Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos narys – buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas. Bendrijos nario interesams steigiant bendriją, dalyvaujant bendrijos valdyme ir sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo gali atstovauti bendrijos nario įgaliotas atstovas.“
ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ar jų įgalioti atstovai. Sprendimą steigti bendriją priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų steigiamasis susirinkimas. Bendrijos steigėjai tampa įsteigtos bendrijos nariais.“
išdėstyti taip: „4. Bendrijos steigimo iniciatyvos teisę turi kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas, ar jų grupė, savininko įgaliotas atstovas, pastato statytojas ar jo įgaliotas atstovas, pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, paskirto Civilinio kodekso nustatyta tvarka, atstovas ar savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotas asmuo.“
išdėstyti taip: „2. Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos priima butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime.
Sprendimas prisijungti prie veikiančios bendrijos yra teisėtas, jeigu daugiabučio namo ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) nėra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkime dalyvavo daugiau kaip pusė šio namo butų ir kitų patalpų savininkų ar jų įgaliotų atstovų ir už sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime dalyvavusių butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų. Jeigu daugiabutį namą, kurio butų ir kitų patalpų savininkai priima sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, administruoja Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas administratorius, prisijungimo prie veikiančios bendrijos iniciatoriai prieš 30 dienų iki numatomo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo dienos turi raštu pranešti šio daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui.“
išdėstyti taip: „3. Priėmus sprendimą prisijungti prie veikiančios bendrijos, prisijungimo iniciatoriai parengia prisijungimo sutartį ir įgalioja vieną iš butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotą atstovą ją pasirašyti su veikiančia bendrija.“
išdėstyti taip: „2. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų.“
išdėstyti taip:
„3. Bendrijos steigiamojo susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių
butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų balsų dauguma. Balsuojant bendrijos steigiamajame susirinkime, kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jo įgaliotas atstovas turi po vieną balsą.
Buto ar kitų patalpų (pastato) bendraturčiams atstovauja vienas asmuo ir jis turi vieną balsą.“
Pakeisti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų, raštu iš anksto ar steigiamojo susirinkimo metu pareiškusių pritarimą steigti bendriją, sąrašas su jų parašais.“
taip: „1. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrų interesų tenkinimo (karšto vandens tiekėjo, šilumos paskirstymo metodo, pastato (pastatų) šildymo būdo, atsiskaitymo tvarkos pasirinkimo, tiekimo vartojimo ribos nustatymo, patalpų (pastatų) savininkų sutarčių su paslaugų teikėjais sudarymo ar nutraukimo ir pan.), taip pat dėl priemonių, nesusijusių su pastato (pastatų) naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, dėl pastato (pastatų) atnaujinimo, lėšų šiam tikslui kaupimo ar skolinimosi ir kredito sutarčių sąlygų priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų ar jų įgaliotų atstovų balsų dauguma, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Šiuo atveju visų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimo šaukimui ir sprendimų priėmimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 11 straipsnio nuostatos.“
išdėstyti taip: „2.
Sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą yra arba gali būti naudojami tenkinti ne visų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų, o tik jų dalies poreikius, nepažeidžiant kitų daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų) savininkų teisių ir bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, remonto ar atnaujinimo ir tam reikalingų lėšų kaupimo ar skolinimosi, gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų ir yra privalomi tai daliai butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų. Tokie sprendimai priimami mutatis mutandis laikantis šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytos susirinkimų šaukimo ir sprendimų priėmimo tvarkos.“ 7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas. 1. Pakeisti įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) informacijos pateikimą butų ir kitų patalpų
(pastatų) savininkams ar jų įgaliotiems atstovams jų prašymu;“
išdėstyti taip: „7. Visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų ar jų įgaliotų atstovų raštu bendrijos pirmininkui pateikti prašymai, skundai ir kiti dokumentai registruojami ir nagrinėjami bendrijos įstatuose nustatyta tvarka. Bendrijos pirmininkas privalo per 10 darbo dienų nuo buto ar kitų patalpų (pastato) savininko ar jo įgalioto atstovo kreipimosi gavimo dienos suteikti išsamią informaciją apie bendrijos organų sprendimus, bendrijos turtą, kaupiamąsias lėšas, įmokas ir kitus privalomus mokėjimus, susijusius su bendrijos veikla. “
Pakeisti įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bendrijos metinių finansinių atskaitų rinkinį iki tvirtinimo visuotiniame susirinkime (įgaliotinių susirinkime) turi patikrinti bendrijos revizijos komisija (revizorius).
Visuotinis susirinkimas (įgaliotinių susirinkimas) gali nuspręsti samdyti audito įmonę bendrijos metinių finansinių ataskaitų auditui atlikti. Audito išvados pateikiamos bendrijos pirmininkui (valdybai) ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). Su audito išvadomis turi teisę susipažinti visi butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai ir jų įgalioti atstovai.“
Pakeisti įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jeigu bendrija jungia kelis daugiabučius namus, privalo patikrinti pavienio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas ir jų panaudojimą, kai to pareikalauja daugiau kaip penktadalis to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų ar jų įgaliotų atstovų. Šiuo atveju bendrijos revizijos komisija (revizorius) ataskaitą pateikia patikrinimo iniciatoriams ir visuotiniam susirinkimui (įgaliotinių susirinkimui). 10 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip likus 15 dienų iki eilinio visuotinio susirinkimo bendrijos pirmininkas privalo parengti bendrijos veiklos metinę ataskaitą. Ši ataskaita yra vieša. Su ja turi teisę susipažinti kiekvienas buto ar kitų patalpų (pastato) savininkas ar jo įgaliotas atstovas.“
Pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:
1) 7) patys ar jų įgalioti atstovai be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;
2) įstoti į bendriją;
3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti jiems priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalimi;
4) 6) patys ar jų įgalioti atstovai gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas;
5) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;
6) 4) patys ar jų įgalioti atstovai be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir patys ar jų įgalioti atstovai kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
7) 9) patys ar jų įgalioti atstovai apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;
8) patys ar jų įgalioti atstovai susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;
9) 1) įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams steigiant palaikant santykius su bendrijaą, dalyvaujant jos valdyme ir jos valdymo organais sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį.
Butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę:
1) 7) patys ar jų įgalioti atstovai be balsavimo teisės dalyvauti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais;
2) įstoti į bendriją;
3) įstatymų nustatyta tvarka disponuoti jiems priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų dalimi;
4) 6) patys ar jų įgalioti atstovai gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas;
5) reikalauti, kad bendrijos valdymas ir bendrojo naudojimo objektų naudojimas ir priežiūra užtikrintų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisių įgyvendinimą ir atitiktų jų teisėtus interesus;
6) 4) patys ar jų įgalioti atstovai be kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sutikimo imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir patys ar jų įgalioti atstovai kreipdamiesi į bendriją raštu reikalauti iš kitų butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų atlyginti patirtas išlaidas proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje;
7) 9) patys ar jų įgalioti atstovai apskųsti bendrijos valdymo organų, visuotinio susirinkimo (įgaliotinių susirinkimo) ir kitus butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų sprendimus Civilinio kodekso 2.82 straipsnyje nustatyta tvarka;
8) patys ar jų įgalioti atstovai susipažinti su bendrijos narių sąrašu (įgaliotinių sąrašu) ir gauti bendrijos organų narių kontaktinius duomenis;
9) 1) įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams steigiant palaikant santykius su bendrijaą, dalyvaujant jos valdyme ir jos valdymo organais sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;
10) įgyvendinti kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teises.
Pakeisti įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų ar jų įgaliotų atstovų pageidavimu dalyvauja sprendžiant daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų tarpusavio ginčus ir jų ginčus su bendrijos valdymo organais;
įsigalioja 2014 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų skundai dėl negalėjimo pasinaudoti įstatyme numatyta teise įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su daugiabučio gyvenamojo namo bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme naudojama, tačiau neapibrėžta bendrijos nario sąvoka, nenumatytos patalpų savininko įgalioto asmens teisės. Dėl to įgaliotiems asmenims būna nesuteikiama informacija, neleidžiama atstovauti patalpų savininką bendrijos narių susirinkime. Įstatymo projekto tikslas – patikslinti įstatymo nuostatas, susijusias su daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų teisės įgalioti kitus asmenis atstovauti jų interesams daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijose įgyvendinimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai Seimo nariai 3.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas suteikia teisę daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkams „įgalioti kitą asmenį atstovauti jų interesams palaikant santykius su bendrija ir jos valdymo organais dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, nurodydami įgaliojimo terminą, teisių ir pareigų apimtį. Šis įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro;“ (21 str. 4 d. 9 p.). Tačiau norėdami pasinaudoti šia teise, daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai susiduria su problema, kadangi įstatyme naudojama, bet neapibrėžta daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos nario sąvoka ir įgalioto atstovo teisės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projekte siūloma įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, apibrėžiant bendrijos nario sąvoką. Taip pat įstatymo projekte patikslinamos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitų pastatų savininkų įgaliotų atstovų teisės. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus teikiamą įstatymo projektą, teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi įstatymų projektuose nėra vartojamos naujai apibrėžiamos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymų įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: daugiabučiai gyvenamieji namai, bendrija, įgaliotas asmuo. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia: Seimo nariai Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius
2014-06-10 Nr. XIIP-1883 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi: „Bendrijos narys – buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas. Bendrijos nario interesams steigiant bendriją, dalyvaujant bendrijos valdyme ir sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo gali atstovauti bendrijos nario įgaliotas atstovas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas, tarp jų svarstytina nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Pirma, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo turinį ir tai, kaip toks reguliavimas gali būti suprantamas, manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą narystė bendrijoje tapatinama su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku de facto taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime. Šiame nutarime konstatuota, jog
„Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami
bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, kaip jau buvo minėta, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia.
Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu. Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais. Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio
teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Jei aptariamu reguliavimu nesiekiama nustatyti privalomos narystės bendrijoje, siūlytina reguliavimą tobulinti taip, jog iš jo turinio negalima būtų daryti išvados apie privalomą ir besąlygišką narystę bendrijoje, pavyzdžiui, nurodant, jog buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas yra bendrijos nariu tik tais atvejais, kai pagal tam tikrą tvarką įstoja į bendriją.
Antra, siūlomos nuostatos dalis „Bendrijos nario interesams steigiant bendriją, dalyvaujant bendrijos valdyme ir sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo gali atstovauti bendrijos nario įgaliotas atstovas“ nėra ir negali būti sąvokos apibrėžties dalimi, nes tai yra savarankiška teisės norma, dėstytina atskiru straipsniu arba atitinkamo turinio straipsnyje. Be to, pastebėtina, jog analogišką nuostatą jau siūloma įtvirtinti keičiamo įstatymo 21 straipsnyje, todėl aptariama nuostata laikytina pertekline. Trečia, atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, pildant straipsnį nauja dalimi ir ją įterpiant tarp kitų dalių, kitos straipsnio dalys turi būti pernumeruojamos. 2. Atsižvelgiant į įstatymo keitimo tikslą, laikytina, jog įstatymo projekto 2 – 12 straipsniai yra pertekliniai. Pažymėtina, jog įstatymo projektui keliamus tikslus galima pasiekti pakeitus vien tik įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 9 punktą, nes, iš esmės, visos buto ar kitos patalpos savininko teisės steigiant bendriją, dalyvaujant jos valdyme ir sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo valdymo, priežiūros ir atnaujinimo, įstatymo projektu suteikiamos ir jo įgaliotam atstovui. Tuo atveju, jei būtų daromos tam tikros išimtys iš teisių apimties, tokios išimtys taip pat galėtų būti suminėtos minėtame punkte.
O esant poreikiui konkrečiai išvardinti visas teises, suteikiamas buto ar kitos patalpos savininko įgaliotum atstovui, tai taip pat galima padaryti vienu įstatymo pakeitimu, nurodant, kokių straipsnių ir kokiose dalyse nustatytos teisės suteikiamos ir įgaliotiems atstovams. Taigi vadovaujantis juridinės technikos taisyklėmis ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisės aktų aiškumo principu, be kita ko, reiškiančiu, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi atitikti glaustumo reikalavimą, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 – 12 straipsnių. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-04 Nr. XIIP-1883 Lietuvos Respublikos Seimui Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nr. i-798 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 17, 18, 19, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS
Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr. I-798 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 17, 18, 19, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1883, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu pritariame
departamento išvadoje pateiktai pastabai dėl būtinybės tobulinti siūlomą reglamentavimą taip, kad iš jo turinio negalima būtų daryti išvados apie privalomą ir besąlygišką narystę bendrijoje. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-06-101 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 3 dalimi: „Bendrijos narys – buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas. Bendrijos nario interesams steigiant bendriją, dalyvaujant bendrijos valdyme ir sprendžiant klausimus dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų naudojimo, valdymo, priežiūros ir atnaujinimo gali atstovauti bendrijos nario įgaliotas atstovas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas, tarp jų svarstytina nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims.
Pirma, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo turinį ir tai, kaip toks reguliavimas gali būti suprantamas, manome, jog siūlomas teisinis reguliavimas įtvirtintų kiekvieno buto ir patalpos savininko privalomąją narystę bendrijoje, t. y. narystę ex lege, nes pagal siūlomą reguliavimą narystė bendrijoje tapatinama su tapimu buto ar kitos patalpos savininku, kai kiekvienas asmuo, tapęs tam tikro buto ar kitos patalpos savininku de facto taptų ir bendrijos nariu nepriklausomai nuo jo valios (noro ar nenoro). Tokia privaloma įstatyminė narystė bendrijose buvo nagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime. Šiame nutarime konstatuota, jog „Daugiabučių namų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkai, įsteigdami bendriją bendrajai dalinei nuosavybei valdyti ir naudoti, realizuoja konstitucinę teisę vienytis siekiant tam tikro bendro tikslo. Ši konstitucinė teisė, kaip jau buvo minėta, gali būti įgyvendinama tik asmens laisva valia. Todėl ir narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu. Įstatyme reguliuojant tokių bendrijų steigimą, veiklą, narystės santykius būtina, kaip ir bet kurio kito susivienijimo atveju, paisyti Konstitucijos 35 straipsnio 2 dalies reikalavimo, kad niekas, t. y. joks fizinis asmuo, taip pat fizinių asmenų junginys, negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Taigi tam tikrai daugiabučių namų patalpų savininkų daliai nusprendus įsteigti bendriją, kiti savininkai dėl to negali būti savaime laikomi bendrijos nariais.
Tokia priverstinė narystė bendrijoje negalima.“ Minėtu nutarimu Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo nuostatos, ta apimtimi, kuria jose narystės daugiabučių namų savininkų bendrijoje atsiradimas nesiejamas su savininko laisva valia, buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia galimai prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. Jei aptariamu reguliavimu nesiekiama nustatyti privalomos narystės bendrijoje, siūlytina reguliavimą tobulinti taip, jog iš jo turinio negalima būtų daryti išvados apie privalomą ir besąlygišką narystę bendrijoje, pavyzdžiui, nurodant, jog buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas yra bendrijos nariu tik tais atvejais, kai pagal tam tikrą tvarką įstoja į bendriją. Pritarti Projekto
kitų patalpų (pastatų) savininkas“ suponuoja prielaidas situacijai, kad buto ir kitų patalpų (pastatų) savininkas tampa bendrijos nariu vien tuo pagrindu, kad jie bendrijos steigimo metu nuosavybės teise turi arba vėliau įsigyja butą ir kitas patalpas (pastatus) daugiabučiame name, kuriame įsteigta bendrija.
Tuo tarpu, kaip ir nurodoma Teisės departamento išvadoje, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 200 m. gruodžio 21 d. nutarime pasisakyta, kad narystė daugiabučių namų savininkų bendrijoje turi būti grindžiama savanoriškumo principu, o projekto 1 straipsnio nuostatos, pagal kurias narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims, nustatančioms, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, ir, kad niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. birželio 10 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo Nr.I-798 2, 4, 5, 6, 8, 12, 14, 17, 18, 19, 21, 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatos, pagal kurias narystė bendrijose nesiejama su laisva asmenų valia, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalims. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas