Projekto lyginamasis variantas
2014 m. mėn. d. 1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies papildymas Papildyti įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, po žodžių: “kai žemė įsigyjama paveldėjimo“ įrašyti žodžius: „ dovanojimo Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys ) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams “ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5
straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo, dovanojimo Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys ) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus)“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo narys Kazys Starkevičius
Projektas XIIP-1862(2)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnyje nustatyti reikalavimai netaikomi ir leidimas neprivalomas, kai žemės ūkio paskirties žemė dovanojama Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams , kai nuosavybėn įsigyjama tiek žemės, kad sudarius žemės ūkio paskirties žemės perleidimo sandorį asmeniui priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvos teritorijoje neviršija 10 ha kartu su jau turima tos pačios paskirties žeme, kai įsigyjami žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami nuosavybės teise turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, kai Žemės įstatymo nustatyta tvarka pirmumo teise perkami žemės sklypai, priskirti žemės konsolidacijos projekto teritorijai, kai pagal šį įstatymą perkami tarp nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įsiterpę valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės plotai arba kai privatizuojama naudojama asmeninio ūkio žemė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) nustatyta tvarka, arba kai įsigyjamas žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje pagal savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosius planus žemę numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, arba kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.192 straipsnyje nustatyta tvarka perduodamas kredito įstaigai pagal sudarytą hipotekos sandorį. Perduotą kredito įstaigai žemės sklypą kredito įstaiga privalo realizuoti ne vėliau kaip per trejus metus nuo žemės sklypo įsigijimo. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Teikia: Seimo nariai, Komiteto išvadų rengėjai Vytautas Kamblevičius Arvydas Vidžiūnas
rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlymai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektus Lietuvos Respublikos Seimui priėmus Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą Nr. XI-584, į Seimo narius kreipėsi vyresnio amžiaus ūkininkai, kurie norėtų savo ūkį, kartu su žeme padovanoti jaunesniems šeimos nariams, sūnui ar dukrai, kurie galėtų perimti ūkį ir tęsti tėvų pradėtą žemės ūkio veiklą, tačiau pagal Seimo priimtą įstatymą jie žemės dovanoti negali, nes jame numatyta, kad šis įstatymas netaikomas kai žemė įsigyjama paveldėjimo atvejais, dovanojimo atvejis nenumatytas. 2. Parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Parengto įstatymo projekto tikslas - papildyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XI-584 1 straipsnio 2 dalį nuostata, kad š is įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo , dovanojimo Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys ) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus). 3.
metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal šiuo metu galiojančio Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas, apibrėžiant atvejus kada šis įstatymas netaikomas, yra nustatyta, kad š is įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas, kai žemė įsigyjama valstybės ar savivaldybės nuosavybėn, taip pat įsigyjant žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje ir tais atvejais, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodytus atvejus). 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio nuostatas dėl valstybės pirmumo teisės įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, netaikomas ir dovanojimo Civilinio Kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams. Naujasis teisinis reguliavimas leis vyresnio amžiaus ūkininkams savo ūkį kartu su žeme padovanoti sūnui, dukrai ar kitiems artimiems giminaičiams, kad šie galėtų tęsti jų pradėtą žemės ūkio veiklą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įstatymas turės verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucijos, asmenys ar piliečių įgalioti asmenys Įstatymo projekto iniciatorius ir autorius - piliečių įgaliotas Seimo narys Kazys Starkevičius. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XII-584 1 straipsnio 2 dalies papildymo įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšmingus žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : ,,žemės ūkio paskirties žemė”. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Kazys Starkevičius
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-05-28 Nr. XIIP-1862 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nr. xi-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gegužės
įstatymo Nr. XI-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) norėtume pažymėti, kad aiškinamajame rašte klaidinančiai nurodyta, kad „pagal Seimo priimtą įstatymą jie [ūkininkai] žemės dovanoti negali
“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą
žemę dovanoti galima , tačiau dovanojimo sandoris turės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus (asmuo turi turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir kt. reikalavimai). Atsižvelgdami į pagrindinį įstatymo tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – manome, kad turėtų būti nuosekliai pagrįsta, kodėl Projektu siūloma asmenų grupė yra tokia išskirtinė ir turėtų būti išbraukta iš įstatymo taikymo srities nukrypstant nuo įstatymo tikslų. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Valentinas Bukauskas, Vanda Kravčionok, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-03)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nustatant, kad šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai žemė įgyjama dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams būdu. Taigi, iš siūlomos nuostatos seka, kad aukščiau nurodyti asmenys, įgydami žemę dovanojimo būdu, neturėtų atitikti keičiamo įstatymo nustatytų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, jiems nereikėtų gauti leidimo įsigyti tokią žemę, jiems taip pat nebūtų taikomas ir keičiamo įstatymo reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai ir pan.
Pažymėtina, kad perleidžiant žemę aukščiau nurodytiems asmenims kitais būdais nei dovanojimas, pastarieji asmenys turėtų atitikti reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, o įgiję žemę, privalėtų laikytis kitų keičiamame įstatyme nustatytų pareigų. Be to, perleidėjo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įvaikiams, įtėviams keičiamo įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tuomet, kai jiems būtų dovanojama daugiau kaip 10 ha žemės ūkio paskirties žemės valdančio juridinio asmens daugiau negu 25 procentai akcijų (teisių, pajų). Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokias argumentais remiantis išimtis iš įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo daroma pasirenkant tik vieną iš perleidimo būdų - dovanojimą. Be to, nėra aišku, kokias argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti išimtis būtų taikoma tik dovanojant žemę artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui. Tuo tarpu dovanojant žemės ūkio paskirties žemę kitiems asmenims, tame tarpe giminaičiams, kurie nėra artimi giminaičiai, minėta išimtis jau nebūtų taikoma. Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus keičiamo įstatymo tikslus.
Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus, tačiau minėti ribojimai turi būti pagrįsti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-03)
rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projektas tikslintinas:
vietoj skaičiaus „NR. XII-854“ įrašytinas skaičius „Nr. IX-1314“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „2 dalies“, o vietoj žodžio
„papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2014-06-09) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XI-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) norėtume pažymėti, kad aiškinamajame rašte klaidinančiai nurodyta, kad „pagal Seimo priimtą įstatymą jie [ūkininkai] žemės dovanoti negali
“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą
žemę dovanoti galima , tačiau dovanojimo sandoris turės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus (asmuo turi turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir kt. reikalavimai).
Atsižvelgdami į pagrindinį įstatymo tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – manome, kad turėtų būti nuosekliai pagrįsta, kodėl Projektu siūloma asmenų grupė yra tokia išskirtinė ir turėtų būti išbraukta iš įstatymo taikymo srities nukrypstant nuo įstatymo tikslų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A. Bilotaitė. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, K omiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Jonas Sviderskis - LŽŪBA direktorius, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2014-06-03) * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį nustatant, kad šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai žemė įgyjama dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams būdu. Taigi, iš siūlomos nuostatos seka, kad aukščiau nurodyti asmenys, įgydami žemę dovanojimo būdu, neturėtų atitikti keičiamo įstatymo nustatytų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, jiems nereikėtų gauti leidimo įsigyti tokią žemę, jiems taip pat nebūtų taikomas ir keičiamo įstatymo reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai ir pan.
Pažymėtina, kad perleidžiant žemę aukščiau nurodytiems asmenims kitais būdais nei dovanojimas, pastarieji asmenys turėtų atitikti reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, o įgiję žemę, privalėtų laikytis kitų keičiamame įstatyme nustatytų pareigų. Be to, perleidėjo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įvaikiams, įtėviams keičiamo įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tuomet, kai jiems būtų dovanojama daugiau kaip
procentai akcijų (teisių, pajų) . Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokias argumentais remiantis išimtis iš įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo daroma pasirenkant tik vieną iš perleidimo būdų - dovanojimą . Be to, nėra aišku, kokias argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti išimtis būtų taikoma tik dovanojant žemę artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui. Tuo tarpu dovanojant žemės ūkio paskirties žemę kitiems asmenims, tame tarpe giminaičiams, kurie nėra artimi giminaičiai, minėta išimtis jau nebūtų taikoma . Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus keičiamo įstatymo tikslus .
Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus, tačiau minėti ribojimai turi būti pagrįsti . (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projektas tikslintinas :
„Nr. IX-1314“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
dalies“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-06-09) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XI-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) norėtume pažymėti, kad aiškinamajame rašte klaidinančiai nurodyta, kad „pagal Seimo priimtą įstatymą jie [ūkininkai] žemės dovanoti negali
“. Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą
žemę dovanoti galima , tačiau dovanojimo sandoris turės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus (asmuo turi turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir kt. reikalavimai).
Atsižvelgdami į pagrindinį įstatymo tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – manome, kad turėtų būti nuosekliai pagrįsta, kodėl Projektu siūloma asmenų grupė yra tokia išskirtinė ir turėtų būti išbraukta iš įstatymo taikymo srities nukrypstant nuo įstatymo tikslų . (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 1. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2014-07-03, raštas Nr. 5-1938) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) teigiamai vertina iniciatyvą pakoreguoti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. XI1-854 kai kurias nuostatas. Tai padaryti būtina, nes įstatymo reikalavimai neprisidės prie 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įvardintų tikslų pasiekimo, o, svarbiausia, dar labiau trukdys siekti geresnių rezultatų, tenkinant visuomenės interesus. Asociacija LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui siūlo ir pritaria šiems pakeitimams:
pritaria, kad įgyjamos žemės ploto dydis, kuriam netaikomi „saugikliai“, būtu iki 5, o ne iki 10 ha , kaip kad dabar yra įstatyme. 2. Asociacija pritaria, kad pirmos eilės giminėms žemė gali būti dovanojama, bet tik su sąlyga, kad pastarieji prisiims tam tikrus įsipareigojimus . 3.
pritaria, kad bankams, kredito unijoms ir kitoms kredito įstaigoms, priėmusioms žemę kaip užstatą suteiktiems kreditams, nebūtų taikomas maksimalaus leistino turėti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto (500 ha) ribojimas. 4. Asociacija mano, kad įstatyme nustatyta leidimų įsigyti žemę išdavimo tvarka yra pakankama , nors ir ginčytina, nes privačios žemės perleidimas pirmiausia turi būti jos savininko ir pirkėjo susitarimo reikalas. Asociacija nepritaria siūlymams sudaryti rajonuose komisijas leidimams išduoti ar juos prižiūrėti, įtraukiant vietos bendruomenių, savivaldos bei kitų organizacijų atstovus . Tai įneštų dar daugiau subjektyvumo, asmeniškumų, prailgintų procesą, išskaidytų atsakomybę. 5. Asociacija prašo išbraukti iš įstatymo 1 str. 3 punktą , nes tų pačių reikalavimų taikymas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui ir pajų bei akcijų įsigijimui yra daugiau nei nelogiškas, prieštaraujantis daugeliui Lietuvos ir ES teisės aktų. Pvz., LR žemes ūkio bendrovių įstatyme yra nustatyta ir jau 23 metus veikia aiški tvarka, pagal kurią perleidžiami pajai. Ji visiškai nesiejama su žemės įsigijimu. Pagal dabar priimtą įstatymą bendrovė arba pajininkas, pirkdami pajų iš bendrovės pajininko, turės įrodinėti, kad 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą deklaravo pasėlius, turi atitinkamą išsilavinimą, tvarko buhalterinę apskaitą (jei fizinis asmuo), turės užpildyti pirkėjo deklaraciją, 5 metus neparduoti pajaus ir t. t. Nesuprantama, kaip bus užtikrinta tokių sandorių kontrolė, kadangi pajų perleidimo sandoriams neprivaloma notarinė forma. 6. Asociacija mano, kad 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse susietais juridiniais asmenimis reikia laikyti tuos juridinius asmenis, kurie valdo daugiau nei 50 proc. kito juridinio asmens pajų ar akcijų .
Europos Komisijos rekomendacijoje dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra mažos arba vidutinės) išaiškinta, kad susijusios įmonės – tai (cituojame) ,,mano įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. kitos įmones akcijų ar narių balsavimo teisių ir (arba) kitai įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. atitinkamų mano įmonės teisių". Tą patį sako ir LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Be to, LR akcinių bendrovių įstatymas juridiniams asmenims, valdantiems mažiau kaip ½ (50 proc.) akcijų (pajų), nesuteikia teisių įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 7. Asociacija prašo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti sakiniu ,,Pastarajam netaikoma prievolė būti deklaravusiam pasėlius ir įregistravusiam ūkininko ūkį" . Įmonės pajininkai (akcininkai) nėra ūkininkai, jie, pasirinkdami tokią ūkininkavimo formą, žemę išnuomoja įmonei, kurios pajininkais yra, ir tą žemę deklaruoja įmonė. Priešingu atveju jie taptų sofos ūkininkais", kas neatitiktų Lietuvos principinių nuostatų. 8. Asociacija mano, kad būtina pertvarkyti 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų redakcijas, suvienodinant fizinių ir juridinių asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat atsisakyti kai kurių perteklinių neapibrėžtų nuostatų . Pvz., fizinis asmuo laikomas tinkamu įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jei ,,ne mažiau, kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų... žemės ūkio veiklą vykdęs... ir žemės ūkio naudmenas ir paselius deklaravęs..." dar būtų pateisinama tas 10 metų, nes įskaitomos studijos, tai juridiniam asmeniui tie ,,ne mažiau kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų..." yra perteklinis, apsunkinantis įrodymų pateikimą ir kontrolę.
Apskritai, jei kituose straipsniuose nebeliko jokios pirmumo ar teisės įsigyti 10 metų nuomotą ir tinkamai naudotą žemę netaikant jokių kitų saugiklių, tai ,,per paskutiniuosius dešimt metų" reikia išbraukti.
veiklos rezultatų (žemės ūkio veiklą vykdęs"), gi iš juridinio asmens jau reikalaujama, kad jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų" . Kodėl to nėra fiziniam asmeniui, jei 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama, ,,kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį...". Dėl tų 50 proc. Asociacija neprieštarauja, tačiau kai fiziniam asmeniui nėra jokio reikalavimo dėl veiklos rezultatų, tai akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nevykdo priesaikos ,,būti visiems vienodai teisingiems".
reikalavimas įrodyti ekonominį gyvybingumą (Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka). Ir dar to negana. Dar reikės įvertinti ,,Šio asmens perspektyvas". Šios nuostatos iš įstatymo turėtų būti išimtos. Visi juridiniai asmenys naudoja tik apie 13 proc. žemės, iš kurios 80 proc. nuomojama. Akivaizdus šių asmenų diskriminavimas, įteisintas įstatyme, turi būti pašalintas, arba tokie patys reikalavimai turi būti taikomi ir kitiems žemės naudotojams. (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 2. Lietuvos notarų rūmai (2014-09-10, raštas Nr.
S-1288) Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Jūsų rašte pateiktais klausimais, pagal kompetenciją pateikia pastabas dėl Projekto bei kitų klausimų. Informuojame, kad Notarų rūmai negali pateikti informacijos apie sudarytų žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutarčių skaičių, kadangi tokie duomenų Notarų rūmai negauna ir nekaupia. Informacija apie patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutartis kaupiama Nekilnojamojo turto registre. Dėl siūlomos išimties dovanojant žemės ūkio paskirties žemę artimiesiems giminaičiams ir sutuoktiniui Projektu siūloma papildyti Lietuvos Republikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 2 d. numatant, kad „šis įstatymas <...> netaikomas, kai <...> žemė įsigyjama <...> dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams <...>.“ Dėl šio siūlymo Notarų rūmai pasiūlymų ir pastabų neturi. Tačiau pažymėtina, kad pagal tokią nuostatą artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įtėviams bei įvaikiams gaunant dovanų žemės ūkio paskirties žemės, nebus taikomas visas Įstatymas, t. y. ne tik nuostatos dėl reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams (Įstatymo 2 str.), bet ir dėl didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto (Įstatymo 3 str.). Nesvarstyta. Dėl Įstatymo 5 straipsnio
Įstatymo 5 str. 7 d. numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) nepranešant pirmumo teisę turintiems asmenims dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.
Pažymėtina, kad pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė . Tačiau Įstatymo 5 str. 7 d. nuostatos įgyvendinimas praktikoje yra neįmanomas, kadangi notarai neturi galimybės registrų duomenų bankuose patikrinti, ar parduodama žemės ūkio paskirties žemė reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims visais atvejais turi būti siunčiamas Nacionalinės žemės tarnybos. Nesvarstyta. Dėl išimčių išduodant leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi atitikti Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Išimtys, kada asmuo neturi atitikti numatytų reikalavimų ir gauti leidimą, numatytos Įstatymo 2 str. 5 d. ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.
įgijėjas turi gauti leidimą Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išduoda Nacionalinė žemės tarnyba, kai Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu parduodama valstybinė žemė, Įstatyme galėtų būti numatyta išimtis, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas neturi gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę konkrečiam asmeniui, tikrina, ar asmuo turi teisę ją įsigyti. Reikalavimas turėti atskirą leidimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti yra perteklinis. Įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus Įstatymo 2 str. 1 d. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, taip pat patikrina, ar pirmumo teisę turintis asmuo atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Tačiau Įstatymas nenumato išimties, jog tokiu atveju žemės pirkėjas neprivalo gauti leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę . Siekiant išvengti pakartotinio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Įstatyme turėtų būti išimtis, kad kai pardavėjas pateikia pažymą, kad žemė gali būti parduodama konkrečiam pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui, pirkėjas dėl leidimo įsigyti žemę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą neturi . Nesvarstyta. Nesvarstyta. Dėl žemės įsigijimo statiniams eksploatuoti Įstatymo 2 str. 5 d. numatytos išimtys, kada asmenys, įsigyjantys žemės ūkio paskirties žemę, neturi atitikti Įstatymo 2 str.
įsigyti žemę. Viena iš išimčių yra kai žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyjami turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti . Įstatymai neapibrėžia, koks žemės plotas laikytinas skirtu statiniams eksploatuoti, todėl laikytina, kad jei žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tai nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto, jis gali būti įsigyjamas nepateikiant Nacionalinės žemės tarnybos leidimo ir neatinkant Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų. Ši nuostata turėtų būti reglamentuojama aiškiau, kad žemės sklypas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti parduodamas nereikalaujant pateikti Nacionalinės žemės leidimą, nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto. Nesvarstyta. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (gauta 2014-10-13; raštas Nr. 2D-4526(12.150)) * Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862. Siūlant Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostatą įrašyti keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo artimiems giminaičiams atveju būtų netaikomas visas Įstatymas , t. y. taip pat ir Įstatymo 3 straipsnis dėl didžiausio įsigyjamo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto), mūsų nuomone, prarastų prasmę (taptų nebeaktualios) šiuo metu galiojančios Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl fizinių susijusių asmenų . Pažymėtina, kad šiandien fiziniai susiję asmenys laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais).
Įvertinus tai, kad Lietuvoje fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo 3 167 946 ha arba 93 proc. privačios žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus mėgėjiškus sodus) , Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostata ne tik lemtų išskirtinių sąlygų fizinių asmenų atžvilgiu sukūrimą, bet ir reikštų Įstatymo reguliavimo srities susiaurinimą iki išimčių reguliavimo. Įvertinus tai ir apsisprendus dėl šios nuostatos priėmimo, siūlytina ją dėstyti ne Įstatymo 1 straipsnio
Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje , taip pasiekiant Įstatymo projektu Nr. XIIP-1862 siekiamų tikslų įgyvendinimą, kartu nepažeidžiant Įstatymo nuostatų sistemiškumo ir užtikrinant nuostatų dėl didžiausio galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto laikymosi (pažymėtina, kad nuosavybės teise galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimas yra taikomas nuo 2003 metų, pradėjus reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą). (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-07-10) * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. (P.S. paryškinta KRK) Nesvarstyta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas. D aryti Seimo nario K. Starkevičiaus vardu įregistruoto įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 svarstymo komitete pertrauką iki Vyriausybė pateiks Seimui svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr.
IX-1314 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1902(2). 7.2. Pasiūlymai. Projekto Nr. XIIP-1862 nuostatos svarstytinos kartu su Žemės ūkio ministerijos patobulinto ir pateikto derinti Vyriausybei Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1902, kurį š. m. birželio 17 d. Seimas grąžino Vyriausybei tobulinti, nuostatomis . 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
V. Kamblevičius, A. Vidžiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
Vilnius Komiteto klausymuose 2014 m. liepos 9 d. dalyvavo Seimo nariai Petras Čimbaras, Kazys Grybauskas, Eugenijus Gentvilas, Vytautas Kamblevičius, Kazimieras Starkevičius, Audrius Petkevičius - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius, Jonas Sviderskis – LŽŪBA, Lilija-Teresė Šermukšnienė - Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Raimundas Juknevičius - Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjo" korespondentė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2014-06-03) * Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį nustatant, kad šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai žemė įgyjama dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams būdu. Taigi, iš siūlomos nuostatos seka, kad aukščiau nurodyti asmenys, įgydami žemę dovanojimo būdu, neturėtų atitikti keičiamo įstatymo nustatytų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, jiems nereikėtų gauti leidimo įsigyti tokią žemę, jiems taip pat nebūtų taikomas ir keičiamo įstatymo reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai ir pan.
Pažymėtina, kad perleidžiant žemę aukščiau nurodytiems asmenims kitais būdais nei dovanojimas, pastarieji asmenys turėtų atitikti reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, o įgiję žemę, privalėtų laikytis kitų keičiamame įstatyme nustatytų pareigų. Be to, perleidėjo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įvaikiams, įtėviams keičiamo įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tuomet, kai jiems būtų dovanojama daugiau kaip
procentai akcijų (teisių, pajų) . Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokias argumentais remiantis išimtis iš įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo daroma pasirenkant tik vieną iš perleidimo būdų - dovanojimą . Be to, nėra aišku, kokias argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti išimtis būtų taikoma tik dovanojant žemę artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui. Tuo tarpu dovanojant žemės ūkio paskirties žemę kitiems asmenims, tame tarpe giminaičiams, kurie nėra artimi giminaičiai, minėta išimtis jau nebūtų taikoma . Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus keičiamo įstatymo tikslus .
Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus, tačiau minėti ribojimai turi būti pagrįsti . (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. Išvados rengėjai siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. 2. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projektas tikslintinas :
„Nr. IX-1314“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
dalies“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“;
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-06-09) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XI-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) norėtume pažymėti, kad aiškinamajame rašte klaidinančiai nurodyta, kad „pagal Seimo priimtą įstatymą jie [ūkininkai] žemės dovanoti negali “.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą žemę dovanoti galima , tačiau dovanojimo sandoris turės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus (asmuo turi turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir kt. reikalavimai). Atsižvelgdami į pagrindinį įstatymo tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – manome, kad turėtų būti nuosekliai pagrįsta, kodėl Projektu siūloma asmenų grupė yra tokia išskirtinė ir turėtų būti išbraukta iš įstatymo taikymo srities nukrypstant nuo įstatymo tikslų . (P.S. paryškinta KRK) Atsižvelgti. Išvados rengėjai siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2014-07-03, raštas Nr. 5-1938) Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) teigiamai vertina iniciatyvą pakoreguoti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. XI1-854 kai kurias nuostatas. Tai padaryti būtina, nes įstatymo reikalavimai neprisidės prie 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įvardintų tikslų pasiekimo, o, svarbiausia, dar labiau trukdys siekti geresnių rezultatų, tenkinant visuomenės interesus. Asociacija LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui siūlo ir pritaria šiems pakeitimams:
pritaria, kad įgyjamos žemės ploto dydis, kuriam netaikomi „saugikliai“, būtu iki 5, o ne iki 10 ha , kaip kad dabar yra įstatyme. 2.
pritaria, kad pirmos eilės giminėms žemė gali būti dovanojama, bet tik su sąlyga, kad pastarieji prisiims tam tikrus įsipareigojimus . 3. Asociacija pritaria, kad bankams, kredito unijoms ir kitoms kredito įstaigoms, priėmusioms žemę kaip užstatą suteiktiems kreditams, nebūtų taikomas maksimalaus leistino turėti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto (500 ha) ribojimas. 4. Asociacija mano, kad įstatyme nustatyta leidimų įsigyti žemę išdavimo tvarka yra pakankama , nors ir ginčytina, nes privačios žemės perleidimas pirmiausia turi būti jos savininko ir pirkėjo susitarimo reikalas. Asociacija nepritaria siūlymams sudaryti rajonuose komisijas leidimams išduoti ar juos prižiūrėti, įtraukiant vietos bendruomenių, savivaldos bei kitų organizacijų atstovus . Tai įneštų dar daugiau subjektyvumo, asmeniškumų, prailgintų procesą, išskaidytų atsakomybę. 5. Asociacija prašo išbraukti iš įstatymo 1 str. 3 punktą , nes tų pačių reikalavimų taikymas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui ir pajų bei akcijų įsigijimui yra daugiau nei nelogiškas, prieštaraujantis daugeliui Lietuvos ir ES teisės aktų. Pvz., LR žemes ūkio bendrovių įstatyme yra nustatyta ir jau 23 metus veikia aiški tvarka, pagal kurią perleidžiami pajai. Ji visiškai nesiejama su žemės įsigijimu. Pagal dabar priimtą įstatymą bendrovė arba pajininkas, pirkdami pajų iš bendrovės pajininko, turės įrodinėti, kad 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą deklaravo pasėlius, turi atitinkamą išsilavinimą, tvarko buhalterinę apskaitą (jei fizinis asmuo), turės užpildyti pirkėjo deklaraciją, 5 metus neparduoti pajaus ir t. t. Nesuprantama, kaip bus užtikrinta tokių sandorių kontrolė, kadangi pajų perleidimo sandoriams neprivaloma notarinė forma. 6. Asociacija mano, kad 3 straipsnio 4 ir 5 dalyse susietais juridiniais asmenimis reikia laikyti tuos juridinius asmenis, kurie valdo daugiau nei 50 proc. kito juridinio asmens pajų ar akcijų .
Europos Komisijos rekomendacijoje dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra mažos arba vidutinės) išaiškinta, kad susijusios įmonės – tai (cituojame) ,,mano įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. kitos įmones akcijų ar narių balsavimo teisių ir (arba) kitai įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. atitinkamų mano įmonės teisių". Tą patį sako ir LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Be to, LR akcinių bendrovių įstatymas juridiniams asmenims, valdantiems mažiau kaip ½ (50 proc.) akcijų (pajų), nesuteikia teisių įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 7. Asociacija prašo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti sakiniu ,,Pastarajam netaikoma prievolė būti deklaravusiam pasėlius ir įregistravusiam ūkininko ūkį" . Įmonės pajininkai (akcininkai) nėra ūkininkai, jie, pasirinkdami tokią ūkininkavimo formą, žemę išnuomoja įmonei, kurios pajininkais yra, ir tą žemę deklaruoja įmonė. Priešingu atveju jie taptų sofos ūkininkais", kas neatitiktų Lietuvos principinių nuostatų. 8. Asociacija mano, kad būtina pertvarkyti 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų redakcijas, suvienodinant fizinių ir juridinių asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat atsisakyti kai kurių perteklinių neapibrėžtų nuostatų . Pvz., fizinis asmuo laikomas tinkamu įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jei ,,ne mažiau, kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų... žemės ūkio veiklą vykdęs... ir žemės ūkio naudmenas ir paselius deklaravęs..." dar būtų pateisinama tas 10 metų, nes įskaitomos studijos, tai juridiniam asmeniui tie ,,ne mažiau kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų..." yra perteklinis, apsunkinantis įrodymų pateikimą ir kontrolę.
Apskritai, jei kituose straipsniuose nebeliko jokios pirmumo ar teisės įsigyti 10 metų nuomotą ir tinkamai naudotą žemę netaikant jokių kitų saugiklių, tai ,,per paskutiniuosius dešimt metų" reikia išbraukti.
veiklos rezultatų (žemės ūkio veiklą vykdęs"), gi iš juridinio asmens jau reikalaujama, kad jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų" . Kodėl to nėra fiziniam asmeniui, jei 1 straipsnyje nurodyta, kad šiuo įstatymu siekiama, ,,kad Lietuvos nacionalinis turtas - žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės ūkio veiklą ir konkurencingą žemės ūkį...". Dėl tų 50 proc. Asociacija neprieštarauja, tačiau kai fiziniam asmeniui nėra jokio reikalavimo dėl veiklos rezultatų, tai akivaizdu, kad įstatymų leidėjas nevykdo priesaikos ,,būti visiems vienodai teisingiems".
reikalavimas įrodyti ekonominį gyvybingumą (Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka). Ir dar to negana. Dar reikės įvertinti ,,Šio asmens perspektyvas". Šios nuostatos iš įstatymo turėtų būti išimtos. Visi juridiniai asmenys naudoja tik apie 13 proc. žemės, iš kurios 80 proc. nuomojama. Akivaizdus šių asmenų diskriminavimas, įteisintas įstatyme, turi būti pašalintas, arba tokie patys reikalavimai turi būti taikomi ir kitiems žemės naudotojams. (P.S. paryškinta KRK) Spręsti Komiteto posėdyje. 2. Lietuvos notarų rūmai (2014-09-10, raštas Nr.
S-1288) Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Jūsų rašte pateiktais klausimais, pagal kompetenciją pateikia pastabas dėl Projekto bei kitų klausimų. Informuojame, kad Notarų rūmai negali pateikti informacijos apie sudarytų žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutarčių skaičių, kadangi tokie duomenų Notarų rūmai negauna ir nekaupia. Informacija apie patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutartis kaupiama Nekilnojamojo turto registre. Dėl siūlomos išimties dovanojant žemės ūkio paskirties žemę artimiesiems giminaičiams ir sutuoktiniui Projektu siūloma papildyti Lietuvos Republikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 2 d. numatant, kad „šis įstatymas <...> netaikomas, kai <...> žemė įsigyjama <...> dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams <...>.“ Dėl šio siūlymo Notarų rūmai pasiūlymų ir pastabų neturi. Tačiau pažymėtina, kad pagal tokią nuostatą artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įtėviams bei įvaikiams gaunant dovanų žemės ūkio paskirties žemės, nebus taikomas visas Įstatymas, t. y. ne tik nuostatos dėl reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams (Įstatymo 2 str.), bet ir dėl didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto (Įstatymo 3 str.). Pritarti. Išvados rengėjai siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui. Dėl Įstatymo 5 straipsnio
Įstatymo 5 str. 7 d. numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) nepranešant pirmumo teisę turintiems asmenims dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.
Pažymėtina, kad pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė . Tačiau Įstatymo 5 str. 7 d. nuostatos įgyvendinimas praktikoje yra neįmanomas, kadangi notarai neturi galimybės registrų duomenų bankuose patikrinti, ar parduodama žemės ūkio paskirties žemė reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims visais atvejais turi būti siunčiamas Nacionalinės žemės tarnybos. Atsižvelgti. Dėl išimčių išduodant leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi atitikti Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Išimtys, kada asmuo neturi atitikti numatytų reikalavimų ir gauti leidimą, numatytos Įstatymo 2 str. 5 d. ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.
įgijėjas turi gauti leidimą Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išduoda Nacionalinė žemės tarnyba, kai Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu parduodama valstybinė žemė, Įstatyme galėtų būti numatyta išimtis, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas neturi gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę konkrečiam asmeniui, tikrina, ar asmuo turi teisę ją įsigyti. Reikalavimas turėti atskirą leidimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti yra perteklinis. Įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus Įstatymo 2 str. 1 d. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, taip pat patikrina, ar pirmumo teisę turintis asmuo atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Tačiau Įstatymas nenumato išimties, jog tokiu atveju žemės pirkėjas neprivalo gauti leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę . Siekiant išvengti pakartotinio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Įstatyme turėtų būti išimtis, kad kai pardavėjas pateikia pažymą, kad žemė gali būti parduodama konkrečiam pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui, pirkėjas dėl leidimo įsigyti žemę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą neturi . Atsižvelgti. Atsižvelgti. Dėl žemės įsigijimo statiniams eksploatuoti Įstatymo 2 str. 5 d. numatytos išimtys, kada asmenys, įsigyjantys žemės ūkio paskirties žemę, neturi atitikti Įstatymo 2 str.
įsigyti žemę. Viena iš išimčių yra kai žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyjami turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti . Įstatymai neapibrėžia, koks žemės plotas laikytinas skirtu statiniams eksploatuoti, todėl laikytina, kad jei žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tai nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto, jis gali būti įsigyjamas nepateikiant Nacionalinės žemės tarnybos leidimo ir neatinkant Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų. Ši nuostata turėtų būti reglamentuojama aiškiau, kad žemės sklypas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti parduodamas nereikalaujant pateikti Nacionalinės žemės leidimą, nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (gauta 2014-10-13; raštas Nr. 2D-4526(12.150)) * Dėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862. Siūlant Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostatą įrašyti keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo artimiems giminaičiams atveju būtų netaikomas visas Įstatymas , t. y. taip pat ir Įstatymo 3 straipsnis dėl didžiausio įsigyjamo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto), mūsų nuomone, prarastų prasmę (taptų nebeaktualios) šiuo metu galiojančios Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl fizinių susijusių asmenų . Pažymėtina, kad šiandien fiziniai susiję asmenys laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais).
Įvertinus tai, kad Lietuvoje fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo 3 167 946 ha arba 93 proc. privačios žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus mėgėjiškus sodus) , Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostata ne tik lemtų išskirtinių sąlygų fizinių asmenų atžvilgiu sukūrimą, bet ir reikštų Įstatymo reguliavimo srities susiaurinimą iki išimčių reguliavimo. Įvertinus tai ir apsisprendus dėl šios nuostatos priėmimo, siūlytina ją dėstyti ne Įstatymo 1 straipsnio
Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje , taip pasiekiant Įstatymo projektu Nr. XIIP-1862 siekiamų tikslų įgyvendinimą, kartu nepažeidžiant Įstatymo nuostatų sistemiškumo ir užtikrinant nuostatų dėl didžiausio galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto laikymosi (pažymėtina, kad nuosavybės teise galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimas yra taikomas nuo 2003 metų, pradėjus reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą). (P.S. paryškinta KRK) Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-07-10) * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. (P.S. paryškinta KRK) Nepritarti. Siūloma K omitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : siūlyti K omitetui pritarti išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1862(2) ir Komiteto išvadoms.
Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: Vytautas Kamblevičius Arvydas Vidžiūnas
2017-09-20
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Augustė Matulevičienė, padėjėja Renata Činskienė; kviestieji asmenys:
Jonas Talmantas - Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lilija Teresė Šermukšnienė - Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė, Aušra Račkauskaitė - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos l. e. p. Teisės departamento direktorė, atliekanti direktoriaus funkcijas, Audrius Petkevičius - Ellex ekspertas, Kęstutis Ignatavičius - Panevėžio jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkas, Mindaugas Skruzdys Panevėžio rajono jaunųjų ūkininkų klubo valdybos pirmininkas, Zigmantas Aleksandravičius - LŪS Kupiškio sk. pirmininkas, Alvidas Vasiliauskas
ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vyr. specialistė, Aušra Žliobaitė - Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja, Jonas Sviderskis, Andriejus Štombergas, Arūnas Grubliauskas - Lietuvos bendrovių asociacijos atstovai, Raimundas Juknevičius -LŪS vicepirmininkas, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2014-06-03)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalį nustatant, kad šis įstatymas netaikomas tais atvejais, kai žemė įgyjama dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys) taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams būdu. Taigi, iš siūlomos nuostatos seka, kad aukščiau nurodyti asmenys, įgydami žemę dovanojimo būdu, neturėtų atitikti keičiamo įstatymo nustatytų reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, jiems nereikėtų gauti leidimo įsigyti tokią žemę, jiems taip pat nebūtų taikomas ir keičiamo įstatymo reikalavimas ne mažiau kaip 5 metus nuo žemės įsigijimo užtikrinti jos naudojimą žemės ūkio veiklai ir pan. Pažymėtina, kad perleidžiant žemę aukščiau nurodytiems asmenims kitais būdais nei dovanojimas, pastarieji asmenys turėtų atitikti reikalavimus žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams, o įgiję žemę, privalėtų laikytis kitų keičiamame įstatyme nustatytų pareigų. Be to, perleidėjo artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įvaikiams, įtėviams keičiamo įstatymo reikalavimai būtų taikomi ir tuomet, kai jiems būtų dovanojama daugiau kaip
procentai akcijų (teisių, pajų). Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kokias argumentais remiantis išimtis iš įstatyme nustatyto teisinio reguliavimo daroma pasirenkant tik vieną iš perleidimo būdų - dovanojimą. Be to, nėra aišku, kokias argumentais vadovaujantis projektu siūloma nustatyti išimtis būtų taikoma tik dovanojant žemę artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui.
Tuo tarpu dovanojant žemės ūkio paskirties žemę kitiems asmenims, tame tarpe giminaičiams, kurie nėra artimi giminaičiai, minėta išimtis jau nebūtų taikoma. Atsižvelgus į išdėstytą, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus keičiamo įstatymo tikslus. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 30 d. nutarime pažymėjo, kad diferencijuotai reguliuodamas santykius, susijusius su žemės nuosavybe ir naudojimu, įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į žemės rūšį (kategoriją), gali nustatyti žemės teisinį režimą, inter alia nuosavybės, naudojimo, ūkinės veiklos ir kitos veiklos sąlygas, apribojimus, draudimus, tačiau minėti ribojimai turi būti pagrįsti. Pritarti.
į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, patvirtintas Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, projektas tikslintinas: 2.1. įstatymo pavadinime vietoj skaičiaus „NR. XII-854“ įrašytinas skaičius „Nr. IX-1314“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 2.2. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktinas skaičius ir žodis „2 dalies“, o vietoj žodžio „papildymas“ įrašytinas žodis „pakeitimas“; 2.3. projekto 1 straipsnio pakeitimų esmę reikėtų išdėstyti taip: „Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:“. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos (2014-06-09) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gegužės 28 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. XI-854 1 straipsnio papildymo įstatymo projektą (toliau – Projektas) norėtume pažymėti, kad aiškinamajame rašte klaidinančiai nurodyta, kad „pagal Seimo priimtą įstatymą jie [ūkininkai] žemės dovanoti negali “.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal dabar galiojantį įstatymą žemę dovanoti galima , tačiau dovanojimo sandoris turės atitikti įstatyme nustatytus reikalavimus (asmuo turi turėti profesinių įgūdžių ir kompetencijos, užtikrinti žemės naudojimą žemės ūkio veiklai ir kt. reikalavimai). Atsižvelgdami į pagrindinį įstatymo tikslą – užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai (Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas) – manome, kad turėtų būti nuosekliai pagrįsta, kodėl Projektu siūloma asmenų grupė yra tokia išskirtinė ir turėtų būti išbraukta iš įstatymo taikymo srities nukrypstant nuo įstatymo tikslų. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: neaktual8s. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2014-07-03, raštas Nr. 5-1938)1 Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (toliau - Asociacija) teigiamai vertina iniciatyvą pakoreguoti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. XI1-854 kai kurias nuostatas. Tai padaryti būtina, nes įstatymo reikalavimai neprisidės prie 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įvardintų tikslų pasiekimo, o, svarbiausia, dar labiau trukdys siekti geresnių rezultatų, tenkinant visuomenės interesus. Asociacija LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajam įstatymui siūlo ir pritaria šiems pakeitimams:
1Asociacija pritaria,
kad įgyjamos žemės ploto dydis, kuriam netaikomi „saugikliai“, būtu iki 5, o ne iki 10 ha, kaip kad dabar yra įstatyme. 2.
2Asociacija pritaria,
kad pirmos eilės giminėms žemė gali būti dovanojama, bet tik su sąlyga, kad pastarieji prisiims tam tikrus įsipareigojimus. 3. Asociacija pritaria, kad bankams, kredito unijoms ir kitoms kredito įstaigoms, priėmusioms žemę kaip užstatą suteiktiems kreditams, nebūtų taikomas maksimalaus leistino turėti nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto (500 ha) ribojimas. 4. Asociacija mano, kad įstatyme nustatyta leidimų įsigyti žemę išdavimo tvarka yra pakankama, nors ir ginčytina, nes privačios žemės perleidimas pirmiausia turi būti jos savininko ir pirkėjo susitarimo reikalas. Asociacija nepritaria siūlymams sudaryti rajonuose komisijas leidimams išduoti ar juos prižiūrėti, įtraukiant vietos bendruomenių, savivaldos bei kitų organizacijų atstovus. Tai įneštų dar daugiau subjektyvumo, asmeniškumų, prailgintų procesą, išskaidytų atsakomybę. 5. Asociacija prašo išbraukti iš įstatymo 1 str. 3 punktą, nes tų pačių reikalavimų taikymas žemės ūkio paskirties žemės įsigijimui ir pajų bei akcijų įsigijimui yra daugiau nei nelogiškas, prieštaraujantis daugeliui Lietuvos ir ES teisės aktų. Pvz., LR žemes ūkio bendrovių įstatyme yra nustatyta ir jau 23 metus veikia aiški tvarka, pagal kurią perleidžiami pajai. Ji visiškai nesiejama su žemės įsigijimu. Pagal dabar priimtą įstatymą bendrovė arba pajininkas, pirkdami pajų iš bendrovės pajininko, turės įrodinėti, kad 3 metus vykdė žemės ūkio veiklą deklaravo pasėlius, turi atitinkamą išsilavinimą, tvarko buhalterinę apskaitą (jei fizinis asmuo), turės užpildyti pirkėjo deklaraciją, 5 metus neparduoti pajaus ir t. t. Nesuprantama, kaip bus užtikrinta tokių sandorių kontrolė, kadangi pajų perleidimo sandoriams neprivaloma notarinė forma. 6. Asociacija mano, kad
juridinius asmenis, kurie valdo daugiau nei 50 proc. kito juridinio asmens pajų ar akcijų.
Europos Komisijos rekomendacijoje dėl mikroįmonių, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (žemės ūkio įmonės Lietuvoje yra mažos arba vidutinės) išaiškinta, kad susijusios įmonės – tai (cituojame) ,,mano įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. kitos įmones akcijų ar narių balsavimo teisių ir (arba) kitai įmonei priklauso daugiau nei 50 proc. atitinkamų mano įmonės teisių". Tą patį sako ir LR smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas. Be to, LR akcinių bendrovių įstatymas juridiniams asmenims, valdantiems mažiau kaip ½ (50 proc.) akcijų (pajų), nesuteikia teisių įgyvendinti šio įstatymo 3 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. 7. Asociacija prašo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą papildyti sakiniu ,,Pastarajam netaikoma prievolė būti deklaravusiam pasėlius ir įregistravusiam ūkininko ūkį". Įmonės pajininkai (akcininkai) nėra ūkininkai, jie, pasirinkdami tokią ūkininkavimo formą, žemę išnuomoja įmonei, kurios pajininkais yra, ir tą žemę deklaruoja įmonė. Priešingu atveju jie taptų sofos ūkininkais", kas neatitiktų Lietuvos principinių nuostatų. 8. Asociacija mano, kad būtina pertvarkyti 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų redakcijas, suvienodinant fizinių ir juridinių asmenų teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, taip pat atsisakyti kai kurių perteklinių neapibrėžtų nuostatų. Pvz., fizinis asmuo laikomas tinkamu įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, jei ,,ne mažiau, kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų... žemės ūkio veiklą vykdęs... ir žemės ūkio naudmenas ir paselius deklaravęs..." dar būtų pateisinama tas 10 metų, nes įskaitomos studijos, tai juridiniam asmeniui tie ,,ne mažiau kaip 3 metus per paskutiniuosius dešimt metų..." yra perteklinis, apsunkinantis įrodymų pateikimą ir kontrolę.
Apskritai, jei kituose straipsniuose nebeliko jokios pirmumo ar teisės įsigyti 10 metų nuomotą ir tinkamai naudotą žemę netaikant jokių kitų saugiklių, tai ,,per paskutiniuosius dešimt metų" reikia išbraukti.
tvarka). Ir dar to negana. Dar reikės įvertinti ,,Šio asmens perspektyvas". Šios nuostatos iš įstatymo turėtų būti išimtos. Visi juridiniai asmenys naudoja tik apie 13 proc. žemės, iš kurios 80 proc. nuomojama. Akivaizdus šių asmenų diskriminavimas, įteisintas įstatyme, turi būti pašalintas, arba tokie patys reikalavimai turi būti taikomi ir kitiems žemės naudotojams. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 2. Lietuvos notarų rūmai (2014-09-10, raštas Nr.
S-1288)1 Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su Jūsų rašte pateiktais klausimais, pagal kompetenciją pateikia pastabas dėl Projekto bei kitų klausimų. Informuojame, kad Notarų rūmai negali pateikti informacijos apie sudarytų žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutarčių skaičių, kadangi tokie duomenų Notarų rūmai negauna ir nekaupia. Informacija apie patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo sutartis kaupiama Nekilnojamojo turto registre. Dėl siūlomos išimties dovanojant žemės ūkio paskirties žemę artimiesiems giminaičiams ir sutuoktiniui Projektu siūloma papildyti Lietuvos Republikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 1 str. 2 d. numatant, kad „šis įstatymas <...> netaikomas, kai <...> žemė įsigyjama <...> dovanojimo Civilinio kodekso 3.135 straipsnyje nustatytiems artimiesiems giminaičiams (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys), taip pat sutuoktiniams, įtėviams, įvaikiams <...>.“ Dėl šio siūlymo Notarų rūmai pasiūlymų ir pastabų neturi. Tačiau pažymėtina, kad pagal tokią nuostatą artimiesiems giminaičiams, sutuoktiniui, įtėviams bei įvaikiams gaunant dovanų žemės ūkio paskirties žemės, nebus taikomas visas Įstatymas, t. y. ne tik nuostatos dėl reikalavimų žemės ūkio paskirties žemės įgijėjams (Įstatymo 2 str.), bet ir dėl didžiausio leistino įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto (Įstatymo 3 str.). Dėl Įstatymo 5 straipsnio 7 punkto taikymo Įstatymo 5 str. 7 d. numatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) nepranešant pirmumo teisę turintiems asmenims dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininko pasirinktas pirkėjas turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę ir nėra aukštesnės eilės pirmumo teisę turinčių asmenų.
Pažymėtina, kad pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, kurią pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemės, reikalingos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė. Tačiau Įstatymo 5 str. 7 d. nuostatos įgyvendinimas praktikoje yra neįmanomas, kadangi notarai neturi galimybės registrų duomenų bankuose patikrinti, ar parduodama žemės ūkio paskirties žemė reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgiant į tai, pranešimas pirmumo teisę turintiems asmenims visais atvejais turi būti siunčiamas Nacionalinės žemės tarnybos. Dėl išimčių išduodant leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, turi atitikti Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus ir gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą. Išimtys, kada asmuo neturi atitikti numatytų reikalavimų ir gauti leidimą, numatytos Įstatymo 2 str. 5 d. ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d.
leidimą Leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemę išduoda Nacionalinė žemės tarnyba, kai Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu parduodama valstybinė žemė, Įstatyme galėtų būti numatyta išimtis, kad valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas neturi gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę konkrečiam asmeniui, tikrina, ar asmuo turi teisę ją įsigyti. Reikalavimas turėti atskirą leidimą žemės ūkio paskirties žemei įsigyti yra perteklinis. Įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad šio straipsnio 1 d. 2 ir 3 p. nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, kuriais patvirtinama, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus Įstatymo 2 str. 1 d. Taigi, Nacionalinė žemės tarnyba, išduodama pažymas dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, taip pat patikrina, ar pirmumo teisę turintis asmuo atitinka Įstatymo 2 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Tačiau Įstatymas nenumato išimties, jog tokiu atveju žemės pirkėjas neprivalo gauti leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę. Siekiant išvengti pakartotinio kreipimosi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, Įstatyme turėtų būti išimtis, kad kai pardavėjas pateikia pažymą, kad žemė gali būti parduodama konkrečiam pirmumo teisę jį pirkti turinčiam asmeniui, pirkėjas dėl leidimo įsigyti žemę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą neturi. Dėl žemės įsigijimo statiniams eksploatuoti Įstatymo 2 str. 5 d. numatytos išimtys, kada asmenys, įsigyjantys žemės ūkio paskirties žemę, neturi atitikti Įstatymo 2 str.
įsigyti žemę. Viena iš išimčių yra kai žemės ūkio paskirties žemės sklypai įsigyjami turimiems ar kartu su žemės sklypu įsigyjamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Įstatymai neapibrėžia, koks žemės plotas laikytinas skirtu statiniams eksploatuoti, todėl laikytina, kad jei žemės ūkio paskirties žemė įsigyjama statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, tai nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto, jis gali būti įsigyjamas nepateikiant Nacionalinės žemės tarnybos leidimo ir neatinkant Įstatymo 2 str. 1 d. reikalavimų. Ši nuostata turėtų būti reglamentuojama aiškiau, kad žemės sklypas statiniams ir įrenginiams eksploatuoti parduodamas nereikalaujant pateikti Nacionalinės žemės leidimą, nepriklausomai nuo žemės sklypo ploto. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žemės ūkio ministerija (gauta 2014-10-13; raštas Nr. 2D-4526(12.150))1 Siūlant Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostatą įrašyti keičiamo Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje (tai reiškia, kad žemės ūkio paskirties žemės dovanojimo artimiems giminaičiams atveju būtų netaikomas visas Įstatymas, t. y. taip pat ir Įstatymo 3 straipsnis dėl didžiausio įsigyjamo nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto), mūsų nuomone, prarastų prasmę (taptų nebeaktualios) šiuo metu galiojančios Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl fizinių susijusių asmenų. Pažymėtina, kad šiandien fiziniai susiję asmenys laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais).
Įvertinus tai, kad Lietuvoje fiziniai asmenys nuosavybės teise valdo 3 167 946 ha arba 93 proc. privačios žemės ūkio paskirties žemės (išskyrus mėgėjiškus sodus), Įstatymo projekto Nr. XIIP-1862 nuostata ne tik lemtų išskirtinių sąlygų fizinių asmenų atžvilgiu sukūrimą, bet ir reikštų Įstatymo reguliavimo srities susiaurinimą iki išimčių reguliavimo. Įvertinus tai ir apsisprendus dėl šios nuostatos priėmimo, siūlytina ją dėstyti ne Įstatymo 1 straipsnio
Nr. XIIP-1862 siekiamų tikslų įgyvendinimą, kartu nepažeidžiant Įstatymo nuostatų sistemiškumo ir užtikrinant nuostatų dėl didžiausio galimo nuosavybės teise įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto laikymosi (pažymėtina, kad nuosavybės teise galimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės ploto ribojimas yra taikomas nuo 2003 metų, pradėjus reglamentuoti žemės ūkio paskirties žemės įsigijimą). Pritarti iš dalies. Komitetas patobulino įstatymo projektą. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2014-07-10) * Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas. Nepritarti. Komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1902(4). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-1902(3) ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1862 svarstyti kartu ir juos sujungti; 7.1.2. pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-1902ES(4) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andriejus Stančikas, Petras Čimbaras, Juozas Baublys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-1902ES(4). Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė