Projektas Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar
įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės
administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Projekto Nr. XIIP-1861(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar
įregistravęs individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net tuo atveju, kai individualios veiklos pajamų negavo. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, taip pat išskyrus atskaitinę gyventojo turto deklaraciją teikiančius Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 22 punkte nurodytus asmenis, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės
administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį laikydamasis gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.9 papunkčiu, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavesta formuoti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Analizuojant ir vertinant paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti sistemos funkcionavimą, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys:
1) augantis skirtumas tarp sąrašuose užregistruotų asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, skaičiaus ir asmenims (šeimoms) išnuomojamų socialinių būstų skaičiaus. Šiuo metu teisę į socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą turinčių asmenų (šeimų) sąrašuose užregistruota daugiau nei 32 tūkst. šeimų ir asmenų. Vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktos 2004–2013 m. socialinio būsto poreikio ir šio būsto poreikio tenkinimo analizės rezultatais, darytina išvada, kad kasmet savivaldybės socialiniu būstu aprūpina apie 850–1000 asmenų (šeimų) (tenkinama tik apie 3 proc. poreikio), tačiau, nepaisant socialinio būsto poreikio tenkinimo rodiklių, asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, skaičius kasmet padidėja 1680 asmenų (šeimų): 2013 m., palyginti su 2004 m., socialinio būsto poreikis padidėjo apie 3,5 karto.
Tokiu atveju mažas pajamas turintiems asmenims (šeimoms) galimybė išsinuomoti savivaldybės socialinį būstą gali būti suteikta tik praėjus 20–30 metų po prašymo išnuomoti socialinį būstą pateikimo;
2) teisėti mažas pajamas turinčių asmenų (šeimų) lūkesčiai gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad socialinis būstas neprivatizuojamas, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 12 straipsnyje. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2008 m. gruodžio 1 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-P-30-21, didžioji dalis (apie 70 proc.) savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomota iki
nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Sprendimą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo ar sutarties nutraukimo priimti gali sutarties šalys tik abipusiu sutarimu arba teismas. Savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai nesuinteresuoti keisti nuomos sutarties sąlygų ar šią sutartį nutraukti savo noru ir išsikelti iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų, todėl savivaldybės neturi galimybių šias patalpas nuomoti nepasiturintiems asmenims ir šeimoms pagal keičiamame įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas – šiuo atveju savivaldybės vykdo tik nuomos sutarčių administravimo funkciją.
Pagal 2012 metais savivaldybių administracijų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktus duomenis, netaikant socialinio būsto nuomos sąlygų, Lietuvoje nuomojamas 12 481 savivaldybių butas (531 986 m²). Šių būstų nuomos sąlygų (išskyrus nuomos mokestį) negalima keisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-108/2012(S)), t. y. panaudoti juos kaip socialinį būstą, todėl tikslinga leisti turimus būstus parduoti ir gautas lėšas panaudoti savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai. Vadovaujantis preliminariais skaičiavimais, už gautas lėšas būtų galima įsigyti apie 11 tūkst. būstų ir taip tenkinti trečdalio į sąrašus įrašytų ir teisę į savivaldybės socialinį būstą turinčių asmenų (šeimų) poreikį.
Tikslai:
(šeimų) galimybes turėti tinkamą būstą;
Uždaviniai:
Uždaviniai:
kartu teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektui parengti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr.
A1-193 „Dėl darbo grupės sudarymo įstatymo projektui parengti“ buvo sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iš Aplinkos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos specialistų (atstovų). Projektų rengėjas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamentas (direktorė – Violeta Toleikienė, tel. 2664269, el. p. [email protected]), tiesioginis rengėjas – Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis (tel. 2664241, el. p. [email protected]). Projekto rengimą koordinavo viceministras Algirdas Šešelgis (tel. 2664202, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte aptariamus klausimus šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (toliau – įstatymas), taip pat Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo įgyvendinimo įstatymas. Šių įstatymų pagrindinė paskirtis – nustatyti valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims ir šeimoms, turinčioms nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) ar išsinuomoti teikimo sąlygas ir tvarką bei savivaldybės socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką.
Galiojantis paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamai veiksmingo žmogaus teisės į būstą įgyvendinimo ir būsto kainos prieinamumo dėl šių priežasčių:
socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms), nes socialinio būsto nuomos neretai reikia laukti apie 30 metų. Valstybės turimos lėšos sudaro galimybę socialinio būsto fondą kiekvienais metais papildyti vidutiniškai 200 būstų, nors teisę į socialinį būstą turinčiųjų skaičius (pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis) didėja 1680 šeimų ir asmenų kasmet, todėl atotrūkis tarp gaunančių socialinį būstą ir į eilę įrašomų asmenų
(šeimų) kiekvienais metais išauga beveik 3 procentais;
2) vadovaujantis įstatymu, asmenys (šeimos), turintys teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, registruojami skirtinguose sąrašuose pagal prašymų pateikimo datą. Savivaldybės socialinis būstas nuomojamas laikantis sąraše nustatyto eiliškumo. Įrašytų į sąrašus asmenų (šeimų) teisės į socialinį būstą patikslinamos tik prieš išnuomojant jiems būstą, todėl sąrašuose gali būti asmenų (šeimų), kurie negyvena Lietuvos Respublikoje arba jų turimas turtas ir pajamos sudaro jiems galimybę savarankiškai spręsti apsirūpinimo būstu klausimus;
3) įstatyme nustatyta, kad asmenims (šeimoms) parama būstui įsigyti teikiama mokant iš valstybės biudžeto lėšų būsto kredito draudimo įmokas ar jų dalį, teikiant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti;
4) socialinio būsto nuomininkai turimą turtą ir gautas pajamas privalo deklaruoti kas treji metai.
Tokios nuostatos nesudaro realios galimybės nustatyti, kaip kito nuomininko turto ir pajamų lygis per pastaruosius trejus metus ir ar jis jau pirmaisiais būsto nuomos metais pagal turimą turtą ir gaunamas pajamas neprarado teisės į socialinį būstą. Turto ir pajamų vertinimas kas treji metai sudaro prielaidas būstą nuosavybės teise įsigijusiam asmeniui tęsti savivaldybės socialinio būsto nuomą, kartu neužtikrinant socialinio būsto nuomos laukiančių asmenų teisėtų lūkesčių;
5) įstatyme nustatyta, kad asmenys (šeimos), įrašyti į asmenų (šeimų) sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti ar jo sąlygoms pagerinti ar jau nuomojantys socialinį būstą, nepraranda teisės į valstybės paramą, jeigu jų deklaruojamas turtas ir pajamos per metus ne daugiau kaip 5 procentais viršija Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų dydžius ir jeigu asmuo (jo šeimos narys) teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba asmuo (jo šeimos narys) Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu. Leistinas metinis (iki 5 proc.) nuokrypis nuo Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių (iki 55 Lt per mėnesį grynųjų pajamų asmeniui) yra per mažas ir neleidžia nustatyti, ar asmenys (šeimos) yra pajėgūs patys apsirūpinti būstu.
Tokios sąlygos didina priverstinių iškeldinimų skaičių ir mažina gyventojų motyvaciją dirbti bei turėti didesnes darbines pajamas;
6) įstatymas nustato, kad savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetų sąskaita turi teisę sumažinti savivaldybės gyvenamųjų patalpų, išnuomotų pagal įstatyme nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, nuomos kainą, tačiau tik tuo atveju, jeigu asmens metinės pajamos (šeimos atveju – visų šeimos narių metinės pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) neviršija
už būsto nuomą, nes asmenys, gaunantys pajamas, šiek tiek didesnes kaip 350 litų per mėnesį, neturi teisės į būsto nuomos dydžio sumažinimą ir realiai negali sumokėti už būsto nuomą, todėl kai kurių savivaldybių socialinio būsto fondą prižiūrinčios įmonės negauna reikiamų lėšų, o savivaldybės socialinio būsto fondo būklė nuolat blogėja;
tačiau išnuomotos iki 2002 m. gruodžio 31 d., pagal tuo metu galiojusius teisės aktus yra nuomojamos neribotam laikui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.157 straipsnio 2 dalį, imperatyvių teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms, todėl savivaldybės neturi realių galimybių šių patalpų nuomoti asmenims (šeimoms) pagal socialinio būsto nuomos sąlygas, nes su šių patalpų nuomininkais sudarytos neterminuotos nuomos sutartys.
Galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro galimybių panaudoti turimo turto pagal tiesioginę jo paskirtį;
8) 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo redakcijai, apibrėžta socialinio būsto fondo sąvoka ir nustatyta, kad savivaldybės socialinis būstas, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, neprivatizuojamas. Savivaldybės (valstybės) gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos laikantis nuostatos, kad jų pardavimo kaina nėra didesnė negu kaina, kuri Butų privatizavimo įstatymo, galiojusio iki 2001 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, arba kaina, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą;
9) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme šiuo metu yra nustatyta, kad asmenys ir jų šeimos nariai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoja mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas suteikti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas, nurodytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo suteikti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pateikimo dienos. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto naujos ir naujai reglamentuotos nuostatos, jų teigiamos savybės:
1) projekte nustatoma, kad asmenys (šeimos) turi teisę pasirinkti ir vienu metu naudotis tik viena iš paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų. Teisę į socialinį būstą turintys asmenys (šeimos) nebus tik pasyvūs stebėtojai, laukiantys, kol jiems bus išnuomotas socialinis būstas, nes įstatymo nustatytos sąlygos motyvuos juos aktyviai dalyvauti apsirūpinimo būstu sistemoje. Įgyvendinant žmogaus teisę į būstą, remiama galimybė turėti atitinkamo standarto būstą ir siekiama nustatyti būsto kainą, prieinamą tiems, kurie neturi pakankamai lėšų;
2) atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 21 d. Lietuvos banko valdybos nutarimą, kuriuo buvo sustabdytas aktyvios veiklos nevykdančios UAB „Būsto paskolų draudimas“ licencijos galiojimas, projekte numatyta, kad parama būstui įsigyti yra teikiama tik skiriant subsidijas būsto kredito daliai apmokėti, t. y. atsisakyta būsto kredito draudimo įmokų (jų dalies) mokėjimo iš valstybės biudžeto;
3) siekiant užtikrinti, kad parama pasinaudotų tik tie asmenys (šeimos), kurių gaunamos pajamos ir turimas turtas yra nepakankami patiems apsirūpinti būstu, projekte nustatyta, kad asmenys (šeimos), norėdami gauti paramą būstui išsinuomoti, turimą turtą ir gautas pajamas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka privalės deklaruoti kiekvienais metais.
Nuolatinis asmenų (šeimų) turto ir pajamų deklaracijų už kiekvienus metus pateikimas ir teisės į paramą būstui išsinuomoti kasmetinis patikslinimas sudarys sąlygas tiksliau nustatyti paramos gavėjus ir racionaliai planuoti bei panaudoti paramai skirtas lėšas;
4) atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo nutarimuose ne kartą konstatuota, jog atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, šios paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu, ir siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą, projekte įtvirtinti valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų dydžiai, asmenų (šeimų) vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos asmenims (šeimoms) nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Siekiant, kad asmenų (šeimų) vertinami pajamų ir turto metiniai dydžiai atitiktų realią asmenų (šeimų) situaciją ir leistų pagrįstai įvertinti tai, ar asmenys (šeimos) yra tikrai nepajėgūs patys apsirūpinti būstu, projekte numatyta šiuos dydžius susieti su valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžiu.
Tai reikštų, kad pasikeitus VRP dydžiui, pasikeistų ir asmens (šeimos) vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma asmens (šeimos) teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Įstatymo projekte nustatyti asmenų (šeimų) vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai (susieti su VRP dydžiu), pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 28 d. nutarime 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“ įtvirtintus turto ir pajamų dydžius. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, skirtingose vietovėse skirtingos ir vidutinės vartojimo išlaidos, pvz., 2012 m. vidutinės piniginės vartojimo išlaidos, tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, didžiuosiuose miestuose sudarė
reiškia, kad mažesniuose miestuose pragyventi yra pigiau nei dideliuose. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis pateiktais duomenimis, mažesniuose miestuose pragyvenimui užtenka sąlyginai mažesnių pajamų ir į tai, kad šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas dėl asmenų (šeimų), gyvenančių skirtingose vietovėse, gaunamų pajamų ir turimo turto dydžių diferencijavimo pasiteisino, įstatymo projekte taip pat numatyti ne vienodi pajamų ir turto dydžiai;
5) 2008 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1010
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr.
1162
„Dėl Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
pakeitimo“ paskutinį kartą buvo peržiūrėti ir koreguoti asmenų (šeimų) vertinami metiniai pajamų ir turto dydžiai teisei į paramą būstui įsigyti nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2008 m. iki 2013 m. kito vartotojų kainų indeksas, ir vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento pateikta statistine informacija apie vartotojų kainų indeksą, kuris 2013 m. gruodžio mėn., palyginti su 2008 m. spalio mėn., sudarė 111,9, projekte įtvirtinti asmens (šeimos) vertinamų pajamų ir turto dydžiai indeksuoti;
6) projekte numatyta, kad valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus gali teikti bankai ar kitos kreditos įstaigos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame teisiniame reguliavime – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarime Nr. 1162 „Dėl valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numatyta, jog šie bankai ar kitos kredito įstaigos nustatyta tvarka privalo būti įregistruoti Lietuvos Respublikoje ir siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą, ši nuostata perkelta į įstatymo projektą;
7) projekte numatyta, kad teisę į paramą būstui išsinuomoti asmenys (šeimos) praranda bei paramos teikimas stabdomas ir nutraukiama socialinio būsto nuomos sutartis arba asmenys (šeimos) išbraukiami iš projekte numatytų sąrašų, kai jų už kalendorinius metus deklaruotas turimas turtas ar gaunamos pajamos daugiau nei 20 proc. viršija projekte nustatytus dydžius;
8) projekte numatoma, kad asmenys (šeimos) per mėnesį nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties pasibaigimo ir (ar) naujos sutarties sudarymo dienos informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją.
Parama turi būti teikiama tik asmenims (šeimoms), kurie neturi pakankamai lėšų patys apsirūpinti būstu;
9) projekte numatoma, kad savivaldybės būstas, atsižvelgiant į socialinio būsto poreikį, bus naudojamas teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms) aprūpinti būstu, t. y. savivaldybės taryba pirmiausia turi stengtis patenkinti socialinio būsto poreikį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje yra atvejų, kai savivaldybė negali savivaldybės būsto išnuomoti kaip socialinio, bet privalo jį išlaikyti, t. y. padengti šildymo, eksploatavimo, atnaujinimo, administravimo ir kitas išlaidas, nusprendus, kad jį naudingiau ir ekonomiškiau nuomoti ne socialinio būsto nuomos sąlygomis, gali priimti sprendimą dėl savivaldybės būsto panaudojimo kitais tikslais.
Savivaldybėms sudaromos sąlygos maksimaliai išnaudoti turimą turtą (būsto fondą), kad būtų sprendžiami poreikį atitinkantys socialinio būsto fondo plėtros klausimai;
10) projekte nustatoma, kad visi savivaldybės nuosavybės teise valdomi būstai, išskyrus tarnybines gyvenamąsias patalpas, bendrabučius, nakvynės namus, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigų gyvenamąsias patalpas, apskaitomi kaip savivaldybės būstas, socialiniu būstu tampa tuo atveju, kai išnuomojami teisę į socialinį būstą turintiems asmenims (šeimoms);
11) projekte numatyta, kad asmenys (šeimos), kuriems nustatyta tvarka siūloma išsinuomoti socialinį būstą ir kurie du kartus per nustatytą laiką be svarbių priežasčių neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia (ne)sutikimo, išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo.
Griežtinamos socialinio būsto nuomos procedūros, nes nustatyta atvejų, kai į savivaldybės vykdomosios institucijos pasiūlymus nuomoti socialinį būstą asmenys (šeimos) neatsiliepia;
12) projekte numatoma, kad savivaldybės socialinis būstas nuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir laikantis eiliškumo, įvertinus buvimo asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašuose laikotarpį. Kadangi projekte nustatyta, kad teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nustatoma pagal asmens (šeimos) materialinę padėtį ir tai atitinka Europos socialinės chartijos (pataisytos) nuostatas, todėl galimybė konkrečiam sąrašui teikti pirmumą nenumatoma;
13) projekte numatoma, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė (bet ne pareiga) priimti sprendimą ir asmenų (šeimų), kurie dėl išaugusių pajamų ir įgyto turto prarado teisę į socialinio būsto nuomą, pageidavimu, nuomojamo būsto nuomą tęsti nuomos kaina, kuri nustatoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu, taip pat sudaromos galimybės būstą įsigyti už rinkos kainą.
Įsigyjant arba nuomojant rinkos kainomis savivaldybės būstus, kurie nenaudojami kaip socialinis būstas, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautos lėšos bus naudojamos savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai. Tai sudarys palankias sąlygas racionaliai valdyti, naudoti savivaldybės būstus ir jais disponuoti, kartu spręsti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti problemas. Tokia nuostata atitiks Europos socialinės chartijos (pataisytos) pasiūlymą mažinti priverstinių iškeldinimų skaičių, o tikslingas gautų pajamų panaudojimas atitiks teisėtus paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti laukiančių asmenų (šeimų) lūkesčius;
14) siekiant išvengti asmenų (šeimų) piktnaudžiavimo atvejų, kai valstybės iš dalies kompensuojamus kreditus ima ir valstybės teikiama subsidija nepagrįstai pasinaudoja tie asmenys (šeimos), kurie turi realią galimybę pasiimtą kreditą išsimokėti patys, projekte numatyta, kad jeigu kredito gavėjas gautą valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą grąžina bankui ar kitai kredito įstaigai anksčiau kaip per penkerius metus arba už šį kreditą įsigytą būstą per pirmuosius penkerius metus nuo kreditavimo sutarties sudarymo dienos perleidžia kito asmens nuosavybėn, iš kredito gavėjo išieškoma valstybės suteikta subsidija ir išieškota subsidijos suma pervedama į valstybės biudžetą.
Į projektą iš galiojančio įstatymo taip pat perkelta nuostata dėl asmenų (šeimų), su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, galimybės vėl pasinaudoti teise į paramą būstui išsinuomoti. Šiuo atveju asmenys (šeimos) tokią teisę įgyja po penkerių metų nuo socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo dienos;
15) projekte reglamentuojama nauja paramos būstui išsinuomoti teikimo forma – nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija – ir nustatoma, kad-asmenys (šeimos), turintys teisę į socialinį būstą ir rinkos sąlygomis nuomojantys tinkamą būstą iš fizinių ar juridinių asmenų (išskyrus savivaldybes), įgyja teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Kompensacijos teikimo sąlygos nepriklauso nuo sudarytos sutarties rūšies, t.y. nuomodami būstą rinkoje išperkamosios būsto nuomos (būsto nuoma su išsipirkimo teise) sąlygomis asmenys (šeimos) gautų tokio paties dydžio kompensacijas kaip ir nuomojantys be išsipirkimo teisės.
Tokiu atveju atsakomybė ir rizika už būsto išsipirkimą tenka paramos gavėjui. Atsižvelgiant į tai, kad Statybos techniniame reglamente STR 2.02.01:2004 įtvirtinta sąvoka, kas yra tinkamas būstas (tai būstas, kuris tinka gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinka statybos bei specialiųjų normų (higienos, priešgaisrinės saugos ir kt.) reikalavimus ir kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, yra didesnis kaip 14 kvadratinių metrų), teikiant nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją planuojama kompensuoti už 14 kv. metrų asmeniui. Asmenys (šeimos), išsinuomoję mažesnį būstą (neatitinkantį tinkamo būsto apibrėžimu numatytų naudingojo ploto normatyvų), negalėtų pretenduoti į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją. Būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas ne tik padidins galimybes asmenims (šeimoms) apsirūpinti būstu, bet ir sudarys galimybę išsinuomoti poreikius atitinkantį būstą;
16) vadovaudamiesi projekto nuostatomis, patys nuomininkai sprendžia, kokiomis sąlygomis (nuomos ar išperkamosios nuomos) nuomotis būstą rinkoje, įvertinę savo finansines galimybes apmokėti nekompensuojamą nuomos arba išperkamosios nuomos mokesčių dalį.
Išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensavimas skatins nuomininkų nuosavybės įnašą į būstą ir sudarys sąlygas valstybei padedant jį įsigyti;
17) siekiant vykdyti visapusišką asmenų (šeimų), pretenduojančių į paramą būstui išsinuomoti bei ją gaunančių, apskaitą, projekte numatyta, kad sudaromi asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, nuomojančių socialinį būstą ar gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašai;
18) įvertinus valstybės finansines galimybes, projekte numatyta, kad nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją gaunančių asmenų (šeimų) skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės biudžetui skiriamą valstybės specialiąją tikslinę dotaciją, skirtą nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijoms mokėti, ir vadovaujantis įstatymo projekte nustatyta tvarka apskaičiuotu nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžiu;
19) projekte numatyta, kad asmenys (šeimos), kuriems savivaldybės vykdomoji institucija siūlo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija, norėdami ja pasinaudoti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo siūlymo kartu su prašymu įrašyti juos į asmenų (šeimų), gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją, sąrašą, pateikia pagal Civilinio kodekso nustatytas sąlygas sudarytą būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaryta ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutartis privalo būti užregistruota viešajame registre.
Savivaldybės vykdomoji institucija sprendimą dėl įrašymo į šį sąrašą priima ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos teikiamos už laikotarpį nuo būsto nuomos ar išperkamosios nuomos sutarties sudarymo dienos, jeigu savivaldybės vykdomoji institucija priėmė sprendimą teikti nuomos mokesčių dalies kompensaciją, bet ne anksčiau nei nuo gauto savivaldybės vykdomosios institucijos siūlymo pasinaudoti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacija;
20) projekte nustatoma, kad asmenims (šeimoms), įsiskolinusiems už būsto nuomą ar išperkamąją nuomą daugiau kaip trijų mėnesių nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje numatytos mokesčio sumos, nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos mokėjimas savivaldybės vykdomosios institucijos sprendimu stabdomas iki to laiko, kol bus padengta skola arba pateikta prievolės įvykdymo užtikrinimo garantija;
21) projekte numatoma, kad būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijoms ir subsidijoms būsto kredito daliai teikti, kaip valstybės savivaldybėms perduotai funkcijai vykdyti, yra numatomos specialiosios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto. Valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijoms planuojamos ir paskirstomos savivaldybėms vadovaujantis Specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams lėšų apskaičiavimo metodika.
Socialinio būsto fondo plėtra finansuojama iš savivaldybės biudžeto, savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo - vadovaujantis preliminariais skaičiavimais, už iš savivaldybės būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo gautas lėšas būtų galima įsigyti apie 11 tūkst. būstų ir taip tenkinti trečdalio į sąrašus įrašytų ir teisę į savivaldybės socialinį būstą turinčių asmenų (šeimų) poreikį, ir kitų teisėtai gautų lėšų, pvz. iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamų lėšų.
Šios lėšos naudojamos vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais;
22) atsižvelgiant į tai, kad valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo teisinis reguliavimas yra perkeltas į Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 25 d. priimto, nauja redakcija išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą XII-802, kuriame nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių nekilnojamas turtas gali būti parduotas viešo aukciono tvarka atitinkamai pagal Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, o viešo aukciono tvarka nėra tinkama realizuoti projekte numatytiems siūlymams – sudaryti galimybes asmenims (šeimoms), nuomojantiems savivaldybės būstą, jį pirkti rinkos sąlygomis, projekte įtvirtintas visas būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo teisinis reguliavimas;
23) projekte numatoma, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas (įskaitant per 60 procentų fiziškai nusidėvėjusius nuomojamus būstus), t. y. galimybė įsigyti savivaldybės būstus suteikiama tiek asmenims (šeimoms), kurie savivaldybės būstus iki jų įsigijimo (tačiau ne įsigijimo metu) nuomojosi socialinio būsto nuomos sąlygomis arba rinkos kainomis, tiek asmenims (šeimoms), kuriems savivaldybės būstai nuomojami vadovaujantis anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytais kriterijais.
Šios lėšos naudojamos vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta Socialinio būsto fondo plėtros programa arba kitais savivaldybės strateginio planavimo dokumentais;
22) atsižvelgiant į tai, kad valstybei ir savivaldybėms priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo teisinis reguliavimas yra perkeltas į Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. kovo 25 d. priimto, nauja redakcija išdėstyto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą XII-802, kuriame nustatyta, jog valstybės ir savivaldybių nekilnojamas turtas gali būti parduotas viešo aukciono tvarka atitinkamai pagal Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą, o viešo aukciono tvarka nėra tinkama realizuoti projekte numatytiems siūlymams – sudaryti galimybes asmenims (šeimoms), nuomojantiems savivaldybės būstą, jį pirkti rinkos sąlygomis, projekte įtvirtintas visas būsto ir pagalbinio ūkio paskirties pastatų pardavimo teisinis reguliavimas;
23) projekte numatoma, kad už kainą, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, gali būti parduodami savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis ir kuriuose nuomininkai yra išgyvenę ne mažiau kaip penkerius metus nuo būsto nuomos sutarties sudarymo dienos, neatsižvelgiant į taikytas būsto nuomos sąlygas (įskaitant per 60 procentų fiziškai nusidėvėjusius nuomojamus būstus), t. y. galimybė įsigyti savivaldybės būstus suteikiama tiek asmenims (šeimoms), kurie savivaldybės būstus iki jų įsigijimo (tačiau ne įsigijimo metu) nuomojosi socialinio būsto nuomos sąlygomis arba rinkos kainomis, tiek asmenims (šeimoms), kuriems savivaldybės būstai nuomojami vadovaujantis anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nustatytais kriterijais. Ši nuostata sudarys sąlygas racionaliau valdyti, naudoti savivaldybės būstus ir jais disponuoti, nes dauguma būstų, kurie išnuomoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, yra seni ir juos reikia atnaujinti (modernizuoti), tačiau leidus juos parduoti, kartu būtų sprendžiama socialinio būsto problema, nes savivaldybės gautų pajamų, kurias galėtų naudoti socialinio būsto fondo plėtrai, t. y. už gautas lėšas galėtų įsigyti ar statyti naujus savivaldybės būstus, kurie pirmumo teise būtų nuomojami socialinio būsto sąlygomis.
Tokiu būdu savivaldybės turėtų galimybę nuolatos atnaujinti socialinio būsto fondą ir asmenims (šeimoms) nuomoti naujesnius ir modernius būstus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, rinkos kainomis parduodant būstus, kurie nuomojami vadovaujantis Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, būtų gauta iki 856 mln. litų. Privatizavimo lėšas panaudojus socialinio būsto fondo plėtrai, socialiniu būstu būtų galima aprūpinti iki 12 tūkst. asmenų (šeimų). Tais atvejais, kai šių patalpų nuomininkai nenori jų pirkti, jiems gyvenamosios patalpos nuomojamos nuomos kainomis, kurios nustatomos vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Perkant arba nuomojant nuomos kainomis, kurios nustatomos vadovaujantis Civiliniu kodeksu, savivaldybės būstus, mažės priverstinių iškeldinimų, o gautų lėšų užteks savivaldybių socialinio būsto fondo plėtrai, kad būtų užtikrinti kiti teisėti paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti laukiančių asmenų (šeimų) lūkesčiai;
24) Civilinio kodekso 3.87 straipsnis nustato, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepaisant to, kokiu būdu sutuoktiniai įgijo turtą, todėl vienam iš sutuoktinių, turinčiam teisę pirkti gyvenamąsias patalpas, jas įsigijus, šios gyvenamosios patalpos tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
Gali pasitaikyti atvejų, kai į Lietuvą grįžusiems reabilituotiems politiniams kaliniams ir tremtiniams nuomos pagrindais suteikus būstą, tačiau nespėjus jo įsigyti (pvz., asmeniui, turinčiam teisę įsigyti šį būstą, mirus), minėtų asmenų našliai (našlės) prarastų galimybę įgyvendinti teisę į būstą. Siekiant užtikrinti teisėtus tokių asmenų lūkesčius, projekto 24 straipsnio 1 dalies 5 punktas papildytas, leidžiant šį būstą pirkti į Lietuvą grįžusių reabilituotų politinių kalinių, tremtinių našliams (našlėms);
25) atsižvelgiant į tai, kad Civiliniame kodekse numatytas vieno mėnesio laikotarpis bendraturčiams pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti parduodamą nekilnojamąjį daiktą ir siekiant efektyvesnio savivaldybei priklausančio turto valdymo, projekte numatytas vieno mėnesio terminas gyvenamojo namo savininkams išreikšti norą įsigyti parduodamus pagalbinio ūkio paskirties pastatus;
26) siekiant nepabloginti asmenų (šeimų), kurie naudojasi parama būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, padėties, projekte įtvirtintos pereinamosios nuostatos.
Kadangi pagal projektą socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai asmens (šeimos) gaunamos pajamos ar turimas turtas 20 proc. viršija projekte nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius, pagal kuriuos suteikiama teisė į paramą būstui išsinuomoti (remiantis galiojančiu įstatymu, kaip minėta, leidžiamas tik iki 5 proc. nuokrypis nuo Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių, jei asmuo (jo šeimos narys) teisės aktų nustatyta tvarka yra įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje kaip bedarbis arba Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka yra pripažintas nedarbingu), projekte siūloma nustatyti, kad asmenims (šeimoms), kurie yra išsinuomoję savivaldybės socialinį būstą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, taip pat taikomos šio projekto nuostatos.
Kartu numatyta, kad asmenims (šeimoms), kurie būsto kreditus lengvatinėmis sąlygomis gavo iki 2002 m. gruodžio 31 d., t. y. pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, tačiau teise į 10 ar 20 procentų būsto kredito dalies apmokėjimą (subsidiją) nepasinaudojo, apmokama 10 arba 20 procentų kredito likučio sumos. Pagrindinės kartu teikiamų Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymų projektų naujos ir naujai reglamentuotos nuostatos, jų teigiamos savybės:
1) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatomas naujas asmens (šeimos), pageidaujančio gauti paramą būstui išsinuomoti ar įsigyti, pajamų ir turto deklaravimo laikotarpis, t. y. vietoj deklaravimo už pastaruosius 12 mėnesių, einančių prieš mėnesį, kurį pateikiamas prašymas, siūloma nustatyti, kad pajamos ir turtas būtų deklaruojami už kalendorinius metus.
Ši tvarka leistų sumažinti tiek institucijų administracinę, tiek ir asmenų, siekiančių gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, naštą, susijusią su duomenų apie turimą turtą ir gautas pajamas teikimu ir tikrinimu, nes pasibaigus kalendoriniams metams bankai ir kitos institucijos Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia duomenis (ataskaitas) apie gyventojų gautas pajamas ir įsigytą (parduotą) turtą. Nustačius pareigą asmenims (šeimoms), gaunantiems paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoti turtą ir pajamas už kiekvienus kalendorinius metus, būtų sudarytos galimybės užtikrinti, kad paramą gautų tik tie asmenys (šeimos), kurių pajamos ir turtas neviršija projekte nustatytų dydžių;
2) atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė mokesčių inspekcija gali įvertinti tik turto ir pajamų deklaracijų, kuriose deklaruojamas turtas, nustatytas Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme, teisingumą ir pajamas, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatoma, kad asmenys (šeimos), pretenduojantys į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, deklaruoja turtą, nurodytą Lietuvos Respublikos turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, ir pajamas, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
3) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas numato, kad asmenys (šeimos), pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, gali teikti vieną deklaracijos egzempliorių arba turtą ir pajamas deklaruoti elektroniniu būdu. Tokiu atveju į vietos mokesčių administratorių dėl deklaracijos duomenų išrašo pateikimo, esant gyventojo rašytiniam sutikimui, kreipiasi savivaldybės institucija, kuri priima sprendimą dėl paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti suteikimo. Taip siekiama užtikrinti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą „vieno langelio“ principą, kartu reiškiantį, kad prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėja ir informaciją iš savo administracijos padalinių, pavaldžių subjektų, prireikus – ir iš kitų viešojo administravimo subjektų gauna pats prašymą, skundą ar pranešimą nagrinėjantis ir administracinį sprendimą priimantis viešojo administravimo subjektas, neįpareigodamas to atlikti prašymą, skundą ar pranešimą padavusio asmens. Šia Projekto nuostata siekiama palengvinti asmens naštą tvarkant dokumentus valstybinėse įstaigose;
4) atsižvelgiant į tai, kad asmenys (šeimos), pageidaujantys gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, pajamas deklaruos metinėje turto deklaracijoje FR0001, užpildydami pajamoms įrašyti skirtą jos FR0001P priedą, tad to paties laikotarpio pajamų deklaravimas dviejose formose skirtingų įstatymų (Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo) pagrindu nėra tikslingas, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte gyventojams, pageidaujantiems gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, numatyta išimtis dėl būtinimo teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte numatomas paramos socialiniam būstui išsinuomoti teikimo sąlygų griežtinimas (asmenys (šeimos), kurie kviečiami du kartus per nustatytą laiką be svarbių priežasčių neatvyksta į savivaldybę dėl socialinio būsto nuomos ir raštu neišreiškia (ne)sutikimo, išbraukiami iš asmenų (šeimų), turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašų) gali sukelti tam tikrų gyventojų grupių nepasitenkinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios neigiamos pasekmės tiesiogiai priklauso nuo asmens (šeimos) veiksmų, todėl šių neigiamų pasekmių jie galės išvengti tinkamai vykdydami įstatyme numatytas pareigas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimtas Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas sudarys sąlygas Lietuvos būsto fondo plėtrai, nes didės būsto nuomos arba išperkamosios nuomos paklausa, tai skatins privatų sektorių statyti daugiabučius gyvenamuosius namus ir nuomoti būstus. Tikėtina, kad, teikiant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją ir išaugus būsto nuomos paklausai, padidės būsto nuomos kainos rinkoje. Priimti įstatymo projektai neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Šiuo metu paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, kuris reglamentuoja valstybės paramos apsirūpinant būstu ir valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sritis, todėl tikslinga šias sritis atskirti, numatant atskirą teisinį reguliavimą. Atskiro teisinio reguliavimo reikia todėl, kad paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo šeimoms ir fiziniams asmenims tikslai, principai, sąlygos, finansavimo šaltiniai ir paramos gavėjai iš esmės skiriasi nuo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) reglamentavimo principų ir sąlygų. Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti taip pat reglamentuoja ir šie įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikės pakeisti:
d. nutarimas Nr. 670 „Dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo“;
25 d. nutarimas Nr.
mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl Valstybės remiamų būsto kreditų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
pagalbinio ūkio paskirties pastatų privatizavimo (pardavimo) ir lėšų, gautų už privatizuojamas (parduodamas) gyvenamąsias patalpas ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus, apskaitos ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
nutarimas Nr. 320 „Dėl Politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių sugrįžimo į Lietuvą 2002–2007 metų programos ir Gyvenamųjų patalpų suteikimo nuomos pagrindais grįžtantiems į Lietuvą nuolat gyventi politiniams kaliniams ir tremtiniams bei jų šeimų nariams tvarkos aprašo patvirtinimo“. Siekiant teisės aktų nuostatų suderinamumo, kartu teikiami Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Naujos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo suderinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Teikiamuose įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymų projektams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2014 m. gruodžio
ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos apskaičiavimo metodiką, taip pat kompensuojamos nuomos ir išperkamosios nuomos mokesčių dalies bazinio dydžio perskaičiavimo koeficientą nustatantį įgyvendinamąjį teisės aktą, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija privalės parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei su parama būstui įsigyti ar išsinuomoti susijusių įgyvendinamųjų teisės aktų projektus, nustatyti nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies bazinį dydį ir nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijos (1 kvadratinio metro) dydžius, taip pat būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijoms administruoti skiriamų lėšų procento dydį. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr.
I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projekte siekiama įtvirtinti teisę į nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensaciją šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantį tinkamą būstą. Valstybės biudžeto lėšas (16,4 mln. Lt), skirtas socialinio būsto fondo plėtrai, panaudojus būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijoms teikti ir įvertinus į sąrašus įrašytų šeimų ir asmenų, laukiančių savivaldybės socialinio būsto nuomos, skaičių, turimomis lėšomis būtų galima padengti apie 12 proc. rinkos būsto nuomos kainos. Siekiant įgyvendinti įstatymo projekto nuostatas ir paskatinti asmenis ir šeimas, turinčius teisę į socialinį būstą, savarankiškai ieškoti būsto rinkoje, būtina įvertinti, kad nekompensuojamos nuomos ar išperkamosios nuomos daliai apmokėti jie gali skirti ne daugiau kaip 1/5 dalį grynųjų pajamų dydžio, pagal kurį nustatoma teisė į paramą. Įvertinus šeimų ir asmenų finansines galimybes apmokėti nekompensuojamą mokesčio dalį, būsto nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių daliai apmokėti iš valstybės biudžeto kasmet reikėtų apie 64,8 mln. litų. Lėšų poreikis 48,4 mln. litų viršija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiai sričiai finansuoti patvirtintus metinius asignavimus, todėl projektui įgyvendinti reikia papildomų biudžeto lėšų.
Nedidinant valstybės biudžeto asignavimų ir laikantis nuostatos, kad asmuo gali skirti nekompensuojamos nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių daliai apmokėti ne daugiau kaip 1/5 dalį grynųjų pajamų dydžio, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos šiuo metu disponuojamomis lėšomis, skirtomis paramai būstui išsinuomoti teikti, nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčių dalies kompensacijas būtų galima mokėti apie 20 procentų šiuo metu į sąrašus įrašytų asmenų. Kitiems asmenims galimybės pasinaudoti kompensacija tektų laukti, iki būtų skirti didesni asignavimai šiai paramos formai arba sumažėtų asmenų, gaunančių nuomos ar išperkamosios nuomos mokesčio dalies kompensaciją. Norint socialiniu būstu aprūpinti visas į sąrašus įrašytas ir laukiančias savivaldybės socialinio būsto nuomos šeimas ir asmenis, reikėtų investuoti apie 3,33 mlrd. litų. Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3 ir 7 straipsnių pakeitimo ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XI-1007 27 straipsnio pakeitimo įstatymams įgyvendinti lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas buvo skelbtas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje. Į Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pastabą, kad reikia įvertinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartį Nr. A-63-1385-12, kurioje išaiškinta, jog bendrabučiai gali būti naudojami kaip socialinis būstas tik pakeitus jų statusą į gyvenamąsias patalpas, atsižvelgta.
Dėl teikiamų įstatymų projektų buvo konsultuotasi su Lietuvos savivaldybių asociacija, kuri siūlė nustatyti paprastesnę ir mažiau lėšų reikalaujančią savivaldybės prastos būklės pastatų ar patalpų pardavimo tvarką, parengti metodiką, kaip apskaičiuoti buto nuomos rinkos kainą, sumažinti išimties atvejų, kai socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka, nustatyti, kad asmenys ir šeimos, turėję nuosavybės teisę į būstą ir jį praradę ar perleidę, teisę į socialinį būstą įgyja po penkerių metų nuo būsto praradimo ar perleidimo. Asociacija pateikė ir kitų siūlymų, kurie buvo apsvarstyti, įvertinti ir į kai kuriuos iš jų nuspręsta atsižvelgti. Kitų esminių pastabų ir pasiūlymų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „parama“,
„nuoma“, „būstas“, „kompensacija“, „deklaracija“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XI-1007
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. XI-1007
Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, L. Kazlavickas, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, K. Šimkutė; komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: A. Daujotienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Paramos būstui skyriaus vyriausioji specialistė, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Makarevičiūtė – Socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėja, O. Mikulskienė – Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vyriausioji specialistė, V. Toleikienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-06 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1861. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8.
pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Virginija Baltraitienė, Komiteto pirmininkė, Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininkės pavaduotoja; nariai: Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Aloyzas Stapulionis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-06-06) Įvertinus projektą dėl jo atitikties
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-1861. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkė Virginija Baltraitienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-1007 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-1861 ) 2014 m. birželio 27 d. Nr. 109-P-33 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai:
Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Raimundas Markauskas, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai Janina Baltrušaitienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas2014-06 06 Nr. XIIP-1861 Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2014-06-25 Nr. 103-P-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1861. Pritarti 2 Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2014-06-27 Nr. Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-1861 Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
Pritarti pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rita Tamašunienė
nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-1861(2), įstatymo projekto lyginamasis variantas Nr. XIIP-1861(2). Komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas