15a pavyzdys Projekto lyginamasis variantas
strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7
20 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnio 2 dalyje po žodžio „įrenginius“ įrašyti žodžius „arba tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu.“ ir šią dalį išdėstyti taip: „Potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius arba tapti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų.“ 2.straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies papildymas 7straipsnio 2 dalį papildyti 4 punktu ir šį punktą išdėstyti taip:
„4) siekia tapti strateginę reikšmę nacionaliniam
saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.) projekto dalyviu.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Valdas Vasiliauskas
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys Šiomis įstatymo pataisomis yra siekiama apsaugoti valstybės nacionalinio saugumo interesus – apsaugoti valstybės nepriklausomybę ir suverenitetą, mažinti grėsmių ir rizikos veiksnius esminę reikšmę visuomenės saugumui turintiems energetikos ir kitiems ūkio sektoriams, užtikrinti Lietuvos europinę ir transatlantinę integraciją. Projekto iniciatorius – Seimo narys Valdas Vasiliauskas
įstatymo projekto tikslas Projektu yra siekiama užtikrinti Lietuvos nacionalinį saugumą – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu įstatymo projekte aptarti klausimai yra teisiškai reglamentuojami Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir7 straipsnio 2 dalimi. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Šiame įstatyme numatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų. 7 straipsnis. Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas 2.
Potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimas atliekamas tais atvejais, kai jis:
(toliau – Vertybinių popierių įstatymas) nustatytais atvejais kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, suteikiančių 1/20 ar daugiau balsų įmonėje;
kartu su kitais sutartinai veikiančiais asmenimis, siekia įgyti akcijų, kurios kartu su jo turimu akcijų paketu arba kartu su kitų sutartinai veikiančių asmenų turimu akcijų paketu suteikia daugiau kaip 1/3 balsų įmonėje;
3) siekia įgyti nuosavybės ar valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintį įrenginį. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
teigiama Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 9.
kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Inkorporavus Projektą į teisinę sistemą jokių galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikia. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įstatymo lydimųjų teisės aktų. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius
narys Valdas Vasiliauskas
paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Nėra. 16. Kiti reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Teikia Seimo narys Valdas Vasiliauskas
2014-06-09 Nr. XIIP-1884 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
priskirtinų asmenų sąrašą ir nustatyti, kad keičiamame įstatyme įtvirtinti reikalavimai potencialiems dalyviams būtų taikomi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros projekto dalyviams. Projekte nepateikiamas plėtros projekto dalyvių apibrėžimas, tačiau iš žodžių skliaustuose „technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.“ galima daryti išvadą, kad jais būtų laikomi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių vykdomų plėtros projektų rangovai, paslaugų teikėjai, technologijų ir žaliavų tiekėjai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą nuostatą vykdant svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektus būtų žymiai apribota galimybė rinktis tiekėjus ir projektų rangovus, nes turėtų būti tikrinamas jų atitikimas galiojančio įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams. Pastebėtina, jog taikant tokius kriterijus didelė dalis tiekėjų ir rangovų turėtų būti de facto pripažinti jų neatitinkančiais. Pavyzdžiui, manytina, jog vien dėl savo kilmės valstybės neatitinkančia tokių kriterijų galėtų būti pripažinta Rusijos akcinė bendrovė „Gazprom”, esanti didžiausiu ir kol kas praktiškai vieninteliu gamtinių dujų tiekėju į Lietuvos Respubliką.
Tokių kriterijų galimai būtų neatitikę ir statomo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo projekto dalyviai, nes, nors projekto nominalus tiekėjas yra Norvegijos karalystės įmonė, bet kriterijų gali neatitikti projektą vykdanti įmonė dėl jos registravimo vietos ir esminio projekto komponento SGD terminalo (laivo) statytojas, kurio verslo vieta Korėjos Respublikoje. Šiame kontekste pastebėtina, jog apribojus tiekėjų ir rangovų pasirinkimą pagal europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, susidarytų situacija, kai svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektų vykdymas galimai būtų sutrikdytas, o jų kaina būtų nepagrįstai didelė dėl šių apribojimų sąlygotos mažos konkurencijos. Todėl svarstytina, ar projekto tikslams pasiekti siūlomos proporcingos ir adekvačios priemonės. Antra, didžioji dauguma strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių yra perkančiosios organizacijos, kurios pirkdamos darbus ir paslaugas privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis. Pritarus projektui, būtų neaiškus keičiamo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) 45 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatytos sąlygos, kurioms esant perkančioji organizacija privalo atmesti paraiškas ir pasiūlymus. Šios sąlygos yra panašios į nurodytas keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, tačiau nėra analogiškos.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir 8 straipsnyje nurodytų sąlygų ir kriterijų, kurie, pritarus teikiamam projektui, būtų privalomi viešųjų pirkimų dalyviams, nėra Viešųjų pirkimų įstatyme. Pastebėtina, kad Direktyvos 2004/18/EB 45 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo 45 straipsnio 1 dalies nuostatų, „jei to reikia bendrosios svarbos poreikiams tenkinti.“ Tačiau tokie nukrypimai turi būti pagrįsti ir proporcingi siekiamiems tikslams, jie turi atitikti, kaip nurodyta Direktyvos 2004/18/EB konstatuojamosios dalies 2 įtraukoje „Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2004/18/EB konstatuojamosios dalies 7 įtraukos nuostatas dėl Europos Sąjungos įsipareigojimų pagal PPO Susitarimą dėl viešųjų pirkimų, kuriame numatytos atitinkamos garantijos šį Susitarimą pasirašiusių trečiųjų šalių konkursų dalyviams ir produktams. Trečia, pritarus teikiamam projektui būtų neaišku, kokia tvarka turi būti vykdomi viešieji pirkimai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse - perkančiosiose organizacijose, būtų neaiški viešųjų pirkimų procedūra (kuriame viešųjų pirkimų etape turi būti patikrintas potencialių dalyvių atitikimas keičiamo įstatymo reikalavimams). Būtina pašalinti šį neaiškumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų srityje priimtais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie perkelti į Lietuvos teisę, suderintos ne tik viešųjų pirkimų sąlygos, bet ir viešųjų pirkimų tvarką nustatančios taisyklės.
Ketvirta, aptartame kontekste pastebėtina, jog teikiant tokios apimties siūlymą keisti teisinį reguliavimą, derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą, o priimtas įstatymas nesukeltų neigiamų pasekmių, neturėtų įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 2. Atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedamos svarbios funkcijos, susijusios su nacionalinio saugumo užtikinimu, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
aktų projektų rengimo rekomendacijomis, teiktinos šios pastabos:
Straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“;
Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-03 Nr. XIIP-1884 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1884, pažymime, kad pritariame 2014 m. birželio
išsakytai nuomonei, kad projektu pateikti siūlymai diskutuotini keliais aspektais dėl jų proporcingumo siekiamiems tikslams:
1) pateikti siūlymai apribos svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektų vykdymo galimybes. Potencialūs tokių svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įsigyjamų įrenginių, žaliavų ir kt. tiekėjai ir projektų rangovai bus tikrinami dėl jų atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, kas gali sąlygoti mažesnį tiekėjų pasirinkimą ir tuo pačiu mažinti konkurenciją, didinti kainas. 2) pateikti siūlymai taip pat darys įtaką viešųjų pirkimų sričiai, kuri derintina su 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, reikalavimais (laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo užtikrinimo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir kt.).
Pavyzdžiui, perkančiųjų organizacijų rengiamuose viešuosiuose pirkimuose negalės dalyvauti tiekėjai, neatitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams. Tokie nukrypimai nuo esminių ES teisės reikalavimų galimi tik tinkamai juos pagrindus ir užtikrinus pasirinktų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėja Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išplėsti potencialiems dalyviams priskirtinų asmenų sąrašą ir nustatyti, kad keičiamame įstatyme įtvirtinti reikalavimai potencialiems dalyviams būtų taikomi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros projekto dalyviams. Projekte nepateikiamas plėtros projekto dalyvių apibrėžimas, tačiau iš žodžių skliaustuose „technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir pan.“ galima daryti išvadą, kad jais būtų laikomi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių vykdomų plėtros projektų rangovai, paslaugų teikėjai, technologijų ir žaliavų tiekėjai. Siūlomos nuostatos diskutuotinos keliais aspektais.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal siūlomą nuostatą vykdant svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektus būtų žymiai apribota galimybė rinktis tiekėjus ir projektų rangovus, nes turėtų būti tikrinamas jų atitikimas galiojančio įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams. Pastebėtina, jog taikant tokius kriterijus didelė dalis tiekėjų ir rangovų turėtų būti de facto pripažinti jų neatitinkančiais. Pavyzdžiui, manytina, jog vien dėl savo kilmės valstybės neatitinkančia tokių kriterijų galėtų būti pripažinta Rusijos akcinė bendrovė „Gazprom”, esanti didžiausiu ir kol kas praktiškai vieninteliu gamtinių dujų tiekėju į Lietuvos Respubliką. Tokių kriterijų galimai būtų neatitikę ir statomo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo projekto dalyviai, nes, nors projekto nominalus tiekėjas yra Norvegijos karalystės įmonė, bet kriterijų gali neatitikti projektą vykdanti įmonė dėl jos registravimo vietos ir esminio projekto komponento SGD terminalo (laivo) statytojas, kurio verslo vieta Korėjos Respublikoje. Šiame kontekste pastebėtina, jog apribojus tiekėjų ir rangovų pasirinkimą pagal europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, susidarytų situacija, kai svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektų vykdymas galimai būtų sutrikdytas, o jų kaina būtų nepagrįstai didelė dėl šių apribojimų sąlygotos mažos konkurencijos. Todėl svarstytina, ar projekto tikslams pasiekti siūlomos proporcingos ir adekvačios priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Antra, didžioji dauguma strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių yra perkančiosios organizacijos, kurios pirkdamos darbus ir paslaugas privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Pritarus projektui, būtų neaiškus keičiamo įstatymo ir Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų santykis. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, įgyvendinant 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau
Pastebėtina, kad Direktyvos 2004/18/EB 45 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo 45 straipsnio 1 dalies nuostatų, „jei to reikia bendrosios svarbos poreikiams tenkinti.“ Tačiau tokie nukrypimai turi būti pagrįsti ir proporcingi siekiamiems tikslams, jie turi atitikti, kaip nurodyta Direktyvos 2004/18/EB konstatuojamosios dalies 2 įtraukoje „Sutartyje numatytus principus, ypač laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo, bei iš jų kylančius principus, pavyzdžiui, lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus.“ Kartu atkreiptinas dėmesys į Direktyvos 2004/18/EB konstatuojamosios dalies 7 įtraukos nuostatas dėl Europos Sąjungos įsipareigojimų pagal PPO Susitarimą dėl viešųjų pirkimų, kuriame numatytos atitinkamos garantijos šį Susitarimą pasirašiusių trečiųjų šalių konkursų dalyviams ir produktams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Trečia, pritarus teikiamam projektui būtų neaišku, kokia tvarka turi būti vykdomi viešieji pirkimai strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiose įmonėse - perkančiosiose organizacijose, būtų neaiški viešųjų pirkimų procedūra (kuriame viešųjų pirkimų etape turi būti patikrintas potencialių dalyvių atitikimas keičiamo įstatymo reikalavimams). Būtina pašalinti šį neaiškumą. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad viešųjų pirkimų srityje priimtais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie perkelti į Lietuvos teisę, suderintos ne tik viešųjų pirkimų sąlygos, bet ir viešųjų pirkimų tvarką nustatančios taisyklės. Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Ketvirta, aptartame kontekste pastebėtina, jog teikiant tokios apimties siūlymą keisti teisinį reguliavimą, derėtų vadovautis Teisėkūros pagrindų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, teigiančia, jog „Prieš nustatant naują ar iš esmės keičiant esamą teisinį reguliavimą gali būti parengta numatomo teisinio reguliavimo koncepcija, kurioje pateikiama esamos padėties analizė, nurodomos spręstinos problemos, numatomo teisinio reguliavimo tikslas, principai ir pagrindinės nuostatos, galimos teigiamos ir neigiamos numatomo teisinio reguliavimo pasekmės, numatomą teisinį reguliavimą pagrindžiančios nuostatos, kita svarbi informacija.” Manytina, jog šiuo atveju derėtų parengti tokią koncepciją ir objektyviai įvertinti situaciją, pavyzdžiui, išsiaiškinant, ar tikrai, kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte, naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų valstybės nacionalinį saugumą, o priimtas įstatymas nesukeltų neigiamų pasekmių, neturėtų įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo nuostatas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedamos svarbios funkcijos, susijusios su nacionalinio saugumo užtikinimu, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12 Vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintomis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, teiktinos šios pastabos:
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12
Straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“;
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-12
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1884, pažymime, kad pritariame 2014 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje išsakytai nuomonei, kad projektu pateikti siūlymai diskutuotini keliais aspektais dėl jų proporcingumo siekiamiems tikslams:
siūlymai apribos svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įrenginių plėtros projektų vykdymo galimybes. Potencialūs tokių svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių įsigyjamų įrenginių, žaliavų ir kt. tiekėjai ir projektų rangovai bus tikrinami dėl jų atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, kas gali sąlygoti mažesnį tiekėjų pasirinkimą ir tuo pačiu mažinti konkurenciją, didinti kainas. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-06-30
siūlymai taip pat darys įtaką viešųjų pirkimų sričiai, kuri derintina su 2004 m. kovo 31 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, reikalavimais (laisvo prekių judėjimo, įsisteigimo laisvės ir laisvo paslaugų judėjimo užtikrinimo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo ir kt.). Pavyzdžiui, perkančiųjų organizacijų rengiamuose viešuosiuose pirkimuose negalės dalyvauti tiekėjai, neatitinkantys europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams. Tokie nukrypimai nuo esminių ES teisės reikalavimų galimi tik tinkamai juos pagrindus ir užtikrinus pasirinktų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LRV 2014-10-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 27 d. sprendimo Nr. SV-S-692
„Dėl įstatymų ir Seimo nutarimo projektų išvadų“ 11 punktą, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria:
Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132
įstatymo projektas) teisinio reguliavimo tikslui – užtikrinti nacionalinį saugumą, tačiau iš esmės nepritarti įstatymo projektui (teisinio reguliavimo priemonėms) dėl šių priežasčių: 1.1.
Įstatymo projekte siūloma papildyti Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo (toliau – Įstatymas Nr. IX-1132) 2 straipsnį, kuriame pateikta potencialaus dalyvio sąvoka, ir nustatyti, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros (technologijų įgijimo, svarbių žaliavų tiekimo, pagrindinių plėtros darbų vykdymo ir panašiai) projekto dalyviui taikomi Įstatyme Nr. IX-1132 įtvirtinti reikalavimai potencialiems dalyviams. 1.2. Įstatymo Nr. IX-1132 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad potencialus dalyvis – fizinis arba juridinis asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijų arba įgyti nuosavybės, valdymo ar bet kurias kitas teises į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius įrenginius. Šiame įstatyme nustatytais atvejais potencialiu dalyviu laikytinas ir esamas strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcininkas, siekiantis papildomai įsigyti įmonės akcijų. Be to, kaip nurodyta Įstatymo Nr. IX-1132 1 straipsnyje, įstatymo paskirtis yra nustatyti, kurios įmonės ir įrenginiai turi strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui, kurie iš jų nuosavybės teise privalo priklausyti valstybei, kuriuose iš jų kapitalo dalį gali turėti privatūs nacionaliniai ir užsienio asmenys, atitinkantys nacionalinio saugumo interesus, o kuriuose iš jų privalo būti palikta sprendžiamoji galia valstybei.
Šiame įstatyme nustatyta tvarka ir kriterijai, kuriais vadovaujantis įvertinama strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių potencialių dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams, apibrėžiami ypatingą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys įrenginiai, jiems ir investuotojams taikomos nacionalinio saugumo interesus užtikrinančios specialiosios saugumo priemonės. 1.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir panašiai) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Sistemiškai išanalizavus Įstatymo Nr. IX-1132 nuostatas ir vadovaujantis minėtuoju Civilinio kodekso 2.45 straipsniu, galima teigti, kad Įstatyme Nr. IX-1132 potencialaus dalyvio sąvoka pirmiausia siejama su fizinių ir juridinių asmenų nuosavybės teisės įgyvendinimu, kai šie asmenys įgyja strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės akcijas (tampa juridinio asmens dalyviais) ar teises į kitą įmonės turtą. Plėtros projekto dalyvio sąvoka įstatymo projekte nepateikta, tačiau akivaizdu, kad plėtros projekto dalyviais būtų laikomi fiziniai arba juridiniai asmenys, komercinių sandorių pagrindu tiekiantys žaliavas, parduodantys prekes ar teikiantys paslaugas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms.
Minėti sandoriai nėra įmonės akcijų ar kito turto perleidimo sandoriai, todėl tokių sandorių pagrindu plėtros projekto dalyvis netampa strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės dalyviu, taip pat nuosavybės, valdymo ar bet kuria kita teise neįgyja šios įmonės akcijų, įrenginių ar kitų teisių į įmonės turtą. Taigi plėtros projekto dalyvio sąvoka negali būti siejama su potencialaus dalyvio sąvoka. Vadinasi, teikiamas siūlymas išplėsti potencialaus dalyvio sąvoką ir suteikti potencialaus dalyvio statusą strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės ar įrenginio plėtros projekto dalyviams neatitiktų tikrosios Įstatymo Nr. IX-1132 paskirties – reglamentuoti strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių akcijų įgijimą ir šių įmonių kapitalo paskirstymo santykį tarp valstybės ir privačių asmenų. 2. Be to, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės tuo atveju, kai jos yra perkančiosios organizacijos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) 4 straipsnį, plėtros projekto dalyvius pasirenka vadovaudamosi įstatymo nuostatomis. Viešųjų pirkimų įstatymas perkančiąją organizaciją įpareigoja užtikrinant viešųjų pirkimų principus nustatyti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį. Kiekvienu konkrečiu atveju perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose privalo įrašyti Viešųjų pirkimų įstatymo
perkamo objekto savybes gali nustatyti vieną ar kelis 33 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.
Viešųjų pirkimų įstatymas įgyvendina viešųjų pirkimų direktyvų (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 132) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107) (toliau – direktyva 2004/18/EB), ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 7 tomas, p. 19) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/97/EB (OL 2006 L 363, p. 107) (toliau – direktyva 2004/17/EB) nuostatas, kad minėtų reikalavimų sąrašas yra baigtinis ir negali būti perkančiosios organizacijos pildomas jokiais kitais papildomais reikalavimais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų direktyvų (direktyvos 2004/18/EB ir direktyvos 2004/17/EB) nuostatos draudžia valstybėms narėms ar perkančiosioms organizacijoms nurodytą sąrašą papildyti kitais neleidžiančiais dalyvauti viešajame pirkime pagrindais (2008 m. gruodžio 16 d. sprendimas byloje Nr. C-213/07 Michaniki AE prieš Ethniko Symvoulio Radiotileorasis ir Ypourgos Epikrateias, Rink. [2008] p. I-0000, 42, 43 pastraipos).
I-0000, 42, 43 pastraipos). Taigi direktyvos 2004/18/EB
straipsnio dalies nuostatų, jeigu to reikia bendrosios svarbos poreikiams tenkinti, aiškintina kaip galimybė netaikyti šios direktyvos 45 straipsnio
būtų siūloma nustatyti papildomą kvalifikacijos reikalavimą tiekėjams, toks reikalavimas neatitiktų proporcingumo, lygiateisiškumo, kitų viešųjų pirkimų principų ir viešųjų pirkimų direktyvų nuostatų. Pritarti
pasiūlymai:
Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1884. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1884, atsižvelgiant į Seimo teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: S.Jovaiša Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys