatų, susijusių su policijos rėmėjams numatomomis papildomomis socialinėmis garantijomis. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-10-03 Nr. 108816 Tikslintinas keičiamo įstatymo 16 straipsnio pavadinimas, nes šiame straipsnyje nenustatoma specialiųjų priemonių panaudojimo tvarka. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-10-03 Nr. 108819 Keičiamo įstatymo 19 straipsnyje prieš žodį „savivaldybių“ išbrauktini žodžiai „miestų ir rajonų“
ribų įstatymo nuostatomis). Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2014-10-03 Nr. 1088 * Siūlytina tikslinti keičiamą įstatymą pagal Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. birželio 12 d. išvadoje Nr. XIIP-1900 „Dėl
projekto“ išdėstytas pastabas. Pritarti
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2014-12-10 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymus. Pritarti 2.
reikalų ir darbo komitetas
6 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba bei įvertinant tai, kad tokia socialinė garantija sąlygoja papildomas išlaidas darbdaviams arba neapmokamą papildomą darbo krūvį darbuotojams, dirbantiems už darbe neesančius policijos rėmėjus, siūlome 11 straipsnio 6 dalį išbraukti. Pasiūlymas: „
rėmėjas atlieka policijos rėmėjo funkcijas ir pateikia policijos įstaigos išduotą tai patvirtinančią pažymą, darbdavys privalo jį išleisti iš darbo ir išsaugoti jo darbo vietą. Darbo metu atliekantiems policijos rėmėjo funkcijas asmenims policijos rėmėjo vidutinis darbo užmokestis kompensuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. “
reikalų ir darbo komitetas
7 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad tokiam teisiniam reguliavimui nepritarė Lietuvos Respublikos trišalė taryba bei įvertinant tai, kad tokia socialinė garantija sąlygoja papildomas išlaidas darbdaviams arba neapmokamą papildomą darbo krūvį darbuotojams, dirbantiems už darbe neesančius policijos rėmėjus, siūlome 11 straipsnio 7 dalį išbraukti. Pasiūlymas: „
rėmėjui suteikiamos papildomos atostogos pagrindinėje darbovietėje, bet ne daugiau kaip 5 kalendorines dienas per kalendorinius metus. Atostogų policijos rėmėjams suteikimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-12-03 * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1900 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, įstatymo projektą sujungiant su Seime svarstomu Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr.
XIIP-1033 ir derinant įstatymo projekto nuostatas su Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-1352. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas 2014-12-0319 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti įstatymo projekto 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:19 straipsnis. Policijos rėmėjų veiklos finansavimas Policijos rėmėjų veikla finansuojama iš valstybės biudžete Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skirtų lėšų, miestų ir rajonų savivaldybių skiriamų tikslinių biudžetų lėšų, iš specialių kovos su nusikalstamumu bei teisėtvarkos pažeidimais fondų, visuomeninių organizacijų lėšų. Nepritarti Atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas, į klausymų metu ir komiteto posėdyje išsakytus argumentus, teikiamas komitete patobulintas įstatymo projektas XIIP-1900(2) sujungtas su įstatymo projektu XIIP-1033. 7. Komiteto sprendimas : pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1900(2) sujungtam su įstatymo projektu Nr. XIIP-1033 ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai :
Vitalijus Gailius,Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komitete patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-1900(2) sujungtas su įstatymo projektu Nr. XIIP-1033 . Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] 2011 m. sausio 6 d.
EŽTT Didžiosios kolegijos sprendimas Paksas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 34932/04). Šiame sprendime EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant, inter alia, į nuolatinį ir negrįžtamą draudimo pareiškėjui būti renkamam į parlamentą pobūdį, toks apribojimas yra neproporcingas, ir todėl pripažino Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 3 straipsnio pažeidimą.