Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: ,,7. Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra 5 procentais didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis Mindaugas Bastys
Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi: „7. Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis negu 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – mažesnė negu 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą darbo užmokestį, darbo užmokesčio dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis yra 5 procentais didesnis negu toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, darbo užmokestis yra 10 procentų mažesnis negu įstaigos vadovo darbo užmokestis, apskaičiuotas šioje dalyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatytas darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas vieną kartą per metus.“
Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai: Šio projekto rengimą paskatino neproporcingas valstybės pareigūnų, valstybės institucijoje einančių vadovaujančias pareigas, prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis su apmokėjimu už atliktą darbą. Šiuo metu valstybės pareigūnų darbo užmokesčio formavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (toliau – Įstatymas), kurio 3 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareigūnų (išskyrus prokurorus) darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei vienkartinės priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Pareiginė alga apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš atitinkamo pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje. Pažymėtina, kad minėtos darbo užmokesčio formavimo tvarkos pagrindu apskaičiuotas darbo užmokesčio dydis niekaip nekoreliuoja su kitų toje pačioje institucijoje dirbančių asmenų darbo užmokesčio formavimo sistema. Dėl šių priežasčių susidaro situacijos, kai valstybės tarnautojų (pavyzdžiui, skyriaus vedėjo, departamento direktoriaus) darbo užmokesčiai viršija institucijai vadovaujančių ir svarbiausius sprendimus priimančių valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, nepaisant aplinkybės, jog atsakomybė už teisingus ir pagrįstus sprendimus tenka pirmiausia būtent sprendimus priimantiems asmenims – valstybės pareigūnams. Tokia situacija neskatina kvalifikuotų ir patirties turinčių specialistų siekti atitinkamo lygmens atsakomybės reikalaujančių pareigų.
Beveik visi Įstatymo priedėlio IV skirsnyje nurodyti valstybės pareigūnai dirba institucijose, kurios yra centriniai viešojo administravimo subjektai, tai yra tuose valstybinio reguliavimo segmentuose, kurių pagrindinis tikslas ir uždavinys – tenkinti visuomeninius poreikius. Atitinkamai vykdydamos šias funkcijas, tokios institucijos susiduria su itin aukštos kvalifikacijos reikalaujančių užduočių vykdymu, įskaitant valstybės finansų valdymo bei valstybės biudžeto vykdymo priežiūrą; veiksmingos konkurencijos elektroninių ryšių, energetikos ir kitose srityse užtikrinimą, mokestinių ginčų nagrinėjimą ir kita. Tai reiškia, kad šių institucijų veikla yra susijusi su dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką įvairiuose viešojo administravimo srityse, todėl jų priimami sprendimai turi įtakos itin plačiam subjektų ratui (tiek viešajam, tiek privačiam sektoriui). Akivaizdu, kad tokias funkcijas vykdantys asmenys turi būti kompetentingi, kvalifikuoti savo srities specialistai, kurie galėtų tinkamai įvertinti institucijos tikslus ir kryptingai bei efektyviai jų siekti. Valstybės pareigūnų darbo užmokestis turi būti pakankamas, kad skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų. Įvertinus tai, kad tokios pareigos reikalauja atitinkamos kompetencijos ir patirties, darytina išvada, kad jų darbo užmokesčio dydžiai turi būti pakankamai dideli, kad, net įvertinus šias aplinkybes, skatintų kvalifikuotus specialistus siekti šių pareigų, nepaisant jų sąlyginio laikinumo (kadencijų trukmė ir skaičius yra riboti), atsakomybės už priimtus sprendimus laipsnio, kitų tame pačiame sektoriuje tokiems specialistams siūlytinas palankesnes darbo sąlygas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad ,,kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir proporcingumo principo turinį valstybės tarnautojų (ir kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų) atlyginimų mažinimo kontekste, 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime, 2010 m. balandžio 20 d. sprendime yra konstatavęs, kad konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumų proporcijos priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamų pareigybių ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. Nustatyta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra neatsiejama nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi tiek kuriant teisę, tiek ją įgyvendinant. <...> Konstitucijoje garantuota teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą taip pat yra tiesiogiai susijusi su visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu; draudžiama mažinti darbo užmokestį dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis, nepasikeitus darbuotojo darbo funkcijoms, darbo apimčiai ir pan.<...> Konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą yra susijusi ir su vienu iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, tai yra su konstituciniu teisėtų lūkesčių apsaugos principu. (Konstitucinio Teismo 200 m. gruodžio 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2009 m. gruodžio 19 d. nutarimai). Visa tai pagrindžia faktą, kad tokio pobūdžio institucijoms, kurių veikla yra susijusi su vienų svarbiausių valstybinių funkcijų vykdymu, yra būtina užtikrinti ir tai, jog atitinkamus sprendimus jose priimtų aukštos kvalifikacijos kompetentingi specialistai, todėl netoleruotina tokia praktika, kai sudėtingą darbą aukštos kvalifikacijos valstybės pareigūnų atlyginimo dydis priartinamas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo ar net suvienodintas su juo. Pagal siūlomą koncepciją valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydis būtų tiesiogiai priklausomas nuo bendro toje įstaigoje, kurioje einamos pareigos, darbo užmokesčio lygio.
Atsižvelgiant į vykdomų funkcijų ir prisiimtos atsakomybės apimtį, valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami pagal Įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą principą - tais atvejais, kai valstybės pareigūnų, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra 5 procentais didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu būdu būtų užtikrinama skaidri ir objektyviais duomenimis pagrįsta valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo tvarka, sudaranti sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui bei neleidžianti atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu valstybės pareigūnams (išskyrus prokurorus), vadovaujantis Įstatymu, darbo užmokestis susideda iš pareiginės algos, priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus bei vienkartinės priemokos. Valstybės pareigūnų pareiginės algos skaičiuojamos taikant pareiginės algos bazinį dydį, kurį Vyriausybės teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Pareiginė alga apskaičiuojama bazinį dydį padauginus iš atitinkamo pareiginės algos koeficiento, nustatyto šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje. Dabartinė valstybės pareigūnų darbo užmokesčio sistema nėra siejama su bendru toje institucijoje dirbančių kitų darbuotojų darbo užmokesčio lygiu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Nustačius naują valstybės pareigūnų darbo užmokesčių dydžių nustatymo tvarką, šių valstybės pareigūnų darbas ir funkcijos būtų tinkamai įvertintos, o tai atitinkamai leistų išlaikyti ir į šias pareigas pritraukti (skatintų siekti šių pareigų) daugiau kvalifikuotų ir turinčių patirties specifinėse srityse specialistų ir ekspertų, pasiūlant jiems prisiimamoms pareigoms ir atsakomybei adekvačias apmokėjimo už darbą sąlygas. Pritarus projektams, tai yra nustatant konkurencingą darbo užmokestį, aukštos kompetencijos patyrę asmenys bus motyvuoti siekti šių pozicijų. Tai atitinkamai prisidėtų prie tokių institucijų efektyvesnės veiklos, didesnio pasitikėjimo jų priimamais sprendimais. Atitinkamai būtų užtikrintas konstitucinio teisinės valstybės principo laikymasis, kurio turinį sudaro visų asmenų lygybės įstatymui, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kiti teisės principai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad projektu siekiama skatinti institucijų efektyvią veiklą, racionalus veiklos organizavimas bei valdymas turėtų teigiamai paveikti tiek verslo sąlygas, tiek ir jo plėtrą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą priimti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinimui teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Vertinant tai, kad situacija, kai pavaldūs valstybės tarnautojai uždirba daugiau už įstaigai vadovaujančius pareigūnus, susiklosčiusi tik Valstybės kontrolės institucijoje, Ryšių reguliavimo tarnyboje, Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, Viešųjų pirkimų tarnyboje ir Konkurencijos taryboje, bet atsižvelgiant, kad Ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija finansuojami iš pajamų įmokų į valstybės biudžetą, metinė įtaka 2015 m. biudžetui būtų apie 200 tūkst. Lt. Pažymėtina, kad šiais metais įstaigoms pakaks skirtų 2014 m. asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „darbo užmokestis“, ,,valstybės pareigūnai“
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Remigijus Žemaitaitis Mindaugas Bastys
Vilnius
2014-06-06 Nr. XIIP-1879 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi nustatyti, kad ,,Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra 5 procentais didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Teikiama nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, valstybės pareigūnų, nurodytų keičiamo įstatymo priedelio IV skirsnyje, pareiginė algos dydis, be kita ko, priklausytų ir nuo toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkio. Toks teisinis reguliavimas, kai darbo užmokestis siejamas su įstaigos, kurioje asmuo eina pareigas, tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčiu, dar labiau iškreiptų esamą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą ir nustatytų privilegijas tik vienos grupės asmenims, kas iš esmės pažeistų lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Antra, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, nustatant valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, pareiginės algos dydį, reikėtų lyginti skirtingus darbo užmokesčio sudedamųjų dalių rodiklius. Pažymėtina, kad valstybės pareigūnų pareiginę algą sudaro nustatytas pareiginės algos koeficientas, padaugintas iš bazinio pareiginės algos dydžio. Valstybės tarnautojo, darbuotojo, o taip pat ir valstybės pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai (pavyzdžiui, už tarnybos Lietuvos valstybei stažą), priemokos (jeigu jos nustatytos įstatymu). Tam, kad būtų taikomos šios dalies taisyklės, valstybės pareigūnų pareiginė alga turės būti palyginta su valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčio vidurkiu, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Toks skirtingais principais nustatytų dydžių palyginimas nėra teisingas ir pagrįstas.
Trečia, jeigu palyginus skirtingus darbo užmokesčio rodiklius būtų nustatyta, kad asmuo turi teisę į didesnę pareiginę algą, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, pareiginė alga turėtų būti didinama įvertinus valstybės tarnautojo ar darbuotojo, darbo užmokesčio vidurkį per praėjusius kalendorinius metus. Pažymėtina, kad ši nuostata praktikoje gali sukelti jos taikymo problemų, nes valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokestis kalendorinių metų laikotarpiu gali kisti, pavyzdžiui, padidėjus tarnybos Lietuvos valstybei stažui, dirbus viršvalandžius ar sirgus, todėl tam, kad būtų nustatytas didžiausią vidutinį darbo užmokestį per praėjusius kalendorinius metus gavęs asmuo, reikėtų apskaičiuoti visų toje įstaigoje dirbusių asmenų vidutinį praėjusių metų darbo užmokestį. Ketvirta, formuluotė „apskaičiuotą ir išmokėtą“ turėtų būti tikslinama, nes darbo užmokestis paprastai išmokamas pasibaigus mėnesiui, už kurį darbo užmokestis buvo apskaičiuotas. Penkta, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar valstybės pareigūnui pagal siūlomą tvarką apskaičiavus pareiginę algą, būtų galima ją mažinti, jeigu pasikeistų aplinkybės dėl kurių ta alga buvo padidinta, pvz. dėl to, kad didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokestis sumažėjo arba toks valstybės tarnautojas ar darbuotojas jau nebedirba. Šešta, siūlomu reguliavimu galimi atvejai, kai valstybės pareigūnai – įstaigų vadovai dirbtinai didins kurio nors vieno valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį (pvz., mokės priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokės už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar viršvalandžius, skirs vienkartinius priedus ir kt.) tam, kad galėtų sau pasidindinti pareiginę algą. 2.
į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“ bei pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip:“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-03 Nr. XIIP-1879 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. VIII-1904 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-1879 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1879, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
2015-06-10 Nr. XIIP-1879(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūlomo teisinio reguliavimo, Teisės departamentas iš esmės laikosi nuomonės, išdėstytos 2014 m. birželio 6 d. išvadoje. Kartu pažymime, kad nustačius siūlomą reguliavimą, valstybės pareigūnų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio IV skirsnyje, darbo užmokestis priklausytų ne nuo Konstitucinio Teismo nurodytų objektyvių kriterijų, galinčių lemti diferencijuotus darbo užmokesčio dydžius (tokių kaip funkcijų pobūdis, jų sudėtingumas, reikšmingumas, apimtis, atsakomybė už šių funkcijų vykdymą), o nuo atsitiktinio ir kintamo dydžio – konkrečioje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkio. 2. Projekto 2 straipsnyje nustatoma, kad įstatymas galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. Įstatymo projektą reikėtų papildyti normomis, kurios galiotų nuo 2018 m. sausio 1 d., nes neaišku, kaip darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuojamas nustojus galioti siūlomam teisiniam reguliavimui, ar galėtų būti mažinamas šiuo reguliavimu nustatytas darbo užmokestis. Be to, neaišku, kuo yra grindžiamas poreikis nustatyti terminuotą įstatymo galiojimą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamojo varianto 2 straipsnio pavadinimas neatitinka projekto 2 straipsnio pavadinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
VALSTYBĖS POLITIKŲ IR VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vanda Dudienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyresnioji specialistė; Laisvūnas Bartkevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-09)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi nustatyti, kad ,,Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka.
Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra 5 procentais didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Teikiama nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, valstybės pareigūnų, nurodytų keičiamo įstatymo priedelio IV skirsnyje, pareiginė algos dydis, be kita ko, priklausytų ir nuo toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkio.
Toks teisinis reguliavimas, kai darbo užmokestis siejamas su įstaigos, kurioje asmuo eina pareigas, tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčiu, dar labiau iškreiptų esamą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą ir nustatytų privilegijas tik vienos grupės asmenims, kas iš esmės pažeistų lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Antra, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, nustatant valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, pareiginės algos dydį, reikėtų lyginti skirtingus darbo užmokesčio sudedamųjų dalių rodiklius. Pažymėtina, kad valstybės pareigūnų pareiginę algą sudaro nustatytas pareiginės algos koeficientas, padaugintas iš bazinio pareiginės algos dydžio. Valstybės tarnautojo, darbuotojo, o taip pat ir valstybės pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai (pavyzdžiui, už tarnybos Lietuvos valstybei stažą), priemokos (jeigu jos nustatytos įstatymu). Tam, kad būtų taikomos šios dalies taisyklės, valstybės pareigūnų pareiginė alga turės būti palyginta su valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčio vidurkiu, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Toks skirtingais principais nustatytų dydžių palyginimas nėra teisingas ir pagrįstas. Trečia, jeigu palyginus skirtingus darbo užmokesčio rodiklius būtų nustatyta, kad asmuo turi teisę į didesnę pareiginę algą, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, pareiginė alga turėtų būti didinama įvertinus valstybės tarnautojo ar darbuotojo, darbo užmokesčio vidurkį per praėjusius kalendorinius metus.
Pažymėtina, kad ši nuostata praktikoje gali sukelti jos taikymo problemų, nes valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokestis kalendorinių metų laikotarpiu gali kisti, pavyzdžiui, padidėjus tarnybos Lietuvos valstybei stažui, dirbus viršvalandžius ar sirgus, todėl tam, kad būtų nustatytas didžiausią vidutinį darbo užmokestį per praėjusius kalendorinius metus gavęs asmuo, reikėtų apskaičiuoti visų toje įstaigoje dirbusių asmenų vidutinį praėjusių metų darbo užmokestį. Ketvirta, formuluotė
„apskaičiuotą ir išmokėtą“ turėtų būti tikslinama, nes darbo užmokestis
paprastai išmokamas pasibaigus mėnesiui, už kurį darbo užmokestis buvo apskaičiuotas. Penkta, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar valstybės pareigūnui pagal siūlomą tvarką apskaičiavus pareiginę algą, būtų galima ją mažinti, jeigu pasikeistų aplinkybės dėl kurių ta alga buvo padidinta, pvz. dėl to, kad didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokestis sumažėjo arba toks valstybės tarnautojas ar darbuotojas jau nebedirba. Šešta, siūlomu reguliavimu galimi atvejai, kai valstybės pareigūnai – įstaigų vadovai dirbtinai didins kurio nors vieno valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį (pvz., mokės priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokės už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar viršvalandžius, skirs vienkartinius priedus ir kt.) tam, kad galėtų sau pasidindinti pareiginę algą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-09)1
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis
Teisingumo ministerijos (2014-06-30) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1879, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (2015-04-14) Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas teikia pastabas dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 (toliau - Projektas). Visų pirma, norime pareikšti palaikymą siekiui pertvarkyti valstybinę tarnybą padarant ją patrauklesne aukštos kvalifikacijos profesionalams. Kartu norime išsakyti esmines pastabas dėl Projekto poveikio bendram valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio reguliavimui, nurodyti ydas, kurios yra vertinamame Projekte. Projektu siūlomu reguliavimu yra kuriamos dvi problemos: ydinga pareiginės algos apskaičiavimo (perskaičiavimo) formulė, susieta su netiksliu rodikliu bei tam tikrų institucijų išskirtų pagal statusą išskyrimas, neatsižvelgiant į objektyvų poreikį ir iškraipant esamą sistemą.
Pagal pateiktą Projekto reguliavimą pakaks, kad nors vienas įstaigos darbuotojas (tarnautojas) gautų dideli darbo užmokestį ir tokiu būdu butų dirbtinai padidinamas vadovo darbo užmokestis. Pavyzdžiui. nustačius, kad aukštą pareiginės algos koeficientą turintis tarnautojas privalo dirbti pvz. poilsio ir švenčių dienomis (tarkime reprezentuoti instituciją valstybės renginiuose), taip pat skiriant priemokas už papildomą pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų vykdymą galima dirbtinai padidinti vieno tarnautojo vidutinį darbo užmokestį. Padidinus vieno tarnautojo vidutinį darbo užmokestį, nuo to padidinto užmokesčio būtų skaičiuojamas vadovo ir vadovo pavaduotojo pareiginės algos dydis (taigi
Suprantama, kad Seimo pirmininko, Vyriausybes vadovo, ministerijų vadovų darbo užmokestis privalo atitikti šių pareigūnų kvalifikaciją ir tenkančią atsakomybę, tačiau šiuo įstatymu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Valstybės tarnybos departamento (63 darbuotojai), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (40 darbuotojų); Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (24 darbuotojai); Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (33 darbuotojai);
Mokestinių ginčų komisijos (18 darbuotojų); Vyriausios administracinių ginčų komisijos (18 darbuotojų) vadovų darbo užmokestis būtų nustatomas pagal specialią formulę iš esmes vien dėl to, kad tai yra įstaigos prie Vyriausybes arba vadovai yra skiriami Vyriausybes. Panaši situacija su Seimui ar Prezidentui atskaitingomis institucijomis. Su visa pagarba šių institucijų vadovams, tarnautojams ir jų atliekamai misijai valstybėje, negalime sutikti su tokiu siūlymu išskirti juos iš kitų, atsakingų valstybes institucijų gretų. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (1260 darbuotojų ir 10 pavaldžių apskričių mokesčių inspekcijų), Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (203 darbuotojai ir l0 pavaldžių skyrių apskrityse), Policijos departamentas, atskiros policijos įstaigos (pvz. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirba apie 3500 darbuotojų), kitos statutines institucijos - šių institucijų misija valstybėje yra ne ką mažiau svarbi ir jų vadovai prisiima milžinišką atsakomybę už tam tikrą sritį, šios srities administravimą ir vadovavimą didžiulėms institucijoms. Suprasdami problemos svarbą (būtinybė skirti kompetentingus vadovus, sukurti aukštos kompetencijos asmenims patrauklias darbo vietas), siūlome imtis valstybės tarnybos reformos, kad vadovas, prisiimdamas atsakomybę už institucijai keliamus uždavinius būtų pajėgus suformuoti profesionalų komandą.
Suprasdami, kad valstybės tarnybos reforma nėra greitai įvykdomas procesas. trumpuoju laikotarpiu siūlome susieti didesnį darbo užmokestį ne su įstaigos. institucijos statusu (ar įstaiga yra prie ministerijos, ar prie Vyriausybės, ar įstaigos vadovas skiriamas ministro ar Vyriausybės, Seimo, Prezidento), o su konkrečia, konkretaus pareigūno kvalifikacija. stažu valstybės tarnyboje, vadovaujamos institucijos dydžiu. Pritarti
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-01) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-877 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 7 punktą ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. SV-S-905 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1879 (toliau
Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-1879, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 19 straipsnio 12 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nustatyta, kad „darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos vienos asmenų kategorijos atskiroms asmenų grupėms darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuoti, tačiau tai turi būti pagrįsta tam tikrais aiškiais objektyviais kriterijais, kaip antai atskiroms šios kategorijos asmenų grupėms priklausantiems asmenims priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą; tai pasakytina ir apie tai pačiai darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimą“. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1879 siūlomas reguliavimas, kuris būtų taikomas tik valstybės pareigūnams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Įstatymas) IV skirsnyje, diskriminuotų III ir V skirsniuose nurodytus prokurorus ir žvalgybos pareigūnus dėl nevienodų darbo užmokesčio nustatymo principų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1879 reikia nustatyti ir prokurorų bei žvalgybos pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, kadangi Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 tikslas – užtikrinti skaidrią ir objektyviais duomenimis pagrįstą valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, sudarančią sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui ir neleidžiančią atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-01) 1.2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 nuostatas reikėtų formuluoti taip, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas įstaigų vadovams, kurių apskaičiuota pareiginė alga būtų nors 1 euru didesnė už didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-04-01)
taisyklė dėl kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginės algos nustatymo būtų priklausoma nuo įstaigos vadovo pareiginės algos dydžio ir yra suformuluota taip, kad valstybės pareigūnams galėtų būti nustatyta didesnė nei įstaigos vadovo pavaduotojo pareiginė alga. Todėl reikėtų Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 7 dalies paskutiniame sakinyje išbraukti žodžius „ne daugiau kaip“. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui:
1Įstatymo projektą Nr. XIIP-1879 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus. 2.
aiškinamajame rašte nurodytos problemos, jog valstybės pareigūnų, valstybės institucijoje einančių vadovaujančias pareigas, prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis yra neproporcingas lyginant su apmokėjimu už atliktą darbą aktualumui, sistemiškai spręsti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą problemas: tobulinti ne atskiros valstybės pareigūnų grupės, bet visų vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų apmokėjimo už darbą, sąlygas, elementus ir jų dydžius (pareiginės algos koeficientus), pvz., svarstytina galimybė skirti vienkartines priemokas už metų veiklos rezultatus Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės sprendimu sudaromų komisijų (tarybų) vadovams ir nariams; Vyriausybės įstaigų vadovų, Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės sprendimu sudaromų komisijų (tarybų) pirmininkų pareiginių atlyginimų koeficientus prilyginti ministerijų viceministrų lygio pareiginės algos koeficientams ir kt.). 3. Siekiant įvertinti ir tobulinti valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, prašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą sistemai tobulinti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
P. Urbšys. Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: E. Jankevičius – Vidaus reikalų viceministras, G. Kaminskaitė-Salters – Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Mačiulis – Vyriausybės kancleris, A. Misevičius – Ministro Pirmininko patarėjas, S. Mitalauskas – Vidaus reikalų ministerijos Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus vedėjas, A. Selčinskienė – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos administracijos direktorė, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-061 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį 7 dalimi nustatyti, kad ,,Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuota pareiginė alga yra lygi arba mažesnė nei toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnė nei didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, pareiginė alga yra
tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnė nei įstaigos vadovo pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“ Teikiama nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, valstybės pareigūnų, nurodytų keičiamo įstatymo priedelio IV skirsnyje, pareiginė algos dydis, be kita ko, priklausytų ir nuo toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkio.
Toks teisinis reguliavimas, kai darbo užmokestis siejamas su įstaigos, kurioje asmuo eina pareigas, tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčiu, dar labiau iškreiptų esamą valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą ir nustatytų privilegijas tik vienos grupės asmenims, kas iš esmės pažeistų lygiateisiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Antra, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, nustatant valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, pareiginės algos dydį, reikėtų lyginti skirtingus darbo užmokesčio sudedamųjų dalių rodiklius. Pažymėtina, kad valstybės pareigūnų pareiginę algą sudaro nustatytas pareiginės algos koeficientas, padaugintas iš bazinio pareiginės algos dydžio. Valstybės tarnautojo, darbuotojo, o taip pat ir valstybės pareigūno darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai (pavyzdžiui, už tarnybos Lietuvos valstybei stažą), priemokos (jeigu jos nustatytos įstatymu). Tam, kad būtų taikomos šios dalies taisyklės, valstybės pareigūnų pareiginė alga turės būti palyginta su valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokesčio vidurkiu, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Toks skirtingais principais nustatytų dydžių palyginimas nėra teisingas ir pagrįstas. Trečia, jeigu palyginus skirtingus darbo užmokesčio rodiklius būtų nustatyta, kad asmuo turi teisę į didesnę pareiginę algą, pagal įstatymo projekte teikiamą formuluotę, pareiginė alga turėtų būti didinama įvertinus valstybės tarnautojo ar darbuotojo, darbo užmokesčio vidurkį per praėjusius kalendorinius metus.
Pažymėtina, kad ši nuostata praktikoje gali sukelti jos taikymo problemų, nes valstybės tarnautojo ar darbuotojo darbo užmokestis kalendorinių metų laikotarpiu gali kisti, pavyzdžiui, padidėjus tarnybos Lietuvos valstybei stažui, dirbus viršvalandžius ar sirgus, todėl tam, kad būtų nustatytas didžiausią vidutinį darbo užmokestį per praėjusius kalendorinius metus gavęs asmuo, reikėtų apskaičiuoti visų toje įstaigoje dirbusių asmenų vidutinį praėjusių metų darbo užmokestį. Ketvirta, formuluotė „apskaičiuotą ir išmokėtą“ turėtų būti tikslinama, nes darbo užmokestis paprastai išmokamas pasibaigus mėnesiui, už kurį darbo užmokestis buvo apskaičiuotas. Penkta, iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, ar valstybės pareigūnui pagal siūlomą tvarką apskaičiavus pareiginę algą, būtų galima ją mažinti, jeigu pasikeistų aplinkybės dėl kurių ta alga buvo padidinta, pvz. dėl to, kad didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį darbo užmokestis sumažėjo arba toks valstybės tarnautojas ar darbuotojas jau nebedirba. Šešta, siūlomu reguliavimu galimi atvejai, kai valstybės pareigūnai – įstaigų vadovai dirbtinai didins kurio nors vieno valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokestį (pvz., mokės priemokas už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, už papildomų užduočių atlikimą, apmokės už darbą poilsio ir švenčių dienomis ar viršvalandžius, skirs vienkartinius priedus ir kt.) tam, kad galėtų sau pasidindinti pareiginę algą. Nepritarti Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui pagal Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymą. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2014-06-061 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas žodis ,,Įstatymo“ bei pakeitimų esmėje brauktini žodžiai ,,ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti
Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-06-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1879, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, 2015-01-23 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (Konkurencijos taryba) atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seime netrukus prasidės procedūros, susijusios su Valstybės politikų ir Valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1907 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 svarstymu. Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad valstybės pareigūnų, valstybės institucijose einančių vadovaujančias pareigas apmokėjimas atitiktų jų pareigas bei atsakomybę. Tikėtina, kad jau netrukus įstatymo projektą nagrinės Seimo komitetai, tad pieš prasidedant šio įstatymo projekto svarstymui, Konkurencijos taryba patvirtina, kad tokio projekto įgyvendinimui papildomo finansavimo iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų įstatymo vykdymui Konkurencijos tarybai nereikės.
Nors mūsų atliktais skaičiavimais įstatymo vykdymui per kalendorinius metus Konkurencijos tarybai reikėtų apie 25,6 tūkst. EUR (88,5 tūkst. Lt) papildomų asignavimų darbo užmokesčiui, tačiau Konkurencijos taryba šias lėšas sugebėtų padengti iš vidinių išteklių. Tikimės, kad šiame rašte pateikta informacija bus naudinga svarstant įstatymo projektą. Jei iškiltų papildomų klausimų ar neaiškumų, maloniai prašome kreiptis į mus. Įvertinti
pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas 2015-04-14 Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas teikia pastabas dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 (toliau - Projektas). Visų pirma, norime pareikšti palaikymą siekiui pertvarkyti valstybinę tarnybą padarant ją patrauklesne aukštos kvalifikacijos profesionalams. Kartu norime išsakyti esmines pastabas dėl Projekto poveikio bendram valstybės tarnautojų ir valstybės pareigūnų darbo užmokesčio reguliavimui, nurodyti ydas, kurios yra vertinamame Projekte. Projektu siūlomu reguliavimu yra kuriamos dvi problemos: ydinga pareiginės algos apskaičiavimo (perskaičiavimo) formulė, susieta su netiksliu rodikliu bei tam tikrų institucijų išskirtų pagal statusą išskyrimas, neatsižvelgiant į objektyvų poreikį ir iškraipant esamą sistemą. Pagal pateiktą Projekto reguliavimą pakaks, kad nors vienas įstaigos darbuotojas (tarnautojas) gautų dideli darbo užmokestį ir tokiu būdu butų dirbtinai padidinamas vadovo darbo užmokestis.
Pavyzdžiui. nustačius, kad aukštą pareiginės algos koeficientą turintis tarnautojas privalo dirbti pvz. poilsio ir švenčių dienomis (tarkime reprezentuoti instituciją valstybės renginiuose), taip pat skiriant priemokas už papildomą pareigybės aprašyme nenumatytų funkcijų vykdymą galima dirbtinai padidinti vieno tarnautojo vidutinį darbo užmokestį. Padidinus vieno tarnautojo vidutinį darbo užmokestį, nuo to padidinto užmokesčio būtų skaičiuojamas vadovo ir vadovo pavaduotojo pareiginės algos dydis (taigi - darbo užmokestis būtų dar didesnis). Tokio piktnaudžiavimo galima nesudėtingai išvengti nustačius sistemą, kurioje vadovo darbo užmokestis būtų susiejamas su visų institucijos tarnautojų (darbuotojų) darbo užmokesčiu, darbo užmokesčio vidurkiu. Tokiu būdu vidutinis įstaigos darbuotojų (tarnautojų) darbo užmokestis būtų susietas su pakankamai didele dydžio skaičiavimo baze ir neliktų galimybės piktnaudžiauti (dirbtinai didinti visos įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui nepakaktų lėšų). Kita vertus, siūloma sistema išskiria tam tikrų institucijų tarnautojus - valstybės pareigūnus.
Suprantama, kad Seimo pirmininko, Vyriausybes vadovo, ministerijų vadovų darbo užmokestis privalo atitikti šių pareigūnų kvalifikaciją ir tenkančią atsakomybę, tačiau šiuo įstatymu, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Valstybės tarnybos departamento (63 darbuotojai), Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (40 darbuotojų);
Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (24 darbuotojai); Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (33 darbuotojai); Mokestinių ginčų komisijos (18 darbuotojų); Vyriausios administracinių ginčų komisijos (18 darbuotojų) vadovų darbo užmokestis būtų nustatomas pagal specialią formulę iš esmes vien dėl to, kad tai yra įstaigos prie Vyriausybes arba vadovai yra skiriami Vyriausybes. Panaši situacija su Seimui ar Prezidentui atskaitingomis institucijomis. Su visa pagarba šių institucijų vadovams, tarnautojams ir jų atliekamai misijai valstybėje, negalime sutikti su tokiu siūlymu išskirti juos iš kitų, atsakingų valstybes institucijų gretų. Pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija (1260 darbuotojų ir 10 pavaldžių apskričių mokesčių inspekcijų), Valstybinė socialinio draudimo fondo valdyba (203 darbuotojai ir l0 pavaldžių skyrių apskrityse), Policijos departamentas, atskiros policijos įstaigos (pvz. Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate dirba apie 3500 darbuotojų), kitos statutines institucijos - šių institucijų misija valstybėje yra ne ką mažiau svarbi ir jų vadovai prisiima milžinišką atsakomybę už tam tikrą sritį, šios srities administravimą ir vadovavimą didžiulėms institucijoms. Suprasdami problemos svarbą (būtinybė skirti kompetentingus vadovus, sukurti aukštos kompetencijos asmenims patrauklias darbo vietas), siūlome imtis valstybės tarnybos reformos, kad vadovas, prisiimdamas atsakomybę už institucijai keliamus uždavinius būtų pajėgus suformuoti profesionalų komandą.
Suprasdami, kad valstybės tarnybos reforma nėra greitai įvykdomas procesas. trumpuoju laikotarpiu siūlome susieti didesnį darbo užmokestį ne su įstaigos. institucijos statusu (ar įstaiga yra prie ministerijos, ar prie Vyriausybės, ar įstaigos vadovas skiriamas ministro ar Vyriausybės, Seimo, Prezidento), o su konkrečia, konkretaus pareigūno kvalifikacija. stažu valstybės tarnyboje, vadovaujamos institucijos dydžiu. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1879 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-1879), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą Nr. XIIP-1879, atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija), Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (2008 m. rugsėjo 15 d. redakcija) 19 straipsnio 12 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nustatyta, kad „darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinos vienos asmenų kategorijos atskiroms asmenų grupėms darbo užmokesčio dydžiai gali būti diferencijuoti, tačiau tai turi būti pagrįsta tam tikrais aiškiais objektyviais kriterijais, kaip antai atskiroms šios kategorijos asmenų grupėms priklausantiems asmenims priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą; tai pasakytina ir apie tai pačiai darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu vertintinai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžių diferencijavimą“. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1879 siūlomas reguliavimas, kuris būtų taikomas tik valstybės pareigūnams, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – Įstatymas) IV skirsnyje, diskriminuotų III ir V skirsniuose nurodytus prokurorus ir žvalgybos pareigūnus dėl nevienodų darbo užmokesčio nustatymo principų. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte Nr. XIIP-1879 reikia nustatyti ir prokurorų bei žvalgybos pareigūnų darbo apmokėjimo sąlygas, kadangi Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 tikslas – užtikrinti skaidrią ir objektyviais duomenimis pagrįstą valstybės pareigūnų darbo užmokesčio nustatymo tvarką, sudarančią sąlygas teisingam darbo užmokesčio formavimui ir neleidžiančią atsirasti nepagrįstoms darbo užmokesčio dydžių disproporcijoms. 1.2. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 nuostatas reikėtų formuluoti taip, kad nebūtų pažeistas lygiateisiškumo principas įstaigų vadovams, kurių apskaičiuota pareiginė alga būtų nors 1 euru didesnė už didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį. 1.3. Įstatymo projekte Nr. XIIP-1879 siūloma taisyklė dėl kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, pareiginės algos nustatymo būtų priklausoma nuo įstaigos vadovo pareiginės algos dydžio ir yra suformuluota taip, kad valstybės pareigūnams galėtų būti nustatyta didesnė nei įstaigos vadovo pavaduotojo pareiginė alga. Todėl reikėtų Įstatymo projekto Nr. XIIP-1879 1 straipsniu keičiamo
daugiau kaip“. Pritarti
2015-05-121 Argumentai: Dalies valstybės pareigūnų (Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Valstybės kontrolės, Konkurencijos tarybos ir kt.) vadovų darbo užmokestis yra mažesnis už šių įstaigų darbuotojų/valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Taip yra dėl to, kad valstybės pareigūnams darbo užmokestis nustatomas pagal Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą (pareiginė alga + priedas už stažą), o valstybės tarnautojams – pagal Valstybės tarnybos įstatymą (pareiginė alga + priedas už klasę (iki 50 proc.) + priedas už stažą (iki 24 proc.) + priemokos + apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius). Siūloma valstybės pareigūnų darbo užmokestį tiesiogiai susieti su jų vadovaujamų įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkiu (atitinkamai įstaigos vadovo pareiginė alga - 15 proc. didesnė, pavaduotojo - 5 proc. didesnė).
Teikiamas pasiūlymas nėra sisteminis, tačiau:
iškreipiama, nes vadovas, turintis didesnę atsakomybę ir pareigas, uždirba mažiau, nei jo pavaldiniai reikia spręsti jau dabar, nes įstaigų vadovai dėl skirtingų įstatymų nesuderinamumo tampa įkaitais ir demotyvuoja kvalifikuotus darbuotojus siekti vadovo pareigų;
tinkamas, nes sukeltų nepriimtinas implikacijas, kol nerealizuota konstitucinio teismo nutarimų normos;
reglamentuoti ir taikyti laikinai ir tai pakankamas laikas siekiant sistemiškai peržiūrėti politikų ir pareigūnų pareiginių algų koeficientus, įvertinus valstybės biudžeto finansines galimybes. 4. finansinis poreikis - lėšų poreikis nėra didelis (sudaro apie 120 tūkst. eurų), ir galėtų būti mokama iš dabar institucijoms skirtų asignavimų. Pasiūlymas:
apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 3 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
Papildyti 3 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Valstybės pareigūnų, nurodytų šio įstatymo priedėlio IV skirsnyje, einančių pareigas įstaigose, kuriose pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką apskaičiuotas darbo užmokestis pareiginė alga yra lygi arba mažesnėis nei 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju yra vadovo pavaduotojas – mažesnė nei 110 procentų, darbo užmokesčio vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, darbo užmokesčio pareiginės algos dydis apskaičiuojamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės pareigūnų, einančių institucijos vadovo pareigas, darbo užmokestis pareiginė alga šiame straipsnyje apibrėžtais atvejais yra 15 procentų didesnėis nei toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią darbo užmokestį gaunančiu tarnautoju ar darbuotoju yra vadovo pavaduotojas – 10 procentų didesnis. Valstybės pareigūnų, einančių įstaigos vadovo pavaduotojo pareigas, darbo užmokestis pareiginė alga yra 5 procentais didesnėis nei toje įstaigoje didžiausią darbo užmokestį gaunančio valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, darbo užmokesčio per praėjusius kalendorinius metus vidurkis. Kitų valstybės pareigūnų, dirbančių toje įstaigoje, darbo užmokestis pareiginė alga yra ne daugiau kaip 10 procentų mažesnėis nei įstaigos vadovo darbo užmokestis pareiginė alga, apskaičiuota šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Toks darbo užmokesčio skaičiavimas atliekamas kartą metuose.““
2
ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 projekto Nr.
VIII-1904 projekto Nr. XIIP-1879 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo galiojimas Šis įstatymas įsigalioja 2014m. liepos 1 d. 2015 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d.“ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas
1Įstatymo projektą Nr. XIIP-1879 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir
Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo argumentus. Nepritarti. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui pagal Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymą. 2. Pritariant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos, jog valstybės pareigūnų, valstybės institucijoje einančių vadovaujančias pareigas, prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis yra neproporcingas lyginant su apmokėjimu už atliktą darbą aktualumui, sistemiškai spręsti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą problemas: tobulinti ne atskiros valstybės pareigūnų grupės, bet visų vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų apmokėjimo už darbą, sąlygas, elementus ir jų dydžius (pareiginės algos koeficientus), pvz., svarstytina galimybė skirti vienkartines priemokas už metų veiklos rezultatus Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės sprendimu sudaromų komisijų (tarybų) vadovams ir nariams; Vyriausybės įstaigų vadovų, Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės sprendimu sudaromų komisijų (tarybų) pirmininkų pareiginių atlyginimų koeficientus prilyginti ministerijų viceministrų lygio pareiginės algos koeficientams ir kt.). 3.
tobulinti valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo sistemą, prašyti Lietuvos Respublikos Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl tarpinstitucinės darbo grupės sudarymo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą sistemai tobulinti. Iš esmės pritarti. Žiūrėti komiteto sprendimo antrą punktą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1) pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui;
2) pritariant Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytos problemos, jog valstybės pareigūnų, valstybės institucijoje einančių vadovaujančias pareigas, prisiimtų pareigų bei atsakomybės santykis yra neproporcingas lyginant su apmokėjimu už atliktą darbą, aktualumui bei siekiant sistemiškai spręsti valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą problemas siūlome LR Vyriausybei iki 2015 m. spalio 1 d. parengti ir pateikti LR Seimui valstybės politikų ir valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą tobulinančius teisės aktus. 8. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 2 – prieš. 9. Komiteto paskirti pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė