Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.10) Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita-faktūra , ir labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją tiekiamą žemės ūkio produkciją ar kai sumokamas atlygis labai mažoms įmonėms už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją , kuri tiekiama ir už labai mažų įmonių pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos.
PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją ir už labai mažų įmonių prekes ar paslaugas , kuri kurios buvo patiekta patiektos ar paslaugos suteiktos, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka“. 2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.10) Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita-faktūra , ir labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją tiekiamą žemės ūkio produkciją ar kai sumokamas atlygis labai mažoms įmonėms už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją , kuri tiekiama ir už labai mažų įmonių pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos.
PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją ir už labai mažų įmonių prekes ar paslaugas , kuri kurios buvo patiekta patiektos ar paslaugos suteiktos, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka“. 2 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2014 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.10) Projekto lyginamasis variantas
14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
nustatymo tvarka taikoma visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita-faktūra , ir labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, bei fizinis asmuo turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją tiekiamą žemės ūkio produkciją, ar kai sumokamas atlygis labai mažoms įmonėms ar fiziniams asmenims už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą.
Pasirinkimą taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti vietos mokesčio administratoriui centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemės ūkio produkciją , kuri tiekiama ir už labai mažų įmonių ar fizinių asmenų pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas, kurios tiekiamos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. PVM mokėtojas turi teisę šio pasirinkimo atsisakyti, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios, o PVM už žemės ūkio produkciją ir už labai mažų įmonių ar fizinių asmenų prekes , kuri kurios buvo patiekta patiektos ar paslaugos suteiktos, bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka. PVM mokėtojas, pasirinkęs taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką ir nebetenkinantis pajamų ribos kriterijus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu.“
ir išdėstyti taip „10. PVM mokėtojų, pasirinkusių specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama iki tol, kol jie patys sumoka savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas, ir kad jie turi turėti tai patvirtinančius dokumentus.
PVM mokėtojai, netekę teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakę, turi teisę, laikydamiesi šio Įstatymo VII skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos to PVM mokėtojo veiklai, nurodytai šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje.“2 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Papildyti 64 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kai PVM už žemės ūkio produkciją apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkimo PVM už ją gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą-faktūrą, kuria įformintas šios žemės ūkio produkcijos tiekimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus. Pirkėjai, įsigiję prekių ar paslaugų iš specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusių PVM mokėtojų, siekdami pasinaudoti PVM atskaita, kartu su PVM sąskaita faktūra turi turėti atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą ir tokį mokėjimą įforminti atitinkamu apskaitos dokumentu.“
Papildyti 81 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Kai įsigyta prekių ar paslaugų, ar žemės ūkio produkcijos, už kurią tiekėjas yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas produkcijos tiekėjui, o pirmasis lieka pirkėjui.
Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti nurodyta:
1) produkcijos tiekėjo PVM mokėtojo kodas, pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
2) produkcijos pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei turi), pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
3) PVM sąskaitos-faktūros, kuria įformintas žemės ūkio produkcijos, už kurią apmokama, tiekimas, išrašymo data, serija ir numeris;
4) mokamo atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma, apskaičiuota nuo į apmokestinamąją vertę įtrauktų subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
5) mokėjimo data.“
įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.10) Projekto lyginamasis variantas (4)
Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas
šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra , taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar), kuris nenumato, kad jo pajamos viršys 60 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką , pagal kurią : prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; .Jeigu jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu ; . Kai kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą.
Pasirinkimą Prašymas taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti teikiamas vietos mokesči o ų administratoriui centrinio mokesči o ų administratoriaus nustatyta tvarka . ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemėsūkio produkciją, kuri tiekiama pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. Apskaičiuojant PVM, speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos. PVM mokėtojas, nebeatitinkantis šioje dalyje nurodytos pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios . PVM mokėtojas turi teisę š io-pasirinkimo atsisakyti taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kuri os buvo patiekt a os (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“ 2 straipsnis. Įstatymo papildymas59 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 591 straipsniu: „59
Specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusio PVM mokėtojo PVM atskaita PVM mokėtojo, pasirinkusio šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama iki tol, kol PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas šių prekių tiekėjui ir (arba) paslaugų teikėjui. PVM mokėtojas, netekęs teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakęs, turi teisę, laikydamasis šio skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu prekės bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos (paslaugomis bus naudojamasi ar jomis jau faktiškai pasinaudota) to PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.
“ 3 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai PVM už žemės ūkio produkciją prekes ir (arba) paslaugas apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkimo PVM už jas ją gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas šios žemės ūkio produkcijos šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.“
4 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „81 straipsnis.
Mokėjimo įforminimas Kai įsigyta žemės ūkio produkcijos prekių ir (arba) paslaug ų, už kuri ą as prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal specialią š io Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), o pirmasis lieka pirkėjui. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti nurodyta:
1) produkcijos prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) PVM mokėtojo kodas, pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
2) produkcijos pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jeigu turi), pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
3) PVM sąskaitos faktūros, kuria įformintas žemės ūkio produkcijos prekių ir (arba) paslaugų, už kuri ą as apmokama, tiekimas (teikimas), išrašymo data, serija ir numeris;
4) mokamo atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma, apskaičiuota nuo įtrauktų į apmokestinamąją vertę įtrauktų subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
5) mokėjimo data.“ 5 straipsnis. Pasiūlymas centriniam mokesčių administratoriui Centrinis mokesčių administratorius iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-1850(5) lyginamasis variantas
2018
84 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu visos PVM mokėtojo , išskyrus fizinį asmenį, pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo
eurų, toks PVM mokėtojas turi teisę pateikti mokesčio administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį ketvirtį . Kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį pusmetį ketvirtį turi teisę ir naujai įsteigti PVM mokėtojai, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys šioje dalyje nurodyto dydžio.“
84 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis
pusmetis ketvirtis , mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas ne anksčiau kaip kalendoriniam pusmečiui ketvirčiui pasibaigus.“
Papildyti 85 straipsnį 11 dalimi: „11 . Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. PVM mokėtojui, kurio mokestinis laikotarpis iki šio įstatymo
įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 84 straipsnio 2 dalį buvo kalendorinis pusmetis, po šio įstatymo įsigaliojimo dienos taikomas kalendorinio ketvirčio mokestinis laikotarpis. Jeigu nuo šio įstatymo įsigaliojimo toks PVM mokėtojas pageidauja taikyti kalendorinio mėnesio mokestinį laikotarpį, jis iki 2019 m. sausio 31 d. turi kreiptis į mokesčio administratorių su atitinkamu prašymu. 3.
iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo kalendorinis mėnuo, pradedant 2019 m. sausio
laikyti kalendorinį ketvirtį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Neretai stambios įmonės, reklamos agentūros, mobilaus ryšio operatoriai laiku neatsiskaitydami sukuria rimtas finansines problemas smulkioms įmonėms. Pavyzdžiui, didelę apyvartą turinti įmonė sutarties pagrindu dirba su labai maža žiniasklaidos įmone. Smulkioji įmonė gauna nuolat didėjančias pajamas iš didžiojo partnerio. Labai maža įmonė pagal PVM įstatymą išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, tikėdamasi, kad partneris ją apmokės kaip numatyta sutartyje, tačiau didžioji įmonė nusprendžia neatsiskaityti. Nežiūrint į tai, kad smulkioji įmonė pajamų negavo, privalo sumokėti į biudžetą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Dėl neapmokėtų sąskaitų smulkioji įmonė priversta kreiptis į teismą. Paprastai tokie teismai užtrunka keletą metų. Labai mažoms įmonėms ši mokestinė prievolė apsunkina įprastą veiklą ir palaipsniui tampa didele mokestine našta, įskaitant ir augančius delspinigius. Tokia situacija gali privesti prie bankroto. Neabejotinai kenčia ir smulkiosios įmonės produkcija ar teikiamos paslaugos, jų turinys, nes visos pajėgos yra nukreiptos pinigų paieškai. Tuo piktnaudžiaudama didžioji įmonė galimai siekia pašalinti partnerį arba jį pusvelčiui nusipirkti. Atsižvelgiant į labai mažų įmonių vadovų, visuomeninių organizacijų prašymus, parengtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas, kurios išspręstų neretai iškylančias finansines problemas tarp stambiųjų ir labai mažų įmonių bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo verslo skatinimui. 3.
šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas stambioms įmonėms sudaromos sąlygos piktnaudžiauti labai mažų įmonių atžvilgiu. Dėl to nukenčia jų produkcijos ar teikiamų paslaugų kokybė. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, kad PVM mokėtojas, labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis labai mažai įmonei už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, pagerės smulkiųjų įmonių veikla. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas pagerins smulkiųjų įmonių verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „labai maža įmonė“. Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Neretai stambios įmonės, reklamos agentūros, mobilaus ryšio operatoriai laiku neatsiskaitydami sukuria rimtas finansines problemas smulkioms įmonėms. Pavyzdžiui, didelę apyvartą turinti įmonė sutarties pagrindu dirba su labai maža žiniasklaidos įmone. Smulkioji įmonė gauna nuolat didėjančias pajamas iš didžiojo partnerio. Labai maža įmonė pagal PVM įstatymą išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, tikėdamasi, kad partneris ją apmokės kaip numatyta sutartyje, tačiau didžioji įmonė nusprendžia neatsiskaityti. Nežiūrint į tai, kad smulkioji įmonė pajamų negavo, privalo sumokėti į biudžetą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Dėl neapmokėtų sąskaitų smulkioji įmonė priversta kreiptis į teismą. Paprastai tokie teismai užtrunka keletą metų. Labai mažoms įmonėms ši mokestinė prievolė apsunkina įprastą veiklą ir palaipsniui tampa didele mokestine našta, įskaitant ir augančius delspinigius. Tokia situacija gali privesti prie bankroto. Neabejotinai kenčia ir smulkiosios įmonės produkcija ar teikiamos paslaugos, jų turinys, nes visos pajėgos yra nukreiptos pinigų paieškai. Tuo piktnaudžiaudama didžioji įmonė galimai siekia pašalinti partnerį arba jį pusvelčiui nusipirkti. Atsižvelgiant į labai mažų įmonių vadovų, visuomeninių organizacijų prašymus, parengtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas, kurios išspręstų neretai iškylančias finansines problemas tarp stambiųjų ir labai mažų įmonių bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo verslo skatinimui. 3.
šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas stambioms įmonėms sudaromos sąlygos piktnaudžiauti labai mažų įmonių atžvilgiu. Dėl to nukenčia jų produkcijos ar teikiamų paslaugų kokybė. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, kad PVM mokėtojas, labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis labai mažai įmonei už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, pagerės smulkiųjų įmonių veikla. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas pagerins smulkiųjų įmonių verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 13. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai: „labai maža įmonė“. Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Neretai stambios įmonės, reklamos agentūros, mobilaus ryšio operatoriai ir kt. laiku neatsiskaitydami sukuria rimtas finansines problemas smulkioms įmonėms ir fiziniams asmenims. Pavyzdžiui, didelę apyvartą turinti įmonė sutarties pagrindu dirba su labai maža žiniasklaidos įmone. Smulkioji įmonė gauna nuolat didėjančias pajamas iš didžiojo partnerio. Labai maža įmonė pagal PVM įstatymą išrašo PVM sąskaitą-faktūrą, tikėdamasi, kad partneris ją apmokės kaip numatyta sutartyje, tačiau didžioji įmonė nusprendžia neatsiskaityti. Nežiūrint į tai, kad smulkioji įmonė pajamų negavo, privalo sumokėti į biudžetą pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Dėl neapmokėtų sąskaitų smulkioji įmonė priversta kreiptis į teismą. Paprastai tokie teismai užtrunka keletą metų. Labai mažoms įmonėms bei fiziniams asmenims ši mokestinė prievolė apsunkina įprastą veiklą ir palaipsniui tampa didele mokestine našta, įskaitant ir augančius delspinigius. Tokia situacija gali privesti prie bankroto. Neabejotinai kenčia ir smulkiosios įmonės produkcija ar teikiamos paslaugos, jų turinys, nes visos pajėgos yra nukreiptos pinigų paieškai. Tuo piktnaudžiaudama didžioji įmonė galimai siekia pašalinti partnerį arba jį pusvelčiui nusipirkti. Atsižvelgiant į labai mažų įmonių vadovų, nevyriausybinių organizacijų prašymus, parengtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Įstatymo projekto iniciatorius - Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 2.
Projektu siekiama patikslinti įstatymo nuostatas, kurios išspręstų neretai iškylančias finansines problemas tarp stambiųjų ir labai mažų įmonių ar fizinių asmenų bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiojo verslo skatinimui. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas stambioms įmonėms sudaromos sąlygos piktnaudžiauti labai mažų įmonių, o kai kada ir fizinių asmenų atžvilgiu. Dėl to nukenčia jų produkcijos ar teikiamų paslaugų kokybė. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siūloma pakeisti įstatymo 14, 64 ir 81 straipsnius, kad PVM mokėtojas, labai maža įmonė, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ar fizinis asmuo turėtų teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis labai mažai įmonei ar fiziniam asmeniui už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, pagerės smulkiųjų įmonių ir fizinių asmenų veikla. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas pagerins smulkiųjų įmonių bei fizinių asmenų verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų,
ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Priėmus įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymo įgyvendinimui reikalingi lydimieji aktai Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis. 15. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai:
„labai maža įmonė, fizinis asmuo“. Teikia:
Seimo narys Vytautas Juozapaitis
2014-06-04 Nr. XIIP-1850(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
lengvatą PVM mokėtojams - labai mažoms įmonėms, pagal kurią jos turėtų teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsirastų, kai joms būtų sumokamas atlygis už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis būtų mokamas dalimis, PVM būtų apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Įstatymo projekto nuostatos diskutuotinos keletu aspektų. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) 63 straipsnyje yra numatyta, jog
„apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus
prekių tiekimą ar paslaugų teikimą“ (analogiškos nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje). Direktyvos 66 straipsnyje numatyta, jog nukrypdamos nuo 63 straipsnio, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda „<...> ne vėliau kaip gavus apmokėjimą“. Tačiau Direktyvos 167 straipsnyje numatyta, jog „teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM“. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomas įstatymo projekto nuostatas, susidarytų situacija, kai labai mažos įmonės būtų nesumokėjusios PVM, tačiau įgytų teisę PVM atskaitą. Manytina, kad tokiu atveju turėtų būti numatoma išimtis dėl negalimumo traukti šių sumų į atskaitą.
Priešingu atveju, tokia mokestinė lengvata galėtų būti prilyginama valstybės pagalbai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti informuojama Europos Komisija. Antra, įstatymo projektu siūloma suteikti šią lengvatą tik labai mažoms įmonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM mokėtoju gali būti ir, pavyzdžiui, fizinis asmuo, kuris atitiktų kriterijus, pagal kuriuos įmonės yra priskiriamos prie labai mažų įmonių. Svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą, nesusidarytų tokia situacija, kai vieni analogiškus kriterijus atitinkantys PVM mokėtojai – labai mažos įmonės – galėtų, o kiti analogiškus kriterijus atitinkantys PVM mokėtojai – pavyzdžiui, fiziniai asmenys – negalėtų pasinaudoti siūloma mokestine lengvata, tad galėtų būti pažeistas Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, numatantis, jog „ta ikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs“. 2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 3. Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „9 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-06- Nr. Į 2014-05-26 Nr. XIIP-1850(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 Straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1850(2) atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-1850(2), pažymime , kad pateikto projekto nuostatos yra susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimais. PVM direktyvos 63 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. PVM direktyvos 66 straipsnio b punkte nurodyta, kad nukrypdamos nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda ne vėliau kaip gavus apmokėjimą. Taigi valstybė narė gali nukelti prievolę apskaičiuoti PVM į vėlesnį etapą, tačiau tuomet reikia spręsti klausimą ir dėl teisės į PVM atskaitą atsiradimo momento perkėlimo (t. y. galima pasinaudoti PVM direktyvos 167a straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta galimybe: „valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamųjų asmenų, kuriems prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pagal 66 straipsnio b punktą, teisė į atskaitą atidedama tol, kol PVM už jam pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui“.).
PVM direktyvos 167a straipsnio antroji bei trečioji pastraipos numato, kad jeigu valstybė narė taiko pirmoje pastraipoje nurodytą neprivalomąją sistemą, tuomet ji privalo nustatyti savo teritorijoje ta sistema besinaudojantiems apmokestinamiesiems asmenims taikomą ribą, grindžiamą apmokestinamųjų asmenų metine apyvarta, kuri negali viršyti 500 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta. Tuo atveju, jeigu valstybės narės nori padidinti tą ribą iki 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta, reikia informuoti ir konsultuotis su PVM komitetu apie tokių nacionalinių priemonių įvedimą. Siūlomame PVM įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projekte daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kurio 3 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta labai maža įmonė (įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų). Pateikta labai mažos įmonės finansinių duomenų sąlyga „įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų“ atitinka PVM direktyvos 167a straipsnyje nustatytą apmokestinamųjų asmenų, kuriems galėtų būti taikoma neprivalomoji sistema, metinės apyvartos ribos padidinimo valstybėje narėje iki 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta nustatymo galimybę.
Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad apie siūlomą nacionalinę priemonę turėtų būti pranešama PVM komitetui. L. e. generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-07- Nr. Į 2015-06-22 Nr. S-2015-4037 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 Straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1850(3) atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1850(3), pažymime , kad pateikto projekto nuostatos neprieštarauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimams, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu siūlytume tikslinti siūlomos įstatymo 14 straipsnio 10 dalies pirmosios pastraipos nuostatos redakciją pagal įstatyme naudojamas formuluotes ir vietoje žodžių „ir kad jie turi turėti tai patvirtinančius dokumentus“ naudoti tokias formuluotes:
„ir turi atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą“ ar „ir turi mokėjimą
įforminantį apskaitos dokumentą“. Generalinio direktoriaus pavaduotojas, laikinai atliekantis generalinio direktoriaus pareigas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2015-07-01 Nr. XIIP-1850(3) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalį naujomis pastraipomis, kuriose numatoma, kad ,,speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų“, <...> ,,PVM mokėtojas, pasirinkęs taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką ir nebetenkinantis pajamų ribos kriterijus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas. Pirma, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto rengėjai nustato naują kategoriją PVM mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikytina speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, šios nuostatos turi būti dėstomos ne kaip atskiros keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies pastraipos, o atitinkamai inkorporuotos į šią dalį. Priešingu atveju nėra aišku, kokia speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka turima omenyje, nes įstatymo projekto nuostatose ji nėra nustatyta.
Taip pat nėra aišku kokia speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka būtų taikoma PVM mokėtojui, jei jo pajamos iš ekonominės veiklos neviršytų 60 tūkstančių eurų, o tuo pačiu jis atitiktų mažos įmonės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kriterijus. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje PVM mokėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsnyje formuluotė ,,visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams)“ koreguotina išbraukiant žodžius ,,visiems“ ir ,,(tiek fiziniams, tiek juridiniams)“. Trečia, nėra aišku kokį fizinį asmenį įstatymo projekto rengėjai turi omeny (įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsirastų, kai sumokamas atlygis už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, yra taikytina PVM mokėtojams, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, o ne visiems fiziniams asmenims. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyrius reglamentuoja PVM atskaitos klausimus. Todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos, atsižvelgiant į PVM atskaitos ypatumus, turi būti inkorporuotos ne į keičiamo įstatymo 14 straipsnį, o į konkrečius keičiamo įstatymo VII skyriaus straipsnius. 3.
esmę, įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos turi būti dėstomos ne atskira keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalies pastraipa, o inkorporuotos į keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalį. 4. Įstatymo projekto 3 straipsnyje žodžiai ,,ar žemės ūkio produkcijos“ brauktini kaip pertekliniai, nes Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje prekė apibrėžiama kaip bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos, vėsumos ir kitų rūšių energija. 5. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. 6. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 7.
7Įstatymo projektas koreguotinas teisės technikos pagrindu:
7.1. neatsižvelgus į 2 pastabą, įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnis gali būti papildomas nauja 10 dalimi, o kitų šio straipsnio dalių numeracija turi būti keičiama atskira dalimi; 7.2. įstatymo projekto 3 straipsniu keičiant 81 straipsnio 1 dalį prieš dėstant jos tekstą įrašytini simboliai „1.“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6530, el. p. [email protected] S. Ščajevienė, tel. (8 5) 239 6896, el. p. [email protected]
591
2016-12-08 Nr. XIIP-1850(4) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rojekto nuostatos įsigaliotų 2017 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. 2. Atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė gauta 2015 m. gruodžio 2 d., tad rengiant 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-4790), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos ir kuris jau yra pateiktas Seimui svarstyti, į šio projekto nuostatas nebuvo atsižvelgta, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta nauja Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 3 straipsnio 2 dalyje po formuluotės „PVM mokėtojui“ įrašytina formuluotė „išskyrus fizinį asmenį“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
I
DĖL
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-06-05 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma suteikti lengvatą PVM mokėtojams - labai mažoms įmonėms, pagal kurią jos turėtų teisę pasirinkti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsirastų, kai joms būtų sumokamas atlygis už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas. Jeigu atlygis būtų mokamas dalimis, PVM būtų apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu. Įstatymo projekto nuostatos diskutuotinos keletu aspektų. Pirma, 2006 m. lapkričio 28 d.
Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – Direktyva) 63 straipsnyje yra numatyta, jog
„apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda
atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą“ (analogiškos nuostatos yra ir keičiamo įstatymo 14 straipsnyje). Direktyvos 66 straipsnyje numatyta, jog nukrypdamos nuo 63 straipsnio, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda „<...> ne vėliau kaip gavus apmokėjimą“. Tačiau Direktyvos 167 straipsnyje numatyta, jog „teisė į atskaitą atsiranda, atsiradus prievolei apskaičiuoti atskaitytiną PVM“. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus siūlomas įstatymo projekto nuostatas, susidarytų situacija, kai labai mažos įmonės būtų nesumokėjusios PVM, tačiau įgytų teisę PVM atskaitą. Manytina, kad tokiu atveju turėtų būti numatoma išimtis dėl negalimumo traukti šių sumų į atskaitą. Priešingu atveju, tokia mokestinė lengvata galėtų būti prilyginama valstybės pagalbai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio nuostatas, apie kurios taikymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas turi būti informuojama Europos Komisija. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
Teisės departamentas, 2014-06-05 Antra, įstatymo projektu siūloma suteikti šią lengvatą tik labai mažoms įmonėms. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM mokėtoju gali būti ir, pavyzdžiui, fizinis asmuo, kuris atitiktų kriterijus, pagal kuriuos įmonės yra priskiriamos prie labai mažų įmonių.
Svarstytina, ar priėmus šį įstatymo projektą, nesusidarytų tokia situacija, kai vieni analogiškus kriterijus atitinkantys PVM mokėtojai – labai mažos įmonės – galėtų, o kiti analogiškus kriterijus atitinkantys PVM mokėtojai – pavyzdžiui, fiziniai asmenys – negalėtų pasinaudoti siūloma mokestine lengvata, tad galėtų būti pažeistas Mokesčių administravimo įstatymo 7 straipsnyje įtvirtintas mokesčių mokėtojų lygybės principas, numatantis, jog „taikant mokesčių įstatymus, visi mokesčių mokėtojai dėl šių įstatymų nustatytų sąlygų yra lygūs“. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
Teisės departamentas,
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Teisės departamentas, 2014-06-051 Įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime esanti formuluotė „9 dalies“ brauktina kaip perteklinė. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
departamentas 2014-06-30 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751
pateikto projekto nuostatos yra susijusios su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimais.
PVM direktyvos 63 straipsnyje nustatyta, kad apmokestinimo momentas įvyksta ir prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda atlikus prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. PVM direktyvos 66 straipsnio b punkte nurodyta, kad nukrypdamos nuo 63, 64 ir 65 straipsnių, valstybės narės gali numatyti, kad tam tikrų sandorių atveju ar tam tikrų kategorijų apmokestinamiesiems asmenims prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda ne vėliau kaip gavus apmokėjimą. Taigi valstybė narė gali nukelti prievolę apskaičiuoti PVM į vėlesnį etapą, tačiau tuomet reikia spręsti klausimą ir dėl teisės į PVM atskaitą atsiradimo momento perkėlimo (t. y. galima pasinaudoti PVM direktyvos 167a straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta galimybe: „valstybės narės, taikydamos neprivalomąją sistemą, gali nustatyti, kad apmokestinamųjų asmenų, kuriems prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda pagal 66 straipsnio b punktą, teisė į atskaitą atidedama tol, kol PVM už jam pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas prekių tiekėjui ar paslaugų teikėjui“.). PVM direktyvos 167a straipsnio antroji bei trečioji pastraipos numato, kad jeigu valstybė narė taiko pirmoje pastraipoje nurodytą neprivalomąją sistemą, tuomet ji privalo nustatyti savo teritorijoje ta sistema besinaudojantiems apmokestinamiesiems asmenims taikomą ribą, grindžiamą apmokestinamųjų asmenų metine apyvarta, kuri negali viršyti 500 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta. Tuo atveju, jeigu valstybės narės nori padidinti tą ribą iki 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta, reikia informuoti ir konsultuotis su PVM komitetu apie tokių nacionalinių priemonių įvedimą. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti 5.
Europos teisės departamentas 2014-06-30 Siūlomame PVM įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projekte daroma nuoroda į Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą, kurio 3 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžta labai maža įmonė (įmonė, kurioje dirba mažiau kaip 10 darbuotojų ir kurios finansiniai duomenys atitinka bent vieną iš šių sąlygų: įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų ; įmonės balanse nurodyto turto vertė neviršija 5 mln. litų). Pateikta labai mažos įmonės finansinių duomenų sąlyga „įmonės metinės pajamos neviršija 7 mln. litų“ atitinka PVM direktyvos 167a straipsnyje nustatytą apmokestinamųjų asmenų, kuriems galėtų būti taikoma neprivalomoji sistema, metinės apyvartos ribos padidinimo valstybėje narėje iki 2 000 000 EUR arba lygiavertės sumos nacionaline valiuta nustatymo galimybę. Atsižvelgiant į tai, pažymime, kad apie siūlomą nacionalinę priemonę turėtų būti pranešama PVM komitetui. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2015-03-18 nutarimas Nr. 260 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2014 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SV-S-670 „Dėl įstatymo projekto išvadų“ , Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria : Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Pagal Įstatymo projektą speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka galėtų būti taikoma itin dideliam pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtojų skaičiui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, labai mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, 2012 metais sudarė apie 48 procentus ir 2013 metais – apie 46 procentus visų PVM mokėtojų, o jų deklaruota PVM prievolė 2012 metais sudarė apie 9,8 procento ir 2013 metais apie 9,5 procento visos PVM prievolės). Todėl pritarus tokiam siūlymui būtų sudėtinga valdyti valstybės biudžeto pajamų srautus ir užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą laiku. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad Įstatymo projekte specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, be jau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 9 dalyje nurodytų PVM mokėtojų, tiekiančių žemės ūkio produkciją, siūloma taikyti tik labai mažoms įmonėms (o ši sąvoka neapima veiklą vykdančių fizinių asmenų), taip pat siekiant nuoseklaus lengvatinių sąlygų smulkiajam verslui reglamentavimo Įstatyme, siūlytina specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką leisti taikyti visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija
numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų (šios sumos neviršijantiems PVM mokėtojams Įstatymo 84 straipsnio nuostatos suteikia teisę taikyti kalendorinio pusmečio mokestinį laikotarpį).
Tokiu būdu, vertinant pagal 2012–2013 metų duomenis, specialia apmokestinamojo momento nustatymo tvarka papildomai galėtų pasinaudoti apie 33 procentus visų PVM mokėtojų ir, atsižvelgiant į tai, kad jų deklaruotas mokėtinas PVM sudarė apie 1,5 procento viso mokėtino PVM, tai turėtų minimalią įtaką valstybės biudžeto pajamų srautams. Įstatymo projektą taip pat siūlytina papildyti – keičiamoje Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatyti, kad PVM mokėtojas, pasirinkęs taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką ir nebetenkinantis pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
Vyriausybė 2015-03-18 nutarimas Nr. 260 2.
260
mokėtojai, pasirinkę specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, remiantis galiojančiu Įstatymu, turėtų teisę į PVM atskaitą traukti pirkimo PVM už jų įsigyjamas prekes (paslaugas) nepriklausomai nuo to, ar patys yra už jas sumokėję, siūlytina, atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) (toliau – Tarybos direktyva 2006/112/EB) 167a straipsnį, keičiamą Įstatymą papildyti nauju straipsniu – nustatyti, kad PVM mokėtojų, pasirinkusių specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama iki tol, kol jie patys sumoka savo tiekėjams už įsigytas prekes ar paslaugas, ir kad jie turi turėti tai patvirtinančius dokumentus. Be to, kartu siūlytina numatyti, kad tokie PVM mokėtojai, netekę teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakę, turėtų teisę, laikydamiesi Įstatymo VII skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos to PVM mokėtojo veiklai, nurodytai Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
Vyriausybė 2015-03-18 nutarimas Nr. 260 3.
260
specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkę PVM mokėtojai jų apskaičiuotą pardavimo PVM mokėtų į valstybės biudžetą, gavę atlygį už jų patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, o šių prekių ar paslaugų pirkėjai, vadovaudamiesi Įstatymo nuostatomis, apskaičiuotą PVM iš esmės galėtų įtraukti į PVM atskaitą jau išrašius PVM sąskaitas faktūras, taip pat į tai, kad pagal Tarybos direktyvos 2006/112/EB 167 straipsnį teisė į PVM atskaitą atsiranda tik tada, kai atskaitytinas PVM tampa mokėtinu, siūlytina papildyti keičiamo Įstatymo 64 straipsnio 10 dalį ir 81 straipsnį nuostatomis, iš esmės analogiškomis toms, kurios taikomos asmenims, įsigyjantiems žemės ūkio produkciją iš specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusių žemės produkcijos tiekėjų PVM mokėtojų, t. y. nustatyti, kad pirkėjai, įsigiję prekių ar paslaugų iš specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusių PVM mokėtojų, siekdami pasinaudoti PVM atskaita, kartu su PVM sąskaita faktūra turėtų turėti atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, taip pat nustatyti jiems prievolę tokį mokėjimą įforminti atitinkamu apskaitos dokumentu. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
Vyriausybė 2015-03-18 nutarimas Nr. 260 4.
260
Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, jog Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po
sąrašas PVM mokėtojų, kuriems būtų taikoma speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, jeigu ją pasirinktų, mokestinį laikotarpį paprastai gali pakeisti ne anksčiau kaip nuo kito kalendorinio pusmečio pradžios, siūlytina nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą. Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento, Europos teisės departamento bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-03-18 nutarime Nr. 260 pateiktas pastabas, Komitetas siūlo grąžinti Projektą Iniciatoriams tobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas
I
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kestutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-07-011 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naujomis pastraipomis, kuriose numatoma, kad ,,speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų“, <...> ,,PVM mokėtojas, pasirinkęs taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką ir nebetenkinantis pajamų ribos kriterijus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu“. Siūlomas teisinis reguliavimas tobulintinas.
Pirma, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto rengėjai nustato naują kategoriją PVM mokesčių mokėtojų, kuriems gali būti taikytina speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, šios nuostatos turi būti dėstomos ne kaip atskiros keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalies pastraipos, o atitinkamai inkorporuotos į šią dalį. Priešingu atveju nėra aišku, kokia speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka turima omenyje, nes įstatymo projekto nuostatose ji nėra nustatyta. Taip pat nėra aišku kokia speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka būtų taikoma PVM mokėtojui, jei jo pajamos iš ekonominės veiklos neviršytų 60 tūkstančių eurų, o tuo pačiu jis atitiktų mažos įmonės, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, kriterijus. Pritarti
Teisės departamentas, 2015-07-011 Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje PVM mokėtojas apibrėžiamas kaip asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 1 straipsnyje formuluotė ,,visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams)“ koreguotina išbraukiant žodžius ,,visiems“ ir ,,(tiek fiziniams, tiek juridiniams)“. Pritarti iš dalies
Teisės departamentas, 2015-07-011 Trečia, nėra aišku kokį fizinį asmenį įstatymo projekto rengėjai turi omeny (įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 9 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, pagal kurią prievolė apskaičiuoti PVM atsirastų, kai sumokamas atlygis už patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, yra taikytina PVM mokėtojams, kurie atitinka įstatyme nustatytus kriterijus, o ne visiems fiziniams asmenims. Pritarti iš dalies
Teisės departamentas,
dėmesys, kad Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VII skyrius reglamentuoja PVM atskaitos klausimus. Todėl įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostatos, atsižvelgiant į PVM atskaitos ypatumus, turi būti inkorporuotos ne į keičiamo įstatymo 14 straipsnį, o į konkrečius keičiamo įstatymo VII skyriaus straipsnius. Pritarti iš dalies
Teisės departamentas,
siūlomų pakeitimų esmę, įstatymo projekto 2 straipsnio nuostatos turi būti dėstomos ne atskira keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalies pastraipa, o inkorporuotos į keičiamo įstatymo 64 straipsnio 10 dalį. Pritarti iš dalies
Teisės departamentas,
pertekliniai, nes Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje prekė apibrėžiama kaip bet koks daiktas (įskaitant numizmatinės paskirties pinigus), taip pat elektros energija, dujos, šilumos, vėsumos ir kitų rūšių energija. Pritarti iš dalies
Teisės departamentas,
nuostatos įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d.
Atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūras, siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčio administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos. Pritarti
Teisės departamentas,
Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti
Teisės departamentas,
koreguotinas teisės technikos pagrindu:
straipsnis gali būti papildomas nauja 10 dalimi, o kitų šio straipsnio dalių numeracija turi būti keičiama atskira dalimi;
projekto 3 straipsniu keičiant 81 straipsnio 1 dalį prieš dėstant jos tekstą įrašytini simboliai „1.“. Pritarti iš dalies
departamentas 2015-07-01 Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX‑751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-1850(3), pažymime, kad pateikto projekto nuostatos neprieštarauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) reikalavimams, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymo projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Kartu siūlytume tikslinti siūlomos įstatymo 14 straipsnio 10 dalies pirmosios pastraipos nuostatos redakciją pagal įstatyme naudojamas formuluotes ir vietoje žodžių „ir kad jie turi turėti tai patvirtinančius dokumentus“ naudoti tokias formuluotes: „ir turi atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą“ ar „ir turi mokėjimą įforminantį apskaitos dokumentą“. Pritarti iš dalies
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-12-02 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. spalio 14 d. sprendimo Nr. SV-S-1222 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(3) (toliau
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 18 d. nutarime Nr. 260
„Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751
14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-1850(2)“ išdėstytas pastabas dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1850(2) ir siekiant nuostatas, susijusias su specialaus apmokestinimo nustatymu, įtraukti į Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį, kartu atsisakyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio papildymo 10 dalimi, siūlytina keičiamą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar) nenumato viršyti 60 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas,
PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar) nenumato viršyti 60 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas,
PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“ Pritarti iš dalies
2LR Vyriausybė,
Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą 591 straipsniu (kartu patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą) ir jame išdėstyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalyje pateiktas nuostatas dėl PVM atskaitos reglamentavimo: „591 straipsnis. Specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusio PVM mokėtojo PVM atskaita PVM mokėtojo, pasirinkusio šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama tol, kol PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas šių prekių tiekėjui ir (arba) paslaugų teikėjui. PVM mokėtojas, netekęs teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakęs, turi teisę, laikydamasis šio skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu prekės bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos (paslaugomis bus naudojamasi ar jomis jau faktiškai pasinaudota) to PVM mokėtojo šio Įstatymo
3LR Vyriausybė,
2015-12-02 3.
LR Vyriausybė,
tai, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 10 dalis yra susijusi su privalomų apskaitos ir mokėjimų dokumentų turėjimu, siūloma tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 10 dalį dvi pastraipas sujungiant į vieną ir šią dalį išdėstyti taip: „10. Kai PVM už prekes ir (arba) paslaugas apskaičiuojamas pagal šio Įstatymo
nustatymo tvarką, pirkimo PVM už jas gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.“
4LR Vyriausybė,
Įstatymo projekto 3 straipsnyje dėstomą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 81 straipsnį ir vietoj sąvokos „žemės ūkio produkcija“ įrašyti sąvoką „prekės ir (arba) paslaugos“, o vietoj sąvokos
„produkcijos tiekėjas“ – sąvoką „prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas)“,
nustatyti, kad tais atvejais, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, pirkėjas nebeprivalo savo mokėjimo papildomai įforminti apskaitos dokumentu (nes kasos aparato kvitas ir yra mokėjimą patvirtinantis dokumentas), ir 81 straipsnį išdėstyti taip: „
Mokėjimo įforminimas Kai įsigyta prekių ir
(arba) paslaugų, už kurias prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), o pirmasis lieka pirkėjui. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) PVM mokėtojo kodas, pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
2) pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei turi), pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
3) PVM sąskaitos faktūros, kuria įformintas prekių ir (arba) paslaugų, už kurias apmokama, tiekimas (teikimas), išrašymo data, serija ir numeris;
4) mokamo atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma.
Jeigu yra mokama PVM suma, apskaičiuota nuo įtrauktų į apmokestinamąją vertę subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
5) mokėjimo data.“
5LR Vyriausybė,
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, kuriose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti 6.
Juozapaitis, 2016-04-15 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, be jau Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 9 dalyje nurodytų PVM mokėtojų, tiekiančių žemės ūkio produkciją, siūloma taikyti tik labai mažoms įmonėms (o ši sąvoka neapima veiklą vykdančių fizinių asmenų), taip pat siekiančių nuoseklaus lengvatinių sąlygų smulkiajam verslui reglamentavimo, būtina specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką leisti taikyti visiems PVM mokėtojams (tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims), kurių pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršija 60 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtiems PVM mokėtojams, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys 60 tūkstančių eurų (šios sumos neviršijantiems PVM mokėtojams Įstatymo 84 straipsnio nuostatos suteikia teisę taikyti kalendorinio pusmečio mokestinį laikotarpį). Tokiu būdu, vertinant pagal 2012–2013 metų duomenis, specialia apmokestinamojo momento nustatymo tvarka papildomai galėtų pasinaudoti apie 33 procentus visų PVM mokėtojų ir, atsižvelgiant į tai, kad jų deklaruotas mokėtinas PVM sudarė apie 1,5 procento viso mokėtino PVM, tai turėtų minimalią įtaką valstybės biudžeto pajamų srautams. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projektą ir išdėstyti taip:
Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi būti įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra , taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius
asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) nuo įsteigimo neviršijo ir (ar) nenumato viršyti 60 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką , pagal kurią : prievolė apskaičiuoti PVM už jo tiekiamą žemės ūkio produkciją atsiranda, kai sumokamas atlygis už ją tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; . Jeigu jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu ; . Kai kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Pasirinkimą Prašymas taikyti šioje dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką PVM mokėtojas privalo deklaruoti teikiamas vietos mokesči o ų administratoriui centrinio mokesči o ų administratoriaus nustatyta tvarka . ir ji taikoma apskaičiuojant PVM už žemėsūkio produkciją, kuri tiekiama pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos. Speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, apskaičiuojant PVM, taikoma pradedant kitą mokestinį laikotarpį nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos.
PVM mokėtojas, nebeatitinkantis šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios . PVM mokėtojas turi teisę š io-pasirinkimo atsisakyti taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, o PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šiame straipsnyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kuri os buvo patiekt a os (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“
skyriaus pakeitimas Papildyti Įstatymo VII skyrių 591 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „591 straipsnis. Specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusio PVM mokėtojo PVM atskaita PVM mokėtojo, pasirinkusio šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama tol, kol PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas šių prekių tiekėjui ir
(arba) paslaugų teikėjui.
PVM mokėtojas, netekęs teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos ar jos atsisakęs, turi teisę, laikydamasis šio skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM, jeigu prekės bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos (paslaugomis bus naudojamasi ar jomis jau faktiškai pasinaudota) to PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai. “ 3 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai PVM už žemės ūkio produkciją prekes ir (arba) paslaugas apskaičiuojamas pagal specialią šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkimo PVM už jas ją gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas šios žemės ūkio produkcijos šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.“ 4 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„
Mokėjimo įforminimas Kai įsigyta žemės ūkio produkcijos prekių ir (arba) paslaug ų, už kuri ą as prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal specialią š io Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), o pirmasis lieka pirkėjui. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, jame privalo būti nurodyta:
1) prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) PVM mokėtojo kodas, pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
2) produkcijos pirkėjo PVM mokėtojo kodas (jei turi), pavadinimas ir kodas, o jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
3) PVM sąskaitos faktūros, kuria įformintas žemės ūkio produkcijos prekių ir (arba) paslaugų, už kuri ą as apmokama, tiekimas (teikimas), išrašymo data, serija ir numeris;
4) mokamo atlygio suma (išskyrus patį PVM) ir PVM suma. Jeigu yra mokama PVM suma, apskaičiuota nuo įtrauktų į apmokestinamąją vertę įtrauktų subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
5) mokėjimo data.“ 5 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas“ Pritarti iš dalies
įsigaliojimo datą ir teikia patobulintą Įstatymo projektą
sprendimas: pritarti Iniciatorių pateiktam ir atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2015-12-02 nutarime pateiktas pastabas, Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir
straipsniu pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(4) bei Komiteto išvadoms . 6.2. Komiteto pasiūlymas : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
6 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą, kad Projekte siūloma data prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
įtvirtintam principui, siūloma Įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2017 m. sausio 1 d. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo papildyti Projektą 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnį, įsigalioja 2017 m. sausio 1
d.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Bronius Bradauskas, Rytas Kupčinskas. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir
straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(4). Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
Biudžeto ir finansų komitetas
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-751 14, 64 IR 81 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 591
2018-06-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Viktoras Rinkevičius, Mykolas Majauskas, Valius Ąžuolas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30) Įvertinę projektą dėl jo atitikties Europos Sąjungos teisės aktams, Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip 6 mėnesiai nuo jų paskelbimo dienos.
Ši nuostata netaikoma su atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų pakeitimams bei teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis. Nepritarti Komitetas siūlo Įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2019-01-01 ir tai atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 dalies reikalavimus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2018-05-30)
planuotojos nuomonė gauta 2015 m. gruodžio 2 d., tad rengiant 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-4790), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos ir kuris jau yra pateiktas Seimui svarstyti, į šio projekto nuostatas nebuvo atsižvelgta, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta nauja Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą projekto variantą, taip pat siūlo įstatymo įsigaliojimą numatyti 2019-01-01. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
G. Landsbergis, M. Majauskas, I. Šimonytė, A. Kubilius, V. Juozapaitis 2016-12-05 Argumentai: Siūlomame Projekte numatyta PVM mokėtojams taikytina 60 tūkstančių eurų riba yra pernelyg žema ir smulkiam bei vidutiniam verslui neduos tokio pozityvaus efekto, kokio tikimasi Projektu. Praktikoje siūlomas pakeitimas paliestų tik nedidelę dalį PVM mokėtojų, kadangi pati privalomojo registravimosi PVM mokėtoju riba šiuo metu yra vos žemesnė už Projekte siūlomą 60 tūkstančių eurų ribą. Be to, šiandien galiojanti tvarka jau leidžia PVM mokėtojams, kurių metinės pajamos yra mažesnės nei 60 tūkstančių eurų, PVM mokėjimus atlikti kas pusmetį, todėl jiems ši problema yra mažiau aktuali nei kiek didesnę apyvartą turintiems ir didesnes pajamas gaunantiems (virš 60 tūkstančių eurų per mokestinį laikotarpį), tačiau vis dar smulkiems PVM mokėtojams. Turint omenyje tai, kad vienetams, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkstančių eurų, Lietuvoje taikomas lengvatinis 5% pelno mokesčio tarifas, siūlome Projekte numatytą PVM mokėtojo gaunamų pajamų ribą padidinti iki analogiško dydžio – 300 tūkstančių eurų, taip realiai pagerinant verslo sąlygas smulkiam ir vidutiniam verslui. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: 9.
PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršija60300 tūkstančių eurų, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per metus
jo pajamos viršys60300 tūkstančių eurų, turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu; kai už patiektą žemės ūkio produkciją turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Prašymas taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką teikiamas mokesčių administratoriui centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Apskaičiuojant PVM, speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos. PVM mokėtojas, nebeatitinkantis šioje dalyje nurodytos pajamų ribos kriterijaus, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.
PVM mokėtojas turi teisę atsisakyti taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką arba jos atsisakius, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas, apskaičiuojamas pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka.“ Nepritarti Komitetas siūlo patobulintą projekto variantą, kuriame nebūtų plečiama specialiojo apmokestinimo momento tvarka, pagal kurią PVM į biudžetą būtų sumokamas ne patiekus prekes ar paslaugas, o gavus apmokėjimą už jas, tačiau pasirenkamas toks PVM sumokėjimo ir deklaravimo modelis, kai PVM mokėtojai, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per kalendorinius metus neviršija
mokestinį laikotarpį. Toks Komiteto siūlymas yra parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarime nurodytus nepritarimo Seimo narių siūlymui argumentus, taip pat atsižvelgiant į Projekto XIIP-1850(4) tikslą – spręsti finansines problemas, kylančias dėl nesavalaikio atsiskaitymo su smulkiomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, taip pat siekiant paprastesnio PVM administravimo. Be kita ko, Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017-09-20 raštu pateikė teigiamą poziciją dėl ketvirtinio mokestinio laikotarpio nustatymo galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui.
Atsižvelgiant į šią poziciją, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo naują Projekto Nr. XIIP-1850(4) redakciją (Projektas XIIP-1850(5)). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-06-28 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo Nr. SV-S-43 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
pritarti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14, 64 ir 81 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 591 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(4) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
supaprastinti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos administravimą, taip pat dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) apskaičiavimo, deklaravimo ir PVM atskaitos ypatumų netaikyti šios tvarkos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( toliau – PVM įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje, VI, XI ir XII skyriuose nurodytais prekių tiekimo ir paslaugų teikimo atvejais, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
PVM mokėtojas, tiekiantis žemės ūkio produkciją, kurios tiekimas įforminamas žemės ūkio produkcijos pirkėjo išrašoma PVM sąskaita faktūra, taip pat PVM mokėtojas, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 60 000 eurų ir kuris einamaisiais kalendoriniais metais nenumato šios ribos viršyti, taip pat naujai įsteigtas asmuo, kurio pajamos iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos per einamuosius kalendorinius metus nuo įsteigimo neviršija ir (ar) kuris nenumato, kad jo pajamos viršys 60 000 eurų (skaičiuojant 60 000 eurų ribą neatsižvelgiama į sumas, nurodytas šio Įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose), turi teisę pasirinkti taikyti tokią specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką: prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai sumokamas atlygis už tiekiamą žemės ūkio produkciją ją tiekiančiam PVM mokėtojui, o tais atvejais, kai prekes tiekia ar paslaugas teikia šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijantis PVM mokėtojas, – kai sumokamas atlygis už jas; jeigu atlygis mokamas dalimis, PVM apskaičiuojamas dalimis kiekvienos atlygio dalies sumokėjimo momentu; kai už patiektą žemės ūkio produkciją arba kitas patiektas prekes ar suteiktas paslaugas turi būti mokamos subsidijos ar dotacijos, kurios įtraukiamos į apmokestinamąją žemės ūkio produkcijos arba kitų prekių ar paslaugų vertę, PVM nuo šios apmokestinamosios vertės dalies apskaičiuojamas, kai pirkėjas sumoka atitinkamą sumą. Speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka netaikoma šio Įstatymo 4 straipsnio
teikimo atvejais. Apskaičiuojant PVM, speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka taikoma pradedant kitu mokestiniu laikotarpiu nuo prašymo ją taikyti pateikimo dienos.
PVM mokėtojas, einamaisiais kalendoriniais metais viršijęs šioje dalyje nurodytą pajamų ribą, netenka teisės taikyti specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos nuo antro mokestinio laikotarpio, einančio po to mokestinio laikotarpio, kada ši riba buvo viršyta, pradžios. PVM mokėtojas turi teisę atsisakyti taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 24 mėnesiams nuo to mokestinio laikotarpio, kurį ši tvarka buvo pradėta taikyti, pradžios. PVM mokėtojui, netekusiam teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką arba atsisakiusiam jos, PVM už žemės ūkio produkciją ir PVM už šioje dalyje nurodytos pajamų ribos neviršijančių PVM mokėtojų prekes ar paslaugas, kurios buvo patiektos (suteiktos), bet mokestis nebuvo apskaičiuotas ir sumokėtas, sumokamas tą mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka. Specialios apmokestinamojo momento nustatymo tvarkos taikymo pasirinkimo ir nutraukimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“ 1.2. Kadangi, įvedus specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, nebus aišku, kaip turėtų būti tikslinama ilgalaikio materialiojo turto PVM atskaita dėl jo naudojimo pasikeitimo tais atvejais, kai šis turtas buvo įsigytas iš specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką taikančio asmens, taip pat kai tokį turtą įsigijo pats specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką taikantis asmuo, siūloma patikslinti PVM atskaitos tikslinimo dėl ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pasikeitimo tvarką – nustatyti, nuo kada minėtais atvejais turėtų būti pradedamas skaičiuoti PVM atskaitos tikslinimo laikotarpis.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projektą straipsniu, keičiančiu PVM įstatymo 67 straipsnį, – pakeisti šio straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. PVM atskaita šiame straipsnyje nustatyta tvarka turi būti tikslinama:
nekilnojamojo pagal prigimtį daikto – 10 metų, o šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto turto – 5 metus, skaičiuojant nuo to mokestinio laikotarpio, kurį atskaityta to turto pirkimo arba importo PVM ar jo dalis (pastato (statinio) esminio pagerinimo atveju – taip pasigaminto ilgalaikio materialiojo turto pirkimo PVM atskaita tikslinama 10 metų nuo to mokestinio laikotarpio, kurį buvo užbaigti pagerinimo darbai). Tais atvejais, kai ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš PVM mokėtojo, pasirinkusio PVM skaičiuoti pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, arba šį turtą įsigijo pats PVM mokėtojas, pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal šią tvarką, šioje dalyje nurodyti PVM atskaitos tikslinimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra, įforminanti tokio turto tiekimą. Jeigu turtas buvo įsigytas arba importuotas iki įregistravimo PVM mokėtoju, PVM atskaita tikslinama tokį metų skaičių, kiek metų atitinkanti pirkimo arba importo PVM dalis buvo įtraukta į PVM atskaitą.“ 1.3.
Siekiant suderinti šio nutarimo 1.2 papunktyje siūlomo PVM įstatymo 67 straipsnio
įstatymo 591 straipsnio redakcija, kartu siekiant, kad ilgalaikio materialiojo turto įtraukimas į PVM atskaitą būtų aiškus dėl jam nustatytos atskiros šio ilgalaikio materialiojo turto tikslinimo tvarkos, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo papildymas 591 straipsniu „591 straipsnis. Specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką pasirinkusio PVM mokėtojo PVM atskaita PVM mokėtojo, pasirinkusio šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, teisė į PVM atskaitą atidedama iki tol, kol PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas sumokamas šių prekių tiekėjui ir (arba) paslaugų teikėjui, išskyrus ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo atvejus. PVM mokėtojas, netekęs teisės taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką ar jos atsisakęs, turi teisę, laikydamasis šio skyriaus nuostatų, pirmąjį mokestinį laikotarpį, nuo kurio vėl pradėta taikyti bendra apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, įtraukti į PVM atskaitą įsigytų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo PVM (išskyrus ilgalaikį materialųjį turtą), jeigu prekės bus naudojamos ar jau faktiškai panaudotos (paslaugomis bus naudojamasi ar jomis jau faktiškai pasinaudota) to PVM mokėtojo šio Įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytai veiklai.“ 1.4.
Siekiant sudaryti vienodas ilgalaikio materialiojo turto tikslinimo sąlygas PVM mokėtojams, kurie pasirinkę taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, ir tiems PVM mokėtojams, kurie tos tvarkos netaiko, kartu siekiant suderinti šio nutarimo 1.3 papunktyje siūlomo PVM įstatymo 591 straipsnio naujos redakcijos nuostatas su Įstatymo projekto 3 straipsniu siūlomo PVM įstatymo 64 straipsnio 10 dalies redakcija, siūloma Įstatymo projekto 3 straipsnį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 64 straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kai PVM už prekes ir (arba) paslaugas apskaičiuojamas pagal šio Įstatymo
nustatymo tvarką, pirkimo PVM už jas, išskyrus ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo atvejus, gali būti atskaitomas, jeigu PVM mokėtojas turi šio Įstatymo reikalavimus atitinkančią PVM sąskaitą faktūrą, kuria įformintas šių prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, ir atlygio mokėjimą įforminantį dokumentą, atitinkantį šio Įstatymo 81 straipsnio reikalavimus.“ 1.5.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Įstatymo projekto 2 straipsnį, kuriuo siūloma papildyti PVM įstatymą 591 straipsniu, PVM mokėtojas, pasirinkęs taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, teisę į PVM atskaitą įgyja tik tada, kai pats sumoka PVM už jam patiektas prekes ar suteiktas paslaugas, ir siekiant palengvinti šios nuostatos administravimą ir atlikti tinkamą minėto PVM mokėtojo prievolių kontrolę, nustatyti, kad PVM mokėtojas, taikantis specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą turi įforminti apskaitos dokumentu, ir PVM įstatymo 81 straipsnį išdėstyti taip: „81 straipsnis. Mokėjimo įforminimas Kai įsigyta prekių ir (arba) paslaugų, už kurias prekių tiekėjas (paslaugų teikėjas) yra pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką, pirkėjas, mokėdamas atlygį, šį mokėjimą, išskyrus atvejus, kai prekių tiekimas (paslaugų teikimas) įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje įrašytas išduoto kasos aparato kvito unikalus kasos aparato numeris, kasos kvito eilės numeris, kvito išdavimo data, turi įforminti apskaitos dokumentu, kurio antrasis egzempliorius atiduodamas prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui), o pirmasis lieka pirkėjui.
Mokėjimą už jam patiektas prekes ir (ar) suteiktas paslaugas įforminti apskaitos dokumentu, liekančiu pirkėjui, turi ir PVM mokėtojas, pasirinkęs PVM skaičiuoti pagal šio Įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nustatytą specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką. Be visų privalomų apskaitos dokumento rekvizitų, šiame straipsnyje nurodytame apskaitos dokumente privalo būti nurodyta:
jeigu tai fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
fizinis asmuo, – vardas, pavardė;
apmokama, tiekimas (teikimas), išrašymo data, serija ir numeris;
suma, apskaičiuota nuo įtrauktų į apmokestinamąją vertę subsidijų ar dotacijų, ši suma turi būti nurodyta atskirai;
1.6.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, nustatančias, jog Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, taip pat į tai, kad centrinis mokesčių administratorius turės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą – 2018 m. sausio
teisinio aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projektą nuostatomis dėl jo taikymo ir nustatyti, kad Įstatymo projekto nuostatos taikomos prekėms ir paslaugoms, faktiškai patiektoms (suteiktoms) nuo 2018 m. sausio 1 dienos. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad siūlomos įtvirtinti naujos nuostatos paliestų ir galiojančio PVM įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje nurodytus PVM mokėtojus, tiekiančius žemės ūkio produkciją, siūloma Įstatymo projektą papildyti ir nustatyti, kad tie PVM mokėtojai, kurie pasirinkę taikyti specialią apmokestinamojo momento nustatymo tvarką žemės ūkio produkcijai, gali šią schemą taikyti ir kitoms faktiškai patiektoms prekėms ir suteiktoms paslaugoms nuo 2018 m. sausio 1 d., jeigu šio PVM mokėtojo pajamos iš šalies teritorijoje tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų praėjusiais kalendoriniais metais neviršijo 60 000 eurų ir einamaisiais kalendoriniais metais nenumatoma, kad viršys šią ribą. 2.
Lietuvos Respublikos Seimo narių Gabrieliaus Landsbergio, Mykolo Majausko, Ingridos Šimonytės, Andriaus Kubiliaus ir Vytauto Juozapaičio 2016 m. gruodžio 5 d. pasiūlymui dėl Įstatymo projekto, kuriuo siekiama padidinti Įstatymo projekte numatytą PVM mokėtojo gaunamų pajamų iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos dydį nuo 60 000 iki 300 000 eurų, dėl šių priežasčių:
mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyva (ES) 2016/856 (OL 2016 L 142, p. 12), kurios nuostatas įgyvendina PVM įstatymas, nustatytą pagrindinę apmokestinamojo momento nustatymo taisyklę prievolė apskaičiuoti PVM už Lietuvos Respublikos teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVM įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas. Teisė apmokestinamuoju momentu laikyti apmokėjimo už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą, o ne prekių tiekimo ar paslaugų teikimo momentą pagal minėtą direktyvą turėtų būti išimtinis atvejis, nukrypstantis nuo pagrindinės apmokestinamojo momento nustatymo taisyklės, todėl pagrindinės taisyklės išimtis – teisė taikyti specialią apmokestinimo momento nustatymo tvarką
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vertinimais, padidinus PVM mokėtojo gaunamų pajamų iš šalies teritorijoje vykdomos ekonominės veiklos dydį iki 300 000 eurų, specialia apmokestinamojo momento nustatymo tvarka Lietuvos Respublikoje galėtų pasinaudoti apie 80 procentų visų Lietuvos Respublikoje registruotų PVM mokėtojų, tai yra didžioji dauguma PVM mokėtojų, todėl speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka iš esmės taptų pagrindine apmokestinamojo momento nustatymo taisykle, o tai nebūtų tinkamai suderinama su pagrindiniais minėtoje direktyvoje nustatytais apmokestinimo principais, kartu pasidarytų sudėtingiau administruoti šį mokestį. 2.2. Būtų sudėtinga valdyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) pajamų srautus ir užtikrinti valstybės įsipareigojimų vykdymą laiku, taip pat iškiltų sunkumų finansuojant asignavimų valdytojus ir atsirastų skolinimosi poreikis, nes poveikis valstybės biudžeto piniginiams srautams būtų neigiamas: pirmaisiais šios tvarkos taikymo metais, atsižvelgiant į praktiką, kad dažniausiai su pardavėjais atsiskaitoma per
valstybės biudžetas netektų tiek pajamų, reikėtų tikslinti vidutinės trukmės fiskalinius planus ir kiltų grėsmė pažeisti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr.
Tarybos reglamente (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL
,
deficitui ir išlaidų augimui. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patobulintą projekto variantą, kuriame nebūtų plečiama specialiojo apmokestinimo momento tvarka, pagal kurią PVM į biudžetą būtų sumokamas ne patiekus prekes ar paslaugas, o gavus apmokėjimą už jas, tačiau pasirenkamas toks PVM sumokėjimo ir deklaravimo modelis, kai PVM mokėtojai, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per kalendorinius metus neviršija
mokestinį laikotarpį. Toks Komiteto siūlymas yra parengtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 nutarime nurodytus nepritarimo Seimo narių siūlymui argumentus, taip pat atsižvelgiant į Projekto XIIP-1850(4) tikslą – spręsti finansines problemas, kylančias dėl nesavalaikio atsiskaitymo su smulkiomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, taip pat siekiant paprastesnio PVM administravimo. Be kita ko, Lietuvos Respublikos finansų ministerija 2017-09-20 raštu pateikė teigiamą poziciją dėl ketvirtinio mokestinio laikotarpio nustatymo galimybių smulkiam ir vidutiniam verslui. Atsižvelgiant į šią poziciją, Biudžeto ir finansų komitetas siūlo naują Projekto Nr. XIIP-1850(4) redakciją (Projektas XIIP-1850(5)). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra 7.1. Sprendimas:
Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-1850(5), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-28 pateiktą išvadą, Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Argumentai: Atsižvelgiant į Projekto XIIP-1850(4) tikslą – spręsti finansines problemas, kylančias dėl nesavalaikio atsiskaitymo su smulkiomis įmonėmis ir fiziniais asmenimis bei sudaryti palankesnes sąlygas smulkiajam verslui, taip pat siekiant paprastesnio PVM administravimo, Komitetas siūlo numatyti, kad PVM mokėtojai, kurių pajamos iš ekonominės veiklos per kalendorinius metus neviršija 300 tūkst. eurų, turėtų teisę pasirinkti taikyti kalendorinio ketvirčio mokestinį laikotarpį, neplečiant specialaus apmokestinamojo momento taikymo tvarkos, pagal kurią PVM į biudžetą būtų sumokamas ne patiekus prekes ar paslaugas, o gavus apmokėjimą už jas. Atsižvelgiant į tai, turėtų būti keičiami kiti PVM įstatymo straipsniai, todėl reikalinga pakeisti Projekto pavadinime nurodytus straipsnius. Pasiūlymas Pakeisti Projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto 1 pasiūlyme nurodytus argumentus, Komitetas siūlo tokią Projekto Nr. XIIP-1850(4) redakciją:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu visos PVM mokėtojo , išskyrus fizinį asmenį, pajamos iš ekonominės veiklos per praėjusius kalendorinius metus neviršijo 300 000 eurų, toks PVM mokėtojas turi teisę pateikti mokesčio administratoriui prašymą mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį ketvirtį. Kreiptis į mokesčio administratorių su prašymu mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį ketvirtį turi teisę ir naujai įsteigti PVM mokėtojai, kurie numato, kad einamaisiais kalendoriniais metais jų pajamos iš ekonominės veiklos neviršys šioje dalyje nurodyto dydžio.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu mokestiniu laikotarpiu pasirenkamas kalendorinis ketvirtis, mokestinis laikotarpis PVM mokėtojo prašymu gali būti pakeistas ne anksčiau kaip kalendoriniam ketvirčiui pasibaigus.“
Papildyti 85 straipsnį 11 dalimi: „11 . Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis, PVM deklaracija pateikiama ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 25 dienos.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. 2. PVM mokėtojui, kurio mokestinis laikotarpis iki šio įstatymo
įsigaliojimo pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo
įsigaliojimo dienos taikomas kalendorinio ketvirčio mokestinis laikotarpis. Jeigu nuo šio įstatymo įsigaliojimo toks PVM mokėtojas pageidauja taikyti kalendorinio mėnesio mokestinį laikotarpį, jis iki 2019 m. sausio 31 d. turi kreiptis į mokesčio administratorių su atitinkamu prašymu. 3. PVM mokėtojas, išskyrus fizinį asmenį, kurio mokestinis laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo kalendorinis mėnuo, pradedant
mokestiniu laikotarpiu laikyti kalendorinį ketvirtį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos
6Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 7. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Mykolas Majauskas. 8. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Projektas XIIP-1850(5) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė