Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
punkto pakeitimas ir papildymas
po žodžių „kinematografininkų sąjungos“ įrašyti žodžius “Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos“ , išbraukti žodžius “bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
po žodžių „kinematografininkų sąjungos“ įrašyti žodžius “Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
ir papildymas
po žodžių „kinematografininkų sąjungos“ įrašyti žodžius “Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos“ , išbraukti žodžius “bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai“ ir šį punktą išdėstyti taip: „2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Rimantas Jonas Dagys
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtrauktos šios sąjungos: Lietuvos muzikos, Lietuvos žurnalistų, Lietuvos architektų. Todėl į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą nėra įskaitomi (jam prilyginami) laikotarpiai, kai asmenys dirbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu minėtos sąjungos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais remiantis į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo įrašyta tik Rašytojų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Kompozitorių sąjunga, Kinematografininkų sąjunga, nes, pavyzdžiui Lietuvos muzikų sąjunga, įkurta 1936 metais, veiklą tęsia ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau neįrašyta į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą nors, pagal savo statusą, prilyginama įrašytosioms į minėtą straipsnį (Lietuvos kompozitorių sąjungai (įrašytajai) ir Lietuvos muzikų sąjungai 2005 m. lapkričio 11 d. Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Meno kūrėjų organizacijos statusas). Pirminis šio įstatymo projekto siūlytojas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Papildyti įstatymo projektą atstatant lygybę šių asmenų atžvilgiu ir suteikti galimybę gauti teisingą pensiją. Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau Pensijų įstatymo) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad meno kūrėjų darbo stažas būtų skaičiuojamas ne nuo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą, o nuo tada, kai ėmė gauti honorarines pajamas. 3.
reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.“
reguliavimo nuostatos Projekte siūloma Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narių darbo, pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, laikotarpius prilyginti asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
Priėmus įstatymą, galimai reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Poveikis biudžeto lėšoms numatomas nežymus, nes, tai liečia tik kelis asmenis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Rimantas Jonas Dagys
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtrauktos šios sąjungos: Lietuvos muzikos, Lietuvos žurnalistų, Lietuvos architektų. Todėl į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą nėra įskaitomi (jam prilyginami) laikotarpiai, kai asmenys dirbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu minėtos sąjungos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais remiantis į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo įrašyta tik Rašytojų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Kompozitorių sąjunga, Kinematografininkų sąjunga, nes, pavyzdžiui Lietuvos muzikų sąjunga, įkurta 1936 metais, veiklą tęsia ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau neįrašyta į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą nors, pagal savo statusą, prilyginama įrašytosioms į minėtą straipsnį (Lietuvos kompozitorių sąjungai (įrašytajai) ir Lietuvos muzikų sąjungai 2005 m. lapkričio 11 d. Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Meno kūrėjų organizacijos statusas). Pirminis šio įstatymo projekto siūlytojas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Papildyti įstatymo projektą atstatant lygybę šių asmenų atžvilgiu ir suteikti galimybę gauti teisingą pensiją. Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau Pensijų įstatymo) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad meno kūrėjų darbo stažas būtų skaičiuojamas ne nuo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą, o nuo tada, kai ėmė gauti honorarines pajamas. 3.
teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.“
reguliavimo nuostatos Projekte siūloma Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narių darbo, pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, laikotarpius prilyginti asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
Priėmus įstatymą, galimai reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Poveikis biudžeto lėšoms numatomas nežymus, nes, tai liečia tik kelis asmenis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Rimantas Jonas Dagys
DĖL
paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nėra įtrauktos šios sąjungos: Lietuvos muzikos, Lietuvos žurnalistų, Lietuvos architektų. Todėl į valstybinių socialinio draudimo pensijų stažą nėra įskaitomi (jam prilyginami) laikotarpiai, kai asmenys dirbo pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu minėtos sąjungos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais remiantis į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą buvo įrašyta tik Rašytojų sąjunga, Dailininkų sąjunga, Kompozitorių sąjunga, Kinematografininkų sąjunga, nes, pavyzdžiui Lietuvos muzikų sąjunga, įkurta 1936 metais, veiklą tęsia ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, tačiau neįrašyta į Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą nors, pagal savo statusą, prilyginama įrašytosioms į minėtą straipsnį (Lietuvos kompozitorių sąjungai (įrašytajai) ir Lietuvos muzikų sąjungai 2005 m. lapkričio 11 d. Kultūros ministro įsakymu patvirtintas Meno kūrėjų organizacijos statusas). Pirminis šio įstatymo projekto siūlytojas Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Papildyti įstatymo projektą atstatant lygybę šių asmenų atžvilgiu ir suteikti galimybę gauti teisingą pensiją. Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau Pensijų įstatymo) 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kad meno kūrėjų darbo stažas būtų skaičiuojamas ne nuo įtraukimo į socialinio draudimo sistemą, o nuo tada, kai ėmė gauti honorarines pajamas. 3.
reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ,,Asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai:
1) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas;
2) rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos narių bei kitų kūrybinių darbuotojų, kurie nebuvo šių kūrybinių sąjungų nariai, bet kuriuos jungė šių kūrybinių sąjungų profesiniai komitetai, kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą;
3) tarnybos sukarintoje apsaugoje, specialaus ryšio institucijose ir specialiose gelbėjimo dalyse laikas neatsižvelgiant į žinybinį pavaldumą ir specialų arba karinį laipsnį.“
reguliavimo nuostatos Projekte siūloma Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Lietuvos architektų sąjungos narių darbo, pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, laikotarpius prilyginti asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
Priėmus įstatymą, galimai reikės keisti įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Projekto atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei ES teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Projekto įgyvendinimo poveikis biudžeto lėšoms Poveikis biudžeto lėšoms numatomas nežymus, nes, tai liečia tik kelis asmenis. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Projekto rengėjai Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys: Rimantas Jonas Dagys
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-02 Nr. XIIP-1869 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nr. i-549 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 54 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1869, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu siūlytume atsižvelgti į 2013 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas ir nenurodyti keičiamos, pildomos straipsnio dalies bei punkto tiek įstatymo pavadinime, tiek keičiamo straipsnio pavadinime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-06-04 Nr. XIIP-1869(3) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nr. i-549 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIP-1869(3) atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1869(3), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
2014-06-05 Nr. XIIP-1869(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jame nustatyti, kad socialinio draudimo stažui, be jau nustatyto šiame punkte, prilyginamas Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narių kūrybinės veiklos laikas neatsižvelgiant į socialinio draudimo įmokų mokėjimą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies normoje yra perkeltos nuostatos, kurios pagal galiojusį teisinį reguliavimą, atskirais TSRS Ministrų Tarybos nutarimais ir jų pagrindu LTSR Ministrų Tarybos priimtais nutarimais, teisę į pensiją reguliavo:
946 Dėl rašytojų, kompozitorių, vaizduojamojo meno darbuotojų ir jų šeimų narių aprūpinimo pensijomis[2] (Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1957 m. rugsėjo 30 d. potvarkis Nr.1485-p);
laiko pensijų civilinės aviacijos ir oreivystės skraidymo – pakilimo sudėties darbuotojams;[3]
laiko pensijų švietimo, sveikatos apsaugos ir žemės ūkio darbuotojams;[4]
(aukštųjų mokyklų profesoriams – konsultantams);
m. rugsėjo 10 d. nutarimas Nr. 602[6] (mokslinio tyrimo įstaigų vyresniesiems moksliniams bendradarbiams – konsultantams);
kinematografininkų Sąjungos narių ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis[7] (Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1966 m. sausio 20 d. potvarkis Nr.69-p);
kurie nėra TSRS Rašytojų Sąjungos nariai, ir jų šeimų aprūpinimo pensijomis;[8]
9) TSRS Ministrų Tarybos 1967 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr.1169[9] (ištarnauto laiko pensijas teatrų ir kitų teatrinių – žiūrovinių įstaigų bei kolektyvų kai kurių kategorijų artistams).
Pažymėtina, kad Lietuvoje veikė įvairius meno kūrėjus vienijančios kūrybinės sąjungos ir draugijos (fotomenininkų sąjunga, tautodailininkų sąjunga, teatro sąjunga, dizainerių sąjunga ir kitos), todėl neaišku, kokiais kriterijais remiantis siūloma tik nurodytų sąjungų nariams į stažą pensijai skirti įskaityti kūrybinės veiklos laiką, nors iki Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo įsigaliojimo jų nariams buvo taikomos vienodos stažo ir uždarbio apskaičiavimo nuostatos. Jų kūrybinės veiklos laikas į stažą niekada nebuvo ir nėra įskaičiuojamas, o iki 1991 m. birželio 1 d. gauti autoriniai honorarai neįskaitomi apskaičiuojant pensijas. Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo apskaičiavimo sąlygos tik keturių kūrybinių sąjungų – rašytojų sąjungos, dailininkų sąjungos, kompozitorių sąjungos, kinematografininkų sąjungos – nariams, dėl to, kad tik šių sąjungų nariai iki 1991 m. birželio 1 d., tai yra iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos, naudojosi tokiomis teisėmis pagal 1956 m.
TSRS Valstybinių pensijų įstatymą, todėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytas įgytų teisių perkėlimas taip siekiant nepažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1991 m. birželio 1 d., darytina išvada, kad teikiami pakeitimai nustatytų su galiojusiu teisiniu reguliavimu nederančias normas, todėl galėtų kilti jų taikymo problemų. Neaišku, kaip siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti įgyvendintas, kaip būtų nustatomas Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narių kūrybinės veiklos laikas, jo pradžia, pabaiga, nes vien Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos architektų sąjungos narystės fakto nepakanka nustatyti kūrybinės veiklos laikui, kuris būtų įskaitytas į stažą. Iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio galima numanyti, kad galėtų būti įskaitomas, pavyzdžiui 1936 m. įkurtos Lietuvos muzikų sąjungos ir tais metais nariu tapusio asmens kūrybinės veiklos laikas, tačiau neaišku kaip tokia nuostata būtų įgyvendinta. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimų esmė dėstytina taip: „Pakeisti
3.
Siūlytina nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą, kadangi bus reikalingas laikotarpis pakeisti įgyvendinamuosius teisės aktus. Taip pat reikėtų nustatyti kreipimosi dėl paskirtų pensijų perskaičiavimo taisykles, jeigu būtų asmenų, kurie atitiktų nurodytas sąlygas. 4. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto įgyvendinimas padidintų Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidas ir deficitą, manytina, kad reikėtų gauti Vyriausybės, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto planuotojos, išvadą. Be to, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2014 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė [1] Chronologinis rinkinys, 1949, Nr.56. [2] Sbornik postanovlenij, 1957, Nr. 10, st.106. [3] Pensijos ir pašalpos. Oficialios medžiagos rinkinys, Sudarytojai: V. Daunoravičius, S. Lalaitė. Vilnius, Mintis, 1982, p.276. [4] Sbornik postanovlenij. 1960, Nr.1,st.2. [5] Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1961, Nr.25, str.219. [6] Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1962, Nr.28, str.242. [7] Sbornik postanovlenij SSSR. 1966, Nr. 2, st.15. [8] Sbornik postanovlenij SSSR. 1967, Nr. 15, st.98. [9] Sbornik postanovlenij SSSR. 1968, Nr.2, st.6.